BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. liepos 15 d.(*)

„Konkurencija – Karteliai – Europos įtempiamosios plieninės armatūros rinka – Kainų nustatymas, rinkos pasidalijimas ir keitimasis jautria komercine informacija – Vienas, sudėtinis ir tęstinis pažeidimas – Atstovavimo sutartis – Neteisėto elgesio priskyrimas atstovaujamosios bendrovės atstovui – Atstovaujamosios bendrovės nežinojimas apie atstovo neteisėtą elgesį – Dalyvavimas pažeidimo sudedamojoje dalyje ir žinojimas apie bendrąjį planą – 2006 m. baudų dydžio apskaičiavimo gairės – Proporcingumas – Bausmių ir sankcijų individualizavimo principas – Neribota jurisdikcija“

Byloje T‑418/10

voestalpine AG, įsteigta Lince (Austrija),

voestalpine Wire Rod Austria GmbH, buvusi – voestalpine Austria Draht GmbH, įsteigta Sankt Peter-Freienstein (Austrija),

atstovaujamos advokatų A. Ablasser-Neuhuber, G. Fussenegger, U. Denzel, ir M. Mayer,

ieškovės,

prieš

Europos Komisiją, atstovaujamą R. Sauer, V. Bottka ir C. Hödlmayr, padedamų advokato R. Van der Hout,

atsakovę,

dėl prašymo panaikinti ir pakeisti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimą C(2010) 4387 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38344 – Įtempiamoji plieninė armatūra), iš dalies pakeistą 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis ir 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2011) 2269 galutinis,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen (pranešėjas), teisėjai F. Dehousse ir A. M. Collins,

posėdžio sekretorius J. Palacio González, vyriausiasis administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. spalio 2 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo dalykas

1        Šis ieškinys pareikštas dėl 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4387 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38.344 – Įtempiamoji plieninė armatūra) (toliau – pradinis sprendimas); juo už kartelį skirtos sankcijos įtempiamosios plieninės armatūros (toliau – ĮPA) tiekėjams, dalyvavusiems atliekant veiksmus, kuriuos sudaro kvotų nustatymas, klientų pasiskirstymas, kainų nustatymas ir keitimasis jautria komercine informacija apie kainą, kiekį ir klientus Europos, regiono ir nacionaliniu lygmenimis.

2        Pradinį sprendimą Europos Komisija adresavo:

–        ArcelorMittal SA,

–        ArcelorMittal Wire France SA,

–        ArcelorMittal Fontaine SA,

–        ArcelorMittal Verderio Srl,

–        Emesa‑Trefilería SA (toliau – Emesa),

–        Industrias Galycas SA (toliau – Galycas),

–        ArcelorMittal España SA,

–        Trenzas y Cables de Acero PSC SL (toliau – Tycsa),

–        Trefilerías Quijano SA (toliau – TQ),

–        Moreda‑Riviere Trefilerías SA (toliau – MRT),

–        Global Steel Wire SA (toliau – GSW),

–        SOCITREL – Sociedade Industrial de Trefilaria, SA (toliau – Socitrel),

–        Companhia Previdente – Sociedade de Controle de Participações Financeiras SA (toliau – Companhia Previdente),

–        voestalpine Austria Draht GmbH, dabar – voestalpine Wire Rod Austria GmbH, antroji ieškovė (toliau – Austria Draht),

–        voestalpine AG, pirmoji ieškovė,

–        Fapricela Industria de Trefilaria SA (toliau – Fapricela),

–        Proderac – Productos Derivados del Acero SA (toliau – Proderac),

–        Westfälische Drahtindustrie GmbH (toliau – WDI),

–        Westfälische Drahtindustrie Verwaltungsgesellschaft GmbH & Co. KG (toliau – WDV),

–        Pampus Industriebeteiligungen GmbH & Co. KG (toliau – Pampus),

–        Nedri Spanstaal BV (toliau – Nedri),

–        Hit Groep BV,

–        DWK Drahtwerk Köln GmbH ir Saarstahl AG (toliau abi kartu – DWK),

–        Ovako Hjulsbro AB,

–        Ovako Dalwire Oy AB,

–        Ovako Bright Bar AB,

–        Rautaruukki Oyj,

–        Italcables SpA (toliau – ITC),

–        Antonini SpA,

–        Redaelli Tecna SpA (toliau – Redaelli),

–        CB Trafilati Acciai SpA (toliau – CB),

–        ITAS – Industria Trafileria Applicazioni Speciali SpA (toliau – Itas),

–        Siderurgica Latina Martin SpA (toliau – SLM),

–        Ori Martin SA,

–        Emme Holding SpA (ankstesnis pavadinimas, vėliau pavadinta – Trafilerie Meridionali SpA; toliau – Trame).

3        Komisija du kartus iš dalies keitė pradinį sprendimą.

4        Iš pradžių 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisija priėmė sprendimą C(2010) 6676 galutinis, iš dalies keičiantį pradinį sprendimą (toliau – pirmasis keičiantis sprendimas). Pirmuoju keičiančiu sprendimu buvo sumažintos baudos, skirtos šioms bendrovėms: ArcelorMittal Verderio, ArcelorMittal Fontaine ir ArcelorMittal Wire France, ArcelorMittal España, WDI ir WDV.

5        Pirmasis keičiantis sprendimas buvo skirtas visoms pradinio sprendimo adresatėms.

6        Paskui 2011 m. balandžio 4 d. Komisija priėmė sprendimą C(2011) 2269 galutinis, iš dalies keičiantį pradinį sprendimą (toliau – antrasis keičiantis sprendimas). Antruoju keičiančiu sprendimu, be kita ko, buvo sumažintos baudos, skirtos šioms bendrovėms: pirma, ArcelorMittal, ArcelorMittal Verderio, ArcelorMittal Fontaine ir ArcelorMittal Wire France, antra, SLM ir Ori Martin. Antrasis keičiantis sprendimas buvo skirtas tik šioms bendrovėms.

7        Bendrojo Teismo iniciatyva visoms ieškinį dėl pradinio sprendimo pareiškusioms bendrovėms buvo pranešta apie du keičiančius sprendimus.

8        Bendrasis Teismas pateikė voestalpine ir Austria Draht klausimą dėl galimos šių pradinio sprendimo pakeitimų įtakos jų argumentams ir suteikė joms galimybę pataisyti savo reikalavimus, kad būtų atsižvelgta į šią galimą įtaką.

9        Taigi pradinis sprendimas, iš dalies pakeistas pirmuoju ir antruoju keičiančiais sprendimais, nagrinėjant šį ieškinį yra „ginčijamas sprendimas“.

10      Dėl pradinio sprendimo, pirmojo keičiančio sprendimo, antrojo keičiančio sprendimo arba Komisijos raštų, išsiųstų atsakant į kai kurių pradinio sprendimo adresačių pateiktus prašymus iš naujo įvertinti jų pajėgumą mokėti baudą, buvo pareikšti dvidešimt aštuoni ieškiniai (bylos T‑385/10, ArcelorMittal Wire France ir kt. / Komisija; T‑388/10, Productos Derivados del Acero / Komisija; T‑389/10, SLM / Komisija; T‑391/10, Nedri Spanstaal / Komisija; T‑393/10, Westfälische Drahtindustrie ir kt. / Komisija; T‑398/10, Fapricela / Komisija; T‑399/10, ArcelorMittal España / Komisija; T‑406/10, Emesa‑Trefilería ir Industrias Galycas / Komisija; T‑413/10, Socitrel / Komisija; T‑414/10, Companhia Previdente / Komisija; T‑418/10, voestalpine ir voestalpine Wire Rod Austria / Komisija; T‑419/10, Ori Martin / Komisija; T‑422/10, Trafilerie Meridionali / Komisija; T‑423/10, Redaelli Tecna / Komisija; T‑426/10, Moreda‑Riviere Trefilerías / Komisija; T‑427/10, Trefilerías Quijano / Komisija; T‑428/10, Trenzas y Cables de Acero / Komisija; T‑429/10, Global Steel Wire / Komisija; T‑436/10, Hit Groep / Komisija; T‑575/10, Moreda‑Riviere Trefilerías / Komisija; T‑576/10, Trefilerías Quijano / Komisija; T‑577/10, Trenzas y Cables de Acero / Komisija; T‑578/10, Global Steel Wire / Komisija; T‑438/12, Global Steel Wire / Komisija; T‑439/12, Trefilerías Quijano / Komisija; T‑440/12, Moreda‑Riviere Trefilerías / Komisija; T‑441/12, Trenzas y Cables de Acero / Komisija; T‑409/13, Companhia Previdente ir Socitrel / Komisija).

