TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2023 m. lapkričio 23 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Žemės ūkis – Bendras rinkų organizavimas – Vyno sektoriaus produktų ženklinimas ir pateikimas – Kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos – Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/33 – 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Vyno gamybą vykdančios vynuogininkystės valdos nuoroda – Vynuogynų ir vynspaudės nuoma iš kitos vynuogininkystės valdos – Vyno gamyba, vykdoma tik pavadinimą jam suteikiančioje vynuogininkystės valdoje“
Byloje C‑354/22
dėl Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) 2022 m. kovo 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2022 m. birželio 1 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Weingut A
prieš
Land Rheinland-Pfalz
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas E. Regan, teisėjai Z. Csehi, M. Ilešič (pranešėjas), I. Jarukaitis ir D. Gratsias,
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
posėdžio sekretorius I. Illéssy, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2023 m. gegužės 3 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Weingut A, atstovaujamo Rechtsanwalt H. Eichele,
– Land Rheinland-Pfalz, atstovaujamos Fachreferent S. Reuter ir Regierungsrätin E. Wagner,
– Europos Komisijos, atstovaujamos B. Hofstötter ir B. Rechena,
susipažinęs su 2023 m. liepos 6 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškų, prieštaravimo procedūros, vartojimo apribojimų, produkto specifikacijų keitimo, apsaugos panaikinimo, ženklinimo ir pateikimo (OL L 9, 2019, p. 2), iš dalies pakeisto 2021 m. birželio 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1375 (OL L 297, 2021, p. 16) (toliau – Deleguotasis reglamentas 2019/33), 54 straipsnio 1 dalies antros pastraipos išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Weingut A ir Land Rheinland-Pfalz (Reino krašto-Pfalco federalinė žemė, Vokietija; toliau – federalinė žemė) ginčą dėl terminų „Weingut“ (vyno ūkis) ir „Gutsabfüllung“ (išpilstyta į butelius vyno ūkyje) vartojimo pateikiant vynus, pagamintus iš nuomojamuose vynuogynuose užaugintų ir iš kitos vynuogininkystės valdos išsinuomotoje vynspaudėje išspaustų vynuogių.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Reglamentas Nr. 1308/2013
3 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013, p. 671), iš dalies pakeistame 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2117 (OL L 435, 2021, p. 262) (toliau – Reglamentas Nr. 1308/2013), yra 3 straipsnis „Apibrėžtys“; jo 3 dalis suformuluota taip:
„Šiame reglamente vartojamos terminų apibrėžtys, nustatytos <…> [2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608)] <…>, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip.“
4 Reglamento Nr. 1308/2013 122 straipsnio „Deleguotieji įgaliojimai“ 1 dalyje numatyta:
„Siekiant atsižvelgti į vyno sektoriaus specifinius ypatumus, [Europos] Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių ir apribojimų, susijusių su:
a) ženklinimo duomenų, išskyrus numatytuosius šiame skirsnyje, pateikimu ir naudojimu;
<…>
c) neprivalomais duomenimis, susijusiais su:
<…>
iii) terminais, kuriais nurodoma valda, ir jų vartojimo sąlygomis;
<…>“
Reglamentas Nr. 1307/2013
5 Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio „Terminų apibrėžtys ir susijusios nuostatos“ 1 dalyje numatyta:
„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
<…>
b) valda – visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje;
<…>“
Deleguotasis reglamentas 2019/33
6 Deleguotojo reglamento 2019/33 34 ir 48 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(34) [Reglamento Nr. 1308/2013] 117–121 straipsniuose nustatytos vynuogių produktų ženklinimo ir pateikimo bendrosios taisyklės. Tame reglamente taip pat suderintas terminų, išskyrus aiškiai nurodytus Sąjungos teisės aktuose, naudojimas, jei tokie terminai nėra klaidinantys. Siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, turėtų būti nustatytos Sąjungos taisyklės dėl ženklinant vynuogių produktus privalomos pateikti informacijos. Be to, siekiant neklaidinti vartotojų, taip pat reikėtų išdėstyti nuostatas dėl neprivalomos ženklinimo informacijos naudojimo;
<…>
(48) vynuogynus naudojančios valdos, kurioje pagaminti vynuogių produktai, ir kurioje atliekami visi vyndarystės procesai, pavadinimo nurodymas gali teikti pridėtinę vertę gamintojams ir reikšti aukštesnės vertės nuorodą vartotojams. Todėl gamintojams turėtų būti leidžiama vynuogių produktų, ženklinamų saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda, etiketėse nurodyti valdos pavadinimą.“
7 Šio deleguotojo reglamento 1 straipsnyje „Dalykas“ nustatyta:
Šiame reglamente nustatomos taisyklės, kuriomis dėl saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir tradicinių terminų, taip pat dėl vyno sektoriaus produktų ženklinimo ir pateikimo papildomas [Reglamentas Nr. 1308/2013], ir kurios taikomos:
<…>
f) ženklinimui ir pateikimui.“
8 Minėto deleguotojo reglamento IV skyriaus nuostatos reglamentuoja vynuogių produktų ženklinimą ir pateikimą, o šio skyriaus 1 ir 2 skirsniuose atitinkamai išvardijama privaloma informacija (40–48 straipsniai) ir neprivaloma informacija (49–55 straipsniai).
