BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. rugsėjo 24 d.(*)
„Dempingas – Iš Kinijos importuojamas soliarinis stiklas – Reglamento (EB) 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai (dabar – Reglamento (ES) 2016/1036 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai) – Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas – Sąvoka „dideli iškraipymai, likę iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos“ – Mokesčių paskatos – Akivaizdi vertinimo klaida“
Byloje T‑586/14 RENV
Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd, įsteigta Anhui (Kinija), atstovaujama advokato Y. Melin,
ieškovė,
prieš
Europos Komisiją, atstovaujamą L. Flynn ir T. Maxian Rusche,
atsakovę,
palaikomą
GMB Glasmanufaktur Brandenburg GmbH, įsteigtos Černice (Vokietija), atstovaujamos advokato A. R. MacLean,
įstojusios į bylą šalies,
dėl remiantis SESV 263 straipsniu pateikto prašymo panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 470/2014, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jam nustatytas laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 142, 2014, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 253, 2014, p. 4),
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas D. Gratsias, teisėjai I. Labucka (pranešėja) ir I. Ulloa Rubio,
posėdžio sekretorius F. Oller, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. sausio 16 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd yra Kinijoje įsteigta bendrovė, kuri gamina ir į Europos Sąjungą eksportuoja soliarinį stiklą, nurodytą 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 470/2014, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jam nustatytas laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 142, 2014, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 253, 2014, p. 4, toliau – ginčijamas reglamentas).
2 Ieškovės vienintelė akcininkė yra bendrovė Xinyi Solar (Hong Kong) Ltd, įsteigta Honkonge (Kinija), kurios akcijos kotiruojamos Honkongo biržoje.
3 Įgyvendinant procedūrą, kurioje priimtas ginčijamas reglamentas, 2013 m. gegužės 21 d. ieškovė, remdamasi 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51; toliau – pagrindinis reglamentas) (pakeistas 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21), pateikė prašymą leisti taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą (toliau – RESVĮ statusas), kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus (dabar – Reglamento 2016/1036 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai).
4 2013 m. birželio 6 d. ieškovė pateikė atsakymus į Europos Komisijos antidempingo klausimyną.
5 2013 m. birželio 21 d. ieškovė atsakė į Komisijos prašymą pateikti papildomos informacijos.
6 Ieškovės prašyme taikyti RESVĮ statusą nurodyti duomenys ir jos atsakymai į Komisijos klausimyną buvo patikrinti ieškovės buveinėje Kinijoje laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 21 iki tų pačių metų birželio 26 d.
7 2013 m. birželio mėn. pabaigoje ir liepos mėn. ieškovė, suderinusi su Komisija ir atsižvelgdama į jos reikalavimus, pateikė papildomos informacijos.
8 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštu Komisija informavo ieškovę, kad laikosi nuomonės, jog negali patenkinti jos prašymo taikyti RESVĮ statusą vien dėl to, kad ji neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos nuostatų (toliau – 2013 m. rugpjūčio 22 d. raštas). Komisija, vis dar manydama, kad ieškovė atitinka kitas minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje, antroje, ketvirtoje ir penktoje įtraukose nustatytas sąlygas, paprašė jos pateikti savo pastabas.
9 2013 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pateikė savo pastabas, kuriomis ginčijo Komisijos vertinimus.
10 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu Komisija atsakė į šias pastabas galutiniame sprendime dėl prašymo taikyti RESVĮ statusą (toliau – 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos raštas), kuriame patvirtino ieškovės prašymo taikyti RESVĮ statusą atmetimą.
11 2013 m. lapkričio 26 d. Komisija priėmė Reglamentą (ES) Nr. 1205/2013, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 316, 2013, p. 8, toliau – laikinasis reglamentas).
12 Laikinojo reglamento 34–47 konstatuojamosios dalys, susijusios su „RER [RESVĮ statusu]“, yra suformuluotos taip:
„34) Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant su importu iš KLR [Kinijos] susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.
(35) Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami šie kriterijai:
(1) verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas, be didelio valstybės kišimosi, o sąnaudos atitinka rinkos vertes;
(2) įmonės turi vieną aiškų pagrindinių apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiais tikslais, rinkinį;
(3) nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos;
(4) bankroto ir nuosavybės įstatymais užtikrinamas teisinis tikrumas ir stabilumas ir(5) valiutos kursas nustatomas pagal rinkos kursą.
(36) Dešimt bendradarbiaujančių bendrovių kreipėsi dėl RER [RESVĮ statuso] taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER [RESVĮ statuso] formą. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies d punktą atrinktos bendrovės ir individualiai nagrinėta bendrovė <…> [, tarp jų ir ieškovė,] buvo patikrintos dėl RER [RESVĮ statuso] taikymo.