 Ginčo aplinkybės

I –  Per procesą nagrinėjamas sektorius

A –  Prekė

11      Kartelis, už kurį Komisija skyrė sankcijas, susijęs su ĮPA. Ši sąvoka apima metalinę vielą, vielos gamybai skirtų strypų pluoštus ir, be kita ko, pirma, plieną iš anksto įtempiamam gelžbetoniui, kuris kaip medžiaga naudojamas įrengiant balkonus, pamatų polius arba vamzdžius, antra, plieną vėliau įtempiamam gelžbetoniui, kuris naudojamas pramoninėje ir požeminėje architektūroje arba statant tiltus.

12      Prekių iš ĮPA įvairovė apima kelių rūšių viengyslę vielą (pavyzdžiui, lygią, blizgią arba galvanizuotą, profiliuotą, briaunotą vielą), taip pat kelių rūšių pluoštus (pavyzdžiui, blizgius, profiliuotus, polietilenu arba metalu dengtus pluoštus). ĮPA pluoštus sudaro nuo trijų iki šešių vielų. ĮPA parduodama įvairaus skersmens. Tačiau Komisija neatsižvelgė į specialius pluoštus, t. y. galvanizuotus arba papildomai dengtus (riebalais arba vašku) pluoštus, ir atotampas, t. y. dengtus galvanizuotus pluoštus ir galvanizuotas vielas, naudojamas statant tiltus.

13      Ginčijamame sprendime taip pat pažymėta, kad daugelyje šalių reikia turėti nacionalinės valdžios institucijų išduotą techninį liudijimą. Sertifikavimo procedūros trunka apie šešis mėnesius.

B –  Pasiūlos struktūra

14      Remiantis ginčijamu sprendimu visos kartelio dalyvės kontroliavo apie 80 % pardavimų Europos ekonominėje erdvėje (EEE). Daugelyje šalių veiklą vykdė ne tik kelios didžiausios, bet ir kelios vietinės gamintojos. Daugelis šių didžiausių gamintojų priklausė metalurgijos grupėms, gaminančioms ir vielos gamybai skirtus strypus, t. y. ĮPA žaliavą, kuri yra didžiausią kainos dalį lemiantis veiksnys. Grupei nepriklausiusios įmonės privalėjo pirkti žaliavas rinkoje, o jai priklausiusios įmonės paprastai tikėjosi, kad bus aprūpintos kitų grupės įmonių. Visu ginčijamame sprendime nustatytu kartelio laikotarpiu pramonėje buvo skelbiama apie esminį ir nuolatinį pajėgumų gaminant ĮPA perteklių.

15      2001 m. EEE parduodamos ĮPA vertė padidėjo iki 365 mln. eurų, o bendras tais pačiais metais parduotas kiekis sudarė beveik 600 000 tonų. 20–25 % šių pardavimų sudarė ĮPA vielos pardavimai, o 75–80 % – ĮPA pluoštų pardavimai; šie vidutiniai rodikliai įvairiose šalyse šiek tiek skyrėsi. Italijoje buvo suvartojama daugiausia ĮPA (apie 28 % ĮPA pardavimų EEE). Kitos daugiausia suvartojusios šalys buvo Ispanija (16 %), Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija ir Portugalija (kiekviena nuo 8 iki 10 %).

C –  Paklausos struktūra

16      Pagal ginčijamą sprendimą ĮPA paklausos struktūra buvo labai nevienoda. Statybinių medžiagų gamintojai ir specializuotos projektavimo įmonės naudojo ĮPA, pavyzdžiui, konstrukcijose, skirtose suteikti pastatams arba tiltams stabilumo. Pirkėjai buvo keli dideli klientai, pavyzdžiui, Addtek International Oy AB (toliau – Addtek), kuri vėliau tapo Consolis Oy AB, suvartojančia Europos Sąjungoje nuo 5 iki 10 % ĮPA, ir nemažai mažesnių klientų.

17      Prekybos tradicijos kiekvienoje šalyje skyrėsi. Dažnai ĮPA gamintojos ir jų klientai sudarydavo šešių arba dvylikos mėnesių tipines sutartis. Todėl atsižvelgdami į paklausą klientai už sutartą kainą užsisakydavo atitinkamą kiekį, neviršijantį aptartų apimčių. Surengus kitas derybas sutartys būdavo nuolat pratęsiamos.

D –  Prekyba Europos Sąjungoje ir EEE

18      Kaip nurodyta ginčijamame sprendime, iš kartelio laikotarpiu buvusių ĮPA pardavimo apimčių matyti, kad Sąjungos valstybės narės tarpusavyje aktyviai prekiavo. ĮPA buvo gaminama ir ja prekiaujama visoje EEE.

II –  „Voestalpine“ ir „Austria Draht“

19      Austria Draht yra Austrijos pluoštų gamintoja. Nuo 1988 m. vasario 24 d. iki 2002 m. gruodžio 3 d. 95 % jos kapitalo priklausė Voest‑Alpine Stahl Gesellschaft GmbH, o 5 % – Donauländische Baugesellschaft GmbH. Atlikus bendrovės restruktūrizaciją 2002 m. gruodžio 3 d., voestalpine Bahnsysteme GmbH, teisėta visų Voest‑Alpine Stahl Gesellschaft teisių ir pareigų perėmėja, įsigijo 99,95 % Austria Draht kapitalo. Voest‑Alpine Stahl Gesellschaft ir voestalpine Bahnsysteme yra Austrijos bendrovei voestalpine 100 % priklausančios dukterinės bendrovės.

20      Italijoje prekybą ĮPA Austria Draht patikėjo atstovei, t. y. Italijos bendrovei Studio Crema CAP Srl (toliau – Studio Crema), kuriai vadovavo ir atstovavo G. Šis asmuo neturėjo teisės su Austria Draht klientais pasirašyti sutarčių, kurias ir toliau tiesiogiai sudarydavo Austria Draht.

21      Mokestiniu laikotarpiu nuo 2001 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. kovo 31 d. voestalpine apyvarta EEE ĮPA sektoriuje, į kuria atsižvelgė Komisija, sudarė apie 27 mln. eurų. Šią apyvartą sudaro tik Austria Draht pardavimai. Mokestiniu laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. voestalpine konsoliduota apyvarta pasaulyje sudarė 8,55 mlrd. eurų.

III –  Administracinė procedūra

22      2002 m. sausio 9 d. Bundeskartellamt (Vokietijos konkurenciją prižiūrinti institucija) perdavė Komisijai dokumentus dėl Vokietijos Arbeitsgericht (darbo teismas) nagrinėtos bylos, susijusios su buvusio WDI darbuotojo atleidimu. Šis darbuotojas teigė, jog dalyvavo darant SESV 101 straipsnio pažeidimą, susijusį su ĮPA. Šiomis aplinkybėmis jis parengė pažeidimą dariusių įmonių sąrašą ir pateikė pirmuosius duomenis apie pažeidimą.

A –  Pirmasis prašymas atleisti nuo baudos ar ją sumažinti ir DWK atleidimas nuo baudos

23      2002 m. birželio 18 d. DWK pateikė Komisijai paaiškinimą dėl SESV 101 straipsnio pažeidimo, susijusio su ĮPA, kurį darant dalyvavo ji pati ir kitos įmonės. DWK taip pat nurodė, jog tikisi pasinaudoti 2002 m. vasario 19 d. Komisijos pranešimu apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, p. 3, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155; toliau – Pranešimas apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą).

24      2002 m. liepos 3 d. DWK atstovai susitiko su Komisija ir aptarė atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo procedūrą. 2002 m. liepos 19 d. Komisija suteikė DWK sąlyginį atleidimą nuo baudų pagal Pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 8 dalies b punktą, nes ji buvo pirmoji įmonė, pateikusi įrodymų, leidusių Komisijai konstatuoti SESV 101 straipsnio pažeidimą, susijusį su įtariamu ĮPA gamintojų karteliu visoje Sąjungoje.

B –  Patikrinimai ir prašymai pateikti informacijos

25      Remdamasi 1962 m. vasario 6 d. Reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, įgyvendinančio [SESV 101] ir [102] straipsnius (OL 13, 1962, p. 204; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 3), 14 straipsnio 2 ar 3 dalimis 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d. Komisija atliko patikrinimus DWK, WDI, Nedri, Tréfileurope, Tycsa, Redaelli, CB, Itas, ITC, SLM, Edilsider (bendrovė, priklausanti Tréfileurope Italia Srl, tapusios ArcelorMittal Verderio, prekybos atstovui) ir atitinkamai jų dukterinių bendrovių patalpose.

26      Pagal Reglamento Nr. 17 11 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 18 straipsnį nuo 2002 m. rugsėjo 19 d. Komisija išsiuntė kelis prašymus pateikti informacijos įmonėms, kurioms buvo skirtas pradinis sprendimas, jų patronuojančiosioms bendrovėms, kitoms įmonėms, tam tikriems asmenims (į pensiją išėjusiam ir vėliau patarėju prekybos klausimais tapusiam Redaelli darbuotojui ir Tréfileurope prekybos atstovui per Edilsider) ir kai kurioms profesinėms asociacijoms.

