BENDROJO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. liepos 13 d.(*)
„Europos Sąjungos prekių ženklas – Protesto procedūra – Vaizdinio Europos Sąjungos prekių ženklo „Pallas Halloumi“ paraiška – Ankstesnis žodinis Jungtinės Karalystės sertifikavimo prekių ženklas HALLOUMI – Santykinis atmetimo pagrindas – Galimybės supainioti nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas)“
Byloje T‑825/16
Kipro Respublika, atstovaujama QC S. Malynicz ir solisitorės V. Marsland,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą D. Gája,
atsakovę,
kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Papouis Dairies Ltd, įsteigta Nikosijoje (Kipras), atstovaujama advokato N. Korogiannakis,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2016 m. rugsėjo 22 d. EUIPO ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 2065/2014-4), susijusio su protesto procedūra tarp Kipro Respublikos ir Papouis Dairies,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
kurį sudaro pirmininkas M. Prek, teisėjai F. Schalin (pranešėjas) ir J. Costeira,
posėdžio sekretorė X. Lopez Bancalari, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2016 m. lapkričio 24 d.,
susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. vasario 15 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2017 m. kovo 10 d.,
atsižvelgęs į 2017 m. liepos 14 d. ir rugsėjo 25 d. proceso organizavimo priemones,
atsižvelgęs į 2017 m. spalio 15 d. sprendimą sujungti bylas T‑825/16 ir T‑847/16, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis,
įvykus 2018 m. vasario 5 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2012 m. rugsėjo 12 d. įstojusi į bylą šalis Papouis Dairies Ltd, veikianti ankstesniu įmonės pavadinimu Halloumis POC Farmers Milk Industry Ltd arba Halloumis, remdamasi iš dalies pakeistu 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1), kuris pakeistas 2017 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos paraišką.
2 Prekių ženklas, kurį prašyta įregistruoti, yra vaizdinis žymuo, kuriame yra „geltona, raudona, mėlyna, balta ir pilka“ spalvos ir kuris atrodo taip:
3 Prekės, kurioms prašyta registracijos, priskiriamos prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 29 klasės ir po apribojimo, apie kurį EUIPO buvo pranešta 2016 m. spalio 11 d. laišku ir kuriam EUIPO pritarė, atitinka tokį aprašymą:„Sūriai, pagaminti iš karvių ir (arba) avių ir (arba) ir (arba) ožkų pieno (įvairių pieno proporcijų ir derinių), išrūgos“.
4 Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška buvo paskelbta 2012 m. spalio 4 d. Europos Sąjungos prekių ženklų biuletenyje Nr. 190/2012.
5 2013 m. sausio 3 d. Kipro Respublika, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 41 straipsniu (dabar – Reglamento 2017/1001 46 straipsnis), pateikė protestą dėl prašomos prekių ženklo registracijos šio sprendimo 3 punkte nurodytoms prekėms.
6 Protestas buvo grindžiamas, visų pirma, ankstesniu žodiniu Jungtinės Karalystės sertifikavimo prekių ženklu HALLOUMI, kuris 2002 m. vasario 22 d. buvo įregistruotas numeriu 14511888 (toliau – ankstesnis prekių ženklas) 29 klasės prekėms, atitinkančioms tokį aprašymą: „Sūriai, pagaminti iš avių ir (arba) ožkų pieno; sūriai, pagaminti iš karvės pieno mišinių; visos šios prekės, priskiriamos prie 29 klasės“.
7 Be to, protestas buvo grindžiamas ankstesniais žodiniais Kipro sertifikavimo prekių ženklais XAΛΛOYMI ir HALLOUMI, atitinkamai įregistruotais numeriais 36675 ir 36766. Tačiau Protestų skyriuje ir Apeliacinėje taryboje šie prekių ženklai buvo pripažinti nepagrįstais, o Kipro Respublika jais nebesirėmė proteste, todėl Apeliacinė taryba manė, kad tai laikytina atsisakymu. Į šiuos prekių ženklus nagrinėjamoje byloje nebuvo atsižvelgta, o ieškinyje Kipro Respublika patvirtino, kad šiame procese jais nebesiremia.
8 Protestas grindžiamas motyvais, nurodytais Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte ir 8 straipsnio 5 dalyje (dabar – atitinkamai Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 1 dalies b punktas ir 8 straipsnio 5 dalis).
9 2014 m. liepos 7 d. Protestų skyrius atmetė protestą ir priteisė iš Kipro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
10 2014 m. rugpjūčio 8 d. Kipro Respublika, remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais (dabar – Reglamento 2017/1001 66–71 straipsniai), pateikė EUIPO apeliaciją dėl Protestų skyriaus sprendimo.
11 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO ketvirtoji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir priteisė iš Kipro Respublikos padengti protesto ir apeliacinės procedūros išlaidas.
12 Visų pirma Apeliacinė taryba nurodė, kad, nepaisant aplinkybės, jog ankstesnis prekių ženklas yra nacionalinis sertifikavimo prekių ženklas, Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta sąlyga, susijusi su žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti įvykdyta visų ankstesnių prekių ženklų, nurodytų Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalyje (dabar – Reglamento 2017/1001 8 straipsnio 2 dalis), atveju.
13 Apeliacinė taryba nusprendė, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą nėra galimybių supainioti ankstesnį prekių ženklą su prašomu įregistruoti prekių ženklu. Ji manė, kad žodžiui „halloumi“ būdingas silpnas skiriamasis požymis, ir pažymėjo, kad 2015 m. spalio 7 d. Sprendime Kipras / VRDT (XAΛΛOYMI ir HALLOUMI) (T‑292/14 ir T‑293/14, EU:T:2015:752) Bendrasis Teismas nusprendė, jog, Kipro visuomenės supratimu, jis apibūdina Kipre gaminamą konkrečios rūšies sūrį; jis nurodė, kad ši išvada taikytina ir Jungtinės Karalystės visuomenei, į kurią šiuo atveju reikėtų atsižvelgti. Minėtas žodis daug senesnis už visus nagrinėjamus prekių ženklus, todėl, atitinkamos visuomenės požiūriu, jis apibūdina prekės savybes ir sudėtį, bet nedaro užuominos į tai, kad ankstesnio prekių ženklo naudotojas galbūt priskiriamas prie grupės asmenų, kuriems leista jį naudoti.
