BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS

2014 m. spalio 7 d.

Byla T‑59/13 P

BT

prieš

Europos Komisiją

„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Sutarties nepratęsimas – Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis“

Dalykas:      Apeliacinis skundas dėl 2012 m. gruodžio 3 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) nutarties byloje BT / Komisija (F‑45/12, Rink. VT, EU:F:2012:168) panaikinimo.

Sprendimas:      Atmesti apeliacinį skundą. BT padengia savo ir Europos Komisijos šioje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnų ieškiniai – Sąjungos teismo jurisdikcija – Ribos – Draudimas priimti sprendimą „ultra petita“

2.      Teismo procesas – Motyvuota nutartimi priimtas sprendimas – Galimybė priimti sprendimą nerengiant žodinės proceso dalies – Teisės į gynybą pažeidimas – Nebuvimas – Ginčijimas – Sąlygos – Pareiga ginčyti Tarnautojų teismo pateiktą šių sąlygų vertinimą

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnis)

1.      Kadangi Sąjungos teismas, į kurį kreiptasi su ieškiniu dėl panaikinimo, negali priimti sprendimo ultra petita, jis nėra įgaliotas nei performuluoti pagrindinio ieškinio dalyko, nei savo nuožiūra nurodyti pagrindo, išskyrus atskirus atvejus, kai dėl viešojo intereso jis privalo imtis veiksmų.

(žr. 22 punktą)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Belgija ir Komisija / Genette, T‑90/07 P ir T‑99/07 P, Rink., EU:T:2008:605, 72–75 punktai; 2009 m. spalio 5 d. Sprendimo Komisija / Roodhuijzen, T‑58/08 P, Rink., EU:T:2009:385, 34 punktas.

2.      Pats Tarnautojų teismo procedūros reglamento 76 straipsnyje numatytos procedūros, leidžiančios priimti sprendimą nutartimi nesurengus teismo posėdžio, taikymas nepažeidžia teisės į tinkamą ir veiksmingą teisminę apsaugą, nes ši nuostata taikoma tik tose bylose, kuriose Tarnautojų teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos nagrinėti ieškinio ar tam tikrų jame pateiktų reikalavimų, arba jeigu visas ieškinys ar jo dalis yra akivaizdžiai nepriimtinas arba akivaizdžiai teisiškai nepagrįstas.

Per šią procedūrą Tarnautojų teismas neprivalo informuoti ieškinio autoriaus apie tai, kad jo ieškinys yra akivaizdžiai nepriimtinas, ar leisti antrą kartą apsikeisti procesiniais dokumentais. Be to, iš pačios šio straipsnio formuluotės matyti, kad posėdžio surengimas nėra ieškovų teisė, nuo kurios negalima nukrypti.

Jei ieškovas mano, kad Tarnautojų teismas neteisingai taikė šį straipsnį, jis turi ginčyti pirmosios instancijos teismo pateiktą sąlygų, kuriomis ši nuostata taikoma, vertinimą.

(žr. 28, 29, 32–36 ir 38 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1999 m. liepos 8 d. Nutarties Goldstein / Komisija, C‑199/98 P, EU:C:1999:379, 18 punktas; 2005 m. birželio 3 d. Nutarties Killinger / Vokietija ir kt., C‑396/03 P, EU:C:2005:355, 9 punktas; 2009 m. vasario 19 d. Sprendimo Gorostiaga Atxalandabaso / Parlamentas, C‑308/07 P, EE:C:2009:103, 36 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Kerstens /Komisija, T‑222/07 P, Rink. VT., EU:T:2008:314, 33 punktas ir 2010 m. gruodžio 16 d. Nutarties Meister / VRDT, Rink. VT, T‑48/10 P, EU:T:2010:542, 29 punktas.