TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2011 m. spalio 13 d.(*)
„Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 – Egzekvatūra – Atsisakymo pagrindai – Teismo sprendimo, kurį prašoma pripažinti vykdytinu, vykdymas kilmės valstybėje narėje“
Byloje C‑139/10
dėl Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) 2010 m. kovo 12 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2010 m. kovo 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Prism Investments BV
prieš
Jaap Anne van der Meer, veikiantį kaip Arilco Holland BV bankroto administratorius,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot, teisėjai K. Schiemann, L. Bay Larsen, C. Toader (pranešėjas) ir E. Jarašiūnas,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2011 m. vasario 10 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– J. A. van der Meer, veikiančio kaip Arilco Holland BV bankroto administratorius, atstovaujamo advocaat J.A.M.A. Sluysmans,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos C. M. Wissels, B. Koopman ir M. Noort,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos J.‑C. Halleux,
– Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,
– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk ir K. Petkovska,
– Jungtinės Karalystės vyriausybės, atstovaujamos L. Seeboruth,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin ir R. Troosters,
susipažinęs su 2011 m. birželio 16 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42) 45 straipsnio aiškinimu.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp pagal Nyderlandų teisę įsteigtos Prism Investments BV (toliau – Prism Investments) ir J. A. van der Meer, veikiančio kaip Arilco Holland B.V. (toliau – Arilco Holland), kuri yra pagal Belgijos teisę įsteigtos bendrovės Arilco Opportune NV (toliau – Arilco Opportune) dukterinė bendrovė Nyderlanduose, bankroto administratorius, dėl Belgijos teismo priimto sprendimo, kuriuo priteista sumokėti pinigų sumą, vykdymo Nyderlanduose.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 44/2001 šešioliktoje ir septynioliktoje konstatuojamosiose dalyse teigiama:
„16) Tarpusavio pasitikėjimas, vykdant teisingumą Bendrijoje, pateisina valstybėje narėje priimtų teismo sprendimų automatišką pripažinimą, nepradedant jokio proceso, išskyrus tuos atvejus, kai kyla ginčas.
17) Vadovaujantis tuo pačiu tarpusavio pasitikėjimo principu, vienoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo vykdymo kitoje valstybėje narėje procesas turi būti veiksmingas ir greitas. Tuo tikslu teismo sprendimas turėtų būti paskelbtas vykdytinu automatiškai, formaliai patikrinus pateiktus dokumentus, nepaliekant teismui jokios galimybės savo iniciatyva nurodyti bet kokį sprendimo nevykdymo pagrindą pagal šį reglamentą.“
4 Reglamento Nr. 44/2001 III skyriuje, kurį sudaro 32–56 straipsniai, nustatomos normos dėl vienoje valstybėje narėje priimtų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitose valstybėse narėse.
5 Reglamento Nr. 44/2001 34 punkte numatyta:
„Teismo sprendimas nėra pripažįstamas:
1) jei toks pripažinimas yra aiškiai prieštaraujantis valstybės narės, kurioje siekiama jį pripažinti, viešajai tvarkai;
2) jei jis buvo priimtas atsakovui nedalyvaujant procese, ir jei atsakovas neturėjo galimybės laiku ir tinkamu būdu gauti bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento, kad galėtų susitarti dėl savo gynybos, išskyrus jei atsakovas nepradėjo proceso siekdamas apskųsti tokį sprendimą, kai tai jam buvo įmanoma padaryti;
3) jei jis yra nesuderinamas su sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių šalių prašomoje sprendimo pripažinimo valstybėje narėje;
4) jei jis yra nesuderinamas su anksčiau priimtu kitoje valstybėje narėje teismo sprendimu dėl ieškinio tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių šalių, jei ankstesnis sprendimas atitinka sprendimų pripažinimo sąlygas prašomoje pripažinti valstybėje narėje.“
6 Reglamento 35 straipsnyje nustatyta:
„1. Be to, sprendimas nėra pripažįstamas, jei jis prieštarauja II skyriaus 3, 4 ar 6 skirsniams, arba 72 straipsnyje numatytu atveju.
