BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 11 d.(*)

„Arbitražinė išlyga – Šeštoji pamatinė mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa, prisidedanti prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.) – Dicoems ir Cocoon sutartys – Dalies deklaruotų išlaidų neatitiktis sutarties sąlygoms – Sutarčių nutraukimas – Dalies išmokėtų sumų grąžinimas – Žalos atlyginimas – Priešieškinis – Deliktinė atsakomybė – Nepagrįstas praturtėjimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Aktas, patenkantis į pačios sutarties rėmus ir nuo jos neatskiriamas – Debeto aviza – Nepriimtinumas“

Byloje T‑116/11

Association médicale européenne (EMA), įsteigta Briuselyje (Belgija), atstovaujama advokatų A. Franchi ir L. Picciano,

ieškovė,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą S. Delaude ir F. Moro, padedamų advokato D. Gullo,

atsakovę,

dėl pagrindinio prašymo, pirma, atlyginti išlaidas, patirtas vykdant sutartį Nr. 507126, susijusią su Cocoon projektu, ir sutartį Nr. 507760 susijusią su Dicoems projektu, sudarytas Komisijos ir ieškovės atitinkamai 2003 m. gruodžio 7 ir 19 d., antra, pripažinti, kad Komisijos sprendimas nutraukti šias sutartis yra neteisėtas, trečia, panaikinti atitinkamą debeto avizą ir, ketvirta, atlyginti patirtą žalą, ir dėl subsidiaraus prašymo, grindžiamo Komisijos deliktine atsakomybe,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas N. J. Forwood, teisėjai F. Dehousse (pranešėjas) ir J. Schwarcz,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. vasario 27 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Teisinis pagrindas

1.     Sutartiniai santykiai

1        EB 166 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti priimama daugiametė pamatinė programa, apimanti Europos veiksmus mokslo ir technologijų vystymo srityse.

2        Pagal Šeštąją pamatinę programą, priimtą 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 1513/2002/EB dėl Europos bendrijos šeštosios pamatinės mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.) (OL L 232, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 29 t., p. 576), Europos Bendrijų Komisija atitinkamai 2003 m. gruodžio 7 ir 19 d. sudarė sutartį Nr. 507126, susijusią su Cocoon projektu (toliau – sutartis Cocoon), ir sutartį Nr. 507760, susijusią su Dicoems projektu (toliau – Dicoems sutartis), su projektų koordinatoriais ir dalyviais, įskaitant ieškovę – Association médicale européenne (EMA).

3        Ieškovė ir kiti atrinkti subjektai tyrimų projektuose dalyvavo per konsorciumus, kuriuos pagal Cocoon ir Dicoems sutarčių nuostatas sudarė koordinatorius, kuriam buvo pavestos specifinės administracinio pobūdžio ir valdymo užduotys, ir kiti projekto dalyviai.

4        Sutarties Cocoon 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Europos finansinis įnašas yra 6,7 milijono eurų. Sutarties, kurios bendras vykdymo laikas yra 42 mėnesiai, 6 straipsnyje numatyta, kad projektas yra padalytas į keturis ataskaitinius laikotarpius. Iš šios nuostatos ir prie ieškinio pridėtų C formų matyti, kad pirmasis laikotarpis tęsiasi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., antrasis – nuo 2005 m. sausio 2 d. iki gruodžio 31 d., trečiasis – nuo 2006 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir ketvirtasis – nuo 2007 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d.

5        Dicoems sutarties 5 straipsnyje numatyta, kad maksimalus Europos finansinis įnašas yra 2 milijonai eurų. Sutarties, kurios bendras vykdymo laikas yra 30 mėnesių, 6 straipsnyje numatyta, kad projektas yra padalytas į tris ataskaitinius laikotarpius. Iš šios nuostatos ir prie ieškinio pridėtų C formų matyti, kad pirmasis laikotarpis tęsiasi nuo 2004 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d., antrasis – nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2005 m. birželio 30 d., o trečiasis – nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d.

6        Pagal abiejų sutarčių 7 straipsnį kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu konsorciumai per tam tikrą terminą Komisijai pateikia atliktos veiklos, padarytos pažangos, lėšų panaudojimo ataskaitas ir „C formą: Financial Statement“, kurią parengia ir pateikia kiekvienas kontrahentas, dėl vykdant sutartis patirtų išlaidų, kurias jie prašo atlyginti.

7        Išankstinių išmokų mechanizmas yra numatytas abiejų projektų atveju, o finansinių lėšų suteikimo tvarka yra apibrėžta, be kita ko, sutarties Cocoon 8 straipsnyje ir Dicoems sutarties 8 straipsnyje. Pagal šių sutarčių 8 straipsnio 2 dalies d punktą bet koks ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atliktas mokėjimas, pridėjus audito sertifikatą, laikomas galutiniu, nebent tam prieštarautų audito ar patikrinimo, kurie gali būti atlikti pagal šių sutarčių II priede nurodytų bendrųjų sąlygų (toliau – bendrosios sąlygos) II.29 straipsnį, rezultatai.

8        Pagal Cocoon ir Dicoems sutarčių 12 straipsnį joms taikoma Belgijos teisė.

9        Šių sutarčių 13 straipsnyje yra įtvirtinta arbitražinė išlyga, pagal kurią Bendrojo Teismo išimtinei jurisdikcijai priklauso Komisijos ir susitariančiųjų šalių ginčai dėl šių sutarčių galiojimo, taikymo ir aiškinimo.

10      Bendrųjų sąlygų, kurios pagal kiekvienos sutarties 14 straipsnį yra sudedamoji sutarties dalis, pirmoji dalis, be kita ko, skirta projektų vykdymui, sutarčių pasibaigimui ir atsakomybei (II.2–II.18 punktai), antroji dalis – finansinėms nuostatoms, kontrolei, auditui, lėšų grąžinimui ir sankcijoms (II.19–II.31 punktai), o trečioji dalis – intelektinės nuosavybės teisėms (II.32–II.36 punktai).

11      Bendrųjų sąlygų II.6 punkte numatyta, kad subranga galima, kai paslaugos nereikšmingos ir nesusijusios su projekto esme. Išlaidos, patirtos pagal subrangos sutartį, gali būti finansuojamos, jei tenkinamos tam tikros sąlygos.

12      Bendrųjų sąlygų II.7 punkto 1 dalyje numatyta, kad ataskaitos Komisijai pateikiamos per 45 dienas pasibaigus atitinkamam laikotarpiui. II.7 punkto 2 dalyje nustatyta, kad dėl kiekvieno ataskaitinio laikotarpio konsorciumas pateikia sutartyse numatytas ataskaitas (be kita ko, veiklos ir valdymo ataskaitas), tai apima ir finansinių deklaracijų C formas, kurias kontrahentai pateikia dėl kiekvieno laikotarpio.

13      Bendrųjų sąlygų II.8 punkto 3 dalyje numatyta, kad Komisija įsipareigoja įvertinti ataskaitas per 45 dienas nuo jų gavimo. Jei ji nepateikia atsakymo per šį terminą, tai nereiškia, kad ataskaita yra patvirtinta. Komisija gali atmesti ataskaitas net pasibaigus sutartyje numatytam mokėjimo terminui. II.8 punkto 4 dalyje numatyta, kad ataskaitų patvirtinimas nereiškia, kad negali būti atliekamas auditas ir patikrinimai pagal II.29 punktą.

14      Bendrųjų sąlygų II.16 punkte yra nurodytos situacijos, kai gali būti nutraukiamas kontrahento dalyvavimas projekte.

15      Bendrųjų sąlygų II.16 punkto 1 dalyje numatyta, kad jei kontrahentas neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų, Komisija nurodo konsorciumui surasti tinkamą sprendimą per maksimalų 30 dienų terminą, o jei per šį terminą nėra pateikiamas tenkinantis sprendimas, Komisija nutraukia kontrahento dalyvavimą.

16      Bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalyje numatyta, kad Komisija gali nedelsdama nutraukti kontrahento dalyvavimą:

„a)      jei kontrahentas tyčia ar neatsargiai padarė „pažeidimą“ vykdydamas sutartį;

b)      jei kontrahentas nesilaikė dalyvio taisyklėse [rules for participation] nurodytų pagrindinių etikos principų.“

17      Bendrųjų sąlygų II.1 punkto 11 dalyje „pažeidimo“ sąvoka apibrėžiama kaip „bet koks Bendrijos teisės nuostatos nesilaikymas ar sutartinio įsipareigojimo pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai sukeliant nepagrįstas išlaidas padaroma arba gali būti padaryta žala Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams“.

18      Bendrųjų sąlygų II.16 punkto 8 dalyje numatyta, kad kai konsorciumas vykdo projektą, Komisija sutarties nevykdančiam kontrahentui pateikia reikalavimą grąžinti lėšas arba jo paprašo, nusiųsdama kopiją konsorciumui, per 30 dienų pervesti Komisijos reikalaujamą sumą konsorciumui. Jei kontrahentas šio reikalavimo neįvykdo, ji pateikia reikalavimą grąžinti visų sumų, kurias jis skolingas, atžvilgiu. Kai kurios sutarties nuostatos (pavyzdžiui, II.29, II.30 ir II.31 punktai, susiję su patikrinimais, auditu ir lėšų grąžinimu) ir toliau taikomos sutarties nevykdančiam kontrahentui pasibaigus jo dalyvavimo projekte laikui ir kontrahentams, kai baigiasi sutartis.

19      Bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalyje apibrėžiamos reikalavimus atitinkančios finansuotinos išlaidos:

„Įgyvendinant projektą patirtos finansuotinos išlaidos turi atitikti šias sąlygas:

a) jos turi būti realios, ekonomiškai racionalios ir būtinos projektui įgyvendinti;

b)      jos turi būti nustatytos vadovaujantis įprastais kontrahento apskaitos principais;

c)      jos turi būti patirtos per <...> 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą projekto įgyvendinimo laikotarpį;

d)      jos turi būti įtrauktos į kontrahento, kuris jas patyrė, apskaitą vėliausiai iki II.26 straipsnyje numatyto audito sertifikato parengimo. Apskaitos procedūros, naudojamos išlaidoms ir pajamoms užfiksuoti, turi atitikti valstybės, kurioje įsisteigęs kontrahentas, apskaitos taisykles ir leisti tiesiogiai susieti įgyvendinant projektą patirtas išlaidas ir gautas pajamas su visomis deklaracijomis, susijusiomis su visa kontrahento veikla <...>“

20      Bendrųjų sąlygų II.19 punkto 2 dalies a–h punktuose yra išvardijamos aštuonios nefinansuotinų išlaidų kategorijos. II.19 punkto 2 dalies i punkte priduriama, kad nefinansuotinos yra visos išlaidos, kurios neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų.

21      Bendrųjų sąlygų II.20 ir II.21 punktuose apibrėžiamos dviejų rūšių finansuotinos išlaidos, esant II.19 punkte nurodytoms sąlygoms: pirma, tiesioginės išlaidos, priskirtinos tiesiogiai projektams ir, antra, netiesioginės išlaidos, kurių negalima tiesiogiai priskirti projektams, tačiau kurias kontrahento apskaitos sistema leidžia identifikuoti ir patvirtinti kaip išlaidas, susijusias su tiesioginėmis išlaidomis.

22      Išlaidų, patirtų įgyvendinant projektus ir vykdant atitinkamas sutartis, deklaravimo klausimu bendrųjų sąlygų II.22 punkte numatomi trys jų deklaravimo modeliai (cost reporting models); vienas iš jų yra papildomų išlaidų modelis (additional cost model), kurį gali taikyti nekomerciniai subjektai ir ne pelno viešosios ar privačios asociacijos arba tarptautinės organizacijos, kurie neturi apskaitos sistemos, leidžiančios išskirti tą išlaidų (tiesioginių ir netiesioginių) dalį, kuri skirta projektams įgyvendinti.

23      Bendrųjų sąlygų II.20 punkto 2 dalyje numatyta, kad kontrahentai, kurie taiko papildomų išlaidų modelį, kaip projekto išlaidas gali nurodyti tik išlaidas, kurios tiesiogiai papildo nuolatines išlaidas. Joje taip pat nustatyta:

„Tiesioginės personalo išlaidos ribojamos realiomis personalo, priskirto projektui, išlaidomis, jei kontrahentas su darbuotojais sudarė:

laikiną sutartį dėl darbo su Bendrijos MTTP,

laikiną sutartį dėl doktorantūros studijų baigimo,

sutartį, kuri visiškai ar iš dalies priklauso nuo išorinio finansavimo, kuris prisideda prie normalaus nuolatinio kontrahento finansavimo. Tokiu atveju iš šiai sutarčiai priskirtų išlaidų reikia išskaičiuoti išlaidas, kurias padengia normalus nuolatinis finansavimas“.

24      Bendrųjų sąlygų II.26 punkte numatyta, kad išorės auditorius parengia audito sertifikatą. Šios nuostatos pabaigoje teigiama, kad išorės auditorių atliktas sertifikavimas nesumažina kontrahentų atsakomybės pagal sutartį ir bendrųjų sąlygų II.29 punktu Europos Sąjungai suteiktų teisių.

25      Iš bendrųjų sąlygų II.27 punkto matyti, kad konsorciumui skirti ir koordinatoriui išmokami avansai lieka Sąjungos nuosavybė.

26      Bendrųjų sąlygų II.28 punkto 1 dalyje numatyta, kad galutinė kontrahentui mokėtina suma nustatoma remiantis II.7 punkte numatytomis Komisijos patvirtintomis ataskaitomis, tačiau atsižvelgiant į patikrinimų ir auditų išvadas.

27      Bendrųjų sąlygų II.29 punktas susijęs su patikrinimais ir auditais, kurie gali būti atliekami pas kontrahentą. Jame numatyta:

„1.      Komisija bet kada galiojant sutarčiai ir nepraėjus penkeriems metams nuo projekto pabaigos gali organizuoti auditus, kuriuos gali atlikti moksliniai arba techniniai ekspertai, išorės auditoriai arba pačios Komisijos tarnybos, įskaitant OLAF. Per auditus gali būti tikrinami moksliniai, finansiniai, technologiniai ar kiti aspektai (įskaitant apskaitos ir vadybos principus), susiję su geru projekto ir sutarties įgyvendinimu. Visi šie auditai turi būti atliekami laikantis konfidencialumo principo. Sumos, kurios galimai priklauso Komisijai remiantis tokių auditų išvadomis, gali būti susigrąžintos, kaip numatyta II.31 straipsnyje.

<…>

2.      Kontrahentai turi pateikti Komisijai visus detalius duomenis, kurių gali paprašyti Komisija, siekdama patikrinti, ar sutartis tinkamai administruojama ir vykdoma.

3.      Kontrahentai turi saugoti visų su sutartimi susijusių dokumentų originalus arba išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais patvirtintas kopijas penkerius metus pasibaigus projektui. Šie dokumentai turi būti pateikti Komisijai jos prašymu atliekant bet kokį sutartyje numatytą auditą.

<…>“

28      Bendrųjų sąlygų II.31 punkto 1 dalyje numatyta, kad Komisija gali susigrąžinti nepagrįstai kontrahentams pervestas sumas arba sumas, kurių grąžinimas yra grindžiamas sutartimi. Bendrųjų sąlygų II.31 punkto 5 dalyje numatyta, kad pagal EB 256 straipsnį Komisija gali priimti privaloma tvarka vykdytiną sprendimą, kuriame nurodoma asmenų, išskyrus valstybę, mokėtina suma.

29      Bendrųjų sąlygų II.32 punkte numatoma, kad žinios („knowledge“), apibrėžtos bendrųjų sąlygų II.1 punkto 14 dalyje kaip projektų rezultatai ir su jais susijusios teisės, yra Komisijos kontrahentų, prisidėjusių prie jų gavimo, nuosavybė.

2.     Belgijos teisė

30      Belgijos civilinio kodekso 1134 straipsnyje nustatyta, kad „teisėtai sudarytos sutartys yra kaip įstatymas tiems, kurie jas sudarė“ (pirma pastraipa) ir „gali būti nutrauktos tik bendru jų sutarimu arba dėl įstatymuose numatytų priežasčių“ (antra pastraipa).

31      1134 straipsnio trečioje pastraipoje numatyta, kad sutartys turi būti vykdomos sąžiningai. Šio kodekso 1135 straipsnyje numatyta, kad „jos saisto ne tik jose aiškiai įtvirtintų nuostatų, bet ir to, kas atsižvelgiant į prievolės pobūdį kyla iš teisingumo sampratos, papročių ar įstatymo, atžvilgiu“, taigi jame taip pat yra suformuluotas sąžiningo sutarčių vykdymo principas.

32      Įrodinėjimo naštą kilus ginčui dėl sutarties vykdymo reglamentuoja Civilinio kodekso 1315 straipsnio nuostatos, pagal kurias:

„Tas, kas reikalauja įvykdyti prievolę, turi įrodyti, kad ji egzistuoja.

