BENDROJO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2015 m. rugsėjo 22 d.(*)
„Bendra užsienio ir saugumo politika – Iranui taikomos ribojamosios priemonės siekiant užkirsti kelią branduolinių ginklų platinimui – Lėšų įšaldymas – Vertinimo klaida – Pareiga motyvuoti – Teisė į gynybą – Teisė į veiksmingą teisminę gynybą – Proporcingumas“
Byloje T‑161/13
First Islamic Investment Bank Ltd, įsteigta Labuan (Malaizija), atstovaujama advokatų B. Mettetal ir C. Wucher-North,
ieškovė,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą Á. de Elera-San Miguel Hurtado ir M. Bishop,
atsakovę,
pirma, dėl prašymo iš dalies panaikinti 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimą 2012/829/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 356, p. 71), ir 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1264/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui (OL L 356, p. 55), ir, antra, dėl prašymo panaikinti Tarybos sprendimą, kuriuo ribojamosios priemonės paliekamos galioti ieškovės atžvilgiu,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas H. Kanninen, teisėjai I. Pelikánová (pranešėja) ir E. Buttigieg,
posėdžio sekretorius L. Grzegorczyk, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. gruodžio 10 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 Ieškovė First Islamic Investment Bank Ltd yra Malaizijos bankas.
2 Ši byla susijusi su ribojamosiomis priemonėmis, nustatytomis siekiant paveikti Irano Islamo Respubliką, kad ji nutrauktų branduolinę veiklą, keliančią branduolinių ginklų platinimo riziką, ir branduolinių ginklų tiekimo sistemų kūrimo veiklą (toliau – branduolinių ginklų platinimas).
3 Ieškovės pavadinimas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2007/140/BUSP (OL L 195, p. 39), II priede pateiktą subjektų, dalyvaujančių branduolinėje veikloje, sąrašą įtrauktas 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimu 2012/829/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413 (OL L 356, p. 71).
4 Todėl ieškovės pavadinimas 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1264/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 267/2012 (OL L 356, p. 55), įtrauktas ir į 2012 m. kovo 23 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 961/2010 (OL L 88, p. 1), IX priede pateiktą sąrašą.
5 Ieškovės įtraukimas į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktus sąrašus lėmė jos lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą.
6 Sprendimas 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1264/2012, kiek jie susiję su ieškove, pagrįsti tokiais motyvais:
„First Islamic Investment Bank“ (FIIB) padeda į sąrašą įtrauktiems subjektams pažeisti ES reglamento dėl Irano nuostatas ir teikia finansinę paramą Irano vyriausybei. FIIB priklauso „Sorinet Group“, kuri priklauso Babak Zanjani ir yra jo valdoma. Ji naudojama Irano su nafta susijusiems mokėjimams nukreipti.“
7 2012 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Taryba Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1264/2012 (OL C 398, p. 8).
8 2013 m. sausio 3 d. raštu Taryba ieškovei pranešė, kad jos pavadinimas įtrauktas į Sprendimo 2010/413 II priedo sąrašą ir į Reglamento Nr. 267/2012 IX priedo sąrašą.
9 2013 m. sausio 25 d. laiške ieškovė ginčijo sprendimo įtraukti jos pavadinimą į sąrašus pagrįstumą ir prašė Tarybos jį persvarstyti. Ji pakartojo savo prašymą 2013 m. vasario 25 d. laiške, kuriame ji taip pat prašė leisti susipažinti su šį įtraukimą pagrindžiančia informacija ir įrodymais.
10 2014 m. kovo 14 d. raštu Taryba atsakė į ieškovės prašymą persvarstyti sprendimą. Jame ji pabrėžė, kad ieškovės pavadinimo įtraukimo į Sprendimo 2010/413 II priede pateiktą sąrašą ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktą sąrašą motyvai buvo teisingi, todėl minėtas sprendimas turi būti paliktas galioti.
11 2014 m. kovo 15 d. Taryba paskelbė Pranešimą, skirtą asmenims ir subjektams, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, numatytos Sprendime 2010/413 ir Reglamente Nr. 267/2012 (OL C 77, p. 1). Pagal šį pranešimą minėtos priemonės, taip pat susijusios su ieškove, turėjo likti taikomos.
Procesas ir šalių reikalavimai
12 Ieškovė pareiškė šį ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2013 m. kovo 14 d.
13 Pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į pirmąją kolegiją, todėl šiai kolegijai 2013 m. rugsėjo 23 d. buvo paskirta ši byla.
14 2014 m. gegužės 25 d. ieškovė iš dalies pakeitė savo reikalavimus ir prašė panaikinti Tarybos sprendimą palikti galioti jai taikomas ribojamąsias priemones (toliau – sprendimas dėl palikimo sąraše), nurodytą 2014 m. kovo 15 d. pranešime.
