GENERALINIO ADVOKATO
MELCHIOR WATHELET IŠVADA,
pateikta 2013 m. liepos 18 d.(1)
Byla C‑347/12
Caisse nationale des prestations familiales
prieš
Markus Wiering,
Ulrike Wiering
(Cour de cassation (Liuksemburgas) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Socialinė apsauga – Reglamentai (EEB) Nr. 1408/71 ir 574/72 – Išmokos šeimai – „Sutapimo išvengimo“ taisyklės – Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 12, 73 ir 76 straipsniai – Reglamento (EEB) Nr. 574/72 10 straipsnis – Elterngeld – Kindergeld – Vaiko auginimo pašalpa – Diferencinio priedo apskaičiavimas – Tos pačios rūšies išmokos“
I – Įžanga
1. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2012 m. liepos 20 d., susijęs su Sąjungos reglamentų socialinės apsaugos sistemų koordinavimo srityje, t. y. 1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97(2) ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2006(3) (toliau – Reglamentas Nr. 1408/71), visų pirma jo 12, 73 ir 76 straipsnių, ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką(4), visų pirma jo 10 straipsnio 1 dalies, aiškinimu.
2. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Caisse nationale des prestations familiales (Nacionalinė išmokų šeimai kasa, toliau – CNPF) ir M. ir U. Wiering dėl jų teisės į išmokas šeimai Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje gimus jų antram vaikui.
3. Iš esmės sutuoktiniai Wiering, gaunantys išmokas šeimai Vokietijoje (toliau – Kindergeld ir Elterngeld), kur jie gyvena, Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje, kur dirba M. Wiering, pareikalavo sumokėti diferencinį priedą, atitinkantį Vokietijos ir Liuksemburgo išmokų šeimai skirtumą.
4. CNPF ir sutuoktiniai Wiering nesutaria dėl to, į kurias Vokietijos išmokas šeimai reikia atsižvelgti apskaičiuojant galimą diferencinį priedą, nes CNPF teigia, kad reikia įskaičiuoti Vokietijos Kindergeld ir Elterngeld, o sutuoktiniai Wiering nurodo, kad Elterngeld yra kitos rūšies išmoka ir jos įskaičiuoti nereikia.
II – Teisinis pagrindas
A – Sąjungos teisės aktai
1. Reglamentas Nr. 1408/71
5. Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio u punkte nustatyta:
„i) išmokos šeimai reiškia visas išmokas natūra arba pinigais, skirtas padengti šeimos išlaidoms pagal 4 straipsnio 1 dalies h punkte numatytus teisės aktus, neįskaitant <…> specialių vaiko gimimo ar įvaikinimo išmokų;
ii) pašalpos šeimai reiškia periodiškas išmokas pinigais, kurių skyrimas priklauso tiktai nuo šeimos narių skaičiaus ir prireikus nuo jų amžiaus“.
6. Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnyje „Taikymo sritys“ nustatyta:
„1. Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:
<...>
h) išmokas šeimai.
<...>“
7. Šio reglamento 12 straipsnyje „Išmokų sutapimo išvengimas“ nustatyta:
„1. Šis reglamentas negali nei suteikti, nei išsaugoti teisės gauti kelias tos pačios rūšies išmokas už vieną ir tą patį privalomo draudimo laikotarpį. <...>
<...>“
8. Pagal Reglamento Nr. 1408/71 73 straipsnį, skirtą pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims arba savarankiškai dirbantiems asmenims, kurių šeimos nariai gyvena valstybėje narėje, kitoje nei kompetentinga valstybė:
„Pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuriam taikomi valstybės narės teisės aktai, už savo šeimos narius, gyvenančius kitos valstybės narės teritorijoje, turi teisę gauti išmokas šeimai, mokamas pagal pirmosios valstybės teisės aktų nuostatas, tartum jie gyventų toje valstybėje <…>“
9. To paties reglamento 76 straipsnio „Taisyklės ar prioritetai, kai teisė gauti išmokas šeimai pagal kompetentingos valstybės teisės aktus sutampa su teise gauti išmokas šeimai pagal valstybės narės, kurios teritorijoje šeimos nariai gyvena, teisės aktus“ 1 dalyje numatyta:
„1. Jeigu tą patį laikotarpį tam pačiam šeimos nariui ir darbinei veiklai tęsti yra mokamos išmokos šeimai pagal tos valstybės narės, kurios teritorijoje šeimos nariai gyvena, teisės aktus, teisė gauti išmokas šeimai, mokamas pagal kitos valstybės narės teisės aktus, jei tai numatyta pagal 73 ar 74 straipsnius, sumažinama tokiu dydžiu, kuris mokamas pagal pirmosios valstybės narės teisės aktus.“
2. Reglamentas Nr. 574/72
10. Reglamento Nr. 574/72 7–10a straipsniuose apibrėžiama Reglamento Nr. 1408/71 12 straipsnio taikymo tvarka.
11. Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnyje nustatyta:
„1. a) Teisė gauti išmokas ar pašalpas šeimai, priklausančias pagal vienos valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos teisės į tas išmokas ar pašalpas įgijimas nepriklauso nuo draudimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo sąlygų, sustabdoma, kai tuo pačiu laikotarpiu ir tam pačiam šeimos nariui išmokos yra mokėtinos tik pagal kitos valstybės narės nacionalinės teisės aktus arba laikantis reglamento 73, 74, 77 ar 78 straipsnių nuostatų, bendra šių išmokų dydžių suma.