14 Dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo Apeliacinė taryba nusprendė, kad prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantis elementas yra žodis „pallas“, todėl egzistuoja tik silpnas vizualus panašumas, vidutinis fonetinis panašumas ir jokio konceptualaus panašumo, į kurį vertėtų atsižvelgti. Dėl visapusio galimybės supainioti vertinimo ji nusprendė, jog Kipro Respublika neįrodė, kad ankstesnis prekių ženklas turi sustiprėjusį skiriamąjį požymį ir kad Jungtinės Karalystės visuomenė jį suvoktų kaip nuorodą į tam tikrą sertifikavimą. Atsižvelgdama į pačios atliktą ankstesniam prekių ženklui būdingo skiriamojo požymio vertinimą ji nusprendė, kad ankstesnio prekių ženklo ir prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojančio elemento, šiuo atveju žodžio „pallas“, skirtumų pakanka, kad nebūtų galimybės supainioti.
15 Pagaliau Apeliacinė taryba nusprendė, jog nebuvo įvykdytos Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos. Kipro Respublika neįrodė ankstesnio prekių ženklo gero vardo. Be to, kenkimas šiam geram vardui turi būti vertinamas atsižvelgiant ne į sertifikavimo tvarkos taisykles, o, Reglamento Nr. 207/2009 taikymo atveju, tik į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia prekes.
Šalių reikalavimai
16 Kipro Respublika Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– priteisti iš EUIPO ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.
17 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti visą ieškinį,
– priteisti iš Kipro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl ieškinio priimtinumo
18 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 177 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas nebuvo vienintelė procedūros Apeliacinėje taryboje šalis, ieškinyje taip pat turi būti nurodytos visų šios procedūros šalių pavardės arba pavadinimai ir adresai, kuriuos jos nurodė dokumentams įteikti.
19 Šiuo atveju ieškinyje Kipro Respublika per klaidą nurodė, kad Pancyprian Organisation of Cattle Farmers (POCF) Ltd yra prekių ženklo „Pallas Halloumi“ savininkė ir kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis. Tačiau klaidingai nurodžius įstojusią į bylą šalį šioje byloje ieškinys netampa nepriimtinas, nes jame yra informacijos, leidžiančios neabejojant identifikuoti kitą procedūros Apeliacinėje taryboje šalį, ir po to, kai buvo priimtos 2017 m. rugsėjo 25 d. proceso organizavimo priemonės, Kipro Respublika nurodė, jog neprieštarauja minėto pavadinimo pakeitimui. Tokiu atveju šią kitą šalį reikia laikyti įstojusia į bylą šalimi, nors jos pavadinimas ieškinyje iš pradžių nebuvo nurodytas.
Dėl vienintelio pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu
20 Kipro Respublika ieškinį grindžia vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktu; jį sudaro trys dalys. Pirma, ji kaltina Apeliacinę taryba tuo, kad ji padarė teisės klaidą, kai vertino ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, t. y. kai klaidingai nusprendė, jog minėtam prekių ženklui būdingas silpnas skiriamasis požymis. Antra, ji mano, kad minėta taryba klaidingai vertino žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualius ir konceptualius panašumus. Trečia, ji tvirtina, kad būtent dėl netinkamos įrodymų analizės ši taryba suklydo, kai, bendrai analizuodama galimybę supainioti, nusprendė, jog nėra jokios galimybės supainioti.
21 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija Kipro Respublikos argumentus.
22 Pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktą ankstesnio prekių ženklo savininkui užprotestavus, prekių ženklas, kurį prašoma įregistruoti, neregistruojamas, jeigu dėl savo panašumo į ankstesnį prekių ženklą ar tapatumo jam arba dėl prekių ar paslaugų, kurias žymi abu prekių ženklai, panašumo ar tapatumo yra galimybė suklaidinti visuomenę toje teritorijoje, kur ankstesnis prekių ženklas yra apsaugotas. Galimybė supainioti apima ir galimybę susieti su ankstesniu prekių ženklu. Beje, pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį (dabar – Reglamento (ES) 2017/1001 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis) ankstesni prekių ženklai yra valstybėje narėje įregistruoti prekių ženklai, kurių registravimo paraiškos padavimo data yra ankstesnė už Europos Sąjungos prekių ženklo registravimo paraiškos padavimo datą.