15 Taikant Bendrojo Teismo procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones 2014 m. spalio 23 d. laišku šalių buvo paprašyta raštu atsakyti į tam tikrus klausimus ir pateikti tam tikrus dokumentus. Taryba ir ieškovė savo atsakymus pateikė 2014 m. lapkričio 12 d.
16 Per 2014 m. gruodžio 10 d. teismo posėdį buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktus klausimus. Vykstant posėdžiui ieškovės buvo paprašyta pateikti Bendrajam Teismui 2014 m. kovo 14 d. Tarybos rašto kopiją, kad ji būtų pridėta prie bylos medžiagos. Taryba nurodė, kad ji neturi pastabų dėl šio rašto.
17 Ieškovė įvykdė Bendrojo Teismo posėdyje pateiktą prašymą per tam nustatytą terminą.
18 2014 m. gruodžio 22 d. Bendrojo Teismo pirmosios kolegijos pirmininkas nusprendė užbaigti rašytinę proceso dalį.
19 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti Sprendimo 2012/829 priedo I punktą, kiek jis su ja susijęs,
– panaikinti Įgyvendinimo reglamento Nr. 1264/2012 priedo I punktą, kiek jis su ja susijęs,
– panaikinti sprendimą dėl palikimo sąraše,
– priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
20 Taryba Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl priimtinumo
21 Taryba tvirtina, kad ieškinys nepriimtinas, nes pareikštas praleidus terminą. Iš tikrųjų, jos nuomone, iš 2013 m. balandžio 23 d. Sprendimo Gbagbo ir kt. / Taryba (C‑478/11 P–C‑482/11 P, Rink., EU:C:2013:258) matyti, kad SESV 263 straipsnyje numatyto ieškinio dėl aktų, kuriuose numatytos individualios ribojamosios priemonės, panaikinimo pareiškimo terminas skaičiuojamas nuo pranešimo Oficialiajame leidinyje paskelbimo dienos, o tai reiškia, kad apie ginčijamus aktus pranešta susijusiems asmenims ir subjektams. Šiuo atveju, kadangi pranešimas apie ieškovės pavadinimo įtraukimą į atitinkamus sąrašus Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2012 m. gruodžio 22 d., SESV 263 straipsnyje numatytas dviejų mėnesių terminas, pratęstas 1991 m. gegužės 2 d. Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalyje numatytu dešimties dienų terminu dėl nuotolio, baigėsi 2013 m. kovo 4 d., ir tik po dešimt dienų, t. y. 2013 m. kovo 14 d., buvo pareikštas ieškinys.
22 Ieškovė atsako, pirmiausia, kad šio sprendimo 21 punkte minėtame Sprendime Gbagbo ir kt. / Taryba (EU:C:2013:258) padaryta išvada netaikytina, nes nagrinėjamu atveju paskelbus pranešimą Oficialiajame leidinyje apie ginčijamus aktus susijusiems asmenims pranešta asmeniškai.
23 Pagal SESV 263 straipsnio šeštą pastraipą ieškiniai dėl akto panaikinimo pateikiami per du mėnesius nuo akto paskelbimo arba nuo pranešimo apie jį ieškovui dienos arba, jei to nebuvo padaryta, nuo tos dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.
24 Pagal Procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį šis terminas ilginamas dešimčia dienų dėl atstumo.
25 Dėl aktų, kuriais nustatomos arba paliekamos galioti ribojamosios priemonės asmeniui ar subjektui, pažymėtina, kad ieškinio dėl šių aktų panaikinimo pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo, kuris turi būti pateiktas šiam asmeniui ar subjektui, dienos (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 21 punkte minėto Sprendimo Gbagbo ir kt. / Taryba, EU:C:2013:258, 55 ir 59 punktus).
26 Pagal Sprendimo 2010/413 24 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 3 dalį, jei suinteresuotojo asmens ar subjekto adresas žinomas, Taryba tiesiogiai jam praneša apie atitinkamus aktus.
27 Šioje byloje žinoma, kad Tarybai buvo žinomas ieškovės adresas, nes jis nurodytas Sprendime 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1264/2012.
28 Todėl ieškinio dėl šių dviejų aktų panaikinimo pareiškimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai apie juos pranešta asmeniškai ieškovei, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d. Tarybos rašto įteikimo jai dienos.
29 Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina: kadangi Taryba remiasi pavėluotu ieškinio pareiškimu, ji turi įrodyti, kokią dieną 2013 m. sausio 3 d. raštas buvo įteiktas ieškovei (šiuo klausimu žr. 1980 m. birželio 5 d. Sprendimo Belfiore / Komisija, 108/79, Rink., EU:C:1980:146, 7 punktą).