27      2006 m. birželio 7 ir 8 d. Komisija pagal Reglamento Nr. 1/2003 20 straipsnį atliko patikrinimą buvusio Redaelle darbuotojo šeimos nario patalpose (studio).

C –  Kiti prašymai atleisti nuo baudos ar ją sumažinti ir Komisijos pateikti atsakymai

28      Kai kurios bendrovės ginčijamo sprendimo adresatės, kaip antai ITC, Nedri, SLM, Redaelli ir WDI, pateikė oficialius prašymus atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pagal Pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą. Tycsa patvirtino antikonkurencinių susitarimų buvimą, tačiau neprašė atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.

29      2002 m. rugsėjo 21 d. ITC paprašė atleisti nuo baudos ar ją sumažinti ir pateikė faktinių aplinkybių laikotarpio įrodymų dėl 1979–2002 m. įvykusių ĮPA gamintojų susitikimų. 2002 m. lapkričio 11 d. ji pateikė įmonės paaiškinimą. 2003 m. sausio 10 d. Komisija preliminariai 30–50 % sumažino ITC baudos dydį su sąlyga, kad ši bendrovė toliau paisys Pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 21 dalyje numatytų sąlygų.

30      2002 m. spalio 17 d. Tycsa atsakė į prašymą pateikti informacijos, pripažino faktines aplinkybes ir pateikė jos kaltę patvirtinančių įrodymų. 2002 m. spalio 21 d., atsakydama į prašymą pateikti informacijos, Redaelli pateikė jos kaltę patvirtinančių įrodymų, o 2003 m. kovo 20 d. oficialiai paprašė leisti pasinaudoti Pranešimu apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą. 2002 m. spalio 23 d., atsakydama į prašymą pateikti informacijos, Nedri pateikė įrodymų ir paprašė taikyti jai Pranešimą apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą. 2002 m. spalio 30 d., atsakydama į prašymą pateikti informacijos, SLM paprašė sumažinti baudų dydį. 2002 m. lapkričio 4 d., paskui 2003 m. kovo 6 d. ir 2003 m. birželio 11 d., atsakydama į prašymą pateikti informacijos, Tréfileurope pateikė jos kaltę patvirtinančios informacijos ir įmonės paaiškinimą, kuriuo siekė, kad jai būtų taikomas Pranešimas apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą. 2004 m. kovo 17 d. Galycas atsakė į prašymą pateikti informacijos, pripažino faktines aplinkybes ir pateikė tam tikrų jos kaltę patvirtinančių paaiškinimų. 2004 m. gegužės 19 d. WDI pateikė įmonės paaiškinimą, kuriuo siekė, kad jai būtų taikomas Pranešimas apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą. 2007 m. birželio 28 d. ArcelorMittal, be kitų kontaktų su Komisija, pateikė prašymą atleisti nuo baudų ar jas sumažinti; jame iš esmės buvo pateikti buvusio Emesa darbuotojo faktinių aplinkybių metu daryti užrašai dėl laikotarpio nuo 1992 m. iki 2002 m. (toliau – Emesa užrašai).

31      Atsakydama į prašymus atleisti nuo baudos ar ją sumažinti Komisija išsiuntė ArcelorMittal, Nedri ir WDI 2008 m. rugsėjo 19 d. raštą; jame pranešė apie galimybės būti atleistoms nuo baudų nebuvimą ir ketinimą remiantis Pranešimo apie atleidimą nuo baudų ar jų sumažinimą 26 dalimi taikyti baudų dydžio sumažinimą neperžengiant šio pranešimo 23 dalies b punkte numatytų ribų. Tą pačią dieną Komisija taip pat išsiuntė Redaelli ir SLM raštą; juo Komisija atmetė jų prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.

D –  Procedūros pradžia ir pranešimas apie kaltinimus

32      2008 m. rugsėjo 30 d. Komisija priėmė pranešimą apie kaltinimus, skirtą kelioms bendrovėms, įskaitant voestalpine ir Austria Draht.

33      Visos pranešimo apie kaltinimus gavėjos, atsakydamos į Komisijos suformuluotus kaltinimus, pateikė savo rašytines pastabas.

E –  Galimybė susipažinti su bylos medžiaga, išklausymas ir pajėgumas sumokėti baudą

34      Pranešimo apie kaltinimus gavėjos galėjo susipažinti su Komisijos bylos medžiaga, nukopijuota į DVD. Kartu bendrovės taip pat gavo sąrašą, kuriame buvo išvardyti tyrimo medžiagoje esantys dokumentai ir nurodytas kiekvieno dokumento prieinamumo laipsnis. Joms buvo pranešta, kad DVD suteikia joms galimybę susipažinti su visais dokumentais, kuriuos Komisija galėjo gauti per tyrimą, išskyrus dokumentus ar jų dalis, apimančias verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją. Galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su atleidimu nuo baudos ar jos sumažinimu, buvo suteikta Komisijos patalpose.

35      2009 m. vasario 11 ir 12 d. įvyko išklausymas. Jame dalyvavo visos pranešimo apie kaltinimus adresatės, išskyrus HIT Groep, Emesa ir Galycas.

36      Keturiolika įmonių taip pat paaiškino, kad yra nepajėgios sumokėti baudos, kaip tai suprantama remiantis Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairių (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės) 35 punktu. Jos pateikė tokį paaiškinimą pagrindžiančių argumentų.

F –  Papildomi prašymai pateikti informacijos

37      Vėliau Komisija išsiuntė prašymus pateikti informacijos GSW, MRT, Tycsa, TQ, Companhia Previdente ir Socitrel, siekdama išsiaiškinti kai kuriuos klausimus, visų pirma susijusius su įmonės struktūra. Nuo 2009 m. kovo 6 d. iki balandžio 15 d. šios įmonės pateikė atsakymus.

38      Siekdama nustatyti atitinkamos prekės pardavimų vertę ir grupių apyvartą Komisija pateikė prašymus pateikti informacijos taip pat visoms pradinio sprendimo adresatėms. Visos adresatės atsakė į šiuos prašymus.

IV –  Ginčijamas sprendimas

39      Ginčijamas sprendimas susijęs su ĮPA tiekėjų, dalyvavusių nustatant kvotas, ir kainas, dalijantis klientus, ir keičiantis jautria komercine informacija apie kainą, kiekį ir klientus Europos („Ciuricho klubas“, „Europos klubas“, <...>), regiono ir nacionaliniu („Italijos klubas“, „Ispanijos klubas“) lygmenimis, karteliu. Pagal ginčijamo sprendimo 1 konstatuojamąją dalį taip šios įmonės padarė vieną tęstinį SESV 101 straipsnio 1 dalies, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Neteisėti veiksmai buvo atliekami bent nuo 1984 m. pradžios ir tęsėsi iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

40      Buvo tiriamos 18 įmonių. Ginčijamo sprendimo 122–133 konstatuojamosiose dalyse bendrai, kaip nurodyta šio sprendimo 67 ir paskesniuose punktuose, apibūdinti nagrinėjami karteliniai susitarimai.

41      Voestalpine ir Austria Draht buvo pripažintos atsakingos už dalyvavimą kartelyje nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis).

42      Už šį pažeidimą voestalpine ir Austria Draht buvo kartu ir solidariai nubaustos 22 mln. eurų bauda (ginčijamo sprendimo 2 straipsnis).

 Procesas ir šalių reikalavimai

43      2010 m. rugsėjo 15 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo voestalpine ir Austria Draht pareiškimą; juo jos pareiškė šį ieškinį.

44      2010 m. spalio 29 d. sprendimu Bendrasis Teismas (pirmoji kolegija) pranešė ieškovėms, kad jos turi galimybę pataisyti savo pagrindus ir reikalavimus, kad būtų atsižvelgta į pirmuoju keičiančiu sprendimu padarytus pakeitimus.

45      2011 m. birželio 1 d. pateiktame dublike voestalpine ir Austria Draht nepateikė pastabų dėl pirmojo keičiančio sprendimo.

46      2011 m. birželio 6 d. sprendimu Bendrasis Teismas paprašė Komisijos pateikti jam dokumentus.

47      2011 m. birželio 29 d. Komisija pateikė antrąjį keičiantį sprendimą.

48      2011 m. rugpjūčio 1 d. voestalpine ir Austria Draht pateikė pastabas dėl antrojo keičiančio sprendimo.

49      2011 m. spalio 14 d. voestalpine ir Austria Draht pateikė raštą; 2011 m. lapkričio 8 d. jis buvo pridėtas prie bylos medžiagos; remdamosi Bendrojo Teismo procedūros reglamento 66 straipsnio 2 dalimi jos pridėjo prie šio rašto dokumentus, papildančius įrodymus, kurie buvo pateikti grindžiant ieškinyje pateiktus paaiškinimus.

