BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. rugsėjo 8 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Vertinimo klaida – Pagrindinių teisių pažeidimas – Proporcingumas“
Byloje T‑564/12
Ministry of Energy of Iran, įsteigta Teherane (Iranas), atstovaujama baristerės M. Lester,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Bishop ir A. De Elera,
atsakovę,
dėl prašymo iš dalies panaikinti 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimą 2012/635/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 282, p. 58), ir 2012 m. spalio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 945/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 282, p. 16),
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai I. Pelikánová (pranešėja) ir E. Buttigieg,
posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. lapkričio 25 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė, Irano energetikos ministerija, visų pirma užtikrina vandens išteklių, elektros energijos, energetikos ir nuotekų tvarkymo paslaugų Irane teikimą ir valdymą.
2 Ši byla yra susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Irano Islamo Respubliką taip, kad ji nutrauktų branduolinę veiklą, keliančią branduolinių ginklų platinimo riziką, ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo veiklą (toliau – branduolinių ginklų platinimas).
3 2012 m. spalio 15 d. Tarybos sprendimu 2012/635/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 282, p. 58), ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į subjektų, dalyvaujančių Irano branduolinių ginklų platinimo veikloje, sąrašą, esantį 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), II priede.
4 Dėl šios priežasties 2012 m. spalio 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 945/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 282, p. 16), ieškovės pavadinimas buvo įtrauktas į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1), IX priede esantį sąrašą.
5 Dėl ieškovės pavadinimo įtraukimo į sąrašus, esančius Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede, jos lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti.
6 Kiek tai susiję su ieškove, Sprendime 2012/635 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 945/2012 nurodyti tokie motyvai:
„Atsakinga už politiką energetikos sektoriuje; yra svarbus pajamų šaltinis Irano Vyriausybei.“
7 2012 m. spalio 16 d. raštu Europos Sąjungos Taryba informavo ieškovę apie jos pavadinimo įtraukimą į sąrašus, esančius Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede.
8 Be to, 2012 m. spalio 16 d. Taryba Oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmeniui, kuriam taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2010/413, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo sprendimu 2012/635, ir Reglamente Nr. 267/2012, kuris įgyvendinamas Įgyvendinimo reglamentu Nr. 945/2012 (OL C 312, p. 21). Šiuo pranešimu atitinkami asmenys visų pirma buvo informuoti apie galimybę pateikti Tarybai prašymą persvarstyti sprendimą dėl jų pavadinimų įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus.
9 2012 m. gruodžio 8 d. raštu ieškovė ginčijo pavadinimo įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus pagrįstumą ir paprašė Tarybos persvarstyti savo sprendimą. Ji taip pat paprašė leisti jai susipažinti su minėtą įtraukimą pagrindžiančia informacija ir dokumentais.
10 2012 m. gruodžio 11 d. Taryba Oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2010/413 ir Reglamente Nr. 267/2012 (OL C 380, p. 7). Šiame pranešime nurodoma, kad atitinkami asmenys ir subjektai gali iki 2013 m. sausio 31 d. pateikti pastabas, į kurias Taryba turėtų atsižvelgti atlikdama periodinę įtrauktų asmenų ir subjektų sąrašo peržiūrą.
11 2013 m. sausio 31 d. raštišku atsakymu į 2012 m. gruodžio 11 d. pranešimą ieškovė dar kartą pateikė prašymą dėl persvarstymo.
12 2013 m. kovo 12 d. raštu Taryba atsakė į ieškovės prašymą leisti jai susipažinti su bylos medžiaga ir 2012 m. rugsėjo 19 d. perdavė jai pasiūlymo nustatyti ribojamąsias priemones kopiją ir Tarybos parengiamųjų organų susitikimų protokolus.
13 2014 m. kovo 14 d. raštu Taryba atsakė į 2013 m. sausio 31 d. ieškovės raštą. Taryba pažymėjo mananti, kad ieškovei nustatytos ribojamosios priemonės vis dar pagrįstos dėl ginčijamų aktų motyvuose išdėstytų priežasčių. Šiuo klausimu Taryba nurodė, kad, remiantis ieškovės viešai pateiktais duomenimis, už jos vadovaujamą veiklą, susijusią su elektros energijos eksportu, buvo gautos didelės pajamos.
Procesas ir šalių reikalavimai
14 2012 m. gruodžio 26 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktu dokumentu ieškovė pareiškė šį ieškinį.
15 Taikant 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje nustatytas proceso organizavimo priemones, 2014 m. rugsėjo 30 d. raštu šalių paprašyta raštu atsakyti į tam tikrus klausimus ir pateikti tam tikrus dokumentus. Atitinkamai 2014 m. spalio 20 d. ir lapkričio 5 d. Taryba ir ieškovė pateikė savo atsakymus.