30 Kad įrodytų, kurią dieną buvo įteiktas aptariamas raštas, Taryba pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad ji 2013 m. sausio 3 d. raštą išsiuntė trimis ieškovės adresais, įskaitant ir nurodytąjį ieškinyje. Be to, ji pateikė pranešimo apie vieno iš trijų laiškų gavimą patvirtinimą, kuriame nurodyta 2013 m. sausio 4 d. data. Tokiomis aplinkybėmis ji daro prielaidą, kad, nors ji negavo pranešimų apie kitų dviejų laiškų gavimą patvirtinimų, jie buvo įteikti adresatei „tą pačią dieną arba netrukus po tos dienos“.
31 Ieškovė tvirtina, kad 2013 m. sausio 3 d. raštą ji gavo paprastu laišku, todėl ji negali įrodyti tikslios jo įteikimo dienos.
32 Pažymėtina, kad nors Tarybos pateiktame pranešimo apie gavimą patvirtinime nurodyta 2013 m. sausio 4 d. data, tai nėra pakankamas įrodymas, kad ši data iš tikrųjų yra 2013 m. sausio 3 d. rašto įteikimo ieškovei data.
33 Iš tikrųjų, pirma, atsižvelgiant į aptariamo pranešimo apie gavimą patvirtinimo formos skirtingų laukelių išdėstymą, atrodo, kad nurodyta data yra ne įteikimo adresatui data, o jo įteikimo pašto paslaugų teikėjui data. Tuo labiau kad visiškai neįmanoma, kad 2013 m. sausio 3 d. Briuselyje (Belgija) parengtas raštas būtų įteiktas pašto paslaugų teikėjui Belgijoje, nugabentas į Malaiziją ir Malaizijos pašto paslaugų teikėjo įteiktas paskirties vietoje per vieną dieną.
34 Antra, bet kuriuo atveju Tarybos pateiktame pranešimo apie gavimą patvirtinime nurodytas adresas nėra tas pats kaip ieškovės nurodytasis ieškinyje; tai liudija apie nesėkmingą bandymą jį įteikti, juolab kad Malaizijos pašto paslaugų tiekėjas nurodė, jog adresatas „išvyko“.
35 Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Taryba negali įrodyti, kada 2013 m. sausio 3 d. raštas buvo įteiktas ieškovei.
36 Todėl pažymėtina, kad jeigu Tarybos nurodytą 2013 m. sausio 4 d. laikytume diena, nuo kurios skaičiuotinas ieškinio pareiškimo terminas, jis būtų pasibaigęs 2013 m. kovo 14 d., o tai reiškia, kad tą pačią dieną pareikštas ieškinys bet kuriuo atveju pripažintinas pareikštu nepraleidus termino.
37 Vadinasi, reikia atmesti Tarybos nurodytą nepriimtinumo pagrindą.
Dėl esmės
38 Grįsdama savo reikalavimus, ieškovė nurodė tris ieškinio pagrindus; jie pagrįsti, pirma, vertinimo klaida, antra, pareigos motyvuoti, teisės į gynybą ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu ir, trečia, proporcingumo principo pažeidimu.
39 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
Dėl pirmojo ieškinio pagrindo, pagrįsto vertinimo klaida
40 Ieškovė tvirtina, kad priimdama jai taikomas ribojamąsias priemones Taryba padarė vertinimo klaidą, ir ginčija dėl jos nurodytų motyvų pagrįstumą.
41 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
42 Kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, akto, kuriuo asmeniui arba subjektui nustatytos ribojamosios priemonės, teismine kontrole, be kita ko, reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, jog nagrinėjamas teisės aktas būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti tikrinami dėstant motyvus, kuriais pagrįstas šis aktas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, bet susijusi su nagrinėjimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui patvirtinti, yra pagrįsti (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, C‑280/12 P, Rink., EU:C:2013:775, 58, 59 ir 64 punktus ir nurodytą teismo praktiką).
43 Šiuo tikslu Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialių arba nekonfidencialių duomenų ar įrodymų, reikšmingų atliekant tokią analizę (žr. 42 punkte minėto Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 65 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
44 Iš tiesų, būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens ar subjekto, pagrįstumą, o ne šis asmuo ar subjektas turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (žr. 42 punkte minėto Sprendimo Taryba / Fulmen ir Mahmoudian, EU:C:2013:775, 66 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
45 Primintina, kad Taryba ieškovės atžvilgiu nurodė šiuos motyvus:
„First Islamic Investment Bank“ (FIIB) padeda į sąrašą įtrauktiems subjektams pažeisti ES reglamento dėl Irano nuostatas ir teikia finansinę paramą Irano vyriausybei. FIIB priklauso „Sorinet Group“, kuri priklauso Babak Zanjani ir yra jo valdoma. Ji naudojama Irano su nafta susijusiems mokėjimams nukreipti.“
46 Pirmiausia, ieškovės nuomone, Taryba neįrodė, kad ji pažeidė Sąjungos teisės aktus arba kad ji teikė paramą Irano vyriausybei. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad kaip priklausanti tadžikų bendrovei Arzish ji nesusijusi su Irano vyriausybe ir niekada nevykdė sandorių su Irano bendrovėmis arba sandorių, susijusių su tariamais mokėjimais už Irano žalią naftą.
