Byla C‑303/06

S. Coleman

prieš

Attridge Law ir Steve Law

(Employment Tribunal, London South prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Socialinė politika − Direktyva 2000/78/EB − Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje − 1 straipsnis, 2 straipsnio 1 dalis, 2 dalies a punktas ir 3 dalis bei 3 straipsnio 1 dalies c punktas − Tiesioginė diskriminacija dėl negalios − Priekabiavimas dėl negalios − Darbuotojo, kuris nėra neįgalus, bet turi neįgalų vaiką, atleidimas iš darbo − Įtraukimas − Įrodinėjimo pareiga“

Sprendimo santrauka

1.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Draudimas diskriminuoti dėl negalios – Apimtis

(Tarybos direktyvos 2000/78 1 straipsnis ir 2 straipsnio 1 dalis bei 2 dalies a punktas)

2.        Socialinė politika – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Direktyva 2000/78 – Draudimas priekabiauti – Apimtis

(Tarybos direktyvos 2000/78 1 straipsnis ir 2 straipsnio 1 ir 3 dalys)

1.        Direktyvos 2000/78, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad juose įtvirtintas tiesioginės diskriminacijos draudimas taikomas ne tik neįgaliesiems. Iš tiesų šioje direktyvoje įtvirtintas vienodo požiūrio principas užimtumo ir profesinėje srityje taikomas ne konkrečiai asmenų grupei, bet dėl direktyvos 1 straipsnyje išvardytų priežasčių.

Kai darbdavys su darbuotoju, kuris nėra neįgalus, elgėsi nepalankiau nei su kitu darbuotoju, su kuriuo elgiamasi, buvo ar būtų pasielgta panašioje situacijoje, bei įrodžius, kad nepalankesnis elgesys su šiuo darbuotoju grindžiamas jo vaiko, kuriam jis teikia pagrindinę dėl jo būklės reikalingą priežiūrą, negalia, toks elgesys prieštarauja šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintam tiesioginės diskriminacijos draudimui.

(žr. 38, 50, 56 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)

2.        Direktyvą 2000/78, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, būtent jos 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį, reikia aiškinti taip, kad juose numatytas draudimas priekabiauti taikomas ne tik neįgaliems asmenims. Pagal minėto 2 straipsnio 3 dalį priekabiavimas laikomas šio straipsnio 1 dalyje apibrėžta diskriminacija, o šioje direktyvoje įtvirtintas vienodo požiūrio principas užimtumo ir profesinėje srityje taikomas ne konkrečiai asmenų kategorijai, bet dėl minėtos direktyvos 1 straipsnyje išvardytų priežasčių.

Įrodžius, kad toks priekabiavimui prilygstantis nepageidaujamas elgesys, patirtas darbuotojo, kuris nėra neįgalus, susijęs su jo vaiko, kuriam jis teikia pagrindinę dėl jo būklės reikalingą priežiūrą, negalia, toks elgesys prieštarauja šios direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam draudimui priekabiauti.

(žr. 38, 58, 63 punktus, rezoliucinės dalies 2 punktą)