9 To paties deleguotojo reglamento 54 straipsnio „Valdos nuoroda“ 1 dalyje nustatyta:
„Vynuogių produktams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar geografinė nuoroda, apibūdinti vartojami terminai, kurie susiję su VI priede išvardytomis valdomis ir kurie nėra išpilstytojo, gamintojo ar pardavėjo vardo, pavardės ar pavadinimo nuoroda.
Tie terminai naudojami tik tada, jei vynuogių produktas yra pagamintas tik iš tos valdos naudojamuose vynuogynuose nuimto vynuogių derliaus ir vyno gamybos procesas vykdomas tik toje valdoje.“
10 Deleguotojo reglamento 2019/33 VI priede pateiktas terminų, nurodytų jo 54 straipsnio 1 dalyje, sąrašas pagal kiekvieną valstybę narę. Šiame priede Vokietijos Federacinės Respublikos atveju išvardyti tokie terminai: „Burg, Domäne, Kloster, Schloss, Stift, Weinbau, Weingärtner, Weingut, Winzer“.
Vokietijos teisė
11 2009 m. balandžio 21 d. Weinverordnung (Nutarimas dėl vyno) (BGBl. I, p. 827) 38 straipsnyje nustatyta:
„1. Vynams [Federweißer, Landwein (krašto vynai), Qualitätswein (rūšiniai vynai), Prädikatswein (aukščiausios kokybės vynai), Sekt b.A. (putojantys vynai), Qualitätsperlwein b.A. (rūšiniai putojantys vynai) arba Qualitätslikörwein b.A. (rūšiniai likeriniai vynai)] ženklinti valdos nuorodą galima naudoti tik pagal Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo VI priedu.
<…>
4. Sąvoką „pagaminta ir išpilstyta į butelius“ gali vartoti tik:
1) vynuogininkystės valda, kurioje nuimtos šiam vynui gaminti naudojamos vynuogės;
<…>
3) konkrečiame regione arba netoli jo esanti valda, kuri kartu su vynuogininkystės valdomis, nuėmusiomis vyno gamybai naudojamas vynuoges, priklauso vynuogininkystės valdų grupei ir kuri iš tų vynuogių pagamino vyną.
5. Tuo atveju, jei tenkinamos 4 dalies pirmo sakinio 1 punkte nurodytos sąlygos, žodžių junginys „išpilstyta į butelius vyno ūkyje“ gali būti vartojamas tik jeigu:
1) vynuogininkystės įmonė tvarko mokesčių apskaitą;
2) už vyno gamybą atsakingas asmuo gali įrodyti, kad yra baigęs visą vynininkystės mokymo kursą; ir
3) vynuogynus, kuriuose buvo nuimtos tam tikram vynui gaminti panaudotos vynuogės, atitinkama vynuogininkystės įmonė naudoja bent nuo derliaus nuėmimo metų sausio 1 d.“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
12 Kasatorius pagrindinėje byloje Weingut A yra Mozelio regiono Celio (Vokietija) vietovėje esančios vynuogininkystės valdos savininkas. Jis vyną gamina iš vynuogių, užaugintų ne tik jam nuosavybės teise priklausančiuose, bet ir nuomojamuose vynuogynuose.
13 Vienas iš nuomojamų 2,15 ha ploto vynuogynų yra maždaug už 70 km nuo Celio, vyndariui B priklausančioje vynuogininkystės valdoje.
14 Abu vyndariai sudarė sutartį, pagal kurią vyndarys B augina kasatoriaus pagrindinėje byloje nuomojamus vynmedžius pagal jo nurodymus, taip pat kasmet, nuėmus vynuogių derlių, jam 24 valandoms išimtinai išnuomoja vynspaudę. Šiuo laikotarpiu vynspaudę galima naudoti tik nuomojamuose vynuogynuose užaugintoms vynuogėms perdirbti.
15 Pagal šią nuomos sutartį vynuogės spaudžiamos vyndario B valdoje pagal kasatoriaus pagrindinėje byloje vynininkystės metodus. Taip pagamintas vynas supilamas į statines, kurias į kasatoriaus pagrindinėje byloje valdą nuveža jo darbuotojai.
