Byla T‑341/12
Evonik Degussa GmbH
prieš
Europos Komisiją
„Konkurencija – Administracinė procedūra – Europos vandenilio peroksido ir perborato rinka – Sprendimo, kuriuo konstatuojamas EB 81 straipsnio pažeidimas, paskelbimas – Prašymo, kuriuo siekiama, kad būtų užtikrintas Komisijai remiantis jos Pranešimu dėl bendradarbiavimo pateiktos informacijos konfidencialumas, atmetimas – Pareiga motyvuoti – Konfidencialumas – Profesinė paslaptis – Teisėti lūkesčiai“
Santrauka – 2015 m. sausio 28 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo skiriama sankcija už konkurencijos taisyklių pažeidimą, atskleidimo – Bylas nagrinėjančio pareigūno pareigos – Apimtis ir ribos
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 28 straipsnio 2 dalis; Komisijos sprendimo 2011/695 8 straipsnis)
2. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Bylas nagrinėjančio pareigūno sprendimas, kuriuo per konkurencijos taisyklių taikymo procedūrą atmetamas prašymas užtikrinti informacijos konfidencialumą
(EB 81 straipsnis; SESV 296 straipsnis; Komisijos sprendimo 2011/695 8 straipsnis)
3. Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Pasenusi informacija – Netaikymas – Informacija, kurios negalima laikyti slapta arba konfidencialia
(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalis)
4. Institucijų aktai – Reklama – Atvirumo principo laikymasis – Apimtis – Teisė skelbti aktus nesant tuo tikslu aiškiai nustatytos pareigos
(ESS 1 straipsnio antra pastraipa; SESV 15 straipsnis)
5. Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Kriterijai
(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 28 ir 30 straipsniai)
6. Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Apimtis – Skirtingas požiūris į teisę būti išklausytiems turinčius subjektus ir į visuomenę apskritai
(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalis ir 28 straipsnio 2 dalis)
7. Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Kriterijai – Atskleidimas, galintis padaryti didelės žalos – Informacija, kurioje aprašyti konkurencijos taisyklių pažeidimą sudarantys elementai – Šios informacijos paskelbimas, leidžiantis lengviau įrodyti nagrinėjamų įmonių civilinę atsakomybę
(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 28 ir 30 straipsniai)
8. Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Kriterijai – Interesai, kurie gali būti pažeisti atskleidus apsaugos vertą informaciją – Bendrojo intereso dėl Sąjungos veiksmų skaidrumo ir teisėtų interesų, kurie neleidžia atskleisti informacijos, palyginimas – Įmonės suinteresuotumas, kad nebūtų atskleista tam tikra su jos elgesiu susijusi informacija – Jokios ypatingos apsaugos nevertas interesas, kiek tai susiję su įmonėmis, dalyvavusiomis darant Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimą
(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 28 ir 30 straipsniai)
9. Konkurencija – Administracinė procedūra – Profesinė paslaptis – Profesinės paslapties saugomos informacijos apibrėžimas – Bendrojo intereso dėl Sąjungos veiksmų skaidrumo ir teisėtų interesų, kurie neleidžia atskleisti informacijos, palyginimas – Komisijai savanoriškai pateiktos informacijos siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa atskleidimas – Interesų, pagrindžiančių šios informacijos pateikimą, ir tos informacijos apsaugos palyginimas
(EB 81 straipsnis; SESV 339 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalis; Komisijos pranešimas 2002/C 45/03)
10. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Darant pažeidimą dalyvavusios įmonės Komisijai savanoriškai pateiktos informacijos siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa atskleidimas – Šios įmonės teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 ir 30 straipsniai)
11. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Darant pažeidimą dalyvavusios įmonės Komisijai savanoriškai pateiktos informacijos siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa atskleidimas – Komisijos diskrecija – Pranešimai dėl bendradarbiavimo – Savo diskrecijos apribojimas – Apimtis – Draudimas paviešinti informaciją, pateiktą prašymuose atleisti nuo baudos ar ją sumažinti – Nebuvimas