(37) Po to priimtas sprendimas dėl RER [RESVĮ statuso] taikymo šioms bendrovėms ar bendrovių grupėms:
– Atrinkto[oms] bendrovė[ms]
– <…>;
– [ieškovei] ir Xinyi Solar (Hong Kong) <…>;
– <…>
– Individual[iai] nagrinėt[ai] bendrov[ei] –
– <…>
(38) Komisija rinko visą, jos nuomone, būtiną informaciją ir tiriamų bendrovių patalpose patikrino visą RER [RESVĮ statuso] prašymuose pateiktą informaciją.
(39) Dėl susijusiųjų šalių Komisija turi išnagrinėti, ar visa susijusių bendrovių grupė atitinka sąlygas dėl RER [RESVĮ statuso]. Todėl tais atvejais, kai filialas ar kita su pareiškėju susijusi KLR [Kinijos] bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja gaminant arba parduodant nagrinėjamąjį produktą, atskirai atliekamas kiekvienos bendrovės ir visos bendrovių grupės RER [RESVĮ statuso] tyrimas.
(40) Atitinkamai buvo išnagrinėti keturių eksportuojančių gamintojų (bendrovių grupių), t. y. vienuolikos juridinių asmenų[,] prašymai taikyti RER [RESVĮ statusą].
(41) Atlikus tyrimą nustatyta, kad visi keturi RER [RESVĮ statuso] prašantys eksportuojantys gamintojai (bendrovių grupės) neįrodė, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.
(42) <…>
(43) Be to, visi keturi eksportuojantys gamintojai, nei atskirai, nei kartu grupėje, neįrodė, kad iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos nėra likusių didelių iškraipymų. Todėl šios bendrovės arba bendrovių grupės neatitinka 3 [trečiojo] RER [RESVĮ statuso] taikymo kriterijaus. Tiksliau, visi keturi eksportuojantys gamintojai ar eksportuojančių gamintojų grupės naudojosi lengvatinių mokesčių sistemomis [tvarka].
(44) <…>
(45) RER [RESVĮ statuso] tyrimo rezultatus Komisija atskleidė atitinkamoms bendrovėms, KLR [Kinijos] valdžios institucijoms ir skundo pateikėjui [pareiškėjui] ir paragino juos pateikti pastabų.
(46) Gautos pastabos neturėjo įtakos Komisijos preliminariems nustatytiems faktams. Pasikonsultavus su valstybėmis narėmis pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą 2013 m. rugsėjo 13 d. visiems pareiškėjams atskirai ir oficialiai pranešta apie Komisijos galutinį sprendimą dėl jų atitinkamų prašymų taikyti RER [RESVĮ statusą].
(47) Atitinkamai nė vienas iš keturių bendradarbiaujančių KLR [Kinijos] eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių, kurie prašė taikyti RER [RESVĮ statusą], negalėjo įrodyti, kad jie atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus, todėl jų prašymai taikyti RER [RESVĮ statusą] atmesti.“
13 2014 m. gegužės 13 d. Komisija priėmė ginčijamą reglamentą.
14 Ginčijamo reglamento 32–34 konstatuojamosiose dalyse, susijusiose su „rinkos ekonomikos režimu [RESVĮ statusu]“, Komisija nustatė:
„(32) Po pirminio faktų atskleidimo ir vėliau po galutinio atskleidimo vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija suklydo atmesdama jo prašymą taikyti RER [RESVĮ statusą]. Tas pat[s] teiginys, susijęs su sprendimu dėl RER [RESVĮ statuso] taikymo, jau buvo pateiktas laikinuoju etapu ir Komisija jį atmetė laikinojo reglamento 43 ir 47 konstatuojamosiose dalyse.
(33) [Ieškovė] tvirtino, kad pagal lengvatinių mokesčių sistemas [tvarką] ir dotacijas jo[s] gauta nauda nesudaro didelės jo[s] apyvartos dalies. Dėl to primenama, kad į šį ir kitus argumentus jau buvo atsakyta 2013 m. rugsėjo 13 d. Komisijos rašte eksportuotojui, kuriame Komisija pranešė šaliai apie savo sprendimą dėl RER [RESVĮ statuso] taikymo. Visų pirma [Konkrečiai] pabrėžta, kad visų pirma dėl šios lengvatos pobūdžio per TL [tiriamąjį laikotarpį] gauta bendra nauda yra neaktuali vertinant, ar iškraipymai yra [„]dideli[“]. Taigi šis teiginys atmetamas.
(34) Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinama išvada, kad visi <…> prašymai [taikyti RESVĮ statusą] turėtų būti atmesti, kaip nustatyta laikinojo reglamento 34–47 konstatuojamosiose dalyse.“
Procedūra ir šalių reikalavimai byloje T‑586/14
15 2014 m. rugpjūčio 7 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo ieškovės ieškinį; juo ji paprašė panaikinti ginčijamą reglamentą.
