Byla T‑396/11

ultra air GmbH

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą

(prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos prekių ženklas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Žodinis Bendrijos prekių ženklas „ultrafilter international“ – Absoliutus atmetimo pagrindas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktas – Piktnaudžiavimas teise“

Santrauka – 2013 m. gegužės 30 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas

1.      Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Prašymas pripažinti negaliojančia – Priimtinumas – Sąlygos – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 56 straipsnio 1 dalies a punktas)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Įvairių atmetimo pagrindų atskiras nagrinėjimas – Atmetimo pagrindų aiškinimas atsižvelgiant į kiekvieną iš jų pagrindžiantį bendrąjį interesą

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai)

3.      Bendrijos prekių ženklas – Atsisakymas nuo teisinės apsaugos, panaikinimas ir negaliojimas – Prašymas pripažinti negaliojančia – Priimtinumas – Piktnaudžiavimas teise – Poveikio nebuvimas

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktas ir 56 straipsnio 1 dalies a punktas)

4.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Sąjungos teisme pareikštas ieškinys – Bendrojo Teismo teisė pakeisti skundžiamą sprendimą – Ribos

(Tarybos reglamento Nr. 207/2009 65 straipsnio 3 dalis)

1.      Pagal Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 56 straipsnio 1 dalies a punktą pateiktas prašymas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia nagrinėjamas ne pagal teisminę, o pagal administracinę procedūrą.

Reglamento Nr. 207/2009 56 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad absoliučiu negaliojimo pagrindu grindžiamą prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia gali pateikti kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo arba kiekviena grupė ar organizacija, įsteigta atstovauti gamintojų, paslaugų teikėjų, prekybininkų ar vartotojų interesams, ir kuri gali būti ieškovė ir atsakovė teisme. O pagal to paties reglamento 56 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, susijusius su santykiniu negaliojimo pagrindu grindžiamais prašymais pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, teisė pateikti tokį prašymą suteikta tik tam tikriems konkretiems asmenims, turintiems suinteresuotumą imtis veiksmų. Taigi iš šio straipsnio struktūros matyti, jog teisės aktų leidėjas siekė apriboti asmenų, galinčių pateikti prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia, ratą antruoju, bet ne pirmuoju atveju.

Santykiniais atsisakymo registruoti pagrindais saugomi kai kurių ankstesnių prekių ženklų savininkų interesai, o absoliučiais atsisakymo registruoti pagrindais siekiama apsaugoti bendrąjį interesą, kuriuo šie pagrindai grindžiami, todėl Reglamento Nr. 207/2009 56 straipsnio 1 dalies a punkte nereikalaujama, kad prašymą teikiantis asmuo įrodytų, jog yra suinteresuotas imtis veiksmų.

(žr. 16–18 punktus)

2.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 19 punktą)

3.      Reglamento Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo 56 straipsnio 1 dalies a punkte ir to paties reglamento 52 straipsnio 1 dalies a punkte numatytos administracinės procedūros tikslas, be kita ko, yra leisti Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) peržiūrėti prekių ženklo registracijos galiojimą ir pateikti pastabų, kurių prireikus ji turėtų pateikti savo iniciatyva pagal Reglamento Nr. 207/2009 37 straipsnio 1 dalį.

Tokiomis aplinkybėmis Tarnyba turi įvertinti, ar nagrinėjamas prekių ženklas yra apibūdinamasis ir (arba) neturintis skiriamojo požymio, o prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikusio asmens motyvai arba ankstesnis elgesys negali daryti įtakos užduoties apimčiai, kuri Tarnybai yra pavesta bendrojo intereso, kuriuo grindžiami Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai bei 56 straipsnio 1 dalies a punktas, atžvilgiu. Iš tikrųjų, jeigu taikydama aptariamas nuostatas per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrą Tarnyba nepateikia nuomonės dėl klausimo, ar prekių ženklo savininko teisė yra svarbesnė už prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikusio asmens teises, bet patikrina, ar prekių ženklo savininko teisė buvo teisėtai suteikta laikantis taisyklių, kuriomis reglamentuojama tai, ar šis prekių ženklas gali būti registruojamas, neturi būti keliamas klausimas, ar prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikęs asmuo „piktnaudžiavo teise“.

Taigi aplinkybė, kad prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia pateikęs asmuo gali pateikti prašymą siekdamas vėliau savo prekes žymėti aptariamu žymeniu, konkrečiai atitinka Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktu saugomą bendrąjį prieinamumo ir laisvo naudojimo interesą. Todėl tai jokiu būdu nelaikytina piktnaudžiavimu teise. Toks vertinimas patvirtinamas Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Bendrijos prekių ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia padavus prašymą arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, o tai reiškia, kad atsakovas teisių pažeidimo byloje galėtų pasiekti tai, kad prekių ženklo registracija būtų pripažinta negaliojančia, net jeigu jis naudojo aptariamą prekių ženklą arba ketina ir toliau jį naudoti.

(žr. 20–22 punktus)

4.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 29 punktą)