Sujungtos bylos T‑405/07 ir T‑406/07
Caisse fédérale du Crédit mutuel Centre Est Europe (CFCMCEE)
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)
„Bendrijos prekių ženklas – Žodinių Bendrijos prekių ženklų P@YWEB CARD ir PAYWEB CARD paraiškos – Absoliutus atmetimo pagrindas – Dalinis skiriamųjų požymių nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas“
Sprendimo santrauka
1. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Atmetimo pagrindų nagrinėjimas atsižvelgiant į kiekvieną registracijos paraiškoje nurodytą prekę ar paslaugą – Pareiga motyvuoti atsisakymą registruoti – Apimtis
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalis ir 73 straipsnis)
2. Bendrijos prekių ženklas – Bendrijos prekių ženklo sąvoka ir įgijimas – Absoliutūs atmetimo pagrindai – Skiriamųjų požymių neturintys prekių ženklai
(EB 253 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalis ir 73 straipsnis)
1. Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad, pirma, absoliutūs atmetimo pagrindai turi būti vertinami dėl kiekvienos prekės ar paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, sprendime, kuriuo kompetentinga valdžios institucija atsisako registruoti prekių ženklą, iš esmės turi būti nurodyta atsisakymo registruoti priežastis kiekvienos iš šių prekių ar paslaugų atžvilgiu. Ši pareiga nurodyti priežastis taip pat išplaukia iš esminio reikalavimo, kad dėl kiekvieno sprendimo, kuriuo valdžios institucija atsisako pripažinti Bendrijos teisės pripažįstamas teises, būtų galima atlikti teisminę kontrolę, skirtą užtikrinti veiksmingą šios teisės apsaugą, dėl tos pačios priežasties turinčią apimti motyvų teisėtumo nagrinėjimą. Tačiau kai tas pats atmetimo pagrindas taikomas prekių ar paslaugų kategorijai ar grupei, ši valdžios institucija gali pateikti bendrus motyvus dėl visų nurodytų prekių ir paslaugų.
Tačiau Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) galimybė nurodyti prekių ar paslaugų kategorijos arba grupės atžvilgiu bendrus motyvus dėl absoliutaus atmetimo pagrindo taikymo neturi sužlugdyti pareigos motyvuoti EB 253 straipsnio ir Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio pirmo sakinio prasme tikslo atlikti veiksmingą sprendimo atsisakyti registruoti Bendrijos prekių ženklą teisminę kontrolę. Todėl būtina, kad atitinkamos prekės ar paslaugos būtų pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios tiek, kad sudarytų gana homogeninę prekių ar paslaugų kategoriją, leidžiančią Tarnybai pateikti tokius bendrus motyvus. Taigi vien aplinkybės, kad atitinkamos prekės ar paslaugos priklauso tai pačiai Nicos sutarties klasei, šiuo klausimu nepakanka, nes šios klasės dažnai apima labai įvairias, nebūtinai pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusias prekes ar paslaugas.
(žr. 54–55 punktus)
2. Dėl žodinių žymenų P@YWEB CARD ir PAYWEB CARD, kuriuos prašoma įregistruoti kaip Bendrijos prekių ženklus Nicos sutarties 9 klasės prekėms, reikia pažymėti, kad teisiškai nebuvo pakankamai įrodyta, jog šie žymenys negali atlikti esminės prekių ženklo funkcijos.
Kalbant apie kitas šios klasės prekes, išskyrus „atminties arba mikroprocesoriaus korteles, magnetines korteles, magnetines arba mikroprocesoriaus identifikavimo korteles, kredito arba debeto magnetines arba mikroprocesoriaus mokėjimo korteles, magnetines duomenų laikmenas“ ir „išankstinio apmokėjimo mechanizmus už televizijos imtuvus“, reikia pastebėti, kad EB 253 straipsnio ir Reglamento Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 73 straipsnio pirmo sakinio reikalavimų neatitinka motyvai, jog, atsižvelgiant į aplinkybę, kad prašomais įregistruoti prekių ženklais iš esmės siekiama skatinti vartotoją įsigyti nagrinėjamas prekes ir pasinaudoti nagrinėjamomis paslaugomis tam, kad pasinaudodamas kortele galėtų atlikti mokėjimus internetu, visų šių prekių specifinė ir būtina funkcija yra užtikrinti telekomunikacijų paslaugų ir bankų bei finansų paslaugų, būtinų tokiems mokėjimams atlikti, įgyvendinimą. Tokie motyvai neleidžia pateikti ginčijamų sprendimų veiksmingai teisminei kontrolei dėl vertinimo, susijusio su prašomų įregistruoti prekių ženklų skiriamųjų požymių Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punkto prasme nebuvimu nagrinėjamų prekių atžvilgiu, teisėtumo. Taigi, remiantis šiais labai bendrais ir neapibrėžtais motyvais bei atsižvelgiant į prekių, kurių esminiai požymiai neapibūdinti ginčijamuose sprendimuose, didelę įvairovę ir skirtingumą, neįmanoma patikrinti, ar šios skirtingos prekės yra pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su kortelėmis, leidžiančiomis jų turėtojui prisijungti prie komunikacijų tinklo, perduoti duomenis bei atlikti tam tikrus sandorius internetu, kad taip būtų galima nustatyti, ar tai yra homogeninė prekių grupė, dėl kurios gali būti pateikti bendri motyvai.
Dėl Nicos sutarties 38 klasei priskirtų paslaugų, t. y. „(naujienų) agentūrų, inter alia, bankų sektoriuje, radijo transliavimo, telefono ryšių, telegramų siuntimo, telegramų perdavimo, televizijos programų transliavimo, telekomunikacijų aparatūros nuomos, pranešimų perdavimo aparatūros nuomos, telefonų nuomos, judriojo radijo ryšio, telefono paslaugų“, kurioms taip pat prašoma įregistruoti minėtus žymenis, reikia pažymėti, kad EB 253 straipsnio ir Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnio pirmo sakinio reikalavimų irgi neatitinka motyvai, kad šios paslaugos siejasi su visais elektroninės informacijos perdavimo procesais ir yra tiesiogiai susijusios su interneto tinklo ir apskritai naujųjų informacinių technologijų veikimu bei naudojimu ta prasme, kad galimybė, pasinaudojant lustine kortele, atlikti mokėjimo operacijas šiame tinkle yra šioms paslaugoms būdinga savybė. Tokie motyvai neleidžia vykdyti veiksmingos ginčijamų sprendimų teisminės kontrolės. Taigi šiais bendrais motyvais neišskiriamos nei priežastys, dėl kurių šios paslaugos sudaro homogeninę prekių ar paslaugų kategoriją, galinčią leisti pateikti bendrus motyvus, nei, atsižvelgiant į nagrinėjamus žymenis, priežastys, dėl kurių pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo požiūriu jos būtų pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su pasinaudojant kortele atliekamais mokėjimais internetu.
(žr. 59, 65, 67–68, 70, 88–89, 91, 95 punktus)