16 Federalinė žemė nusprendė, kad tokiomis aplinkybėmis kasatorius pagrindinėje byloje negalėjo naudoti nuorodų „Weingut“ ir „Gutsabfüllung“ vynui, pagamintam vyndario B valdoje esančiose patalpose, dėl to, kad jos nėra nuolatinė savarankiškai vykdomos veiklos vieta ir kad kasatorius pagrindinėje byloje nesamdo savo darbuotojų vynuogėms spausti.
17 Kasatorius pagrindinėje byloje kreipėsi į Verwaltungsgericht Trier (Tryro administracinis teismas, Vokietija), prašydamas pripažinti, kad turi teisę naudoti šias abi nuorodas. 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu tas teismas patenkino šį prašymą, iš esmės motyvuodamas tuo, kad kasatorius pagrindinėje byloje faktiškai vadovavo vyno gamybai, ją nuolat prižiūrėjo ir prisiėmė dėl jos išimtinę atsakomybę.
18 Dėl minėto sprendimo federalinė žemė pateikė apeliacinį skundą Oberverwaltungsgericht Rheinland-Pfalz (Reino krašto-Pfalco aukštesnysis administracinis teismas, Vokietija); jis 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu pakeitė minėtą teismo sprendimą ir atmetė kasatoriaus pagrindinėje byloje prašymą.
19 Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nusprendė, kad pagal Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo VI priedu, nuorodos „Weingut“ ir „Gutsabfüllung“ gali būti naudojamos tik tada, jei vynuogių produktas yra pagamintas tik iš vynuogių, užaugintų pavadinimą jam suteikiančios vynuogininkystės valdos (toliau – pavadinimą suteikianti vynuogininkystės valda) vynuogynuose, ir jei vyno gamyba vykdoma tik toje valdoje. Vyno gamyba turi būti vykdoma vienoje valdoje – tame pačiame veiklos komplekse su nuolatine veiklos vieta, kuri nuolat skirta pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos savininkui ir kurioje dirba jam pavaldūs darbuotojai. Vyno gamybos etapų, pavyzdžiui, vynuogių spaudimo etapo, atskyrimas prieštarauja pagrindinei idėjai, kad „viskas turi likti tose pačiose rankose“.
20 To teismo teigimu, nagrinėjamos nuomos sutarties sąlygos neužtikrina, kad visiems vyno gamybos etapams vadovautų ir už juos būtų atsakingas tas pats fizinis ar juridinis asmuo, nes vynuogės galėjo būti spaudžiamos dalyvaujant ir kasatoriui pagrindinėje byloje, ir vynspaudę išnuomojusiam valdos savininkui, kuris tokiu atveju prisiima atsakomybę už darbus.
21 Kasatorius pagrindinėje byloje kreipėsi su kasaciniu skundu į Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Vokietija) – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą.
22 Šiam teismui kyla abejonių dėl to, ar gali būti laikoma, kad vyno gamyba buvo vykdoma „tik“ pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, jeigu šioje valdoje vynuogės spaudžiamos iš kitos vynuogininkystės valdos 24 valandoms išsinuomotoje vynspaudėje.
23 Visų pirma jis pažymi, kad Deleguotajame reglamente 2019/33 nepateikta sąvokos „valda“, kaip ji suprantama pagal jo 54 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, apibrėžties.
24 Dėl žemės ūkio paskirties žemės Teisingumo Teismas 2010 m. spalio 14 d. Sprendime Landkreis Bad Dürkheim (C‑61/09, EU:C:2010:606) ir 2015 m. liepos 2 d. Sprendime Wree (C‑422/13, EU:C:2015:438) jau yra nurodęs, kad lemiamas kriterijus nustatant, ar nuomojamas gamybos vienetas gali būti laikomas susijusiu su ūkininko valda ir jo valdomas, yra, be kita ko, tai, ar vykdydamas veiklą šis ūkininkas yra pakankamai nepriklausomas.
25 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nesant priešingų nuorodų, reikia daryti prielaidą, kad šie kriterijai taikomi ir esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama jo byloje. Vynuogininkystės teisės aktuose minėti kriterijai turi būti aiškinami siaurai.
26 Reikalavimą, kad nuolatinė veiklos vieta ir pavadinimą suteikianti vynuogininkystės valda būtų glaudžiai susijusios, patvirtina, pirma, Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antros pastraipos formuluotė. Iš tiesų pagal ją reikia ne tik to, kad vynas būtų gaminamas savininko valdoje, bet ir to, kad jis būtų gaminamas „tik“ šioje valdoje. Taip išreiškiamas ypač glaudaus ryšio tarp nuolatinės veiklos vietos ir pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos reikalavimas.
27 Antra, tokį siaurą aiškinimą leidžia patvirtinti nagrinėjamų teisės aktų genezė. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, 2009 m. įsigalioję Sąjungos teisės aktai dėl vyno sektoriaus produktų ženklinimo informacijos pateikimo ir naudojimo buvo pakeisti taip, kad nustatytas apribojimas, pagal kurį vyno gamyba turi būti vykdoma „tik“ pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje.