16 2014 m. spalio 21 d. Komisija Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė Bendrojo Teismo atmesti ieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
17 Ieškovė ir Komisija atitinkamai 2014 m. gruodžio 16 d. ir 2015 m. sausio 30 d. Bendrojo Teismo kanceliarijai pateikė dubliką ir tripliką.
18 Atsižvelgdamas į teisėjo pranešėjo siūlymą, Bendrasis Teismas nusprendė pradėti žodinę proceso dalį.
19 Pagal 1991 m. gegužės 2 d. Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnio 2 dalies a punktą šis teismas pateikė bylos šalims klausimus ir paprašė į juos atsakyti raštu prieš teismo posėdį.
20 Atsakymus į šiuos klausimus šalys pateikė per nustatytus terminus.
21 2015 m. rugsėjo 9 d. posėdyje buvo išklausytos šalių nuomonės ir jų atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
22 2016 m. kovo 16 d. Sprendimu Xinyi PV Products (Anhui) Holdings / Komisija (T‑586/14, EU:T:2016:154, toliau – pirminis sprendimas) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą reglamentą ir nurodė Komisijai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
23 2016 m. gegužės 26 d. Komisija pateikė Teisingumo Teismo kanceliarijai šį apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo.
24 2016 m. spalio 13 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings (C‑301/16 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:796) GMB Glasmanufaktur Brandenburg GmbH (toliau – GMB) buvo leista įstoti į bylą Komisijos pusėje.
25 2018 m. vasario 28 d. Sprendimu Komisija / Xinyi PV Products (Anhui) Holdings (C‑301/16 P, sprendimas dėl apeliacinio skundo, EU:C:2018:132) Teisingumo Teismas panaikino pirminį sprendimą, grąžino bylą Bendrajam Teismui ir atidėjo klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.
Procesas ir šalių reikalavimai grąžinus bylą
26 Po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl apeliacinio skundo, remiantis Bendrojo Teismo procedūros reglamento 215 straipsniu byla buvo paskirta penktajai kolegijai.
27 Pagal Procedūros reglamento 217 straipsnio 1 dalį 2018 m. balandžio 27 d. ieškovė ir Komisija, taip pat į bylą įstojusi šalis 2018 m. gegužės 8 d. per nustatytą terminą pateikė savo rašytines pastabas dėl sprendimo dėl apeliacinio skundo padarinių siekiant priimti galutinį sprendimą byloje.
28 Pagal Procedūros reglamento 89 straipsnio 2 dalies a punktą Bendrasis Teismas 2018 m. lapkričio 21 d. pateikė bylos šalims klausimus ir į juos paprašė atsakyti raštu iki teismo posėdžio.
29 Atsakymus į šiuos klausimus šalys pateikė per nustatytus terminus.
30 2019 m. sausio 16 d. vykusiame posėdyje šalys buvo išklausytos ir atsakė į Bendrojo Teismo klausimus.
31 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis su ja susijęs,
– priteisti iš Komisijos Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33 Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant su jos įstojimu susijusias išlaidas.
Dėl teisės
34 Grįsdama savo prašymą panaikinti ginčijamą reglamentą ieškovė nurodo keturis ieškinio pagrindus.
35 Pirmasis pagrindas susijęs su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos pažeidimu.
36 Pirmiausia reikia nagrinėti pirmojo pagrindo antrą dalį.
37 Pirmojo pagrindo antroje dalyje ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą ir teisės klaidą tvirtindama, kad iškraipymai buvo dideli atsižvelgiant į jos gamybos sąnaudas ir finansinę padėtį, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką.
38 Ieškovė teigia, kad darant prielaidą, jog nagrinėjamos mokesčių paskatos yra išlikusios iš ankstesnės planinės ekonomikos sistemos, paskata nesukelia didelių jos gamybos sąnaudų ir finansinės padėties iškraipymų. Iš tikrųjų, kaip ji paaiškino tyrimo metu, nagrinėjamos mokesčių paskatos jos atveju sudarė tik 1,34 % visų gamybos sąnaudų ir 1,14 % jos apyvartos.
39 Komisija nevertino šių argumentų ir 2013 m. rugsėjo 13 d. rašte klaidingai teigė, kad dėl mažesnių apmokestinimo tarifų atsirado didelių iškraipymų, kadangi „tai pirmiausia galėjo leisti siekti tikslo pritraukti kapitalo lengvatiniais tarifais, taigi ir paveikti finansinę ir ekonominę visos bendrovės padėtį“, o darant finansinę įtaką, mažesnę nei 1,5 % gamybos sąnaudų ar apyvartos, negali būti laikoma reikšminga paskata siekiant pritraukti kapitalo, ypač Xinyi Solar (Hong Kong) atveju.