b) Tačiau, jeigu profesinė ar darbinė veikla vykdoma pirmosios valstybės narės teritorijoje:
i) teisė gauti išmokas, priklausančias tik pagal kitos valstybės narės nacionalinės teisės aktus arba pagal reglamento 73 ar 74 straipsnį asmeniui, turinčiam teisę gauti išmokas šeimai [dydžių suma], arba asmeniui, kuriam jos turi būti mokamos tik pagal kitos valstybės narės nacionalinės teisės aktus arba pagal šiuos straipsnius mokamas išmokas šeimai, apribojama bendra išmokų šeimai dydžių suma, numatyta valstybės narės, kurios teritorijoje šeimos narys gyvena, teisės aktų. Valstybės narės, kurios teritorijoje šeimos narys gyvena, mokamų išmokų išlaidas padengia ta valstybė narė;
<...>“
B – Liuksemburgo nacionalinis teisinis pagrindas
12. 2013 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paprašė pateikti paaiškinimus pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 101 straipsnį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paprašyta tiksliau apibūdinti Liuksemburgo išmokas šeimai ir jų skyrimo sąlygas. 2013 m. balandžio 29 d. laiške prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos Liuksemburgo išmokos šeimai yra pašalpos šeimai ir vaiko auginimo pašalpa, ir dar pažymėjo, kad jo nagrinėjamo ginčo objektas neapima motinystės (tėvystės) atostogų pašalpos, nes M. ir U. Wiering kaltinimai šiuo klausimu buvo pripažinti nepriimtinais.
1. Pašalpos šeimai
13. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pašalpos šeimai yra dalies nacionalinių pajamų perskirstymo vaikams, įgyvendinant socialinio solidarumo principą, mechanizmo dalis. Jis taip pat pažymėjo, kad pašalpas šeimai reikėtų laikyti ne išlaikomų vaikų turinčio asmens atlyginimo priedu, bet atskira išmoka, ypač kai pašalpų dydis buvo suvienodintas visiems vaikams, nepaisant jų tėvų profesinės padėties. Siekdamas užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas, įstatymų leidėjas įtvirtino asmeninę vaikų teisę į pašalpas šeimai.
14. Socialinės apsaugos kodekso 269 straipsnio „Skyrimo sąlygos“ pirmoje pastraipoje nurodyta:
„Vadovaujantis šiame skirsnyje įtvirtintomis sąlygomis, pašalpas šeimai turi teisę gauti:
a) asmeniškai kiekvienas Liuksemburge realiai gyvenantis ir teisėtą gyvenamąją vietą turintis vaikas;
<...>“
15. Pagal Socialinės apsaugos kodekso 271 straipsnio pirmą pastraipą pašalpa mokama nuo gimimo mėnesio, iki vaikui sueis 18 metų. Remiantis Socialinės apsaugos kodekso 271 straipsnio trečia pastraipa, vidurinių mokyklų ir vidurinių profesinių technikos mokyklų moksleiviams, kuriems jų mokslas yra pagrindinė veikla, teisė į pašalpas šeimai išlieka, iki jiems sueis daugiausia 27 metai.
2. Vaiko auginimo pašalpa
16. Pagal Socialinės apsaugos kodekso 299 straipsnio 1 dalį:
„Vaiko auginimo pašalpą gali gauti kiekvienas prašymą pateikęs asmuo, kuris:
a) turi teisėtą gyvenamąją vietą Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje ir faktiškai joje gyvena arba privalomai dalyvauja Liuksemburgo socialinės apsaugos sistemoje dėl profesinės veiklos ir patenka į Bendrijos reglamentų taikymo sritį;
b) savo būste augina vieną ar kelis vaikus, už kuriuos pareiškėjui ar su juo kartu gyvenančiam sutuoktiniui ar partneriui <...> mokamos pašalpos šeimai, ir atitinka [to paties kodekso] 270 straipsnyje [dėl šeimos grupės nustatymo] numatytas sąlygas;
c) daugiausia augina vaikus šeimos būste ir nevykdo profesinės veiklos arba negauna kitų pajamų.“
17. 2013 m. birželio 6 d. posėdyje CNPF patikslino, kad minėtos sąlygos yra kumuliacinės.
18. Vadovaujantis Socialinės apsaugos kodekso 299 straipsnio 2 dalimi, „1 dalies c punkte įtvirtinta sąlyga netaikoma ir pašalpą taip pat gali gauti asmuo, vykdantis vienos ar kelių rūšių profesinę veiklą arba gaunantis kitas pajamas, jei jis, neatsižvelgiant į darbo trukmę, kartu su neišsituokusiu sutuoktiniu arba namų ūkyje kartu gyvenančiu asmeniu gauna [nustatytos sumos neviršijančias] pajamas.“
19. Vadovaujantis Socialinės apsaugos kodekso 299 straipsnio 3 dalimi:
„1 dalies c punkte ir 2 dalyje <...> įtvirtinta <...> sąlyga netaikoma ir, neatsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį, pusę vaiko auginimo pašalpos gali gauti asmuo, kuris:
a) vykdo vienos ar kelių rūšių profesinę veiklą ne visą darbo dieną ir daugiausia augina vaikus šeimos būste bent tiek, kiek trunka pusė įprasto darbo laiko <...>
<...>“
20. Pagal Socialinės apsaugos kodekso 304 straipsnį:
„Vaiko auginimo pašalpa apribojama bendra bet kokių ne Liuksemburgo tos pačios rūšies išmokų vienam ar keliems tiems patiems vaikams suma.