28 Trečia, nagrinėjamų teisės aktų prasmė ir tikslas yra apsaugoti vynuogininkystės valdų, kuriose auginami vynuogynai ir užtikrinama vyno gamyba nuo pradžios iki pabaigos, identifikacinius duomenis, siekiant patenkinti vartotojų lūkesčius – gauti aukščiausios kokybės vyną.
29 Vis dėlto neaišku, ar, remiantis 1988 m. spalio 18 d. Sprendime Erzeugergemeinschaft Goldenes Rheinhessen (311/87, EU:C:1988:483) ir 1994 m. birželio 29 d. Sprendime Baux (C‑403/92, EU:C:1994:269) nustatytais kriterijais, 24 valandoms išnuomota vynspaudė gali būti susieta su pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos veikla. Jeigu vynuogynų, esančių toli nuo pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos pagrindinės veiklos vietos, nuoma neturi įtakos nuorodai, logiška, kad įtakos jai neturės ir vynspaudės nuoma, siekiant vynuoges spausti in situ ir jų nevežti. Bendras veiklos įrenginių naudojimas yra įprastas gaminant vynus ir racionalus verslo valdymo požiūriu.
30 Kadangi pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos 24 valandoms išsinuomota vynspaudė gali būti susieta su šia valda, vis tiek reikia išsiaiškinti, kokie su darbuotojais susiję reikalavimai turi būti įvykdyti spaudžiant vynuoges. Atsižvelgiant į tai, visų pirma kyla klausimas, ar kasatorius pagrindinėje byloje arba jo darbuotojai privalo dalyvauti spaudžiant vynuoges.
31 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos kylantys reikalavimai, susiję su faktiniu vadovavimu ir nuolatine kontrole, patvirtina, kad kasatoriaus pagrindinėje byloje darbuotojų dalyvavimas yra privalomas ir vien teisės duoti nurodymus nepakanka. Dėl išpilstymo į butelius Teisingumo Teismas 1988 m. spalio 18 d. Sprendime Erzeugergemeinschaft Goldenes Rheinhessen (311/87, EU:C:1988:483) konstatavo, jog būtina, kad jį atliktų pats gamintojas. Taigi, atsižvelgiant į visos vyno gamybos pačioje pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje reikalavimą, neturi būti naudojamasi kitos vynuogininkystės valdos paslaugomis.
32 Be to, tuo atveju, jeigu vynuoges gali spausti ir vynspaudę išnuomojusios vynuogininkystės valdos darbuotojai, kyla klausimas, ar netikėtai iškilus problemoms jie gali būti įgaliojami savo iniciatyva įsikišti į vynuogių spaudimo procesą. Tokiais skubos atvejais sprendimai, kuriuos nuomotojos vynuogininkystės valdos darbuotojai turi priimti savarankiškai, prieš tai nesikreipdami į pavadinimą suteikiančią vynuogininkystės valdą, reiškia, kad šiuo atveju pastaroji valda faktiškai nebevadovauja darbams ir nuolat jų nebekontroliuoja.
33 Galiausiai, darant prielaidą, kad iš esmės pakanka atsakomybės, prisiimtos duodant nurodymą, reikia atsakyti į klausimą, ar kitaip turėtų būti tuo atveju, kai vynspaudę išnuomojusi ir vynuoges spaudžianti vynuogininkystės valda pati yra suinteresuota tuo, kaip jos spaudžiamos. Šiuo atveju kasatoriaus pagrindinėje byloje ir vyndario B sudarytoje sutartyje numatyta nuo išeigos ir pagaminto vyno kokybės priklausanti priemoka, o tai gali lemti valdos savininko suinteresuotumą tuo, kaip vynuogės spaudžiamos, ir jam tenkančią ekonominę riziką.
34 Šiomis aplinkybėmis Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar gali būti laikoma, kad vyno gamybos procesas vykdomas tik [pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje], kaip tai suprantama pagal [Deleguotojo reglamento 2019/33] 54 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, jeigu vynuogės spaudžiamos 24 valandoms iš kitos vynuogininkystės valdos išnuomotoje vynspaudėje, kurią šiuo laikotarpiu išimtinai naudoja pavadinimą suteikianti vynuogininkystės valda?
2. Jeigu į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar vynuoges spausti ar bent jau šį procesą prižiūrėti vietoje būtinai turi pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos darbuotojai, ar vynuoges spausti gali ir vynspaudę išnuomojusios vynuogininkystės valdos darbuotojai pagal pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos nurodymus?
