Byla T‑128/11

(ištraukų skelbimas)

LG Display Co. Ltd
ir
LG Display Taiwan Co. Ltd

prieš

Europos Komisiją

„Konkurencija – Karteliai – Skystųjų kristalų monitorių (LCD) pasaulinė rinka – Susitarimai ir suderinti veiksmai dėl kainų ir gamybos pajėgumų – Vidaus pardavimai – Teisė į gynybą – Baudos – Atleidimas nuo dalies baudos – Vienas tęstinis pažeidimas – Ne bis in idem principas“

Santrauka – 2014 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Pardavimų vertės nustatymas – Kriterijai – Atsižvelgimas į pardavimus trečiosioms įmonėms – Sąlyga

(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 dalis)

2.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos priimtose gairėse nustatytas baudų apskaičiavimo metodas – Bazinio baudos dydžio apskaičiavimas – Pardavimų vertės nustatymas – Kriterijai – Atsižvelgimas į pardavimus bendrovėms, priklausančioms tai pačiai grupei, tačiau nesudarančioms vienos įmonės su kaltinama įmone – Skirtingas požiūris į pardavimus vienu subjektu laikomų įmonių, kurios taip pat dalyvavo kartelyje, viduje – Vienodo požiūrio principo pažeidimas – Nebuvimas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 13 dalis)

3.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo – Skirtumas tarp atvejo, kai atleidžiama nuo baudos ir atvejo, kai bauda sumažinama – Atleidimas nuo dalies baudos – Sąlygos – Siauras aiškinimas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 8 dalies b punktas ir 23 dalies b punkto trečia pastraipa)

4.      Karteliai – Draudimas – Pažeidimai – Susitarimai ir suderinti veiksmai, sudarantys vieną pažeidimą – Atsakomybės įmonei priskyrimas už visą pažeidimą – Sąlygos

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

5.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Kriterijai – Baudos sumažinimas, atsižvelgiant į kaltinamos įmonės bendradarbiavimą – Atleidimas nuo dalies baudos už tam tikrą laikotarpį – Pasekmės – Šio laikotarpio neįtraukimas į visus baudos apskaičiavimo etapus

(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Komisijos pranešimo 2002/C 45/03 23 dalies b punkto trečia pastraipa)

6.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus apskaičiavimo gairės – Baudos sumažinimas dėl kaltinamos įmonės bendradarbiavimo ne pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo – Sąlygos

(SESV 101 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03 ir Komisijos pranešimo 2006/C 210/02 29 dalies ketvirta įtrauka)

7.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Vienas tęstinis pažeidimas – Komisijos pareiga už veiksmus, kurie sudaro vieną tęstinį pažeidimą, atsakomybėn patraukti per vieną procedūrą – Nebuvimas – Komisijos diskrecija nustatyti procedūrų apimtį – Ribos – „Ne bis in idem“ principo paisymas

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

8.      Konkurencija – Administracinė procedūra – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(SESV 101, 102 ir 296 straipsniai)

9.      Konkurencija – Baudos – Dydis – Nustatymas – Komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Neribota Sąjungos teismo jurisdikcija – Apimtis

(SESV 101, 102 ir 261 straipsniai; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnis)

1.      Kiek tai susiję su baudų, skiriamų už konkurencijos teisės pažeidimą, bazinio dydžio nustatymu, tuo atveju, kai pažeidimo dalyvis su pažeidimu susijusius produktus parduoda bendrovėms, kurios su juo nesudaro vienos įmonės, galima laikyti, kad atitinkami pardavimai padaryti nepriklausomiems tretiesiems asmenims, net jeigu šį dalyvį su tomis bendrovėmis sieja ryšys. Vis dėlto Komisija privalo paaiškinti, kaip atitinkami pardavimai yra susiję su karteliu.