47 Šiuo klausimu pažymėtina, kad rašytiniuose dokumentuose ir per žodinę proceso dalį Taryba nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, kuriais būtų siekiama pagrįsti motyvus, kad ieškovė padeda tretiesiems subjektams pažeisti galiojančius teisės aktus arba kad remia Irano vyriausybę tarpininkaudama vykdant mokėjimus už Irano naftą. Šiomis aplinkybėmis šie motyvai, kurių pagrįstumą ieškovė ginčija, negali pateisinti jai taikomų ribojamųjų priemonių.
48 Antra, ieškovė ginčija, kad priklauso Sorinet Group arba kad yra jos kontroliuojama. Šiuo klausimu Taryba neįrodė nei to, kad ši grupė egzistuoja, nei to, kad ji kontroliavo ieškovę.
49 Taryba atsikerta, kad iš dokumentų, pridėtų prie atsiliepimo į ieškinį, matyti, kad per Sorinet Group ieškovę kontroliuoja Babak Zanjani, kuris remia Irano vyriausybę.
50 Pirmiausia primintina, kad pagal Sprendimo 2010/413 20 straipsnio 1 dalies c punktą ir Reglamento Nr. 267/2012 23 straipsnio 2 dalies d punktą reikia įšaldyti visas lėšas ir ekonominius išteklius, kurie priklauso asmenims ir subjektams, teikiantiems paramą Irano vyriausybei, ir jiems nuosavybės teise priklausantiems ar jų kontroliuojamiems subjektams ar asmenims.
51 Sprendimu 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1264/2012 Babak Zanjani pavardė įtraukta į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktus sąrašus, nurodant motyvą, be kita ko, kad jis teikia paramą Irano vyriausybei.
52 Motyvas, pagal kurį ieškovė „priklauso Sorinet Group, kuri priklauso Babak Zanjani ir yra jo valdoma“, reiškia tai, kad ji jam priklauso arba yra jo kontroliuojama, kaip nurodyta šio sprendimo 50 punkte primintame kriterijuje.
53 Šiomis aplinkybėmis reikia išnagrinėti Tarybos pateiktą informaciją, siekiant patikrinti, ar remiantis ja galima daryti išvadą, kad ieškovė priklausė B. Zanjani arba buvo jo kontroliuojama ginčijamų aktų priėmimo metu.
54 Pirma, šiuo klausimu pažymėtina, kad iš Tadžikijos spaudos agentūros pranešimo matyti, kad 2011 m. Arzish, ieškovės patronuojančioji bendrovė, buvo pertvarkyta į banką Kont Bank Investment.
55 Antra, iš Kont Bank Investment interneto svetainės matyti, kad jis priklauso Turkijos bendrovei Kont Kozmetik ve Diş Ticaret Limited Şirketi.
56 Trečia, iš Kont Kozmetik ve Diş Ticaret Limited Şirketi interneto svetainės matyti, kad ji yra grupės Kont Group, apimančios turizmo ir finansinių paslaugų srityje veikiančias bendroves, narė.
57 Ketvirta, Sorinet Group interneto svetainėje nurodoma, kad, pirma, B. Zanjani jai vadovauja ir, antra, ieškovė, jos patronuojančioji bendrovė Kont Bank Investment ir kiti Kont Group nariai sudarė grupę Sorinet Group.
58 Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Tarybos pateikti duomenys įrodo bent aplinkybę, kad B. Zanjani ir ieškovė per Kont Kozmetik ve Diş Ticaret Limited Şirketi ir Kont Investment Bank susiję kontrolės ryšiais.
59 Be to, kadangi ši informacija surinkta iš spaudos agentūros ir pačių susijusių bendrovių interneto svetainių, reikia pripažinti, kad ji turi pakankamą įrodomąją galią.
60 Ieškovė taip pat tvirtina, kad Taryba neįrodė, kad subjektas Sorinet Group egzistuoja.
61 Vis dėlto, atsižvelgiant į Tarybos pateiktą informaciją, konstatuotina, kad nagrinėjamas pavadinimas viešai naudojamas įvairioms B. Zanjani kontroliuojamoms arba priklausančioms bendrovėms identifikuoti. Netgi darant prielaidą, kad šis pavadinimas neįvardija konkrečios tiksliai apibrėžtos teisinės struktūros, ši aplinkybė nereikšminga kalbant apie B. Zanjani ryšio su ieškove buvimą, kaip matyti iš šio sprendimo 53–59 punktų.