50      Tai buvo pareiškimai, suformuluoti ir atsiųsti tik pateikus atsiliepimą į ieškinį; juose Redaelli, SLM ir ITC atsakingi asmenys pažymėjo, kad per „Italijos klubo“ susitikimus G. neatstovavo ieškovėms.

51      Minėtame 2011 m. spalio 14 d. rašte voestalpine ir Austria Draht taip pat paprašė taikyti Procedūros reglamento 68 straipsnio 1 dalyje numatytą tyrimo priemonę ir apklausti minėtus Redaelli ir SLM atsakingus asmenis kaip liudytojus.

52      Iš pradžių rašytinė proceso dalis buvo baigta 2011 m. spalio 20 d., Komisijai proceso kalba pateikus tripliką ir pastabas dėl voestalpine ir Austria Draht pateiktų pastabų dėl antrojo keičiančio sprendimo.

53      2011 m. lapkričio 24 d. Komisija pateikė pastabas dėl 2011 m. spalio 14 d. voestalpine ir Austria Draht rašto, 2011 m. lapkričio 8 d. pridėto prie bylos medžiagos, dėl kurio buvo atnaujinta rašytinė proceso dalis.

54      2012 m. vasario 24 d. Komisija pataisė tripliką.

55      2013 m. rugsėjo 23 d. pakeitus Bendrojo Teismo kolegijų sudėtį, teisėjas pranešėjas buvo paskirtas į šeštąją kolegiją, kuriai atitinkamai paskirta ši byla.

56      Bendrojo Teismo procedūros reglamento 52 straipsnio 2 dalyje numatytas preliminarus pranešimas šeštajai kolegijai pateiktas 2014 m. kovo 19 d.

57      2014 m. balandžio 28 d. taikydamas Procedūros reglamento 64 straipsnyje numatytas proceso organizavimo priemones Bendrasis Teismas paprašė ieškovių atsakyti į kelis klausimus, o Komisijos – pateikti dokumentus, įskaitant ieškovėms per administracinę procedūrą pateiktų dokumentų kopiją.

58      2014 m. birželio 13 d. šalys atsakė į šiuos prašymus.

59      2014 m. liepos 16 d. pasirinkdamas Procedūros reglamento 65 straipsnyje numatytas tyrimo priemones Bendrasis Teismas nurodė Komisijai pateikti dokumentus, kuriuos ši atsisakė pateikti taikant 2014 m. balandžio 28 d. proceso organizavimo priemones.

60      2014 m. liepos 23 d. Komisija pateikė prašomus dokumentus; ieškovėms buvo suteikta galimybė susipažinti su šiais dokumentais prieš posėdį.

61      2014 m. spalio 2 d. posėdyje buvo išklausytos šalių kalbos ir atsakymai į Bendrojo Teismo žodžiu ir raštu pateiktus klausimus.

62      Voestalpine ir Austria Draht Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą;

–        nepatenkinus ir šio reikalavimo, sumažinti joms skirtą baudą, kurios dydis nustatytas ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje, ir

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

63      Komisija Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti visą ieškinį,

–        priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

64      Iš principo voestalpine ir Austria Draht kaltina Komisiją tuo, kad ši nubaudė jas 22 mln. eurų bauda už dalyvavimą darant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, būtent „už visus susitarimus ir suderintus veiksmus vidaus rinkos [ĮPA] sektoriuje“ (toliau – kartelis arba vienas pažeidimas), kurį sudaro:

–        pirma, Austria Draht dalyvavimas „Italijos klube“, t. y. regioniniame kartelio susitarime, sudarytame tarpininkaujant jos atstovui Italijoje G., kuris taip pat dirbo kitai kartelio dalyvei (CB),

–        antra, aiškiais duomenimis patvirtintas nereguliarus Austria Draht dalyvavimas Europos lygmeniu vykusiose antikonkurenciniuose pasitarimuose, todėl ji galėjo anksčiau žinoti apie tokio lygmens kartelį.

65      Šiomis aplinkybėmis pirmajame pagrinde ieškovės kritikuoja Austria Draht atstovo Italijoje neteisėto elgesio priskyrimą atstovaujamajai bendrovei, motyvuodamos tuo, kad dėl tokio priskyrimo pažeidžiamas SESV 101 straipsnis ir EEE susitarimo 53 straipsnis, o antrajame pagrinde – išvadą, kad Austria Draht dalyvavo darant vieną pažeidimą. Iš tikrųjų Austria Draht nežinojo ne tik apie neteisėtą savo atstovo elgesį „Italijos klube“, bet ir apie paneuropinį kartelio mastą. Austria Draht niekada nebuvo siejama su kartelio paneuropiniais susitarimais, nuo kurių bet kuriuo atveju ji buvo visada atsiribojusi.

66      Atsižvelgusios į šias pastabas dėl vieno pažeidimo trečiajame pagrinde ieškovės ginčija baudą ir jos dydį. Visų pirma ieškovės nurodo, kad bauda neproporcinga, nes jos nežinojo apie neteisėtą Austria Draht atstovo Italijoje elgesį („Italijos klubas“) ir nedalyvavo kitose kartelio sudedamosiose dalyse („Ciuricho klubas“, „Europos klubas“, „Ispanijos klubas“, kliento Addtek priskyrimas, <…>). Bet kuriuo atveju ieškovių ĮPA pardavimo vertės Europoje negalima laikyti pardavimo verte, į kurią atsižvelgiama nustatant baudos dydį.

I –  Pirminės pastabos

A –  Ginčijamo sprendimo turinys

67      Iš ginčijamo sprendimo 1 straipsnio matyti, kad voestalpine ir Austria Draht pažeidė SESV 101 straipsnį, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – ir EEE susitarimo 53 straipsnį, nes nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo „sudarant visus susitarimus ir derinant veiksmus vidaus rinkos ĮPA sektoriuje, o nuo 1994 m. sausio 1 d. – EEE“.

1.     Kartelio sudedamosios dalys ir kvalifikavimas kaip vieno pažeidimo

68      Ginčijamo sprendimo 122 konstatuojamojoje dalyje kartelis apibrėžtas kaip „paneuropiniai susitarimai, kuriuos sudarė vadinamasis Ciuricho etapas ir vadinamasis Europos etapas ir (arba) tam tikrais atvejais nacionaliniai / regioniniai susitarimai“. Ginčijamo sprendimo 123–135 konstatuojamosiose dalyse trumpai apibūdinami įvairūs susitarimai ir suderinti veiksmai, kurie toliau aptariami išsamiau ir vertinami atsižvelgiant į SESV 101 straipsnio 1 dalį ir EEE susitarimo 53 straipsnį.

69      Dėl kartelio schemos pažymėtina, kad jį sudaro tokie susitarimai:

–        „Ciuricho klubas“, arba pirmasis paneuropinio susitarimo etapas. Šis susitarimas galiojo nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1996 m. sausio 9 d. ir buvo susijęs su kvotų nustatymu kiekvienoje šalyje (Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Austrija ir Beniliuksas), pasidalijimu klientais, kainomis ir keitimusi jautria komercine informacija. Jame dalyvavo Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK ir Redaelli, atstovavusi kelioms Italijos įmonėms (bent nuo 1993 m. ir nuo 1995 m.), vėliau prie jų prisijungė Emesa (1992 m.) ir Tycsa (1993 m.),

–        „Italijos klubas“, t. y. nacionalinis susitarimas, galiojęs nuo 1995 m. gruodžio 5 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. Šis susitarimas buvo susijęs su kvotų nustatymu Italijai ir eksportu iš šios šalies į kitas Europos šalis. Šio klubo narės buvo Italijos įmonės Redaelli, ITC, CB ir Itas, vėliau prie jų prisijungė Tréfileurope ir Tréfileurope Italia (1995 m. balandžio 3 d.), SLM (1997 m. vasario 10 d.), Trame (1997 m. kovo 4 d.), Tycsa (1996 m. gruodžio 17 d.), DWK (1997 m. vasario 24 d.) ir Austria Draht (1997 m. balandžio 15 d.),

–        „Pietų susitarimas“, t. y. regioninis susitarimas, dėl kurio 1996 m. derėjosi ir kurį sudarė Italijos įmonės Redaelli, ITC, CB ir Itas, kartu su Tycsa ir Tréfileurope, siekdamos nustatyti kiekvienos dalyvės skverbimosi į Pietų šalis (Belgija, Ispanija, Prancūzija, Italija ir Liuksemburgas) laipsnį ir įsipareigoti kartu derėtis dėl kvotų su kitomis Šiaurės Europos gamintojomis,