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnis; Komisijos pranešimai 2002/C 45/03 ir 2006/C 298/11)
12. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Darant pažeidimą dalyvavusios įmonės Komisijai savanoriškai pateiktos informacijos siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa atskleidimas – Komisijos diskrecija – Apimtis – Ankstesnės praktikos pakeitimas – Teisėtų lūkesčių principo pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalis)
13. Konkurencija – Administracinė procedūra – Komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas pažeidimas – Nekonfidencialios versijos, kurioje yra Komisijai savanoriškai pateikta informacija siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, paskelbimas – Reglamento Nr. 1/2003 28 straipsnyje įtvirtino paskirties principo pažeidimas – Nebuvimas
(EB 81 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis, 28 straipsnio 1 dalis ir 30 straipsnis)
1. Sprendimo 2011/695/ES dėl bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybės ir įgaliojimų nagrinėjant tam tikras konkurencijos bylas 8 straipsniu siekiama įgyvendinti apsaugos, suteikiamos Reglamento Nr. 1/2003 28 straipsnio 2 dalimi, procedūrą ir patikslinama, kad, nepažeisdami Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimo ir pranešimo apie kaltinimus adresatams suteiktos galimybės susipažinti su tyrimo medžiaga, Komisija ir minėtos institucijos, jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri šios institucijos, bei kitų valstybių narių institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai neatskleidžia informacijos, kuri buvo gauta ar kuria apsikeista pagal šį reglamentą ir kuriai galioja įpareigojimas užtikrinti profesinį slaptumą.
Minėtame 8 straipsnyje daromas pats skirtumas tarp informacijos konfidencialumo apsaugos nuo trečiųjų asmenų, turinčių teisę būti išklausytiems per procedūrą dėl konkurencijos taisyklių taikymo, ir platesnės apsaugos, kurią reikia užtikrinti, kai numatoma informaciją paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Todėl, kai bylas nagrinėjantis pareigūnas priima sprendimą atskleisti (paskelbiant Oficialiajame leidinyje) sprendimą, kuriuo skiriama sankcija už EB 81 straipsnio pažeidimą, jis privalo ne tik išnagrinėti, ar jam pateiktoje nagrinėti sprendimo versijoje yra verslo paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos, kuriai taikoma panaši apsauga, bet ir patikrinti, ar šioje versijoje yra kitos informacijos, kuri negali būti viešinama arba dėl konkrečiai tą informaciją saugančių Sąjungos teisės normų, arba dėl to, kad ta informacija susijusi su duomenimis, kuriems dėl jų pobūdžio taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį.
Vis dėlto teisėtų lūkesčių ir vienodo požiūrio principai nėra normos, kuriomis konkrečiai siekiama apsaugoti nuo informacijos, kuri savanoriškai pateikta Komisijai turint tikslą pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, paviešinimo. Iš tiesų, priešingai nei Reglamente Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo išdėstytomis taisyklėmis ar Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsniu, šiais principais nesiekiama konkretaus tikslo užtikrinti informacijos ar dokumentų konfidencialumą. Kadangi dėl šios priežasties minėti principai savaime netaikomi apsaugai, kuri pagal Sąjungos teisę suteikiama informacijai, su kuria Komisija susipažino vykdydama konkurencijos taisyklių taikymo procedūras, jų neapima pagal Sprendimo 2011/695 8 straipsnį bylas nagrinėjančiam pareigūnui suteikti įgaliojimai.
(žr. 33, 41–43 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 54–67 punktus)
3. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 84, 86, 162 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 89 punktą)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 90, 94 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 96–98 punktus)
7. Kad informacijai dėl jos pobūdžio būtų taikomas profesinės paslapties reikalavimas ir apsauga nuo paviešinimo, šios informacijos atskleidimas turi, be kita ko, galėti padaryti didelę žalą ją pateikusiam arba trečiajam asmeniui.
