Byla T‑116/11

Association médicale européenne (EMA)

prieš

Europos Komisiją

„Arbitražinė išlyga – Šeštoji pamatinė mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programa, prisidedanti prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.) – Dicoems ir Cocoon sutartys – Dalies deklaruotų išlaidų neatitiktis sutarties sąlygoms – Sutarčių nutraukimas – Dalies išmokėtų sumų grąžinimas – Žalos atlyginimas – Priešieškinis – Deliktinė atsakomybė – Nepagrįstas praturtėjimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Aktas, patenkantis į pačios sutarties rėmus ir nuo jos neatskiriamas – Debeto aviza – Nepriimtinumas“

Santrauka – 2013 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys iš tiesų susijęs su sutartinio pobūdžio ginču – Komisijos išduotos debeto avizos panaikinimas – Sąjungos teismo kompetencijos nebuvimas – Nepriimtinumas

(SESV 263 ir 288 straipsniai)

2.      Europos Sąjungos biudžetas – Bendrijos finansinė parama – Gavėjo pareiga laikytis paramos suteikimo sąlygų – Tik faktiškai patirtų išlaidų finansavimas – Deklaruotų išlaidų realumo patvirtinimas – Nebuvimas – Neatlygintinos išlaidos

(SESV 317 straipsnis)

3.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Gero administravimo principas

4.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Pagal sutartį priimtas sprendimas

(SESV 296 straipsnis)

5.      Europos Sąjungos teisė – Principai – Sąjungos nepagrįsto praturtėjimo draudimo principas – Sąvoka

6.      Teismo procesas – Ieškinių priimtinumas – Ieškinys dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos pagal savo kompetenciją parengto laiško – Komisijai pareikštas ieškinys dėl žalos, kilusios dėl deliktinės atsakomybės, atlyginimo – Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga, kuri yra juridinis – Nepriimtinumas

(Tarybos reglamento Nr. 58/2003 4 straipsnio 2 dalis ir 21 straipsnis; Komisijos sprendimas 2008/46)

7.      Teismo procesas – Ginčo dalykas – Pakeitimas vykstant procesui – Draudimas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 72, 74, 75 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 236, 263 punktus)

3.      Sąjungos institucijos administruojamų subjektų atžvilgiu turi laikytis pareigų, susijusių su bendruoju gero administravimo principu, tik vykdydamos savo administracinius įgaliojimus. Tačiau kai Komisijos ir ieškovo santykiai yra aiškiai sutartinio pobūdžio, ieškovas gali priekaištauti Komisijai tik dėl sutarties sąlygų pažeidimų ar sutarčiai taikytinos teisės pažeidimų.

(žr. 245 punktą)

4.      Pagal SESV 296 straipsnį Europos Sąjungos institucijoms nustatyta pareiga motyvuoti taikoma tik vienašaliams veiksmams. Taigi, ji netaikoma veiksmams pagal sutartį, kuri sieja instituciją su kita šalimi.

(žr. 275 punktą)

5.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 282 punktą)

6.      Laiškas, surašytas ant Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos (REA) blanko ir pasirašytas jos skyriaus vadovo įgyvendinant savo kompetenciją, negali būti laikomas išsiųstu Komisijos ir jo negalima jai priskirti.

Reglamentas Nr. 58/2003, nustatantis vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus, leidžia Komisijai steigti vykdomąsias įstaigas ir patikėti joms tam tikras užduotis, kurių reikia vienai ar kelioms Bendrijos programoms įgyvendinti. Jei Komisija toliau vykdo užduotis, reikalaujančias įgaliojimų, leidžiančių veikti savo nuožiūra įgyvendinant politinį pasirinkimą, vykdomajai įstaigai gali būti patikėtas projektų įgyvendinimo pakopų valdymas, biudžeto vykdymo instrumentų nustatymas ir veiklos, kurios reikia Bendrijos programai įgyvendinti pagal Komisijos suteiktus įgaliojimus, vykdymas, ypač veiklos, susijusios su sutarčių sudarymu ir dotacijų suteikimu. Be to, Reglamento Nr. 58/2003 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdomoji įstaiga yra juridinis asmuo. Iš šio reglamento 21 straipsnio matyti, kad vykdomosios įstaigos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė, o deliktinės atsakomybės atveju vykdomoji įstaiga turi atlyginti visą žalą, patirtą dėl įstaigos arba jos tarnautojų, vykdančių savo pareigas, veiksmų, laikantis valstybių narių įstatymams būdingų bendrųjų principų.

Taikydama šį reglamentą Sprendimu 2008/46 Komisija įsteigė REA. Šio sprendimo 1 straipsnyje nustatyta, kad REA statusą reglamentuoja Reglamentas Nr. 58/2003. Vadinasi, REA yra juridinis asmuo. Taip pat remiantis Sprendimu 2008/46 ir Reglamento Nr. 58/2003 21 straipsniu darytina išvada, kad deliktinės atsakomybės srityje REA turi atlyginti dėl jos arba jos tarnautojų, vykdančių savo pareigas, veiksmų patirtą žalą.

(žr. 292–296, 299, 300 punktus)

7.      Gavęs ieškinį, pateiktą pagal arbitražinę išlygą, Bendrasis Teismas turi išspręsti ginčą pagal sutarčiai taikytiną nacionalinę materialinę teisę.

Tačiau pagal visuotinai pripažįstamą teisės principą, jog kiekvienas teismas taiko savo proceso taisykles, teismo jurisdikcija ir reikalavimų priimtinumas vertinamas tik pagal Sąjungos teisę. Taigi, kai Bendrojo Teismo byloje Komisijos priešieškinis yra pateiktas triplike, apie jo priimtinumą sprendžiama pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 48 straipsnį. Ši nuostata draudžia pateikti naujus ieškinio pagrindus vykstant procesui, nors tam tikrais atvejais leidžia. Vis dėlto ši nuostata neleidžia šaliai vykstant procesui pakeisti paties ginčo dalyko. Procedūros reglamento 48 straipsnyje šiuo atžvilgiu nėra daromas skirtumas tarp ieškovo ir atsakovo. Be to, triplike pirmą kartą pateiktas nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas ar ieškinio pagrindas, kurie nėra grindžiami vykstant procesui paaiškėjusiomis teisinėmis ar faktinėmis aplinkybėmis, laikomi nepriimtinais.

(žr. 310–316 punktus)