(žr. 60–63 punktus)

2.      Kiek tai susiję su baudų, skiriamų už konkurencijos teisės pažeidimą, bazinio dydžio nustatymu, to, kad pardavimai vienos įmonės viduje yra traktuojami kitaip nei pardavimai tarp bendrovių, kurios priklauso tai pačiai grupei, tačiau nėra pripažintos viena įmone, negalima kritikuoti vienodo požiūrio principo paisymo požiūriu. Situacija, kai egzistuoja viena įmonė, yra kitokia ir ji pateisina kitų kategorijų taikymą atitinkamiems dalyviams.

(žr. 136–140 punktus)

3.      Komisijos pranešimo apie atleidimą nuo baudų ir jų sumažinimą kartelių bylose 23 dalies b punkto paskutinė pastraipa taikoma tik tais atvejais, kai tenkinamos dvi sąlygos: pirma, atitinkama įmonė pirmoji pateikia įrodymų apie iki tol Komisijai nežinomas faktines aplinkybes, antra, šios faktinės aplinkybės, turinčios tiesioginį poveikį įtariamo kartelio sunkumui ar trukmei, suteikia Komisijai galimybę padaryti naujas išvadas dėl pažeidimo.

Reikia pripažinti pagrįstu siaurą šių sąlygų aiškinimą, pagal kurį ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai kartelyje dalyvavusi bendrovė pateikia Komisijai naujos informacijos apie pažeidimo sunkumą ar trukmę, ir netaikoma tais atvejais, kai bendrovė tik pateikia informacijos, kuri sustiprina pažeidimo egzistavimo įrodymus. Iš tiesų atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo programos veiksmingumas sumažėtų, jei įmonės nebebūtų skatinamos pirmos pateikti Komisijai informacijos apie kartelį.

Be to, pranešimo dėl bendradarbiavimo 8 dalies b punkte apibrėžtas kriterijus skiriasi nuo numatytojo šio pranešimo 23 dalies b punkto paskutinėje pastraipoje. Pirmojoje nuostatoje numatyta, kad visiškai atleidžiama nuo baudos ta įmonė, kuri pirmoji pateikia įrodymų, kurie, Komisijos nuomone, leidžia jai konstatuoti kartelį. Tai, kad kriterijai skiriasi, yra objektyvus pateisinimas, leidžiantis Komisijai nepažeidžiant vienodo požiūrio principo neskatinti pirmosios ir antrosios įmonių pateikti tokių pačių įrodymų.

Be to, sumažinimo dėl didelės papildomosios vertės, kaip ji suprantama pagal pranešimo dėl bendradarbiavimo 21 ir 22 dalis, suteikimo vertinimo kriterijai taip pat skiriasi nuo kriterijų, kuriuos reikia taikyti nustatant, ar dėl įmonės parodymų galima atleisti nuo dalies baudos, kaip tai suprantama pagal minėto pranešimo 23 dalies b punkto paskutinę pastraipą.

(žr. 157, 166, 167, 178, 179, 190 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 193, 220, 221 punktus)

5.      Konkurencijos srityje įmonės atleidimas nuo dalies baudos pagal Komisijos pranešimo apie atleidimą nuo baudų ir jų sumažinimą kartelių bylose 23 dalies b punkto paskutinę pastraipą reiškia, kad apskaičiuojant skirtinos baudos dydį reikia laikyti, jog ši įmonė nedalyvavo darant atitinkamą pažeidimą laikotarpiu, už kurį atleidžiama nuo baudos. Šioje nuostatoje nenumatyta, kad tik apskaičiuodama su pažeidimo trukme susijusį koeficientą Komisija turi atsiriboti nuo atitinkamų faktų; jos apimtis yra platesnė ir pagal ją numatyta neatsižvelgti į minėtas aplinkybes, kiek tai susiję su visais baudos nustatymo aspektais, įskaitant reikšmingų pardavimų vidutinės vertės apskaičiavimą. Iš esmės atleidimas nuo dalies baudos, kaip antai numatytasis pranešime dėl bendradarbiavimo, tėra „teisinė fikcija“, pagal kurią apskaičiuodama baudą Komisija turi samprotauti taip, lyg nuo dalies baudos atleista įmonė nebūtų dalyvavusi darant pažeidimą laikotarpiu, už kurį taikomas toks atleidimas.