<...> ji nemokama, jei vienas iš tėvų už vieną ar kelis tuos pačius vaikus gauna šios knygos VI skirsnyje numatytą motinystės (tėvystės) atostogų išmoką arba dėl motinystės (tėvystės) atostogų ne Liuksemburgo mokamą išmoką. <...>“
C – Vokietijos nacionalinis teisinis pagrindas
21. 2013 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismas, vadovaudamasis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 101 straipsniu, paprašė Vokietijos vyriausybės tiksliau apibūdinti Vokietijos Federacinėje Respublikoje numatytų pašalpų Kindergeld ir Elterngeld tikslus ir skyrimo sąlygas. Laiške, kurį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. balandžio 17 d., Vokietijos vyriausybė pateikė toliau nurodytą informaciją apie minėtas išmokas.
1. Kindergeld
22. Vokietijos pajamų mokesčio įstatymo (Einkommensteuergesetz, toliau – EStG) 31 straipsnyje numatyta, kad Kindergeld skirti šeimos išlaidoms atlyginti ir taip minimaliajam vaiko gyvenimo lygiui užtikrinti.
23. Pagal EStG 62 straipsnio 1 dalį teisę į išmoką turintis asmuo (paprastai vienas iš tėvų) turi nuolat ar paprastai gyventi Vokietijoje arba būti neribotai apmokestinamas ar tokiam prilyginamas Vokietijoje. Vaiko nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta turi būti Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šveicarijoje, Islandijoje, Lichtenšteine arba Norvegijoje.
24. Vadovaujantis EStG 32 straipsnio 4 dalimi, jei įvykdomos kitos sąlygos, vaikui gali būti skirti Kindergeld iki jo 18‑ojo gimtadienio arba 21‑ojo gimtadienio, jei jis nedirba arba yra įrašytas į darbo ieškančių asmenų sąrašą Agentur für Arbeit im Imland (Nacionalinė darbo birža), arba 25‑ojo gimtadienio, jei jis mokosi arba užsiima pripažinta savanoriška veikla, arba galiausiai neribojant amžiaus, jei dėl fizinės ar psichinės negalios jis negali savimi pasirūpinti.
25. Remiantis EStG 66 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, dabartinis pašalpos Kindergeld dydis yra 184 eurai už kiekvieną iš dviejų pirmųjų vaikų, 190 eurų už trečiąjį vaiką ir 215 eurų už kiekvieną paskesnį vaiką. Šis dydis nepriklauso nuo visų šeimos narių pajamų arba turto ir tėvų profesinės veiklos, į kurią atsižvelgiama tik jei tėvai yra užsieniečiai, kuriems netaikomas laisvas judėjimas.
2. Elterngeld
26. Pagal Federalinio įstatymo dėl motinystės (tėvystės) pašalpos ir vaiko priežiūros atostogų (Bundeselterngeld‑ und Elternzeitgesetz, toliau – BEEG) 1 straipsnio 1 dalį teisė į Elterngeld suteikiama tam, kas Vokietijoje turi nuolatinę arba įprastą gyvenamąją vietą, gyvena viename namų ūkyje su savo vaiku, šiuo vaiku rūpinasi ir jį augina ir nevykdo profesinės veiklos arba nevykdo profesinės veiklos visą darbo dieną(5). Elterngeld gali būti suteikiami nuo vaiko gimimo, iki jam sueis 14 mėnesių(6).
27. Elterngeld atitinka 67 % iki vaiko gimimo vykdytos profesinės veiklos gautų pajamų. Taikant 1 800 eurų mėnesiui ribą, ši suma pervedama už kiekvieną visą mėnesį, kai teisę į išmoką turintis asmuo negavo pajamų iš profesinės veiklos.
28. Vadovaujantis BEEG 2 straipsnio 2 dalies pirmu sakiniu, kai iki gimimo vykdytos veiklos pajamos buvo mažesnės nei 1 000 eurų, 67 % dalis didinama po 0,1 % už kiekvienus 2 eurus, kuriais šios pajamos yra mažesnės nei 1 000 eurų, iki 100 %. Remiantis BEEG 2 straipsnio 2 dalies antru sakiniu, kai iki gimimo vykdytos veiklos pajamos buvo didesnės nei 1 200 eurų, 67 % dalis mažinama po 0,1 % už kiekvienus 2 eurus, kuriais šios pajamos yra didesnės nei 1 200 eurų, iki 65 %. Pagal BEEG 2 straipsnio 4 dalies pirmą sakinį Elterngeld negali būti mažesni nei 300 eurų per mėnesį ir, vadovaujantis to paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalies antru sakiniu, ši taisyklė taikoma net jei teisę į išmoką turintis asmuo iki vaiko gimimo negavo jokių pajamų iš profesinės veiklos. Kol teisę į išmoką turintis asmuo gauna minimalią 300 eurų sumą, jis negali vykdyti profesinės veiklos visą darbo dieną(7).
III – Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
29. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenustatytų kitaip, Teisingumo Teismo turimoje bylos medžiagoje atsispindi toliau išdėstytos faktinės aplinkybės.
30. M. ir U. Wiering gyvena Vokietijoje, kur dirba U. Wiering, o jos sutuoktinis dirba Liuksemburge.
31. 2007 m. gegužės 12 d. gimus antram vaikui, U. Wiering nuo 2007 m. gegužės 13 d. iki 2007 m. liepos 16 d. išėjo motinystės atostogų, o vėliau, nuo 2007 m. liepos 17 d. iki 2008 m. gegužės 11 d., vaiko priežiūros atostogų. Per vaiko priežiūros atostogas U. Wiering Vokietijoje gavo Elterngeld. U. ir M. Wiering gavo Kindergeld už kiekvieną savo vaiką nuo jų gimimo.