62 Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taryba visiškai teisingai konstatavo, jog ieškovė priklausė B. Zanjani arba buvo jo kontroliuojama. Kadangi iš šio sprendimo 50–53 punktų matyti, kad šio motyvo savaime pakanka ribojamosioms priemonėms pateisinti, reikia atmesti pirmąjį ieškinio pagrindą.
Dėl antrojo ieškinio pagrindo, pagrįsto pareigos motyvuoti, ieškovės teisės į gynybą ir jos teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu
63 Ieškovė teigia, kad Taryba pažeidė motyvavimo pareigą, jos teisę į gynybą ir teisę į veiksmingą teisminę gynybą.
64 Pirmiausia ji pabrėžia, kad dėl jos nurodyti motyvai yra pernelyg trumpi, kad tenkintų motyvavimo pareigą, todėl neįmanoma nustatyti, ar ribojamosios priemonės jai taikomos pagrįstai. Konkrečiai kalbant, Taryba nenurodė konkrečių situacijų, kai ieškovė, kaip teigiama, pažeidė galiojančius teisės aktus arba teikė paramą Irano vyriausybei, ir detaliau neapibūdino jos ryšių su Sorinet Group pobūdžiu.
65 Antra, nors ieškovė prašė, bet, kaip pati tvirtina, negavo iš Tarybos įrodymų ar dokumentų, pagrindžiančių dėl jos nurodytus teiginius.
66 Trečia, minėti pažeidimai, ieškovės teigimu, taip pat reiškia, kad pažeista jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą.
67 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą ir papildomai nurodo, kad jos prašymas leisti susipažinti su susijusiais dokumentais dar nagrinėjamas.
68 Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovės kaltinimas, jog Taryba pažeidė jos teisę į veiksmingą teisminę gynybą nepagrįstas konkrečiais argumentais; tik daroma nuoroda į argumentus, išdėstytus kalbant apie kitus kaltinimus. Šiomis aplinkybėmis nereikia atskirai nagrinėti kaltinimo, pagrįsto teisės į veiksmingą teisminę gynybą pažeidimu.
69 Visų pirma, kalbant apie motyvavimo pareigą, pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareiga nurodyti asmeniui jo nenaudai priimto akto motyvus, kuri yra teisės į gynybą paisymo principo dalis, siekiama suteikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kuri leistų žinoti, ar aktas yra pagrįstas, o jeigu jis turi trūkumų, ginčyti jo galiojimą Sąjungos teisme, ir, antra, leisti šiam teismui vykdyti šio akto teisėtumo kontrolę (žr. 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo, Taryba /Bamba, C‑417/11 P, Rink., EU:C:2012:718, 49 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
70 SESV 296 straipsnyje reikalaujamas motyvavimas turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų sužinoti priimtas priemones pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti savo kontrolę (žr. 69 punkte minėto Sprendimo Taryba /Bamba, EU:C:2012:718, 50 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
71 Kadangi suinteresuotasis asmuo neturi teisės būti išklausytas prieš priimant pirminį sprendimą įšaldyti lėšas, pareigos motyvuoti laikymasis yra dar svarbesnis, nes tai yra vienintelė garantija, leidžianti suinteresuotajam asmeniui bent po šio sprendimo priėmimo veiksmingai pasinaudoti turimomis teisių gynimo priemonėmis, siekiant užginčyti tokio sprendimo teisėtumą (žr. 69 punkte minėto Sprendimo Taryba /Bamba, EU:C:2012:718, 51 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
72 Tad Tarybos priimto akto, kuriame nustatytas lėšų įšaldymas, motyvuose turi būti nurodytos specifinės ir konkrečios priežastys, dėl kurių Taryba, pasinaudodama diskrecija, mano, jog tokios priemonės turi būti taikomos suinteresuotajam asmeniui (žr. 69 punkte minėto Sprendimo Taryba /Bamba, EU:C:2012:718, 52 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
73 Vis dėlto motyvai, kuriuos nurodyti reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis buvo priimtas. Reikalavimas motyvuoti turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes, ypač į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį ir į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, jeigu šis aktas jiems skirtas, arba kiti asmenys, su kuriais šis aktas tiesiogiai ir konkrečiai susijęs, gali turėti. Nurodant motyvus, nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvavimas yra pakankamas, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes ir nagrinėjamąją sritį reglamentuojančių teisės normų visumą (žr. 69 punkte minėto Sprendimo Taryba /Bamba, EU:C:2012:718, 53 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
74 Kalbant konkrečiai, asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis buvo priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis suprasti jam taikomos priemonės reikšmę (žr. 69 punkte minėto Sprendimo Taryba /Bamba, EU:C:2012:718, 54 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
75 Šioje byloje primintina, kad Taryba ieškovės atžvilgiu nurodė šiuos motyvus:
„First Islamic Investment Bank“ (FIIB) padeda į sąrašą įtrauktiems subjektams pažeisti ES reglamento dėl Irano nuostatas ir teikia finansinę paramą Irano vyriausybei. FIIB priklauso „Sorinet Group“, kuri priklauso Babak Zanjani ir yra jo valdoma. Ji naudojama Irano su nafta susijusiems mokėjimams nukreipti.“
76 Dar reikia priminti, kad šio sprendimo 47 punkte konstatuota, jog motyvai, kad ieškovė padeda tretiesiems subjektams pažeisti galiojančius teisės aktus arba kad remia Irano vyriausybę tarpininkaudama vykdant mokėjimus už Irano naftą, negali pateisinti jai taikomų ribojamųjų priemonių. Šiomis aplinkybėmis nereikia patikrinti, ar Taryba laikėsi motyvavimo pareigos, kiek tai susiję su šiais teiginiais.