3. Jeigu vynuoges spausti gali ir vynspaudę išnuomojusios vynuogininkystės valdos darbuotojai: ar netikėtai iškilus problemoms jie gali būti įgaliojami savo nuožiūra įsikišti į vynuogių spaudimo procesą?
4. Ar draudžiama vyno gamybą priskirti pavadinimą suteikiančiai vynuogininkystės valdai, jeigu vynspaudę nuomojanti ir vynuoges spaudžianti vynuogininkystės valda pati yra suinteresuota tuo, kaip vynuogės spaudžiamos, nes taip pat su šia vynuogininkystės valda sudarytoje sutartyje dėl vynuogynų eksploatavimo yra sutarta nuo išeigos ir kokybės priklausanti priemoka prie pagal plotą mokamo eksploatavimo atlygio, skaičiuojama už vieną „Kabinettwein“, „Spätlesewein“ („Vendages Tardives“) ir „Auslesewein“ kategorijos vyno hektolitrą?“
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
35 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad aplinkybė, jog nuomojamuose vynuogynuose užaugintos vynuogės spaudžiamos vynspaudėje, kuri trumpam perduota išimtinai naudoti pavadinimą suteikiančiai vynuogininkystės valdai pagal nuomos sutartį su kita vynuogininkystės valda, neleidžia pripažinti, kad vyno gamyba buvo vykdoma tik pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą.
36 Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad pagal Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalį vynuogių produktams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, apibūdinti vartojami terminai, kurie susiję su VI priede išvardytomis valdomis ir kurie nėra išpilstytojo, gamintojo ar pardavėjo vardo, pavardės ar pavadinimo nuoroda; šie terminai vartojami tik tada, jei vynuogių produktas yra pagamintas tik iš tos valdos naudojamuose vynuogynuose nuimto vynuogių derliaus ir vyno gamyba vykdoma tik toje valdoje.
37 Vadinasi, pagal Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą nagrinėjami terminai vartojami tik vynuogių produktams, kuriems suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, apibūdinti; nagrinėjamu atveju dėl šio reikalavimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui klausimų nekyla. Taigi į pirmąjį klausimą reikia atsakyti darant prielaidą, kad šiuo atveju nuomojamiems vynuogynams, esantiems maždaug už 70 km nuo pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos pagrindinės veiklos vietos, ir šiai veiklos vietai taikoma ta pati saugoma kilmės vietos nuoroda ar saugoma geografinė nuoroda, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
38 Tas pats pasakytina apie sąlygą, pagal kurią nagrinėjami terminai gali būti vartojami tik tuo atveju, jei vynuogių produktas yra pagamintas tik iš tos valdos naudojamuose vynuogynuose nuimto vynuogių derliaus, nes prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad šiuo atveju išnuomoti vynuogynai naudojami pagal kasatoriaus pagrindinėje byloje reikalavimus, ir dėl to klausimų nepateikė.
39 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimai yra susiję su sąlygomis, kurioms esant galima laikyti, kad vyno gamyba vykdoma tik pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, o konkrečiai, kalbant apie pirmąjį klausimą, su tuo, ar aplinkybė, kad vynspaudę ši valda išsinuomoja tik 24 valandoms, neleidžia pripažinti, kad vynuogių spaudimo procesas, taigi ir pats vyno gamybos procesas, buvo vykdomas tik toje valdoje.
40 Šiuo klausimu konstatuotina, kad Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „valda“ nėra apibrėžta nei šiame reglamente, nei netiesiogiai, darant nuorodą į valstybių narių nacionalinę teisę. Taigi ši sąvoka laikytina autonomiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri visoje Sąjungos teritorijoje turi būti aiškinama vienodai, atsižvelgiant ne tik į šios nuostatos tekstą, bet ir į jos kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2023 m. gegužės 11 d. Sprendimo Bezirkshauptmannschaft Lilienfeld, C‑155/22, EU:C:2023:394, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
41 Pirma, dėl Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antros pastraipos teksto pažymėtina, kad pagal šią nuostatą, be kita ko, reikalaujama, kad, norint vartoti joje nurodytus terminus, vyno gamyba turi būti vykdoma „tik“ pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje.
42 Šiuo klausimu primintina, kad šioje nuostatoje išskiriami keli gamybos etapai, tarp jų – vynuogių derliaus nuėmimas ir vyno gamyba iš jų, įskaitant vynuogių spaudimą. Kadangi, kaip savo rašytinėse pastabose pažymi Komisija, nuolatinė veiklos vieta patenka į sąvoką „valda“, žodis „tik“ paprasčiausiai patikslina, kad joks perdirbimo etapas vyno gamybos procese neturi būti vykdomas už šios valdos ribų, tačiau Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytos valdos apibrėžties šis žodis nesusiaurina.