32. 2007 m. spalio 12 d. M. Wiering pateikė prašymą CNPF už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. sumokėti diferencinį priedą dėl dviem jo vaikams priklausančių išmokų, atitinkantį skirtumą tarp Vokietijoje mokamų ir Liuksemburgo teisėje numatytų išmokų šeimai.
33. 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu CNPF valdyba atsisakė sumokėti diferencinį priedą U. ir M. Wiering motyvuodama tuo, kad atitinkamos išmokos Vokietijoje, t. y. Kindergeld ir Elterngeld, nagrinėjamu laikotarpiu viršijo numatytas Liuksemburgo įstatymuose, t. y. pašalpas šeimai ir vaiko auginimo pašalpą.
34. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad posėdyje CNPF atstovė nurodė, jog sutuoktiniai Wiering neprašė skirti vaiko auginimo pašalpos, todėl apskaičiuodama diferencinį priedą CNPF ją įtraukė savo iniciatyva. Be to, nors tai turėtų patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, kad pagal Socialinės apsaugos kodekso 304 straipsnį sutuoktiniai Wiering nebūtų turėję teisės gauti šios pašalpos net jei būtų jos prašę.
35. 2008 m. rugpjūčio 25 d. M. ir U. Wiering pareiškė ieškinį Conseil arbitral des assurances sociales (Socialinio draudimo arbitražo taryba) dėl 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo ir ši tarnyba 2009 m. liepos 31 d. jį pripažino nepagrįstu.
36. Išnagrinėjusi 2009 m. rugsėjo 9 d. M. ir U. Wiering pateiktą apeliacinį skundą, Conseil supérieur de la sécurité sociale (Aukštesnioji socialinės apsaugos taryba, toliau – CSSS) 2011 m. kovo 16 d. sprendimu pakeitė 2009 m. liepos 31 d. Socialinio draudimo arbitražo tarybos sprendimą ir nusprendė, kad M. ir U. Wiering turi teisę gauti diferencinį priedą už du savo vaikus už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gegužės 31 d.
37. CSSS nusprendė, kad apskaičiuojant diferencinį priedą buvo galima atsižvelgti „tik į tam pačiam šeimos nariui mokėtinas išmokas šeimai“ (šiuo atveju vaikui, nors išmokos yra mokamos tėvams), o tai netaikytina Elterngeld, kurie mokami vaikus auginančiam šeimos nariui, o ne patiems vaikams. CSSS teigimu, CNPF neteisėtai atsižvelgė į U. Wiering gautus Elterngeld, pagrįsdama atsisakymą sumokėti diferencinį priedą dviem vaikams.
38. CNPF kasacinį skundą dėl šio sprendimo pateikė 2011 m. gegužės 20 d., nurodydama keturis pagrindus, iš kurių antras, trečias ir ketvirtas buvo pagrįsti atitinkamai Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies a punkto i papunkčio, to paties reglamento 10 straipsnio 3 dalies ir Reglamento Nr. 1408/71 76 straipsnio 1 dalies pažeidimais, atsisakymu taikyti ir klaidingu aiškinimu. CNPF ginčija CSSS sprendimą, nes jame, pažeidžiant Sąjungos teisę, apskaičiuojant diferencinį priedą nebuvo atsižvelgta į Elterngeld motyvuojant tuo, kad ši pašalpa priklausė ir buvo mokama motinai, o atliekant minėtą skaičiavimą reikėjo atsižvelgti tik į vaikams priklausančias pašalpas, net jei jos iš tiesų buvo mokamos tėvams.
39. Tokiomis aplinkybėmis suabejojęs dėl to, į kurias išmokas šeimai reikia atsižvelgti nustatant diferencinį priedą, Cour de cassation (Liuksemburgas) 2012 m. liepos 12 d. nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar, apskaičiuojant galimą mokėti [diferencinį priedą] pagal <...> Reglamento <...> Nr. 1408/71 <...> 1 straipsnio u punkto i papunktį ir 4 straipsnio 1 dalies h punktą bei 76 straipsnį ir <...> Reglamento <...> Nr. 574/72 <...> 10 straipsnio b punkto i papunktį, kompetentingai darbo vietos valstybės įstaigai privaloma atsižvelgti į visas gyvenamosios vietos valstybėje darbuotojo migranto šeimos gaunamas išmokas, šiuo atveju – Vokietijos teisės aktuose numatytas išmokas [Elterngeld] ir [Kindergeld], kaip į tos pačios rūšies išmokas šeimai?“
IV – Procesas Teisingumo Teisme
40. M. ir U. Wiering, CNPF ir Europos Komisija pateikė rašytines ir žodines pastabas posėdyje.
41. M. ir U. Wiering mano, kad apskaičiuojant diferencinio priedo sumą reikia atsižvelgti tik į tos pačios rūšies išmokas. Jų teigimu, į Elterngeld neturėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant diferencinį priedą, nes Elterngeld ir Kindergeld nėra tos pačios rūšies išmokos. M. ir U. Wiering pažymi, kad jų vaikai buvo vieninteliai Kindergeld kreditoriai, o U. Wiering buvo vienintelė Elterngeld kreditorė, todėl jai turėjo priklausyti pakaitinis atlyginimas, mokamas tėvui, laikinai atsisakančiam visos arba dalies savo profesinės veiklos, kad galėtų visą laiką arba didžiąją jo dalį skirti vieno ar kelių savo vaikų auginimui.