2. Nagrinėdamas pirmiau minėtoje dalyje numatytus jurisdikcijos pagrindus, prašomas teismas ar kompetentinga institucija yra įpareigotas kilmės valstybės narės teismo faktų aiškinimu.
3. Priklausomai nuo 1 dalies, kilmės valstybės narės teismo jurisdikcija gali nebūti [negali būti] peržiūrima. 34 straipsnio 1 punkte minimas viešosios tvarkos kriterijus negali būti taikomas taisyklėms dėl jurisdikcijos.“
7 Egzekvatūros procedūra reglamentuojama Reglamento Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje, kuriame yra 38–52 straipsniai.
8 Pagal šio reglamento 38 straipsnio 1 dalį:
„Valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje.“
9 Reglamento 40 straipsnio 3 dalies tekstas yra toks:
„Prie prašymo pridedami 53 straipsnyje nurodyti dokumentai.“
10 Reglamento 41 straipsnyje nustatyta:
„Sprendimas paskelbiamas vykdytinu iš karto, kai užbaigiami 53 straipsnyje nurodyti formalumai, jo neperžiūrint 34 ir 35 straipsniuose nurodyta tvarka. Šalis, kurios atžvilgiu sprendimas yra vykdytinas, šiame bylos proceso etape neturi jokios teisės pateikti prašymo.“
11 Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnyje numatyta:
„1. Bet kuri šalis gali apskųsti nutartį, susijusią su prašymu dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu.
2. Skundas turi būti pateiktas III priedo sąraše nurodytam teismui.
3. Skundas nagrinėjamas pagal konfliktų sprendimo tvarką reglamentuojančias taisykles.
4. Jeigu šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, neatvyksta į apeliacinį teismą, nagrinėjantį bylą, susijusią su pareiškėjo pateikta apeliacija, 26 straipsnio 2–4 dalys taikomos netgi tuomet, kai šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra bet kurioje valstybėje narėje.
5. Skundas dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo įteikimo. Jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, kitoje nei valstybė narė, kurioje sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu, laikotarpis, per kurį jį galima apskųsti, yra du mėnesiai ir skaičiuojamas nuo jo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba nuo pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Šis laikotarpis negali būti pratęstas remiantis atstumu.“
12 Reglamento 44 straipsnyje numatyta:
„Teismo sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik pateikus IV priede nurodytą skundą.“
13 Šio reglamento 45 straipsnyje nustatyta:
„1 Teismas, kuriam pateikiamas 43 arba 44 straipsnyje nurodytas skundas, vykdymo reikalavimą atmeta arba patenkina [gali atsisakyti pripažinti sprendimą vykdytinu arba panaikinti tokį pripažinimą] tik esant vienai iš priežasčių, nustatytų 34 ir 35 straipsniuose. Teismas nutartį priima iš karto.
2. Užsienio teismo priimtas sprendimas iš esmės negali būti peržiūrimas jokiomis aplinkybėmis.“
14 Reglamento Nr. 44/2001 III skyriaus 3 skirsnyje, kuriame yra 53–56 straipsniai, nustatomos pripažinimui ir egzekvatūrai taikomos bendrojo pobūdžio nuostatos.
15 Reglamento 53 straipsnyje nustatoma:
„1. Šalis, kuri prašo pripažinimo arba kreipiasi dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, pateikia teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti.
2. Šalis, kuri kreipiasi dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu, taip pat pateikia 54 straipsnyje nurodytą pažymėjimą, nepažeisdama 55 straipsnio.“
16 Reglamento 54 straipsnyje numatyta:
„Valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu išduoda šio reglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
17 1990 m. Suomijos bankas LSP paskolino Arilco Opportune 11 500 000 EUR sumą. Arilco Opportune šią sumą paskolino savo Nyderlanduose esančiai dukterinei bendrovei Arilco Holland. Tada ši šiuos pinigus pervedė kelioms pagal Nyderlandų teisę įsteigtoms bendrovėms, tarp kurių buvo Prism Investments. Ji gavo 1 048 232,30 EUR.