Atitinkamai tas, kas tvirtina įvykdęs prievolę, turi įrodyti, kad atliko mokėjimą arba veiksmą, kuriuo įvykdė prievolę.“

33      Belgijos civilinio kodekso 1341 straipsnyje dėl įrodymų numatyta, kad „sutartis turi būti notarinės arba rašytinės formos, kai ji sudaroma dėl daikto, kurio suma ar vertė viršija 375 eurus, net kai sudaroma indėlio sutartis“. Jame pažymima: „liudininkų parodymais negalima remtis rašytinių dokumentų atžvilgiu, nei tuo, kas buvo tvirtinama ar pasakyta dokumentų surašymo momentu ar po to, net jei sutarties suma ar vertė yra mažesnė nei 375 eurai“. Jame priduriama:

„Ši nuostata taikoma tiek, kiek ji neprieštarauja komercijos įstatymams.“

34      Šio kodekso 1347 straipsnyje teigiama:

„Šios nuostatos netaikomos, kai egzistuoja nevisavertis rašytinis įrodymas.

Taip vadinamas rašytinis dokumentas, kilęs iš asmens, kuriam pareikštas reikalavimas arba kurį jis atstovauja, kuris leidžia manyti, kad nurodomas faktas yra tikėtinas.“

 Ginčo aplinkybės

35      Ieškovė yra pagal Belgijos teisę įsteigta ne pelno asociacija, kurios buveinė yra Briuselyje (Belgija).

36      Ji teigia dalyvavusi Dicoems projekte už 166 410,50 euro sumą ir Cocoon projekte už 260 756,53 euro sumą, taigi iš viso už 427 167,03 euro sumą. Ji teigia gavusi 176 167,87 euro ir jai dar priklauso gauti 250 999,16 euro pagal du projektus.

37      Bankrutavus Dicoems sutarties koordinatorei, nuo 2007 m. sausio 19 d. ji buvo paskirta į jos vietą. Cocoon sutarties koordinatorė buvo išbraukta iš įmonių registro ir pakeista kita koordinatore.

38      2009 m. vasario 12 d. laišku Komisija informavo ieškovę, kad ji nusprendė atlikti jos auditą pagal bendrųjų sąlygų II.29 punktą ir patikrinti, ar tinkamai apskaitos ir finansų požiūriu vykdomos Cocoon ir Dicoems sutartys. Auditas buvo atliktas 2009 m. kovo 3 ir 4 d. ir balandžio 7 d.

39      2009 m. gegužės 19 d. laišku Komisija perdavė audito ataskaitos projektą (toliau – audito ataskaitos projektas) ieškovei ir paprašė jos pateikti savo pastabas per 30 dienų nuo jo gavimo.

40      2009 m. birželio 18 d. laišku ieškovė paprašė Komisijos pratęsti pastabų pateikimo terminą keturiais mėnesiais, nurodydama, be kita ko, kad 2004 m. ji persikėlė į naujas patalpas ir kad ji turi atidžiai peržiūrėti reikšmingus dokumentus ir surasti tuos, kurių reikia ir (ar) trūksta.

41      2009 m. birželio 23 d. laišku Komisija 30 dienų pratęsė ieškovei terminą pastaboms pateikti ir paaiškino, kad iš pradžių ieškovės prašytas pratęsimas keturiais mėnesiais yra neprotingas, nes pagal bendrųjų sąlygų II.29 punkto 3 dalį kontrahentai turi saugoti visų su sutartimi susijusių dokumentų originalus (arba tam tikrais atvejais patvirtintas kopijas) penkerius metus pasibaigus projektui, be to, pagal tą pačią nuostatą šie dokumentai turi būti pateikti Komisijai jai to paprašius atliekant sutartyje numatytą auditą.

42      Komisija taip pat pažymėjo, kad pagal bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalies d punktą įgyvendinant projektus patirtos finansuotinos išlaidos turi būti įtrauktos į kontrahento, kuris jas patyrė, apskaitos dokumentus vėliausiai iki bendrųjų sąlygų II.26 straipsnyje numatyto audito sertifikato parengimo. Taigi, Komisija pareiškė, kad visą su patirtomis išlaidomis susijusią dokumentaciją ieškovė turėjo turėti tą dieną, kai jos patalpose buvo atliekamas auditas.

43      2009 m. liepos 3 ir 6 d. laiškuose ieškovė pažymėjo, kad dokumentai yra Italijoje ir kad Cocoon sutarties atveju reikalingas teismo leidimas. Ji paprašė Komisijos Dicoems ir Cocoon sutarčių kopijos, įskaitant išsamų atitinkamų projektų ir kontrahentų pareigų aprašymą ir projektų koordinatorių perduotų išlaidų deklaracijų kopiją, ir paaiškino, kad ji nori įsitikinti, jog Komisijos turimi dokumentai atitinka jos perduotus dokumentus.

44      2009 m. liepos 10 d. elektroniniu paštu Komisija išsiuntė ieškovei sutarčių, jų atitinkamų priedų ir jos gautų su ieškove susijusių finansinių dokumentų kopijas.

45      2009 m. rugpjūčio 19 d. laišku ieškovė pateikė Komisijai pastabas dėl audito pranešimo projekto ir prašomus dokumentus.

46      2009 m. rugsėjo 30 d. Komisija informavo ieškovę, kad auditas yra baigtas, ir jai perdavė galutinę audito ataskaitą (toliau – galutinė audito ataskaita).

47      Galutinėje audito ataskaitoje Komisija nusprendė, kad vykdydama Dicoems ir Cocoon sutartis ieškovė pažeidė sutarčių sąlygas ir padarė didelių pažeidimų, kaip jie suprantami pagal bendrųjų sąlygų II.1 punkto 11 dalį. Be kitų dalykų, ji pažymėjo, kad ieškovės apskaitoje neįmanoma atsekti išlaidų, kurias ji prašo atlyginti, kad nėra su sutarčių vykdymu susijusių originalų (arba patvirtintų kopijų, kai jas leidžiama pateikti), kad kai kurios išlaidos, kurias ieškovė prašė atlyginti, nėra realios ir neatitinka su projektais susijusių patvirtinamųjų dokumentų, tai, kad pasirašydama Komisijai perduodamus finansinius dokumentus ieškovė patvirtino faktų neatitinkančias aplinkybes, susijusias su patirtomis išlaidomis ir jas patvirtinančiais įrodymais, ir tai, kad subrangos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant sutarties nuostatas. Taigi, ji manė, kad iš 329 140,69 euro sumos, nurodytos kaip finansuotinos išlaidos, 315 739,99 euro suma turi būti atmesta, ir nusprendė, kad pagal II.16 punktą reikia nutraukti ieškovės dalyvavimą projektuose.

48      2009 m. gruodžio 3 d. vyko ieškovės ir Komisijos susitikimas.

49      2010 m. sausio 11 d. elektroniniu laišku Komisija atsakė į ieškovės argumentus ir pažymėjo, kad tai, jog ji nesuprato projektus Dicoems ir Cocoon reglamentuojančių finansinių ir apskaitos nuostatų, jokiu būdu negali jos atleisti nuo atsakomybės už padarytus pažeidimus.

50      2010 m. sausio 20 d. Komisija informavo ieškovę apie tai, kad ji pagal bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalį nori nutraukti jos dalyvavimą projektuose Dicoems ir Cocoon ir paprašyti grąžinti neteisėtai gautas sumas, bendrai siekiančias 165 302,15 euro: 121 261,06 euro už Cocoon projektą ir 44 041,09 euro už Dicoems projektą.

51      2010 m. vasario 24 d. laišku ieškovė pateikė pastabas dėl Komisijos 2010 m. sausio 20 d. laiško.

52      2010 m. balandžio 21 d. laišku Komisija atsakė į šias pastabas.

53      2010 m. vasario 24 d., gegužės 3 ir 10 d. laiškuose ieškovė dar paprašė leisti susipažinti su Komisijos ir kitų abiejų projektų konsorciumo narių korespondencija. 2010 m. liepos 1 d. įvyko ieškovės atstovų ir Komisijos susitikimas. 2010 m. liepos 9 d. ieškovė sutrumpino dokumentų, su kuriais ji prašė susipažinti, sąrašą. Prašomi dokumentai jai buvo perduoti 2010 m. rugpjūčio 5 d.

54      2010 m. rugsėjo 15 d. ieškovė išsiuntė Komisijai savo pastabas dėl galutinės audito ataskaitos.

55      2010 m. spalio 22 d. Komisija atsakė į šias pastabas ir, iš naujo išanalizavusi išlaidas, kurias ieškovė prašė atlyginti, ir jų neatitikties sutarties nuostatoms motyvus, nusprendė, kad pateikti įrodymai ir argumentai negali paneigti jos baigus audito procedūrą padarytų išvadų.

56      2010 m. lapkričio 4 d. ieškovė paprašė naujo termino atsakyti į spalio 22 d. laišką.

57      2010 m. lapkričio 5 d. Komisija pranešė ieškovei apie jos dalyvavimo Cocoon ir Dicoems projektuose nutraukimą pagal bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalį dėl 2010 m. sausio 20 d. laiške nurodytų priežasčių. Ji taip pat pažymėjo, kad pagal bendrųjų sąlygų II.16 punkto 8 dalį priėmusi debeto avizą ji pradės ieškovei nepagrįstai išmokėtos 164 080,03 euro sumos (121 098,51 euro pagal Cocoon sutartį ir 42 981,52 euro pagal Dicoems sutartį) susigrąžinimo procedūrą.

58      2010 m. gruodžio 1 d. ieškovė padavė skundą Europos ombudsmenui dėl blogo Komisijos administravimo. Ombudsmenas skundą atmetė 2011 m. vasario 1 d.

59      2010 m. gruodžio 7 d. ieškovė išsiuntė galutines pastabas ir, be kita ko, paprašė sustabdyti 2010 m. lapkričio 5 d. laiške nurodytos sumos susigrąžinimo procedūrą, kol bus priimtas Ombudsmeno sprendimas.

60      2010 m. gruodžio 13 d. Komisija išsiuntė ieškovei 164 080,03 euro dydžio debeto avizą (toliau – debeto aviza), kiekvienos sutarties atveju nurodžiusi finansuotiną, išmokėtą ir grąžintiną sumą.

 Procesas ir šalių reikalavimai

61      2011 m. vasario 21 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo pareiškimą, kuriuo ieškovė pareiškė šį ieškinį. Jos 2011 m. kovo 7 d. atskiru dokumentu Bendrojo Teismo kanceliarijai pateiktas prašymas sustabdyti 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo nutraukti sutartis, sudarytas dėl Cocoon ir Dicoems projektų, ir debeto avizos vykdymą buvo atmestas 2011 m. lapkričio 18 d. Bendrojo Teismo pirmininko nutartimi EMA prieš Komisiją (T‑116/11 R, neskelbiama Rinkinyje).

62      Išklausęs teisėjo pranešėjo pranešimą, Bendrasis Teismas (antroji kolegija) nusprendė pradėti žodinę proceso dalį. Taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones, teismas nusprendė paprašyti šalių atsakyti į tam tikrus klausimus, ką šalys padarė per nustatytą terminą.

63      2013 m. vasario 27 d. vykusiame posėdyje išklausytos bylos šalių kalbos ir jų atsakymai į teismo pateiktus klausimus.

64      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        pripažinti ieškinį priimtinu ir pagrįstu,

–        visų pirma:

–        pripažinti, kad EMA tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal Dicoems sutartis ir Cocoon, todėl ji turi teisę į išlaidų, patirtų įgyvendinant šias sutartis ir nurodytų Komisijai nusiųstose C formose, įskaitant C formą, susijusią su sutarties Cocoon ketvirtuoju laikotarpiu, atlyginimą,

–        pripažinti, kad Komisijos sprendimas nutraukti šias sutartis, pateiktas 2010 m. lapkričio 5 d. laiške, yra neteisėtas,

–        atitinkamai pripažinti, kad Komisijos reikalavimas grąžinti 164 080,10 euro sumą yra nepagrįstas ir todėl panaikinti debeto avizą išduodant atitinkamą kredito avizą arba bet kokiu atveju pripažinti tokį reikalavimą neteisėtu,

–        nurodyti Komisijai išmokėti likusią 250 999,16 euro sumą, nurodytą Komisijai nusiųstose C formose,

–        priteisti iš Komisijos teisingai atlyginti žalą, kurią ji patyrė dėl to, kad Komisija neatliko kontrolės,

–        nepatenkinus šių reikalavimų:

–        nustatyti Komisijos atsakomybę dėl nepagrįsto praturtėjimo ir neteisėtų veiksmų,

–        atitinkamai nurodyti Komisijai atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri turės būti apskaičiuota šiame procese,

–        bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

65      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip nepriimtiną ar nepagrįstą,

–        atmesti prašymą dėl žalos atlyginimo kaip nepriimtiną ar nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

66      Triplike Komisija suformulavo priešieškinį. Ji prašo, kad Bendrasis Teismas patvirtintų debeto avizą ir tai, jog ieškovė nebedalyvauja sutartyse, ir nurodytų ieškovei grąžinti 164 080,03 euro sumą su palūkanomis, kaip numatyta bendrųjų sąlygų II.31 punkto 2 dalyje.

 Dėl teisės

1.     Pirminės pastabos

67      Pirma, reikia pažymėti, kad 2011 m. liepos 20 d. ieškovė kartu su dubliku dar pateikė laišką, kurį pridėjo prie bylos ir į kurį Komisijai buvo pasiūlyta atsakyti triplike. Tame 2011 m. liepos 20 d. laiške ieškovė skundžiasi tuo, kad Komisijos atsiliepime į ieškinį yra daug nuorodų į argumentus ir dokumentus, susijusius su procedūra dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri yra atskira procedūra. Tai, pasak jos, sukelia painiavą ir netiesiogiai padidina atsiliepimo į ieškinį puslapių skaičių – jis viršija nurodymuose šalims nustatytą puslapių skaičių.

68      Bendrasis Teismas pažymi, kad tai nėra ieškinio pagrindas ir kad remiantis juo nedaroma jokių išvadų dėl ieškinio reikalavimų. Jei tai yra argumentas, iškeltas šiam ieškinio pagrindui pagrįsti, jis turi būti atmestas kaip neveiksmingas.

69      Be to, bet kuriuo atveju reikia pažymėti, kad procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentus pagrindiniame procese Komisija naudoja savarankiškai ir nepriklausomai nuo naudojamų procedūroje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tai nėra tiesiog paprastos nuorodos. Todėl jie negalėjo padidinti nurodymuose šalims nustatyto puslapių skaičiaus. Be to, jie yra nurodyti išsamiai ir sistemiškai. Galiausiai, su jais susiję dokumentai yra aiškiai cituojami atsiliepime į ieškinį, tai nesukelia jokios painiavos ir jie yra iš naujo pridėti prie tripliko.

70      Taigi, šį argumentą bet kuriuo atveju reikia atmesti.

71      Antra, iš ieškinio, ypač ketvirto reikalavimo, matyti, kad ieškovė iš esmės prašo panaikinti debeto avizą, kuria siekiama, kad ieškovė grąžintų pinigines lėšas.

72      Šiuo klausimu reikia priminti, kad institucijų priimti aktai, neatskiriamai susiję su sutartimis, dėl savo pobūdžio nepriskiriami prie SESV 288 straipsnyje numatytų aktų, kuriuos Sąjungos teismo galima prašyti panaikinti pagal SESV 263 straipsnį (žr. 2011 m. spalio 12 d. Bendrojo Teismo nutarties Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro prieš Komisiją, T‑353/10, neskelbiamos Rinkinyje, 24 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

73      Šiuo atveju savo debeto aviza, kurioje daroma nuoroda į 2010 m. lapkričio 5 d. laišką, Komisija prašo ieškovės grąžinti pinigines lėšas, kurios, jos manymu, priklauso jai ir kurias sudaro pervestos sumos, atitinkančios išlaidas, kurias ji laiko savo nepatvirtintomis nefinansuotinomis išlaidomis pagal sutartis. Tokį sprendimą ji priėmė pagal sutartį ir remiasi bendrųjų sąlygų II.29 punkto 1 dalies ir II.31 punkto nuostatomis.

74      Taigi, debeto aviza yra neatskiriamai susijusi su Komisiją ir ieškovę saistančiomis sutartimis tiek, kiek remiantis sutarčių sąlygomis siekiama susigrąžinti skolą, ir tiek, kiek ja siekiama ginti teises, kurias Komisija kildina iš šių sutarčių, kurios ją sieja su ieškove, nuostatų (šiuo klausimu žr. 2010 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo CEVA prieš Komisiją, T‑428/07 ir T‑455/07, Rink. p. II‑2431, 53 punktą; 2011 m. rugpjūčio 31 d. Bendrojo Teismo nutarties IEM prieš Komisiją, T‑435/10, neskelbiamos Rinkinyje, 44 punktą ir 72 punkte minėtos Nutarties Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro prieš Komisiją 26 punktą).