(žr. 199, 201 punktus)

6.      Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skiriamų baudų apskaičiavimo gairių 29 dalies ketvirta įtrauka turi būti aiškinama taip, kad pagal ją bauda įmonei už tą patį bendradarbiavimą su Komisija negali būti sumažinta du kartus: pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir jų sumažinimą kartelių bylose ir pagal baudų apskaičiavimo gaires. Kiek tai susiję su pažeidimais, patenkančiais į pranešimo dėl bendradarbiavimo taikymo sritį, suinteresuotasis asmuo iš esmės negali pagrįstai kaltinti Komisijos, kad ši neatsižvelgė į jo bendradarbiavimo, nepatenkančio į šio pranešimo taikymo sritį, intensyvumą, kaip į lengvinančią aplinkybę. Išvada, kad išimtiniais atvejais Komisija privalo sumažinti įmonės baudą remdamasi baudų apskaičiavimo gairių 29 dalies ketvirta įtrauka, turi būti aiškinama taip, kad tokios situacijos reiškia, jog kai atitinkamos įmonės bendradarbiavimas yra platesnis, nei reikalauja jos teisiniai įsipareigojimai bendradarbiauti, tai neleidžia baudos sumažinti pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo.

(žr. 205–208 punktus)

7.      Konkurencijos srityje, nors vieno tęstinio pažeidimo sąvokos aiškinimas Komisijai leidžia per vieną procedūrą ir vienu sprendimu patraukti atsakomybėn už kelis veiksmus, dėl kurių galėjo būti persekiojama atskirai, juo Komisija neįpareigojama taip elgtis. Iš principo Komisijos negalima kaltinti tuo, kad ji atskirai patraukė atsakomybėn už įvairius veiksmus, kuriuos galėjo sujungti į vieną tęstinį pažeidimą. Darytina išvada, kad Komisija turi diskreciją nustatyti savo vykdomų procedūrų apimtį. Ji negali būti įpareigota nustatyti bet kokį antikonkurencinį elgesį ir už jį bausti, o Sąjungos teismai negali būti įpareigoti nuspręsti (net vien baudos sumažinimo tikslu), kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, Komisija turėjo nustatyti, jog konkrečiu laikotarpiu konkreti įmonė darė pažeidimą.

Naudojimąsi šia diskrecija kontroliuoja teismai. Tačiau tik įrodžius, kad Komisija be jokios objektyvios priežasties pradėjo dvi atskiras procedūras, susijusias su viena faktine situacija, jos pasirinkimas gali būti pripažintas piktnaudžiavimu įgaliojimais. Tuo atveju, kai Komisija mano, kad ji neturi pakankamų įrodymų prieš dalyvavimu darant tą patį vieną pažeidimą įtariamas tam tikras įmones arba kai nėra bendro plano ar bendrų metodų įrodymų, šios aplinkybės yra objektyvios priežastys, pateisinančios Komisijos sprendimą skirtingų subjektų persekiojimą vykdyti skirtingose procedūrose.

Be to, rizika, kad įmonė, dėl kurios Komisija pradėjo pirmą procedūrą, gali būti patraukta atsakomybėn per galimą antrą procedūrą, susijusią su tuo pačiu vienu tęstiniu pažeidimu, negali suteikti šiai įmonei galimybės remtis ne bis in idem principu sprendimo, kuriuo užbaigiama pirma procedūra, atžvilgiu. Šio principo negali būti laikomasi prevencijos tikslais ir jis nepašalina įmonės pareigos bendradarbiauti su Komisija per galimą antrą procedūrą.

(žr. 222–225, 231, 242–244 punktus)

8.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 238 punktą)

9.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 255, 256 punktus)