42. CNPF teigia, kad Reglamente Nr. 1408/71 tiesiogiai nenumatytas išmokų šeimai skirstymas pagal šių išmokų gavėją ar naudos gavėją. CNPF manymu, negalima teigti ir kad Elterngeld yra į reglamentų Nr. 1408/71 ir 574/72 taikymo sritį patenkanti išmoka, atskirta nuo specialiųjų gimimo arba įsivaikinimo pašalpų(8), ir atsisakyti į ją atsižvelgti apskaičiuojant diferencinį priedą, nes ši išmoka yra naudinga tik „vaikus auginančiam šeimos nariui, šioje byloje – sutuoktinei, bet ne patiems vaikams arba vaikų vardu veikiančiam asmeniui“.
43. Komisija pažymi, kad niekas neginčija, jog šioje byloje nagrinėjamos išmokos yra šeimos pobūdžio. Komisija, remdamasi Sprendimu Feyerbacher(9), nurodo, kad Elterngeld yra pašalpa tėvams, skiriama asmeniui, kuris pats užtikrina vieno ar kelių savo vaikų priežiūrą ir auginimą, todėl jos tikslas labai panašus į byloje Hoever ir Zachow(10) nagrinėtos vaiko auginimo pašalpos tikslą. Toje byloje Teisingumo Teismas nusprendė, kad tokia pašalpa iš tiesų yra išmoka šeimai, kuria siekiama atlyginti šeimos išlaidas, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio u punkto i papunktį, ir kad jos konkretus tikslas yra atlyginti už vaiko auginimą, grąžinti kitas priežiūros ir auginimo išlaidas ir, jei taikoma, sušvelninti finansinius nuostolius, atsiradusius atsisakius pajamų iš profesinės veiklos visą darbo dieną. Komisija teigia, kad iš teismų praktikos matyti, jog dėl vaiko priežiūros atostogų savo karjerą nutraukiantiems darbuotojams tam tikromis sąlygomis skiriamas pašalpas reikia prilyginti išmokai šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio u punkto i papunktį ir 4 straipsnio 1 dalies h punktą.
44. Per posėdį Komisija atsisakė rašytinėse pastabose išdėstytų argumentų, kad, atsižvelgiant į tai, jog U. Wiering nutraukė savo karjerą per vaiko priežiūros atostogas, buvo taikytinas Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį pagrindinę kompetenciją turėjo Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, o ne Vokietijos Federacinė Respublika, todėl apskritai neturėjo kilti klausimo dėl galimo Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės mokėtino diferencinio priedo.
45. Šioje byloje nereikšminga aplinkybė, dėl kurios kilo bylos šalių ginčas, ar per vaiko priežiūros atostogas U. Wiering visai, ar tik iš dalies nutraukė profesinę veiklą. Iš tiesų sutariama, kad per šį laikotarpį ji bet kuriuo atveju neprarado Tryro miesto tarnautojo ir todėl darbuotojo statuso. Dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taikytinas Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies b punktas, pagal kurį pagrindinę kompetenciją turinčia valstybe nare pripažintina Vokietijos Federacinė Respublika, ir tai atitinka prielaidą, kuria grindžiamas prejudicinis klausimas.
46. Be to, reikia pažymėti, kad būtų neprotinga nepripažinti darbuotoja motinos, nutraukusios profesinę veiklą per vaiko priežiūros atostogas(11). Kad pasinaudotų Elterngeld Vokietijoje, U. Wiering turėjo nutraukti arba apriboti profesinę veiklą(12). Jei, pavyzdžiui, U. Wiering nutrauktų profesinę veiklą, būtų taikomas Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnio 1 dalies a punktas, nes ji nebebūtų darbuotoja. Dėl to Vokietijos Federacinė Respublika prarastų pagrindinę kompetenciją turinčios valstybės narės statusą ir nebeturėtų mokėti Elterngeld. Viskas dar kartą pasikeistų, jei U. Wiering toliau dirbtų ne visą darbo dieną(13).
V – Vertinimas
47. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimu siekiama sužinoti, ar visas darbuotojo migranto šeimos jo gyvenamosios vietos valstybėje gaunamas išmokas šeimai (nagrinėjamoje byloje – Wiering šeimai Vokietijoje mokamas Kindergeld ir Elterngeld) reikia pripažinti esančiomis tos pačios rūšies, apskaičiuojant galimą diferencinį priedą, kurį turėtų sumokėti vieno iš tėvų darbo vietos valstybė (šiuo atveju – Liuksemburgo Didžioji Hercogystė) pagal Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio u punkto i papunktį, 4 straipsnio 1 dalies h punktą, 12 ir 76 straipsnius ir Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnio b punkto i papunktį.
A – „Sutapimo“ ir „diferencinio priedo“ sąvokos išmokų šeimai srityje
48. Atsižvelgiant į pateikto klausimo formuluotę, pirmiausia reikia apibrėžti Reglamente Nr. 1408/71 įtvirtintas „sutapimo“ ir „diferencinio priedo“ sąvokas išmokų šeimai srityje.
49. Reglamento Nr. 1408/71 73 straipsnyje numatyta, kad pagal darbo sutartį dirbantis asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo už savo šeimos narius, gyvenančius kitos valstybės narės teritorijoje, turi teisę gauti šeimos išmokas, mokamas pagal darbo vietos valstybės teisės aktų nuostatas, tartum jie gyventų toje valstybėje. Šia nuostata siekiama palengvinti darbuotojams migrantams pašalpų šeimai gavimą valstybėje, kurioje jie dirba, jeigu šeima su jais neatvyko(14).
