Language of document : ECLI:EU:C:2017:782

Byla C295/16

Europamur Alimentación SA

prieš

Dirección General de Comercio y Protección del Consumidor de la Comunidad Autónoma de la Región de Murcia

(Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 4 de Murcia prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Vartotojų apsauga – Direktyva 2005/29/EB – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Šios direktyvos taikymo sritis – Didmenininko vykdomas pardavimas mažmenininkams – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas bendras nuostolingo pardavimo draudimas – Išimtys, pagrįstos Direktyvoje 2005/29/EB nenumatytais kriterijais“

Santrauka – 2017 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.        Prejudiciniai klausimai – Teisingumo Teismo jurisdikcija – Ribos – Prašymas išaiškinti dėl į nacionalinę teisę perkeltos direktyvos nuostatų taikymo Sąjungos teisėje nereglamentuojamoms situacijoms – Jurisdikcija pateikti tokį išaiškinimą

(SESV 267 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 2 ir 3 straipsniai)

2.        Teisės aktų derinimas – Nesąžininga įmonių komercinė veikla vartotojų atžvilgiu – Direktyva 2005/29 – Nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatytas bendras draudimas siūlyti pirkti ar parduoti prekes nuostolingai ir šio draudimo išimtys, grindžiamos šioje direktyvoje nenurodytais kriterijais – Neleistinumas

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29 5–9 straipsniai)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 28–33 punktus)

2.      2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kurioje numatytas bendras draudimas siūlyti pirkti ar parduoti prekes nuostolingai ir šio draudimo išimtys, grindžiamos šioje direktyvoje nenurodytais kriterijais.

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva visiškai suderinamos normos dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu ir dėl to valstybės narės negali imtis, kaip aiškiai nurodyta jos 4 straipsnyje, griežtesnių priemonių negu nustatytos šioje direktyvoje, net jei siekia užtikrinti aukštesnį vartotojų apsaugos lygį (šiuo klausimu žr. 2010 m. sausio 14 d. Sprendimo Plus Warenhandelsgesellschaft, C‑304/08, EU:C:2010:12, 41 punktą ir 2011 m. birželio 30 d. Nutarties Wamo, C‑288/10, EU:C:2011:443, 33 punktą).

(žr. 39, 43 punktus ir rezoliucinę dalį)