Byla T‑777/19
Coopérative des artisans pêcheurs associés (CAPA) Sarl ir kt.
prieš
Europos Komisiją
2021 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo (devintoji išplėstinė kolegija) sprendimas
„Valstybės pagalba – Individuali pagalba, skirta jūros vėjo elektrinių parkų eksploatacijai – Pareiga pirkti elektros energiją už didesnę nei rinkos kainą – Pirminio patikrinimo procedūra – Sprendimas neteikti prieštaravimų – Ieškinys dėl panaikinimo – Reglamento (ES) 2015/1589 1 straipsnio h punktas – Suinteresuotosios šalies statusas – Žvejybos įmonės – Parkų įrengimas žvejybos rajonuose – Konkurencijos santykiai – Nebuvimas – Rizika, kad suteikus ginčijamą pagalbą bus paveikti žvejybos įmonių interesai – Nebuvimas – Tiesioginės ir konkrečios sąsajos nebuvimas – Nepriimtinumas“
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas valstybės pagalbos suderinamumas su vidaus rinka nepradėjus oficialios tyrimo procedūros – Suinteresuotųjų šalių ieškinys pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį – Sąlygos – Suinteresuotosios šalies statuso neturėjimas – Nepriimtinumas
(SESV 108 straipsnio 2 dalis ir 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktas)
(žr. 58–62, 65, 66, 82, 113, 115, 116 punktus)
2. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Administracinė procedūra – Suinteresuotoji šalis pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį – Sąvoka – Tiesiogiai su pagalbos gavėju nekonkuruojanti įmonė – Būtinybė šiai įmonei įrodyti konkretų pagalbos poveikį jos padėčiai
(SESV 108 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktas)
(žr. 63, 64, 71–73, 83–87, 89 punktus)
3. Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Administracinė procedūra – Suinteresuotoji šalis pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį – Sąvoka – Žvejybos įmonės, besiremiančios neigiamu jūros vėjo elektrinių parkų, kuriems teikiama pagalba, eksploatavimo poveikiu kartu vykdomai žvejybos veiklai – Tos pačios „žaliavos“ nenaudojimas – Konkurencijos santykių nebuvimas – Poveikis, kylantis iš sprendimų dėl vėjo elektrinių parkų įrengimo ir viešosios jūros erdvės valdymo – Ryšio tarp pagalbos teikimo mechanizmo ir minėto poveikio nebuvimas – Rizikos, kad suteikiant minėtą pagalbą bus konkrečiai paveikti žvejų interesai, nebuvimas – Suinteresuotosios šalies statuso neturėjimas
(SESV 108 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento 2015/1589 1 straipsnio h punktas)
(žr. 74–81, 90–97 punktus)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Priimtinumo sąlygos – Suinteresuotumas pareikšti ieškinį – „Locus standi“ – Kumuliacinės sąlygos – Ieškinio nepriimtinumas vienos iš šių sąlygų netenkinimo atveju
(SES 263 straipsnio ketvirta pastraipa)
(žr. 112 punktą)
Santrauka
Jūros vėjo elektrinių parkai, subsidijuojami iš veiklos pagalbos: Bendrasis Teismas atmetė kooperatyvo ir žvejybos įmonių savininkų ieškinį dėl Komisijos sprendimo neteikti prieštaravimų
Bendrasis Teismas paaiškino sąvokos „suinteresuotoji šalis“ apimtį ir nusprendė, kad ieškovai neįrodė konkretaus ginčijamos pagalbos poveikio jų padėčiai rizikos
2011 m. ir 2013 m. Prancūzija paskelbė viešuosius pirkimus dėl pirmųjų Prancūzijoje eksploatuojamų jūros vėjo elektrinių parkų įrengimo. Šių šešių projektų, kurių numatoma eksploatavimo trukmė yra 25 metai, mastas apima žvejybai naudojamus jūrų rajonus.
Vėjo elektrinių parkų statybų ir eksploatavimo projektai yra subsidijuojami įpareigojant pirkti elektros energiją už didesnę nei rinkos kainą, o papildomas išlaidas visiškai kompensuoja valstybė.
2019 m. liepos 26 d. sprendimu(1) (toliau – ginčijamas sprendimas) Europos Komisija konstatavo, kad šios subsidijos yra su vidaus rinka suderinama valstybės pagalba(2) (toliau – ginčijama pagalba). Dėl šios priežasties ji nusprendė neteikti prieštaravimų.
Coopérative des artisans pêcheurs associés (CAPA), bendrovė, kurios klientai yra žvejai, ir dešimt žvejybos įmonių arba jų savininkų (toliau – ieškovės-žvejybos įmonės) Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Vis dėlto Bendrojo Teismo devintoji išplėstinė kolegija atmetė šį ieškinį kaip nepriimtiną, konstatavusi, kad ieškovai neturi teisės pareikšti ieškinio dėl ginčijamo sprendimo.