18 2002 m. sausio 14 d. Tribunal de commerce de Bruxelles (Briuselio komercinis teismas, Belgija) sprendimu iš Arilco Opportune buvo priteista sumokėti LSP 1990 m. pasiskolintą sumą. Arilco Opportune šį sprendimą apskundė Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas). Per apeliacinę procedūrą Arilco Holland pareiškė ieškinį trečiajam asmeniui, kuriuo siekė prisiteisti iš Prism Investments 1 048 232,30 EUR sumą. 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu Cour d’appel de Bruxelles, be kitų dalykų, patenkino šį prašymą.
19 2007 m. rugpjūčio 1 d. Rechtbank‘s-Hertogenbosch (Hertogenboso teismas, Nyderlandai) sprendimu Arilco Holland buvo pripažinta bankrutavusia, o J. A. van der Meer paskirtas jos administratoriumi.
20 2007 m. rugsėjo 3 d. jis paprašė Rechtbank‘s-Hertogenbosch laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo Reglamento Nr. 44/2001 38 straipsnio pagrindu pripažinti 2006 m. gruodžio 5 d. Cour d’appel de Bruxelles sprendimą dėl 1 048 232,30 EUR sumos priteisimo iš Prism Investments vykdytinu. Šis prašymas patenkintas 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartimi.
21 Tada Prism Investments pateikė Rechtbank‘s-Hertogenbosch skundą pagal Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnį, prašydama panaikinti šią nutartį dėl egzekvatūros. Ji, be kita ko, teigė, kad Belgijos teismo sprendimas buvo įvykdytas Belgijoje įskaitymo būdu.
22 2008 m. liepos 22 d. nutartimi Rechtbank‘s-Hertogenbosch atmetė Prism Investments skundą, nes, be kitų dalykų, nusprendė, kad remiantis Reglamento Nr. 44/2001 45 straipsnio nuostatomis nutartis pripažinti teismo sprendimą vykdytinu gali būti panaikinta tik esant vienam iš pagrindų, nustatytų šio reglamento 34 ir 35 straipsniuose. Jis pažymėjo, kad nagrinėjamų prievolių įvykdymas nėra toks pagrindas ir į jį galima atsižvelgti ne vykstant apeliacinei procedūrai dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu, o tik vėlesnėje pačio vykdymo stadijoje.
23 Prism Investments padavė kasacinį skundą dėl šios nutarties Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis teismas). Grįsdama savo kasacinį skundą ji teigė, kad egzekvatūros išdavimas akivaizdžiai prieštarauja viešajai tvarkai Reglamento Nr. 44/2001 45 straipsnyje vartojama prasme, atsižvelgiant į jo 34 straipsnio 1 dalį, nes Belgijoje įvykdžius teismo sprendimą jis neteko poveikio ir vykdymas Nyderlanduose negali būti teisiškai pagrįstas.
24 Prašyme priimti prejudicinį sprendimą Hoge Raad der Nederlanden šiuos argumentus pripažino nepagrįstais. Jis mano, kad gynybos pagrindas, jog valstybėje narėje priimtas sprendimas yra įvykdytas, nėra susijęs nė su vienu iš šio reglamento 34 ir 35 straipsniuose nurodytų atsisakymo pagrindų ir, konkrečiai tariant, su viešosios tvarkos pažeidimu.
