BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) NUTARTIS
2012 m. birželio 4 d.(*)
„Ieškinys dėl panaikinimo – Viešasis prekių pirkimas – Konkurso procedūra – Juodkalnijos visuomeninės transliacijos skaitmeninimas – Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje sprendimas sudaryti sutartį – Atsakovo statuso neturėjimas – Nepriimtinumas“
Byloje T‑395/11
Elti d.o.o., įsteigta Gornja Radgona (Slovėnija), atstovaujama advokato N. Zidar Klemenčič,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos delegaciją Juodkalnijoje, iš pradžių atstovaujamą N. Bertolini, vėliau advokatų J. Stuyck ir A.‑M. Vandromme,
atsakovę,
dėl visų pirma prašymo panaikinti 2011 m. kovo 21 d. Europos Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, pateiktą vykdant įrangos, skirtos pakeisti Juodkalnijos visuomeninę transliaciją skaitmenine, viešąjį pirkimą ir, koreliatyviai, sudaryti minėto pirkimo sutartį su kita įmone, bei, subsidiariai, prašymo atlyginti nuostolius
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas L. Truchot, teisėjai M. E. Martins Ribeiro (pranešėja) ir A. Popescu,
kancleris E. Coulon,
priima šią
Nutartį
Ginčo aplinkybės
1 2010 m. rugsėjo 14 d. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio (OL 2010/S 178-270613) priede buvo paskelbta apie viešąjį pirkimą Nr. EuropeAid/129435/C/SUP/ME „Parama keičiant Juodkalnijos visuomeninę transliaciją skaitmenine forma – įrangos tiekimas, Juodkalnija“, skirtą sudaryti sutartį dėl įrangos tiekimo. Šiame skelbime, be kita ko, buvo nurodyta: „Perkančioji organizacija: Europos Sąjunga, atstovaujama Europos Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje, šalies paramos gavėjos vardu ir jos naudai, Juodkalnija.“
2 Nagrinėjamo projekto finansavimas numatytas 2009 m. rugpjūčio 20 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendime C (2009) 6420), kuriuo patvirtinama nacionalinė programa Juodkalnijai įgyvendinant pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA), susijusią su pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimu 2009 m., kurio prieduose pateikiamas projektų, įskaitant ir tą, kuris nagrinėjamas šioje byloje, sąrašas. Šio Komisijos sprendimo teisinis pagrindas yra 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006, nustatantis Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA) (OL L 210, p. 82).
3 Minėta programa buvo įgyvendinta sudarius finansavimo sutartį, kurią atitinkamai 2009 m. spalio 18 d. ir lapkričio 6 d. pasirašė Komisija, atstovaujama delegacijos vadovo, ir Juodkalnijos vyriausybė.
4 2010 m. lapkričio 15 d. ieškovė, Elti d.o.o., pagal Slovėnijos teisę įsteigta įmonė, pagal minėtą procedūrą pateikė pasiūlymą.
5 2010 m. gruodžio 13 d. laišku Sąjungos delegacija Juodkalnijoje informavo ieškovę, pirma, apie jos pasiūlymo atmetimą dėl dviejų techninio pobūdžio priežasčių ir, antra, dėl to, kad konkurso procedūra buvo panaikinta, nes nė vienas iš konkurso dalyvių neatitiko visų konkurso sąlygų.
6 2011 m. sausio 26 d. laišku Sąjungos delegacija Juodkalnijoje pakvietė ieškovę dalyvauti derybų procedūroje, susijusioje su tuo pačiu projektu EuropeAid/129435/C/SUP/ME‑NP ir nurodė, kad šioje derybų procedūroje toliau taikytini visi pirminiai konkurso dokumentai.
7 2011 m. vasario 22 d. laišku Sąjungos delegacija Juodkalnijoje paprašė ieškovės pateikti paaiškinimus dėl devynių klausimų, susijusių su jos naujo 2011 m. vasario 10 d. pateikto pasiūlymo techniniais aspektais; ieškovė į šiuos klausimus atsakė 2011 m. vasario 24 d. laišku.