–        „Europos klubas“, arba antrasis paneuropinio susitarimo etapas. Šį susitarimą Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK, Tycsa ir Emesa (toliau – nuolatinės narės arba šešios gamintojos) sudarė 1997 m. gegužės mėn.; 2002 m. rugsėjo mėn. jis nustojo galioti. Susitarimu buvo siekiama įveikti „Ciuricho klubo“ krizę, iš naujo pasidalyti kvotas (apskaičiuotas remiantis laikotarpiu nuo 1995 m. ketvirtojo ketvirčio iki 1997 m. pirmojo ketvirčio), pasiskirstyti klientus ir nustatyti kainas. Šešios gamintojos susitarė dėl koordinavimo taisyklių, įskaitant kiekvienoje šalyje už susitarimų įgyvendinimą ir koordinavimą su kitomis suinteresuotomis įmonėmis, vykdančiomis veiklą toje pačioje šalyje arba susijusiomis su tais pačiais klientais, atsakingų koordinatorių paskyrimą. Siekiant prižiūrėti, kaip vykdomi susitarimai, periodiškai susitikdavo šių įmonių įvairaus lygio atstovai. Jie keitėsi jautria komercine informacija. Tuo atveju, kai komercinis elgesys neatitikdavo sutartojo, buvo taikoma atitinkama kompensacijų sistema,

–        veiksmų dėl kliento Addtek koordinavimas. Neperžengdamos šio paneuropinio susitarimo ribų šešios gamintojos, kartais taip pat Italijos gamintojos ir Fundia Hjulsbro AB, taip pat turėjo dvišalių (arba daugiašalių) kontaktų ir ad hoc dalyvavo nustatant kainas ir dalijantis klientus, jei buvo tuo suinteresuotos. Pavyzdžiui, Tréfileurope, Nedri, WDI, Tycsa, Emesa, CB ir Fundia derino visas kainas ir kiekius, kiek tai susiję su klientu Addtek. Iš esmės šie planai buvo susiję ne tik su Suomija, Švedija ir Norvegija, bet ir su Nyderlandais, Vokietija, Baltijos valstybėmis bei Centrine ir Rytų Europa,

–        „Europos klubo“ ir „Italijos klubo“ pasitarimai. Bent nuo 2000 m. rugsėjo mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn. šešios gamintojos, ITC, taip pat CB, Redaelli, Itas ir SLM, periodiškai susitikdavo siekdamos įtraukti Italijos įmones į „Europos klubą“ kaip nuolatines nares. Italijos įmonės norėjo padidinti Italijos kvotą Europoje, o „Europos klubas“ siekė statu quo. Dėl šios priežasties siekiant nustatyti bendrą poziciją buvo organizuoti „Italijos klubo“ susitikimai; siekiant išsiaiškinti šią poziciją ir nustatyti asmeninę – „Europos klubo“ susitikimai, o siekiant sudaryti susitarimą dėl Italijos kvotų pasidalijimo konkrečioje rinkoje – „Europos klubo“ ir Italijos atstovų susitikimai. Dalyvavusios įmonės keitėsi jautria komercine informacija. Siekdamos įtraukti į kartelį Italijos gamintojas ir atitinkamai iš naujo paskirstyti Europos kvotą šios įmonės susitarė remtis naujuoju referenciniu laikotarpiu (nuo 2000 m. birželio 30 d. iki 2001 m. birželio 30 d.). Šios įmonės taip pat susitarė dėl bendros Italijos įmonių eksporto į Europą apimties, tenkančios kiekvienai valstybei. Tuo pačiu metu jos tarėsi dėl kainų, nes klubo narės siekė pritaikyti Europoje „Italijos klubo“ taikomą kainų nustatymo tvarką,

–        „Ispanijos klubas“. Kartu su paneuropiniu susitarimu ir „Italijos klubu“ penkios Ispanijos įmonės (TQ, Tycsa, Emesa, Galycas ir Proderac (pastaroji nuo 1994 m. gegužės mėn.)) ir dvi Portugalijos įmonės (Socitrel nuo 1994 m. balandžio mėn. ir Fapricela nuo 1998 m. gruodžio mėn.) susitarė bent nuo 1992 m. gruodžio mėn. iki 2002 m. rugsėjo mėn. nekeisti Ispanijoje ir Portugalijoje turimų rinkos dalių ir nustatyti kvotas, pasiskirstyti klientus, įskaitant skelbiančius viešuosius statybos darbų pirkimus, taip pat nustatyti kainas ir mokėjimo sąlygas. Be to, jos keitėsi jautria komercine informacija.

70      Komisijos nuomone, visi šio sprendimo 69 punkte išdėstyti susitarimai turi vieno SESV 101 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimo požymių (ginčijamo sprendimo 135, 609 konstatuojamosios dalys ir 12.2.2 skirsnis).

71      Konkrečiai kalbant, Komisija manė, kad minėti susitarimai buvo bendro plano, nustatančio kartelio narių elgesio visose geografinėse zonose gaires, ir kad „šios įmonės apribojo asmeninį komercinį elgesį, kad pasiektų vieną antikonkurencinį tikslą ir vieną antikonkurencinį komercinį tikslą, t. y. kad iškreiptų arba panaikintų EEE ĮPA rinkoje įprastas konkurencijos sąlygas ir užtikrintų bendrą pusiausvyrą, visų pirma nustatant kvotas, dalijantis klientus ir keičiantis jautria komercine informacija“ (ginčijamo sprendimo 610 konstatuojamoji dalis ir 9.3 skirsnis).

72      Komisija šiuo klausimu pažymėjo:

„DWK, WDI, Tréfileurope, Tycsa, Emesa, Fundia, Austria Draht, Redaelli, CB, ITC, Itas, SLM, Trame, Proderac, Fapricela, Socitrel, Galycas ir Trefilerías Quijano (nebūtinai visos vienu metu) patvirtintas planas buvo kuriamas ir įgyvendinamas bent aštuoniolikos metų laikotarpį; jos sudarydavo slaptus susitarimus, specialias sutartis ir (arba) derino veiksmus. Vienintelis ir bendras šio plano tikslas – apriboti dalyvių konkurenciją taikant panašius šio tikslo pasiekimo mechanizmus. Net jei dėl susitarimo kildavo problemų, kiti – toliau buvo taikomi įprastai“ (ginčijamo sprendimo 612 konstatuojamoji dalis).

2.     Dėl Austria Draht ir voestalpine nustatytos aplinkybės

73      Nustatyta, kad Austria Draht ir voestalpine dalyvavo ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytame kartelyje nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

74      Pagrindinės tokį dalyvavimą įrodančios aplinkybės yra tokios.

a)     Sutartis su G.

75      Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad nuo 1984 m. Austria Draht patikėjo rūpintis jos kainodara ir pardavimais Italijoje atstovei Studio Crema, kuriai vadovavo ir atstovavo G. Šis asmuo neturėjo teisės pasirašyti sutarčių; jas, aiškiai patvirtindama visus G. pateiktus užsakymus, visada sudarydavo tiesiogiai Austria Draht ir klientas (ginčijamo sprendimo 46 konstatuojamoji dalis).

b)     „Italijos klubas“ (nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.)

76      Komisija nusprendė, kad Austria Draht dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. (ginčijamo sprendimo 124, 385 ir paskesnės konstatuojamosios dalys, taip pat 479–483 konstatuojamosios dalys, esančios 9.2.1.8 skirsnyje „Asmeninis dalyvavimas „Italijos klubo“ veikloje“).

77      Konkrečiai kalbant, ginčijamame sprendime nurodyta, kad „iš daugelio to laikotarpio dokumentų ir ITC, Redaelli, Itas, CB, SLM, Tréfileurope ir DWK patvirtinančių pareiškimų matyti, jog bent nuo 1995 m. pradžios iki momento, kai Komisija atliko patikrinimus, t. y. 2002 m. rugsėjo 19 ir 20 d., <…>, CB, ITC, Itas, Redaelli, Tréfileurope ir Tréfileurope Italia, Tycsa, SLM, Trame ir paneuropinės gamintojos DWK ir Austria Draht dalyvavo antikonkurenciniuose susitikimuose, per kuriuos įsipareigojo: 1) atskleisti ir pasikeisti jautria komercine informacija visų pirma apie klientus, kainodarą ir pardavimo apimtis; 2) pasidalyti rinką nustatant kvotas Italijos rinkoje ir eksporto iš Italijos į kitas Europos šalis kvotas <…>; 3) nustatyti kainas atsižvelgiant į žaliavų kainų pokyčius, įskaitant mažiausios kainos / kainos padidėjimo Italijoje ir kitose Europos šalyse (kiekvienam klientui) ir „papildomo“ antkainio („supplément“) nustatymą <…>; ir 4) pasidalyti klientus“. Be to, „egzistavo priežiūros per nepriklausomą trečiąjį asmenį <...> sistema ir kompensacijų mechanizmas <…>“ (ginčijamo sprendimo 385 konstatuojamoji dalis).

78      Siekdama įrodyti asmeninį šios bendrovės dalyvavimą „Italijos klube“ Komisija pareiškė, kad turi įrodymų, jog Austria Draht „sistemingai dalyvavo daugiau kaip keturiasdešimt „Italijos klubo“ susitikimų nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kad keliais atvejais apie jos nedalyvavimą buvo oficialiai paminėta, o tai reiškia, kad jos dalyvavimo susitikimuose buvo tikimasi“ (ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamoji dalis).

