Language of document : ECLI:EU:C:2005:773

Byla C‑63/04

Centralan Property Ltd

prieš

Commissioners of Customs & Excise

(High Court of Justice (England & Wales), Chancery Division prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Šeštoji PVM direktyva – 20 straipsnio 3 dalis – Ilgalaikis turtas – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Atskaitų patikslinimas – Nekilnojamasis turtas – Turto perleidimas dviem susijusiais sandoriais, iš kurių vienas neapmokestinamas, o kitas apmokestinamas – Proporcijos nustatymas“

Sprendimo santrauka

Mokesčių teisės nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Perkant sumokėto mokesčio atskaita – Ilgalaikis turtas – Anksčiau atliktos atskaitos tikslinimas – Turto perleidimas dviem susijusiais sandoriais, iš kurių vienas neapmokestinamas, o kitas apmokestinamas, prieš tikslinimo laikotarpio pabaigą – Proporcijos nustatymas

(Tarybos direktyvos 77/388 5 straipsnio 1 dalis ir 20 straipsnio 3 dalis)

Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388 dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 17–20 straipsniuose numatytos atskaitų ir tikslinimo sistemos tikslas – sukurti glaudų ir tiesioginį ryšį tarp teisės į perkant sumokėto mokesčio atskaitą ir prekių bei paslaugų naudojimo apmokestinamiems sandoriams.

Šios direktyvos 20 straipsnio 3 dalį, kuri konkrečiai reglamentuoja ilgalaikio turto tiekimo nepasibaigus tikslinimo laikotarpiui atvejį, reikia aiškinti taip: kai su vienu asmeniu už didelį atlyginimą sudaryta ilgalaikio turto 999 metų nuomos sutartis, o po trijų dienų kitam asmeniui už gerokai mažesnę sumą perleista šio turto susigrąžinimo teisė („freehold reversion“), jeigu šie du sandoriai

–      yra neatskiriamai susiję ir

–      pirmas sandoris yra neapmokestinamas, o antras sandoris yra apmokestinamas,

–      ir jei šie sandoriai yra prekių tiekimas pagal tos pačios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį, nes jais perduota teisė kaip savininkui disponuoti ilgalaikiu turtu,

nagrinėjamas turtas iki pasibaigiant tikslinimo laikotarpiui laikomas turtu, naudojamu ekonominei veiklai, kuri proporcingai abiejų sandorių vertėms yra iš dalies apmokestinama, o iš dalies neapmokestinama.

(žr. 56, 73, 82 punktus ir rezoliucinę dalį)