8 2011 m. kovo 23 d. laišku ieškovė, norėdama susipažinti su sprendimu, priimtu dėl derybų procedūros, pateikė paklausimą Sąjungos delegacijai Juodkalnijoje.
9 2011 m. gegužės 11 d. laišku Sąjungos delegacija Juodkalnijoje ieškovei nurodė:
„Pranešame, kad procedūra vyksta toliau. Kitos informacijos šiuo momentu pateikti negalime. Apie galutinį sprendimą Jums bus pranešta artimiausiu metu.“
10 2011 m. gegužės 27 d. ieškovė gavo Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje 2011 m. kovo 21 d. laišką, kuriuo jai buvo pranešta, kad jos pasiūlymas buvo atmestas, nes „jos techniniai gebėjimai“ netenkino kelių konkurso dokumentuose nurodytų kriterijų, ir todėl nuspręsta sutartį, kurios vertė 1 420 046 eurų, sudaryti su Eurotel SpA.
11 2011 m. birželio 6 d. laišku, adresuotu Sąjungos delegacijai Juodkalnijoje, ieškovė ginčijo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą ir paprašė panaikinti „klaidingą“ sprendimą ir aptariamo pirkimo atveju ją pasirinkti kaip tiekėją.
12 2011 m. birželio 16 d. laiške Sąjungos delegacija Juodkalnijoje ieškovei nurodė:
„Dėkojame už Jūsų laišką, kurį gavome 2011 m. birželio 16 dieną. Dėl jo kilo keli klausimai, kurie nagrinėjami atliekant šiuo metu vykstantį vertinimą. Pagal Europos bendrijos „Sutarčių sudarymo procedūrų vykdant išorės veiksmus praktinio vadovo“ 2.4.15 punktą per 45 d. nuo Jūsų laiško gavimo pateiksime Jums atsakymą.“
13 2011 m. liepos 18 d. laišku Sąjungos delegacija Juodkalnijoje informavo ieškovę, be kita ko, kad nebuvo pagrindo peržiūrėti vertinimo komisijos, kuri nusprendė, jog pasiūlymas neatitiko techninių reikalavimų, ir todėl jį atmetė, sprendimą arba jį pakeisti.
Procesas ir šalių reikalavimai
14 Ieškovė pareiškė šį ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2011 m. liepos 26 dieną.
15 Tos pačios dienos atskiru dokumentu ieškovė padavė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo ji iš esmės Bendrojo Teismo pirmininko prašė nurodyti sustabdyti Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje sprendimo atmesti jos pasiūlymą vykdymą ir sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu, taip pat nagrinėjamą prekių pirkimo sutartį, jei ji jau buvo sudaryta.
16 2011 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimais ieškovė ir Sąjungos delegacija Juodkalnijoje atsakė į Bendrojo Teismo klausimą dėl delegacijos, kaip atsakovės, statuso laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūroje ir pagrindinėje byloje.
17 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas, o klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimas buvo atidėtas.
18 Sąjungos delegacija Juodkalnijoje pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 114 straipsnio 1 dalį pareiškė prieštaravimą dėl priimtinumo, kuris Bendrojo Teismo kanceliarijai buvo pateiktas 2011 m. spalio 26 dieną. 2011 m. gruodžio 15 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio prieštaravimo.