43 Antra, dėl Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies konteksto pažymėtina, kad šį reglamentą Komisija priėmė naudodamasi jai pagal Reglamento Nr. 1308/2013 122 ir 227 straipsnius suteiktais įgaliojimais. Pagal Reglamento Nr. 1308/2013 122 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį deleguotuosius aktus galima priimti, be kita ko, dėl neprivalomų duomenų taisyklių, susijusių su „terminais, kuriais nurodoma valda, ir jų vartojimo sąlygomis“.
44 Nors sąvoka „valda“ taip pat neapibrėžta Reglamente Nr. 1308/2013, jo 3 straipsnio 3 dalyje daroma nuoroda į, be kita ko, Reglamente Nr. 1307/2013 pateiktas apibrėžtis. Taigi reikia atsižvelgti į Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte pateiktą apibrėžtį, pagal kurią „valda“ yra „visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje“.
45 Dėl geografinės erdvės, kurioje turi būti įvairūs gamybos vienetai, kad būtų laikomi valdos dalimi, Teisingumo Teismas nusprendė, kad gamintojas gali laisvai pasirinkti gamybos vietą, jeigu ji yra vienos valstybės narės teritorijoje. Vis dėlto jis turi valdyti visus gamybos vienetus, nereikalaujant, kad šiuos įrenginius naudojantis gamintojas būtų savininkas (šiuo klausimu žr. 2003 m. gegužės 8 d. Sprendimo Agrargenossenschaft Alkersleben, C‑268/01, EU:C:2003:263, 30 ir 33 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
46 Dėl reikalavimo, kad gamybos vienetas būtų valdomas paties ūkininko, Teisingumo Teismas nurodė, jog sąvoka „valdymas“ nereiškia, kad naudodamas atitinkamą žemės plotą žemės ūkio veiklai ūkininkas gali neribotai juo disponuoti. Vis dėlto ūkininkas turi būti pakankamai savarankiškas šiame žemės plote, kad galėtų vykdyti žemės ūkio veiklą (2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Avio Lucos, C‑176/20, EU:C:2022:274, 56 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
47 Kaip pažymėta generalinio advokato išvados 51 punkte, iš šio sprendimo 44–46 punktuose nurodytų argumentų pagal analogiją matyti, kad sąvoka „valda“, kaip ji suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalį, apima ne tik vyndariui nuosavybės teise priklausančią žemę arba netoli jos esančią žemę, bet gali apimti nuomojamus vynuogynus kitoje vietoje nei ta, kur šis vyndarys turi savo vynuogynus, nedarant poveikio kitoms šioje nuostatoje įtvirtintoms sąlygoms, visų pirma nurodytoms šio sprendimo 37 ir 38 punktuose.
48 Trečia, tokį aiškinimą patvirtina ir Deleguotojo reglamento 2019/33 nuostatų, kuriose reglamentuojamas neprivalomos ženklinimo informacijos naudojimas, tikslas.
49 Šiuo klausimu pažymėtina, kad Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama atsižvelgiant į jo 48 konstatuojamąją dalį, pagal kurią vynuogynus naudojančios valdos, kur pagaminti vynuogių produktai ir atliekami visi vyndarystės procesai, pavadinimą nurodant vynuogių produktų etiketėse siekiama suteikti vartotojams informaciją apie šia nuoroda patvirtinamą aukščiausios kokybės garantiją. Šis tikslas gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei užtikrinama, kad šie vartotojai nėra klaidinami identifikuojant už vyno gamybos procesą atsakingą valdą. Tokia išvada išplaukia ir iš šio reglamento 34 konstatuojamosios dalies, kurioje nurodyta, kad, siekiant neklaidinti vartotojų, reikėtų įtvirtinti nuostatas dėl neprivalomos ženklinimo informacijos naudojimo.
50 Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad neprivaloma informacija, kaip antai valdos nuoroda, siekiama užtikrinti tam tikrų pavadinimų vyną perkantiems vartotojams, kad pagrindiniai vyno gamybos proceso etapai, t. y. nuo derliaus nuėmimo iki vyno gamybos, vyko vyndariui, kuriam galima priskirti produkto kokybę, faktiškai vadovaujant, griežtai ir nuolat kontroliuojant, taip pat jam prisiimant išimtinę atsakomybę (šiuo klausimu žr. 1994 m. birželio 29 d. Sprendimo Baux, C‑403/92, EU:C:1994:269, 15 punktą).
