Language of document : ECLI:EU:C:2023:920

TEISINGUMO TEISMO (dešimtoji kolegija) SPRENDIMAS

2023 m. lapkričio 23 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 1085/2006 – Pagalba, skiriama pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) – Reglamentas (EB) Nr. 718/2007 – 7 straipsnio 1 ir 3 dalys – Bendrojo susitarimo sudarymas tarp Europos Komisijos ir tam tikros pagalbą gaunančios šalies – Bendradarbiavimo taisyklės, susijusios su Europos Sąjungos finansine pagalba šiai pagalbą gaunančiai valstybei – Fiskaliniai mokesčiai ir rinkliavos – Bendrasis susitarimas PNPP Albanija-EB – Sąjungos finansuojama sutartis – Ekspertas, kuris nėra nei Sąjungos pareigūnas, nei tarnautojas – 26 straipsnio 2 dalies c punktas – Atleidimas nuo mokesčio Albanijoje – Gyvenamoji vieta mokesčių tikslais Kroatijoje – Pajamų mokestis Kroatijoje“

Byloje C‑682/22

dėl Upravni sud u Zagrebu (Zagrebo administracinis teismas, Kroatija) 2022 m. spalio 17 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2022 m. lapkričio 2 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

LM

prieš

Ministarstvo financija Republike Hrvatske, Samostalni sektor za drugostupanjski upravni postupak

TEISINGUMO TEISMAS (dešimtoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas Z. Csehi, penktosios kolegijos pirmininkas E. Regan (pranešėjas) ir teisėjas D. Gratsias,

generalinė advokatė L. Medina,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Kroatijos vyriausybės, atstovaujamos G. Vidović Mesarek,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos O. Glinicka, M. Mataija, W. Roels ir D. Schaffrin,

atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2007 m. spalio 18 d. pasirašyto Albanijos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisijos bendrojo susitarimo dėl bendradarbiavimo taisyklių, susijusių su Europos Bendrijų teikiama finansine pagalba Albanijos Respublikai įgyvendinant pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) suteiktą pagalbą (toliau – Bendrasis susitarimas), 26 straipsnio 2 dalies c punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Kroatijos pilietės LM ir Ministarstvo financija Republike, samostalni sektor za drugostupanjski upravni postupak (Finansų ministerija, antrojo lygio administracinės procedūros tarnyba, Kroatija; toliau – Finansų ministerija) ginčą dėl sumų, kurias ji gavo kaip ekspertė vykdydama Europos Sąjungos finansuojamą projektą Albanijoje, apmokestinimo pajamų mokesčiu Kroatijoje.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

 Reglamentas (EB) Nr. 1085/2006

3        2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1085/2006, nustatančio Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, 2006, p. 82), kuris buvo taikomas iki 2013 m. gruodžio 31 d., 1 straipsnyje „Pagalbos gavėjai ir bendras tikslas“ buvo nustatyta:

„Bendrija padeda I ir II prieduose išvardytoms šalims siekiant narystės palaipsniui derinti savo standartus ir politikos sritis su Europos Sąjungos standartais ir politikos sritimis, įskaitant tam tikrais atvejais derinimą su acquis communautaire.“

4        Šio reglamento 17 straipsnio „Pagalbos įgyvendinimas“ 1 dalyje buvo nustatyta:

„[Europos] Komisija ir pagalbą gaunančios šalys sudaro bendruosius susitarimus dėl pagalbos įgyvendinimo.“

5        Minėto reglamento II priedo pirmoje įtraukoje buvo nurodyta „Albanija“.

 Reglamentas (EB) Nr. 718/2007

6        2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 718/2007, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 1085/2006 (OL L 170, 2007, p. 1), 7 straipsnyje „Bendrieji susitarimai ir sektorių susitarimai“ buvo numatyta:

„1.      Komisija ir pagalbą gaunanti šalis sudaro bendrąjį susitarimą, kad nustatytų bendradarbiavimo teikiant EB finansinę pagalbą ją gaunančiai šaliai taisykles ir dėl jų susitartų. Jei būtina, bendrąjį susitarimą gali papildyti sektorių susitarimas arba sektorių susitarimai, kuriuose apibrėžiamos konkrečios nuostatos pagal komponentus.