19 Ieškovė savo ieškinyje Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti, kad Sąjungos delegacija Juodkalnijoje pažeidė 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132) ir, visų pirma, jos 2 straipsnį ir jos 30 straipsnio 3 dalį;
– panaikinti derybų procedūrą, nes minėta delegacija jai netaikė vienodo požiūrio principo, neleisdama jai pataisyti savo pasiūlymo ar jį atitinkamai paaiškinti;
– panaikinti per derybų procedūrą priimtą sprendimą dėl sutarties sudarymo, kuriuo ši delegacija atmetė jos pasiūlymą ir nusprendė sutartį sudaryti su Eurotel;
– tuo atveju, jei prekių pirkimo sutartis jau buvo sudaryta, pripažinti ją niekine ir negaliojančia;
– pagal Procedūros reglamento 87 straipsnį priteisti iš Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje jos naudai 10 000 eurų sumą bylinėjimosi išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas, susijusias su galimais įstojimais į bylą;
Subsidiariai, tuo atveju, jei pirkimo sutartis buvo įvykdyta arba sprendimas nebegali būti panaikintas:
– pripažinti, kad minėta delegacija pažeidė Direktyvą 2004/18 ir, visų pirma, jos 2 straipsnį ir jos 30 straipsnio 3 dalį;
– priteisti iš minėtos delegacijos jai sumą 172 541,56 eurų dydžio nuostoliams, kurie buvo patirti šioje procedūroje, atlyginti;
– pagal Procedūros reglamento 87 straipsnį priteisti iš minėtos delegacijos jos naudai 10 000 eurų sumą bylinėjimosi išlaidoms padengti, įskaitant išlaidas, susijusias su galimais įstojimais į bylą.
20 Prieštaravime dėl priimtinumo Sąjungos delegacija Juodkalnijoje Bendrojo Teismo prašo:
– pripažinti ieškinį dėl panaikinimo nepriimtinu ;
– priteisti iš ieškovės padengti abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21 Savo pastabose, susijusiose su prieštaravimu dėl priimtinumo, ieškovė Bendrojo Teismo prašo nurodytą prieštaravimą dėl priimtinumo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą ir „pripažinti, kad pagal 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas, atsakovė atstovauja Europos Sąjungai Juodkalnijoje dėl 2011 m. kovo 21 d. viešojo pirkimo EuropeAid/129435/C/SUP/ME‑NP ir teisėtai yra proceso šalis šioje byloje“.
Dėl teisės
22 Remiantis Procedūros reglamento 114 straipsnio 3 dalimi, jei šalis kreipiasi į Bendrąjį Teismą prašydama priimti sprendimą dėl nepriimtinumo, nepradedant bylos nagrinėti iš esmės, išskyrus atvejus, kai Bendrasis Teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dalis dėl nepriimtinumo vyksta žodžiu.
23 Šioje byloje Bendrasis Teismas mano turįs pakankamai informacijos iš bylos dokumentų ir todėl nusprendžia, kad nėra reikalo pradėti žodinę proceso dalį.
24 Sąjungos delegacija Juodkalnijoje teigia, kad ji negali turėti atsakovo statuso šioje byloje, nes ji neturi savarankiškos įstaigos statuso ir šiuo atveju ji, kaip tokia įstaiga, neveikė.
25 Šiuo klausimu primintinos SESV 263 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šiame straipsnyje nustatyta:
„Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri įstatymo galią turinčių teisės aktų, Tarybos, Komisijos ir Europos centrinio banko priimtų teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, ir Europos Parlamento bei Europos Vadovų Tarybos aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą. Jis taip pat prižiūri Sąjungos įstaigų ar organų aktų, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą.“
26 Iš šios nuostatos matyti, kad ieškinį dėl panaikinimo galima pareikšti dėl tam tikrų įvardytų institucijų priimtų aktų, taip pat, kalbant plačiau, dėl „Sąjungos įstaigų ar organų“ priimtų aktų, jei jais siekiama sukelti privalomų teisinių padarinių.
27 Tačiau tiek iš SESV 263 straipsnio 1 dalies teksto, tiek iš Sąjungos teismo praktikos, pavyzdžiui, 1986 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Les Verts prieš Parlamentą, vadinamasis „Les Verts“ sprendimas (294/83, Rink. p. 1339), negalima daryti išvados, kaip tai daro ieškovė, kad bet kokia organizacija arba struktūrinis vienetas, priklausantis Sąjungos organizacinei sistemai ir joje veikiantis, dėl to gali būti laikomas jos įstaiga arba organu, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį.