75      Kadangi debeto aviza yra neatsiejama nuo sutarties, ketvirtas reikalavimas, kuriuo siekiama, kad ji būtų panaikinta arba pripažinta neteisėta, turi būti atmestas kaip nepriimtinas. Taigi grindžiant šį reikalavimą pateikti argumentai turi būti atmesti kaip argumentai, grindžiantys nepriimtiną reikalavimą. Be to, net jei reikalavimas dėl debeto avizos panaikinimo galėtų būti perkvalifikuotas pagal Bendrojo Teismo praktiką į reikalavimą, kuriuo siekiama, kad būtų išmokėtos nagrinėjamos sumos (žr. 72 punkte minėtos Nutarties Lito Maieftiko Gynaikologiko kai Cheirourgiko Kentro prieš Komisiją 34 ir 35 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką), reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju pagrindai dėl debeto avizos panaikinimo yra susiję su pagrindais, kuriais grindžiamas prašymas dėl lėšų išmokėjimo.

76      Ieškinyje, kuris grindžiamas SESV 268, 272 ir 340 straipsniais, ieškovė nurodo penkis ieškinio pagrindus. Pirmieji keturi pagrindai susiję su pagrindiniu prašymu, o penktasis dėl Komisijos atsakomybės nepagrįstai praturtėjus ir neteisėto elgesio, – su subsidiariu prašymu.

2.     Dėl pagrindinio prašymo, grindžiamo pirmaisiais keturiais ieškinio pagrindais

77      Ieškovė nurodo keturis ieškinio pagrindus. Pirmasis susijęs su bendrųjų sąlygų II.19, II.20, II.21 ir II.25 punktų pažeidimu. Antrasis pagrindas grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė savo priežiūros pareigas, sąžiningumo principą ir lojalaus bendradarbiavimo vykdant sutartis principą. Trečiasis pagrindas yra grindžiamas tuo, kad Komisija pažeidė gero administravimo ir proporcingumo principus, o ketvirtasis – teisės į gynybą pažeidimu ir motyvų nenurodymu.

 Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, siejamo su bendrųjų sąlygų II.19, II.20, II.21 ir II.25 punktų pažeidimu

78      Visų pirma reikia nuspręsti dėl ieškovės prašymo dėl sumos, susijusios su ketvirtuoju Cocoon projekto laikotarpiu, kuri nebuvo jai pervesta ir kurios neapima auditas. Toliau ieškovė iš esmės nurodo kaltinimą, susijusį su galimybės pasirinkti išlaidų modelį nebuvimu, kaltinimą dėl įtrauktų į sąskaitą, bet neapmokėtų išlaidų netinkamumo, kaltinimą dėl tiesioginių personalo išlaidų, dėl netiesioginių personalo išlaidų ir galiausiai kaltinimą dėl galutinės audito ataskaitos nenuoseklumo, kuriuos reikės išnagrinėti vieną po kito.

 Dėl prašymo atlyginti išlaidas už ketvirtąjį laikotarpį

79      Visų pirma reikia pažymėti, kad į savo prašymą atlyginti išlaidas ieškovė įtraukė 98 030,42 euro sumą už ketvirtą Cocoon projekto laikotarpį. Ji teigia, kad iš galutinės audito ataskaitos matyti, jog Komisija turėjo visą informaciją, susijusią su išlaidomis, ir kad jos negalima kaltinti pavėluotu dokumentų pateikimu. Savo atsakymuose į proceso organizavimo priemones ji priduria, kad bendrųjų sąlygų II.29 punkte numatytas penkerių metų terminas baigėsi ir kad nebegalima atlikti jokio audito.

80      Bendrasis Teismas konstatuoja, kad pinigai už ketvirtąjį laikotarpį, kuris prasidėjo 2007 m. sausio 1 d. ir baigėsi 2007 m. birželio 30 d., nebuvo pervesti ieškovei ir nebuvo tikrinami per auditą. Iš atsakymų į Bendrojo Teismo užduotus klausimus matyti, kad Komisija šiuo metu nagrinėja šio laikotarpio finansinius dokumentus.

81      Reikia priminti, kad nors šiuo atveju taikomos sutarties nuostatos nereikalauja atlikti audito, iš sutarčių 8 straipsnio 2 dalies ir bendrųjų sąlygų II.28 punkto matyti, kad galutinė kontrahentui mokėtina suma nustatoma remiantis šių bendrųjų sąlygų II.7 punkte numatytomis Komisijos patvirtintomis ataskaitomis. Be to, iš bendrųjų sąlygų II.8 punkto 3 dalies matyti, kad Komisijos tylėjimas nereiškia, kad tos ataskaitos yra patvirtintos.

82      Šiuo atveju reikia pažymėti, kad nepaisant to, kas kaltas dėl pavėluoto dokumentų, susijusių su ketvirtuoju Cocoon sutarties laikotarpiu, perdavimo, Komisija nepriėmė pozicijos dėl nagrinėjamų sumų atitikties reikalavimams ir nepatvirtino ataskaitų, susijusių su šiuo ketvirtuoju laikotarpiu. Vien tai, kad Komisija dėl šių sumų nereiškė kritikos, negali būti pagrindas teigti, kad ji jas patvirtino ir kad tos sumos yra finansuotinos.

83      Be to, bendrųjų sąlygų II.29 punkte minimas penkerių metų nuo projekto pabaigos senaties terminas, kuriuo remiasi ieškovė, yra nereikšmingas, nes jis susijęs su galimybe atlikti auditą ar patikrinimą, o ne su Komisijos atliekamu finansinių ataskaitų patvirtinimu.

84      Galiausiai, ieškovė nesiremia jokiu dokumentu ar įrodymu dėl jos nurodomos sumos ir šio ketvirtojo laikotarpio išlaidų.

85      Todėl ieškovės prašymas dėl 98 030,42 euro sumos už ketvirtą Cocoon projekto laikotarpį, kurio Komisija neatmetė ir kuriame nurodytos sumos ir pagrįstumo ieškovė net nepagrindė įrodymais, turi būti atmestas kaip nepriimtinas.

 Dėl kaltinimo, siejamo su galimybės pasirinkti išlaidų modelį nebuvimu

86      Ieškovė pabrėžia, kad kaip ne pelno asociacija ji privalėjo pasirinkti papildomų išlaidų modelį. Šiuo atveju ji pasirinko šį modelį, nes jos apskaitos sistema neleido jai išskirti tiesioginių išlaidų, bet leido identifikuoti papildomas projektui skirtas išlaidas. Taigi, pasak jos, ši sistema buvo „privalomas pasirinkimas“.

87      Reikia pažymėti, kad ieškovė akivaizdžiai pasirinko papildomų išlaidų modelį pagal bendrųjų sąlygų II.22 punkto 3 dalį.

88      Tai, kad toks pasirinkimas buvo būtinas atsižvelgiant į jos apskaitos sistemą, yra ne kas kita kaip sutarties nuostatų, kurioms ieškovė pritarė, taikymas.

89      Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

 Dėl kaltinimo, siejamo su įtrauktų į sąskaitas, bet dar neapmokėtų išlaidų netinkamumu

90      Ieškovė teigia, kad į apskaitą įtrauktos personalo išlaidos yra susijusios su jau atliktomis ir konsultantų išrašytomis sąskaitomis ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiais patvirtintomis paslaugomis, todėl jos yra finansuotinos, net jei sąskaitos nėra apmokėtos. Reikalavimas atlikti pinigų pervedimo operaciją prieštarauja bendrųjų sąlygų II.19 punkto 2 daliai ir yra diskriminacija atsižvelgiant į taikomas apskaitos taisykles.

91      Reikia pažymėti, kad bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalyje iš esmės numatyta, kad išlaidos laikomos finansuotinomis, jei jos atitinka kelias sąlygas. Jos turi būti patirtos per projekto įgyvendinimo laikotarpį, išskyrus išlaidas, susijusias su galutinės ataskaitos perengimu (II.19 punkto 1 dalies c punktas), ir jos turi būti įtrauktos į kontrahento, kuris jas patyrė, apskaitą vėliausiai iki bendrųjų sąlygų II.26 straipsnyje numatyto audito sertifikato parengimo. Apskaitos procedūros, naudojamos užfiksuoti išlaidas ir pajamas, turi atitikti valstybės, kurioje įsisteigęs kontrahentas, apskaitos taisykles ir leisti tiesiogiai susieti įgyvendinant projektą patirtas išlaidas ir gautas pajamas su visomis deklaracijomis, susijusiomis su visa kontrahento veikla (II.19 punkto 1 dalies d punktas).

92      Šiuo atveju iš galutinės audito ataskaitos matyti, kad kai kurios išlaidos nebuvo įtrauktos į ieškovės per auditą pateiktas sąskaitas ir, be to, ieškovė, kuri taikė pinigų paėmimo į kasą apskaitos modelį, jų nepatyrė. Ši išvada palikta galioti ir atsižvelgus į apskaitą ir finansines deklaracijas, gautas 2009 m. rugpjūčio 19 d.

93      Bendrasis Teismas pažymi, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. Komisijai skirtame laiške ieškovė nesutiko, kad ji taikė grynųjų pinigų paėmimo į kasą apskaitos modelį. Vis dėlto Bendrajame Teisme ieškovė pažymi (tai ji pripažino ir per posėdį), kad ji taikė tokią pinigų paėmimo į kasą apskaitos modelį, ir tai buvo užfiksuota posėdžio protokole. Kitaip sakant, jos pajamos ir išlaidos yra apskaitomos atitinkamai pinigų paėmimo į kasą ir faktinio lėšų pervedimo momentu.

94      Iš 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateiktų dokumentų matyti, kad kai kurios personalo išlaidos C formose yra nurodytos kaip „mokėtinos“.

95      Šios dar nesumokėtos išlaidos negali būti laikomos ieškovės įtrauktomis į apskaitą pagal pinigų paėmimo į kasą apskaitos modelį.

96      Todėl Komisija padarė teisingą išvadą, kad kai kurių išlaidų ieškovė nepatyrė ir kad jos nebuvo „įtrauktos“ į jos sąskaitas vėliausiai iki audito sertifikato priėmimo dienos, kaip reikalaujama bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalies d punkte.

97      Vadinasi, ieškovė neįrodė, kad Komisijos teiginiai dėl sutarties nuostatose dėl išlaidų tinkamumo, konkrečiai, bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalyje nustatytų apskaitos reikalavimų laikymosi, buvo nepagrįsti.

98      Ieškovės pateikti argumentai nepaneigia šios išvados.

99      Ji teigia, kad šios išlaidos atitiko realias, faktines ir ne per dideles išlaidas. Vis dėlto šis argumentas neatsako į Komisijos kaltinimą dėl išlaidų neužfiksavimo savo apskaitoje.

100    Be to, ieškovė teigia, kad reikalavimas atlikti pinigų pervedimo operacijas prieštarauja bendrųjų sąlygų II.19 punkto 2 daliai. Reikia priminti, kad II.19 punkto 2 dalies a–h punktuose yra nurodytos aštuonios nefinansuotinų išlaidų kategorijos. II.19 punkto 2 dalies i punkte priduriama, kad nefinansuotinos yra visos išlaidos, kurios neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų. Kadangi šiuo atveju išlaidos pagrįstai buvo laikomos neatitinkančiomis tam tikrų bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalyje nustatytų sąlygų (žr. šio sprendimo 97 punktą), ieškovės argumentą reikia atmesti remiantis bendrųjų sąlygų II.19 punkto 2 dalies i punktu.

101    Galiausiai, ieškovė teigia, kad tai, jog finansuotinomis išlaidomis laikomos tik faktiškai patirtos išlaidos, yra diskriminacija atsižvelgiant į taikomas apskaitos taisykles.

102    Vis dėlto šį argumentą taip pat reikia atmesti. Šiuo atveju Komisija tik taikė sutarties sąlygas dėl finansuotinų išlaidų, atsižvelgusi į ieškovei taikomas apskaitos taisykles, pagal kurias nepatirtos išlaidos negali būti laikomos įtrauktomis į apskaitą ir finansuotinomis išlaidomis. Beje, iš bylos medžiagos, ypač iš 2010 m. spalio 22 d. Komisijos laiško, matyti, kad ieškovei pervesti avansai turėjo padengti jos išlaidas, patirtas įgyvendinant nagrinėjamus projektus.

103    Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką nediskriminavimo principas reikalauja, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent toks vertinimas būtų objektyviai pateisinamas (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Rosado Santana, C‑177/10, Rink. p. I‑7907, 65 punktą). Todėl, kaip teigia ieškovė, net jei komercinėms bendrovėms, kurioms taikomos skirtingos apskaitos taisyklės, taikomos kitokios nei ieškovei sutarties nuostatos, tai savaime neprieštarauja nediskriminavimo principui.

104    Todėl šį kaltinimą reikia atmesti.

 Dėl kaltinimo, siejamo su tiesioginėmis personalo išlaidomis

105    Ieškovė teigia, kad pateikusi rašytinius pareiškimus dėl atliktų paslaugų ir gautų sumų, konsultantų išrašytas sąskaitas ir garbės žodžiu patvirtintus pareiškimus ji pateikė darbuotojų, priimtų dirbti su Cocoon ir Dicoems projektais, darbo sutarčių egzistavimo įrodymus. Pasak jos, personalo išlaidos turėjo būti patvirtintos net nesant rašytinių sutarčių, nes Belgijos teisėje pripažįstama galimybė sudaryti žodines sutartis.

106    Reikia pažymėti, kad dėl to, jog Belgijos teisėje pripažįstama galimybė sudaryti žodines sutartis, ginčo nekyla. Tokią galimybę pati Komisija pripažino atlikdama auditą (galutinės audito ataskaitos 43 puslapis) ir 2010 m. spalio 22 d. ieškovei skirtame laiške.

107    Be to, bendrųjų sąlygų II.20 punkto 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tiesioginės personalo išlaidos turi būti apribotos realiomis išlaidomis darbuotojams, dirbantiems su projektu, kai kontrahentas su jais yra sudaręs sutartį.

108    Šioje nuostatoje nustatyta, kad sutartys turi būti sudarytos, bet nenustatyta, kad jos turi būti rašytinės.

109    Šioje byloje per ginčo procedūrą ieškovė 2009 m. rugpjūčio 19 d. laišku Komisijai atsiuntė dokumentus dėl kelių asmenų, dirbančių su Cocoon ir Dicoems projektais.

110    Visų pirma reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, Komisija išnagrinėjo šiuos dokumentus ir atsižvelgė į juos per auditą. Iš tikrųjų ieškovės 2009 m. rugpjūčio 19 d. pastabos yra aiškiai minimos galutinėje audito ataskaitoje. Iš šios ataskaitos 2 ir 42 puslapių matyti, kad šios pastabos buvo kruopščiai išnagrinėtos ir prireikus, pavyzdžiui, su kelionėmis susijusių tiesioginių išlaidų ir su jomis susijusių netiesioginių išlaidų atveju, audito išvados buvo peržiūrėtos ir pakeistos, o finansuotinų išlaidų sumos perskaičiuotos. Pavyzdžiui, galutinės audito ataskaitos 12 punkte buvo apibendrintos 2009 m. rugpjūčio 19 d. pastabos (galutinės audito ataskaitos 42 puslapis) ir išdėstytos priežastys, dėl kurių į jose esančią informaciją abiejų sutarčių atžvilgiu ir atskirai pagal išlaidų kategorijas buvo arba nebuvo atsižvelgta.

111    Paskui reikia išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į ieškovės pateiktus dokumentus, sutarčių tarp jos ir įvairių asmenų, susijusių su Cocoon ir Dicoems sutartimis, buvimas turėjo būti konstatuotas atliekant auditą ir ar su tuo susijusios personalo išlaidos turėjo būti laikomos finansuotinomis abiejų nagrinėjamų sutarčių atveju.

112    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad būtent ieškovė, kuriai reikia įrodyti, jog jos prašymas yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas, turi tvirtinti ir kilus ginčui įrodyti, kad išlaidos, kurias ji prašo padengti, gali būti Sąjungos finansuojamos, atsižvelgiant į šioje srityje taikomas taisykles (2012 m. balandžio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo Movimondo Onlus prieš Komisiją, T‑329/05, 31 punktas).

–       Dėl personalo išlaidų, reikalaujamų pagal sutartį Cocoon

113    Pagal sutartį Cocoon ieškovė 2009 m. rugpjūčio 19 d. išsiuntė Komisijai devynių asmenų dokumentus.

114    Pirma, vienam iš šių asmenų (S. G.) kelionės išlaidos, vienintelės, į kurias buvo atsižvelgta, buvo pripažintos finansuotinomis, tai pabrėžė Komisija, atsakydama į Bendrojo Teismo raštu pateiktą klausimą, ir dėl jų šioje byloje nekyla klausimo.

115    Antra, penkių asmenų (J. M., M. D., H‑L. Y., I. A. ir L. P.) atveju buvo pateikti tik gyvenimo aprašymai. Remiantis vien tuo, negalima teigti, kad buvo sudaryta sutartis, ir tai neįrodo, kad audito išvados šiuo atžvilgiu yra klaidingos.

116    Trečia, buvo pateiktas ieškovės direktoriaus (V. C.) gyvenimo aprašymas ir sąskaitos. Vis dėlto reikia pažymėti, kad reikalaujamos atlyginti išlaidos buvo laikomos nefinansuotinomis dar ir dėl to, kad jos nebuvo įtrauktos į apskaitą iki to momento, kai buvo priimtas audito sertifikatas pagal bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalies d punktą. Ieškovės pateiktoje C formoje matyti, kad tos sumos joje nurodytos kaip „turinčios būti išmokėtos“.