16 Per 2014 m. lapkričio 25 d. posėdį šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
17 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Sprendimą 2012/635 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 945/2012 tiek, kiek šie aktai su ja susiję,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
18 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
19 Be to, savo raštuose Taryba nurodė, kad šis ieškinys yra nepriimtinas, nes ieškovė, kaip Irano vyriausybės dalis, neturi teisės remtis pagrindinių teisių pažeidimu. Vis dėlto per posėdį Taryba atsisakė šio nepriimtinumo pagrindo.
Dėl teisės
20 Prieš pradedant nagrinėti šiuos keturis ieškovės pateiktus ieškinio pagrindus, kuriais grindžiami jos reikalavimai, reikia ex officio išnagrinėti šio ieškinio priimtinumą atsižvelgiant į ieškovės teisinį statusą.
Dėl ieškinio priimtinumo
21 Pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą „kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo“ gali pateikti ieškinį dėl panaikinimo.
22 Šioje byloje iš ieškovės atsakymo į Bendrojo Teismo klausimą matyti, kad ji, kaip Irano vyriausybės ministerija, neturi nuo minėtos vyriausybės nepriklausomo teisinio subjektiškumo.
23 Vis dėlto iš teismo praktikos matyti, kad jei Taryba nusprendė, jog ieškovės egzistavimo pakanka, kad būtų taikomos ribojamosios priemonės, darnumas ir teisingumas reikalauja pripažinti, kad šio egzistavimo pakanka tam, jog ieškovė galėtų ginčyti šias priemones. Bet kokia kita išvada reikštų, kad tam tikra organizacija gali būti įtraukiama į subjektų, kuriems nustatytos ribojamosios priemonės, sąrašą be galimybės pareikšti ieškinį dėl šio įtraukimo (pagal analogiją žr. 2007 m. sausio 18 d. Sprendimo PKK ir KNK / Taryba, C‑229/05 P, Rink., EU:C:2007:32, 112 punktą).
24 Be to, reikėtų pridurti, kad Sprendime 2010/413 ir Reglamente Nr. 267/2012 aiškiai numatyta, jog ribojamosios priemonės gali būti taikomos ne tik „asmenims“, bet ir „subjektams ir įstaigoms“. Taigi, taikomuose teisės aktuose yra aiškiai nustatyta, kad ribojamosios priemonės gali būti taikomos subjektams, neturintiems savarankiško teisinio subjektiškumo.
25 Šiomis aplinkybėmis tam, kad šis ieškinys būtų pripažintas priimtinu, būtina įrodyti, kad ieškovė iš tikrųjų turi realų ketinimą pareikšti ieškinį ir kad advokatai, kurie teigia jai atstovaujantys, iš tikrųjų buvo įgalioti tai daryti (šiuo klausimu žr. 23 punkte minėto Sprendimo PKK ir KNK / Taryba, EU:C:2007:32,113 punktą).
26 Šiuo klausimu pažymėtina, kad Bendrajame Teisme ieškovei atstovaujančiam advokatui suteiktą įgaliojimą pasirašė energetikos ministras, kuris patvirtino turįs diskreciją suteikti šį įgaliojimą ieškovės vardu.
27 Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad šis ieškinys yra priimtinas, nors ieškovė ir neturi savarankiško teisinio subjektiškumo.
Dėl esmės
28 Ieškovė nurodo keturis pagrindus, susijusius, pirma, su vertinimo klaida, antra, su pareigos motyvuoti pažeidimu, trečia, su jos teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu ir, ketvirta, su jos pagrindinių teisių ir proporcingumo principo pažeidimu.
29 Pirmiausia reikia nagrinėti antrąjį ieškinio pagrindą, prieš nagrinėjant trečiąjį, o tik po to nagrinėti pirmąjį ir galiausiai ketvirtąjį.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, susijusio su pareigos motyvuoti pažeidimu
30 Ieškovė tvirtina, kad ginčijami aktai nėra pakankamai teisiškai motyvuoti.
31 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
32 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga nurodyti konkrečiam asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme ir leisti šiam teismui atlikti šio akto teisėtumo kontrolę (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Taryba / Bamba, C‑417/11 P, Rink., EU:C:2012:718, 49 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
33 SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti priimtas priemones pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr. 32 punkte minėto Sprendimo Taryba / Bamba, EU:C:2012:718, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
34 Kadangi suinteresuotasis asmuo neturi teisės būti išklausytas iki pirminio sprendimo įšaldyti lėšas priėmimo, pareigos motyvuoti laikymasis yra dar svarbesnis, nes tai yra vienintelė garantija, leidžianti suinteresuotajam asmeniui bent po šio sprendimo priėmimo veiksmingai pasinaudoti turimomis teisių gynimo priemonėmis, siekiant užginčyti tokio sprendimo teisėtumą (32 punkte minėto Sprendimo Taryba / Bamba, EU:C:2012:718, 51 punktas).
35 Tad Tarybos priimto akto, kuriame nustatytas lėšų įšaldymas, motyvuose turi būti nurodytos specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama diskrecija, mano, jog tokios priemonės turi būti taikomos suinteresuotajam asmeniui (32 punkte minėto Sprendimo Taryba / Bamba, EU:C:2012:718, 52 punktas).