28 Tai, kad sprendimas nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su ieškove gali būti laikomas jos nenaudai priimtu aktu, kuriuo aiškiai buvo pakeista jos teisinė padėtis, nebūtinai reiškia, kad šio sprendimo rengėjas turi teisnumą ginti šio akto teisėtumą Sąjungos teisme.
29 Iš tiesų reikia patikrinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamos organizacijos statusą reglamentuojančias nuostatas, ji turi pakankamą teisinį teisnumą, kad galėtų būti laikoma savarankiška Sąjungos įstaiga ir jai galėtų būti pripažintas atsakovo statusas.
30 Kalbant apie Sąjungos delegacijas, apie jas SESV 221 straipsnyje nurodyta taip:
„1. Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose atstovauja Sąjungai.
2. Sąjungos delegacijos yra Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai priežiūroje. <…>
31 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/427, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, p. 30, toliau – 2010 m. liepos 26 d. sprendimas), priimto pagal ESS 27 straipsnio 3 dalį, 1 straipsnyje nustatyta:
„<…>
2. EIVT, kurios būstinė yra Briuselyje, yra funkciniu požiūriu savarankiška Europos Sąjungos įstaiga, atskira nuo Tarybos generalinio sekretoriato ir Komisijos, turinti savo užduotims atlikti ir savo tikslams pasiekti reikiamą teisinį subjektiškumą.
3. EIVT yra pavaldi Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai <...>.
4. EIVT sudaro centrinė administracija ir Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse bei tarptautinėse organizacijose.“
32 2010 m. liepos 26 d. sprendimo 5 straipsnyje „Sąjungos delegacijos“ numatyta:
„1. Sprendimą sudaryti arba atšaukti delegaciją priima vyriausiasis įgaliotinis, susitaręs su Taryba ir Komisija.
2. Kiekvienai Sąjungos delegacijai vadovauja delegacijos vadovas.
<…>
3. Vyriausiasis įgaliotinis ir EIVT duoda nurodymus delegacijos vadovui, kuris atsako už jų vykdymą.
Srityse, kuriose Komisija turi jai Sutartimis suteiktus įgaliojimus, Komisija, vadovaudamasi [SESV] 221 straipsnio 2 dalimi, taip pat gali duoti nurodymus delegacijoms ir šie nurodymai vykdomi visą atsakomybę prisiimant delegacijos vadovui.
4. Delegacijos vadovas, laikydamasis Finansinio reglamento, naudoja asignavimus veiklai, susijusius su Sąjungos projektais atitinkamoje trečiojoje šalyje, kai perįgaliojimus suteikia Komisija.
<…>
8. Delegacijos vadovas turi įgaliojimus atstovauti Sąjungai toje šalyje, kurioje akredituota toji delegacija, visų pirma sudarant sutartis ar būnant šalimi teismo procese.
<…>“
33 Pirmiausia ieškovė teigia, kad šiuo nauju teisės aktu, kuris buvo priimtas 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijos delegacijos buvo pertvarkytos į Sąjungos delegacijas, kurios yra savarankiškos ir teisinį subjektiškumą turinčios įstaigos.
34 Tačiau vien to, kad nuo šiol delegacijos atstovauja ne vien Komisijai, bet ir visai Sąjungai, nepakanka, kad Sąjungos delegacijai Juodkalnijoje būtų pripažintas atsakovo statusas.
35 Pirma, pažymėtina, kad iš SESV 221 straipsnio ir 2010 m. liepos 26 d. sprendimo matyti, kad Sąjungos delegacija Juodkalnijoje sudaro sudėtinę Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) hierarchinės ir veikimo struktūros dalį ir yra tik paprasčiausias padalinys, nors minėta tarnyba yra aiškiai įvardyta kaip savarankiškas Sąjungos organas, turintis savo užduotims vykdyti būtiną teisinį subjektiškumą. Be to, tokias išvadas savo raštuose padarė pati ieškovė.
