Sujungtos bylos T‑309/04, T‑317/04, T‑329/04 ir T‑336/04
TV 2/Danmark A/S ir kt.
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Valstybės pagalba – Priemonės, kurių ėmėsi Danijos valdžios institucijos visuomeninio transliuotojo TV 2 atžvilgiu, finansuodamos šio su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus – Priemonės, kvalifikuojamos kaip iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka valstybės pagalba – Ieškinys dėl panaikinimo – Priimtinumas – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme – Teisė į gynybą – Viešoji transliavimo paslauga – Apibrėžimas ir finansavimas – Valstybės lėšos – Pareiga motyvuoti – Pareiga atlikti tyrimą“
Sprendimo santrauka
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – Atsiradusio ir esamo suinteresuotumo būtinybė
(EB 230 straipsnis)
2. Konkurencija – Įmonės, kurioms yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas – Bendros ekonominės svarbos paslaugų apibrėžimas – Valstybių narių diskrecija
(EB 86 straipsnio 2 dalis; Amsterdamo protokolas)
3. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos sprendimas pradėti formalią valstybės priemonės, preliminariai kvalifikuotos kaip nauja pagalba, tyrimo procedūrą – Pareiga motyvuoti
(EB 88 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnis)
1. Fizinio ar juridinio asmens pareikštas ieškinys dėl panaikinimo priimtinas tik tuo atveju, kai ieškovas yra suinteresuotas ginčijamo akto panaikinimu.
Toks suinteresuotumas reiškia, kad pats akto panaikinimas gali turėti teisinių pasekmių arba, kitaip tariant, dėl ieškinio baigties gali atsirasti nauda jį pareiškusiai šaliai.
Taigi valstybės pagalbos gavėjas yra suinteresuotas pareikšti ieškinį dėl Komisijos sprendimo, nustatančio, kad minėta pagalba iš dalies suderinama ir iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka, kai Komisijos analizė atskleidžia suderinamumo pripažinimo ir nesuderinamumo pripažinimo tarpusavio priklausomybę bei neatsiejamą pobūdį, ir tai draudžia nagrinėti ieškinio priimtinumo klausimą ginčijamą sprendimą padalijant į dvi dalis: vieną, kurioje ginčijamos priemonės kvalifikuojamos kaip iš dalies nesuderinama su bendrąja rinka valstybės pagalba, o kitą, kurioje jos kvalifikuojamos kaip iš dalies suderinama valstybės pagalba.
Be to, suinteresuotumas pareikšti ieškinį, kuris turi būti atsiradęs ir esamas bei vertinamas ieškinio pareiškimo dieną, gali būti kildinamas iš akivaizdžios „galimybės“, jog ieškovo teisinė situacija bus paveikta ieškiniais, arba iš to, jog ieškinių „galimybė“ yra atsiradusi ir esama.
(žr. 67, 68, 72–74, 79 punktus)
2. Valstybės narės turi didelę diskreciją apibrėžti, kas, jų manymu, yra laikoma bendros ekonominės svarbos paslaugomis. Todėl tai, kaip valstybės narės apibrėžia šias paslaugas, Komisija gali ginčyti tik akivaizdžios klaidos atveju.
Galimybė valstybėms narėms plačiąja prasme apibrėžti transliacijos bendros ekonominės svarbos paslaugą, apimant bendro pobūdžio programų transliaciją, negali būti paneigta aplinkybės, kad visuomeninis transliuotojas, be kita ko, vykdo komercinę veiklą, pavyzdžiui, parduoda reklamos laiką. Iš tikrųjų toks paneigimas susietų transliacijos bendros ekonominės svarbos paslaugos apibrėžimą su jos finansavimo būdu. Tačiau bendros ekonominės svarbos paslauga iš esmės apibrėžiama atsižvelgiant į jos siekiamą užtikrinti bendrąjį interesą, o ne į priemones, kurios užtikrina jos teikimą.
(žr. 101, 107 ir 108 punktus)
3. Pagal Reglamento Nr. 659/1999 „dėl su valstybės pagalba susijusios procedūros“ 6 straipsnį, kai Komisija nusprendžia pradėti formalią nacionalinės priemonės tyrimo procedūrą, sprendime pradėti procedūrą gali būti tik apibendrinamos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, pateikiamas pirminis aptariamos valstybės priemonės įvertinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar tai yra pagalba, ir išdėstomos priežastys, sukėlusios abejonių dėl pagalbos atitikties bendrajai rinkai. Pagal tą patį 6 straipsnį sprendimas pradėti procedūrą turi sudaryti sąlygas suinteresuotosioms šalims veiksmingai dalyvauti formalioje tyrimo procedūroje, per kurią jos galėtų pateikti savo argumentus. Dėl to pakanka, kad suinteresuotosios šalys žinotų argumentus, leidusius Komisijai preliminariai nuspręsti, kad nagrinėjama priemonė gali būti nauja, su bendrąja rinka nesuderinama pagalba.
(žr. 138 ir 139 punktus)