36 Vis dėlto motyvai, kuriuos nurodyti reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimus, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvavimas yra pakankamas, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 32 punkte minėto Sprendimo Taryba / Bamba, EU:C:2012:718, 53 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
37 Visų pirma asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam taikomos priemonės esmę (žr. 32 punkte minėto Sprendimo Taryba / Bamba, EU:C:2012:718, 54 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
38 Nagrinėjamoje byloje Taryba pateikė tokius su ieškove susijusius motyvus:
„Atsakinga už politiką energetikos sektoriuje; yra svarbus pajamų šaltinis Irano Vyriausybei“
39 Pirma, ieškovė teigia, kad šie motyvai neleidžia nustatyti kriterijaus, kuriuo vadovaudamasi Taryba nusprendė jai taikyti ribojamąsias priemones. Vėliau šis kriterijus taip pat nebuvo nurodytas.
40 Iš to matyti, kad pateiktuose motyvuose nėra aiškiai nurodytas kriterijus, kuriuo vadovavosi Taryba.
41 Vis dėlto duomenys apie tai, kad ieškovė yra atsakinga už sektorių, laikomą svarbiu pajamų šaltiniu Irano vyriausybei, siejami su Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis skirtingus kriterijus, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl ribojamųjų priemonių taikymo asmeniui ar subjektui, leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje Tarybos taikomas kriterijus yra siejamas su paramą Irano vyriausybei teikiančiais subjektais.
42 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti pirmąjį ieškovės kaltinimą.
43 Antra, ieškovės teigimu, pateikti motyvai nėra aiškūs, nes nenurodoma, pirma,, kodėl jos vaidmuo energetikos sektoriuje yra svarbus nustatant ribojamąsias priemones, antra, atitinkamų pajamų rūšis ir dydis ir galiausiai kiek šie faktoriai svarbūs branduolinių ginklų platinimui. Todėl, remiantis teismų praktika, papildomi motyvai negali būti pateikti per procesą Bendrajame Teisme.
44 Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad ginčijamų aktų motyvai padeda suprasti, jog ieškovės vaidmuo energetikos sektoriuje yra labai svarbus, nes, kaip teigia Taryba, iš šio sektoriaus Irano vyriausybė gauna didelių pajamų. Iš tikrųjų, Tarybos manymu, remiantis šia aplinkybe galima teigti, kad ieškovė teikia paramą minėtai vyriausybei, o tai pateisina jai skiriamų ribojamųjų priemonių nustatymą.
45 Antra, ginčijamų aktų motyvai dėl nagrinėjamų pajamų pobūdžio yra labai glausti, nes jie apsiriboja tik patikslinimu, kad minėtos pajamos yra gaunamos iš energetikos sektoriaus. Vis dėlto tiek Tarybai adresuotuose raštuose, tiek savo skunde ieškovė galėjo ginčyti pavadinimo įtraukimo pagrįstumą remdamasi ypač tuo, kad jos veikla energetikos srityje negali būti laikoma pajamų šaltiniu Irano vyriausybei, bet, priešingai, turi būti vertinama kaip priklausanti nuo viešųjų lėšų, t. y. subsidijų. Šiomis aplinkybėmis pripažįstant, kad, nors pirmenybė teiktina išsamesniems motyvams, galima daryti išvadą, kad nurodyti motyvai leido ieškovei pakankamai išsamiai susipažinti su jai skiriamų ribojamųjų priemonių pagrindimu ir jį užginčyti. Be to, minėti motyvai leidžia Bendrajam Teismui atlikti ginčijamų aktų teisėtumo kontrolę.
46 Ši išvada taip pat reiškia, kad atsiliepime į ieškinį Tarybos pateikti paaiškinimai dėl atitinkamų pajamų pobūdžio ir dydžio nėra a posteriori motyvai, į kuriuos Bendrasis Teismas neturėtų atsižvelgti, bet yra skirti jau pateiktiems motyvams papildyti.
47 Galiausiai pažymėtina, kad iš teisės aktų, kuriais grindžiamos ieškovei skiriamos ribojamosios priemonės, konstatuojamųjų dalių pakankamai aiškiai matyti finansinių išteklių teikimo Irano vyriausybei svarba, kiek tai susiję su branduolinių ginklų platinimu.
48 Iš tikrųjų Reglamento Nr. 267/2012 11 konstatuojamoje dalyje daroma nuoroda į 2012 m. sausio 23 d. Tarybos sprendimo 2012/35/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP (OL L 19, p. 22), 13 konstatuojamąją dalį, kurioje numatyta, kad „leidimo atvykti apribojimai ir lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas turėtų būti taikomi ir papildomiems asmenims bei subjektams, kurie remia Irano Vyriausybę, kad ji galėtų vykdyti branduolinę veiklą, susijusią su didesne platinimo rizika, arba kurti branduolinių ginklų pristatymo sistemas, visų pirma asmenims ir subjektams, kurie Irano Vyriausybei teikia finansinę, logistinę ar materialinę paramą.“ Iš šios konstatuojamosios dalies aiškiai matyti, kad subjektų, teikiančių paramą Irano vyriausybei, lėšų įšaldymas yra grindžiamas bandymu neleisti minėtai vyriausybei naudotis ištekliais, ypač finansiniais, tam, kad ji galėtų tęsti branduolinę veiklą.