36 2011 m. birželio 30 d. Nutartyje Technoprocess prieš Komisiją ir Sąjungos delegaciją Maroke (T‑264/09, neskelbiama Rinkinyje, 70 punktas) Bendrasis Teismas konkrečiai rėmėsi tuo, kad Komisijos delegacijos buvo prijungtos prie Komisijos ir nuo jos priklausė, bei padarė išvadą, kad jos neturėjo teisinio subjektiškumo, o ieškinys prieš Komisijos delegaciją trečioje šalyje buvo nepriimtinas.
37 Antra, be šio institucinės priklausomybės ryšio su EIVT, 2010 m. liepos 26 d. sprendime numatytas Sąjungos delegacijų funkcinis pavaldumas ir būtent delegacijos vadovų pavaldumas Komisijai, vykdant veiklą, susijusią su Sąjungos biudžeto vykdymu.
38 Specifinis ryšys tarp Sąjungos delegacijų vadovų ir Komisijos tiksliai nurodytas 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (OL L 248, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 4 t., p. 74, toliau – Finansinis reglamentas), kuris, įsteigus EIVT, turėjo būti pakeistas siekiant visų pirma užtikrinti „Sąjungos delegacijų veikimo tęstinumą, ypač delegacijų išorės pagalbos valdymo tęstinumą ir veiksmingumą“, kaip tai numatyta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1081/2010, kuriuo dėl Europos išorės veiksmų tarnybos iš dalies keičiamas Finansinis reglamentas (OL L 311, p. 9), 7 konstatuojamojoje dalyje.
39 Finansinio reglamento 51 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad „<…> Komisija gali perduoti su savo skirsnio veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos delegacijų vadovams“ ir kad „kai Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip Komisijos perįgalioti leidimus duodantys pareigūnai, jie taiko Komisijos biudžeto vykdymo taisykles, o jų pareigos, įsipareigojimai ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito Komisijos perįgalioto leidimus duodančio pareigūno“.
40 Finansinio reglamento 59 straipsnyje skelbiama, kad „įgalioti arba perįgalioti leidimus duodantys pareigūnai veikia tik įgaliojimo ar perįgaliojimo ribose“ ir kad „kai Sąjungos delegacijų vadovai veikia kaip perįgalioti leidimus duodantys pareigūnai pagal 51 straipsnio antrą pastraipą, jiems Komisija yra institucija, kurios pareiga nustatyti, vykdyti, kontroliuoti ir vertinti jų, kaip perįgaliotų leidimus duodančių pareigūnų, pareigas ir atsakomybę“, o Komisija tuo pačiu metu apie tai informuoja vyriausiąjį įgaliotinį.“
41 Iš Finansinio reglamento 60a straipsnio matyti, kad kaip perįgalioti leidimus duodantys pareigūnai veikiantys Sąjungos delegacijų vadovai teikia ataskaitas savo įgaliotam leidimus duodančiam pareigūnui apie jiems patikėtos veiklos vykdymą ir atsako į bet kokį Komisijos įgalioto leidimus duodančio pareigūno prašymą.
42 Pagal Finansinio reglamento 85 straipsnį „kaip perįgalioti leidimus duodantys pareigūnai veikiantiems Sąjungos delegacijų vadovams pavestą finansų valdymą tikrina Komisijos vidaus auditorius.“
43 Dar reikia pažymėti, kad 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1080/2010, kuriuo iš dalies keičiami Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 311, p. 1), minėti tarnybos nuostatai buvo papildyti nauju 96 straipsniu, kurio antroje pastraipoje numatyta, kad „EIVT pareigūnas, kuris eidamas savo pareigas turi atlikti užduotis Komisijai, vadovaujasi Komisijos nurodymais dėl tų užduočių, remdamasis SESV 221 straipsnio 2 dalimi“.
44 Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, darytina išvada, kad Sąjungos delegacijoms gali būti priskirta funkcija padėti Komisijai vykdant Sąjungos biudžetą vietos lygmenyje, ypač kai įgyvendinami projektai, kurie finansuojami pagal Sąjungos išorės pagalbos programas.
