Byla C‑240/15

Autorità per le Garanzie nelle Comunicazioni

prieš

Istituto Nazionale di Statistica – ISTAT ir kt.

(Consiglio di Stato prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos – Direktyva 2002/21/EB – 3 straipsnis – Nacionalinių reguliavimo institucijų nešališkumas ir nepriklausomumas – Direktyva 2002/20/EB – 12 straipsnis – Administraciniai mokesčiai – Viešųjų finansų srities nuostatų ir nuostatų, susijusių su viešojo administravimo institucijų išlaidų ribojimu ir racionalizavimu, taikymas nacionalinei reguliavimo institucijai“

Santrauka – 2016 m. liepos 28 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Nacionalinės teisės aiškinimas – Neįtraukimas

(SESV 267 straipsnis)

2.        Teisės aktų derinimas – Elektroninių ryšių tinklai ir paslaugos – Leidimas ir reguliavimo sistema – Direktyvos 2002/20 ir 2002/21 – Nacionalinės reguliavimo institucijos – Viešųjų finansų srities nuostatų ir nuostatų, susijusių su viešojo administravimo institucijų išlaidų ribojimu ir racionalizavimu, taikymas – Leistinumas – Sąlygos

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20 12 straipsnis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21, iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 3 straipsnis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 30, 31 punktus)

2.      Direktyvos 2002/21 dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva), iš dalies pakeistos Direktyva 2009/140, 3 straipsnis ir Direktyvos 2002/20 dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) 12 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama nacionalinės teisės norma, pagal kurią nacionalinei reguliavimo institucijai, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2002/21, taikomos nacionalinės teisės nuostatos viešųjų finansų srityje, visų pirma nuostatos, susijusios su viešojo administravimo institucijų išlaidų ribojimu ir racionalizavimu.

Pagal Direktyvos 2002/21 3 straipsnio 3a dalies pirmos pastraipos antrą sakinį nacionalinėms reguliavimo institucijoms, atsakingoms už ex ante rinkos reguliavimą arba ginčų tarp įmonių sprendimą, pagrįstai gali būti taikomos tam tikros nacionalinio parlamento vykdomos biudžeto kontrolės, kuri apima viešųjų išlaidų mažinimo priemonių taikymą ex ante, taisyklės. Todėl tokios mažinimo priemonės gali būti laikomos pažeidžiančiomis nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą, garantuojamus pagal Direktyvą 2002/21, ir dėl to nesuderinamomis su šios direktyvos 3 straipsniu, tik jeigu galima konstatuoti, kad jos gali sudaryti kliūčių atitinkamoms nacionalinėms reguliavimo institucijoms patenkinamai vykdyti minėtoje direktyvoje ir specialiosiose direktyvose joms paskirtas funkcijas, arba jeigu jos pažeistų Direktyvoje 2002/21 valstybėms narėms nustatytus reikalavimus užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos būtų tiek nepriklausomos ir nešališkos, kiek reikalaujama pagal šią direktyvą. Atsižvelgiant į iš esmės skirtingas funkcijas, nacionalinė reguliavimo institucija negali pagrįstai teigti, kad Direktyvoje 2002/21 valstybėms narėms nurodoma garantuoti minėtoms institucijoms tokį patį nepriklausomumą, koks Sąjungos teisėje numatytas centriniams bankams.

(žr. 37–39, 43, 48 punktus ir rezoliucinę dalį)