50. Vis dėlto, kai išmokos šeimai už tą patį laikotarpį tam pačiam šeimos nariui yra numatytos ir pagal valstybės narės, kurioje šeimos nariai gyvena, ir pagal valstybės narės, kurioje darbuotojas migrantas dirba, teisės aktus, Reglamento Nr. 1408/71 12 ir 76 straipsniuose ir Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnyje numatytos konkrečios taisyklės, kuriomis nustatoma pagrindinę kompetenciją mokėti išmokas šeimai turinti valstybė narė siekiant išvengti neleistino sutapimo.
51. Iš tiesų, vadovaujantis Reglamento Nr. 1408/71 27 konstatuojamojoje dalyje įtvirtintu tikslu išvengti neleistino išmokų sutapimo, šio reglamento 12 straipsnyje „Išmokų sutapimo išvengimas“, be kita ko, 1 dalyje, nurodoma, kad reglamentas „negali nei suteikti, nei išsaugoti teisės gauti kelias tos pačios rūšies išmokas už vieną ir tą patį privalomo draudimo laikotarpį“(15).
52. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento Nr. 1408/71 12 straipsnis yra šio reglamento I dalyje „Bendrosios nuostatos“, minėtoje nuostatoje įtvirtinti principai taikomi to paties reglamento 76 straipsnyje(16) ir Reglamento Nr. 574/72 10 straipsnyje(17) nustatytoms prioriteto taisyklėms teisės į išmokas arba pašalpas šeimai sutapimo atveju.
53. Vis dėlto Sprendime Ferraioli(18) Teisingumo Teismas priminė, kad Reglamento Nr. 1408/71 nuostatų aiškinimui turi įtakos sutartyse įtvirtintas tikslas įgyvendinti laisvą darbuotojų judėjimą, ir šio reglamento 76 straipsnio negalima taikyti taip, kad juo, pakeičiant galimas vienos valstybės narės pašalpas kitoje valstybėje narėje mokėtinomis pašalpomis, iš darbuotojo būtų atimta galimybė gauti palankiausias pašalpas. Teisingumo Teismo teigimu, pagal principus, kuriais grindžiamas Reglamentas Nr. 1408/71, reikalaujama užtikrinti, kad jei gyvenamosios vietos valstybės mokamų išmokų dydis yra mažesnis nei kitos valstybės narės skolininkės mokėtinų išmokų dydis, darbuotojas neprarastų teisės gauti didesnę sumą ir teisės iš minėtos kitos valstybės socialinės apsaugos institucijos gauti priedą, lygų šių dviejų sumų skirtumui(19).
54. Sąjungos teisės aktų leidėjas įtvirtino išmokų šeimai sutapimo išvengimo taisyklių įgyvendinimo sąlygas, kuriose, be kita ko, numatytas keitimasis informacija tarp gyvenamosios vietos ir darbo vietos valstybių narių, siekiant palyginti nagrinėjamas išmokas ir jų sumas, kad būtų įmanoma nustatyti galimo diferencinio priedo dydį(20).
B – „Tos pačios rūšies“ išmokos
55. Kadangi Reglamento Nr. 1408/71 12 straipsnyje įtvirtinta, jog neleistinu sutapimu pripažįstama tik teisė gauti kelias tos pačios rūšies išmokas už vieną ir tą patį privalomojo draudimo laikotarpį(21), norint nustatyti, ar šioje byloje atsiranda teisė gauti diferencinį priedą, visų pirma reikia patikrinti nagrinėjamų išmokų pobūdį.
56. Kitaip tariant, tik tos pačios rūšies išmokos šeimai yra palyginamos ir negali būti sudedamos. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad naudos gavėjas turi teisę gauti didesnę iš dviejų išmokų, jei pagrindinę kompetenciją turinčios valstybės narės skiriama suma yra mažesnė už šią sumą, jam turi būti sumokamas diferencinis priedas.
57. Manau, kad iš nusistovėjusios teismo praktikos šioje srityje matyti, jog išmokų rūšies vertinimas, be kita ko, siekiant nustatyti, ar taikytina Reglamento Nr. 1408/71 12 straipsnio 1 dalis, būtinai turi susidėti iš dviejų dalių: pirma, susijusios su išmokų tikslų ir ypatumų apibrėžimu ir, antra, susijusios su šių išmokų naudos gavėjų nustatymu.
58. Sprendime Knoch(22) Teisingumo Teismas nusprendė, kad socialinės apsaugos išmokos, nepaisant įvairių nacionalinių teisės aktų ypatumų, laikomos tos pačios rūšies išmokomis, kai sutampa jų objektas ir tikslas bei apskaičiavimo bazė ir skyrimo sąlygos. Tačiau išmokų klasifikavimo negali lemti tik formalios savybės.
59. Vis dėlto Teisingumo Teismas nurodė, kad dėl įvairių nacionalinių socialinės apsaugos sistemų skirtumų visiško apskaičiavimo bazės ir skyrimo sąlygų sutapimo reikalavimas reikštų, jog 12 straipsnyje įtvirtinto sutapimo draudimo taikymas būtų gerokai apribotas. Toks rezultatas prieštarautų šio draudimo tikslui, t. y. išvengti socialinių išmokų neleistino sutapimo atvejų(23).