45 Ši pagalba, už kurią pagal perįgaliojimą atsako delegacijos vadovas, vykdoma atidžiai kontroliuojant Komisijai, kuri pagal SESV 317 ir 319 straipsnius yra atsakinga už biudžeto vykdymą, o pagal Finansinio reglamento 51 straipsnį turi teisę atšaukti suteiktą įgaliojimą.
46 Iš SESV 221 straipsnio, 2010 m. liepos 26 d. sprendimo ir atitinkamų minėtų Finansinio reglamento nuostatų matyti, kad Sąjungos delegacijų teisinis statusas pasireiškia per dvigubą institucinę ir funkcinę priklausomybę EIVT ir Komisijai, o tai neleidžia jų laikyti įstaiga, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.
47 Šios išvados negali paneigti ieškovės nurodytos 2010 m. liepos 26 d. sprendimo 5 straipsnio 8 dalies nuostatos, pagal kurias delegacijos vadovas turi įgaliojimus atstovauti Sąjungai toje šalyje, kurioje akredituota toji delegacija, visų pirma sudarant sutartis ar būnant šalimi teismo procese.
48 Šia nuostata paprasčiausiai primenama, kad delegacija neveikia savo vardu ir savo sąskaita ir jos atsakingam asmeniui suteikiamas griežtai teritoriškai apribotas teisinis statusas, kuris, be to, yra būtinas tenkinant delegacijos veikimo poreikius.
49 Šiuo klausimu reikia priminti nuostatas, kurios įtvirtintos SESV 274 straipsnyje, pagal kurį „išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys numato Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją, valstybių narių teismų jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, kurių viena iš šalių yra Sąjunga“, ir SESV 335 straipsnyje, kuriame numatyta:
„Kiekvienoje valstybėje narėje Sąjunga naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus; ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. Šiuo tikslu Sąjungai atstovauja Komisija. Tačiau Sąjungai atstovauja institucijos, remdamosi savo administracine autonomija, tokiais klausimais, kurie susiję su jų atitinkama veikla.“
50 Be to, į 2010 m. liepos 26 d. sprendimo 5 straipsnio 8 dalį negali būti atsižvelgiama imant ją atskirai. Ji yra neatskiriama ir turi būti skaitoma atsižvelgiant į visą teisinį pagrindą, kurį sudaro SESV 221 straipsnis, visas 2010 m. liepos 26 d. sprendimas ir atitinkamos Finansinio reglamento nuostatos.
51 Antra, ieškovė teigia, kad Sąjungos delegacija Juodkalnijoje visuomet prisistatė kaip Sąjungos atstovė, turinti visus įgaliojimus veikti jos vardu. Ji pažymi, kad apie ginčijamą pirkimą buvo paskelbta perkančiosios organizacijos, t. y. Sąjungos, kuriai atstovauja Sąjungos delegacija Juodkalnijoje, vardu, o visus pranešimus ir sprendimus, susijusius su nagrinėjamu pirkimu, priėmė ta pati įstaiga, t. y. delegacija per savo vadovą, nes Komisija ir EIVT nė viename iš šių dokumentų nebuvo minimos.
52 Primintina, kad ieškovė iš esmės prašo panaikinti 2011 m. kovo 21 d. Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje vadovo sprendimą atmesti jos pasiūlymą, pateiktą vykdant įrangos, skirtos pakeisti Juodkalnijos visuomeninę transliaciją skaitmenine, pirkimą ir, koreliatyviai, sudaryti minėto pirkimo sutartį su kita pagal Italijos teisę įsteigta įmone.
53 Kaip jau buvo nurodyta, nagrinėjamo projekto finansavimas numatytas Sprendime C (2009) 6420.
54 Šiuo sprendimu priimta nacionalinė programa Juodkalnijai buvo įgyvendinta sudarius finansavimo sutartį, kurią atitinkamai 2009 m. spalio 18 d. ir lapkričio 6 d. pasirašė Komisija, atstovaujama delegacijos vadovo, ir Juodkalnijos vyriausybė.