23 Pagal suformuotą jurisprudenciją galimybė supainioti yra tai, kad visuomenė manys, jog nagrinėjamos prekės ar paslaugos pagamintos arba suteiktos tos pačios įmonės arba ekonomiškai susijusių įmonių. Pagal tą pačią jurisprudenciją galimybė supainioti turi būti visapusiškai vertinama atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia nagrinėjamus žymenis ir prekes ar paslaugas, ir į visus konkrečiam atvejui būdingus veiksnius, ypač į žymenų panašumo ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo tarpusavio priklausomybę (žr. 2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Laboratorios RTB / VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, EU:T:2003:199, 30–33 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
Dėl atitinkamos visuomenės
24 Pagal jurisprudenciją Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta galimybė supainioti du prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, negali būti vertinama remiantis žymenų, dėl kurių kilo ginčas, ir jais žymimų prekių arba paslaugų abstrakčiu palyginimu. Tokios galimybės vertinimas veikiau turėtų būti grindžiamas tuo, kaip atitinkama visuomenė suvokia minėtus žymenis, prekes ir paslaugas (2015 m. spalio 2 d. Sprendimo The Tea Board / VRDT – Delta Lingerie (Darjeeling), T‑624/13, EU:T:2015:743, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
25 Be to, remiantis jurisprudencija, visapusiškai vertinant galimybę supainioti reikia atsižvelgti į vidutinį atitinkamų prekių kategorijos vartotoją, kuris yra pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vidutinio vartotojo pastabumas gali skirtis pagal nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategoriją (žr. 2007 m. vasario 13 d. Sprendimo Mundipharma / VRDT – Altana Pharma (RESPICUR), T‑256/04, EU:T:2007:46, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
26 Šiuo atveju reikia patvirtinti ginčijamo sprendimo 16 punkte išdėstytas Apeliacinės tarybos išvadas dėl atitinkamos nagrinėjamų prekių visuomenės, nes jos atrodo pagrįstos atsižvelgiant į bylos medžiagą. Ankstesnis prekių ženklas yra Jungtinės Karalystės prekių ženklas, todėl atrodo, jog atitinkama visuomenė, į kurią reikia atsižvelgti, yra plačioji Jungtinės Karalystės visuomenė. Nagrinėjami prekių ženklai įregistruoti tapačioms prekėms, šiuo atveju – sūriams. Dėl plataus vartojimo prekių pažymėtina, kad jos skirtos vidutiniam vartotojui, kuris laikomas pakankamai informuotu, protingai pastabiu ir nuovokiu (šiuo klausimu žr. 2006 m. spalio 25 d. Sprendimo Castell del Remei / VRDT – Bodegas Roda (ODA), T‑13/05, nepaskelbtas Rink., EU:T:2006:335, 46 punktą). Atlikdamas 2014 m. liepos 7 d. sprendime pateiktą analizę Protestų skyrius, be kita ko, nurodė, kad minėtos visuomenės pastabumo lygis, renkantis šios rūšies prekę, yra vidutinis; minėtas sprendimas ir jo motyvai yra dalis konteksto, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, todėl jis žinomas Kipro Respublikai ir leidžia teismui atlikti visišką sprendimo teisėtumo, kiek tai susiję su galimybės supainioti vertinimo pagrįstumu, kontrolę (šiuo klausimu žr. 2007 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Wesergold Getränkeindustrie / VRDT – Lidl Stiftung (VITAL& FIT), T‑111/06, nepaskelbtas Rink., EU:T:2007:352, 64 punktą). Atsižvelgiant į nagrinėjamas prekes šios išvados, kurių šalys neginčijo, laikytinos pagrįstomis.
Dėl žymenų palyginimo
27 Visapusis galimybės supainioti vertinimas, kiek jis susijęs su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų daromu įspūdžiu, atsižvelgiant, be kita ko, į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Tai, kaip vidutinis nagrinėjamų prekių ar paslaugų vartotojas suvokia prekių ženklus, turi lemiamą reikšmę atliekant visapusį minėtos galimybės supainioti vertinimą. Šiuo atžvilgiu pabrėžtina, kad vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
28 Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negalima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį lyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, šį palyginimą būtina atlikti nagrinėjant prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, vertinant kiekvieno iš jų visumą, tačiau tai nereiškia, kad vienas ar keli elementai negali dominuoti kuriant bendrą sudėtinio prekių ženklo įspūdį, sukurtame atitinkamos visuomenės atmintyje (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Panašumas gali būti vertinamas remiantis vien dominuojančiu elementu tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys yra nežymios (2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 42 punktas ir 2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:539, 43 punktas). Taip ypač galėtų būti tuomet, jei ši sudedamoji dalis viena dominuotų atitinkamos visuomenės atmintyje užsifiksavusiame šio prekių ženklo vaizde, todėl visos kitos šio prekių ženklo sudedamosios dalys jo sukurtame bendrame įspūdyje būtų nežymios (2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:539, 43 punktas).
29 Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus reikia išnagrinėti, ar Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra silpnas ir ar teisingai palygino žymenis, dėl kurių kilo ginčas.
– Dėl pirmos dalies, susijusios su tariamai klaidingu ankstesniam prekių ženklui būdingo skiriamojo požymio vertinimu
30 Šiuo atveju dėl ankstesniam prekių ženklui būdingo skiriamojo požymio sūrių atžvilgiu Apeliacinė taryba, atlikusi ginčijamo sprendimo 18–25 punktuose pateiktą patikrinimą, to paties sprendimo 26 punkte nusprendė, kad jis silpnas dėl apibūdinamosios šio prekių ženklo reikšmės; reikia patikslinti, kad, atlikdama visapusį galimybės supainioti vertinimą, minėta taryba patikrino ir galimą dėl naudojimo sustiprėjusį skiriamąjį požymį, kol galiausiai nusprendė, jog jis nebuvo įrodytas.
31 Pirminėse pastabose Kipro Respublika nurodo, kokias išvadas ketina padaryti dėl Jungtinės Karalystės sertifikavimo prekių ženklų pobūdžio, kiek tai susiję su tokių prekių ženklų skiriamuoju požymiu. Pirmiausia ji nurodo, kad pagal 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25) 1 straipsnį nacionaliniai sertifikavimo prekių ženklai yra leidžiami pagal Sąjungos teisę, todėl turi būti veiksmingi. Taikant šią direktyvą, Jungtinės Karalystės prekių ženklų įstatyme, t. y. Trade Marks Act 1994, numatyta šių prekių ženklų registracija. Pagal šį teisės aktą sertifikavimo prekių ženklas apibrėžiamas kaip nurodantis, kad juo žymimas prekes arba paslaugas sertifikuoja prekių ženklo savininkas, ir kad joms būdingos tam tikros savybės. Iš esmės skiriamoji sertifikavimo prekių ženklų funkcija turi būti suprantama taip, kad juo leidžiama atskirti tam tikros klasės ir tam tikras sertifikavimo normas atitinkančias prekes nuo kitos klasės prekių. Be to, visuomenei nebūtina žinoti, kad nagrinėjamas prekių ženklas yra sertifikavimo prekių ženklas, kaip ir nebūtina žinoti, kas yra sertifikuojanti institucija.
32 Kipro Respublikos nuomone, pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalį nacionaliniai sertifikavimo prekių ženklai yra valstybėje narėje registruoti prekių ženklai, todėl jais gali būti remiamasi per protesto dėl vėlesnio Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos procedūrą.
33 Dėl argumentų grupės, kurią Kipro Respublika pateikė dėl ginčijamo sprendimo, pažymėtina, jog ji kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad ji taikė šioje byloje argumentus, Bendrojo Teismo išdėstytus 2015 m. spalio 7 d. Sprendime XAΛΛOYMI ir HALLOUMI (T‑292/14 ir T‑293/14, EU:T:2015:752), nors atitinkamos visuomenės ir nagrinėtų prekių ženklų pobūdis skyrėsi. Šis sprendimas susijęs su dviem žodinių Europos Sąjungos prekių ženklų XAΛΛOYMI ir HALLOUMI registracijos paraiškomis, kurias pateikė Kipro Respublika ir kurios buvo atmestos remiantis absoliučiu atmetimo pagrindu pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktus (dabar – Reglamento 2017/1001 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai) dėl to, kad prekių ženklai yra apibūdinamieji.
