EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. sausio 21 d.

Byla F‑102/12

Marc Van Asbroeck

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Priskyrimas prie lygio – Kandidatai, įtraukti į konkurso dėl perkėlimo į kitą kategoriją rezervo sąrašą iki įsigaliojant 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų reformai – Kompensacija – Sprendimas iš naujo priskirti pareigūnus, kurie gauna šią kompensaciją“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo M. Van Asbroeck prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimą, kuriuo Europos Parlamentas jį, perkeltą iš Europos Komisijos, iš naujo priskyrė prie AST5 lygio 3 pakopos nuo 2011 m. rugsėjo 1 d., ir, kiek reikia, 2012 m. birželio 15 d. sprendimą atmesti jo skundą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Europos Parlamentas padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos M. Van Asbroeck bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigūnų tarnybos nuostatai – Reglamentas Nr. 723/2004, iš dalies keičiantis Pareigūnų tarnybos nuostatus – Pereinamojo laikotarpio tvarka – Administracijos diskrecija – Apimtis – Institucijų autonomija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 723/2004 37 konstatuojamoji dalis)

2.      Pareigūnai – Vienodas požiūris – Ribos – Neteisėtai suteikta nauda

1.      Sąjungos teisės aktų leidėjas, priimdamas Reglamentą Nr. 723/2004, iš dalies keičiantį Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nenustatė vienodos pereinamojo laikotarpio tvarkos visoms institucijoms ir organams, todėl kiekviena paskyrimų tarnyba turėjo priimti nagrinėjamos institucijos arba organo vidaus taisykles, kad apsaugotų savo pareigūnų įgytas teises ir užtikrintų jų teisėtus lūkesčius. Šio teisės aktų leidėjo pasirinkimo, kiek tai susiję su pareigūnų priskyrimu prie pakopų iš naujo, jeigu jie vienodai vertinami toje pačioje institucijoje, neišvengiama pasekmė yra tai, kad jie perkeliami iš vienos institucijos į kitą nebūtinai laikantis, savaime suprantama, reikšmingų Pareigūnų tarnybos nuostatų normų.

Nors pagal Europos viešosios tarnybos vienodo administravimo principą visų Sąjungos institucijų visiems pareigūnams ir tarnautojams taikomi tie patys Pareigūnų tarnybos nuostatai, šis principas nereiškia, kad institucijos privalo vienodai naudotis Pareigūnų tarnybos nuostatuose joms suteikta diskrecija vertinti; atvirkščiai, personalo valdymo srityje joms taikomas autonomijos principas.

(žr. 28 ir 29 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Gimenez / Regionų komitetas, T‑220/95, 72 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo Scheidemann / Komisija, F‑76/12, 26 punktas.

2.      Vienodo požiūrio principo turi būti laikomasi derinant šį principą su teisėtumo principu, pagal kurį niekas negali savo naudai remtis neteisėtumu kito naudai.

(žr. 38 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1985 m. liepos 4 d. Sprendimo Williams / Audito Rūmai, 134/84, 14 punktas; 1994 m. birželio 2 d. Sprendimo de Compte / Parlamentas, C‑326/91 P, 51 ir 52 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Časta /Komisija, F‑40/09, 88 punktas.