<…>

3.      Bendrieji susitarimai pirmiausia nustato nuostatas dėl:

<…>

k)      mokesčių, muito mokesčių ir kitų iždo mokesčių taisyklių;

<…>“

 Bendrasis susitarimas

7        Bendrojo susitarimo 26 straipsnio „Mokesčių, muito mokesčių ir kitų iždo mokesčių taisyklės“ 2 dalyje numatyta:

„Taikomos šios išsamios nuostatos:

<…>

c)      pelnas ir (arba) pajamos, gautos pagal sutartį su Europos Bendrijomis, apmokestinami Albanijoje pagal nacionalinę arba vietos apmokestinimo tvarką. Tačiau nuo šių mokesčių Albanijoje atleidžiami fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant darbuotojus, laikinai gyvenančius už savo šalies ribų, iš Europos Sąjungos valstybių narių ar kitų [Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP)] reikalavimus atitinkančių šalių, įgyvendinančių Bendrijos lėšomis finansuojamas sutartis.

<…>“

 Kroatijos teisė

8        2004 m. gruodžio 3 d. Zakon o porezu na dohodak (Pajamų mokesčio įstatymas (Narodne novine, br. 177/04, 73/08, 80/10, 114/11, 22/12, 144/12, 43/13, 120/13, 125/13, 148/13, 83/14, 143/14, 136/2015) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Gyventojas yra fizinis asmuo, kurio nuolatinė arba įprastinė gyvenamoji vieta yra Kroatijos Respublikoje.“

9        Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Gyventojo pajamų mokesčio bazę sudaro bendra pajamų iš samdomo darbo, savarankiškos veiklos pagal šio straipsnio 3 dalį, turto ir turtinių teisių, kapitalo, draudimo ir kitų pajamų suma, kurią gyventojas gavo šalyje ar užsienyje („pajamų, gaunamų visame pasaulyje“ principas), atėmus šio įstatymo 36 straipsnyje ir (arba) 54 straipsnyje nurodytus asmeninio pobūdžio atskaitymus.“

10      Opći porezni zakon (Bendrasis mokesčių įstatymas) (Narodne novine, br. 147/2008, 18/2011, 78/2012, 136/2012, 73/2013, 26/2015, 44/2016) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Pagal šį įstatymą mokesčių mokėtojo gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jam nuosavybės teise priklauso būstas arba kurioje jis gyvena nepertraukiamai ne trumpiau kaip 183 dienas per vienus ar dvejus kalendorinius metus. Gyventi tame būste nereikalaujama.“

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

11      Pareiškėja pagrindinėje byloje sudarė su Deutsche Stiftung für internationale rechtliche Zusammenarbeit eV (Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondas, toliau – IRZ), kurio buveinė yra Bonoje (Vokietija), sutartį, pagal kurią ji buvo įdarbinta eksperte pagal projektą Nr. 346-900 „Albanijos teisinės sistemos konsolidavimas (Euralius IV)“, kad 2016 m. bent 220 dienų galėtų atlikti misiją Albanijoje. Šį projektą, kurį Sąjunga finansavo pagal nacionalinę programą „PNPP 2013“, įgyvendino komercinių bendrovių grupė ir IRZ.

12      Šiuo tikslu pareiškėja pagrindinėje byloje, gavusi kompetentingos Albanijos valdžios institucijos leidimą dirbti ir asmens tapatybės kortelę, sudarė būsto nuomos sutartį ir kasdien dirbo biure Tiranoje (Albanija). Ji nurodė, kad gyvena Albanijoje ir ten yra apdrausta sveikatos draudimu. Tuo pačiu laikotarpiu pareiškėja pagrindinėje byloje buvo nekilnojamojo turto Kroatijoje savininkė ir Kroatijos mokesčių institucijos ją laikė rezidente mokesčių tikslais.

13      Už eksperto funkcijų įgyvendinimą IRZ kaip kompensaciją ir pragyvenimo išlaidoms padengti už 2016 m. sumokėjo pareiškėjai pagrindinėje byloje iš viso 140 400 EUR sumą.

