Byla T‑230/10

Ispanijos Karalystė

prieš

Europos Komisiją

„EŽŪOGF – Garantijų skyrius – Nefinansuojamos išlaidos – Vaisiai ir daržovės – Pareiga pateisinti išlaidas – Gamintojų organizacijų pripažinimo sąlygos“

Sprendimo santrauka

1.      Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vaisiai ir daržovės – Gamintojų organizacijos – Finansavimas iš EŽŪOGF – Sąlyga – Patirtų išlaidų įrodymas

(Tarybos reglamento Nr. 2200/96 15 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa; Komisijos reglamento Nr. 1433/2003 18 straipsnio 2 dalies c punktas)

2.      Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vaisiai ir daržovės – Gamintojų organizacijos – Finansavimas iš EŽŪOGF – Nacionalinės valdžios institucijų vykdomas šių organizacijų pripažinimas – Sąlyga – Demokratinis veikimas

(Tarybos reglamento Nr. 2200/96 11 straipsnio 1 dalies d punktas; Komisijos reglamento Nr. 1432/2003 4 straipsnis, 13 straipsnio 2 dalies b punktas ir 14 straipsnio 2 dalis)

1.      Iš Reglamento Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo 15 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos, siejamos su Reglamento Nr. 1433/2003, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 2200/96 taikymo taisykles dėl veiklos fondų, veiksmų programų ir finansinės pagalbos, 18 straipsnio 2 dalies c punktu, matyti, kad Sąjungos finansinė pagalba veiksmų programai vykdyti gamintojų organizacijai gali būti skiriama tik su sąlyga, jog bus pateikti įrodymai dėl vykdant šią programą patirtų išlaidų.

Pagal šią taisyklę neatmetama galimybė atsižvelgti į aplinkosauginės pakavimo vadybos išlaidas, jeigu šias išlaidas tiesiogiai dengia platintojai, o netiesiogiai – gamintojų organizacijos. Iš tiesų reikalaujama tik įrodymo, kad gamintojų organizacijos tiesiogiai arba netiesiogiai dengia nagrinėjamas išlaidas.

(žr. 19, 20 ir 22 punktus)

2.      Su gamintojų organizacijomis susijusiomis Sąjungos teisės normomis siekiama užtikrinti šių organizacijų demokratinį veikimą, ir būtent taikant du principus. Viena vertus, gamintojų organizacijos gamintojai nariai turi kontroliuoti savo organizaciją ir jos sprendimus. Kita vertus, iš gamintojų organizacijos narių bent penki turi būti gamintojai ir nė vienas iš šių narių iš principo negali turėti daugiau nei 20 % balsavimo teisių.

Tam, kad būtų užtikrintas demokratinis gamintojų organizacijų veikimas, reikia atsižvelgti į fizinių ar juridinių asmenų, kuriems priklauso gamintojų organizacijų narių kapitalas, tapatybę. Nesant tokio patikrinimo, tas pats fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi gamintojų organizacijos kelių narių kapitalo didžiąją dalį ar net visą kapitalą ir dėl to vykdo jų ir visų pirma jų priimamų sprendimų kontrolę, galėtų būti pasislėpęs už šių narių. Esant tokioms aplinkybėms, antrasis minėtas principas galėtų būti apeinamas, nes matomas gamintojų organizacijos narių skaičius neatspindėtų iš tiesų nepriklausomų gamintojų organizacijos narių skaičiaus.

Be to, remiantis Reglamento Nr. 1432/2003, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 2200/96 taikymo taisykles dėl sąlygų gamintojų organizacijų pripažinimui ir gamintojų grupių preliminariam pripažinimui, 14 straipsnio 2 dalies antro sakinio nuostatomis, vieno asmens turimų balsavimo teisių maksimalaus procentinio dydžio – 20 % – padidinimas, kurį gali atlikti valstybė narė, turi būti proporcingas šio nario indėliui į gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertę. Todėl valstybė narė privalo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta situacijos, kai vienas narys gamintojų organizacijoje kontroliuoja daugiau nei 20 % balsavimo teisių.

(žr. 47–51, 53, 57, 59 punktus)