49 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti antrąjį ieškovės kaltinimą.
50 Trečia, ieškovės teigimu, Tarybos pateiktuose motyvuose nenurodyta, kodėl Taryba neatsižvelgė į jai pateiktas ieškovės pastabas.
51 Tačiau nagrinėjant šį pagrindą šis kaltinimas nėra reikšmingas, nes ieškovės nurodomos pastabos buvo pateiktos priėmus ginčijamus aktus, todėl daroma prielaida, kad Taryba negalėjo į jas atsižvelgti ginčijamų aktų motyvuose.
52 Be to, pažymėtina, kad pateikdama trečiąjį pagrindą, susijusį su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu, ieškovė kaltino Tarybą neatsižvelgus į jos pastabas. Šio kaltinimo pagrįstumas bus nagrinėjamas toliau 67–77 punktuose.
53 Taigi, reikia atmesti trečiąjį ieškovės kaltinimą, o kartu ir visą antrąjį ieškinio pagrindą.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, susijusio su teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
54 Ieškovė tvirtina, kad Taryba pažeidė jos teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
55 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
56 Pirma, ieškovė tvirtina, kad, pažeidusi pareigą motyvuoti, Taryba kartu pažeidė ir minėtas teises.
57 Kadangi antrasis pagrindas, susijęs su pareiga motyvuoti, buvo atmestas šio sprendimo 53 punkte, šiam kaltinimui negalima pritarti.
58 Antra, ieškovė teigia, kad, nepaisant jos prašymo, jai nebuvo perduota jokia informacija ir įrodymai, pagrindžiantys jos pavadinimo įtraukimą į nagrinėjamus sąrašus. Šiomis aplinkybėmis Taryba nenurodė konkrečių atsisakymo perduoti minėtą informaciją ir įrodymus priežasčių.
59 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kai perduota pakankamai tiksli informacija, leidžianti suinteresuotajam subjektui veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Tarybos turimų įrodymų, teisės į gynybą užtikrinimo principas nereiškia, kad šiai institucijai atsiranda pareiga savanoriškai leisti susipažinti su savo turimais bylos dokumentais. Tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone (žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, Rink., EU:T:2013:397, 84 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
60 Šioje byloje 2012 m. gruodžio 8 d. ieškovė paprašė suteikti jai galimybę susipažinti su bylos medžiaga. 2013 m. kovo 12 d. Taryba atsiliepė į jos prašymą ir pateikė 2012 m. rugsėjo 19 d. pasiūlymo nustatyti ribojamąsias priemones kopiją ir Tarybos parengiamųjų organų susitikimų protokolus.
61 Be to, atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą, Taryba patvirtino, kad su ieškove susijusioje bylos medžiagoje nebuvo kitos informacijos nei ta, kurią kaip atsakymą ji pateikė 2013 m. kovo 12 d. Savo ruožtu ieškovė neteigė, kad esama kitokios informacijos.
62 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad, paisant teisių į gynybą principo, ieškovei buvo suteikta teisė susipažinti su Tarybos turima bylos medžiaga, todėl reikia atmesti antrąjį kaltinimą.
63 Trečia, ieškovė teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę prieš nustatant ribojamąsias priemones. Po to, kai minėtos priemonės buvo nustatytos, informacijos ir įrodymų, pagrindžiančių jos pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus, neperdavimas galėjo jai sutrukdyti pateikti pastabas.
64 Taigi, pagal teismo praktiką, viena vertus, Taryba neprivalo atitinkamam asmeniui ar subjektui iš anksto pranešti motyvus, kuriais ketina pagrįsti šių asmenų ar subjektų, kurių lėšos įšaldomos, įtraukimą į sarašą. Iš tiesų dėl paties tokios priemonės pobūdžio, kad ji neprarastų savo veiksmingumo, būtina turėti galimybę nustatyti tokią priemonę netikėtai ir ją nedelsiant taikyti. Tokiu atveju institucijai iš esmės užtenka pranešti atitinkamam asmeniui ar subjektui motyvus ir leisti jiems pasinaudoti teise būti išklausytiems priimant sprendimą arba iškart po to, kai sprendimas priimamas (2011 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Prancūzija / People’s Mojahedin Organization of Iran, C‑27/09 P, Rink., EU:C:2011:853, 61 punktas).
65 Kita vertus, kadangi savo pastabas Tarybai kartu su prašymu leisti susipažinti su bylos medžiaga ieškovė pateikė 2012 m. gruodžio 8 d., minėtose pastabose nebuvo galima iš esmės atsižvelgti į bylos dokumentus. Taigi tik 2013 m. kovo 12 d., t. y. po to, kai buvo leista susipažinti su bylos medžiaga, ieškovė turėjo galimybę išdėstyti Tarybai savo papildomas pastabas dėl šių pateiktų dokumentų.