Dėl informacijos, kurią sudaro EB 81 straipsnio pažeidimo sudedamųjų dalių aprašymas, pažymėtina, kad tokios informacijos atkleidimas gali padaryti didelės žalos darant šį pažeidimą dalyvavusiai įmonei, nes, pirma, toks atkleidimas gali padaryti žalos jos reputacijai ir turėti neigiamos įtakos jos pozicijai verslo santykiuose pabrėžiant jos svarbų vaidmenį pradedant daryti ir toliau tęsiant EB 81 straipsnio pažeidimą ir, antra, tokia informacija bus tinkama siekiant palengvinti fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie mano esantys nukentėję nuo pažeidimo, įrodyti įmonės civilinę atsakomybę.
(žr. 101–103, 105 punktus)
8. Kad informacijai dėl jos pobūdžio būtų taikomas profesinės paslapties reikalavimas ir apsauga nuo paviešinimo, interesai, kurie gali būti pažeisti atskleidus tokią informaciją, turi būti objektyviai verti apsaugos. Pagal šią sąlygą reikalaujama, jog vertinant, ar informacija yra konfidenciali, reikia nustatyti santykį tarp teisėtų interesų, kurie neleidžia jos atskleisti, ir bendrojo intereso, kuris reikalauja, kad institucijų veiksmai būtų atliekami kuo atviriau.
Šiuo atveju įmonės, kuriai Komisija skyrė baudą už konkurencijos teisės pažeidimą, interesas, kad jai inkriminuojamo pažeidimo aplinkybės nebūtų paviešintos, nenusipelno jokios išskirtinės apsaugos, atsižvelgiant į visuomenės interesą kuo išsamiau sužinoti visų Komisijos veiksmų motyvus, į ūkio subjektų interesą sužinoti, už kokį elgesį jiems gali būti skirta sankcija, ir nuo pažeidimo nukentėjusių asmenų interesą sužinoti tokio elgesio detales, kad prireikus jie galėtų įrodinėti savo teises nubaustų įmonių atžvilgiu, ir atsižvelgiant į tokios įmonės turimą galimybę perduoti tokį sprendimą teisminei kontrolei. Taip pat EB 81 straipsnio pažeidimą dariusios įmonės interesas išvengti ieškinių dėl žalos atlyginimo nėra apsaugos vertas interesas, atsižvelgiant būtent į kiekvieno asmens teisę nacionaliniuose teismuose prašyti atlyginti žalą, kurią jis patyrė dėl konkurenciją galinčio riboti ar iškraipyti elgesio. Taip pat darytina išvada, kad pateikti kaltinimai dėl galimo Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtinto nešališkumo principo ir procesinio lygiateisiškumo nacionaliniuose procesuose nesilaikymo yra nepagrįsti ir turi būti atmesti.
(žr. 106, 107, 110, 111 punktus)
9. Atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programų veiksmingumui neigiamos įtakos gali padaryti dokumentų apie atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo procedūrą atskleidimas asmenims, ketinantiems reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo, net jei nacionalinės konkurencijos institucijos arba Komisija prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusiam subjektui suteikia visišką ar dalinį atleidimą nuo baudos, kurią galėjo jai skirti. Iš tikrųjų asmuo, susijęs su konkurencijos teisės pažeidimu, žinodamas apie tokio perdavimo galimybę, gali būti atgrasytas pasinaudoti pagal šias atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programas teikiama galimybe, atsižvelgiant būtent į tai, kad Komisijai perduoti dokumentai arba šiuo tikslu jai pateikti parodymai gali būti panaudoti prieš jį patį.
Vis dėlto teisė gauti žalos, padarytos dėl susitarimo ar elgesio, galinčio apriboti ar iškraipyti konkurenciją, atlyginimą iš esmės prisideda prie veiksmingos konkurencijos išsaugojimo Sąjungoje ir taip prisideda prie viešojo intereso tikslo įgyvendinimo.
Vadovaudamasis būtent šiais principais Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl ginčų, susijusių su įmonių, manančių, kad nukentėjo nuo konkurencijos teisės pažeidimų, prašymais leisti susipažinti su nacionalinių konkurencijos institucijų turimais tyrimo duomenimis, paragino šiuos ginčus nagrinėjančias nacionalines institucijas pasverti interesus, kuriais grindžiamas prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusių subjektų savanoriškai pateiktos informacijos paviešinimas ir jos apsauga.