79      Vienoje ginčijamo sprendimo išnašoje Komisija, be kita ko, paminėjo dvi susitikimų grupes: pirma, „bent“ keturiolika susitikimų, kuriuose dalyvavo G. ir buvo aptariamas Austria Draht atvejis ir, antra, „šešiolika kitų susitikimų“, kuriuose Austria Draht atvejis aptartas nedalyvaujant G. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo:

„Sprendimo 3 priedas: bent keturiolikoje susitikimų [G.] dalyvavo ir buvo aptariamas Austria Draht atvejis, būtent 1997 m. balandžio 15 d. (kvotų / klientų pasiskirstymas ir kainų nustatymas), 1997 m. birželio 24 d. („rinkos pusiausvyros“ paieška ir keitimasis informacija apie kainas), 1998 m. kovo 11 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo ir kainų nustatymo; Austria Draht paminėta, bet neįrašyti duomenys), 1998 m. kovo 30 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo), 1998 m. gegužės 18 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo ir kainų nustatymo), 1998 m. spalio 19 d. (klientų pasiskirstymas), 1999 m. sausio 18 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo ir kainų nustatymo), 1999 m. gruodžio 14 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo), 2000 m. sausio 12 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo), 2000 m. rugsėjo 19 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo), 2001 m. birželio 10 d. (kvotų pasiskirstymas), 2001 m. spalio 23 d. (Austria Draht paminėta, bet neįrašyti duomenys), 2002 m. sausio 11 d. (keitimasis informacija apie praeitus metus ir bandymas pasiskirstyti 2002 m. kvotas), 2002 m. balandžio 30 d. (aiškiai nurodyta, kad [G.] turi užtikrinti prekių kiekį, antraip iki vasaros [Austria Draht] bus „pašalinta“), kitų šešiolikos susitikimų įrodymuose apie [G.] dalyvavimą nepaminėta (per kelis susitikimus buvo aiškiai pažymėta apie jo nedalyvavimą), tačiau su Austria Draht susijusi informacija aptarta: 1997 m. balandžio 7 d. (kvotų pasiskirstymas, keitimasis informacija), 1997 m. gegužės 13 d. (keitimasis informacija, būtent, kad gavęs aiškų nurodymą iš Austria Draht [G.] pasiūlė klientui (kurio pavadinimas paminėtas) ypatingą kainą), 1997 m. spalio 14 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo, keitimasis informacija), 1997 m. gruodžio 16 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo, keitimasis informacija), 1997 m. gruodžio 22 d. ir 1998 m. sausio 14 d. (lentelė, kurioje pateikti išsamūs duomenys apie Austria Draht, kvotas ir klientus <…>), 1998 m. liepos 16 d. (Austria Draht paminėta, bet neįrašyti konkretūs duomenys), 1999 m. gegužės 6 d. (faksimilė dėl klientų ir kvotos Austria Draht priskyrimo), 1999 m. gegužės 13 d. (keitimasis informacija), 1999 m. gegužės 31 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo), 2000 m. liepos 10 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo), 2000 m. rugsėjo 27 d. (keitimasis informacija), 2001 m. liepos 13 d. (elektroninis laiškas, kuriame pateiktas Excel formatu sudarytas išsamus sąrašas, nurodantis kiek 2002 m. pluoštų kvotų ir juos perkančių klientų tenka kiekvienai įmonei), 2001 m. liepos 23 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo), 2001 m. liepos 25 d. (pasitarimai dėl kvotų pasiskirstymo / keitimasis informacija).“

80      Šioje išnašoje taip pat paminėta trečia susitikimų arba vidinių dokumentų grupė:

„Devyniuose susitikimuose (arba vidiniuose dokumentuose) [G.] aiškiai paminėtas kaip Austria Draht atstovas: 1997 m. balandžio 15 d., 1997 m. gegužės 12 d., 1997 m. gegužės 13 d., 1997 m. birželio 24 d., 1997 m. spalio 22 d., 1998 m. kovo 11 d., 1998 m. gegužės 18 d., 1999 m. lapkričio 29 d. ir 2000 m. sausio 17 d. Kiek tai susiję su 1998 m. rugsėjo 7 d. ir 1999 m. liepos 12 d. susitikimais, nurodyta, kad Austria Draht vėl nedalyvavo, o tai parodo, jog jos dalyvavimo šiuose susitikimuose buvo tikimasi; per 1997 m. spalio 14 d. susitikimą [G.] nedalyvavimas buvo pripažintas nepateisinamu, o per 2002 m. gegužės 15 d. susitikimą [G.] buvo konkrečiai paprašyta dalyvauti 2002 m. birželio 5–6 d. susitikime. Taip pat atkreiptinas dėmesys į susitikimus, per kuriuos buvo nurodyta, jog reikia susisiekti su Austria Draht: 1999 m. rugsėjo 20 d. ir 2002 m. vasarą.“

81      Dėl asmeninio Austria Draht dalyvavimo „Italijos klubo“ veikloje pradžios Komisija pažymi:

„Iš 1996 m. vasario 13 d. <…> susitikimo protokolo matyti, kad 1996 m. ir anksčiau Austria Draht nedalyvavo Italijos susitarime. Tačiau Komisija turi akivaizdžių įrodymų, kad Austria Draht pradėjo dalyvauti „Italijos klubo“ veikloje nuo 1997 m. ir ne vėliau kaip 1997 m. balandžio 15 d., t. y. dieną, kai buvo aiškiai patvirtintas jos dalyvavimas tarpininkaujant prekybos atstovui [G.] <…> Per šį susitikimą Austria Draht buvo priskirta kvota ir konkrečiai pareikšta, jog Austria Draht netieks tam tikrai klientų (kurių pavadinimai paminėti) grupei <…> Šis susitikimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į netrukus prieš jį ar iškart po jo įvykusius susitikimus: 1) per 1996 m. gruodžio 17 d. susitikimą buvo išdalyta lentelė, kurioje nurodyta, kiek tonų priskirta konkrečiam klientui 1997 m. Italijos rinkoje ir kas yra pagrindinės tam tikrų klientų tiekėjos. Nors su Austria Draht susiję stulpeliai liko neužpildyti, iš aplinkybės, jog lentelėje paminėta Austria Draht, matyti, kad šalių pasitarimai veikiausiai buvo numatyti; 2) tai patvirtina 1997 m. kovo 4 d. susitikimas, per kurį buvo pasikeista informacija apie Austria Draht kiekybinius rodiklius Italijos rinkoje; 3) nors Austria Draht dalyvavimas 1997 m. balandžio 7 d. nepatvirtintas, Komisija konstatuoja, kad Austria Draht buvo priskirtas konkretus kiekybinis rodiklis; 4) ataskaita apie Tréfileurope apsilankymą CB 1997 m. birželio 24 d. patvirtina, kad su Austria Draht vyko antikonkurenciniai pasitarimai ir kad Austria Draht atstovavo „[G.]“. Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad 1997 m. balandžio 15 d. yra Austria Draht dalyvavimo „Italijos klubo“ veikloje pradžios data“ (ginčijamo sprendimo 480 konstatuojamoji dalis).

82      Dėl G. elgesio priskyrimo Austria Draht Komisija ginčijamo sprendimo 481–483 konstatuojamosiose dalyse pažymėjo:

„(481)             Aplinkybė, kad Austria Draht dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose per savo atstovą [G.], patvirtinta DWK ir ITC parodymais ir to laikotarpio dokumentais, gautais iš ITC ir Tréfileurope. Be to, Austria Draht kartelio dalyvių buvo suvokiama kaip viena iš kartelio narių, kuriai tarpininkauja [G.] <…>

(482) Austria Draht pripažįsta, kad nuo 1984 m. visą savo prekybos politiką Italijoje patikėjo Studio Crema (kuriai atstovavo generalinis direktorius [G.]). [G.] privalėjo Austria Draht teikti ataskaitas ir jam netekdavo jokios finansinės rizikos dėl sudarytų sandorių ir atliktų veiksmų, nes tik Austria Draht buvo atsakinga už bet kokius pavojus, susijusius su prekių nepristatymu, netinkamų prekių pristatymu ir kliento nemokumu, ir kaip atlygį mokėjo [G.] konkretų procentą nuo (klientui) parduotų prekių kiekio. [G.] privalėjo kiekvieną mėnesį raštu teikti Austria Draht ataskaitą apie savo veiksmus, visų pirma apie konkurentų veiksmus, taip pat apie „pardavimus ir prekybos santykius“ jo atstovaujamojoje srityje (Italijoje). Iš visų šių duomenų aiškiai matyti, kad Austria Draht kontroliavo visus savo atstovo [G.] veiksmus <…>