40 Dėl iškraipymo dydžio Komisija visų pirma pabrėžia, kad ieškovė neginčijo to, jog ji pasinaudojo preferencine apmokestinimo tvarka, ir teigia, kad kai bendrovės, kurias vyriausybė pripažino strategiškai svarbiomis, traktuojamos palankiau taikant pajamomis grindžiamą apmokestinimo tvarką, šios traktuotės sukelti iškraipymai yra dideli, nes jie visiškai pakeičia ikimokestinio pelno, kurį šios bendrovės turi gauti, kad būtų patrauklios investuotojams, dydį. Kadangi šie iškraipymai yra nuolatiniai, todėl per tiriamąjį laikotarpį gauta bendra nauda dėl lengvatos pobūdžio yra nesvarbi vertinant, ar iškraipymai yra dideli.
41 Be to, Komisija tvirtina, kad, atsižvelgdama į nagrinėjamų mokesčių lengvatų svarbą, ji iš esmės galėjo daryti prielaidą, kad užsienio kapitalo patrauklumas buvo sustiprintas, todėl ieškovės finansinės padėties iškraipymas buvo didelis, ir kad bet kuriuo atveju ieškovė dėl to nepateikė priešingų įrodymų.
42 Jos teigimu, ieškovė nepateikė pagrindo, pateisinančio tai, kodėl referencinis kriterijus turi būti jos apyvarta ar kodėl iškraipymo nagrinėjimas turi būti apribotas tiriamuoju laikotarpiu, ir kartu nutylėjo apie savo bendrą finansinę padėtį, nors apie gamybos sąnaudas ir apyvartą buvo praneša.
43 Galiausiai, Komisija nesupranta, kaip ji galėjo tyčia netinkamai taikyti „didelio iškraipymo“ sąvoką, kai padarė išvadą, jog ieškovei suteikta dvejų metų apmokestinimo pertrauka ir trejus metus jai taikomas 50 % mažesnis negu įprastas mokesčio tarifas (kartu su nuolatine ir neterminuotos trukmės mokestine lengvata) reiškė, jog ieškovė neįrodė, jos gamybos sąnaudos ar finansinė padėtis, nustačius nagrinėjamas priemones, nebuvo gerokai iškraipytos.
44 Savo rašytinėse pastabose dėl apeliacinio skundo padarinių priimant galutinį sprendimą byloje ieškovė ir toliau laikosi savo ieškinyje išdėstytų reikalavimų.
45 Savo rašytinėse pastabose dėl apeliacinio skundo padarinių priimant galutinį sprendimą šioje byloje Komisija, kiek tai susiję su pirmojo pagrindo antra dalimi, laikosi nuomonės, kad šalys iš esmės apsikeitė argumentais Bendrajame Teisme pateikdamos rašytines pastabas ir per žodinį bylos nagrinėjimą.
46 Savo rašytinėse pastabose dėl apeliacinio skundo padarinių priimant galutinį sprendimą šioje byloje įstojusi į bylą šalis pažymi, kad nagrinėjamos dvi mokesčių lengvatos galėjo būti derinamos, kad ieškovė galėtų susimažinti savo mokesčio tarifą iki 14 % per tiriamąjį laikotarpį, kai Kinijos bendrovėms taikomas standartinis mokesčio tarifas buvo 25 %, ir ginčija ieškovės poziciją, kad šios lengvatos negali būti laikomos reikšmingomis.
47 Grįsdama šį argumentą, įstojusi į bylą šalis nurodo ieškovės įmonės restruktūrizavimą ir jos motyvus, taip pat Kinijos kilmės soliarinio stiklo importo padidėjimą ir ieškovės užimamą rinkos dalį.
48 Įstojusi į bylą šalis taip pat teigia, kad, negavusi atitinkamų mokesčių lengvatų, ieškovė, atsižvelgiant į nustatytas pelno maržas, nebūtų galėjusi tinkamai sureaguoti į jai nustatytas antidempingo priemones ir nebūtų galėjusi taip greitai ir veiksmingai patekti į Sąjungos rinką; ji neigė minėtų lengvatų svarbą visoms jos gamybos sąnaudoms ir visai jos apyvartai.
49 Pažymėtina, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą (dabar – Reglamento 2016/1036 2 straipsnio 7 dalies a punktas) iš ne rinkos ekonomikos valstybių importuojamų prekių normalioji vertė apskaičiuojama nukrypstant nuo šio straipsnio 1–6 dalyse nustatytų taisyklių, t. y. iš principo remiantis trečiosios rinkos ekonomikos šalies kaina arba apskaičiuota verte.
