2013 m. liepos 29 d. pareikštas ieškinys byloje Kėdainių rajono Okainių ŽŪB ir kt. prieš Tarybą ir Komisiją

(Byla T-386/13)

Proceso kalba: lietuvių

Šalys

Ieškovai: Kėdainių rajono Okainių ŽŪB (Kėdainių r., Lietuva) ir 134 kiti, atstovaujami advokato I. Vėgėlės

Atsakovės: Europos Komisija, Europos Sąjungos Taryba

Ieškovų reikalavimai

–    Pripažinti ieškovų ieškinį priimtinu.

–     Pagal SESV 263 straipsnį panaikinti 2012 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą C(2012) 4391 final, kuriuo leidžiama Lietuvoje išmokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už 2012 m. (pranešta dokumentu Nr. K(2012) 4391).

–     Pagal SESV 277 straipsnį pripažinti netaikytina Reglamento Nr. 73/2009 132 straipsnio, reguliuojančio papildomas nacionalines tiesiogines išmokas ir tiesiogines išmokas, 2 dalies paskutinę pastraipą, kurioje numatyta, kad ,,nuo 2012 m. bendra tiesioginė parama, kuri gali būti skirta ūkininkui naujosiose valstybėse narėse po įstojimo pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, įskaitant visas papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, neturi viršyti tiesioginės paramos, kurią ūkininkas turėtų teisę gauti pagal atitinkamą tiesioginę išmoką, lygio, tuo metu taikomo valstybėse narėse, išskyrus naująsias valstybes nares, atsižvelgiant, nuo 2012 m., į 7 straipsnį, taikant jį kartu su 10 straipsniu“.

–     Pagal SESV 277 straipsnį pripažinti netaikytina Reglamento Nr. 73/2009 10 straipsnio, kuriuo nustatomos specialiosios moduliavimo naujosiose valstybėse narėse taisyklės, 1 dalies nuostatą: ,,<...> atsižvelgiant į taikomus sumažinimus pagal 7 straipsnio 1 dalį“.

–     Priteisti iš atsakovių visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių bus pateikti įrodymai Teismui.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdami ieškinį ieškovai remiasi penkiais pagrindais.

1. Komisijos įgyvendinimo sprendimo C(2012) 4391 final nemotyvuotumas ir nepagrįstumas

    2012 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2012) 4391 final yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nes nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad 2012 m. tiesioginių išmokų lygis naujosiose ir senosiose ES valstybėse narėse yra vienodas (susilyginęs).

2. Tiesioginių išmokų Lietuvos Respublikoje lygio neatitikimas Stojimo akte suderėtam lygiui ir senųjų valstybių narių tiesioginių išmokų lygiui

    Faktinis Lietuvos Respublikos tiesioginių išmokų lygis neatitinka lygio, suderėto 2003 m. rugsėjo mėn. 23 d. Stojimo akte. Pažeidžiant Stojimo aktą, 2004 m. kovo 22 d. Reglamentu Nr. 583/2004 buvo priimti Reglamento Nr. 1782/2003 pakeitimai, kuriais naujoms valstybėms narėms nustatytos nacionalinės viršutinės paramos žemės ūkiui ribos (Reglamento Nr. 1782/2003 71c straipsnis, VIIIa priedas).

    2012 m. Lietuvos Respublikoje tiesioginių išmokų procentinis lygis nėra susilyginęs su senųjų ES valstybių narių tiesioginių išmokų lygiu: senosiose valstybėse narėse moduliacija yra taikoma tik sumoms, viršijančioms 5000 EUR sumą, o tai reiškia, kad 10 proc. moduliuojamos (mažėja) ne visos senųjų valstybių narių ūkininkams skiriamos tiesioginės išmokos, o tik tos, kurios viršija 5000 EUR. Todėl nepagrįsta ir neteisėta teigti, kad 2012 m. tiesioginių išmokų lygis senosiose valstybėse narėse yra 90 proc. (,,100 proc. – 10 proc. moduliacijos“). Tiesioginių išmokų lygis senosiose valstybėse narėse yra didesnis nei 90 proc., kadangi dalis sumų, nesiekiančių 5000 EUR, nemoduliuojamos.

3. Tiesioginių išmokų Lietuvos Respublikoje dydžio skirtumai, palyginti su senosiomis valstybėmis narėmis

    Lietuvos ūkininkams iš ES biudžeto faktiškai mokamos tiesioginės išmokos 2012 m. yra vienos mažiausių, o už gaunamas senųjų valstybių narių, nors ir moduliuotas 10 proc., yra mažesnės daugiau kaip 2 kartus.

4. Reglamento Nr. 73/2009 10 straipsnio 1 dalies sakinio pabaigos, 132 straipsnio 2 dalies paskutinės pastraipos ir jos pagrindu priimto 2012 m. liepos 2 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo C(2012) 4391 final prieštaravimas Stojimo aktui

    Stojimo akte nebuvo numatyta nuostatų dėl įvedamų tiesioginių išmokų moduliavimo ir (ar) papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų Lietuvoje mažinimo.

    Reglamento Nr. 73/2009 2 skyriaus 10 straipsnio 1 dalies nuostata ,,atsižvelgiant į taikomus sumažinimus pagal 7 straipsnio 1 dalį“ prieštarauja Stojimo aktui, nes ši nuostata lemia tiesioginių išmokų lygio senosiose ir naujosiose valstybėse narėse tariamo susilyginimo paspartinimą.

    Reglamento Nr. 73/2009 132 straipsnio 2 dalies nuostatos dalis ,,<...> atsižvelgiant, nuo 2012 m., į 7 straipsnį, taikant jį kartu su 10 straipsniu“, kuria įtvirtinamas tariamas tiesioginių išmokų lygio senosiose ir naujosiose valstybėse narėse susilyginimas 2012 metais, prieštarauja Stojimo aktui, nes ja nustatyti konkretūs metai (2012 m.), kada tariamai susilygina gaunamos paramos lygis.

    Reglamento Nr. 73/2009 132 straipsnio 2 dalyje, pažeidžiant Stojimo aktą, terminas ,,dydis“ pakeistas į terminą ,,lygis“, kuris suponuoja ne faktiškai gaunamą paramą, bet tariamą procentinę išraišką.

    Neteisėta lyginti tiesiogines išmokas senosiose ir naujosiose valstybėse narėse lyginant senųjų valstybių narių gaunamą paramą (100 proc. – moduliacija) su gaunama parama naujosiose valstybėse narėse pagal Stojimo akte numatytą paramos įvedimui skirtą procentuotę.

5. Ginčijamų teisės aktų prieštaravimas SESV įtvirtintiems bendrosios žemės ūkio politikos tikslams

    Remiantis Stojimo aktu parama žemės ūkiui naujosiose valstybėse narėse skaičiuojama pagal referencinį derlingumą ir bazinį plotą. 2012 m. Lietuvoje referencinis derlingumas ir bazinis plotas yra labai pakitę, todėl taikomas moduliavimas ir papildomų nacionalinių išmokų mažinimas pats savaime prieštarauja bendrosios žemės ūkio politikos tikslams, o ypač tikslui didinti žemės ūkio našumą.