60. Be to, Sprendime Dammer(24) Teisingumo Teismas nusprendė, kad, vadovaujantis Reglamento Nr. 1408/71 12 straipsnio 1 dalimi, sutapimą reikia pripažinti, kai teisės į išmokas šeimai dėl to paties vaiko atsiranda dviem skirtingiems asmenims, toje byloje – abiem tėvams. Reglamento Nr. 1408/71 nuostatų, kuriomis reguliuojamas išmokų šeimai sutapimo klausimas, prasmė ir jame įtvirtinti sutapimo atvejų nagrinėjimo būdai taip pat patvirtina, jog 12 straipsnio tikslas yra užkirsti kelią tam, kad tiesioginis išmokos šeimai naudos gavėjas, t. y. darbuotojas, ir netiesioginiai naudos gavėjai, t. y. darbuotojo šeimos nariai, vienu metu galėtų gauti dvi tos pačios rūšies išmokas(25).
C – Taikymas nagrinėjamai bylai
1. Liuksemburgo pašalpos šeimai ir Vokietijos Elterngeld
61. Reikia priminti, kad šioje byloje Liuksemburgo Didžioji Hercogystė turėtų sumokėti diferencinį priedą tik jei šioje valstybėje galiojančios išmokos šeimai būtų didesnės, nei skiriamos Vokietijoje. Taigi būtina nustatyti, ar Elterngeld yra tos pačios rūšies išmoka kaip Liuksemburgo pašalpos šeimai, atsižvelgiant į tai, kad neginčijama, jog minėtos pašalpos šeimai yra tos pačios rūšies kaip Kindergeld.
62. Iš tiesų šios išvados 22 ir paskesniuose punktuose apibūdintų Kindergeld pagrindinė paskirtis yra „užtikrinti minimalųjį vaiko gyvenimo lygį“, neatsižvelgiant į šeimos narių pajamas arba turtą ir į galimą tėvų profesinę veiklą. Tam tikrais atvejais Kindergeld skiriami pačiam vaikui.
63. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors Kindergeld tikslas yra suteikti galimybę tėvams padengti dėl vaiko poreikių atsiradusias išlaidas, galutinis jos naudos gavėjas yra vaikas, o ne tėvai. Neginčijama, kad Kindergeld yra tos pačios rūšies, kaip šios išvados 13–15 punktuose apibūdintos Liuksemburgo pašalpos šeimai. Vaikų buvimas yra būtina šios išmokos sąlyga, nes nacionalinis teisės aktų leidėjas įtvirtino asmeninę vaikų teisę į šią išmoką.
64. Dėl Elterngeld visų pirma reikia pažymėti, kad pagrindinės bylos šalys ir Komisija šioje byloje neginčija jų priskyrimo prie „išmokų šeimai“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 1 dalies h punktą. Aš pritariu šiai nuomonei. Iš atsakymų į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir Vokietijos vyriausybei pateiktus prašymus pateikti paaiškinimus aiškiai matyti, kad ši išmoka automatiškai suteikiama tam tikrus objektyvius kriterijus atitinkantiems asmenims, neatliekant jokio individualaus ar diskrecija pagrįsto asmeninių poreikių įvertinimo(26), ir yra tiesiogiai susijusi su viena iš Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 1 dalyje išvardytų rizikų, nes ja siekiama padėti šeimą išlaikantiems apdraustiesiems, kartu įpareigojant visuomenę prisidėti prie jų išlaidų.
65. Be to, Sprendime Kuusijärvi(27) Teisingumo Teismas nusprendė, kad išmokai šeimai, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1408/71 1 straipsnio u punkto i dalį ir 4 straipsnio 1 dalies h punktą, reikia prilyginti išmoką, kurios tikslas – suteikti galimybę vienam iš tėvų visą laiką skirti mažam vaikui auginti, t. y. atlyginti už vaiko auginimą, apmokėti kitas vaiko priežiūros ir auginimo išlaidas ir, jei taikoma, sušvelninti finansinius nuostolius, atsiradusius atsisakius pajamų iš profesinės veiklos.
66. Vis dėlto manau, kad Elterngeld dėl daugelio priežasčių aiškiai skiriasi nuo Liuksemburgo pašalpų šeimai, vertinant, pirma, jų tikslus ir ypatumus, ir, antra, naudos gavėjus, ir nors galima šias abi išmokas priskirti prie išmokų šeimai, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1408/71 4 straipsnio 1 dalies h punktą, tai nėra tos pačios rūšies išmokos, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 12 straipsnį.
67. Iš Vokietijos vyriausybės atsakymo į prašymą pateikti paaiškinimus matyti, kad Elterngeld yra skirti, pirma, padėti šeimoms išlaikyti savo gyvenimo lygį, kai tėvai daugiausia laiko skiria savo vaikams, ir, antra, padėti tėvams, ypač neseniai jais tapusiems, suteikiant jiems galimybę šiuo laikotarpiu rūpintis tik savo vaikais ir todėl laikinai visai arba iš dalies atsisakyti profesinės veiklos. Jei vaiku besirūpinantis tėvas nutraukia arba apriboja savo profesinę veiklą, atsižvelgiant į jo asmenines pajamas, jam atlyginamos prarastos pajamos, kol vaikui sueis vieni metai, ir suteikiama pagalba, skirta šeimos gyvenimo lygiui išlaikyti.
68. Vokietijos vyriausybės teigimu, Elterngeld taip pat siekiama prisidėti prie galimybės abiem tėvams minėtu laikotarpiu geriau užtikrinti ekonomines jų gyvenimo sąlygas. Ši pašalpa turi užkirsti kelią nuolatiniam pajamų sumažėjimui, keliančiam priklausomybės nuo valstybės išmokų riziką, užtikrinti laisvą pasirinkimą tarp šeimos arba darbo ir skatinti ekonominę nepriklausomybę.
69. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad kai vienas iš tėvų, kaip antai Tryro miesto tarnautoja U. Wiering, prižiūri savo vaiką, užuot vykdęs profesinę veiklą, Elterngeld iš dalies kompensuoja jos prarastas pajamas, todėl šiai išmokai būdinga pakaitinių arba kitų pajamų funkcija.