66 Vadinasi, Tarybai negali būti priekaištaujama dėl teisės į gynybą pažeidimo, kiek tai susiję su ieškovės galimybe pateikti pastabas, todėl reikia atmesti trečiąjį ieškovės kaltinimą.
67 Ketvirta, ieškovės teigimu, Taryba neatsižvelgė į faktiškai ieškovės pateiktas pastabas.
68 Šiuo klausimu Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta:
„2. Jei Taryba nusprendžia asmeniui arba subjektui taikyti 19 straipsnio 1 dalies b punkte ir 20 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II priedą.
3. Apie savo sprendimą <…> nurodytam asmeniui arba subjektui Taryba praneša <…> suteikdama tokiam asmeniui ar subjektui galimybę pateikti pastabas.
4. Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja asmenį arba subjektą.“
69 Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos analogiškos pavadinimų įtraukimo į šio reglamento IX priedą taisyklės.
70 Iš šių nuostatų matyti, kad, atsižvelgdama į 2012 m. gruodžio 8 d. ir 2013 m. sausio 31 d. ieškovės pateiktas pastabas, Taryba privalėjo peržiūrėti jos įtraukimą į sąrašą. Galima manyti, kad, nesant tikslaus termino, ši peržiūra turi būti atliekama per priimtiną terminą. Tai reiškia, kad, vertinant pasibaigusio termino priimtinumą, reikia atsižvelgti į tai, kad dėl šio sprendimo 64 punkte nurodytų priežasčių galimybė pateikti minėtas pastabas yra pirmoji ieškovei suteikiama proga pareikšti savo nuomonę dėl jos pavadinimo įtraukimo į nagrinėjamus sąrašus pagrįstumo; tai parodo, jog ieškovė yra ypač suinteresuota, kad Taryba atliktų peržiūrą ir jai praneštų savo išvadą.
71 Šioje byloje 2014 m. kovo 14 d. Tarybos raštas – tai atsakymas į ieškovės pastabas, kuriomis ji aiškiai remiasi. Vis dėlto šis raštas buvo išsiųstas praėjus daugiau nei 15 mėnesių po to, kai ieškovė pateikė savo pirmąsias pastabas, t. y. 2012 m. gruodžio 8 d.
72 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Taryba atsakė į ieškovės pastabas per akivaizdžiai nepriimtiną terminą.
73 Todėl reikia nagrinėti, ar šis ieškovės teisių į gynybą pažeidimas pateisina ginčijamų aktų panaikinimą.
74 Šiuo klausimu pažymėtina, kad minėtos pareigos tikslas – užtikrinti, kad asmeniui arba subjektui taikomos ribojamosios priemonės būtų pateisinamos jų priėmimo momentu, atsižvelgiant į ieškovės pateiktas pastabas.
75 Taigi, iš šio sprendimo 71 punkto matyti, kad 2014 m. kovo 14 d. raštas atitinka minėtą tikslą.
76 Šiomis aplinkybėmis laikytasi, nors ir pavėluotai, nuostatų, numatančių Tarybos pareigą atsakyti į atitinkamo asmens arba subjekto pateiktas pastabas, tikslo, todėl Tarybos padarytas pažeidimas nebedaro neigiamo poveikio ieškovės situacijai .
77 Vadinasi, nepažeidžiant ieškovės teisės pagal SESV 340 straipsnį reikalauti atlyginti dėl Tarybos vėlavimo atlikti minėtą pareigą jos galbūt patirtą žalą, ji negali remtis aptariamu vėlavimu ir reikalauti panaikinti jai nustatytas ribojamąsias priemones, kurios buvo priimtos ginčijamais aktais.
78 Šiomis aplinkybėmis reikia atmesti ketvirtąjį kaltinimą, o kartu ir visą trečiąjį ieškinio pagrindą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, susijusio su vertinimo klaida
79 Ieškovė teigia, kad ji neatitinka nė vieno iš Sprendime 2010/413 ir Reglamente Nr. 267/2012 nurodytų ribojamųjų priemonių taikymo kriterijų, todėl taikydama jai šias priemones Taryba padarė vertinimo klaidą.
80 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
81 Kaip priminė Teisingumo Teismas, vykdydami ribojamųjų priemonių kontrolę Sąjungos teismai pagal SESV jiems suteiktą kompetenciją privalo užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolę pagrindinių teisių, kurios yra sudėtinė Sąjungos teisinės sistemos dalis, aspektu (žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, Rink., EU:C:2013:775, 58 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
82 Prie šių pagrindinių teisių visų pirma priskirtina teisė į veiksmingą teisminę gynybą (žr. 81 punkte minėto Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 59 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
83 Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje numatytos teisminės kontrolės veiksmingumą, visų pirma reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, jog aktas, kuris individualiai taikomas atitinkamam asmeniui ar subjektui, būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais. Vadinasi, dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis sprendimas, turi būti tikrinami nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė yra ne apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su nagrinėjimu, ar šie motyvai ar bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui patvirtinti, yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. 81 punkte minėto Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 64 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
84 Šiuo tikslu Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialius arba nekonfidencialius duomenis ar įrodymus, reikšmingus atliekant tokią analizę (žr. 81 punkte minėto Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 65 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
85 Iš tiesų būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų atitinkamo asmens nenaudai, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (žr. 81 punkte minėto Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 66 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
86 Nagrinėjamoje byloje ieškovė visų pirma tvirtina, kad Taryba nė karto nenurodė kriterijaus, kuriuo ji rėmėsi nustatydama ieškovei taikomas ribojamąsias priemones.