14      2017 m. gruodžio 20 d. pranešimu apie mokėtiną mokestį Zagrebo (Kroatija), Trnje sektoriaus mokesčių administratorius, veikdamas kaip pirmosios pakopos mokesčių institucija, visą šią sumą apmokestino Kroatijos pajamų mokesčiu. Taigi pareiškėjos pagrindinėje byloje mokėtinas pajamų mokestis pritaikius sumažintą mokestį ir mokesčio tarifą buvo 458 045,30 Kroatijos kunų (HRK) (apie 62 000 EUR).

15      Pareiškėja pagrindinėje byloje pateikė skundą dėl šio pranešimo apie mokėtiną mokestį Finansų ministerijai, motyvuodama, be kita ko, tuo, kad pagal Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punktą sumos, kurias ji gavo kaip ekspertė Albanijoje, negali būti apmokestinamos pajamų mokesčiu Kroatijoje.

16      2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu Finansų ministerija, nors ir atmetė šiuos argumentus, vis dėlto patenkino skundą, panaikino pranešimą apie mokėtiną mokestį ir grąžino bylą pirmosios pakopos mokesčių institucijai, motyvuodama tuo, kad ji neteisingai nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos pagrindinėje byloje pajamų dydžiu ir rezidavimo vieta mokesčių tikslais Kroatijoje.

17      Tada pastaroji pateikė skundą Upravni sud u Zagrebu (Zagrebo administracinis teismas, Kroatija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, prašydama panaikinti 2017 m. gruodžio 20 d. pranešimą apie mokėtiną mokestį ir 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą.

18      Grįsdama savo ieškinį pareiškėja pagrindinėje byloje teigia, kad tiek iš Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punkto, tiek iš Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 12 straipsnio matyti, kad ji negali būti apmokestinama pajamų mokesčiu Kroatijoje už IRZ sumokėtą sumą. Ji pabrėžia, kad ekspertai iš kitų valstybių narių, kurie buvo įdarbinti pagal tą patį projektą, šiose valstybėse narėse nebuvo apmokestinti pajamų mokesčiu.

19      Savo ruožtu Finansų ministerija teigia, kad Bendrasis susitarimas nėra privalomas Kroatijos mokesčių institucijoms ir kad jo 26 straipsnio 2 dalies c punktu tik panaikinama Albanijos Respublikos teisė apmokestinti tokią sumą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje. Taigi jai taikomas pajamų mokestis Kroatijoje, nes pareiškėja pagrindinėje byloje gyveno šioje valstybėje narėje.

20      Savo nutartyje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad sprendžiant ginčą pagrindinėje byloje svarbus tik Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punkto išaiškinimas. Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų netaikomas pareiškėjai pagrindinėje byloje, nes ji nėra nei Sąjungos tarnautoja, nei pareigūnė. Be to, šis teismas pabrėžia, kad pagal nacionalinę teisę suinteresuotasis asmuo šios bylos tikslais turi būti laikomas Kroatijos rezidentu mokesčių tikslais, nes ji 2016 m. buvo būsto Kroatijoje savininkė.

21      Minėto teismo teigimu, kadangi valstybės narės, įgyvendindamos savo kompetenciją tiesioginių mokesčių srityje, turi laikytis iš Sąjungos teisės galinčių kilti apribojimų, labai svarbu išsiaiškinti, ar toks apribojimas kyla iš Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punkto, ir, jei taip, nustatyti jo apimtį.

22      Jeigu ši nuostata būtų aiškinama taip, kad pagal ją Albanijos Respublikai suteikiama išimtinė teisė apmokestinti pajamų mokesčiu sumas, kurias gavo ekspertai, vykdantys ilgalaikį Sąjungos finansuojamą PNPP projektą, Kroatijos Respublika negalėtų pagrindinėje byloje nagrinėjamos sumos apmokestinti pajamų mokesčiu. Taigi šios valstybės narės mokesčių institucijos negali vykdyti procedūros pareiškėjos pagrindinėje byloje atžvilgiu, siekdamos, kad būtų pripažinta pareiga sumokėti šios sumos pajamų mokestį. Tokiu atveju 2017 m. gruodžio 20 d. pranešimas apie mokėtiną mokestį ir 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimas turėtų būti panaikinti.