34 Pagaliau Kipro Respublika nurodo du Jungtinėje Karalystėje High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas)) priimtus sprendimus, kuriais patvirtinamas jos aiškinimas dėl Jungtinės Karalystės sertifikavimo prekių ženklų skiriamojo požymio. Jos pateiktais įrodymais taip pat pabrėžiamas ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis ir tai, kad Jungtinės Karalystės visuomenė žodį „halloumi“ suvokia kaip atskiriantį vienos klasės prekes nuo kitos klasės prekių; pagal šį žodį minėta visuomenė žino tų prekių klasių savybes, ypač sudedamąsias dalis ir kilmę.
35 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija Kipro Respublikos argumentus.
36 Prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimas ypač svarbus dėl to, kad galimybės supainioti vertinimas atliekamas visapusiškai ir lemia tam tikrą veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, tarpusavio priklausomybę (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 9 d. Sprendimo Laboratorios RTB / VRDT – Giorgio Beverly Hills (GIORGIO BEVERLY HILLS), T‑162/01, EU:T:2003:199, 30–33 punktus), nes minėta galimybė yra tuo didesnė, kuo stipresnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis (1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C‑39/97, EU:C:1998:442, 18 punktas). Taigi silpnas skiriamasis požymis lemia didesnį žymenų, dėl kurių kilo ginčas, arba susijusių prekių ir paslaugų panašumą, kad būtų galima daryti išvadą, jog egzistuoja galimybė supainioti. Todėl tai, kad Apeliacinė taryba nepakankamai įvertino ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, galėjo lemti galimybės supainioti vertinimo klaidą ginčijamame sprendime.
37 Kai protestas grindžiamas ankstesnio nacionalinio prekių ženklo egzistavimu, tokio prekių ženklo skiriamojo požymio laipsnio vertinimai yra riboti, nes jie negali baigtis absoliučių atmetimo pagrindų, numatytų Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose, t. y. skiriamojo požymio nebuvimo arba visiškai apibūdinamojo šio prekių ženklo pobūdžio konstatavimu. Taigi tam, kad nebūtų pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punktas, siejamas su 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunkčiu, turi būti pripažinta, kad nacionalinis prekių ženklas, kuriuo grindžiamas protestas dėl Europos Sąjungos prekių ženklo registracijos, turi tam tikrą skiriamąjį požymį (šiuo klausimu žr. 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimo Formula One Licensing / VRDT, C‑196/11 P, EU:C:2012:314, 43–47 punktus).
38 Šiuo atveju, nors Reglamente Nr. 207/2009, kurį Apeliacinė taryba taikė priimdama ginčijamą sprendimą, nėra konkrečių nuostatų dėl sertifikavimo prekių ženklų apsaugos, kaip Bendrasis Teismas tai pažymėjo savo jurisprudencijoje (2015 m. spalio 7 d. Sprendimo XAΛΛOYMI ir HALLOUMI, T‑292/14 ir T‑293/14, EU:T:2015:752, 35 punktas), Reglamente 2017/1001, taikomame nuo 2017 m. spalio 1 d., yra nuostatų, susijusių su Europos Sąjungos sertifikavimo prekių ženklu, kuris minėto reglamento 83 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip prekių ženklas, „pagal kurį prekes ar paslaugas, ženklo savininko sertifikuotas atsižvelgiant į medžiagą, prekių pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą ar kitas charakteristikas, išskyrus geografinę kilmę, galima atskirti nuo tokiu būdu nesertifikuotų prekių ir paslaugų“.
39 Be to, sertifikavimo prekių ženklų registracija numatyta Direktyvoje 2008/95. Valstybės narės gali, kaip Jungtinė Karalystė tai padarė Trade Marks Act 1994, leisti registruoti tokius prekių ženklus, kurie pagal Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktį sudaro „prekių ženklus, įregistruotus valstybėje narėje“, kuriais galima remtis per protesto procedūrą; Kipro Respublika taip padarė, kai rėmėsi ankstesniu prekių ženklu.
40 Nors ankstesnis prekių ženklas priskiriamas prie valstybėje narėje įregistruotų prekių ženklų kategorijos, reikia pažymėti, kaip nurodo EUIPO, kad Reglamente Nr. 207/2009 numatyta Europos Sąjungos prekių ženklų sistema yra savarankiška ir nepriklausoma nuo nacionalinių sistemų (2000 m. gruodžio 5 d. Sprendimo Messe München / VRDT (electronica), T‑32/00, EU:T:2000:283, 47 punktas). Taigi atrodė pagrįsta atsižvelgti į nacionalinę sistemą tiek, kiek tai leidžia patikrinti ankstesnio prekių ženklo galiojimą. Dėl ankstesniam prekių ženklui būdingo skiriamojo požymio pažymėtina, kad net jeigu pagal 2012 m. gegužės 24 d. Sprendimą Formula One Licensing / VRDT (C‑196/11 P, EU:C:2012:314, 47 punktas) reikia pripažinti tam tikrą žodžio „halloumi“, įregistruoto kaip nacionalinio sertifikavimo prekių ženklo, skiriamąjį požymį, tai nereiškia, kad reikia pripažinti, jog jo skiriamasis požymis yra tokio lygio, kad jam būtų suteikiama besąlyginė apsauga, leidžianti prieštarauti bet kokiai vėlesnei prekių ženklo, kuriame yra šis žodis, registracijai.