Bendrojo Teismo vertinimas
Pirmiausia Bendrasis Teismas priminė, kad ginčijamas sprendimas yra sprendimas neteikti prieštaravimų dėl ginčijamos pagalbos; juo Komisija netiesiogiai, bet neišvengiamai atsisakė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą. Kadangi šiuo sprendimu „suinteresuotosioms šalims“(3) neleidžiama pateikti savo pastabų per formalią nagrinėjamos pagalbos tyrimo procedūrą, jos turi teisę ginčyti minėtą sprendimą Sąjungos teisme, nes juo pažeidžiamos jų procesinės teisės. Tam, kad asmuo, įmonė ar prekybinė asociacija būtų laikomi „suinteresuotąja šalimi“, svarbu, kad jie teisės požiūriu pakankamai įrodytų, jog pagalba gali turėti konkretų poveikį jų padėčiai.
Dėl ieškovių-žvejybos įmonių pripažinimo „suinteresuotomis šalimis“, galinčiomis pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, Bendrasis Teismas konstatavo, kad, siekdamos pagrįsti savo teisę pareikšti ieškinį, jos remiasi, pirma, netiesioginės konkurencijos santykių tarp jų ir ginčijamos pagalbos gavėjų veiklos buvimu ir, antra, bet kuriuo atveju šios pagalbos konkretaus poveikio jų padėčiai rizika.
Kiek tai susiję su ieškovių-žvejybos įmonių nurodomais netiesioginės konkurencijos santykiais, Bendrasis Teismas pažymi, kad ieškovai negali tvirtinti, jog jų gamybos procese naudojama ta pati „žaliava“ kaip ir vėjo elektrinių parkų eksploatuotojų gamybos procese. Iš tiesų, remiantis įprasta žodžio „žaliava“ reikšme, ji reiškia neperdirbtus gamtos išteklius ar produktus, naudojamus kaip medžiaga prekės gamybos procese. Šioje byloje atitinkamos ekonominės veiklos „žaliava“ yra ne prieiga prie viešosios jūrų erdvės rajono, kurį naudoja tiek žvejai, tiek jūros vėjo elektrinių parkų eksploatuotojai, o jame esantys gamtos ištekliai, t. y., pirma, žuvininkystės ištekliai ir, antra, kinetinė vėjo energija. Kadangi minėti ištekliai yra skirtingi, ieškovės-žvejybos įmonės nekonkuruoja su vėjo elektrinių parkų eksploatuotojais dėl jų naudojimo.
Taigi Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ieškovės-žvejybos įmonės negali būti laikomos suinteresuotomis šalimis, galinčiomis pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo, remdamosi tariamais netiesioginės konkurencijos santykiais su ginčijamos pagalbos gavėjomis.
Kiek tai susiję su nurodyta konkretaus ginčijamos pagalbos poveikio ieškovių-žvejybos įmonių padėčiai rizika, Bendrasis Teismas vėliau išnagrinėjo, ar tariamas neigiamas vėjo elektrinių parkų eksploatavimo poveikis jų aplinkai, ypač kartu vykdomai žvejybos veiklai, jūros aplinkai ir žuvininkystės ištekliams, gali būti laikomas konkrečiu šios pagalbos suteikimo poveikiu atitinkamų žvejybos įmonių padėčiai.
Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pabrėžė, kad, nors iš principo negalima atmesti galimybės, jog pagalba daro konkretų poveikį trečiųjų asmenų interesams dėl įrenginių daromo poveikio aplinkai ir, be kita ko, kitoms šalia vykdomos veiklos rūšims, šie tretieji asmenys turi teisės požiūriu pakankamai įrodyti tokio konkretaus poveikio riziką, kad būtų laikomi suinteresuotosiomis šalimis. Be to, tam nepakanka įrodyti minėto poveikio egzistavimą, tačiau dar reikia nustatyti, kad šis poveikis atsirado dėl pačios pagalbos. Ieškovės-žvejybos įmonės tokių įrodymų nepateikė.
Iš tiesų tariamas nagrinėjamų projektų poveikis ieškovių-žvejybos įmonių veiklai neatsiejamas nuo, pirma, Prancūzijos valdžios institucijų sprendimų dėl šių projektų įrengimo atitinkamuose rajonuose, įgyvendinant jų energetikos išteklių eksploatavimo politiką, ir, antra, viešosios jūrų erdvės reglamentavimo ir techninių priemonių, taikytinų minėtiems projektams. Nors šių valdžios institucijų sprendimas suteikti šių projektų operatoriams pagalbą, valstybei prisiimant pareigą pirkti, jiems suteikia pranašumą, lyginant su nesubsidijuojamos elektros energijos gamintojais, toks sprendimas pats savaime neturi įtakos ieškovių-žvejybos įmonių ekonominiams rezultatams.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad ginčijama pagalba savaime negali daryti konkretaus poveikio jų padėčiai, todėl ieškovės-žvejybos įmonės negali remtis teise pareikšti ieškinį dėl ginčijamo sprendimo.
Galiausiai dėl Coopérative des artisans pêcheurs associés (CAPA) pripažinimo „suinteresuotąja šalimi“ Bendrasis Teismas pažymėjo, kad šios bendrovės, kurios klientai yra žvejai, veikla priklauso nuo jos klientų ekonominių sprendimų, o ne nuo ginčijamos pagalbos sumokėjimo. Iš to darytina išvada, kad konkretaus minėtos pagalbos poveikio jos padėčiai rizika bet kuriuo atveju nebuvo įrodyta ir kad ši bendrovė taip pat negali būti laikoma suinteresuotąja šalimi.