117    Todėl nesant reikalo nuspręsti dėl to, ar sutartis egzistavo, manytina, kad su ja susijusios reikalaujamos sumos pagrįstai buvo pripažintos nefinansuotinomis.

118    Ketvirta, dėl dviejų asmenų (L. S. ir F. M.) ieškovė, be gyvenimo aprašymų, pateikė garbės žodžiu patvirtintus pareiškimus, kuriuose nurodytas pagal Cocoon projektą suteiktų paslaugų pobūdis, atitinkamas laikotarpis ir išdirbtų valandų skaičius, taip pat atitinkamas sąskaitas arba algalapius. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kai kurios sumos, dėl kurių išrašyta sąskaita, buvo išmokėtos tiems asmenims ir įtrauktos į apskaitą. Be to, neginčijama, kad projektas buvo įgyvendinamas.

119    Atsižvelgiant į tai, kad nei sutartis Cocoon, nei Belgijos teisė aiškiai nereikalauja, kad sutartys būtų sudaromos raštu, reikia manyti, kad tokiuose bendrai vertinamuose dokumentuose yra informacijos, kuri gali įrodyti, kad buvo sudaryta sutartis, kaip tai suprantama pagal bendrųjų sąlygų II.20 punktą.

120    Priešingai, nei teigia Komisija, šioje nuostatoje nėra numatyta speciali forma. Konkrečiai tariant, šioje nuostatoje nereikalaujama, kad sutartis būtų sudaryta raštu, kaip per posėdį pripažino Komisija.

121    Be to, Belgijos civilinio kodekso 1347 straipsnis leidžia pateikti rašytinį įrodymą, kuris yra kilęs iš asmens, kuriam pareikštas reikalavimas, ir kuris nurodomą faktą padaro tikėtiną. Ieškovės pateikti pateisinantys dokumentai yra tokie nevisaverčiai rašytiniai įrodymai, kaip tai suprantama pagal šio kodekso straipsnį, kurie bendrai paėmus sutarties tarp ieškovės ir dviejų nagrinėjamų asmenų buvimo faktą padaro tikėtiną.

122    Todėl per auditą išsakyti teiginiai, kad tarp ieškovės ir šių dviejų asmenų nėra sudaryta sutartis, nepaisant per ginčo procedūrą pateiktų dokumentų, yra klaidingi.

123    Komisijos argumentai nepaneigia šios išvados. Atsakydama į Bendrojo Teismo pateiktus rašytinius klausimus ji teigia, kad Belgijos civilinio kodekso 1347 straipsnis yra šiuo atveju netinkamas, nes reikia įrodyti ne piniginės prievolės, o bendrųjų sąlygų II.20 punkte reikalaujamos formos sutarčių egzistavimą.

124    Vis dėlto, kaip priminta (šio sprendimo 120 punkte), bendrųjų sąlygų II.20 punkte numatyta, kad turi būti sudaryta sutartis, bet nenurodoma, kokia forma.

125    Be to, Belgijos civilinio kodekso 1347 straipsnis yra II skyriuje, susijusiame su liudininkų parodymais pateiktais įrodymais, kuris įeina į VI skirsnį „Prievolių ir mokėjimo įrodymas“, o šis yra III antraštinėje dalyje „Bendrai apie sutartis ir sutartines prievoles“. Taigi, šiuo atveju 1347 straipsnis yra tinkamas.

126    Komisija teigia, kad Belgijos civilinio kodekso 1347 straipsnis yra netaikytinas, nes jis susijęs su rašytiniais dokumentais, kilusiais iš asmens, kuriam pareikštas reikalavimas (skolininko). Pasak jo, ieškovė yra skolininkė, o sąskaitos ir garbės žodžiu patvirtinti pareiškimai kilę iš darbuotojų, kurie esą yra jos kreditoriai, o ne iš pačios ieškovės.

127    Vis dėlto šiuo atveju reikia nustatyti, kokios personalo išlaidos yra finansuotinos, t. y. reikia įrodyti, kad ieškovė su savo darbuotojais sudarė sutartis. Ieškovės pateikti dokumentai tinkami įrodyti, kad sutartis buvo sudaryta, kaip reikalaujama pagal bendrųjų sąlygų II.20 punktą.

128    Taigi, reikia atmesti Komisijos argumentus, pateiktus atsakant į Bendrojo Teismo rašytinius klausimus.

129    Vadinasi, atsižvelgiant į pateiktus per ginčo procedūrą dokumentus, reikia pripažinti, kad sutartis buvo sudaryta, kaip tai suprantama pagal bendrųjų sąlygų II.20 punktą, su L. S. ir F. M., priešingai, nei teigiama audito išvadose.

130    Taigi, reikia išnagrinėti, ar su šiais dviem asmenimis susijusios personalo išlaidos buvo nefinansuotinos dėl kitų priežasčių nei sutarties nesudarymas.

131    Visų pirma L. S. atveju audito ataskaitoje teigiama, kad reikalaujamos atlyginti ir nefinansuojamos išlaidos už pirmąjį laikotarpį (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) siekia 6 000 eurų (35,71 euro valandinis atlygis ir 168 valandos). Audito ataskaitoje, be to, kad nėra sutarties, taip pat pažymima, kad sumos teisingai įtrauktos į apskaitą ir kad yra darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, tačiau išlaidos neatitinka sąskaitose nurodytų sumų ir laikotarpių.

132    Iš pridėtų prie 2009 m. rugpjūčio 19 d. laiško Komisijai dokumentų matyti, kad savo 2009 m. rugpjūčio 14 d. garbės žodžiu patvirtintame pareiškime L. S. pažymi, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki „2006 m. birželio 31 d.“ jis pagal Cocoon projektą teikė ieškovei intelektines paslaugas, kurias sudarė administracinis darbas ir kontaktavimas organizuojant įvairius su projektu susijusius susitikimus. Nurodyta, kad valandinis atlygis yra 50 eurų, o bendra atlyginimo suma – 4 500 eurų, kuri nurodyta trijuose 2006 m. sausio 1 d., gruodžio 27 d. ir 2007 m. birželio 25 d. algalapiuose. Jis pažymi, kad 1 500, 2 000 ir 1 000 eurų buvo pervesti atitinkamai 2006 m. sausio 2 d., 2007 m. sausio 18 d. ir birželio 25 d.

133    Ieškovė taip pat pateikė Komisijai L. S. algalapius: 2006 m. sausio 1 d. (1 500 eurų) ir 2006 m. gruodžio 27 d. (2 000 eurų), iš kurių matyti, kad Cocoon projekto atveju valandinis atlygis yra 30 eurų.

134    Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytas 30 eurų valandinis atlygis ir minimi du algalapiai – 2006 m. sausio 1 d. ir gruodžio 27 d.

135    Be to, 2009 m. rugpjūčio 19 d. Komisijai skirtoje C formoje 3 500 eurų suma už trečiąjį laikotarpį yra nurodyta kaip išmokėta. Beje, 2010 m. spalio 22 d. laiške Komisija pripažino, kad ši 3 500 eurų suma buvo išmokėta ir įtraukta į apskaitą.

136    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad vykstant ginčo procedūrai, per kurią buvo priimta galutinė audito ataskaita, ieškovė pateikė patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius, kad 3 500 eurų suma, su L. S. susijusios personalo išlaidos, atitinka faktiškai suteiktas ir projektui skirtas paslaugas, kad ji buvo išmokėta ir įtraukta į trečiojo laikotarpio apskaitą. Taigi, ji įrodė, kad 3 500 eurų suma yra realios projektui skirtos personalo išlaidos, kurios turi būti laikomos finansuotinomis išlaidomis, kaip jos suprantamos pagal bendrųjų sąlygų II.19 ir II.20 punktus.

137    Atsižvelgiant į primintas bylos aplinkybes (šio sprendimo 132–136 punktai), Komisijos argumentų dėl pateiktuose per auditą dokumentuose nurodytų sumų ir laikotarpių neatitikties 2009 m. rugpjūčio 19 d., t. y. iki audito pabaigos 2009 m. rugsėjo 30 d., pateiktuose dokumentuose nurodytoms sumoms ir laikotarpiams, nepakanka norint teigti, kad ši 3 500 eurų suma yra nefinansuotina.

138    Bendrasis Teismas pažymi, kad 3 500 eurų suma buvo išmokėta ir įtraukta į apskaitą. Tokią išvadą patvirtina Komisijai persiųstas 2006 m. sausio 1 d. algalapis (1 500 eurų suma) ir 2006 m. gruodžio 27 d. algalapis (2 000 eurų suma), kuriuose nurodomas 30 eurų valandinis atlygis. Skirtumas tarp garbės žodžiu patvirtintame pareiškime ir algalapiuose nurodytų valandinių atlygių atsirado, kaip pažymėjo ieškovė atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą, dėl rašant garbės žodžiu patvirtintą pareiškimą padarytos klaidos, taigi, teisingas valandinis atlygis yra 30 eurų.

139    Šios bylos aplinkybės skiriasi nuo 2012 m. spalio 2 d. Bendrojo Teismo sprendime ELE.SI.A prieš Komisiją (T‑312/10, 113 ir 114 punktai) nagrinėtų bylos aplinkybių, apie kurias buvo užsiminta per posėdį. Iš tikrųjų toje byloje ieškovė nei atliekant patikrinimą, nei vykstant ginčo procedūrai neįrodė, kad išlaidos yra realios ir finansuotinos.

140    Darytina išvada, kad L. S. atveju audito ataskaita turi būti laikoma klaidinga tiek, kiek joje nurodyta, kad nesudaryta sutartis ir 3 500 eurų personalo išlaidos laikomos finansuotinomis išlaidomis.

141    Antra, F. M. atveju audito ataskaitoje pažymėta, kad reikalaujamos atlyginti ir nepatvirtintos išlaidos už antrąjį laikotarpį siekia 6 540 eurų (174 valandos ir 37,59 euro valandinis atlygis), o už trečiąjį laikotarpį – 1 224 eurus (27,20 valandos ir 50 eurų valandinis atlygis). Audito ataskaitoje, be sutarčių nebuvimo, taip pat nurodytas 6 540 eurų sumos įtraukimas į apskaitą, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nebuvimas ir sąskaitų neatitinkančios sumos.

142    Iš pridėtų prie Komisijai skirto 2009 m. rugpjūčio 19 d. laiško dokumentų matyti, kad savo 2009 m. rugpjūčio 14 d. garbės žodžiu patvirtintame pareiškime F. M. pažymi, kad jis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki „2006 m. birželio 30 d.“ pagal Cocoon projektą teikė ieškovei intelektines paslaugas, kurias sudarė teisinė projekto priežiūra. Juose pažymėta, kad valandinis atlygis yra 37,50 euro ir kad jo paslaugos yra savanoriškos, išskyrus ilgesnę nei penkių dienų veiklą.

143    Prie šio laiško yra pridėtas ir 2006 m. balandžio 30 d. algalapis, iš jo matyti, kad už Cocoon projektą yra išrašyta 4 481,28 euro dydžio sąskaita: 119,5 valandos ir valandinis 37,50 euro atlygis laikotarpiu nuo 2004 m. sausio iki 2005 m. gruodžio.

144    Įvairiuose dokumentuose nurodyta, kad 4 481,28 euro suma, kuri įtraukta į apskaitą, buvo įrašyta į sąskaitą ir išmokėta už antrąjį laikotarpį.

145    Bendrasis Teismas pirmiausia konstatuoja, kad, kaip pažymėjo Komisija, atsakydama į rašytinius Bendrojo Teismo klausimus, trečiojo laikotarpio išlaidos (1 224 eurai) yra nepagrįstos ir neįtrauktos į apskaitą prieš išduodant audito sertifikatą.

146    Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad šios trečiojo laikotarpio išlaidos yra realios ar įtrauktos į apskaitą.

147    Taigi, šios išlaidos pagrįstai nebuvo pripažintos finansuotinomis išlaidomis.

148    Dėl antrojo laikotarpio išlaidų reikia pažymėti, kad 4 481,28 euro suma buvo išmokėta ir įtraukta į apskaitą. Tai patvirtina 2006 m. balandžio 30 d. Komisijai atsiųstas algalapis. Be to, 2010 m. spalio 22 d. laiške Komisija pripažino, kad 4 481,28 euro suma buvo išmokėta ir įtraukta į apskaitą.

149    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad, vykstant ginčo procedūrai ir prieš pasibaigiant auditui, ieškovė pateikė patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius, kad 4 481,28 euro suma, kurią ji deklaravo L. S. atžvilgiu, atitinka antrojo laikotarpio faktiškai suteiktas ir projektui skirtas paslaugas, kad ji buvo išmokėta ir įtraukta į apskaitą. Taigi, ji įrodė, kad 4 481,28 euro suma yra realios Cocoon projektui skirtos personalo išlaidos, kurios turi būti laikomos finansuotinomis, kaip jos suprantamos pagal bendrųjų sąlygų II.19 ir II.20 punktus.

150    Atsižvelgiant į ką tik primintas bylos aplinkybes (šio sprendimo 142–144 punktai), Komisijos argumento dėl prašomų ir sąskaitose nurodytų sumų neatitikimo nepakanka norint teigti, kad 4 481,28 euro suma yra nefinansuotina. Kaip pažymėta pirmiau (šio sprendimo 139 punktas), situacija šioje byloje skiriasi nuo situacijos, nagrinėtos Sprendime ELE.SI.A prieš Komisiją, apie kurią buvo užsiminta per posėdį, nes nei atliekant patikrinimą, nei vykstant ginčo procedūrai ieškovė neįrodė, kad išlaidos yra realios ir finansuotinos.

151    Vadinasi, F. M. atveju audito ataskaita turi būti laikoma klaidinga tiek, kiek joje nurodytas sutarties nebuvimas ir 4 481,28 eurų personalo išlaidos laikomos nefinansuotinomis išlaidomis.

–       Dėl personalo išlaidų, reikalaujamų pagal Dicoems sutartį

152    Pagal Dicoems sutartį ieškovė Komisijai persiuntė 2009 m. rugpjūčio 19 d. dokumentus dėl devynių asmenų.

153    Pirma, ieškovė pabrėžia pateikusi bendradarbiavimo sutartis dėl paslaugų teikimo penkių asmenų (F. G., S. R., F. S., N. A. ir M. R.) atžvilgiu. Ji teigia, kad šios personalo išlaidos nepagrįstai pripažintos nefinansuotinomis išlaidomis dėl to, kad jos susijusios su Komisijos iš anksto nepatvirtintomis subrangos sutartimis.

154    Akivaizdu, kad bendradarbiavimo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovės ir šių konsultantų dėl pagal Dicoems sutartį teikiamų paslaugų.

155    Vis dėlto reikia pažymėti, kad su šiais asmenimis susijusios išlaidos audito ataskaitoje buvo laikomos nefinansuotinomis dėl kitų priežasčių nei sutarčių nebuvimas. Galutinėje audito ataskaitoje pažymima, kad šios išlaidos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Be to, iš audito ataskaitos taip pat matyti, kad nebuvo tenkinamos sąlygos, kurios leistų šiuos asmenis laikyti vidaus konsultantais, todėl su jais susijusios išlaidos turėjo būti laikomos subrangos išlaidomis, ir kad nebuvo tenkinamos šioje srityje nustatytos sąlygos.

156    Bendrasis Teismas konstatuoja, kad iš ieškovės 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateiktų dokumentų matyti, kad, remiantis audito išvadomis, su šiais asmenimis susijusios išlaidos nebuvo įtrauktos į apskaitą. Šios sumos C formoje yra įvardytos kaip dar neišmokėtos („to be paid“).

157    Todėl vien šio teiginio pakanka norint padaryti išvadą, kad galutinėje audito ataskaitoje buvo teisingai nuspręsta, kad su šiais asmenimis susijusios išlaidos yra nefinansuotinos dėl to, kad jos nėra įtrauktos į apskaitą.

158    Todėl manytina, kad šios išlaidos yra nefinansuotinos, ir nėra reikalo nagrinėti ieškovės argumento dėl audito išvadų dėl subrangos klaidingumo.

159    Galiausiai, ieškovės argumentas, kad nepriklausomas auditorius šias sumas pripažino finansuotinomis, negali paneigti šios išvados.

160    Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad pagal nagrinėjamų sutarčių 8 straipsnio 2 dalies d punktą bet koks ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atliktas mokėjimas, pridėjus audito sertifikatą, yra laikomas galutiniu, nebent tam prieštarautų audito ar patikrinimo, kurie gali būti atlikti pagal šių sutarčių bendrųjų sąlygų II.29 straipsnį, rezultatai. Be to, bendrųjų sąlygų II.29 punkto pabaigoje pažymima, kad išorės auditorių atliktas sertifikavimas nesumažina kontrahentų atsakomybės pagal sutartį ir bendrųjų sąlygų II.29 punktą Europos Sąjungai suteiktų teisių. Pagal bendrųjų sąlygų II.29 punkto 1 dalį Komisija bet kada galiojant sutarčiai ir nepraėjus penkeriems metams nuo projekto pabaigos gali atlikti auditus. Per auditus gali būti tikrinami moksliniai, finansiniai, techniniai ar kiti aspektai, kaip antai apskaitos ir vadybos principų laikymasis, susiję su geru projekto ir sutarties įgyvendinimu. Vadinasi, išorės audito sertifikatų, kurie patvirtina, kad visos ieškovės deklaruotos papildomos išlaidos yra finansuotinos, pateikimas neatima iš Komisijos galimybės atlikti auditą, po kurio ji gali ginčyti ieškovės deklaruotų išlaidų atitiktį reikalavimams (2012 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Fondation IDIAP prieš Komisiją, T‑286/10, 80–84 punktai).