41 Šiuo atveju primintina, kad du kartus Bendrasis Teismas jau nusprendė, jog žodį „halloumi“ visuomenė, ir konkrečiai kipriečiai, suvoktų kaip apibūdinantį Kipro sūrio rūšį (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 13 d. Sprendimo Organismos Kypriakis Galaktokomikis Viomichanias / VRDT – Garmo (HELLIM), T‑534/10, EU:T:2012:292, 41 punktą ir 2015 m. spalio 7 d. Sprendimo XAΛΛOYMI ir HALLOUMI, T‑292/14 ir T‑293/14, EU:T:2015:752, 20 ir 21 punktus). Ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba konstatavo, kad, atsižvelgiant į šioje byloje pateiktus įrodymus, išvados, prie kurių Bendrasis Teismas priėjo minėtuose sprendimuose, gali būti taikomos ir Jungtinei Karalystei.
42 Šiam argumentui reikia pritarti. Tokio tvirtinimo nepaneigia nė vienas iš įrodymų, kuriuos Kipro Respublika pateikė Apeliacinei tarybai ir kurie buvo analizuoti ginčijamo sprendimo 20 ir 21 punktuose. Šie įrodymai, kuriuos sudaro informacija apie pardavimą, išlaidas reklamai ir rinkodarai, ištraukos iš kulinarinių žurnalų arba spaudos straipsnių bei įvairūs rašytiniai pareiškimai, yra susiję su sūriu „halloumi“ kaip Kipro sūrio rūšimi, tačiau žodžio „halloumi“, vartojamo kaip bendrinio žodžio, neįmanoma susieti su kokiu nors sertifikavimo prekių ženklu ar tam tikra nuoroda į sertifikuotą sūrį. Kaip ginčijamo sprendimo 25 punkte nurodė Apeliacinė taryba, atsižvelgiant į šiuos įvairius įrodymus atrodo, kad Jungtinės Karalystės visuomenė šį žodį supranta tik kaip Kipre pagaminto sūrio rūšį, o „klausimas, ar sūris gali būti laikomas „halloumi“, priklauso nuo jo savybių ir sudėties, bet ne nuo to, ar juo prekiaujantis asmuo priskiriamas prie konkrečios licenciją turinčių asmenų grupės“.
43 Taigi žodį „halloumi“ Jungtinės Karalystės visuomenė tiesiogiai suvoktų kaip apibūdinantį prekės savybes arba kilmę, o ne kaip jo sertifikuotos kokybės nuorodą ar apskritai tokios kokybės nuorodą. Taigi reikia konstatuoti, kad ankstesniam prekių ženklui, sudarytam tik iš žodžio „halloumi“, kuriuo tik apibūdinamos juo žymimų prekių savybės ir kilmė, būdingas tik silpnas skiriamasis požymis ir kad sustiprėjusio skiriamojo požymio buvimas nebuvo įrodytas.
44 Kipro Respublikos argumentai, kad reikia pripažinti konkrečią ankstesniam prekių ženklui būdingo skiriamojo požymio apimtį atsižvelgiant į tai, kad tai sertifikavimo prekių ženklas, yra neveiksmingi ir turi būti atmesti.
45 Darant prielaidą, kad Jungtinės Karalystės sertifikavimo prekių ženklų skiriamoji funkcija turi būti suprantama kaip gebėjimas atskirti vienos klasės prekes nuo kitos klasės prekių, reikia nuodyti, kaip pažymi EUIPO, kad, atsižvelgiant į Kipro Respublikos pateiktus įrodymus, nebuvo įrodyta, jog ankstesnis prekių ženklas kaip Jungtinės Karalystės sertifikavimo prekių ženklas gali būti laikomas nagrinėjamų prekių komercinės kilmės nuoroda. Toks įrodymas daro įtaką galimybės supainioti buvimui konkrečiomis Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto sąlygomis. Vis dėlto toks konstatavimas šioje byloje neleidžia atmesti, kalbant apie sertifikavimo prekių ženklą, kad, pavyzdžiui, naudojamos žaliavos kokybės sertifikavimo gali pakakti, kad būtų nuspręsta, jog toks prekių ženklas atlieka savo kilmės nuorodos funkciją dėl to, kad garantuoja vartotojams, jog juo paženklintos prekės pagamintos vienoje įmonėje, kurią sudaro minėto prekių ženklo savininkas ir jam pavaldūs subjektai, ir kad jis kontroliuoja šių prekių gamybą ir gali būti laikomas atsakingu už jų kokybę (pagal analogiją žr. 2017 m. birželio 8 d. Sprendimo W. F. Gözze Frottierweberei ir Gözze, C‑689/15, EU:C:2017:434, 49 ir 50 punktus).
46 Klausimas, ar Europos Sąjungos prekių ženklo paraišką pateikusio asmens atliekamas realus savybių, kurias garantuoja ankstesnio sertifikavimo prekių ženklo savininkas, užtikrinimas laikomas esmine minėto prekių ženklo funkcija, nepatenka į Reglamento Nr. 207/2209 8 straipsnio 1 dalies b punkte suteikiamos apsaugos taikymo sritį. Kaip nurodo EUIPO, šis klausimas susijęs su prekių ženklo naudojimu, nes juo būtų galima pakenkti sertifikavimo prekių ženklo esminei funkcijai ir suklaidinti visuomenę dėl prekės savybių sertifikavimo.
47 Šiuo atveju, atsižvelgiant į 2012 m. birželio 13 d. Sprendimą HELLIM (T‑534/10, EU:T:2012:292, 48–55 punktai), reikia konstatuoti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad ankstesniam prekių ženklui būdingas silpnas skiriamasis požymis dėl jo apibūdinamosios reikšmės.
48 Taigi reikia atmesti pirmą dalį kaip nepagrįstą.
– Dėl antros dalies, susijusios su tariamai klaidingu žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualaus, fonetinio ir konceptualaus panašumo vertinimu
49 Pirma, atliekant žymenų, dėl kurių kilo ginčas, vizualų, fonetinį ir konceptualų palyginimą, reikia iš pradžių išanalizuoti prašomo įregistruoti prekių ženklo elementus ir nustatyti, kuris ar kurie iš jų dominuoja; tam reikia remtis jurisprudencijoje suformuotomis gairėmis, nurodytomis šio sprendimo 27 punkte.
50 Šiuo klausimu primintina, jog, kalbant apie sudėtinį prekių ženklą, negalima atmesti galimybės, kad, kalbant apie bendrą įspūdį, kurį atitinkamos visuomenės atmintyje paliko toks prekių ženklas, tam tikromis aplinkybėmis gali labiau dominuoti vienas ar keli jo elementai (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) ir kad visi kiti elementai yra nesvarbūs (2007 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:539, 43 punktas).