(483) Atsižvelgiant į ribotus atstovavimo santykius ir nuolatinį [G.] dalyvavimą „Italijos klubo“ susitikimuose, susijusiuose su kvotomis, kainomis ir klientais <…>, aišku, kad [G.] teikė kitoms klubo dalyvėms jautrią komercinę informaciją apie Austria Draht poziciją ir gaudavo per šiuos susitikimus Austria Draht naudingos informacijos. Todėl Komisija daro išvadą, kad Austria Draht dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.“

c)     „Europos klubas“ ir paneuropinė sistema

83      Siekdama įrodyti, kad pažeidimas, kuriuo kaltinamos voestalpine ir Austria Draht, yra vienas ir tęstinis ir kad „kiekvienas žinojo apie dalyvavimą platesnio masto plane“ (žr. ginčijamo sprendimo 12.2.2.4 skirsnio pavadinimą), Komisija pažymėjo:

„(652) Austria Draht pripažįsta dalyvavusi keliuose „Europos klubo“ susitikimuose, tačiau teigia, kad per šiuos susitikimus nevyko jokių antikonkurencinio pobūdžio pasitarimų. Komisija pažymi, kad nelaiko Austria Draht atsakinga dėl tiesioginio dalyvavimo „Ciuricho klube“ arba „Europos klube“ <…> Tačiau yra aiškių duomenų, patvirtinančių, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose paneuropiniu mastu, todėl iš anksto žinojo apie tokį kartelio mastą.

(653) Pirma, jau 1995–1996 m., t. y. gerokai iki datos, kurią Komisija laiko Austria Draht dalyvavimo darant pažeidimą atskaitos tašku (1997 m. balandžio 15 d.), ši dalyvavo „Ciuricho klubo“ susitikimuose, per kuriuos, be kita ko, buvo tariamasi dėl galimybės Europoje sudaryti naują susitarimą dėl kvotų. Maža to, per 1997 m. gruodžio 16 d. įvykusį „Italijos klubo“ susitikimą buvo paminėta, kad Austria Draht „nėra šio „(Europos) klubo“ narė, bet norėtų ir toliau būti informuojama“. Per vėlesnius „Italijos klubo“ susitikimus, per kuriuos [G.] atstovavo Austria Draht, dalyvėms buvo pranešta apie „Europos klubo“ pasitarimus ir susitarimus <…> Be to, Austria Draht pripažįsta, kad dalyvavo keliuose „Europos klubo“ susitikimuose <…>, per kuriuos, pavyzdžiui, 2000 m. vasario 28 d. susitikime, buvo aptariami prekių kiekiai ir kainos. Per 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimą Austria Draht buvo pasiūlyta prisijungti prie išplėsto „Europos klubo“. Keli įrodymai leidžia manyti, kad paneuropinės plėtros laikotarpiu <…> Austria Draht dalyvavo pasitarimuose dėl kvotų ir klientų tam tikrose šalyse pasidalijimo ir tarpininkaujant [G.] dalyvavo bent šešiuose susitikimuose, skirtuose „Europos klubo“ plėtrai, įskaitant 2001 m. lapkričio 6 d. susitikimą, per kurį [G.] kartu su [A.] (Itas) ir [C.] (CB) buvo įvardytas kaip vienas iš kandidatų į nacionalinius koordinatorius Italijoje.

(654) Remdamasi tuo, Komisija daro išvadą, kad dalyvaudama „Italijos klubo“ veikloje Austria Draht žinojo arba turėjo žinoti, jog slapti šio klubo susitarimai yra bendro plano, kuriuo siekiama stabilizuoti ĮPA rinką ir išvengti kainų sumažėjimo, t. y. plano, kurio „Italijos klubas“ siekė kartu su paneuropiniais susitarimais, dalis.“

3.     Ginčijamo sprendimo adresatės ir individuali atsakomybės trukmė

84      Siekdama apibrėžti atitinkamų bendrovių atsakomybę Komisija ginčijamo sprendimo 769–789 konstatuojamosiose dalyse atskiria Austria Draht situaciją nuo voestalpine situacijos, tačiau nenagrinėja Studio Crema situacijos.

a)     Austria Draht situacija

85      Apibrėždama Austria Draht atsakomybę Komisija mano, kad nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. ši bendrovė tiesiogiai dalyvavo „Italijos klube“ per savo atstovą Italijoje (ginčijamo sprendimo 769 konstatuojamoji dalis).

86      Siekdama įrodyti šį teiginį Komisija visų pirma atmetė Austria Draht argumentus, kad jos atstovas Italijoje G. neatstovavo jai per kartelio susutikimus. Šiuo klausimu Austria Draht remiasi minėto atstovo, kuris neigia atstovavęs Austria Draht per „Italijos klubo“ susitikimus, pareiškimu ir Tréfileurope Italia atstovo V., manančio, kad Austria Draht nebuvo šio klubo narė ir kad per susitikimus, kuriuose V. dalyvavo, G. nedalyvavo kartelio susitarimuose Austria Draht vardu ir tai buvo aišku kitoms dalyvėms, pareiškimu. Austria Draht taip pat pažymėjo, kad tik dėl penkių iš daugiau kaip 60 Komisijos nurodytų „Italijos klubo“ susitikimų buvo paminėta, kad G. veikė Austria Draht vardu, o kituose susitikimuose G. buvo pristatytas kaip CB atstovas (nedarant nuorodos į Austria Draht) arba nenurodant atstovaujamos įmonės (ginčijamo sprendimo 770 konstatuojamoji dalis).

87      Atsakydama į šiuos argumentus Komisija nurodė, kad „vis dėlto Austria Draht dalyvavimas antikonkurenciniuose pasitarimuose tarpininkaujant atstovui G. yra pakankamai įrodytas“: pirma, dviem Austria Draht nurodytais pareiškimais negalima kliautis: G. pareiškimas padarytas post‑factum ir iš esmės buvo parengtas Austria Draht atsakant į pranešimą apie kaltinimus; V. pareiškimas atspindi tik jo asmeninę nuomonę, apsiribojančią susitikimais, kuriuose jis dalyvavo. Be to, abu pareiškimus paneigia įrodymai“ (ginčijamo sprendimo 771 konstatuojamoji dalis)

88      Komisijos nuomone, tokiais įrodymais laikytina tai, kad (ginčijamo sprendimo 772 konstatuojamoji dalis):

–        dvi prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusios įmonės (DWK ir ITC) patvirtina, kad Austria Draht dalyvavo kartelio susitikimuose per savo prekybos atstovą G.,

–        labai daug to laikotarpio įrodymų tai patvirtina,

–        Austria Draht atvejis buvo nuolat aptariamas ir visą pažeidimo laikotarpį iki pat patikrinimų dienos jai buvo priskiriamos kvotos ir klientai. G. dalyvavo bent keturiolikoje susitikimų, per kuriuos buvo aptariamas Austria Draht atvejis; G. nedalyvavo šešiolikoje kitų susitikimų, tačiau Austria Draht duomenys vis dėlto buvo išnagrinėti, ir galiausiai devyniuose susitikimuose G. buvo aiškiai pristatytas kaip Austria Draht atstovaujantis dalyvis,

–        kitos kartelio dalyvės taip pat aiškiai suvokdavo Austria Draht kaip kartelio narę, kuriai tarpininkauja G., ir reikalavo, kad Austria Draht būtinai „laikytųsi“ kartelio,

–        aplinkybė, kad tam tikruose arba keliuose ginčijamo sprendimo 3 priede išvardytuose susitikimuose G. taip pat atstovavo CB, neturi jokios įtakos įrodymams, kad jis atstovavo ir Austria Draht. Reikia pažymėti, kad daugelyje susitikimų dalyvavo pačios CB darbuotojai, todėl galima manyti, kad G., kaip CB atstovo vaidmuo, buvo ne toks svarbus, kaip jo vaidmuo atstovaujant Austria Draht, kuri tiesiogiai nedalyvavo, o patikėjo visą savo prekybos veiklą Italijoje G.