161    Todėl ieškovė neįrodė, kad su šiais konsultantais susijusios išlaidos nepagrįstai buvo laikomos nefinansuotinomis.

162    Antra, ieškovės direktoriaus (V. C.) atveju iš audito ataskaitos matyti, kad reikalaujamos atlyginti išlaidos buvo laikomos nefinansuotinomis dėl to, kad pagal bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalies d punktą jos nebuvo įtrauktos į apskaitą iki to momento, kai buvo priimtas audito sertifikatas.

163    Bendrasis Teismas visų pirma konstatuoja, kad ieškovės argumentą, jog negalima reikalauti, kad ji sudarytų darbo sutartį su savo direktoriumi, nes tai reikštų, kad jis turi pasirašyti sutartį su pačiu savimi, reikia atmesti. Pakanka konstatuoti, kad, kaip pabrėžia Komisija ir kaip patvirtina ieškovei skirti algalapiai, šiuo atveju ieškovės direktorius veikė kaip atskiras nuo jos juridinis subjektas.

164    Galiausiai, Bendrasis Teismas pažymi, kad iš 2009 m. rugpjūčio 19 d. ieškovės Komisijai skirtų dokumentų matyti, kad, išskyrus su pirmuoju Dicoems sutarties laikotarpiu susijusią 3 250 euro sumą, visos šios sumos C formoje nurodytos kaip „turinčios būti išmokėtos“.

165    Todėl sumos, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą iki audito sertifikato priėmimo, pagrįstai buvo laikomos nefinansuotinomis (šio sprendimo 90–104 punktai). Ieškovės šiuo klausimu pateikti dokumentai neįrodo, kad šie teiginiai yra klaidingi.

166    Tačiau dėl 3 250 eurų sumos reikia konstatuoti, kad dokumente, skirtame su V. C. susijusioms išlaidoms, ir per ginčo procedūrą 2009 m. rugpjūčio 19 d. Komisijai adresuotoje C formoje, susijusioje su pirmuoju laikotarpiu, ši suma yra nurodyta kaip išmokėta.

167    Be to, ši suma atitinka sumą, nurodytą 2004 m. kovo 16 d. algalapyje, kur prie paskirties parašyta „Dicoems projektui skirtos konsultacijos“. Šiame algalapyje taip pat nurodomas dirbtų valandų per mėnesį skaičius (12 valandų 2004 m. sausio mėn., 12 valandų 2004 m. vasario mėn. ir 12,1 valandų 2004 m. kovo mėn.) ir valandinis atlygis (90 eurų).

168    Be to, iš pristatymo dokumento matyti, kad V. C. atlyginimas apima pasiruošimo susirinkimams ir dalyvavimo juose, taip pat projekto pristatymo per įvairias konferencijas laiką.

169    Reikia taip pat pažymėti, kad audito ataskaitoje ši suma buvo laikoma įtraukta į apskaitą už Dicoems sutarties pirmąjį laikotarpį (nuo 2004 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d.) ir atitinkančia pateiktą sąskaitą. Be to, reikia manyti, kad šios išlaidos buvo įtrauktos į apskaitą už pirmąjį laikotarpį, t. y. pagal bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalies d punktą iki audito sertifikato priėmimo 2004 m. rugpjūčio 2 d. (žr. galutinės audito ataskaitos 3 priedą, p. 65).

170    Taigi, reikia manyti, kad nepaisant to, jog nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, tokiuose bendrai vertinamuose dokumentuose yra informacijos, kuri gali įrodyti, pirma, kad tarp ieškovės ir jos direktoriaus egzistavo sutartiniai santykiai, ir, antra, kad 3 250 eurų personalo išlaidos, susijusios su V. C., atitinka pirmojo laikotarpio faktiškai suteiktas ir Dicoems projektui skirtas paslaugas, kad jos buvo išmokėtos ir įtrauktos į apskaitą. Taigi, ji įrodė, kad 4 481,28 euro suma yra realios Dicoems projektui skirtos personalo išlaidos, kurios turi būti laikomos finansuotinomis, kaip jos suprantamos pagal bendrųjų sąlygų II.19 ir II.20 punktus.

171    Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, audito išvada turi būti laikoma klaidinga tiek, kiek joje teigiama, kad nebuvo sudaryta sutartis ir 3 250 eurų dydžio personalo išlaidos V. C. pripažįstamos nefinansuotinomis.

172    Trečia, kito asmens (E. C.) atveju galutinėje audito ataskaitoje nurodoma, kad personalo išlaidos yra nefinansuotinos. Be sutarties, reikalaujamos pagal bendrųjų sąlygų II.20 punkto 2 dalį, nebuvimo, galutinėje audito ataskaitoje taip pat pažymima, kad nėra tenkinamos vidaus konsultavimo (in-house) sutarties sąlygos, kaip numatoma finansinių klausimų, susijusių su netiesiogine šeštosios pamatinės programos veikla, vadovo 6.1.1 straipsnyje. Joje dar pažymima, kad su E. C. susijusios išlaidos turi būti laikomos subrangos išlaidomis ir kad jos netenkina bendrųjų sąlygų II.6 punkte nustatytų sąlygų.

173    Taigi, ieškovė neįrodė, kad audito išvados šiuo klausimu buvo klaidingos. Iš tikrųjų ji visiškai neginčija fakto, kad nėra tenkinamos vidaus konsultavimo sutartimi nustatytos sąlygos, kad su E. C. susijusios išlaidos turėjo būti laikomos subrangos išlaidomis ir kad jos netenkina bendrųjų sąlygų II.6 punkte nustatytų sąlygų.

174    Todėl reikia atmesti ieškovės prašymą dėl E. C., nesant reikalo nagrinėti klausimą dėl sutarties buvimo, kaip numatyta bendrųjų sąlygų II.20.2 punkte.

175    Ketvirta, kito asmens (J. G.) atveju, be to, kad nesudaryta sutartis, audito ataskaitoje taip pat minimi kiti neatitikties reikalavimams pagrindai. Konkrečiai tariant, joje pabrėžiama, kad nėra nuorodų dėl galimai patirtų išlaidų ir kad jos nebuvo įtrauktos į ieškovės apskaitą iki bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalies d punkte minimo audito sertifikato priėmimo momento. Be to, audito išvadoje nurodomas prieštaravimas tarp pateikto pagal Dicoems projektą prašymo atlyginti išlaidas ir to, kad J. G. veikė kaip nuolatinis Cocoon projekto personalo narys.

176    Ieškovė neginčijo audito išvadų šiuo klausimu ir konkrečiai prieštaravimo tarp pateikto pagal Dicoems projektą prašymo atlyginti išlaidas ir to, kad šis asmuo veikė kaip nuolatinis Cocoon projekto personalo narys. Taigi, ieškovė neįrodė, kad audito išvados yra klaidingos.

177    Vadinasi, jos prašymą dėl personalo išlaidų reikia atmesti, neatsižvelgiant į klausimą dėl sutarties buvimo.

178    Galiausiai, penkta, L. S. atveju audito ataskaitoje pažymėta, kad reikalaujamos atlyginti ir nepatvirtintos išlaidos, susijusios su šiuo asmeniu, už pirmąjį laikotarpį siekia 4 000 eurų (127 valandos ir 31,50 euro valandinis atlygis), o už antrąjį laikotarpį – 3 500 eurų (116 valandų ir 30,17 euro valandinis atlygis). Vienintelis audito ataskaitoje nurodytas nefinansavimo pagrindas yra sutarties, numatytos bendrųjų sąlygų II.20 punkto 2 dalyje, nebuvimas.

179    Iš pridėtų prie 2009 m. rugpjūčio 19 d. laiško Komisijai dokumentų matyti, kad savo 2009 m. rugpjūčio 14 d. garbės žodžiu patvirtintame pareiškime L. S. pažymi, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. birželio 30 d. jis pagal Dicoems projektą teikė ieškovei intelektines paslaugas, kurias sudarė administracinis darbas ir kontaktavimas organizuojant su projektu susijusius susitikimus. Nurodyta, kad valandinis atlygis yra 50 eurų. Ten taip pat pažymėta, kad bendra jo atlyginimo suma – 7 500 eurų buvo išmokėta dalimis pagal pridėtus algalapius.

180    Ieškovė taip pat pateikė Komisijai L. S. algalapius: 2004 m. sausio 2 d. (1 500 eurų), 2004 m. kovo 1 d. (520 eurų), 2004 m. birželio 1 d. (2 000 eurų) ir 2004 m. birželio 30 d. (3 480 eurų) (bendra suma –7 500 eurų), iš kurių matyti, kad valandinis atlygis yra 30 eurų.

181    Yra pridėtas ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodyta, kad valandinis atlygis – 30 eurų, ir dokumentas, rodantis, kad sąskaitose nurodytos sumos buvo išmokėtos. Šiame lentelės formos dokumente nurodyta, kad pirmieji trys algalapiai susiję su pirmuoju laikotarpiu, 2004 m. birželio 30 d. algalapis – su antruoju, o bendra suma yra 7 500 eurų.

182    Be to, iš 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateiktos C formos matyti, kad buvo išmokėta 4 000 eurų suma už pirmąjį laikotarpį ir 3 500 eurų suma už antrąjį laikotarpį, t. y. iš viso 7 500 eurų, ir tai atitinka bendrą sąskaitose nurodytą sumą.

183    Be to, neginčijama, kad projektas buvo įgyvendinamas.

184    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad, vykstant ginčo procedūrai ir prieš pasibaigiant auditui, ieškovė pateikė patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius, kad egzistavo sutartis, kaip numatoma bendrųjų sąlygų II.20 punkte. Tai, kad valandinis atlygis garbės žodžiu patvirtintame pareiškime nurodytas kaip 50 eurų, o algalapiuose kaip 30 eurų, yra klaida, kaip pažymėjo ieškovė, atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą, tačiau to nepakanka norint paneigti šią išvadą.

185    Dėl šių sumų reikia pažymėti, kad bendra suma atitinka algalapį ir C formą ir kad ji buvo įtraukta į apskaitą.

186    Vis dėlto iš ieškovės pateikto darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad 2004 m. sausio 2 d. 1 500 eurų algalapis, susijęs su pirmuoju Dicoems projekto laikotarpiu, atitinka gruodžio mėn. išdirbtas valandas, tik nenurodoma metų. Tačiau tai gali būti tik 2003 m. gruodis, nes pirmasis Dicoems projekto laikotarpis prasideda 2004 m. sausio 1 d. ir baigiasi tų metų birželio 30 d. Bendrųjų sąlygų II.19 punkto 1 dalies c punkte numatoma, kad išlaidos yra finansuotinos, jei jos yra patirtos per projekto vykdymo laikotarpį. Todėl 1 500 eurų suma, atitinkanti 2003 m. gruodžio mėn., t. y. prieš prasidedant Dicoems projektui, išdirbtas valandas, yra nefinansuotina.

187    Vadinasi, ieškovė įrodė, kad 6 000 eurų personalo išlaidos, susijusios su L. S., atitinka pirmuoju laikotarpiu faktiškai suteiktas ir projektui skirtas paslaugas, kad jos buvo išmokėtos ir teisingai įtrauktos į apskaitą; taigi, jos yra realios personalo išlaidos, kurios turi būti laikomos finansuotinomis išlaidomis, kaip jos suprantamos pagal bendrųjų sąlygų II.19 ir II.20 punktus.

188    Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, audito išvada turi būti laikoma klaidinga tiek, kiek joje teigiama, kad nebuvo sudaryta sutartis ir 6 000 eurų personalo išlaidos L.S. pripažįstamos nefinansuotinomis.

189    Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad ieškovės argumentams, jog personalo išlaidos turėjo būti patvirtintos kaip finansuotinos, reikia pritarti, kiek jie susiję su 3 500 eurų suma L. S. ir 4 481,28 euro suma F. M. pagal sutartį Cocoon, 3 250 euro suma V. C. ir 6 000 euro suma L. S. pagal Dicoems sutartį.

190    Todėl jos prašymui reikia pritarti dėl 7 981,28 euro tiesioginių personalo išlaidų pagal sutartį Cocoon ir 9 250 eurų pagal Dicoems sutartį, t. y. iš viso dėl 17 231,28 euro. Likusią šio prašymo dalį reikia atmesti.

 Dėl kaltinimo, siejamo su netiesioginėmis išlaidomis

191    Ieškovė teigia, kad dėl to, jog didelė tiesioginių išlaidų dalis buvo pripažinta nefinansuotinomis, visiškai be pagrindo proporcingai buvo sumažintos netiesioginės finansuotinos išlaidos.

192    Šiuo klausimu reikia priminti, kad bendrųjų sąlygų II.22 punkto 1 dalies trečioje įtraukoje numatyta, kad pagal papildomų išlaidų modelį netiesioginės išlaidos yra vertinamos kaip 20 % tiesioginių papildomų išlaidų, atėmus subrangos išlaidas.

193    Kaip buvo konstatuota anksčiau (šio sprendimo 189 ir 190 punktai), galutinė audito ataskaita turi būti laikoma klaidinga, kiek ji susijusi su tiesioginėmis 7 981,28 euro personalo išlaidomis sutarties Cocoon atveju ir 9 250 eurų personalo išlaidomis Dicoems sutarties atveju.

194    Remiantis tuo, darytina išvada, kad netiesioginės išlaidos turi būti perskaičiuotos, kad būtų atsižvelgta į proporcingą tiesioginių finansuotinų išlaidų padidėjimą, prireikus atmetus subrangos išlaidas.

 Dėl kaltinimo, siejamo su galutinės audito ataskaitos nenuoseklumu

195    Ieškovė teigia, kad galutinė audito ataskaita yra nenuosekli ir kad joje nenurodyta aiškiai, kokiu pagrindu tam tikros sumos buvo pripažintos nefinansuotinomis. Pasak jos, nors kai kurios darbo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis ir neegzistuojančiomis, kai kurios personalo išlaidos buvo laikomos finansuotinomis.

196    Bendrasis Teismas pažymi, kad iš galutinės audito ataskaitos matyti, kad kai kurios išlaidos buvo pripažintos finansuotinomis išlaidomis, nes jos buvo įtrauktos į finansinius dokumentus ir pakankamai pagrįstos. Pavyzdžiui, galutinės audito ataskaitos 5.3.3 punkte (šios ataskaitos 28 puslapis) pažymima, kad 250 eurų suma, reikalaujama už sutarties Cocoon antrąjį laikotarpį, atitinka išlaidas, patirtas gaunant pirmojo laikotarpio audito sertifikatą, kad ši suma buvo išmokėta ir įtraukta į apskaitą. Taigi ši suma yra finansuotina kitaip nei suma, atitinkanti išlaidas, patirtas gaunant antrojo laikotarpio audito sertifikatą, kuri nebuvo įtraukta į apskaitą. Tokia pati logika taikoma Dicoems sutarčiai.

197    Galutinės audito ataskaitos 5.4.3 punkte (šios ataskaitos 31 puslapis) paaiškinama, kodėl kai kurios tiesioginės su projektu susijusios, tinkamai pagrįstos ir teisingai į ieškovės apskaitą įtrauktos išlaidos buvo pripažintos finansuotinomis pagal Cocoon projektą, nors nebuvo reikalaujama jų atlyginti.

198    Reikia konstatuoti, kad audito ataskaitoje išdėstyti motyvai, dėl kurių kai kurios išlaidos buvo laikomos finansuotinomis. Ieškovė tinkamai neįrodo, kodėl tokia išvada yra nesuderinama su tuo, kad kitos išlaidos buvo pripažintos nefinansuotinomis. Ieškovės žodinės pastabos šiuo klausimu nepaneigia šios išvados.

199    Vadinasi, kaltinimą dėl galutinės audito ataskaitos nenuoseklumo reikia atmesti.

 Išvada dėl pirmojo ieškinio pagrindo

200    Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pirmąjį ieškinio pagrindą reikia patenkinti tiek, kiek jis susijęs su 17 231,28 euro dydžio tiesioginėmis personalo išlaidomis, kurios turi būti laikomos finansuotinomis, ir su jomis susijusiomis taikant sutartis patirtomis netiesioginėmis išlaidomis. Likusią jo dalį reikia atmesti.

 Dėl antrojo ieškinio pagrindo, siejamo su tuo, kad Komisija pažeidė savo priežiūros teises, sąžiningumo principą ir lojalaus bendradarbiavimo vykdant sutartis principą

201    Ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą, ir šiuo klausimu remiasi kai kuriomis sutarčių nuostatomis. Ji teigia, kad nebuvo tenkinamos nedelsiamo sutarties nutraukimo sąlygos. Be to, jos teigimu, buvo pažeisti Belgijos civilinėje teisėje numatyti sąžiningumo ir lojalaus bendradarbiavimo principai. Ji taip pat prašo išmokėti teisingą kompensaciją už žalą, kurią patyrė dėl to, kad nebuvo kontroliuojama.