70. Šį pakaitinių arba kitų pajamų aspektą patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad Elterngeld dydis paprastai atitinka 67 % anksčiau gauto atlyginimo, taikant 1 800 eurų mėnesiui ribą.
71. Be to, nors kai kurie Elterngeld skyrimo kriterijai akivaizdžiai susiję su vaiku, pavyzdžiui, pats vaiko buvimas ir jo amžius(28), manau, kad įvertinus šios išmokos tikslus ir ypatumus nekyla abejonių, jog Elterngeld naudos gavėjas yra vaiką prižiūrintis tėvas, o ne pats vaikas. Taigi, išskyrus 300 eurų skyrimą, net jei tėvas anksčiau nevykdė jokios profesinės veiklos, bet per šios minimalios išmokos skyrimo laikotarpį jis tikrai negali jos vykdyti visą darbo dieną(29), matyti akivaizdus ryšys tarp profesinės veiklos vykdymo arba nevykdymo ir Elterngeld(30).
72. Tai reiškia, kad per vaiko priežiūros atostogas U. Wiering skirti Elterngeld nėra tos pačios rūšies išmoka kaip Liuksemburgo pašalpos šeimai ir į ją nereikia atsižvelgti apskaičiuojant galimo diferencinio priedo, mokėtino už M. ir U. Wiering vaikus, jei Vokietijoje skirti Kindergeld yra mažesni už minėtas išmokas.
2. Liuksemburgo vaiko auginimo pašalpa ir Vokietijos Elterngeld
73. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytą diferencinį priedą reikia pripažinti galimu priedu prie Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje galiojančių dviejų išmokų šeimai, t. y. pašalpų šeimai ir vaiko auginimo pašalpos, dar reikia atsakyti į klausimą, ar Elterngeld galima laikyti tos pačios rūšies išmoka šeimai, kaip Liuksemburgo vaiko auginimo pašalpa.
74. Reikia priminti, kad sutuoktiniai Wiering neprašė skirti vaiko auginimo pašalpos, bet CNPF, atlikdama skaičiavimus, ją įtraukė savo iniciatyva ir yra rimtų abejonių dėl to, ar M. ir U. Wiering būtų turėję teisę ją gauti(31).
75. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti minėtus patikrinimus, Liuksemburgo socialinės apsaugos kodekso 299 straipsnio 1 dalyje numatyta vaiko auginimo pašalpa, kaip ir Elterngeld, siekiama bent iš dalies kompensuoti tėvo, daugiausia auginančio vaikus šeimos būste ir nevykdančio profesinės veiklos arba negaunančio kitų pajamų, prarastas pajamas. Tik jei šeima gauna mažesnes nei nustatyto dydžio pajamas, 1 dalyje įtvirtintas principas netaikomas ir vaiko auginimo pašalpą gali gauti asmuo, vykdantis profesinę veiklą arba gaunantis kitas pajamas(32). Be to, 299 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pusę vaiko auginimo pašalpos paprastai gali gauti asmuo, kuris vykdo profesinę veiklą ne visą darbo dieną ir daugiausia augina vaikus šeimos būste bent tiek, kiek trunka pusė įprasto darbo laiko, o tai patvirtina ryšį tarp Liuksemburgo vaiko auginimo pašalpos ir profesinių ar kitų pajamų praradimo kompensavimo.
76. Taigi atrodo, kad įvertinus Liuksemburgo vaiko auginimo pašalpos ir Elterngeld tikslus, ypatumus ir galimus naudos gavėjus, šias pašalpas galima pripažinti tos pačios rūšies išmokomis šeimai.
3. Apibendrinimas
77. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų galima prieiti prie išvados, kad apskaičiuojant galimą diferencinį priedą, kurį turėtų sumokėti Liuksemburgo Didžioji Hercogystė dėl pašalpų šeimai, į kurias turi teisę M. ir U. Wiering vaikai, į Elterngeld atsižvelgti nereikia.
78. Tačiau norint atsakyti į klausimą, ar Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei gali tekti mokėti diferencinį priedą dėl pašalpų šeimai ir vaiko auginimo pašalpos, būtina atskirti du atvejus: apskaičiuojant galimą diferencinį priedą, mokėtiną dėl Liuksemburgo pašalpų šeimai, reikia atlikti palyginimą tik su Vokietijos Kindergeld, o apskaičiuojant galimą diferencinį priedą, mokėtiną dėl vaiko auginimo pašalpos, reikia atlikti palyginimą tik su Vokietijos Elterngeld.
VI – Išvada
79. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Cour de cassation pateiktą prejudicinį klausimą atsakyti taip:
1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 iš dalies pakeistos ir atnaujintos redakcijos, iš dalies pakeistos 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1992/2006, 4 straipsnio 1 dalies h punktą, 12, 73 ir 76 straipsnius ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72, nustatančio Reglamento Nr. 1408/71 įgyvendinimo tvarką, 10 straipsnį reikia aiškinti taip, kad Vokietijos teisės aktuose numatyta išmoka šeimai, kaip antai Elterngeld, nėra tos pačios rūšies, kaip tuose pačiuose teisės aktuose numatyta išmoka, kaip antai Kindergeld, arba kaip Liuksemburgo teisės aktuose numatytos pašalpos šeimai, todėl į ją nereikia atsižvelgti apskaičiuojant darbuotojo migranto vaikams galimo mokėti pašalpų šeimai diferencinio priedo.