Language of document : ECLI:EU:T:2009:181

Byla T‑152/06

NDSHT Nya Destination Stockholm Hotell & Teaterpaket AB

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Ieškinys dėl panaikinimo – Valstybės pagalba – Reglamentas (EB) Nr. 659/1999 – Konkurento skundas – Komisijos laiškai skundo pareiškėjui – Esama pagalba – Aktas, dėl kurio negalima pareikšti ieškinio – Nepriimtinumas“

Sprendimo santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Aktai, dėl kurių ieškinį gali pareikšti asmuo, pateikęs skundą dėl valstybės pagalbos

(EB 230 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4, 13 straipsniai ir 20 straipsnio 2 dalis)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Esama pagalba – Komisijos pareiga išnagrinėti esamą pagalbą – Nebuvimas

(EB 88 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 659/1999 4, 13, 17–19 ir 20 straipsniai)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Esama pagalba – Komisijos skundo pareiškėjai skirtas laiškas, kuriuo ji informuojama apie skundžiamos pagalbos pripažinimą esama pagalba – Ieškinio dėl šio laiško panaikinimo nepriimtinumas – Galimybė skundo pareiškėjai kreiptis į nacionalinius teismus

(EB 88 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys)

1.      Komisijai kontroliuojant valstybės pagalbą, norint išsiaiškinti, ar skundo pareiškėjui išsiųstas laiškas atsakant į jo skundą yra aktas, kurį galima skųsti, Pirmosios instancijos teismas privalo nustatyti, ar šiame laiške yra sprendimas Reglamento Nr. 659/1999, susijusio su EB 88 straipsnio taikymu, 4 straipsnio prasme, ar tai tik neformalus pranešimas, numatytas to paties reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje. Taigi iš procedūros, taikytinos skundams dėl valstybės pagalbos, kaip numatyta Reglamente Nr. 659/1999, tiksliau, jo 20 straipsnio 2 dalyje, išplaukia, kad nors Komisija privalo nedelsdama išnagrinėti informaciją, susijusią su tariama neteisėta pagalba, kurią jai persiuntė trečiasis asmuo pateikdamas skundą, atsakydama į kiekvieną skundą ji neprivalo priimti sprendimo pagal minėto reglamento 4 straipsnį. Komisijos pareiga priimti sprendimą atsakant į skundą susijusi tik su prielaida, numatyta Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnyje. To paties reglamento 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje numatyta, kad jeigu Komisija mano, kad pagal jos turimą informaciją nėra pakankamo pagrindo bylai įvertinti, ji apie tai praneša skundo pareiškėjui. Toks yra būtent atvejis, kai Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnis netaikytinas, nes skundas iš tiesų susijęs ne su neteisėta, bet su esama pagalba.

Komisijos laiškas, kuriuo pagalbą gavusios įmonės konkurentės pareikštame skunde nurodyta pagalba pripažįstama esama pagalba, nesukelia privalomų teisinių pasekmių šiai skundo pareiškėjai. Jis turi būti traktuojamas kaip Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje nurodytas neformalus pranešimas, kurio turinys nėra sprendimas to paties reglamento 4 straipsnio prasme ir todėl nėra aktas, kurį galima apskųsti EB 230 straipsnio prasme.

(žr. 42–44, 68, 70 punktus)

2.      Vykdant kompetenciją, kuri Komisijai suteikta nagrinėjant esamą pagalbą, skundo pareiškėja Komisijai skirtu skundu negali reikalauti, kad ši įvertintų tokios pagalbos suderinamumą. Jei Komisija, atlikusi pirminį vertinimą, mano, kad skundas susijęs ne su neteisėta, bet su esama pagalba, ji neprivalo sprendimo Reglamento Nr. 659/1999, susijusio su EB 88 straipsnio taikymu, 4 straipsnio prasme siųsti suinteresuotajai valstybei narei ir pradėti procedūros pagal EB 88 straipsnio 1 dalį.

Kai Komisija skundo pareiškėjai skirtame laiške padaro išvadą, kad jos skunde nurodyta pagalba yra esama pagalba, kadangi Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnis, susijęs su neteisėta pagalba, netaikytinas, ji negali priimti sprendimo to paties reglamento 4 straipsnio prasme. Todėl ji, atsakydama į skundą, gali tik skundo pareiškėją informuoti, kad nėra pakankamai motyvų priimti sprendimą taikant Reglamento Nr. 659/1999 20 straipsnio 2 dalies antrą sakinį. Valstybės pagalbos kontrolės procedūros ekonomijai prieštarautų tai, kad kai Komisija informuoja skundo pareiškėją, jog jo skundas susijęs su esama pagalba, ji neišvengiamai priima sprendimą Reglamento Nr. 659/1999 4 straipsnio prasme. Tokia išvada reikštų, kad Komisija, gavusi skundą, susijusį su esama pagalba, privalo išnagrinėti pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka. Tačiau, Komisijai, taikant EB 88 straipsnio 1 dalį, vienintelei priklauso iniciatyva įgyvendinti nuolatinės esamos pagalbos kontrolės procedūrą.

(žr. 60–61, 64 punktus)

3.      Dėl ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos skundo pareiškėjai skirtą laišką, kuriame ši institucija informuoja apie tai, kad jos skunde nurodyta pagalba yra esama pagalba, nepriimtinumo iš jos negali būti atimta galimybė pateikti nagrinėjamos pagalbos teisėtumo klausimą teismams. Nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad pagal nacionalinę teisę bus imtasi visų būtinų priemonių dėl EB 88 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio pažeidimo tiek dėl aktų, kuriais remiantis teikiama pagalba, galiojimo, tiek dėl pažeidžiant šią nuostatą suteiktos finansinės pagalbos išieškojimo.

(žr. 71–72 punktus)