51 Dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojančio elemento arba elementų identifikavimo pažymėtina, kad žymenį sudaro žodžiai „pallas“ ir „halloumi“. Žodis „pallas“ užrašytas baltomis pastorintomis raidėmis ovaliame raudoname fone, kuris sudaro viršutinę minėto žymens dalį. Žodis „halloumi“ taip pat parašytas mažesnėmis baltomis pastorintomis raidėmis ovaliame raudoname fone; jis yra žemiau ir šiek tiek uždengia ovalo formos foną su žodžiu „pallas“.
52 Atsižvelgiant į grafinę prašomo įregistruoti prekių ženklo konfigūraciją matyti, kad žodį „pallas“ atitinkama visuomenė perskaitytų pirmiausia. Iš tikrųjų, minėta visuomenė paprastai didesnį dėmesį skiria prekių ženklo pradžiai, o ne jo pabaigai (2009 m. kovo 25 d. Sprendimo L’Oréal / VRDT – Spa Monopole (SPA THERAPY), T‑109/07, EU:T:2009:81, 30 punktas ir 2015 m. gegužės 13 d. Sprendimo Deutsche Post / VRDT – PostNL Holding (TPG POST), T‑102/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:279, 42 punktas). Todėl reikia nurodyti, kad, dėl minėto žodžio pozicijos ir vietos prašomame įregistruoti prekių ženkle, visuomenė didesnį dėmesį skirtų elementui, kurį sudaro šis žodis, ir kad taip būtų neatsižvelgiant į konkrečią jo reikšmę. Taigi ginčijamo sprendimo 28 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad šis žodis būtų suvokiamas kaip dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo kuriamo įspūdžio elementas.
53 Tokiomis aplinkybėmis reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadoms, kad, pirma, prašomo įregistruoti prekių ženklo dominuojantį elementą sudaro elementas „pallas“ ir kad, antra, atitinkamos visuomenės suvokimu žymenyje „Pallas Halloumi“ elementas „halloumi“ yra ne toks svarbus.
54 Antra, dėl žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo patikrinimo pažymėtina, kad ginčijamo sprendimo 27–31 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, jog vizualus panašumas yra silpnas, fonetinis panašumas vidutinis, o konceptualaus panašumo nėra. Atlikdama šį vertinimą ji atsižvelgė į skiriamojo požymio laipsnį ir dominuojančius minėtų žymenų elementus, šiuo atveju elementą „pallas“ prašomame įregistruoti prekių ženkle.
55 Apeliacijoje Kipro Respublika nurodė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra visiškai panašūs vizualiai, nes visas ankstesnis prekių ženklas kaip vaizdinis elementas yra prašomame įregistruoti prekių ženkle. Be to, ji priekaištauja Apeliacinei tarybai atsižvelgus į prašomo įregistruoti prekių ženklo grafinį stilių, nors šis stilius visai nesvarbus atliekant palyginimą su žodiniu prekių ženklu. Apeliacinė taryba neatsižvelgė ir į elemento „halloumi“ svarbą prašomame įregistruoti prekių ženkle; šis elementas yra prieš elementą „pallas“, jis tokios pačios spalvos ir užrašytas tuo pačiu šriftu, todėl abu šį prekių ženklą sudarantys elementai yra vienodai svarbūs. Kipro Respublikos nuomone, vizualus panašumas būtų didelis arba bent jau vidutinis.
56 Dėl konceptualaus panašumo pažymėtina, kad Kipro Respublika pakartoja argumentus, jog Jungtinės Karalystės visuomenė ankstesnį prekių ženklą suvoktų kaip leidžiantį atskirti vienos klasės prekes nuo kitos klasės prekių. Taigi prašomą įregistruoti prekių ženklą atitinkama visuomenė suvoktų kaip sudarytą, pirma, iš žodinio elemento „halloumi“, konceptualiai labai panašaus į ankstesnį prekių ženklą, ir, antra, iš žodinio elemento „pallas“, kuris žymi konkretų atskirą naudotoją, kuriam savininkas leido naudoti sertifikavimo prekių ženklą laikantis su šios klasės prekių savybėmis susijusių reikalavimų. Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į su sertifikavimo prekių ženklais susijusią praktiką rinkoje ir konkrečiai į tai, kad paprastai toks sertifikavimo prekių ženklas kaip HALLOUMI siejamas su kitais elementais, kaip antai elementu „pallas“, kuris nurodo konkretų naudotoją, turintį minėto prekių ženklo savininko suteiktą leidimą naudoti tokį prekių ženklą.
57 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija Kipro Respublikos argumentus.
58 Pirma, dėl vizualaus palyginimo reikia priminti, kad niekas nedraudžia tikrinti vizualaus žodinio ir vaizdinio prekių ženklų panašumo, nes abu šie prekių ženklai išreikšti grafiškai ir gali sukurti vizualų įspūdį (žr. 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Chum / VRDT – Star TV (STAR TV), T‑359/02, EU:T:2005:156, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
59 Kaip minėta šio sprendimo 51 punkte, prašomas įregistruoti prekių ženklas yra vaizdinis prekių ženklas, kurį sudaro žodžiai „pallas“ ir „halloumi“, užrašyti pastorintomis baltomis raidėmis. Kiekvienas žodis įrašytas raudoname ovaliame fone. Žodis „pallas“ yra ovaliame fone, esančiame viršutinėje nagrinėjamo žymens dalyje; jis užrašytas didesnėmis raidėmis nei žodis „halloumi“, kuris yra apatiniame ovaliame fone. Ankstesnį prekių ženklą, kuris yra žodinis prekių ženklas, sudaro žodis „halloumi“.
