TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2009 m. lapkričio 30 d.
Byla F‑83/07
Brigitte Zangerl-Posselt
prieš
Europos Bendrijų Komisiją
„Viešoji tarnyba – Atviras konkursas – Neleidimas laikyti praktinio egzamino ir egzamino žodžiu – Reikalaujami diplomai – Aukštojo mokslo sąvoka – Diskriminacija dėl amžiaus“
Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo B Zangerl‑Posselt prašo panaikinti atrankos komisijos sprendimą neleisti laikyti konkurso EPSO/AST/27/06, rengto vokiečių kalbos padėjėjų rezervo sąrašui sudaryti, egzaminų.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Komisija padengia savo ir du trečdalius ieškovės bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė padengia vieną trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų.
Santrauka
1. Pareigūnai – Konkursas – Leidimo laikyti egzaminus sąlygos – Diplomas, suteikiantis teisę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis)
2. Pareigūnai – Konkursas – Leidimo laikyti egzaminus sąlygos – Vienodas požiūris ir nediskriminavimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis)
1. Pranešime apie konkursą vartojama sąvoka „diplomas, suteikiantis teisę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo“, perimta iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčio, pagal kurį į AST pareigų grupės pareigas skiriamas asmuo turi turėti „diplomu patvirtintą vidurinį išsilavinimą, suteikiantį galimybę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo“.
Nors Pareigūnų tarnybos nuostatuose nepateikiamas sąvokos „aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas“ apibrėžimas, ši sąvoka neišvengiamai reiškia išsilavinimą, kuris suteikiamas turint vidurinio išsilavinimo diplomą. Iš tikrųjų, viena vertus, Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčio redakcijoje prancūzų kalba vartojamas terminas „supérieur“ aiškiai ir nedviprasmiškai rodo, kad aptariamas išsilavinimas negali būti painiojamas su viduriniu išsilavinimu ir kad jis atitinka išsilavinimą, suteikiamą mokymo įstaigose, į kurias patekti turi teisę tik turintieji vidurinį išsilavinimą, t. y. tik diplomu patvirtintą pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Kita vertus, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunkčių redakcijose vokiečių ir anglų kalbomis sąvoka išreikšta žodžiais „postsekundäre[r] Bildung“ ir „post-secondary education“, šie žodžiai, kurie, aiškinami pažodžiui, reiškia kitokį nei vidurinį išsilavinimą, bet kuriuo atveju negali būti aiškinami kitaip nei sąvoka, pateikiama prancūziškoje to paties straipsnio redakcijoje, nes būtinas Bendrijos teisės nuostatų vienodas taikymas, taigi ir vienodas aiškinimas, neleidžia atskirai nagrinėti tik vienos dokumento redakcijos, bet reikalauja jį aiškinti atsižvelgiant į tikrą rengėjo valią ir jo siekiamą tikslą, pirmiausia remiantis kitomis Bendrijos kalbomis parengtais dokumentais.
Jeigu jokioje įdarbinimo konkursams taikytinų reglamentų, direktyvų arba pranešimo apie konkursą nuostatoje nenumatyta kitaip, reikia manyti, kad reikalavimas turėti universiteto diplomą, kuris keliamas norintiems dalyvauti atvirame konkurse, turi būtinai atitikti tą reikšmę, kuri šiai formuluotei suteikiama pačios valstybės narės, kurioje kandidatas atliko studijas, kuriomis jis remiasi, teisės aktuose.
Pareigūnų tarnybos nuostatų 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktyje esanti sąvoka „aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas“ Vokietijoje atitinka tokį išsilavinimą, kuris suteikiamas tokiose mokymo įstaigose kaip antai universitetuose, Fachhochschulen, Fachschulen ir (arba) Fachakademien, Berufsakademien arba Verwaltungsfachhochschulen, į kurias iš principo galima patekti tik turint vidurinio išsilavinimo diplomą, t. y. Allgemeine Hochschulreife, Fachhochschulreife arba Fachgebundene Hochschulreife, kai pirmasis iš šių diplomų paprastai vadinamas „Abitur“, o du paskutinieji – „Fachabitur“.