51 Konkrečiai dėl žodžių junginio „gamintojo išpilstyta į butelius“, rodančio, kad gamintojas ir išpilstęs į butelius asmuo ar įmonė yra vienas ir tas pats subjektas, vartojimo Teisingumo Teismas taip pat nurodė, jog būtina, kad išpilstymo darbus atliktų pats gamintojas savo vynuogininkystės valdoje arba, kai gamintojas neturi išpilstymo į butelius įrangos, jie būtų atliekami tokiomis sąlygomis, kad būtų suteikiamos iš esmės tokios pačios garantijos. Tokios garantijos egzistuoja, be kita ko, tuo atveju, kai vyno gamyba vykdoma gamintojui faktiškai vadovaujant, griežtai ir nuolat kontroliuojant, taip pat jam prisiimant išimtinę atsakomybę. Šie reikalavimai padeda siekti vartotojo apsaugos ir jam suteikiamos teisingos informacijos tikslo (šiuo klausimu žr. 1988 m. spalio 18 d. Sprendimo Erzeugergemeinschaft Goldenes Rheinhessen, 311/87, EU:C:1988:483, 14–16 punktus).
52 Pažymėtina ir tai, kaip iš esmės nurodyta generalinio advokato išvados 65 punkte, jeigu pripažįstama, kad Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalyje nurodytiems terminams vartoti nebūtina, kad vynuogių auginimo ir derliaus nuėmimo darbai, kurie yra svarbūs galutiniam rezultatui, būtų atlikti vyndariui priklausančioje žemėje arba netoli jos esančioje žemėje, tas pats argumentas taikytinas vynuogių spaudimo procesui. Vis dėlto, kaip ir minėtų darbų atveju, svarbu įsitikinti, kad tokios valdos savininkas taip pat faktiškai vadovauja šiam procesui, griežtai ir nuolat jį kontroliuoja ir už jį yra atsakingas.
53 Vadinasi, vynuogių spaudimo procesas gali būti laikomas įvykdytu pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, nors jos spaudžiamos iš kitos valdos tik 24 valandoms išsinuomotoje vynspaudėje, su sąlyga, kad ši vynspaudė perduota išimtinai naudoti pirmosios valdos savininkui laikotarpiui, kuris būtinas vynuogėms išspausti, o tai galiausiai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
54 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad aplinkybė, jog nuomojamuose vynuogynuose užaugintos vynuogės spaudžiamos vynspaudėje, kurią pavadinimą suteikianti vynuogininkystės valda trumpam išsinuomojo iš kitos vynuogininkystės valdos, netrukdo pripažinti, kad vyno gamyba buvo vykdoma tik pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, su sąlyga, kad ši vynspaudė perduota išimtinai naudoti pavadinimą suteikiančiai vynuogininkystės valdai laikotarpiui, kuris būtinas vynuogėms išspausti, ir kad ši valda faktiškai vadovauja šiam vynuogių spaudimo procesui, griežtai ir nuolat jį kontroliuoja ir už jį yra atsakinga.
Dėl antrojo–ketvirtojo klausimų
55 Antruoju–ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, jog tam, kad vyno gamybą būtų galima laikyti vykdyta tik pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, vynuoges turi spausti patys šios valdos darbuotojai, o gal jas gali spausti vynspaudę išnuomojusios vynuogininkystės valdos darbuotojai, kuriems suteikiami įgaliojimai įsikišti į vynuogių spaudimo procesą netikėtai iškilus problemoms. Tam teismui taip pat kyla klausimas, kokią reikšmę turi tai, kad vynspaudę išnuomojusi vynuogininkystės valda pati yra suinteresuota tuo, kaip vynuogės spaudžiamos, visų pirma dėl sutarties sąlygos, kurioje numatyta nuo išeigos ir kokybės už vieną vyno hektolitrą priklausanti priemoka.
56 Pirmiausia reikia patikslinti, kad iš Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antros pastraipos formuluotės nematyti jokio reikalavimo, kad būtų ryšys tarp pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos ir vynuoges spaudžiančių darbuotojų.
57 Konstatuotina, kad šios nuostatos tikslas, kaip matyti iš šio sprendimo 49–51 punktų, t. y. suteikti vartotojams informaciją apie atitinkama nuoroda patvirtinamą aukščiausios kokybės garantiją, gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei šie vartotojai nėra klaidinami identifikuojant už vyno gamybos procesą atsakingus asmenis.
58 Taigi, nors tokie argumentai netrukdo tam tikros su vyno gamyba susijusios veiklos pavesti vynspaudę nuomojančios vynuogininkystės valdos darbuotojams, ši veikla turi būti vykdoma pavadinimą suteikiančiai vynuogininkystės valdai faktiškai vadovaujant, griežtai ir nuolat kontroliuojant, taip pat jai prisiimant išimtinę atsakomybę (pagal analogiją žr. 1988 m. spalio 18 d. Sprendimo Erzeugergemeinschaft Goldenes Rheinhessen, 311/87, EU:C:1988:483, 15 punktą).