60 Kaip minėta šio sprendimo 52 punkte, atitinkama visuomenė didesnį dėmesį skirtų elementui „pallas“, kuris, atrodo, yra dominuojantis prašomo įregistruoti prekių ženklo elementas. Taigi negalima pritarti Kipro Respublikos argumentams, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, visiškai panašūs vizualiai, nes visas ankstesnį prekių ženklą sudarantis elementas yra prašomame įregistruoti prekių ženkle. Atsižvelgiant į suformuotą jurisprudenciją, kurioje primenama būtinybė bendrai įvertinti žymenis, dėl kurių kilo ginčas, sudarančius skirtingus elementus, ypač dominuojančius ir skiriamuosius elementus (žr. 2007 m. birželio 12 d. Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), reikia atlikti vizualų palyginimą ir atsižvelgti į tai, kad elementas „pallas“ sudaro žymens viršutinę dalį, kuri, beje, yra didesnė už apatinę, ir nors grafiniu požiūriu apatinė dalis yra pirmajame plane, tačiau bendras vizualus įspūdis yra toks, kad ji nustumiama į antrąjį planą. Todėl reikia pripažinti pirmą ryškų vizualų skirtumą, susijusį su tuo, kad ankstesniame prekių ženkle nėra žodžio „pallas“.
61 Be to, prašomame įregistruoti prekių ženkle yra vaizdinių elementų, pavyzdžiui, du raudoni ovalai ir ypač stilizuotas grafinis elementas, kurie sudaro antrą ryškų žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumą. Konstatuotina, kad šie žymenys sutampa tik elementu „halloumi“. Manytina, kad dėl šio elemento šrifto dydžio ir vietos prašomame įregistruoti prekių ženkle visuomenė jį laikytų ne tokiu svarbiu elementu.
62 Taigi Apeliacinė taryba nesuklydo, kai ginčijamo sprendimo 29 punkte padarė išvadą, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, tik šiek tiek panašūs vizualiai.
63 Antra, dėl fonetinio palyginimo pažymėtina, jog žymenims, dėl kurių kilo ginčas, bendras tik žodis „halloumi“, kuris prašomame įregistruoti prekių ženkle yra antrajame plane. Taigi šie žymenys labai skiriasi dėl prašomame įregistruoti prekių ženkle esančio žodžio „pallas“.
64 Reikia pritarti Apeliacinės tarybos išvadai, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, vidutiniškai panašūs fonetiškai. Be to, šalys neginčijo šios išvados.
65 Trečia, dėl konceptualaus palyginimo pažymėtina, kad reikia atmesti Kipro Respublikos argumentą, jog Apeliacinė taryba neatsižvelgė į ankstesnio prekių ženklo naudotojų praktiką susieti žodį „halloumi“ ir naudotojo, kuriam leista naudoti minėtą prekių ženklą, komercinį pavadinimą. Kaip nurodyta šio sprendimo 42 punkte, atitinkama visuomenė žodį „halloumi“ suvokia kaip Kipre gaminamo sūrio rūšį. Taigi manytina, priešingai, nei tvirtino Kipro Respublika, kad žodis „halloumi“ apibūdina nagrinėjamas prekes. Jo buvimas prašomame įregistruoti prekių ženkle nėra svarbus konceptualiai. Nebuvo nustatyta, kad visuomenė suvoktų šį žodį kaip nuorodą į sertifikavimo procesą, kurio turi laikytis prekių ženklo naudotojas.
66 Be to, kadangi atitinkamai visuomenei žodis „pallas“ neturi konkrečios reikšmės ir kadangi jis nesusijęs su ankstesniu prekių ženklu, dėl jo atsiranda ryškus konceptualus žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumas. Atitinkama visuomenė jį suvoktų kaip nagrinėjamų prekių komercinės kilmės nuorodą.
67 Taigi atrodo, kad Apeliacinė taryba nesuklydo, kai nusprendė, kad žymenys, dėl kurių kilo ginčas, neturi konceptualių panašumų, dėl kurių atsiranda galimybė supainioti.
68 Remiantis tuo darytina išvada, kad antrą dalį reikia atmesti.
– Dėl trečios dalies, susijusios su klaida, padaryta visapusiškai vertinant galimybę supainioti
69 Ginčijamame sprendime pateikta išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog prašomame įregistruoti prekių ženkle yra elementas „pallas“, žymenų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų pakanka, kad būtų konstatuota, jog nėra galimybės supainioti atsižvelgiant į ankstesnio prekių ženklo silpną skiriamąjį požymį, net jeigu prekių ženklai skirti žymėti tapačioms prekėms.
70 Kipro Respublika tvirtina, kad Apeliacinės tarybos atliktas galimybės supainioti vertinimas yra klaidingas, nes lygindama žymenis, dėl kurių kilo ginčas, ji klaidingai analizavo ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį.
71 Be to, Kipro Respublika nurodo, jog Apeliacinė taryba neteisingai analizavo pateiktus įrodymus. Visų pirma Apeliacinė taryba klaidingai manė, kad joks pateiktas įrodymas nepagrindžia tvirtinimo, kad visuomenė žodį „halloumi“ suvoktų kaip nuorodą į sertifikavimą. Pagal nacionalinę teisę nereikalaujama, kad visuomenė suvoktų ankstesnį prekių ženklą kaip tokią nuorodą arba kad sertifikavimas apskritai būtų atliktas. Vienintelis reikalavimas pagal nacionalinę teisę yra tai, kad visuomenė suvoktų nagrinėjamą žymenį kaip atskiriantį vienos klasės prekes, kurioms būdingos tam tikros vienodos savybės, nuo tokių kitos klasės prekių.
72 Pagal nacionalinę teisę nereikalaujama, kad iš prekių ženklo, visų pirma esančio ant prekių pakuočių, matytųsi, kad jis yra sertifikavimo prekių ženklas. Nėra ir reikalavimo, kad visuomenė žinotų kam priklauso toks sertifikavimo prekių ženklas.
73 Pagaliau, Kipro Respublikos teigimu, Apeliacinė taryba klaidingai manė, jog veiksmai, kuriais siekiama laikytis sertifikavimo normų, kad būtų išvengta jų skiriamojo požymio susilpnėjimo dėl naudojimo prekėms, nepatenkančioms į jų taikymo sritį, neturi įtakos tam, kaip visuomenė suvokia žymenį. Tai, kad kitos šalys nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tretieji asmenys žodį „halloumi“ naudoja kitu tikslu nei prekėms, kurios atitinka sertifikavimo normas, žymėti, leidžia manyti, kad ankstesnis prekių ženklas turi skiriamąjį požymį kaip Jungtinės karalystės sertifikavimo prekių ženklas.
