BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) SPRENDIMAS
2012 m. balandžio 27 d.
Byla T‑37/10 P
Carlo De Nicola
prieš
Europos investicijų banką (EIB)
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – EIB darbuotojai – Vertinimas – Pareigų paaukštinimas – 2006 m. vertinimo ir pareigų paaukštinimo procedūra – Apeliacinio komiteto sprendimas – Kontrolės apimtis – Sveikatos draudimas – Atsisakymas padengti medicinines išlaidas – Prašymas atlyginti žalą“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimo De Nicola prieš EIB (F‑55/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑469 ir II‑A‑1‑2529), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.
Sprendimas: 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (pirmoji kolegija) sprendimas De Nicola prieš EIB (F‑55/08) panaikinamas tiek, kiek juo atmetami, pirma, Carlo De Nicola reikalavimai dėl Europos investicijų banko (EIB) Apeliacinio komiteto sprendimo panaikinimo, antra, jo reikalavimai dėl sprendimo nepaaukštinti jo pareigų 2006 m. ir dėl visų susijusių iki ar po to sprendimo priimtų aktų panaikinimo ir, trečia, jo reikalavimai pripažinti EIB atsakomybę dėl priekabiavimo, kurį Bankas vykdė jo atžvilgiu, ir atlyginti dėl to patirtą žalą. Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį. Grąžinti bylą Tarnautojų teismui. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.
Santrauka
1. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vidaus direktyva, kuria nustatoma Banko Apeliacinio komiteto kompetencija – Teisinės pasekmės
(Europos investicijų banko personalo reglamento 22 straipsnis)
2. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Ginčijimas Banko Apeliaciniame komitete – Kontrolės apimtis
(Europos investicijų banko personalo reglamento 22 straipsnis)
3. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Ginčijimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis; Europos investicijų banko personalo reglamento 22 straipsnis)
4. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Apeliacija dėl su vertinimu susijusio Apeliacinio komiteto sprendimo – Teisminė kontrolė – Apimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis; Europos investicijų banko personalo reglamento 22 straipsnis)
5. Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ikiteisminė procedūra – Neprivalomas pobūdis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai; Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)
6. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo vykdoma Tarnautojų teismo atsisakymo imtis proceso organizavimo arba tyrimo priemonių kontrolė – Apimtis
(SESV 256 straipsnio 2 dalis; Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnis)
1. Banko Apeliacinio komiteto vykdomos kontrolės apimtį reglamentuojančiu straipsniu kaip Europos investicijų banko formalaus sprendimo tinkamai paskelbta ir įgyvendinta nuostata, įtvirtinta visuotinai taikoma ir teisiškai privaloma vidaus taisykle, kuria ribojama Banko diskrecija organizuoti savo struktūrą ir valdyti savo personalą, šio personalo nariai gali remtis Sąjungos teisme, užtikrinančiame šios taisyklės laikymąsi.
(žr. 40 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo McAuley prieš Tarybą, T‑165/01, Rink. VT p. I‑A‑193 ir II‑963, 44 punktas; 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Mausolf prieš Europolą, T‑258/03, Rink. VT p. I‑A‑45 ir II‑189, 25 punktas ir nurodyta teismo praktika.
2. Europos investicijų banko įsteigto Apeliacinio komiteto galimybė vertinant darbuotojus paneigti bet kurį vertinimo formoje, t. y. vertinimo ataskaitoje, pateiktą tvirtinimą reiškia, kad minėtas komitetas turi teisę iš naujo įvertinti kiekvieno iš tų tvirtinimų pagrįstumą ir tik tada priimti dėl jų sprendimą. Šios kompetencijos apimtis aiškiai didesnė už įgaliojimo tik kontroliuoti akto teisėtumą ir panaikinti akto rezoliucinę dalį apimtį, nes ji apima galimybę panaikinti ir motyvus, pagrindžiančius rezoliucinę dalį, neatsižvelgiant į jų svarbą minėto akto motyvavimo struktūrai. Tokį Apeliacinio komiteto įgaliojimą vykdyti visišką kontrolę patvirtina aiškiai jam suteikta kompetencija keisti individualius balus ir nuopelnų balą, išplaukiančius iš apelianto veiklos bendrojo vertinimo. Iš tikrųjų suinteresuotajam asmeniui skirto nuopelnų balo pakeitimas reiškia, kad šis komitetas išsamiai tikrina visus ginčijamoje ataskaitoje pateiktus nuopelnų vertinimus, siekdamas nustatyti, ar nepadaryta galimų faktinių arba teisinių vertinimo klaidų, ir kad jis prireikus gali vietoj vertintojo atlikti naują šių nuopelnų vertinimą.
(žr. 41 punktą)
3. Tuo atveju, kai Europos investicijų bankas priima išsamų vidaus reglamentą, kuriuo įsteigiamas Apeliacinis komitetas, kompetentingas tikrinti darbuotojų vertintojų sprendimus pagal kriterijus, kurie nepanašūs į tuos, kuriais pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus vadovaujasi paskyrimų tarnyba, ir daug už juos išsamesni, ir kai neįmanoma surengti posėdžio arba išklausyti liudininkų, dėl tokio reglamentavimo negalima pagal analogiją taikyti taisyklių, kuriomis reglamentuojama Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsniu numatyta apskundimo procedūra. Iš tikrųjų, net jeigu būtų atsižvelgiama į plačią vertintojo diskreciją atlikti kompleksinį asmenų, kuriuos jis įgaliotas įvertinti, darbo įvertinimą, negalima atmesti, kad tokiu vidiniu reglamentavimu apeliacinėms instancijoms suteikiama vertintojo diskrecijai analogiška diskrecija ir įgaliojimas bent iš dalies jį pakeisti.