202    Pirma, ji remiasi keliomis bendrųjų sąlygų nuostatomis ir tvirtina, kad buvo pažeista Komisijos rūpestingumo pareiga per Cocoon ir Dicoems projektų vykdymo laikotarpį.

203    Reikia pažymėti, kad bendrųjų sąlygų II.3 punkto 4 dalies a punkte nustatyta, kad Komisija prižiūri, kaip moksliniu, technologiniu ir finansiniu aspektu vykdomas projektas.

204    Vis dėlto nė vienas ieškovės argumentas neįrodo, kad Komisija šiuo atveju pažeidė vieną iš savo sutartinių priežiūros pareigų.

205    Bendrųjų sąlygų II.8 punkte nustatyta, kad Komisija turi įvertinti ataskaitas per 45 dienas nuo jų gavimo. Tačiau dėl valdymo ataskaitų ir, be kita ko, II.7 punkto 2 dalies b punkte numatytų finansinių dokumentų II.8 punkto 3 dalyje nustatyta, kad Komisijai nepateikus atsakymo per šį terminą, tai nereiškia, kad šie dokumentai yra patvirtinti, ir tai netrukdo Komisijai jų atmesti, net ir praėjus mokėjimo terminui. Šiuo atveju tai, kad ji nieko nedarė per projektų vykdymo stadiją, neprieštarauja šiai sutarties nuostatai.

206    Iš bendrųjų sąlygų II.28 punkto 8 dalies taip pat matyti, kad Komisija gali sustabdyti mokėjimus, kai finansinės deklaracijos yra nepriimtinos arba kai yra padarytas pažeidimas, tačiau Komisijai dėl to nėra nustatyta jokios pareigos.

207    Todėl ieškovės teiginys, kad Komisija turėjo greičiau imtis veiksmų ir jos paprašyti ištaisyti apskaitos pažeidimus prieš baigiant vykdyti projektus ir prieš atliekant auditą, nėra paremtas jokia šiuo atveju taikytina sutarties nuostata.

208    Be to, kaip pabrėžia Komisija, tai, kad ji atliko apskaitos ir finansų audito procedūrą, kuri leido nustatyti šioje byloje nagrinėjamus pažeidimus, rodo, kad ji taikė bendrųjų sąlygų II.29 punktą, kuriame nustatyta, kad ji gali bet kada, nepraėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo projekto pabaigos, atlikti auditą, ir laikėsi savo priežiūros pareigos.

209    Galiausiai teiginys, kad Komisija turėjo elgtis labai rūpestingai, nes ji žinojo apie Dicoems projekto koordinatoriaus bankrotą ir sukčiavimo atvejus, nepaneigia šios išvados ir turi būti atmestas, be kita ko, dėl to, kad yra visiškai nesusijęs su ieškovės padarytais pažeidimais.

210    Vadinasi, kaltinimą dėl sutarties nuostatų pažeidimo dėl nerūpestingumo reikia atmesti.

211    Antra, ieškovė teigia, kad šiuo atveju nebuvo tenkinamos bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalies nedelsiamo sutarties nutraukimo sąlygos. Pasak jos, prieš nutraukdama sutartį Komisija turėjo pradėti bendrųjų sąlygų II.16 punkto 1 dalyje numatytą ginčo procedūrą. Taip ji pažeidė sutarties nuostatas ir sąžiningo sutarčių vykdymo bei lojalaus bendradarbiavimo principą.

212    Reikia priminti, kad bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalyje nustatyta, kad Komisija gali nedelsdama nutraukti kontrahento dalyvavimą projekte, jei jis tyčia ar neatsargiai padarė pažeidimą vykdydamas sutartį (II.16 punkto 2 dalies a punktas) arba jei jis nesilaikė dalyvio taisyklėse nurodytų elgesio taisyklių (II.16 punkto 2 dalies b punktas).

213    „Pažeidimo“ sąvoka bendrųjų sąlygų II.1 punkto 11 dalyje yra apibrėžiama kaip „bet koks Bendrijos teisės nuostatos nesilaikymas ar sutartinio įsipareigojimo pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai sukeliant nepagrįstas išlaidas padaroma arba gali būti padaryta žala Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams“.

214    Šiuo atveju, kaip buvo konstatuota anksčiau nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą, ieškovė padarė pažeidimų, kurie buvo atskleisti galutinėje audito ataskaitoje, ir yra įrodyta, kad šie pažeidimai atitinka bendrųjų sąlygų II.1 punkto 11 dalyje pateiktą apibrėžimą.

215    Audito ataskaitoje, be kita ko, buvo pažymėta, kad ieškovės apskaitoje neįmanoma atsekti išlaidų, kurias ji prašė atlyginti, kad nėra su sutarčių vykdymu susijusių originalų (arba patvirtintų kopijų, kai jas leidžiama pateikti), kad kai kurios išlaidos, kurias ieškovė prašė atlyginti, nėra realios ir neatitinka su projektais susijusių patvirtinamųjų dokumentų, tai, kad pasirašydama Komisijai perduodamus finansinius dokumentus ieškovė patvirtino faktų neatitinkančias aplinkybes, susijusias su patirtomis išlaidomis ir jas patvirtinančiais įrodymais, ir tai, kad subrangos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant sutarties nuostatas (galutinės audito ataskaitos 1.4 punktas, 10 ir 11 puslapiai).

216    Be to, šie ieškovės padaryti sutartinių prievolių, ypač bendrųjų sąlygų II.19 punkto, pažeidimai daro poveikį Sąjungos biudžetui, nes Europos įnašas į Cocoon ir Dicoems projektų biudžetus yra grindžiamas kontrahento, šiuo atveju ieškovės, deklaruotų išlaidų atitiktimi reikalavimams ir sutartinių prievolių laikymusi.

217    Be to, kaip pabrėžia Komisija, bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalyje nenustatyta, kad ieškovės ketinimai būtinai turi būti nesąžiningi, kad būtų galima nedelsiant nutraukti sutartį.

218    Maža to, priešingai, nei dublike teigia ieškovė, tai, kad nagrinėjami pažeidimai buvo laikomi nustatytais tik baigus auditą, nereiškia, kad šie pažeidimai buvo nedideli. Bet kokiu atveju apibrėžiant pažeidimus, kaip jie suprantami pagal bendrųjų sąlygų II.1 punkto 11 dalį, nėra nustatytas joks sunkumo laipsnis (139 punkte minėto Sprendimo ELE.SI.A prieš Komisiją 107 punktas). Taigi nėra jokio prieštaravimo ir galima manyti, kad šiuo atveju padaryti pažeidimai pateisino nedelsiamą sutarties su ieškove nutraukimą pagal bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalį.

219    Todėl šiuo atveju bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalies sąlygos buvo tenkinamos. Tai, kad tam tikros audito nepatvirtintos sumos turi būti laikomos finansuotinomis (šio sprendimo 200 punktas), nepaneigia šios išvados.

220    Vadinasi, nutraukusi ieškovės dalyvavimą ir nepradėjusi bendrųjų sąlygų II.16 punkto 1 dalyje numatytos ginčo procedūros, Komisija nepažeidė taikytinų sutarties nuostatų.

221    Trečia, ieškovė tvirtina, kad buvo pažeistas sąžiningumo ir lojalaus bendradarbiavimo principas.

222    Reikia priminti, kad Belgijos civilinio kodekso 1134 straipsnio trečioje pastraipoje nustatyta, kad sutartys turi būti vykdomos sąžiningai, o kodekso 1135 straipsnyje numatyta, kad „jos saisto ne tik jose aiškiai įtvirtintų nuostatų, bet ir to, kas atsižvelgiant į prievolės pobūdį kyla iš teisingumo sampratos, papročių ar įstatymo, atžvilgiu“.

223    Vis dėlto, viena vertus, tai, kad Komisija nepateikė komentarų ar kritikos dėl ieškovės finansinių deklaracijų, nedaro įtakos jai pagal sutartį tenkančioms pareigoms (šiuo klausimu žr. 2001 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Toditec prieš Komisiją, T‑68/99, Rink. p. II‑1443, 98 punktą).

224    Kita vertus, kaip pabrėžia Komisija, nors ji nepradėjo diskusijos su ieškove, kad ištaisytų finansinius ir apskaitos pažeidimus, ir nors ji iki audito neatkreipė kiekvieno projekto koordinatoriaus ar ieškovės dėmesio, taip buvo dėl to, kad finansinio ir apskaitos audito procedūra buvo būtina nagrinėjamiems pažeidimams nustatyti.

225    Iš galutinės audito ataskaitos išvadų, ypač iš nustatytų apskaitos pažeidimų (ieškovės reikalaujamų atlyginti išlaidų neatsekamumas, reikalaujamų atlyginti išlaidų nesutapimas su pateiktais dokumentais, kai kurių išlaidų, kurios klaidingai deklaruotos kaip finansuotinos, neatitiktis reikalavimams), matyti, kad vien per apskaitos ir finansinį auditą atlikto atidaus tyrimo pakako nustatyti šiems pažeidimams.

226    Ieškovės dublike nurodyti argumentai, kad Komisija žinojo apie Dicoems projekto koordinatoriaus, kuris buvo tikrinamas, bankrotą ir sukčiavimo atvejus ir todėl turėjo elgtis labai rūpestingai, nepaneigia šios išvados, nes, kaip priminta šio sprendimo 209 punkte, šie faktai yra visiškai nesusiję su ieškovės padarytais pažeidimais. Priešingai, nei teigia ieškovė, lygiai taip pat Komisijos rūpestingumo pareiga nepraranda prasmės, net jei patikrinimai atliekami pasibaigus programai, nes šie patikrinimai kaip tik ir leidžia Komisijai nustatyti, ar kontrahentai įvykdė sutartines prievoles.

227    Darytina išvada, kad su sąžiningumo ir sąžiningo bendradarbiavimo principu susijęs kaltinimas turi būti atmestas.

228    Ketvirta, ieškovė teigia, kad Komisijai neatlikus kontrolės tai jai padarė žalos, nes sumos buvo laikomos nefinansuotinomis, nors prieš baigiant auditą buvo galima ištaisyti pažeidimus, jei jie būtų buvę laiku užginčyti. Ji prašo teisingos kompensacijos už suteiktas pagal šeštąją pamatinę programą paslaugas. Papildomai ji nurodo nepagrįstą praturtėjimą.

229    Paklausta apie tai per posėdį, ieškovė pažymėjo, kad šis prašymas patenka į sutarties rėmus ir kad argumentą dėl nepagrįsto praturtėjimo reikia priskirti prie penktojo ieškinio pagrindo (šio sprendimo 281–290 punktai), ir visa tai buvo pažymėta posėdžio protokole.

230    Reikia priminti, kad dėl sutartinės atsakomybės Belgijos civilinio kodekso 1142 straipsnyje, kuris yra III knygos III antraštinėje dalyje „Bendrai apie sutartis ir sutartines prievoles“, nustatyta, kad „bet kokios prievolės ką nors daryti arba nedaryti nutraukimas sukelia žalą, jei jos nevykdo skolininkas“.

231    Be to, pagal Belgijos civilinio kodekso 1147 straipsnį „neįvykdęs prievolės arba pavėlavęs ją įvykdyti skolininkas visada turi atlyginti žalą, nebent jis įrodo, kad prievolės neįvykdė dėl ne nuo jo priklausančių išorinių priežasčių ir veikė sąžiningai“.

232    Remiantis tuo, darytina išvada, kad turi būti tenkinamos trys sąlygos, kad reikėtų atlyginti iš sutarties kylančią žalą: turi būti nevykdoma sutartis, padaryta žala ir turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp sutarties nevykdymo ir žalos.

233    Šiuo atveju pakanka pažymėti, kad, kaip konstatuota pirmiau, Komisija nepažeidė nei nagrinėjamose sutartyse nustatytos rūpestingumo pareigos, nei sąžiningumo ar lojalaus bendradarbiavimo vykdant sutartis principo, kuriuo remiasi ieškovė (šio sprendimo 201–227 punktai).

234    Taigi, pirmoji sąlyga yra netenkinama.

235    Be to, ieškovė teigia, kad projektai buvo įgyvendinami ir kad ji teikė paslaugas, dėl kurių patyrė išlaidų. Tačiau šį argumentą reikia atmesti.

236    Dėl ieškovės rėmimosi sutartine atsakomybe reikia priminti, kad įrodymo, jog projektas buvo įgyvendintas, nepakanka siekiant pateisinti specialią paramą. Papildomai paramos gavėjas privalo įrodyti, kad deklaruotas išlaidas patyrė pagal nustatytas atitinkamos paramos skyrimo sąlygas, nes tik tinkamai pagrįstos išlaidos gali būti laikomos finansuotinomis. Pareiga laikytis nustatytų finansinių sąlygų yra vienas iš pagrindinių naudos gavėjo įsipareigojimų, todėl nuo jos priklauso Bendrijos finansinės paramos skyrimas (2007 m. gegužės 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Komisija prieš IIC, T‑500/04, Rink. p. II‑1443, 94 punktas ir 2012 m. spalio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Komisija prieš EU Research Projects, T‑220/10, 29 punktas).

237    Šiuo atveju, kaip konstatuota pirmiau, ieškovė nesilaikė visų jai nustatytų finansinių ir apskaitos pareigų (šio sprendimo 200 punktas).

238    Todėl reikia atmesti jos reikalavimą priteisti kompensaciją pagal sutartį.

239    Nepagrįsto praturtėjimo, kuriuo remiasi ieškovė, klausimu reikia duoti nuorodą į nagrinėjant penktojo ieškinio pagrindo pirmąją dalį išdėstytus argumentus (šio sprendimo 281–290 punktai).

240    Galiausiai argumentus dėl debeto avizos panaikinimo reikia atmesti, nes jie nurodyti grindžiant nepriimtinus reikalavimus (šio sprendimo 75 punktas).

241    Atsižvelgiant į tai, kas buvo pasakyta, antrąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, siejamo su Komisijos padarytu gero administravimo ir proporcingumo principų pažeidimu

242    Ieškovė nurodo du kaltinimus šiam ieškinio pagrindui pagrįsti, vienas yra grindžiamas gero administravimo principo pažeidimu, o kitas – proporcingumo principo pažeidimu.

243    Ji pažymėjo, kad šis ieškinio pagrindas paremia trečią ir ketvirtą reikalavimą. Tiek, kiek šiuo ieškinio pagrindu siekiama panaikinti debeto avizą, jis turi būti atmestas, nes juo grindžiamas nepriimtinas reikalavimas (šio sprendimo 75 punktas). Toliau jis nagrinėjamas tiek, kiek jis iškeltas grindžiant trečiąjį reikalavimą, kuriuo ginčijamas nagrinėjamų sutarčių nutraukimas, ir ketvirtąjį reikalavimą, kiek juo ginčijamas Komisijos prašymas grąžinti pinigines lėšas.

–       Dėl kaltinimo, siejamo su gero administravimo principo pažeidimu

244    Ieškovė teigia, kad Komisija privalo kruopščiai, nešališkai ir rūpestingai išnagrinėti reikšmingus dalykus. Pirma, ji skundžiasi, kad Komisija neatliko kontrolės per sutarčių vykdymo laikotarpį. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad Komisija tyliai pritarė sutarčių vykdymo stadijai, nepaisydama jos prašymų, kad įsikištų Komisijos pareigūnai vienam iš dviejų projektų koordinatorių padarius tam tikrų pažeidimų, ir nepaisydama jos laiškų jai. Ji taip pat pabrėžia, kad po Dicoems projekto koordinatoriaus bankroto šis projektas buvo tęsiamas 18 mėnesių be koordinatoriaus. Antra, ji skundžiasi, kad nevyko susitikimai prieš priimant galutinę audito ataskaitą. Trečia, ji teigia, kad nebuvo atsižvelgta į 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateiktus dokumentus.

245    Sąjungos institucijos administruojamų subjektų atžvilgiu turi laikytis pareigų, susijusių su bendruoju gero administravimo principu, tik vykdydamos savo administracinius įgaliojimus. Tačiau, kai Komisijos ir ieškovės santykiai yra aiškiai sutartinio pobūdžio, ieškovė gali priekaištauti Komisijai tik dėl sutarties sąlygų ar sutarčiai taikytinos teisės pažeidimų (2009 m. birželio 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Komisija prieš Burie Onderzoek en advies, T‑179/06, neskelbiamo Rinkinyje, 118 punktas ir 2010 m. vasario 8 d. Bendrojo Teismo nutarties Alisei prieš Komisiją, T‑481/08, Rink. p. II‑117, 95 ir 96 punktai).

246    Nekyla abejonių, kad ginčas šioje byloje yra sutartinio pobūdžio, su tuo sutinka ir pati ieškovė.

247    Jos argumentus, jog nagrinėjamų sutarčių vykdymo srityje Komisija turi ypatingas funkcijas ir prerogatyvas, reikia atmesti.