50 Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu iš esmės siekiama išvengti ne rinkos ekonomikos valstybėse nusistovėjusių kainų ir sąnaudų, nes jos nėra normalių rinkoje veikiančių jėgų rezultatas (žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, C‑337/09 P, EU:C:2012:471, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
51 Vis dėlto pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą atliekant su importu būtent iš Kinijos susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė apskaičiuojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis (dabar – Reglamento 2016/1036 2 straipsnio 1–6 dalys), jei remiantis vieno ar kelių gamintojų, kurių veikla tiriama, tinkamai pagrįstais skundais ir vadovaujantis tos pačios 7 dalies c punkte išdėstytais kriterijais ir tvarka įrodoma, kad minėtas gamintojas ar gamintojai, gamindami ir parduodami į atitinkamą produktą panašų gaminį, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis (2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, C‑337/09 P, EU:C:2012:471, 67 punktą).
52 Taigi, pirma, gamintojas, norintis, kad jam būtų taikomas RESVĮ statusas, šiuo klausimu turi pateikti tinkamai dokumentais grindžiamą prašymą ir, antra, Komisija turi įvertinti, ar šio gamintojo pateiktų duomenų pakanka siekiant įrodyti, jog tenkinami pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyti kriterijai. Šiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas, esant reikalui, patikrina, ar atliekant šį vertinimą nebuvo padaryta akivaizdi klaida (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 2 d. Sprendimo Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba, C‑249/10 P, EU:C:2012:53, 32 punktą ir 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, C‑337/09 P, EU:C:2012:471, 70 punktą).
53 Reikalavimas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus aiškinti siaurai neleidžia institucijoms aiškinti ir taikyti šios nuostatos nederinant su jos tekstu ir tikslu (2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, C‑337/09 P, EU:C:2012:471, 93 punktas).
54 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkto formuluotę kriterijus, pagal kurį nagrinėjamas gamintojo, pageidaujančio, kad jam būtų taikomas RESVĮ statusas, prašymo pagrįstumas, yra tas, kuriuo remiantis galima nustatyti, ar minėtas gamintojas ar gamintojai, „gamindami ir parduodami į atitinkamą produktą panašų gaminį“, veikia rinkos ekonomikos sąlygomis.
55 Iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkto matyti, kad minėto reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyti kriterijai, su kuriais susiję gamintojų pateikti ieškiniai ir kuriais remdamasi Komisija turi juos įvertinti, yra susiję su „[į atitinkamą produktą panašaus gaminio gamyba ar pardavimu]“. Šis patikslinimas, atsižvelgiant į aplinkybes, pateikiamas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį, kuriame nustatytos taisyklės, susijusios su normaliosios vertės, t. y. panašaus produkto palyginamosios kainos įprastomis prekybos sąlygomis eksportuojančioje valstybėje, apskaičiavimu.
56 Konkrečiai kalbant, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad normalioji vertė paprastai grindžiama kainomis, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje. Jeigu įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas neparduodamas arba parduodamas nepakankamas jo kiekis arba jeigu dėl ypatingos situacijos rinkoje pardavimo rodikliai nesudaro galimybės deramai palyginti, panašaus produkto normalioji vertė apskaičiuojama pagal jo gamybos sąnaudas produkto kilmės valstybėje pridedant pagrįstas produkto pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas ir pagrįstą pelną. Šiuo klausimu iš pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4–6 dalių matyti, kad iš tiesų šių sąvokų taikymas priklauso nuo to, ar apskaitos dokumentai, gauti iš atitinkamo gamintojo registrų, kuriais remiasi Komisija, iš principo atspindi rinkos vertę ir taip leis apskaičiuoti normaliąją vertę, atitinkančią antidempingo tyrimo tikslus.
57 Visi kriterijai, kuriuos, pasinaudodamas savo vertinimo diskrecija, Sąjungos teisės aktų leidėjas nustatė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, išreiškia siekį patikrinti, ar ūkio subjektas, prašantis taikyti RESVĮ statusą, veikia, kiek tai susiję su į atitinkamą produktą panašaus gaminio gamyba ar pardavimu, pagal principus, leidžiančius apskaičiuoti normaliąją vertę.
58 Būtent šiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte įtvirtintą trečiąjį kriterijų, kuris vienintelis laikomas įvykdytu šioje byloje, reikalaujama, kad „įmonių gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedar[ytų] įtakos iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę akivaizdūs iškraipymai, pirmiausia tie, kurie susiję su turto nuvertėjimu, kitais nurašymais, barterine prekyba ir mokėjimu kompensuojant skolas“.