55 Šios sutarties 2 straipsnyje numatoma, kad Komisija įgyvendins nacionalinę programą Juodkalnijai, įgyvendinant IPA, susijusią su pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimu 2009 m., centralizuotai vadovaudamasi Finansinio reglamento 53 straipsnio 1 dalies a punktu.
56 2010 m. lapkričio 29 d. įsigaliojus Reglamentui Nr. 1081/2010, Finansinio reglamento 53 a straipsnyje nustatyta, kad „kai Komisija vykdo biudžetą centralizuotai, vykdymo uždavinius tiesiogiai atlieka jos padaliniai arba Sąjungos delegacijos pagal 51 straipsnio antrąją pastraipą arba netiesiogiai pagal 54–57 straipsnius.“
57 Primintina, kad pagal Finansinio reglamento 51 straipsnio antrąją pastraipą Komisija gali perduoti su savo skirsnio veiklos asignavimais susijusius biudžeto vykdymo įgaliojimus Sąjungos delegacijų vadovams ir kad tokiu atveju Sąjungos delegacijų vadovai taiko Komisijos biudžeto vykdymo taisykles, o jų pareigos, įsipareigojimai ir atskaitomybė yra tokie, kaip bet kurio kito Komisijos perįgalioto leidimus duodančio pareigūno.
58 Taigi, kalbant apie priemones, susijusias su IPA, Komisija įvykdė perįgaliojimą, kaip tai matyti iš 2011 m. balandžio 18 d. Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje vadovui išduoto perįgaliojimo akto, kuriuo pakeičiamas 2010 m. liepos 7 d. perįgaliojimo aktas, išduotas prieš 2010 m. liepos 26 d. sprendimo priėmimą.
59 Ši padėtis konkrečiai parodo būtinybę užtikrinti Sąjungos delegacijų veikimo tęstinumą ir pirmiausia delegacijų išorės pagalbos valdymo tęstinumą ir veiksmingumą, kaip tai numatyta Reglamento 1081/2010 7 konstatuojamojoje dalyje.
60 Be to, laiškas, kuriuo Komisijos Generalinis plėtros direktoratas pritarė prašymui leisti Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje vadovui pradėti derybų procedūrą vykdant nagrinėjamą pirkimą, rodo, kokie nurodymai gali būti duoti delegacijų vadovui.
61 Nors ieškovė neginčija, kad sprendimą atmesti jos pasiūlymą priėmė Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje vadovas, veikiantis kaip perįgaliotas leidimus duodantis pareigūnas, tačiau ji teigia, tai nėra Komisijos ar vyriausiojo įgaliotinio priimtas aktas.
62 Šiuo klausimu primintina, kad pagal įgaliojimą priimti aktai paprastai yra priskiriami įgaliojimą išdavusiai institucijai, kuri prireikus ginčijamą aktą gina teismo procesuose (šiuo klausimu žr. 1957 m. liepos 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Algera ir kt. prieš Assemblée commune de la CECA, 7/56 ir 3/57–7/57, Rink. p. 81, 113; 1959 m. liepos 17 d. Sprendimo Snupat prieš Vyriausiąją valdybą, 32/58 ir 33/58, Rink. p. 275, 298 ir 1998 m. vasario 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo DIR International Film ir kt. prieš Komisiją, T‑369/94 ir T‑85/95, Rink. p. II‑357, 52 ir 53 punktus). Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) aktai, jeigu juos galima skųsti, priskiriami Komisijai (2006 m. balandžio 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Camós Grau prieš Komisiją, T‑309/03, Rink. p. II‑1173, 66 punktas ir 2010 m. kovo 15 d. Bendrojo Teismo nutarties GL2006 Europe prieš Komisiją ir OLAF, T‑435/09 R, neskelbiamos Rinkinyje, 14–16 punktai).
63 Šis sprendimas a fortiori galioja išduodant įgaliojimą pasirašyti (1972 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Imperial Chemical Industrines prieš Komisiją, 48/69, Rink. p. 619, 11–14 punktai) ir, kaip yra šioje byloje, perįgaliojimo atveju.