87 Tačiau šis kaltinimas jau buvo išnagrinėtas ir atmestas nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą. Iš tikrųjų, kaip matyti iš šio sprendimo 39–42 punktų, su Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalimi ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalimi siejama nuoroda į tai, kad ieškovė yra atsakinga už sektorių, iš kurio Irano vyriausybė gauna daug pajamų, jai leidžia suprasti, kad ribojamosios priemonės jai buvo skirtos remiantis kriterijumi dėl subjektų, teikiančių paramą Irano vyriausybei.
88 Todėl reikia patikrinti, ar Taryba teisingai nusprendė, kad ieškovė teikė paramą Irano vyriausybei.
89 Šiuo klausimu iš teismo praktikos matyti, kad nagrinėjamas kriterijus apima atitinkamo asmens ar subjekto veiklą, kuri, net savaime neturėdama tiesioginio ar netiesioginio ryšio su branduolinių ginklų platinimu, gali jį skatinti, nes per ją Irano vyriausybei teikiami ištekliai arba materialinės, finansinės ar logistinės priemonės, leidžiančios tęsti platinimo veiklą. Taip pat minėtas kriterijus apima paramos formas, kurios dėl savo kiekybinės ar kokybinės svarbos prisideda prie Irano branduolinės veiklos (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 16 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, T‑578/12, dėl kurio pateikta apeliacija, EU:T:2014:678, 119 ir 120 punktus). Šio kriterijaus tikslas – atimti iš Irano vyriausybės pajamų šaltinius, kad ji būtų priversta nutraukti savo branduolinių ginklų platinimo programą neturėdama pakankamų finansinių išteklių (minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, dėl kurio pateikta apeliacija, 140 punktas).
90 Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad būdama Irano vyriausybės ministerija, ieškovė dalyvauja elektros energijos eksporto veikloje, nes visų pirma jai yra pervedamos sumos, kurias moka eksportuojamos elektros energijos pirkėjai. Nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2010 m. kovo mėn. nagrinėjamo eksporto vertė sudarė 0,67 milijardo JAV dolerių, nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2011 m. kovo mėn. – 0,87 milijardo JAV dolerių, o nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2012 m. kovo mėn. – 1,1 milijardo JAV dolerių.
91 Atsižvelgiant į šias išvadas, manytina, kad ieškovės veikla elektros energijos eksporto srityje yra pajamų šaltinis Irano vyriausybei, todėl turi būti laikoma finansine parama minėtai vyriausybei.
92 Vis dėlto ieškovė ginčydama nurodo, kad, atsižvelgiant į jos įgaliojimus ir į tai, jog ji teikia paslaugas už Irano rinkoje sureguliuotą kainą, ji yra tiesioginė vyriausybės išteklių gavėja, o ne svarbus jos pajamų šaltinis. Šiuo klausimu ji priduria, kad iš elektros energijos eksporto gaunamos lėšos yra skirtos visų pirma elektros energijos tiekimui Irano piliečiams finansuoti.
93 Tačiau aplinkybė, kad ieškovė teikia nuostolingas viešojo intereso paslaugas, nereiškia, kad jos elektros energijos eksporto veikla negali būti laikoma finansine parama Irano vyriausybei arba kad ja gali būti pateisinamas ieškovei taikomų ribojamųjų priemonių nustatymas.
94 Iš tikrųjų su elektros energijos eksportu susijusi ieškovės veikla skiriasi nuo kitų jos įgaliojimų, kurie nėra susiję su Irano gyventojams teikiamomis viešojo intereso paslaugomis. Todėl nėra esminio ryšio tarp visos ieškovės veiklos ir įgaliojimų, nors ji reikalauja viską vertinti bendrai. Tuo labiau kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, finansiniai ištekliai, gaunami iš elektros energijos eksporto veiklos, nesudaro didelės biudžeto dalies.
95 Be to, apribojimas finansinę paramą Irano vyriausybei teikiančiais subjektais pripažinti tik tuos subjektus, kurių veikla yra iš esmės pelninga, leistų nukrypti nuo nagrinėjamų ribojamųjų priemonių tikslo ir taip pat turėtų įtakos jų veiksmingumui. Iš tikrųjų siekiant išvengti minėtų priemonių taikymo, pakaktų kiekvienam atitinkamam subjektui, vykdančiam pelningą veiklą, suteikti įgaliojimus vykdyti panašios apimties nuostolingą veiklą.