77 Kalbant apie motyvą, susijusį su ieškovės ir B. Zanjani ryšiais, pažymėtina, kad nurodytų motyvų pakanka, nes Taryba nurodė grupę, per kurią ieškovė gali būti valdoma arba kontroliuojama. Iš tikrųjų, kaip matyti iš ieškovės pirmajame ieškinio pagrinde išdėstytų argumentų, ji galėjo kritikuoti šio teiginio pagrįstumą, t. y. ginčyti Sorinet Group buvimą ir remtis tuo, kad ji priklausė tadžikų bendrovei. Be to, Bendrasis Teismas galėjo priimti sprendimą dėl minėto pagrindo pagrįstumo.
78 Todėl reikia atmesti kaltinimą, pagrįstą motyvavimo pareigos pažeidimu, kiek jis susijęs su motyvu dėl ieškovės ir B. Zanjani ryšių.
79 Antra, kalbant apie galimybę susipažinti su Tarybos turimais dokumentais, primintina, kad kai perduota pakankamai tiksli informacija, leidžianti suinteresuotajam subjektui veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Tarybos turimų įrodymų jo atžvilgiu, teisės į gynybą paisymo principas nereiškia, kad šiai institucijai atsiranda pareiga savo iniciatyva leisti susipažinti su Tarybos turimais dokumentais. Tik suinteresuotojo asmens prašymu Taryba turi leisti susipažinti su visais nekonfidencialiais administraciniais dokumentais, susijusiais su nagrinėjama priemone (žr. 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, T‑35/10 ir T‑7/11, Rink., EU:T:2013:397, 84 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
80 Šiuo klausimu pažymėtina, jog galiojančiuose teisės aktuose nenustatytas tikslus terminas, tad konstatuotina, kad Taryba privalo suteikti galimybę susipažinti su susijusiais dokumentais per protingą laikotarpį (šiuo klausimu žr. 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Bank Kargoshaei ir kt. / Taryba, T‑8/11, EU:T:2013:470, 93 punktą). Todėl nagrinėjant, ar praėjo protingas laikotarpis, reikia atsižvelgti į tai, kad kai susijęs asmuo arba subjektas neturi teisės būti išklausytas iki pirminio sprendimo įtraukti jo vardą arba pavadinimą į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašus, galimybė susipažinti su dokumentais, aptarta šio sprendimo 79 punkte, yra pirma galimybė jam susipažinti su Tarybos turimais dokumentais, pagrindžiančiais minėtą įtraukimą, todėl yra itin reikšminga jo gynybai.
81 Šioje byloje ieškovė pateikė prašymą leisti susipažinti su Tarybos turimais dokumentais 2013 m. vasario 25 d.
82 Taryba, žinoma, prie savo 2013 m. birželio 4 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį pridėjo dokumentus, susijusius su ieškovės ir B. Zanjani ryšiais, ir jie ieškovei buvo perduoti per šį procesą. Tačiau Taryba netvirtina, kad šie perduoti dokumentai yra atsakymas į ieškovės prašymą leisti susipažinti su Tarybos turimais dokumentais. Be to, 2014 m. kovo 14 d. Tarybos raštas yra atsakymas į ieškovės prašymą persvarstyti sprendimą ją įtraukti į sąrašus, o ne į jos prašymą leisti susipažinti su dokumentais.
83 Todėl, atsižvelgiant į Tarybos atsakymą į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktą klausimą, konstatuotina, kad ji neatsakė į ieškovės prašymą leisti susipažinti su dokumentais iki 2014 m. gruodžio 10 d. vykusio teismo posėdžio, t. y. praėjus 19 mėnesių nuo jo pateikimo. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad Taryba pažeidė ieškovės teisę į gynybą šiuo atžvilgiu.