59 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad šio sprendimo 58 punkte nurodyta sąlyga siejama su įmonės gamybos sąnaudomis ir finansine padėtimi atsižvelgiant į tam tikrus parametrus, turinčius tiesioginį ryšį su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintais normaliosios vertės apskaičiavimo metodais. Šie parametrai pirmiausia yra turto nusidėvėjimas, kiti nurašymai, barterine prekyba ir mokėjimai kompensuojant skolas. Žinoma, šis teiginys yra orientacinis, kaip rodo „be kita ko“ vartojimas. Vis dėlto vartojant šį įterpinį nesiekiama leisti Komisijai atmesti prašymą taikyti RESVĮ statusą remiantis aplinkybėmis, kuriomis, net jeigu jos plačiąja prasme ir yra susijusios su įmonės finansine padėtimi, automatiškai nereiškia vieno ar keleto veiksnių, kurie nulemia aplinkybes, susijusias su į atitinkamą produktą panašaus gaminio gamyba ar pardavimu, iškraipymo, kuris, be to, turi būti „didelis“ (pagal analogiją žr., kiek tai susiję su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirma įtrauka, 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, C‑337/09 P, EU:C:2012:471, 78–82 punktus).
60 Todėl, kalbant apie priemones, kurios susijusios su įmonės finansine padėtimi bendru požiūriu ir kurios dėl to gali tik labai iškreipti šią padėtį, kiek tai susiję su į atitinkamą produktą panašaus gaminio gamyba ar pardavimu, Komisijai, atsižvelgiant į administracinėje procedūroje pateiktus įrodymus, reikia įvertinti, ar šios priemonės iš tiesų yra tokio iškraipymo priežastis.
61 Iš tiesų, viena vertus, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje kalbama apie tokias gamybos sąnaudas ir tokią finansinę padėtį, kurioms dideli iškraipymai „nedaro įtakos“, o ne apie tokias, kurios „negali“ būti labai iškraipytos. Kita vertus, svarstomas „[didelis]“ iškraipymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šios nuostatos tikslą, kurį siekiama užtikrinti, kad veiksniai, susiję su įmonės gamybos sąnaudomis ir finansine padėtimi, nebūtų iškraipyti tiek, kad atitinkamai taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis būtų gauti dirbtiniai rezultatai, kurie pažeistų antidempingo tyrimo tikslus (pagal analogiją žr. 2012 m. liepos 19 d. Sprendimo Taryba / Zhejiang Xinan Chemical Industrial Group, C‑337/09 P, EU:C:2012:471, 82 punktą).
62 Šioje byloje Komisija atsisakė taikyti RESVĮ statusą tik dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog ji atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje įtvirtintą kriterijų.
63 Konkrečiai kalbant, pirma, 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašte Komisija nurodė, kad ieškovė pasinaudojo įvairiomis įmonių pelno mokesčio lengvatomis, t. y.:
„– <…> apmokestinimo tvarka[, kuri] užsienio kapitalo bendrovėms leidžia dvejus metus naudotis visišku atleidimu nuo [pelno] mokesčių (0 %), o trečiais metais vietoj standartinio 25 % mokesčio tarifo naudotis [50 % šio mokesčio tarifo normos sumažinimu, tai yra] 12,5 % mokesčio tarifu;
– aukštųjų technologijų įmonėms taikoma apmokestinimo tvarka, pagal kurią įmonei vietoj įprasto 25 % tarifo taikomas 15 % lengvatinis mokesčio tarifas. Šis lengvatinis tarifas reiškia beveik nuolat pritaikomą subsidiją, kuria gali būti siekiama pritraukti investicijų lengvatiniais tarifais, taip iškraipant konkurenciją.“
64 Iš to Komisija padarė išvadą, kad „lengvatinis mokesčio tarifas suteikia „didelių mokesčių lengvatų“, todėl ieškovė „neįrodė, kad jos gamybos sąnaudos ir jos finansinė padėtis dėl ankstesnės planinės ekonomikos sistemos niekaip nėra <…> iškraipoma.“ Komisija priminė, kad „aukštųjų technologijų įmonių“ apmokestinimo tvarka neseniai buvo analizuojama byloje Solar Panels ir buvo laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti RESVĮ statusą“.
65 Kita vertus, atsakydama į ieškovės pastabas dėl 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašto, 2013 m. rugsėjo 13 d. rašte, kuriame Komisija pranešė ieškovei apie savo galutinį sprendimą dėl jos prašymo taikyti rinkoje veikiančios bendrovės statusą, Komisija, be kitų, nurodė šiuos argumentus:
„Taikant lengvatinę apmokestinimo tvarką keičiasi ikimokestinio pelno, kurį bendrovė turi gauti, kad būtų patraukli investuotojams, dydis. Per tiriamąjį laikotarpį suteikta bendra nauda nebūtinai yra lemiamas kriterijus vertinant, ar iškraipymai yra dideli atsižvelgiant į šios naudos pobūdį. Atvirkščiai, šis vertinimas turi būti susijęs su visu priemonės per atitinkamą laikotarpį daromu poveikiu bendrovės ekonominei ir finansinei padėčiai.