25 Vis dėlto nacionalinis teismas kelia klausimą, ar Reglamento Nr. 44/2001 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad teismas, kuriam pateikiamas 43 arba 44 straipsnyje nurodytas skundas, gali atmesti arba panaikinti egzekvatūrą dėl kitų nei 34 ir 35 straipsniuose numatytų pagrindų. Konkrečiai tariant, jam kyla klausimas, ar pagrindą, susijusį su teismo sprendimo įvykdymu kilmės valstybėje narėje, galima nurodyti ne tik vykstant ginčui dėl jo vykdymo, bet ir per egzekvatūros procedūrą.
26 Tokiomis aplinkybėms Hoge Raad der Nederlanden nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Reglamento Nr. 44/2001 45 straipsniu draudžiama teismui, kuris nagrinėja Reglamento Nr. 44/2001 43 ar 44 straipsnyje nurodytą skundą, atsisakyti pripažinti sprendimą vykdytinu arba panaikinti tokį pripažinimą dėl Reglamento Nr. 44/2001 34 ir 35 straipsnyje nenurodyto pagrindo, kuriuo remiamasi vykdytinu pripažinto sprendimo vykdymo atžvilgiu ir kuris atsirado po šio sprendimo priėmimo, pavyzdžiui, pagrindo, jog šis sprendimas yra įvykdytas?“
Dėl prejudicinio klausimo
27 Norint atsakyti į prejudicinį klausimą, visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 44/2001 šešioliktos ir septynioliktos konstatuojamųjų dalių, jame numatyta pripažinimo ir vykdymo sistema yra grindžiama tarpusavio pasitikėjimu dėl teisingumo vykdymo Europos Sąjungoje. Toks pasitikėjimas reikalauja, kad vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai būtų ne tik visiškai pripažįstami kitoje valstybėje narėje, bet ir kad procedūra, kuria siekiama juos padaryti vykdytinus kitoje valstybėje, taip pat būtų veiksminga ir greita.
28 Remiantis reglamento septyniolikta konstatuojamąja dalimi per tokią procedūrą turi būti tik formaliai patikrinami dokumentai, būtini norint sprendimą pripažinti vykdytinu toje valstybėje narėje.
29 Tam pagal Reglamento Nr. 44/2001 53 straipsnį šalis, kuri kreipiasi dėl teismo sprendimo pripažinimo vykdytinu, turi pateikti teismo sprendimo kopiją, atitinkančią sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti, ir kilmės valstybės narės valdžios institucijų išduotą pažymėjimą. Pagal reglamento 40 straipsnio 3 dalį šiuos dokumentus ji turi pridėti prie savo prašymo.
30 Be to, kaip matyti iš reglamento 41 straipsnio, valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti sprendimą, valdžios institucijos, priimdamos nutartį, kuria sprendimas pripažįstamas vykdytinu, per pirmąjį procedūros etapą turi tik patikrinti, ar tenkinami šie formalūs reikalavimai. Todėl per tokią procedūrą jos visiškai negali nagrinėti jokių bylos, išspręstos sprendimu, kurį prašoma įvykdyti, faktinių ir teisinių aplinkybių.
31 Tai, kad kontrolė yra ribota, grindžiama šios procedūros tikslu, kuris yra ne pradėti naują procesą, bet remiantis valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu dėl teisingumo vykdymo leisti, kad kitos valstybės narės nei ta, kur prašoma sprendimą vykdyti, teismo priimtas sprendimas būtų vykdomas vykdymo valstybėje integruojant jį į jos teisinę sistemą. Ši procedūra leidžia sprendimui, priimtam kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje prašoma jį vykdyti, turėti tokį patį poveikį kaip ir nacionalinis vykdytinas sprendimas.
32 Pagal Reglamento Nr. 44/2001 43 straipsnį nutartis, kuria kitoje valstybėje nei ta, kur prašoma vykdyti teismo sprendimą, priimtas sprendimas pripažįstamas vykdytinu, gali būti skundžiama. Pagrindai, kuriais galima grįsti skundą, yra aiškiai išdėstyti Reglamento Nr. 44/2001 34 ir 35 straipsniuose, į kuriuos yra daroma nuoroda reglamento 45 punkte.