23      Vis dėlto kyla klausimas, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamos sumos atleidimas nuo pajamų mokesčio Albanijoje suteikia valstybėms narėms galimybę jį apmokestinti pajamų mokesčiu. Šiuo klausimu reikia nustatyti, ar vienintelis šio atleidimo tikslas yra mokesčių priemonėmis apsaugoti valstybės narės piliečių ekspertų, kurie ilgą laiką dirba, nepriklausomumą nuo galimos šalies, kuriai taikomas PNPP projektas, įtakos, ar juo taip pat siekiama leisti valstybėms narėms apmokestinti sumas, kurias gauna jų piliečiai, įdarbinti kaip ekspertai.

24      Šiomis aplinkybėmis Upravni sud u Zagrebu (Zagrebo administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Bendrojo susitarimo] 26 straipsnio 2 dalies c punktas turėtų būti aiškinamas taip, kad pagal jį eliminuojama valstybės narės, šiuo atveju – Kroatijos Respublikos, teisė apmokestinti pajamų mokesčiu atlyginimą, 2016 m. išmokėtą jos piliečiui, įdarbintam ilgalaikiu ekspertu, už Albanijos [Respublikos] teritorijoje atliktas užduotis, susijusias su projektu, kurio naudos gavėjos yra Albanijos Respublikos valstybės institucijos ir kurį finansuoja Europos Sąjunga pagal 2013 m. Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP)?“

 Dėl prejudicinio klausimo

25      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad pajamų mokesčiu apmokestinamos sumos, kurias gavo šios valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, kuris nėra nei Sąjungos pareigūnas, nei tarnautojas, vykdydamas misiją Albanijoje pagal PNPP.

26      Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti į jos formuluotę, kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2022 m. spalio 20 d. Sprendimo Centre public d’action sociale de Liège (Sprendimo grąžinti panaikinimas arba galiojimo sustabdymas), C‑825/21, EU:C:2022:810, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

27      Dėl Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punkto formuluotės reikia pažymėti, kad šios nuostatos, kuria įgyvendinamas Reglamento Nr. 718/2007 7 straipsnio 3 dalies k punktas, pirmame sakinyje numatyta, kad pajamos iš sutarčių, sudarytų su Sąjunga, pagal jos mokesčių teisės aktus yra „apmokestinamos Albanijoje“, o antrame sakinyje patikslinta, kad asmenys, „atvykę“ iš valstybių narių, vykdančių Sąjungos finansuojamas sutartis, turi būti „atleisti nuo šių mokesčių Albanijoje“.

28      Taigi iš pačios Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punkto antro sakinio formuluotės aiškiai matyti, kad jame numatytas atleidimas nuo mokesčio asmenims, kurie, be kita ko, dėl savo pilietybės ar gyvenamosios vietos yra valstybės narės rezidentai mokesčių tikslais, susijęs tik su pajamų mokesčiu, kurį šie asmenys turėtų mokėti „Albanijoje“ pagal šio 26 straipsnio 2 dalies c punkto pirmą sakinį už jų šioje trečiojoje šalyje vykdytą veiklą įgyvendinant Sąjungos finansuojamą projektą pagal PNPP.

29      Vis dėlto Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punkte nereglamentuojamas pajamų mokesčio, kurį prireikus tie patys asmenys galėtų mokėti valstybėje narėje pagal jos mokesčių teisės aktus, klausimas.

30      Taigi vien šios nuostatos formuluotė jau leidžia daryti išvadą, kad pagal ją nedraudžiama valstybei narei, kaip nagrinėjamu atveju Kroatijos Respublikai, apmokestinti pajamų mokesčiu sumas, sumokėtas ekspertui, šios valstybės narės mokesčių tikslais reziduojančiam joje dėl misijos Albanijoje vykdant Sąjungos finansuojamą projektą pagal PNPP, nes minėtoje nuostatoje tik apibrėžiama šios trečiosios šalies mokestinės kompetencijos apimtis asmenų, jos teritorijoje vykdančių veiklą pagal tokį projektą, atžvilgiu.