248    Šiuo klausimu ieškovė remiasi Sprendimu Nr. 1513/2002. Šio sprendimo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Komisija nuolat ir sistemingai, padedama nepriklausomų kvalifikuotų ekspertų, kontroliuoja šeštosios pamatinės programos ir jos konkrečių programų įgyvendinimą“. III priedo 2 punkte taip pat numatyta, kad „[Komisija] vykdys mokslinių tyrimų veiklą taip, kad būtų užtikrinta Bendrijos finansinių interesų apsauga veiksmingai kontroliuojant ir, nustačius pažeidimus, taikant įtikinamas ir proporcingas nuobaudas“.

249    Atsakydama į Bendrojo Teismo rašytinį klausimą ieškovė taip pat nurodo Komisijos teisę atlikti auditus, vienašališkai nutraukti sutartis ar susigrąžinti debeto avizoje ginčijamas sumas. Taip ji teigia, kad egzistuoja su Komisijos administraciniais įgaliojimais susijusios prerogatyvos.

250    Vis dėlto ieškovės nurodomi dalykai nepaneigia šio ginčo sutartinio pobūdžio ir fakto, kad šioje byloje Komisija veikė pagal nagrinėjamas sutartis ir nevykdė viešosios valdžios prerogatyvų, kurios jai yra suteiktos, kai ji veikia kaip administracinės valdžios institucija (šiuo klausimu taip pat žr. 2011 m. kovo 31 d. Teisingumo Teismo nutarties Mauerhofer prieš Komisiją, C‑433/10 P, 83 punktą ir 2008 m. balandžio 10 d. Bendrojo Teismo nutarties Imelios prieš Komisiją, T‑97/07, neskelbiamos Rinkinyje, 28 punktą).

251    Todėl ieškovė gali Komisijai priekaištauti tik dėl sutarties sąlygų ar sutarčiai taikytinos teisės pažeidimų.

252    Šiuo atveju kaltinimui dėl gero administravimo principo pažeidimo pagrįsti ieškovė nurodo kontrolės nebuvimą per sutarčių vykdymo laikotarpį ir susitikimų prieš priimant galutinę audito ataskaitą neorganizavimą. Vis dėlto, net jei tokių pažeidimų ir būtų padaryta, jie neturėtų įtakos ieškovės pagal sutartis tenkančioms pareigoms ir tų sutarčių nutraukimui (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2012 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Insula prieš Komisiją, T‑246/09, 274 punktą).

253    Todėl tokiomis aplinkybėmis šie argumentai turi būti laikomi netinkamais.

254    Be to, bet kuriuo atveju dėl ieškovės teiginio, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, kuriuo ji siekia nagrinėjamų sutarčių nutraukimą pripažinti neteisėtu, reikia priminti, kad, kaip konstatuota pirmiau, jų nutraukimas atitiko taikytinas sutarties nuostatas ir sąžiningumo ir lojalaus bendradarbiavimo principus (šio sprendimo 211–227 punktai). Šiam kaltinimui pagrįsti nurodyti ieškovės argumentai negali paneigti šių išvadų.

255    Be to, argumentą, grindžiamą neatsižvelgimu į 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateiktus dokumentus, taip pat reikia atmesti. Iš tikrųjų, viena vertus, Komisija atsižvelgė į šiuos dokumentus (šio sprendimo 110 punktas). Kita vertus, ieškovė neįrodė, kodėl tokie Komisijos pažeidimai turėtų sukelti kitokių pasekmių nei konstatuotos nagrinėjant pirmą ieškinio pagrindą (šio sprendimo 200 punktas).

256    Galiausiai, dėl ieškovės teiginio, kad buvo pažeistas gero administravimo principas, kuriuo ji siekia Komisijos prašymą dėl lėšų grąžinimo pripažinti nepagrįstu (ketvirtas reikalavimas), reikia pažymėti, kad ieškovė neįrodė, kodėl šie tariami Komisijos pažeidimai turėtų sukelti kitokių pasekmių nei konstatuotos nagrinėjant pirmą ieškinio pagrindą (šio sprendimo 200 punktas).

257    Remiantis visu tuo, kas pasakyta, kaltinimą, grindžiamą gero administravimo principo pažeidimu, reikia atmesti.

–       Dėl kaltinimo, siejamo su proporcingumo principo pažeidimu

258    Ieškovė teigia, kad priemonės, kurių ėmėsi Komisija, ypač sprendimas nedelsiant nutraukti sutartį, pažeidžia proporcingumo principą, atsižvelgiant į tai, kad jai inkriminuojami pažeidimai yra tik apskaitos taisyklių pažeidimai.

259    Reikia priminti, kad ESS 5 straipsnio trečioje pastraipoje įtvirtintas proporcingumo principas taikomas visoms Bendrijos veikimo priemonėms, nesvarbu, ar jos yra sutartinio pobūdžio, ar ne (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2004 m. gegužės 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Distilleria Palma prieš Komisiją, T‑154/01, Rink. p. II‑1493, 44 punktą). Pagal šį principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti (pagal analogiją žr. 1984 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Denkavit Nederland, 15/83, Rink. p. 2171, 25 punktą ir 1999 m. spalio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Conserve Italia prieš Komisiją, T‑216/96, Rink. p. II‑3139, 101 punktą).

260    Šiuo atveju iš galutinės audito ataskaitos matyti, kad pažeidimų, kuriais kaltinama ieškovė, yra daug ir jie įvairūs. Konkrečiai galutinėje audito ataskaitoje buvo konstatuota, kad ieškovės apskaitoje neįmanoma atsekti išlaidų, kurias ji prašė atlyginti, kad nėra su sutarčių vykdymu susijusių originalų (arba patvirtintų kopijų, kai jas leidžiama pateikti). Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad kai kurios išlaidos, kurias prašoma atlyginti, nėra realios ir neatitinka su projektais susijusių patvirtinamųjų dokumentų. Joje dar teigiama, kad pasirašydama Komisijai perduodamus finansinius dokumentus ieškovė patvirtino faktų neatitinkančias aplinkybes, susijusias su patirtomis išlaidomis ir jas patvirtinančiais įrodymais, ir kad subrangos sutartys buvo sudarytos pažeidžiant sutarties nuostatas.

261    Šios galutinės audito ataskaitos išvados buvo pripažintos klaidingomis nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą tiek, kiek tai susiję su 17 231,28 euro dydžio tiesioginėmis personalo išlaidomis, kurios turėjo būti laikomos finansuotinomis, ir su jomis susijusiomis taikant sutartis patirtomis netiesioginėmis išlaidomis (šio sprendimo 200 punktas).

262    Tačiau visos kitos galutinės audito ataskaitos išvados yra pagrįstos.

263    Reikia priminti, kad Komisijos pareiga pagal SESV 317 straipsnį užtikrinti gerą Sąjungos finansinių išteklių valdymą ir būtinybė kovoti su sukčiavimu Sąjungos teikiamo finansavimo srityje suteikia esminę reikšmę įsipareigojimams, susijusiems su finansavimo sąlygomis (pagal analogiją žr. 2010 m. birželio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo CEVA prieš Komisiją, T‑428/07 ir T‑455/07, Rink. p. II‑2431, 126 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką). Šiuo atveju ieškovės pareiga laikytis savo pareigų, pavyzdžiui, dėl išlaidų atsekamumo ir dėl patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo, yra vienas iš esminių jos įsipareigojimų, kuriais siekiama sudaryti sąlygas Komisijai gauti duomenis, būtinus norint patikrinti, ar nagrinėjami įnašai buvo panaudoti laikantis sutarčių sąlygų.

264    Remiantis tuo, darytina išvada, kad Komisija teisingai nusprendė, jog vykdydama Dicoems ir Cocoon sutartis ieškovė padarė sunkius pažeidimus, kurie gali pridaryti žalos Sąjungos finansiniams interesams, kaip pažymėta bendrųjų sąlygų II.1 punkto 11 dalyje.

265    Vadinasi, priemonės, kurių ėmėsi Komisija, ypač sprendimas taikant bendrųjų sąlygų II.16 punkto 2 dalį nedelsiant nutraukti sutartį, kai toks taikymas, kaip pažymėta pirmiau, yra atitinkamų sutarties nuostatų taikymas (šio sprendimo 211–220 punktai), nepažeidžia proporcingumo principo.

266    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

267    Todėl reikia atmesti visą ketvirtąjį pagrindą.

 Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, siejamo su teisės į gynybą pažeidimu ir motyvų nenurodymu

268    Ieškovė teigia, kad buvo pažeista teisė į gynybą, o dublike, – kad nenurodyti motyvai. Atsakydama į rašytinį klausimą ji pažymėjo, kad šis ieškinio pagrindas paremia trečiąjį ir ketvirtąjį reikalavimus. Tiek, kiek šiuo ieškinio pagrindu siekiama panaikinti debeto avizą, jis turi būti atmestas, nes juo grindžiamas nepriimtinas reikalavimas (šio sprendimo 75 punktas).

–       Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su teisės į gynybą pažeidimu

269    Ieškovė pirmiausia teigia, kad vykstant auditui ar po to, kai buvo parengtas audito ataskaitos projektas, ji negalėjo tinkamai išdėstyti savo nuomonės ir, antra, kad 2009 m. gruodžio 3 d. ir 2010 m. liepos 1 d. susitikimai dėl galutinės audito ataskaitos vyko nedalyvaujant pareigūnams, kurie atliko auditą.

270    Iš pradžių reikia pažymėti, kad ieškovė neteigia, jog buvo pažeista kokia nors konkreti nagrinėjamų sutarčių ar joms taikomos teisės nuostata.

271    Paskui, net jei būtų galima manyti, kad sutarčiai taikomoje teisėje buvo numatytos Komisijos sutartinės prievolės šiuo atžvilgiu, ieškovė neįrodo, kuo tokios pasekmės skirtųsi nuo pirmiau konstatuotų pasekmių (šio sprendimo 200 punktas).

272    Galiausiai, bet kuriuo atveju iš bylos aplinkybių išplaukia, kad šis kaltinimas nėra pagrįstas. Iš anksčiau primintų bylos aplinkybių (šio sprendimo 38–46 punktai) matyti, kad ji galėjo tinkamai išdėstyti savo nuomonę po to, kai buvo parengtas audito ataskaitos projektas, pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūčio 19 d. laiške, į kurį, priešingai, nei teigia ieškovė, atsižvelgė Komisija galutinėje audito ataskaitoje (šio sprendimo 110 punktas). Vien tai, kad nebuvo visiškai patenkinti jos prašymai, nereiškia, kad šių dokumentų neišnagrinėjo Komisija. Be to, po galutinės audito ataskaitos priėmimo Komisija ir ieškovė keitėsi nuomonėmis (šio sprendimo 48–59 punktai).

273    Taigi šį kaltinimą reikia atmesti.

–       Dėl kaltinimo, siejamo su pareigos motyvuoti pažeidimu

274    Dublike ieškovė tvirtina, kad Komisija nemotyvavo, kodėl ji neatsižvelgė į papildomus dokumentus, ir nenurodė, kodėl sumos, į kurias Komisija atsižvelgė, skiriasi nuo sumų, gaunamų pagal jos apskaitos dokumentus.

275    Nesant reikalo priimti sprendimo dėl šio dublike iškelto kaltinimo priimtinumo, pakanka pažymėti, kad Komisija turi šią pareigą pagal SESV 296 straipsnį. Tačiau ji taikoma tik vienašaliams šios institucijos veiksmams. Taigi, ji netaikoma Komisijai pagal šios institucijos sutartį su ieškove. Todėl ši pareiga tam tikrais atvejais galėtų užtraukti tik deliktinę Bendrijos atsakomybę (šiuo klausimu žr. 259 punkte minėto Sprendimo Distilleria Palma prieš Komisiją 46 punktą). Nei iš ieškinio, nei iš ieškovės atsakymų į rašytinius Bendrojo Teismo klausimus nematyti, kad ieškovė ketino kelti klausimą dėl nesutartinės Sąjungos atsakomybės šiuo atžvilgiu.

276    Be to, bet kuriuo atveju ieškovė neįrodo, kuo tokio pažeidimo pasekmės skirtųsi nuo pasekmių, konstatuotų nagrinėjant pirmąjį ieškinio pagrindą (šio sprendimo 200 punktas).

277    Taigi šį kaltinimą, o kartu ir visą šį ieškinio pagrindą reikia atmesti.

 Išvada dėl pagrindinio reikalavimo

278    Atsižvelgiant į visa tai, kas pasakyta, pagrindinis prašymas iš dalies yra tenkintinas. Konstatuota, kad finansuotinos išlaidos, kurias turi padengti Komisija, kaip numatyta ginčijamose sutartyse, apima taip pat 17 231,28 euro dydžio tiesiogines personalo išlaidas ir su jomis susijusias netiesiogines išlaidas, patirtas taikant sutartis.

279    Likusią pagrindinio prašymo dalį reikia atmesti, nesant reikalo atlikti papildomos ekspertizės, kaip per posėdį siūlė ieškovė.

3.     Dėl subsidiaraus prašymo, grindžiamo penktuoju ieškinio pagrindu

280    Ieškovė nurodo penktąjį ieškinio pagrindą, kuris paremia jos subsidiarų prašymą, kuriuo ji siekia prisiteisti iš Komisijos kompensaciją, kuri atlygintų jos tariamai patirtą žalą. Šiuo ieškinio pagrindu siekiama, kad būtų konstatuota Komisijos atsakomybė dėl nepagrįsto praturtėjimo ir dėl neteisėtų veiksmų.

 Dėl pirmos dalies, siejamos su nepagrįstu praturtėjimu

281    Pirmojoje šio ieškinio pagrindo dalyje ieškovė teigia, kad Komisija pasinaudojo moksliniais nagrinėjamų projektų rezultatais ir nepagrįstai praturtėjo, kadangi sutartys buvo nutrauktos.

282    Reikia priminti, kad ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo, įtvirtintas daugelyje nacionalinės teisės sistemų, yra nesusijęs su atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės sąlyga. Tačiau, kad toks ieškinys būtų patenkintas, būtina, kad praturtėjimas neturėtų jokio galiojančio teisinio pagrindo. Ši sąlyga yra netenkinama, pavyzdžiui, kai praturtėjimas grindžiamas sutartinėmis prievolėmis [2008 m. gruodžio 16 d. Teisingumo Teismo sprendimo Masdar (UK) prieš Komisiją, C‑47/07 P, Rink. p. I‑9761, 45 ir 46 punktai].

283    Tačiau šiuo atveju, kaip pabrėžia Komisija, naudos, kurią ji tariamai gavo, pagrindas yra tarp šalių egzistuojantys sutartiniai santykiai.

284    Galimas Komisijos praturtėjimas arba ieškovės pajamų praradimas negali būti laikomas neturinčiu pagrindo, jei jis yra kilęs iš nustatytų sutartinių santykių.

285    Be to, tai, kad nagrinėjamos sutartys buvo nutrauktos 2010 m. lapkričio 5 d., kaip pabrėžia ieškovė, nedaro įtakos šiai išvadai.

286    Iš tikrųjų nepaisant to, kad sutartis buvo nutraukta, šio kaltinimo dalykas yra iš sutarties kylantis prašymas atlyginti žalą. Be to, iš nagrinėjamų sutarčių matyti, kad tam tikros sutarties sąlygos, konkrečiai su auditu, žalos atlyginimu ir nepagrįstai pervestų sumų susigrąžinimu susiję II.29, II.30 ir II.31 punktai, ir toliau galioja dalyviui net ir nutraukus sutartis.

287    Galiausiai, bet kuriuo atveju ieškovė negali teigti, kad Komisija praturtėjo dėl šių sutarčių.

288    Remiantis bendrųjų sąlygų II.27 punktu ir pagal finansinį reglamentą konsorciumui skirti ir koordinatoriui išmokėti avansai lieka Sąjungos nuosavybė.

289    Be to, iš paties bendrųjų sąlygų II.32 punkto teksto, siejamo su jų II.1 punkto 14 dalimi, matyti, kad tų projektų rezultatai ir su jais susijusios teisės yra tik Komisijos kontrahentų, kurie prisidėjo prie jų gavimo, nuosavybė (šiuo klausimu taip pat žr. 252 punkte minėto Sprendimo Insula prieš Komisiją 264 punktą).

290    Todėl pirmąją penktojo ieškinio pagrindo dalį reikia atmesti.

 Dėl antros dalies, grindžiamos Komisijos atsakomybe dėl padaryto pažeidimo

291    Ieškovė teigia, kad pagal kitą Sąjungos finansavimo projektą (Pasodoble) Komisija per Mokslo tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) skyriaus vadovą 2010 m. balandžio 16 d., t. y. iš karto po apskaitos patikrinimo, to projekto koordinatoriui išsiuntė laišką, kuriame jį įspėjo apie ieškovės veiklos pajėgumus ir rekomendavo skirti jai tik dalį išankstinio finansavimo sumos. Ieškovė teigia, kad šis laiškas yra Komisijos, nuo kurios priklausė REA, pažeidimas, padaręs ekonominės ir moralinės žalos.