Tačiau byloje, kuri susijusi ne su atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su procedūra konkurencijos srityje bylose, užginčijimu, o su Komisijos numatomu tam tikros informacijos, esančios konkurencijos teisės pažeidimą padariusios įmonės savanoriškai jai pateiktuose dokumentuose ar parodymuose siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, paskelbimu, ir kurioje teigta, kad informacijos, savanoriškai pateiktos per tyrimą tikintis pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, paskelbimas gali pažeisti Komisijos tyrimo tikslus, pastarasis teiginys neįrodo, kad egzistuoja teisės norma, kurią Komisija būtų pažeidusi tik todėl, kad numatomas pagal atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programą pateiktos informacijos paskelbimas gali turėti įtakos tos programos įgyvendinimui vykdant būsimus tyrimus.
Be to, šis konkretus argumentas susijęs su visuomenės interesu kuo išsamiau susipažinti su visų Komisijos veiksmų motyvais, su ūkio subjektų interesu sužinoti, už kokį elgesį jiems gali būti skirta sankcija, ir, galiausiai, su Komisijos interesu apsaugoti jos taikomos atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programos veiksmingumą. Tačiau šie konkretūs interesai nesusiję su nagrinėjama įmone, o vienintelė Komisija turi palyginti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programos veiksmingumą su visuomenės ir ūkio subjektų interesu sužinoti jos sprendimo turinį ir imtis veiksmų savo teisėms apsaugoti.
Šios išvados negali paneigti argumentas, kad iš esmės informacija, kurios konfidencialumą įmonė prašė užtikrinti, nėra esminė siekiant suprasti Komisijos sprendimo, kuriuo konstatuojamas Sąjungos konkurencijos teisės pažeidimas, rezoliucinę dalį, todėl tai informacijai netaikoma Komisijai tenkanti pareiga paskelbti pagal Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalį. Iš tikrųjų šia nuostata nesiekiama apriboti Komisijos laisvės savo iniciatyva skelbti savo sprendimo išsamesnę versiją nei būtinas minimumas ir į ją įtraukti informaciją, kurios paskelbimas nėra privalomas, jei šios informacijos atskleidimas suderinamas su profesinės paslapties apsauga.
(žr. 113–115, 117–120 punktus)
10. Nors reikalavimas laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio taip pat taikomas Komisijai, kai atlikdama tyrimą dėl Sąjungos teisės kartelių srityje pažeidimo ji renka informaciją iš įmonių, remiantis tvirtai nusistovėjusia Europos žmogaus teisių teismo praktika asmuo iš esmės negali remtis minėtu 8 straipsniu, kad apskųstų iš jo paties veiksmų, pavyzdžiui, nusikaltimo, galintį kilti pavojų jo reputacijai.
Darytina išvada, kad minėtos konvencijos 8 straipsniu užtikrinama teisė į privataus gyvenimo apsaugą negali daryti kliūčių atskleisti Komisijai savanoriškai pateiktą informaciją siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, kuri susijusi su įmonės dalyvavimu darant Sąjungos teisės kartelių srityje pažeidimą, konstatuotą pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį priimtame ir laikantis to reglamento 30 straipsnio skirtame paskelbti Komisijos sprendime.
(žr. 125, 126 punktus)
11. Priimdama tokias elgesio taisykles, kaip pranešimuose dėl atleidimo nuo baudų ir jų dydžio sumažinimo bylose dėl kartelių, ir viešu jų paskelbimu pranešdama, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems skirtos šios normos, Komisija apriboja savo diskreciją ir negali be pagrindo nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju jai gali būti paskirta sankcija už bendrųjų teisės principų, pavyzdžiui, vienodo požiūrio ar teisėtų lūkesčių apsaugos, pažeidimą. Vis dėlto šiuose pranešimuose nenustatyta, kad Komisijai taikomas draudimas bet kokiomis aplinkybėmis paviešinti prašymuose dėl atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo arba pagal atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programą duotuose parodymuose pateiktą informaciją. Iš tikrųjų, šiuose pranešimuose nurodyti įvairūs įsipareigojimai susiję tik su dokumentų, kuriuos įmonės jai savanoriškai pateikė norėdamos pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, atskleidimu ir su tų įmonių tuo pačiu tikslu duotų parodymų atskleidimu.