Šiuo klausimu primintina, kad buvo galima [ieškovei] taikyti lengvatinį mokesčio tarifą (14,01 %), nes [ji] galėjo taikyti aukštųjų technologijų įmonėms taikomą apmokestinimo tvarką kartu su kita tvarka, t. y. programa „Two Free 3 Halve“. To bendras poveikis buvo toks, kad buvo taikomas kur kas mažesnis mokesčio tarifas, palyginti su standartiniu tarifu (25 %), kuriuo buvo galima pirmiausia siekti pritraukti investicijų taikant lengvatinius tarifus ir taip paveikti bendrą finansinę ir ekonominę įmonės padėtį.
<…>
Galiausiai, Jūs teigiate, kad Komisijos vertinimas, pagal kurį tokia apmokestinimo tvarka gali būti taikoma beveik nuolat, nėra pagrįsta. Į Jūsų argumentus, kad dvejopa apmokestinimo tvarka ribojama laiko atžvilgiu, buvo tinkamai atsižvelgta. Vis dėlto tai, kad ši dvejopa tvarka nėra nuolatinė, negali paneigti to, <…> kad jomis buvo siekiama padaryti poveikį įmonės finansinei ir ekonominei padėčiai.“
66 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija savo išvadą dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje numatytos sąlygos grindė veiksniais, susijusiais su kitu kriterijumi nei tie, kurie nurodyti šioje nuostatoje (žr. šio sprendimo 58 punktą). Iš tikrųjų, iš 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 13 d. raštų matyti, kad ji rėmėsi, viena vertus, finansine paskata, kurią ieškovei paprastai suteikė lengvatinių mokesčio tarifų taikymas ir, kita vertus, tuo, kad tokia paskata galėjo pritraukti investuotojų į ieškovės kapitalą. Taigi, Komisija atmetė ieškovės argumentą, remdamasi tuo, kad svarstomos lengvatos mastas in concreto buvo nereikšmingas, pabrėždama tai, ką ji vadina nagrinėjamos priemonės „bendru poveikiu“, iš kurio atsiranda galimybė „pritraukti kapitalo taikant lengvatinius tarifus“.
67 Taigi, reikia konstatuoti, kad šie motyvai, vertinant itin abstrakčiai, daugių daugiausia yra susiję su įmonės finansine padėtimi, nesiejant jų su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečioje įtraukoje aiškiai nurodytais įrodymais arba su kitais įrodymais, susijusiais su į atitinkamą produktą panašaus gaminio gamyba ar pardavimu, kurių didelis iškraipymas, atsirandantis dėl ginčijamos paskatos, leistų suabejoti galimybe tinkamai apskaičiuoti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.
68 Iš tiesų, pirma, pelno mokesčio tvarka yra susijusi su per tam tikrą mokestinį laikotarpį gautų pajamų mokestine traktuote. Taigi ja nesiekiama daryti įtakos ar poveikio šių pajamų sumai ar net pačiam apmokestinimo tarifui, ar kitoms normaliosios vertės, kurią Komisija antidempingo tyrimo tikslais turi apskaičiuoti laikydamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalių, sudėtinėms dalims. Todėl bendra Komisijos nuoroda į nagrinėjamų priemonių „bendrą poveikį“ ieškovės finansinei padėčiai savaime ir be jokio kito paaiškinimo neturi reikšmės taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečią įtrauką.
69 Antra, panašia analize reikėtų vadovautis dėl Komisijos vertinimų, susijusių su ieškovės kaip investicinio kapitalo gavėjos „patrauklumu“. Konkrečiai, reikia konstatuoti, kad, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos tekstą, vien tai, kad taikant lengvatinio apmokestinimo tvarką į įmonės kapitalą gali būti pritraukta investuotojų, nepakanka tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog šios įmonės finansinė padėtis iš tiesų „yra“ labai iškraipoma. Be to, priešingai, nei teigia Komisija, sprendimas investuoti į bendrovės kapitalą nepriimamas atsižvelgiant į kokį nors „tarifą“, todėl šios institucijos nurodytas tikslas „pritraukti kapitalo taikant lengvatinius tarifus“ yra nelabai suprantamas. Atitinkamai bet kuriuo atveju tai, kad investuotojas paskirsto savo lėšas, kad įsigytų ieškovės akcijų, pagal savo pobūdį neturi aiškaus ryšio su jos finansinės padėties iškraipymu, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečios įtraukos tikslą (žr. šio sprendimo 59–61 punktus). Taigi Komisija negali remtis vien spėjimais, kad remdamasi jais padarytų prielaidą, jog atsirado reikšmingų padarinių, kurie gali būti pripažinti „dideliu iškraipymu“, ir atmestų ieškovės pateiktus įrodymus, kuriais siekiama paneigti iškraipymo, kuriuo ji galimai pasinaudojo, reikšmingumą.