(žr. 48, 49, 51 ir 52 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1969 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Stauder, 29/69, Rink. p. 419, 3 punktas; 1979 m. liepos 12 d. Sprendimo Koschniske, 9/79, Rink. p. 2717, 6 punktas; 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Ferriere Nord prieš Komisiją, C‑219/95 P, Rink. p. I‑4411, 15 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1999 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Neumann ir Neumann-Schölles prieš Komisiją, T‑68/97, Rink. VT p. I‑A‑193 ir II‑1005, 79 punktas; 1999 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Alonso Morales prieš Komisiją, T‑299/97, Rink. VT p. I‑A‑249 ir II‑1227, 60 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Pimlott prieš Europolą, F‑52/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 61 punktas.
2. Vienodo požiūrio principas draudžia, kad panašios situacijos būtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, jei toks vertinimas, skirtingas arba vienodas konkrečiu atveju, negali būti objektyviai pagrįstas. Tas pats pasakytina apie nediskriminavimo principą, kuris yra specifinė bendrojo lygybės principo išraiška ir kartu su pastaruoju sudaro vieną iš Bendrijos teisėje įtvirtintų pagrindinių teisių, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas. Pareigūnų ir kitų Bendrijos tarnautojų nediskriminavimo principas įtvirtintas Pareigūnų tarnybos nuostatų 1d straipsnio 1 dalyje, pagal kurią „draudžiama bet kokia diskriminacija bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui <…> dėl amžiaus <…>“. Galiausiai srityje, kurioje institucija naudojasi diskrecija, vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tuo atveju, kai minėta institucija skirsto asmenis neobjektyviai arba akivaizdžiai neadekvačiai atsižvelgiant į teisės aktais siekiamą tikslą.
Pranešime apie konkursą, kuriame reikalaujama diplomo, t. y. „vidurinio išsilavinimo diplomo, suteikiančio teisę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo“, neįtvirtinama tiesiogiai su amžiumi susijusi diskriminacija. Net jeigu šis reikalavimas turėti diplomą gali daryti įtaką didesnei 45–50 metų amžiaus asmenų nei 20–25 metų amžiaus asmenų grupei, priimant į darbą siekiama, kaip tai aiškiai nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje, užtikrinti, kad institucijai dirbtų aukščiausio lygio gebėjimų, darbingumo ir patikimumo pareigūnai.
Todėl reikalaudama, kad kandidatai turėtų diplomą, „suteikiantį teisę siekti aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo“, kaip tai nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų, kuriuos, remdamasis plačiais įgaliojimas, priėmė Bendrijos teisės aktų leidėjas, 5 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktyje, Europos Bendrijų personalo atrankos tarnyba siekia teisėto tikslo ir neskirsto asmenų neobjektyviai arba akivaizdžiai neadekvačiai.
(žr. 71–78 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1977 m. spalio 19 d. Sprendimo Ruckdeschel ir kt., 117/76 ir 16/77, Rink. p. 1753, 7 punktas; 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Rodríguez Caballero, C‑442/00, Rink. p. I‑11915, 32 punktas; 2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑110/03, Rink. p. I‑2801, 71 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Busacca ir kt. prieš Audito rūmus, T‑164/97, Rink. VT p. I‑A‑565 ir II‑1699, 49 punktas; 2003 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Breton prieš Teisingumo Teismą, T‑323/02, Rink. VT p. I‑A‑325 ir II‑1587, 99 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. sausio 23 d. Sprendimo Chassagne prieš Komisiją, F‑43/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 62 punktas; 2007 m. birželio 19 d. Sprendimo Davis ir kt. prieš Tarybą, F‑54/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 62 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.