(žr. 134, 136, 138 punktus)
12. Nors teisėtų lūkesčių principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, ūkio subjektai negali teisėtų lūkesčių pagrįstai grįsti esamos padėties, kurią Sąjungos institucijos gali pakeisti naudodamosi joms suteikta diskrecija, išsaugojimu.
Todėl įmonė, dalyvavusi darant Sąjungos konkurencijos taisyklių pažeidimą, negali turėti jokių teisėtų lūkesčių, kad ankstesnė Komisijos praktika neatskleisti informacijos, kurią įmonės savanoriškai jai pateikė prašymuose atleisti nuo baudos ar ją sumažinti ir kurios konfidencialumą šios įmonės prašė užtikrinti, išliks nepakitusi.
Iš tikrųjų Komisija turi plačią diskreciją nuspręsti skelbti tokią informaciją arba jos neskelbti. Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalimi Komisijai tenkanti pareiga paskelbti ribojama suinteresuotųjų šalių įvardinimu ir sprendimų, apie kuriuos kalbama pirmoje šios nuostatos dalyje, esmės pateikimu siekiant palengvinti Komisijos uždavinį informuoti visuomenę apie tų sprendimų egzistavimą ir jų turinį atsižvelgiant būtent į su skelbimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje susijusius kalbinius suvaržymus. Tačiau ši nuostata neriboja Komisijos teisės, jei ji mano esant reikalinga ir jei jos ištekliai tai leidžia, paskelbti visą savo sprendimų tekstą arba bent labai išsamią jų versiją, jei laikomasi verslo ir kitos konfidencialios informacijos apsaugos.
Taigi, nors Komisijai nustatyta bendra pareiga skelbti tik nekonfidencialias savo sprendimų versijas, norint užtikrinti jos laikymąsi, nebūtina Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalies aiškinti taip, kad ji suteikia pagal to reglamento 7–10 ir 23 bei 24 straipsnius priimtų sprendimų adresatams specialią teisę, leidžiančią jiems prieštarauti, kad Komisija skelbtų Oficialiajame leidinyje ir tam tikrais atvejais – šios institucijos interneto svetainėje informaciją, kuri, nors ir nebūdama konfidenciali, nėra esminė siekiant suprasti šių sprendimų rezoliucines dalis. Todėl Reglamento Nr. 1/2003 30 straipsnio 2 dalimi nesiekiama apriboti Komisijos laisvės savo iniciatyva skelbti savo sprendimo išsamesnę versiją nei būtinas minimumas ir į ją įtraukti informaciją, kurios paskelbimas nėra privalomas, jei šios informacijos atskleidimas yra suderinamas su profesinės paslapties apsauga.
(žr. 153, 155–157 punktus)
13. Komisijos priimtų sprendimų paskelbimas pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį iš principo yra, kaip patvirtinta to reglamento 30 straipsnyje, paskutinis etapas administracinės procedūros, per kurią Komisija konstatuoja EB 81 straipsnio pažeidimus ir skiria už juos baudas. Darytina išvada, kad nepažeidžiant apsaugos, kuri turi būti taikoma Komisijos tyrimo medžiagoje esančiai konfidencialiai informacijai, tokių sprendimų nekonfidencialios versijos, kurioje išdėstyta įmonių savanoriškai jai pateikta informacija siekiant pasinaudoti atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo programa, paskelbimas Komisijos iniciatyva negali būti laikomas prieštaraujančiu tikslui, kuriuo ta informacija buvo gauta, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 28 straipsnio 1 dalį.
(žr. 170, 172, 173 punktus)