96 Be to, ieškovės lėšų įšaldymas, grindžiamas jos elektros energijos eksporto veikla, atitinka 89 punkte nurodytą tikslą atimti iš Irano vyriausybės visus jos pajamų šaltinius, nepriklausomai nuo kitos nuostolingos ieškovės veiklos. Iš tikrųjų dėl minėto įšaldymo Irano vyriausybė, kurios neatsiejama dalis yra ir ieškovė, negali naudotis dalimi savo finansinių išteklių, būtinų siekiant užtikrinti visą jos veiklą, įskaitant tą, kuri nepatenka į ieškovės kompetencijos sritį ir yra susijusi su branduolinių ginklų platinimu.
97 Siekiant atsakyti į klausimą, ar ieškovė teikia finansinę paramą Irano vyriausybei, turi būti vertinamas ne bendras paramos pelningumas, bet jos elektros energijos eksporto veiklos pelningumas arba nepelningumas. Ieškovė neginčija, kad minėta veikla yra pelninga.
98 Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad ieškovė teikia finansinę paramą Irano vyriausybei, nors tam tikrais atvejais jos veikla iš esmės yra nuostolinga. Be to, atsižvelgiant į šio sprendimo 90 punkte pateiktas nuorodas, minėta parama negali būti vertinama kaip nereikšminga, nepaisant ieškovės tvirtinimo, kad jos parama sudaro tik mažą viso Irano vyriausybės biudžeto dalį.
99 Todėl nustatydama ieškovei taikytinas ribojamąsias priemones Taryba nepadarė klaidos dėl to, kad ieškovė yra paramą Irano vyriausybei teikiantis subjektas.
100 Šio vertinimo nepaneigia ieškovės tvirtinimas, kad Taryba tinkamai nepagrindė nurodytų jos motyvų.
101 Šiuo klausimu iš šio sprendimo 89–99 punktuose atliktos analizės matyti, kad ieškovė ginčija ne Tarybos nurodytą pagrindinę su ja susijusią faktinę aplinkybę, t. y. tai, kad iš jos veiklos gaunamais finansiniais ištekliais naudojasi Irano vyriausybė, o šios aplinkybės svarbą Tarybai taikant teisinį kriterijų. Kadangi nebuvo jokio prieštaravimo, Taryba neprivalėjo pateikti nagrinėjamą faktinę aplinkybę pagrindžiančios informacijos, kaip matyti iš šio sprendimo 85 punkte minimos teismo praktikos.
102 Galiausiai ieškovė ginčija tai, kad yra atsakinga už Irano branduolinės politikos formavimą; iš Tarybos turimos bylos medžiagos galima spręsti priešingai.
103 Šiuo klausimu aišku, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. pasiūlyme ir 2013 m. sausio 17 d. Tarybos dokumente „Coreu PESC/0711/12 COR 1“, kuris yra jos bylos medžiagoje, pabrėžtas ieškovės vaidmuo Irano branduolinėje politikoje.
104 Tačiau, pirma, atsižvelgiant į ginčijamų aktų motyvus, pažymėtina, kad ieškovės argumentas yra susijęs su aplinkybe, kurios Taryba nenurodė minėtų aktų priėmimo momentu. Todėl šį argumentą reikia atmesti kaip netinkamą.
105 Antra, bet kuriuo atveju iš šiame sprendime atliktos analizės matyti, kad ieškovės parama Irano vyriausybei grindžiamas motyvas yra pagrįstas. Kadangi šio motyvo savaime pakanka pateisinti ieškovės pavadinimo įtraukimą į ginčijamus sąrašus, kitų galimų Tarybos kaltinimų netikslumas negali turėti įtakos ginčijamų aktų teisėtumui pagal šio sprendimo 83 punkte nurodytą teismo praktiką.
106 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, susijusio su pagrindinių ieškovės teisių ir proporcingumo principo pažeidimu
107 Ieškovė teigia, kad skirdama jai ribojamąsias priemones Taryba neproporcingai apribojo jos pagrindines teises, įskaitant teisę į nuosavybę, teisę verstis ekonomine veikla ir teisę į tai, kad būtų gerbiama jos reputacija.
108 Pirmiausia ji aiškina, kad jai skirtos ribojamosios priemonės daro didelį neigiamą poveikį, ypač todėl, kad jos turi įtakos jos funkcijų, susijusių su Irano žmonių sveikata ir gerove, atlikimui. Taigi, minėtos priemonės nėra nei būtinos, nei proporcingos, kad būtų pasiektas tikslas užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui ir jo finansavimui, turint omenyje, kad ieškovė minėtoje veikloje nedalyvauja. Iš tikrųjų Tarybos požiūriu būtų galima pateisinti bet kurios Irano vyriausybės ministerijos lėšų įšaldymą, nepriklausomai nuo jos dalyvavimo branduolinėje programoje, o tai yra akivaizdžiai neproporcinga.