59 Tam, kad šis reikalavimas būtų įvykdytas, vynuogių spaudimo atveju būtina, kad pavadinimą suteikianti vynuogininkystės valda griežtai ir nuolat prižiūrėtų ir kontroliuotų, kad vynuogės būtų spaudžiamos pagal jos pačios reikalavimus, o to, kad ji pateikia vien nuorodą į galimus vynspaudę nuomojančios vynuogininkystės valdos nurodymus, šiuo atveju negali pakakti.
60 Be to, tai reiškia, kad jeigu spaudžiant vynuoges iškyla nenumatytų problemų, dėl kurių reikia nedelsiant priimti sprendimus, juos priima pats pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos savininkas arba jos darbuotojai. Iš tiesų tokiais skubos atvejais negalima pavesti tretiesiems asmenims priimti būtinų sprendimų, nes toks pavedimas neleistų užtikrinti kokybės garantijos, kylančios iš to, kad vyno gamyba vykdoma tik pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, taigi jai faktiškai vadovaujant.
61 Galiausiai reikia pridurti, kad galimas valdos, nuomojančios vynspaudę pavadinimą suteikiančiai vynuogininkystės valdai, interesas, kaip antai gauti nuo išeigos ir kokybės už vieną vyno hektolitrą priklausančią priemoką, nėra svarbus siekiant nustatyti, ar vyno gamyba vykdoma tik pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, kaip tai suprantama pagal Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, nes toks interesas negali pakenkti garantijai, kad vyno gamyba vykdoma pavadinimą suteikiančiai vynuogininkystės valdai faktiškai vadovaujant, griežtai ir nuolat kontroliuojant, taip pat jai prisiimant išimtinę atsakomybę.
62 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį–ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti: Deleguotojo reglamento 2019/33 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad vyno gamyba vykdoma tik pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, net jeigu vynuoges spaudė šiai valdai vynspaudę išnuomojusios vynuogininkystės valdos darbuotojai, su sąlyga, kad pavadinimą suteikiančios vynuogininkystės valdos savininkas faktiškai vadovauja šiam vynuogių spaudimo procesui, griežtai ir nuolat jį kontroliuoja ir už jį yra atsakingas. Aplinkybė, kad vynspaudę išnuomojusi vynuogininkystės valda pati yra suinteresuota tuo, kaip vynuogės spaudžiamos, visų pirma dėl sutarties sąlygos, kurioje numatyta nuo išeigos ir kokybės už vieną vyno hektolitrą priklausanti priemoka, nėra svarbi siekiant nustatyti, ar vyno gamyba gali būti laikoma vykdyta pavadinimą suteikiančioje vynuogininkystės valdoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
1. 2018 m. spalio 17 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl vyno sektoriaus kilmės vietos nuorodų, geografinių nuorodų ir tradicinių terminų apsaugos paraiškų, prieštaravimo procedūros, vartojimo apribojimų, produkto specifikacijų keitimo, apsaugos panaikinimo, ženklinimo ir pateikimo, iš dalies pakeisto 2021 m. birželio 11 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1375, 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
turi būti aiškinama taip:
aplinkybė, kad nuomojamuose vynuogynuose užaugintos vynuogės spaudžiamos vynspaudėje, kurią pavadinimą vynui suteikianti vynuogininkystės valda trumpam išsinuomojo iš kitos vynuogininkystės valdos, netrukdo pripažinti, kad vyno gamyba buvo vykdoma tik pavadinimą vynui suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, su sąlyga, kad ši vynspaudė perduota išimtinai naudoti pavadinimą vynui suteikiančiai vynuogininkystės valdai laikotarpiui, kuris būtinas vynuogėms išspausti, ir kad ši valda faktiškai vadovauja šiam vynuogių spaudimo procesui, griežtai ir nuolat jį kontroliuoja ir už jį yra atsakinga.
2. Deleguotojo reglamento 2019/33, iš dalies pakeisto Deleguotuoju reglamentu 2021/1375, 54 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
turi būti aiškinama taip:
vyno gamyba vykdoma tik pavadinimą vynui suteikiančioje vynuogininkystės valdoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, net jeigu vynuoges spaudė šiai valdai vynspaudę išnuomojusios vynuogininkystės valdos darbuotojai, su sąlyga, kad pavadinimą vynui suteikiančios vynuogininkystės valdos savininkas faktiškai vadovauja vynuogių spaudimo procesui, griežtai ir nuolat jį kontroliuoja ir už jį yra atsakingas. Aplinkybė, kad vynspaudę išnuomojusi vynuogininkystės valda pati yra suinteresuota tuo, kaip vynuogės spaudžiamos, visų pirma dėl sutarties sąlygos, kurioje numatyta nuo išeigos ir kokybės už vieną vyno hektolitrą priklausanti priemoka, nėra svarbi siekiant nustatyti, ar vyno gamyba gali būti laikoma vykdyta pavadinimą vynui suteikiančioje vynuogininkystės valdoje.
Parašai.