84 Kalbant apie šio pažeidimo pasekmes, primintina, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pavėluotas dokumento, kuriuo Taryba rėmėsi nustatydama ar palikdama galioti subjektui taikomas ribojamąsias priemones, perdavimas ar jo neperdavimas laikomas teisės į gynybą pažeidimu, pateisinančiu atitinkamų aktų panaikinimą, tik nustačius, kad atitinkamos ribojamosios priemonės negalėjo būti buvusios teisėtai nustatytos ar paliktos galioti, jeigu tas dokumentas būtų atmestas kaip kaltę patvirtinantis įrodymas (79 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, EU:T:2013:397, 100 punktas ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Persia International Bank / Taryba, T‑493/10, Rink. (Ištraukos), EU:T:2013:398, 85 punktas).
85 Šioje byloje, pirma, Sprendimo 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1264/2012 priėmimas neparemtas jokiu kitu ieškovei per protingą laikotarpį po jų priėmimo pateiktu dokumentu. Tad galimybės susipažinti su Tarybos turimais dokumentais nebuvimas reiškia, kad reikia panaikinti Sprendimą 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1264/2012.
86 Antra, prieš priimant sprendimą dėl palikimo sąraše ieškovei buvo perduoti prie atsiliepimo į ieškinį pridėti dokumentai, susiję su ieškovės ryšiais su B. Zanjani. Kaip matyti iš šio sprendimo 48–62 punktų, šiuose dokumentuose teisiškai pakankamai įrodytas motyvo, savaime pateisinančio ieškovei nustatytas ribojamąsias priemones, pagrįstumas.
87 Tad ieškovės teisės susipažinti su Tarybos turimais dokumentais pažeidimu nepateisinamas sprendimo dėl palikimo sąraše panaikinimas.
88 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti antrajam ieškinio pagrindui, kiek jis susijęs su Sprendimu 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamentu Nr. 1264/2012, ir jį atmesti, kiek jis susijęs su sprendimu dėl palikimo sąraše.
Dėl trečiojo ieškinio pagrindo, pagrįsto proporcingumo principo pažeidimu
89 Ieškovė tvirtina, kad nustačius jai ribojamąsias priemones pažeistas proporcingumo principas. Pirmiausia ji šiuo klausimu remiasi 2008 m. rugsėjo 3 d. Sprendimu Kadi ir Al Barakaat International Foundation / Taryba ir Komisija (C‑402/05 P ir C‑415/05 P, Rink., EU:C:2008:461), iš kurio išplaukia, kad dėl antrajame ieškinio pagrinde nurodytų jos procedūrinių teisių pažeidimo pažeistas proporcingumo principas.
90 Antra, ji teigia, kad ribojamosios priemonės daro didelį neigiamą poveikį jos veiklai ir reputacijai, nes trukdo jai užsiimti ekonomine veikla, todėl ji patyrė žalą. Tokios pasekmės neproporcingos, nes ginčijamos priemonės logiškai nėra susijusios su Tarybos siekiamu tikslu, o Taryba nenurodė jokios nusikalstamos veiklos, kurioje ji būtų dalyvavusi, ir jos neįrodė.
91 Taryba ginčija ieškovės argumentų pagrįstumą.
92 Pirmiausia, pažymėtina: kadangi Sprendimas 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1264/2012 panaikinti nagrinėjant antrąjį ieškinio pagrindą, šis ieškinio pagrindas nagrinėtinas tik tiek, kiek jis susijęs su sprendimu dėl palikimo sąraše.
93 Kalbant šiuo klausimu apie pirmąjį ieškovo argumentą, pažymėtina, kad iš šio sprendimo 84, 86 ir 87 punktų matyti, kad sprendimo dėl palikimo sąraše panaikinimas nepateisinamas Bendrojo Teismo konstatuotu teisės susipažinti su Tarybos turimais dokumentais pažeidimu. Tokiomis aplinkybėmis minėtas sprendimas negali būti panaikintas dėl ieškovės argumento, kad pažeidus jos procedūrines teises buvo pažeistas ir proporcingumo principas.
94 Dėl antrojo ieškovės argumento primintina, kad pagal proporcingumo principą, kuris yra vienas iš bendrųjų Sąjungos teisės principų, reikalaujama, kad institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o atsiradę nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (žr. 79 punkte minėto Sprendimo Bank Melli Iran / Taryba, EU:T:2013:397, 179 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
95 Šioje byloje iš šio sprendimo 48–62 punktuose esančios analizės matyti, kad Taryba visiškai teisingai konstatavo, jog ieškovė buvo B. Zanjani kontroliuojamas subjektas, o jis pats pripažintas kaip remiantis Irano vyriausybę asmuo. Tokiomis aplinkybėmis ieškovei taikomų ribojamųjų priemonių priėmimas atitinka Tarybos siekiamą tikslą, t. y. atimti iš Irano vyriausybės jos pajamų šaltinius, kad ji būtų priversta nutraukti savo branduolinių ginklų platinimo programą neturėdama pakankamų finansinių išteklių.