31      Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teisės nuostatos aiškinimu neturi būti panaikintas aiškios ir tikslios šios nuostatos formuluotės veiksmingumas. Vadinasi, kadangi Sąjungos teisės nuostatos prasmė aiškiai matyti iš pačios jos formuluotės, Teisingumo Teismas negali nukrypti nuo šio aiškinimo (2022 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo VD ir SR, C‑339/20 ir C‑397/20, EU:C:2022:703, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

32      Bet kuriuo atveju Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punkto pažodinį aiškinimą, pateiktą šio sprendimo 30 punkte, patvirtina šios nuostatos kontekstas ir Sąjungos teisės aktais, kuriuose ši nuostata įtvirtinta, siekiami tikslai.

33      Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tiesioginiai mokesčiai priklauso valstybių narių kompetencijai, tačiau jos turi ją įgyvendinti laikydamosi Sąjungos teisės (2022 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Airbnb Ireland ir Airbnb Payments UK, C‑83/21, EU:C:2022:1018, 41 punktas).

34      Iš to matyti, kad, išskyrus sritis, kuriose Sąjungos mokesčių teisė yra suderinta, mokesčio sudėtinių savybių nustatymas priklauso valstybių narių kompetencijai, paisant jų mokestinės autonomijos. Tai, be kita ko, taikoma nustatant mokesčio bazę ir apmokestinimo momentą (šiuo kausimu žr. 2022 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Fiat Chrysler Finance Europe / Komisija, C‑885/19 P ir C‑898/19 P, EU:C:2022:859, 73 punktą).

35      Bendruoju susitarimu visiškai nesiekiama apriboti valstybių narių kompetencijos tiesioginių mokesčių srityje, bet, kaip matyti iš Reglamento Nr. 718/2007 7 straipsnio 1 dalies, jis yra tik bendradarbiavimo priemonė, susijusi su finansine pagalba, kurią Sąjunga teikia Albanijai, kaip pagalbą gaunančiai trečiajai šaliai.

36      Šiomis aplinkybėmis Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punkto antrame sakinyje numatytu atleidimu nuo mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad jis taikomas ne visiems asmenims, vykdantiems Sąjungos finansuojamą projektą pagal PNPP Albanijoje, nurodytiems šios nuostatos pirmame sakinyje, o tik valstybių narių rezidentams mokesčių tikslais, kurie vykdo veiklą šioje trečiojoje šalyje, siekiama išvengti galimo dvigubo jų pajamų apmokestinimo dėl šios veiklos, vykdomos ne jų rezidavimo mokesčių tikslais valstybėje narėje.

37      Be to, neginčijama, kad, kaip tvirtina Komisija, šiuo atleidimu nuo mokesčio siekiama užtikrinti valstybių narių, kuriose taikomas PNPP, rezidentų mokesčių tikslais nepriklausomumą nuo atitinkamos pagalbą gaunančios trečiosios šalies valdžios institucijų. Atleidimas nuo pajamų mokesčio jų rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje narėje nepadeda pasiekti šio tikslo.

38      Taigi į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Bendrojo susitarimo 26 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad pajamų mokesčiu apmokestinamos sumos, kurias gavo šios valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, kuris nėra nei Sąjungos pareigūnas, nei tarnautojas, vykdydamas misiją Albanijoje pagal PNPP.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

39      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2007 m. spalio 18 d. pasirašyto Albanijos Respublikos Vyriausybės ir Europos Bendrijų Komisijos bendrojo susitarimo dėl bendradarbiavimo taisyklių, susijusių su Europos Bendrijų teikiama finansine pagalba Albanijos Respublikai įgyvendinant pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) suteiktą pagalbą, 26 straipsnio 2 dalies c punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad pajamų mokesčiu apmokestinamos sumos, kurias gavo šios valstybės narės rezidentas mokesčių tikslais, kuris nėra nei Europos Sąjungos pareigūnas, nei tarnautojas, vykdydamas misiją Albanijoje pagal PNPP.

Parašai.


*      Proceso kalba: kroatų.