292    Reikia priminti, kad 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 235) leidžia Komisijai steigti vykdomąsias įstaigas ir patikėti joms tam tikras užduotis, kurių reikia vienai ar kelioms Bendrijos programoms įgyvendinti. Jei Komisija toliau vykdo užduotis, reikalaujančias įgaliojimų, leidžiančių veikti savo nuožiūra įgyvendinant politinį pasirinkimą, vykdomajai įstaigai gali būti patikėtas projektų įgyvendinimo pakopų valdymas, biudžeto vykdymo instrumentų nustatymas ir visokios veiklos, kurios reikia Bendrijos programai įgyvendinti pagal Komisijos suteiktus įgaliojimus, vykdymas, ypač veiklos, susijusios su sutarčių sudarymu ir dotacijų suteikimu (Reglamento Nr. 58/2003 6 straipsnio 1 ir 2 dalys).

293    Be to, Reglamento Nr. 58/2003 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomoji įstaiga yra juridinis asmuo. Iš šio reglamento 21 straipsnio matyti, kad vykdomosios įstaigos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė, o deliktinės atsakomybės atveju vykdomoji įstaiga turi atlyginti visą žalą, patirtą dėl įstaigos arba jos tarnautojų, vykdančių savo pareigas, veiksmų, laikantis valstybių narių įstatymams būdingų bendrųjų principų. Ginčai, susiję su bet kokios tokio pobūdžio žalos atlyginimu, priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Be to, pagal šio reglamento 22 straipsnį apie bet kokį vykdomosios įstaigos aktą, darantį žalą trečiajai šaliai, Komisijai gali pranešti bet kuris asmuo, kurį aktas tiesiogiai arba individualiai liečia, arba valstybė narė, kad būtų patikrintas šio akto teisėtumas. Administraciniai skundai paduodami Komisijai, o dėl jos sprendimų galima paduoti ieškinį dėl panaikinimo Teisingumo Teismui.

294    Taikydama Reglamentą Nr. 58/2003 Komisija REA įsteigė 2007 m. gruodžio 14 d. Sprendimu 2008/46/EB, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga tam tikroms su moksliniais tyrimais susijusioms specialiųjų Bendrijos programų „Žmonės“, „Pajėgumai“ ir „Bendradarbiavimas“ sritims valdyti (OL L 11, 2008, p. 9).

295    Sprendimo 2008/46 1 straipsnyje nustatyta, kad REA statusą reglamentuoja Reglamentas Nr. 58/2003.

296    Vadinasi, REA yra juridinis asmuo. Taip pat remiantis Sprendimu 2008/46 ir Reglamento Nr. 58/2003 21 straipsniu darytina išvada, kad REA turi atlyginti dėl jos arba jos tarnautojų, vykdančių savo pareigas, veiksmų patirtą žalą.

297    Be to, iš Sprendimo 2008/46 matyti, kad REA nustatyti uždaviniai valdyti tam tikrus konkrečių projektų vykdymo aspektus įgyvendinant tam tikras programų „Žmonės“ „Pajėgumai“ ir „Bendradarbiavimas“ sritis, administruoti Komisijos priimtą darbų programą ir atlikti reikiamus patikrinimus. Jai taip pat pavedama nustatyti biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo instrumentus ir įgyvendinti programų valdymui būtinus veiksmus, ypač veiksmus, susijusius su sutarčių sudarymu ir dotacijų skyrimu (Sprendimo 2008/46 4 straipsnio 1 dalis).

298    Šiuo atveju ieškovė teigia, kad REA skyriaus vadovo laiškas kito projekto koordinatoriui sukelia Komisijos atsakomybę.

299    Vis dėlto reikia konstatuoti, kad 2010 m. balandžio 16 d. laiškas yra surašytas ant REA blanko ir pasirašytas REA, kuri yra juridinis asmuo, skyriaus vadovo. Be to, neginčijama, kad šis laiškas patenka į REA, kuri atlieka valdymo ir biudžeto vykdymo užduotis, ypač užduotis, susijusias su sutarčių sudarymu ir dotacijų skyrimu, kompetencijos sritį. Galiausiai, deliktinės atsakomybės atveju REA turi atlyginti visą savo arba tarnautojų, vykdančių savo pareigas, padarytą žalą (šio sprendimo 296 punktas).

300    Iš to, kas pasakyta, matyti, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, negalima teigti, kad šį laišką išsiuntė Komisija ar kad jį galima jai priskirti (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2011 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo nutarties Agapiou Joséphidès prieš Komisiją ir EACEA, C‑626/10 P, 27–30 ir 52–55 punktus ir 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Sogelma prieš AER, T‑411/06, Rink. p. II‑2771, 50–57 punktus).

301    Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginys, kuris, beje, yra nepagrįstas, kad šiame laiške išdėstyti faktai „akivaizdžiai“ buvo pasufleruoti Komisijos pareigūnų. Iš tikrųjų nors Komisija informavo REA apie audito rezultatus, vis dėlto už 2010 m. balandžio 16 d. laišką atsako tik pati REA.

302    Šis REA priskiriamas laiškas negali sukelti Komisijos atsakomybės, todėl prieš Komisiją nukreipta šio ieškinio pagrindo antroji dalis yra nepriimtina.

303    Bet kuriuo atveju, net jei šį laišką būtų galima priskirti Komisijai, reikia priminti, kad remiantis SESV 340 straipsnio antra pastraipa Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimas ir teisės į patirtos žalos atlyginimą įgyvendinimas priklauso nuo visų sąlygų, susijusių su neteisėtais institucijų veiksmais, kuriais jos kaltinamos, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir nurodytos žalos buvimu, tenkinimo (pagal analogiją, be kita ko, žr. 1982 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Oleifici Mediterranei prieš EEB, 26/81, Rink. p. 3057, 16 punktą ir 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo FIAMM ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją, C‑120/06 P ir C‑121/06 P, Rink. p. I‑6513, 106 punktą). Kadangi turi būti tenkinamos visos šios trys sąlygos, to, jog viena iš jų nėra įvykdyta, pakanka ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti (žr. 2010 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Trubowest Handel ir Makarov prieš Tarybą ir Komisiją, C‑419/08 P, Rink. p. I‑2259, 41 punktą).

304    Šiuo atveju pakanka pažymėti, kad ieškovė neįrodė, jog 2010 m. balandžio 16 d. laiške yra padarytas teisinis pažeidimas. Iš tikrųjų šio laiško autorius pažymi, kad jo abejones dėl ieškovės veiklos pajėgumų atlikti jai pagal projektą pavestas užduotis neseniai patvirtino Komisijos atliktas apskaitos auditas. Tokiomis aplinkybėmis jis rekomenduoja koordinatoriui skirti ieškovei tik dalį išankstinio finansavimo sumos, o likusi dalis gali būti pervesta tik tada, kai ieškovė pradės tinkamai vykdyti savo veiklą, kaip nurodyta užduočių aprašyme. Be to, laiško autorius pasilieka teisę bet kada atlikti ieškovės patikrinimą vietoje, kad įsitikintų, kad jo patirtos išlaidos yra faktiškai identifikuojamos ir finansuotinos.

305    Taip darydamas laiško autorius atlieka savo biudžeto valdymo užduotis, o ieškovė neįrodo, kad jis pažeidė teisės normą ar padarė kokį nors pažeidimą. Be to, priešingai, nei teigia ieškovė, šio laiško turinys nėra šmeižiantis, nes nepaisant to, kad dalis personalo išlaidų buvo nepagrįstai laikomos nefinansuotinomis, galutinėje audito ataskaitoje buvo padaryta teisinga išvada, kad yra padaryta pažeidimų, kurie pateisino Cocoon ir Dicoems sutarčių nutraukimą.

306    Vadinasi, šio ieškinio pagrindo antroji dalis bet kuriuo atveju yra nepagrįsta.

307    Taigi, penktąjį ieškinio pagrindą reikia atmesti, nesant reikalo priimti sprendimo dėl ieškovės prašymo, kad Komisija pateiktų dokumentus, leidžiančius įvertinti ieškovės tariamai patirtą žalą dėl šio laiško išsiuntimo.

 Išvada dėl subsidiaraus prašymo

308    Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, subsidiarų prašymą reikia atmesti.

4.     Dėl Komisijos priešieškinio

309    Komisija teigia, kad Dicoems ir Cocoon sutartys buvo nutrauktos ir debeto aviza išduota visiškai laikantis taikytinų sutarčių nuostatų. Triplike, pirma, ji pateikia priešieškinį, kad iš ieškovės būtų priteista debeto avizoje įrašyta 164 080,03 euro suma su palūkanomis, kaip numatyta bendrųjų sąlygų II.31 punkto 2 dalyje. Antra, ji prašo patvirtinti, kad ieškovė nebedalyvauja Dicoems ir Cocoon projektuose, kaip užsimenama 2010 m. lapkričio 5 d. laiške.

310    Reikia priminti, kad gavęs ieškinį, pateiktą pagal arbitražinę išlygą, Bendrasis Teismas turi išspręsti ginčą pagal sutarčiai taikytiną nacionalinę materialinę teisę (1986 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Zoubek, 426/85, Rink. p. 4057, 4 punktas), šiuo atveju Belgijos teisę, kuri pagal kiekvienos iš šių dviejų sutarčių 12 straipsnį taikoma sutartims.

311    Tačiau pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą, jog kiekvienas teismas taiko savo proceso taisykles, teismo jurisdikcija ir reikalavimų priimtinumas vertinamas tik pagal Sąjungos teisę (šiuo klausimu žr. 310 punkte minėto Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Zoubek 10 punktą ir 2012 m. birželio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo Insula prieš Komisiją, T‑110/10, 29 ir 30 punktus).

312    Šiuo atveju Komisijos priešieškinis yra pateiktas triplike.

313    Reikia priminti, kad Procedūros reglamentas draudžia pateikti naujus ieškinio pagrindus vykstant procesui.

314    Be to, iš teismo praktikos matyti, kad nors pagal Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį tam tikrais atvejais leidžiama pateikti naujus ieškinio pagrindus vykstant procesui, šios nuostatos jokiu būdu negalima aiškinti kaip leidžiančios šaliai vykstant procesui pakeisti patį ginčo dalyką (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 1987 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Daniją, 278/85, Rink. p. 4069, 37 ir 38 punktus ir 1992 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Asia Motor France ir kt. prieš Komisiją, T‑28/90, Rink. p. II‑2285, 43 punktą).

315    Procedūros reglamento 48 straipsnyje šiuo atžvilgiu nėra daromas skirtumas tarp ieškovo ir atsakovo.

316    Be to, Teisingumo Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento nuostata, draudžiančia pateikti naujus ieškinio pagrindus vykstant procesui, yra nusprendęs, kad triplike pirmą kartą pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas ar ieškinio pagrindas, kurie nėra grindžiami vykstant procesui paaiškėjusiomis teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, yra laikomi nepriimtinais (2002 m. lapkričio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Belgiją, C‑471/98, Rink. p. I‑9681, 42 ir 43 punktai ir 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Liuksemburgą, C‑519/03, Rink. p. I‑3067, 22 ir 23 punktai).

317    Šiuo atveju triplike pateiktas priešieškinis yra naujas Komisijos gynybos reikalavimų atžvilgiu. Šiuo prašymu siekiama, pirma, kad iš ieškovės būtų priteista grąžinti Komisijai debeto avizoje įrašytą 164 080,03 euro sumą su palūkanomis ir, antra, kad būtų patvirtinta, kad ieškovė nebedalyvauja Dicoems ir Cocoon projektuose.

318    Jei ieškovės dalyvavimo sutartyse pabaigą ipso facto patvirtina šio ieškinio baigtis, prašymas grąžinti lėšas su palūkanomis tripliko stadijoje yra papildomas reikalavimas atsiliepime į ieškinį nurodytų reikalavimų atžvilgiu. Be to, kaip per posėdį pažymėjo Komisija, šiuo priešieškiniu prie atsiliepimo į ieškinį yra pridedamas prašymas išduoti vykdomąjį raštą.

319    Todėl priešpriešinis prašymas tiek, kiek jis apima prašymą grąžinti lėšas su palūkanomis, gali būti laikomas nauju reikalavimu, kuris pakeičia ir išplečia jos gynybos reikalavimų dalyką.

320    Paklausta Bendrojo Teismo, Komisija pažymėjo, kad Bendrijos teisių gynimo priemonių sistemoje jurisdikcija priimti sprendimą dėl pagrindinio ieškinio reiškia, kad egzistuoja jurisdikcija priimti sprendimą dėl bet kokio priešieškinio, paduoto vykstant tam pačiam procesui ir kylančio iš to paties akto ar dėl tų pačių veiksmų, kurie nagrinėjami ieškinyje (2004 m. gegužės 27 d. Teisingumo Teismo nutarties Komisija prieš IAMA Consulting, C‑517/03, neskelbiamos Rinkinyje, 17 punktas). Vis dėlto šiuo atveju nekalbama apie Bendrojo Teismo jurisdikciją priimti sprendimą dėl Komisijos priešieškinio. Šis argumentas nepaneigia išvados, kad priešieškinis šiuo atveju yra naujas reikalavimas, kuris išplečia gynybos reikalavimų dalyką.

321    Be to, priešingai, nei teigia Komisija, procesinio rungimosi ir teisės į gynybą principų laikomasis reiškia, kad tokį prašymą reikia paduoti kartu su atsiliepimu į ieškinį, netgi tuo atveju, kaip ir šioje byloje, kai priešieškiniu atnaujinamas debeto avizoje nurodytas prašymas grąžinti lėšas.

322    Toks prašymas turi būti laikomas pavėluotu ir todėl nepriimtinu, kaip numatyta Procedūros reglamento 48 straipsnyje.

323    Galiausiai, reikia pridurti, kad toks vėlavimas neužkerta kelio Komisijai susigrąžinti tas sumas pagal SESV 299 straipsnį, kuriame numatoma, kad aktai, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, yra vykdomi privaloma tvarka. Iš tikrųjų, kaip, beje, numatyta bendrųjų sąlygų II.31 punkto 5 dalyje, Komisija, remdamasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, p. 1), 79 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, visada gali priimti privaloma tvarka vykdomą sprendimą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 252 punkte minėto 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Insula prieš Komisiją, T‑246/09, 95–99 punktus), prie tokio sprendimo vykdomąjį raštą vėliau prideda nacionalinė institucija.

324    Vadinasi, Komisijos pateiktas priešieškinis yra nepriimtinas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

325    Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

326    Šios bylos aplinkybėmis reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per procesą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo byloje T‑116/11 R.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)

nusprendžia:

1.      Patenkinti Association médicale européenne (EMA) ieškinį tiek, kiek juo prašoma padengti su Cocoon ir Dicoems sutartimis susijusias 17 231,28 euro dydžio tiesiogines personalo išlaidas ir su jomis susijusias netiesiogines išlaidas, patirtas taikant sutartis.

2.      Atmesti likusią EMA ieškinio dalį.

3.      Atmesti Europos Komisijos priešieškinį.

4.      Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas per procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje T‑116/11 R.

Forwood Dehousse Schwarcz

Paskelbta 2013 m. gruodžio 11 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Teisinis pagrindas

1. Sutartiniai santykiai

2. Belgijos teisė

Ginčo aplinkybės

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1. Pirminės pastabos

2. Dėl pagrindinio pra�ymo, grind˛iamo pirmaisiais keturiais ie�kinio pagrindais

Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, siejamo su bendrųjų sąlygų II.19, II.20, II.21 ir II.25 punktų pažeidimu

Dėl prašymo atlyginti išlaidas už ketvirtąjį laikotarpį

Dėl kaltinimo, siejamo su galimybės pasirinkti išlaidų modelį nebuvimu

Dėl kaltinimo, siejamo su įtrauktų į sąskaitas, bet dar neapmokėtų išlaidų netinkamumu

Dėl kaltinimo, siejamo su tiesioginėmis personalo išlaidomis

– Dėl personalo išlaidų, reikalaujamų pagal sutartį Cocoon

– Dėl personalo išlaidų, reikalaujamų pagal Dicoems sutartį

Dėl kaltinimo, siejamo su netiesioginėmis išlaidomis

Dėl kaltinimo, siejamo su galutinės audito ataskaitos nenuoseklumu

Išvada dėl pirmojo ieškinio pagrindo

Dėl antrojo ieškinio pagrindo, siejamo su tuo, kad Komisija pažeidė savo priežiūros teises, sąžiningumo principą ir lojalaus bendradarbiavimo vykdant sutartis principą

Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, siejamo su Komisijos padarytu gero administravimo ir proporcingumo principų pažeidimu

– Dėl kaltinimo, siejamo su gero administravimo principo pažeidimu

– Dėl kaltinimo, siejamo su proporcingumo principo pažeidimu

Dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, siejamo su teisės į gynybą pažeidimu ir motyvų nenurodymu

– Dėl ieškinio pagrindo, siejamo su teisės į gynybą pažeidimu

– Dėl kaltinimo, siejamo su pareigos motyvuoti pažeidimu

Išvada dėl pagrindinio reikalavimo

3. Dėl subsidiaraus prašymo, grindžiamo penktuoju ieškinio pagrindu

Dėl pirmos dalies, siejamos su nepagrįstu praturtėjimu

Dėl antros dalies, grindžiamos Komisijos atsakomybe dėl padaryto pažeidimo

Išvada dėl subsidiaraus prašymo

4. Dėl Komisijos priešieškinio

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: italų.