96 Antra, nors ieškovė teigia, kad ribojamosios priemonės daro didelį neigiamą poveikį jos veiklai ir reputacijai, nes trukdo jai užsiimti ekonomine veikla, ji nepateikė suvaržymų ar žalos, kurių ji teigia iš tikrųjų patyrusi, konkrečių įrodymų. Tai net negali būti didelė žala, nes vienintelis ieškovės akcininkas yra Tadžikijos bendrovė, o ieškovė, kaip ji pati teigia, iš esmės užsiimanti investicijų Malaizijoje projektais.
97 Bet kuriuo atveju negalima atmesti to, kad aptariamomis ribojamosiomis priemonėmis iš tiesų labai apribota jos nuosavybės teisė ir laisvė užsiimti ekonomine veikla, nes ji, be kita ko, negali disponuoti Sąjungos teritorijoje esančiomis ar jos piliečių laikomomis savo lėšomis arba pervesti jų į Sąjungą be atskiro leidimo. Be to, dėl ieškovei taikomų ribojamųjų priemonių gali atsirasti tam tikras prekybos partnerių nepasitikėjimas ja.
98 Tačiau iš teismo praktikos matyti, kad pagrindinės teisės, kuriomis remiasi ieškovė, t. y. nuosavybės teisė ir teisė užsiimti ekonomine veikla, nėra absoliučios prerogatyvos, ir naudojimuisi jomis gali būti taikomi Sąjungos siekiamo bendrojo intereso tikslais pagrįsti apribojimai. Be to, bet kuri ribojamoji ekonominė ar finansinė priemonė savaime turi poveikio teisei į nuosavybę, taip darydama žalą asmenims, kurie nebuvo pripažinti atsakingais už padėtį, dėl kurios imtasi atitinkamų priemonių. Ginčijamo teisės akto tikslo svarba pateisina net sunkias neigiamas pasekmes kai kuriems ūkio subjektams (žr. 2009 m. liepos 9 d. Sprendimo Melli Bank / Taryba, T‑246/08 ir T‑332/08, Rink., EU:T:2009:266, 111 punktą ir nurodytą teismo praktiką).
99 Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ypatingą taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo svarbą, ieškovei sukelti nepatogumai nėra neproporcingi siekiamiems tikslams. Taip yra juo labiau todėl, kad, pirma, skundžiami aktai taikomi tik daliai ieškovės lėšų ir, antra, Sprendime 2010/413 ir Reglamente Nr. 267/2012 numatytos tam tikros subjektų, kuriems skirtos ribojamosios priemonės, lėšų įšaldymo išimtys, leidžiančios subjektams, kuriems taikomos lėšų įšaldymo priemonės, padengti būtinąsias išlaidas.
100 Tokiomis aplinkybėmis reikia atmesti trečiąjį ieškinio pagrindą.
101 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia, pirma, panaikinti Sprendimą 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamentą Nr. 1264/2012 ir, antra, atmesti ieškinį, kiek juo siekiama, kad būtų panaikintas sprendimas dėl palikimo sąraše.
102 Be to, pažymėtina, kad sprendimas dėl palikimo sąraše yra ne tiesiog patvirtinimo aktas, o savarankiškas sprendimas, kurį Taryba priėmė atlikusi periodinę peržiūrą, numatytą Sprendimo 2010/413 26 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento Nr. 267/2012 46 straipsnio 6 dalyje. Šiomis aplinkybėmis, nors Sprendimo 2012/829 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1264/2012 panaikinimas reiškia, kad ieškovės pavadinimo įtraukimas į Sprendimo 2010/413 II priede ir Reglamento Nr. 267/2012 IX priede pateiktus sąrašus panaikinamas laikotarpiu iki sprendimo dėl palikimo sąraše priėmimo, tai nepaneigia, kad šis įtraukimas lieka teisėtas laikotarpiu po šio sprendimo priėmimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
103 Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai iš jų padengti savo išlaidas. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, kiekviena šalis padengia po pusę savo bylinėjimosi išlaidų ir po pusę kitos šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (pirmoji kolegija)
nusprendžia:
1. Panaikinti, kiek jie susiję su First Islamic Investment Bank Ltd:
– 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimo 2012/829/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/413/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Iranui, priedo I punktą,
– 2012 m. gruodžio 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1264/2012, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 dėl ribojamųjų priemonių Iranui, priedo I punktą.
2. Atmesti likusią ieškinio dalį.
3. First Islamic Investment Bank padengia pusę savo ir pusę Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidų. Taryba padengia pusę savo ir pusę First Islamic Investment Bank bylinėjimosi išlaidų.
Kanninen | Pelikánová | Buttigieg |
Paskelbta 2015 m. rugsėjo 22 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.