70 Taip juo labiau yra tuomet, kai, kaip yra ieškovės atveju, gamintojas, remdamasis mokestinių paskatų maža bendra verte jo apyvartai ir visoms jo gamybos sąnaudoms, jo ekonominiam ir finansiniam savarankiškumui nagrinėjamoje rinkoje, palyginti su svarstomomis priemonėmis atitinkamu laikotarpiu, t. y. tiriamuoju laikotarpiu, įrodo savo ekonominį ir finansinį savarankiškumą.
71 Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad įmonės apyvarta yra svarbus jos ekonominės ir finansinės galios, kuria remdamasi ji gauna pelno, rodiklis. Todėl nurodžiusi, kad nagrinėjami iškraipymai sudarė 1,14 % jos apyvartos, ieškovė tikrai pateikė vieną iš principo patikimą ir svarbų įrodymą dėl nagrinėjamos mokestinės priemonės bendro poveikio jos finansinei padėčiai.
72 Tokiomis aplinkybėmis Komisija turėjo bent paaiškinti ryšį tarp, viena vertus, sprendimo investuoti į ieškovės kapitalą, priklausomai nuo atvejo, motyvuoto lengvatinio apmokestinimo tvarka, ir, kita vertus, jos finansinės padėties iškraipymo ne apskritai ir teoriškai, o remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto trečia įtrauka siekiamu tikslu (žr. šio sprendimo 49–61 punktus).
73 Toks vertinimas grindžiamas tuo, kad, siekdama atmesti ieškovės pateiktus įrodymus, Komisija aiškiai rėmėsi savo vienos iš nagrinėjamų apmokestinimo tvarkų analize byloje Solar Panels ir nusprendė, kad šios analizės pakako siekiant atsisakyti taikyti ieškovei RESVĮ statusą. Vis dėlto, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte, RESVĮ statusas vertinamas atsižvelgiant į ekonomines sąlygas, kuriomis veikia kiekvienas tiriamas gamintojas (šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 2 d. Sprendimo Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba, C‑249/10 P, EU:C:2012:53, 38 punktą).
74 Iš anksčiau pateiktų vertinimų matyti, kad motyvuose, kuriais Komisija rėmėsi atmesdama ieškovės prašymą taikyti RESVĮ statusą, padaryta akivaizdi vertinimo klaida, todėl pirmojo pagrindo antra dalis yra pagrįsta. Taigi reikia panaikinti ginčijamą reglamentą ir nebereikia priimti sprendimo dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies ir dėl kitų nurodytų ieškinio pagrindų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75 Pagal Procedūros reglamento 219 straipsnį Bendrojo Teismo sprendimuose, priimamuose panaikinus jo sprendimą ir grąžinus bylą, šis teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių, pirma, su jo nagrinėtomis bylomis ir, antra, su Teisingumo Teismo nagrinėtais apeliaciniais skundais, klausimus. Kadangi sprendime dėl apeliacinio skundo Teisingumo Teismas atidėjo ieškovės, Komisijos ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą, šiame sprendime šis teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų, susijusių, pirma, su jo nagrinėtomis bylomis ir, antra, su Teisingumo Teismo nagrinėtu apeliaciniu skundu byloje C‑301/16 P, klausimus.
76 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
77 Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalį, jeigu byloje yra kelios pralaimėjusios šalys, Bendrasis Teismas nusprendžia, kaip turi būti paskirstytos išlaidos.
78 Šioje byloje Komisija pralaimėjo bylą pirmojoje instancijoje, o ieškovė pralaimėjo bylą apeliaciniame procese. Vis dėlto, kadangi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galiausiai pralaimėjo bylą Bendrajame Teisme, reikia nurodyti Komisijai padengti savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios susijusios su įstojimu į bylą. Įstojusi į bylą šalis, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su jos įstojimu į bylą.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 470/2014, kuriuo importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliariniam stiklui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir jam nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas.
2. Europos Komisija, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia Xinyi PV Products (Anhui) Holdings Ltd bylinėjimosi išlaidas, išskyrus tas, kurios susijusios su įstojimu į bylą.
3. GMB Glasmanufaktur Brandenburg GmbH, be savo bylinėjimosi išlaidų, padengia Xinyi PV Products (Anhui) Holdings išlaidas, susijusias su jos įstojimu bylą.
Gratsias | Labucka | Ulloa Rubio |
Paskelbtas 2019 m. rugsėjo 24 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.