74 EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija Kipro Respublikos argumentus.
75 Visapusis galimybės supainioti vertinimas reiškia, kad tarp veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, ir būtent tarp prekių ženklų ir prekių bei paslaugų, kurioms jie yra skirti, panašumo, egzistuoja tam tikra tarpusavio priklausomybė. Taigi mažą prekių ar paslaugų, kurias žymi ženklai, panašumą gali kompensuoti didelis prekių ženklų panašumas, ir atvirkščiai (1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C‑39/97, EU:C:1998:442, 17 punktas ir 2006 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / VRDT– Licorera Zacapaneca (VENADO su rėmu ir kt.), T‑81/03, T‑82/03 ir T‑103/03, EU:T:2006:397, 74 punktas).
76 Kaip išplaukia iš Reglamento Nr. 207/2009 8 konstatuojamosios dalies (dabar – Reglamento 2017/1001 11 konstatuojamoji dalis), galimybės supainioti vertinimas priklauso nuo daugelio veiksnių, visų pirma nuo visuomenės žinojimo apie prekių ženklą atitinkamoje rinkoje. Kadangi galimybė supainioti yra tuo didesnė, kuo ryškesnis ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis, prekių ženklai, patys savaime arba dėl žinomumo rinkoje turintys ryškų skiriamąjį požymį, saugomi labiau nei tie, kurių skiriamasis požymis ne toks ryškus (pagal analogiją žr. 1997 m. lapkričio 11 d. Sprendimo SABEL, C‑251/95, EU:C:1997:528, 24 punktą; 1998 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Canon, C‑39/97, EU:C:1998:442, 18 punktą ir 1999 m. birželio 22 d. Sprendimo Lloyd Schuhfabrik Meyer, C‑342/97, EU:C:1999:323, 20 punktą).
77 Be to, išvada dėl neryškaus ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio negali sutrukdyti nuspręsti, kad egzistuoja galimybė supainioti. Nors vertinant galimybę supainioti turi būti atsižvelgta į ankstesnio prekių ženklo skiriamąjį požymį, tai yra tik vienas iš elementų, į kuriuos atsižvelgiama. Taigi net tuo atveju, kai ankstesnis prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį, gali egzistuoti galimybė supainioti, be kita ko, dėl žymenų ir jais žymimų prekių ar paslaugų panašumo (žr. 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Xentral / VRDT – Pages jaunes (PAGESJAUNES.COM), T‑134/06, EU:T:2007:387, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2011 m. balandžio 13 d. Sprendimo Sociedad Agricola Requingua / VRDT – Consejo Regulador de la Denominación de Origen Toro (TORO DE PIEDRA), T‑358/09, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:174, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
78 Pirma, primintina, kad buvo konstatuota, jog žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra šiek tiek panašūs vizualiai ir vidutiniškai panašūs fonetiškai. Konceptualiu požiūriu, kiekviename iš žymenų, dėl kurių kilo ginčas, žodį „halloumi“ visuomenė suvoktų kaip sūrio rūšies nuorodą. Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kaip tai padarė Protestų skyrius ir Apeliacinė taryba, kad šie žymenys panašūs tik dėl apibūdinamojo elemento „halloumi“. Taigi atrodo, kad žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo nepakanka tam, kad būtų galima lyginti jų skirtumus. Todėl žymenys, dėl kurių kilo ginčas, yra tik šiek tiek panašūs.
79 Antra, dėl ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio pažymėtina, kad šio sprendimo 47 punkte buvo nustatyta, jog jis yra silpnas dėl to, kad, atitinkamos visuomenės požiūriu, šio prekių ženklo reikšmė yra apibūdinamoji.
80 Negali būti pritarta Kipro Respublikos argumentams, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į ypatingą ankstesnio prekių ženklo pobūdį, kai vertino jo skiriamąjį požymį. Kipro Respublika šiuos argumentus grindžia dviem nacionalinių teismų sprendimais, kuriais remdamasi daro išvadą, jog nacionalinio sertifikavimo prekių ženklo skiriamasis požymis yra tai, kad visuomenė jį gali suvokti kaip atskiriantį vienos klasės prekes nuo kitos klasės prekių (žr. šio sprendimo 34 punktą). Tačiau, kaip nurodyta šio sprendimo 40 ir 45 punktuose, toks ankstesnio prekių ženklo skiriamojo požymio suvokimas nesvarbus ir šiuo atveju buvo konstatuota, kad atitinkama visuomenė minėto prekių ženklų nesuvoktų kaip tam tikro sertifikavimo nuorodos.
81 Be to, dėl atsižvelgimo į Kipro Respublikos nurodytus nacionalinių teismų sprendimus pažymėtina, kad šio sprendimo 40 punkte buvo nurodyta, jog Europos Sąjungos prekių ženklų sistema yra savarankiška ir nepriklauso nuo nacionalinių sistemų. Todėl šiuo atveju nesvarbus Kipro Respublikos pateikiamas nacionalinių teismų sprendimų aiškinimas.
82 Trečia, kaip minėta šio sprendimo 77 punkte, primintina, jog net jeigu ankstesnis prekių ženklas turi silpną skiriamąjį požymį, gali atsirasti galimybė supainioti, visų pirma, tada, kai nagrinėjamos prekės tapačios, o žymenys, dėl kurių kilo ginčas, panašūs.
83 Nors šiuo atveju nagrinėjamos prekės tapačios, jų tapatumo ir žymenų, dėl kurių kilo ginčas, panašumo dėl juose esančio to paties apibūdinamojo žodžio „halloumi“ nepakanka, kad atsirastų galimybė supainioti, nes ankstesnio prekių ženklo skiriamasis požymis yra silpnas, o jo reikšmė – apibūdinamoji.
84 Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad nėra galimybės supainioti.
85 Taigi reikia atmesti trečią dalį ir visą vienintelį ieškinio pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu, ir atitinkamai – visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
86 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.
87 Kadangi Kipro Respublika pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Kipro Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Paskelbtas 2018 m. liepos 13 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge.
Parašai.