64 Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje vadovo, veikiančio kaip Komisijos perįgalioto leidimus duodančio pareigūno, aktai, priimti vykdant procedūrą, susijusią su prekių pirkimu EuropeAid/129435/C/SUP/ME‑NP, neleidžia pripažinti minėtai delegacijai atsakovo statuso ir šiuo atveju priskirtini Komisijai.
65 Ieškovės svarstymai dėl Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje personalo svarbos, skelbimo apie pirkimą formuluotės arba tai, kad Komisija arba EIVT nepripažino atsakovo statuso per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą, negali paneigti pirma nurodytos išvados.
66 Trečia, ieškovė, darydama išvadą, kad Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje pareikštas prieštaravimas dėl nepriimtinumo turėtų būti atmestas, remiasi 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu Sogelma prieš ERA (T‑411/06, Rink. p. II‑2771).
67 Šiame sprendime Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jis turėjo jurisdikciją nagrinėti ieškinį prieš Europos rekonstrukcijos agentūrą (ERA), kuriuo siekta panaikinti sprendimus dėl konkurso, susijusio su viešuoju darbų pirkimu, panaikinimu ir naujo konkurso organizavimo.
68 Tačiau pažymėtina, kad Sąjungos delegacijos padėtis niekaip nepanaši į ERA padėtį byloje, kurioje buvo priimtas 66 punkte minėtas Sprendimas Sogelma prieš ERA.
69 Iš tiesų grįsdamas savo sprendimą Pirmosios instancijos teismas 3 ir 50 punktuose pažymėjo, kad ERA buvo Bendrijos įstaiga, kuriai 2000 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2667/2000 dėl Europos rekonstrukcijos agentūros (OL L 306, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 34 t., p. 308) buvo aiškiai suteiktas teisinis subjektiškumas ir kuri yra kompetentinga, gavusi Komisijos įgaliojimą, pati įgyvendinti Bendrijos pagalbos programas, be kita ko, Serbijos ir Juodkalnijos naudai.
70 Ši situacija neatitinka Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje, kuri tiesiogiai ir centralizuotai, – o ne netiesiogiai, kaip ERA atveju, – atlieka valdymą, kaip tai numatyta Finansinio reglamento 53 a straipsnyje, situacijos.
71 Be to, Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad pagal Reglamento Nr. 2667/2000 13 straipsnio 2 dalį ir 13 a straipsnio 3 dalį, ERA turėjo dalyvauti Sąjungos teisme nagrinėjant ginčus, susijusius su jos deliktine atsakomybe, ir ginčus, susijusius su sprendimais, kuriuos ji priėmė pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 8 straipsnį.
72 Kalbant apie Sąjungos delegacijas, reikia pažymėti, kad jos tokios dalyvavimo teismo procese teisės akivaizdžiai neturi.
73 Iš viso to, kas pasakyta, matyti, kad Sąjungos delegacija Juodkalnijoje negali būti laikoma Sąjungos įstaiga ar organu ir jai negali būti pripažintas atsakovo statusas.
74 Darytina išvada, kad ieškovės minėtai delegacijai pareikštas ieškinys yra nepriimtinas, nesvarbu, ar kalbama apie kaip pagrindinį reikalavimą pateiktą prašymą panaikinti, ar apie subsidiariai pateiktą prašymą atlyginti nuostolius (šiuo klausimu žr. 1992 m. gruodžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo SGEEM ir Etroy prieš EIB, C‑370/89, Rink. p. I‑6211, 16 punktą).
75 Todėl šį ieškinį reikia atmesti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
76 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi pagal Sąjungos delegacijos Juodkalnijoje pateiktus reikalavimus padengti išlaidas, įskaitant tas, kurios susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra, tiek byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek pagrindinėje byloje.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija)
nutaria:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Elti d.o.o. bylinėjimosi išlaidas, įskaitant tas, kurios susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.
Priimta 2012 m. birželio 4 d. Liuksemburge.