33 Šis pagrindų sąrašas, kurio elementai remiantis nusistovėjusia teismo praktika turi būti aiškinami siaurai, yra baigtinis (žr. 2009 m. balandžio 28 d. Sprendimo Apostolides, C‑420/07, Rink. p. I‑3571, 55 punktą).
34 Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ieškovės pagrindinėje byloje nurodytas nutarties pripažinti sprendimą vykdytinu panaikinimo pagrindas, susijęs su sprendimo įvykdymu kilmės valstybėje narėje, t. y. Belgijoje, nėra vienas iš pagrindų, kurio atžvilgiu valstybė narė, kur prašoma sprendimą vykdyti, šiuo atveju Nyderlandai, gali atlikti kontrolę. Tai, kad šiuo pagrindu nebuvo remiamasi Belgijos teisme, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės.
35 Be to, kaip išvados 47 punkte pažymėjo generalinė advokatė, argumentas, kuriuo ieškovė remiasi egzekvatūros atžvilgiu, yra grindžiamas ginčijamos prievolės įvykdymu įskaitymo būdu. Savo rašytinėse pastabose J. A. van der Meer, veikiantis kaip Arilco Holland bankroto administratorius, išsamiai ginčija įskaitymą. Atsakymas į klausimą, ar tenkinamos įskaitymo sąlygos, nebus nei paprastas, nei greitas, todėl gali prireikti rimtos procedūros su reikalavimu, kurio atžvilgiu galbūt buvo atliktas įskaitymas, susijusiems faktams išsiaiškinti, o tai būtų sunkiai suderinama su Reglamentu Nr. 44/2001 siekiamais tikslais.
36 Jungtinės Karalystės vyriausybė pažymi, kad bet kuriuo atveju siekiant egzekvatūros procedūros tikslų nagrinėjamas sprendimas turi būti vykdytinas ne tik tuo metu, kai priimamas pirminis sprendimas, bet taip pat ir tuomet, kai priimama nutartis pripažinti sprendimą vykdytinu valstybėje narėje, kurioje to prašoma. Reglamento Nr. 44/2001 tikslams ir jo 38 straipsniui prieštarautų tai, jei šios valstybės narės teismas turėtų palikti galioti nutartį pripažinti teismo sprendimą vykdytinu, net jei sprendimas buvo įvykdytas kilmės valstybėje narėje ir nebegali būti joje vykdomas.
37 Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad jokia Reglamento Nr. 44/2001 nuostata neleidžia atsisakyti pripažinti sprendimą vykdytinu arba panaikinti tokį pripažinimą, nes tokia aplinkybė nepanaikina sprendimo vykdomojo dokumento pobūdžio, kuris yra esminė teismo sprendimo savybė.
38 Tačiau sprendimui tapus nevykdytinu valstybėje narėje, kur priimtas, jis negali būti pripažintas vykdytinu valstybėje, kur jį prašoma vykdyti. Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, sprendimo vykdytinumas valstybėje narėje, kur jis priimtas, yra privaloma sąlyga, kad šis sprendimas būtų vykdomas valstybėje narėje, kur prašoma jį pripažinti vykdytinu (žr. 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Coursier, C‑267/97, Rink. p. I‑2543, 23 punktą). Šiuo atžvilgiu pripažinimu iš esmės siekiama sprendimams suteikti tokią galią ir veiksmingumą, kokį jie turi valstybėje narėje, kurioje buvo priimti (žr. 1988 m. vasario 4 d. Sprendimo Hoffmann, 145/86, Rink. p. 645, 10 ir 11 punktus), tačiau nėra jokios priežasties sprendimui, jį vykdant, suteikti teises, kurių jis neturi valstybėje narėje, kur buvo priimtas, arba poveikį, kurio tokio tipo sprendimas neturėtų, jei būtų priimtas valstybėje narėje, kur jį prašoma pripažinti (žr. minėto Sprendimo Apostolides 66 punktą).