(žr. 47 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2006 m. gegužės 16 d. Sprendimo Magone prieš Komisiją, T‑73/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑107 ir II‑A‑2‑485, 25 ir 29 punktai; 2007 m. sausio 31 d. Sprendimo Aldershoff prieš Komisiją, T‑236/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑13 ir II‑A‑2‑75, 83 punktas.
4. Net ir darant prielaidą, kad, kilus ginčui dėl Europos investicijų banko įsteigto Apeliacinio komiteto sprendimo dėl darbuotojų vertinimo, kreipimasis į Sąjungos teismą savaime reiškia kreipimąsi tiek dėl šio sprendimo, tiek dėl vertinimo ataskaitos, ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas tam, kad minėtas teismas nagrinėtų tik dėl šios ataskaitos pateiktus reikalavimus arba visiškai atsisakytų tikrinti Apeliacinio komiteto sprendimo pagrįstumą, nes šis komitetas turi neribotos kontrolės įgaliojimus, leidžiančius savo vertinimais pakeisti minėtoje ataskaitoje esančius vertinimus, t. y. įgaliojimus, kurių neturi Tarnautojų teismas. Iš tikrųjų, jeigu Apeliacinis komitetas nepagrįstai atsisakytų vykdyti tokią visišką kontrolę, suinteresuotasis asmuo negalėtų pasinaudoti Banko vidaus reglamentavime numatyta kontrolės instancija ir todėl, kadangi toks atsisakymas jam būtų nepalankus, turėtų turėti teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kad šis atliktų minėto atsisakymo kontrolę.
Be kita ko, kadangi Apeliaciniam komitetui buvo suteiktas įgaliojimas vykdyti visišką vertinimo ataskaitose pateiktų vertinimų ir skirtų balų kontrolę, pirmosios instancijos teismas turi, neviršydamas jam patikėtos ribotos kontrolės, patikrinti, ar minėtas komitetas šį visiškos kontrolės įgaliojimą įvykdė pagal taikytinas nuostatas ir kokia apimtimi.
(žr. 49 ir 54 punktus)
5. Aplinkybė, kad, skirtingai nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose, Europos investicijų banko personalo reglamente, apibrėžiančiame administracinių skundų pateikimo galimybes, nenumatyta privaloma ikiteisminė procedūra, yra kliūtis, atsižvelgiant į Banko darbuotojų skundų priimtinumo sąlygoms būdingą netikrumą, teisingai ir paprastai taikyti minėtuose nuostatuose numatytą ginčų sprendimo tvarką, net jeigu, siekiant užtikrinti teisinį saugumą, ši tvarka būtų taikoma šiek tiek lanksčiau. Iš tikrųjų, nors minėto reglamento 41 straipsnyje nurodyta taikaus ginčo išsprendimo procedūra, jame tuoj pat patikslinama, kad tokia procedūra vyksta nepriklausomai nuo procedūros, pradėtos Sąjungos teisme pareiškiant ieškinį.
Taigi iš to matyti, kad Banko personalo reglamentas ir ypač jo 41 straipsnis yra iš principo išsamus Banko vidaus reglamentavimas, kuris savo pobūdžiu ir ratio labai skiriasi nuo Pareigūnų tarnybos nuostatų, įskaitant šių nuostatų 90 ir 91 straipsnius. Todėl dėl paties tokio vidaus reglamentavimo buvimo draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai yra akivaizdi, su viršesnėmis teisės nuostatomis nesuderinama spraga, kurią būtina užpildyti, pagal analogiją taikyti minėtus nuostatus. Todėl negalima contra legem aiškinti Banko personalo reglamento 41 straipsnyje numatytos vidaus neprivalomos draugiško ginčo išsprendimo procedūros sąlygų ir ją padaryti privaloma procedūra. Šiuo atžvilgiu 41 straipsnyje nėra spragų, kurios turėtų būti užpildytos kitomis taisyklėmis, kad būtų patenkinti iš viršesnių teisės principų išplaukiantys reikalavimai.
(žr. 75–77 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 23 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑7/98, T‑208/98 ir T‑109/99, Rink. VT p. I‑A‑49 ir II‑185, 96, 97–101 punktai; 2003 m. birželio 17 d. Sprendimo Seille prieš EIB, T‑385/00, Rink. VT p. I‑A‑161 ir II‑801, 50–52, 65 ir 73 punktai.
6. Iš principo tik Tarnautojų teismas yra kompetentingas konstatuoti faktus ir nagrinėti įrodymus. A fortiori atlikdamas tokį faktų ir įrodymų vertinimą tik pirmosios instancijos teismas turi nuspręsti, ar būtina imtis proceso organizavimo arba tyrimo priemonių ir kokia apimtimi. Taigi Tarnautojų teismas yra vienintelis teismas, galintis spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie savo nagrinėjamas bylas, ir pasirinkti tam tinkamas proceso organizavimo arba tyrimo priemones.
Taigi, jeigu Tarnautojų teismas atmeta prašymus taikyti tyrimo priemones dėl to, kad jos nenaudingos ginčui išspręsti, toks vertinimas negali būti tikrinamas nagrinėjant apeliacinį skundą, nebent yra argumentų, leidžiančių manyti, kad Tarnautojų teismas padarė teisės klaidų.
(žr. 99 ir 100 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 24 d. Sprendimo Erste Group Bank ir kt. prieš Komisiją, C‑125/07 P, C‑133/07 P, C‑135/07 P ir C‑137/07 P, Rink. p. I‑8681, 319 punktas; 2010 m. birželio 10 d. Nutarties Thomson Sales Europe prieš Komisiją, C‑498/09 P, neskelbiamos Rinkinyje, 138 punktas.