109 Antra, ieškovė mano, kad jai skirtomis ribojamosiomis priemonėmis pažeidžiami teisinio saugumo ir nuspėjamumo principai. Iš tikrųjų, ieškovės teigimu, kadangi ji neteikia finansinės paramos Irano vyriausybei, minėtos priemonės grindžiamos vien tik tuo, kad ji yra viena iš pastarosios ministerijų. Vadinasi, tokiomis aplinkybėmis ieškovė neturi jokios galimybės sužinoti, kaip atšaukti minėtas priemones.
110 Trečia, proporcingumo principas buvo pažeistas dėl to, kad buvo pažeistos ieškovės procesinės teisės.
111 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
112 Kiek tai susiję su šio sprendimo 110 punkte pateiktu argumentu, preliminariai reikėtų pažymėti, kad, kaip buvo išdėstyta šio sprendimo 30–78 punktuose, ginčijamuose aktuose neaptikta ieškovės procesinių teisių pažeidimo, galinčio pateisinti šių aktų panaikinimą. Šiomis aplinkybėmis negalima panaikinti ginčijamų aktų remiantis ieškovės teiginiu, kad pažeidus jos procesines teises buvo pažeistas proporcingumo principas.
113 Dėl kitų kaltinimų reikia priminti, kad remiantis proporcingumo principu, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, ekonominės veiklos draudimas yra teisėtas su sąlyga, jog draudimo priemonės yra tinkamos ir būtinos aptariamais teisės aktais teisėtai siekiamiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o atsiradę nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr. 59 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, EU:T:2013:397, 179 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
114 Taigi, viena vertus, kaip jau buvo priminta šiame sprendime, pagal teismo praktiką paramą Irano vyriausybei teikiančių subjektų lėšų įšaldymu siekiama atimti iš šios vyriausybės pajamų šaltinius, kad ji būtų priversta nutraukti branduolinių ginklų platinimą neturėdama pakankamų finansinių išteklių (89 punkte minėto Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba, EU:T:2014:678, dėl kurio pateikta apeliacija, 140 punktas). Taigi, ieškovei skirtos ribojamosios priemonės atitinka Tarybos tikslą, nepaisant to, kad pati ieškovė nedalyvauja branduolinių ginklų platinimo veikloje.
115 Kita vertus, nors ieškovė tvirtina, kad jai skirtos ribojamosios priemonės turi sunkių pasekmių, visų pirma kiek tai susiję su Irano bendrovių noru su ja bendradarbiauti vandens valymo ir nuotekų šalinimo srityje, tačiau ji savo teiginių nepagrindė įrodymais ir konkrečia informacija.
116 Bet kuriuo atveju aišku, kad ieškovės teisės, ypač jos teisė į nuosavybę, yra gerokai apribotos dėl minėtų priemonių, nes ji visų pirma negali nei disponuoti Sąjungos teritorijoje esančiomis arba pastarosios piliečių laikomomis jos lėšomis, nei pervesti jų į Sąjungą be atskiro leidimo.
117 Tačiau iš teismo praktikos matyti, kad pagrindinės teisės, kuriomis ieškovė remiasi, nėra absoliučios ir naudojimuisi jomis gali būti taikomi Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais pagrįsti apribojimai. Be to, bet kuri ribojamoji ekonominė ar finansinė priemonė savaime apima poveikį teisei į nuosavybę, taip padarydama žalos asmenims, kurie nebuvo pripažinti atsakingais už padėtį, dėl kurios imtasi atitinkamų priemonių. Ginčijamo teisės akto tikslo svarba pateisina net sunkias neigiamas pasekmes kai kuriems ūkio subjektams (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, T‑246/08 ir T‑332/08, Rink., EU:T:2009:266, 111 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
118 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ypatingą taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo svarbą, ieškovei sukelti nepatogumai nėra neproporcingi siekiamiems tikslams. Taip yra juo labiau todėl, kad skundžiami aktai taikomi tik ieškovės lėšų daliai ir kad Sprendime 2010/413 ir Reglamente Nr. 267/2012 numatytos tam tikros subjektų, kuriems skirtos ribojamosios priemonės, lėšų įšaldymo išimtys.
119 Galiausiai pažymėtina, kad su galimu teisinio saugumo ir numatomumo principų pažeidimu susijęs argumentas yra grindžiamas klaidinga prielaida. Iš tikrųjų, kaip matyti išnagrinėjus pirmąjį ieškinio pagrindą, ribojamosios priemonės buvo skirtos ieškovei ne vien remiantis faktu, kad ji yra Irano vyriausybės ministerija, bet ir dėl jos teikiamos finansinės paramos minėtai vyriausybei. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės argumentui negalima pritarti.
120 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ketvirtąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą, todėl reikia atmesti ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
121 Remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalimi, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, ji padengia bylinėjimosi išlaidas, kaip to prašė Taryba.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Ministry of Energy of Iran bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Pelikánová | Buttigieg |
Paskelbta 2015 m. rugsėjo 8 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.