39 Vis dėlto, kaip išvados 18 punkte pažymėjo generalinė advokatė, teismo sprendimo įvykdymas nepanaikina jo vykdytinumo ir per kitoje valstybėje narėje vykstančią jo egzekvatūros procedūrą nesuteikia jam teisinio poveikio, kurio jis neturėtų kilmės valstybėje narėje. Tokio sprendimo poveikio pripažinimas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį vykdyti, kuris ir yra egzekvatūros procedūros dalykas, susijęs su pačiomis to sprendimo savybėmis, neatsižvelgiant į faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su iš jo kylančių prievolių įvykdymu.
40 Tačiau toks pagrindas gali būti pateiktas nagrinėti kompetentingam valstybės narės, kurioje prašoma vykdyti sprendimą, teismui. Iš tikrųjų pagal nusistovėjusią teismo praktiką užsienio teismo sprendimą integravus į valstybės narės, kurioje prašoma jį vykdyti, teisinę sistemą nacionalinės tos valstybės vykdymo normos jam taikomos taip pat kaip ir nacionalinių teismų priimtiems sprendimams (žr. 1985 m. liepos 2 d. Sprendimo Deutsche Genossenschaftsbank, 148/84, Rink. p. 1981, 18 punktą; 1985 m. spalio 3 d. Sprendimo Capelloni ir Aquilini, 119/84, Rink. p. 3147, 16 punktą ir minėto Sprendimo Hoffmann 27 punktą).
41 Vokietijos vyriausybė teigia, kad dėl su proceso autonomija susijusių priežasčių reikėtų manyti, jog gynybos argumentus dėl sprendimo įvykdymo pateikiant apeliacinio skundo dėl egzekvatūros stadijoje būtų galima išvengti papildomos vykdymo procedūros stadijos valstybėje narėje, kur prašoma jį vykdyti. Jos teigimu, priešingu atveju sprendimas po formalaus tyrimo, žinoma, būtų pripažintas vykdytinu, tačiau jo priverstinį vykdymą paskui reikėtų nutraukti. Jeigu gynybos argumentai būtų pateikiami tik apeliacinės procedūros dėl egzekvatūros stadijoje, tai padidintų šios procedūros veiksmingumą ir skolininkas nepatektų į situaciją, kai sprendimas, kuriuo priteisiama skola, yra pripažįstamas vykdytinu, nors jis negali būti vykdomas.
42 Tačiau, kaip pabrėžta šio sprendimo 27–30 punktuose, kadangi per egzekvatūros procedūrą yra formaliai patikrinami ieškovo pateikti dokumentai, Reglamento Nr. 44/2001 43 ar 44 straipsnyje nurodyto skundo pagrindas, kaip antai pagrindas dėl sprendimo įvykdymo kilmės valstybėje narėje, pakeistų šios procedūros esmę, padarytų ją ilgesnę, o tai prieštarautų šio reglamento septynioliktoje konstatuojamojoje dalyje nurodytam veiksmingumo ir greitumo tikslui.
43 Iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 44/2001 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama teismui, kuriam pateikiamas 43 arba 44 straipsnyje nurodytas skundas, atsisakyti pripažinti sprendimą vykdytinu arba panaikinti tokį pripažinimą dėl 34 ir 35 straipsniuose nenumatytų pagrindų, pavyzdžiui, dėl to, kad sprendimas yra įvykdytas kilmės valstybėje narėje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 45 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama teismui, kuriam pateikiamas 43 arba 44 straipsnyje nurodytas skundas, atsisakyti pripažinti sprendimą vykdytinu arba panaikinti tokį pripažinimą dėl 34 ir 35 straipsniuose nenumatytų pagrindų, pavyzdžiui, dėl to, kad sprendimas yra įvykdytas kilmės valstybėje narėje.
Parašai.