89      Siekdama paneigti Austria Draht, teigusios, kad negali būti laikoma atsakinga dėl G. elgesio, nes jie nesudaro vieno ekonominio vieneto, kadangi G. yra nepriklausomas, o ne išimtinai Austria Draht prekybos atstovas, ir ji neturi jokios galimybės jo kontroliuoti, argumentus Komisija sprendime nurodė (ginčijamo sprendimo 774 konstatuojamoji dalis):

–        iš atstovavimo sutarties ir Austria Draht pareiškimo matyti, kad G. buvo tikrasis šios bendrovės atstovas,

–        G. tekdavo labai ribota finansinė rizika. Pirma, sutartis sudarydavo tik Austria Draht ir jos klientas, nes Austria Draht galėjo pritarti arba nepritarti atstovo suderėtiems užsakymams. Antra, tik Austria Draht buvo atsakinga už pavojus, susijusius su prekių nepristatymu, netinkamų prekių pristatymu ir kliento nemokumu. Trečia, kaip atlygis buvo mokamas tam tikras procentas, nustatytas atsižvelgiant į kiekvienam klientui parduotą prekių kiekį (padaryta nuoroda į 2003 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Minoan Lines / Komisija, T‑66/99, Rink., toliau – Sprendimas Minoan Lines, EU:T:2003:337, 133 punktą),

–        G. arba Studio Crema turi būti laikomi į Austria Draht integruotu pagalbiniu organu, nes jiems netenka finansinės ar komercinės rizikos arba tenka tik ribota rizika. Kaip ir prekybos darbuotojas, jie sudaro su šia įmone vieną ekonominį vienetą (padaryta nuoroda į 1975 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Suiker Unie ir kt. / Komisija, 40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, Rink., toliau – Sprendimas Suiker Unie, EU:C:1975:174, 480 punktą),

–        tai atitinka 2000 m. spalio 13 d. Komisijos pranešimą – Vertikaliųjų apribojimų gairės (2000/C 291/01) (OL C 291, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 390, toliau – Vertikaliųjų apribojimų gairės),

–        vadinasi, Austria Draht turi būti laikoma atsakinga dėl G. dalyvavimo kartelio susitikimuose.

90      Dėl aplinkybės, kad G. taip pat veikė kitos kartelio dalyvės CB vardu ir kad siaurąja prasme atstovavimas nebuvo išimtinis, Komisija nusprendė, jog jos išvada ne paneigiama, o atvirkščiai – patvirtinama (ginčijamo sprendimo 775 konstatuojamoji dalis).

91      Šiuo klausimu Komisija nurodė:

„(775)             Iš tikrųjų pagal nusistovėjusią teismo praktiką aplinkybė, kad tarpininkas „kaip nepriklausomas prekybininkas sudaro stambius sandorius atitinkamos prekės ar paslaugos rinkoje“, nepatvirtina tokio išimtinumo ir juo labiau bendro su atstovaujamąja bendrove ekonominio vieneto idėjos [padaryta nuoroda į Sprendimo Suiker Unie 544 punktą]. Šiuo atveju taip nėra. [G.] asmeniškai nevykdė aktyvios veiklos nagrinėjamoje rinkoje ir atitinkamai nesudarinėjo stambių sandorių savo vardu kaip nepriklausomas atstovas [jis neprisiimdavo didelės finansinės rizikos], o veikiau atstovavo tuo pačiu metu kartelio susitikimuose dviem konkurentėms.“

(776) Komisijos nuomone, aplinkybė, kad abi konkurentės kartelio susitikimuose naudojosi to paties atstovo paslaugomis, yra veikiau koordinavimą palengvinantis, o ne atstovaujamųjų bendrovių atsakomybę paneigiantis veiksnys. Kitokia išvada kartelyje tarpininkaujant atstovui dalyvaujančioms įmonėms leistų lengvai išvengti atsakomybės paprasčiausiai pasidalijant savo atstovu su kita kartelio dalyve. Bet kuriuo atveju šioje byloje taip pat reikia pažymėti, kad paprastai CB asmeniškai dalyvavo kartelio susitikimuose, todėl dažniausia [G.] / [Studio Crema] veikė kaip Austria Draht atstovas.“

92      Galiausiai Komisija pažymėjo, kad „kontrolės stoka, nežinojimas apie jos atstovo dalyvavimą kartelyje arba nepritarimas jam (atgaline data), kuriais remiasi Austria Draht, negali būti tinkami argumentai siekiant išvengti atsakomybės“ (ginčijamo sprendimo 777 konstatuojamoji dalis).

93      Šiuo klausimu Komisija pateikia tokius argumentus:

–        Austria Draht ir jos atstovas sudaro ekonominį vienetą (ginčijamo sprendimo 697, 480 ir 481 konstatuojamosios dalys), todėl ji yra atsakinga dėl pastarojo dalyvavimo kartelyje, neatsižvelgiant į Austria Draht žinojimą, kontrolę ar pritarimą (ar jų stoką arba nebuvimą) [padaryta nuoroda į 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Tokai Carbon ir kt. / Komisija, T‑71/03, T‑74/03, T‑87/03 ir T‑91/03, EU:T:2005:220 54 punktą ir 2009 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Akzo Nobel ir kt. / Komisija, C‑97/08 P, Rink., EU:C:2009:536] (ginčijamo sprendimo 777 konstatuojamoji dalis),

–        be to, jeigu įmonė nusprendžia patikėti prekybos veiklą konkrečioje šalyje arba rinkoje tikrajam atstovui, ji privalo sukurti mechanizmą, būtiną jo kontrolei užtikrinti (ginčijamo sprendimo 777 konstatuojamoji dalis),

–        maža to, „net jei nėra nurodymų / ataskaitų pateikimo tiesioginių įrodymų, susijusių su antikonkurenciniais Austria Draht ir [G.] susitikimais, Austria Draht elgesiui turėjo įtakos jos atstovo dalyvavimas antikonkurenciniuose susitikimuose“. Komisija mano, kad „[iš] tikrųjų [G.] periodiškai dalyvavo „Italijos klubo“ karteliniuose susitikimuose, kur, be kita ko, teikė konkurentams jautrią komercinę informaciją apie Austria Draht kvotas, kainas ir klientus ir gaudavo tokią pat jautrią informaciją iš jos konkurentų, taip pat tarėsi su šiais konkurentais dėl kainos, klientų ir kvotų pasiskirstymo“ Ji priduria, kad „[ši] informacija turėjo daryti poveikį Austria Draht prekybos veiklai Italijoje (tarpininkaujant [G.])“ ir kad „iš atstovavimo sutarties ir Austria Draht pateiktų vidinių ataskaitų taip pat aiškiai matyti, jog [G.] periodiškai informuodavo Austria Draht apie pokyčius Italijos rinkoje, ypač kiek jie susiję su konkurentais, pardavimais ir santykiais Italijos rinkoje“. Galiausiai ji pažymi, kad „dėl šios priežasties tikėtina, jog [G.] perdavė Austria Draht bent tą svarbią jautrią komercinę informaciją, kurią sužinojo per kartelio susitikimus“ (ginčijamo sprendimo 778 konstatuojamoji dalis).

94      Todėl Komisija manė, kad „[G.] ir Austria Draht turi būti laikomi vienu ekonominiu vienetu, o Austria Draht turi būti laikoma atsakinga dėl [G.] dalyvavimo kartelyje“ (ginčijamo sprendimo 779 konstatuojamoji dalis).

95      Beje, atsakydama Austria Draht, kuri ginčijo savo dalyvavimą kartelio susitikimuose apskritai, Komisija pažymėjo, kad iš turimų įrodymų pakankamai matyti, jog Austria Draht ilgą laiką ir nepertraukiamai dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje, kaip paaiškinta ginčijamo sprendimo 772 konstatuojamojoje dalyje ir 3 priede (ginčijamo sprendimo 780 konstatuojamoji dalis).

96      Komisija pažymėjo, kad nuo 1998 m. rugsėjo mėn. iki 2002 m. vasaros apie Austria Draht nedalyvavimą kelis kartus buvo aiškiai paminėta, o tai reiškia, kad kitos kartelio dalyvės tikėjosi jos dalyvavimo (ginčijamo sprendimo 780 konstatuojamoji dalis).

97      Be to, Komisija nurodė, kad per 2002 m. balandžio 30 d. susitikimą kartelio dalyvės grasino „išmesti“ Austria Draht iš kartelio, jeigu ji atsisakys „iki (2002 m.) vasaros“ užtikrinti tam tikrą prekių kiekį, o tai aiškiai parodo, kad Austria Draht visada dalyvavo kartelyje (ginčijamo sprendimo 780 konstatuojamoji dalis).

98      Taip pat atsakydama Austria Draht, kuri pažymėjo, pirma, kad daugelyje to laikotarpio dokumentų dėl „Italijos klubo“ kvotų, kainų ar klientų paminėtos pagrindinės Italijos rinkos dalyvės, tačiau nepaminėta ji pati ir kad remiantis tokiais dokumentais negalima daryti galutinės išvados apie jos dalyvavimą, antra, kad gali būti, jog bylos medžiagos dokumentuose padarytos nuorodos į jos tiekimus buvo paprasčiausios kitų šalių spėlionės, padarytos remiantis informacija apie ankstesnius tiekimus, klientų pateikta informacija ir viešai paskelbta informacija, visų pirma todėl, kad rinkos skaidrumas tariamai buvo didelis, o rodikliai Austrijoje negalėjo būti su ja nesusiję, nes ji buvo vienintelė Austrijos gamintoja ir, trečia, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog P. kontroliavo Austria Draht rodiklius, Komisija „[pripažino], kad ne visi su „Italijos klubu“ susiję dokumentai patvirtina Austria Draht dalyvavimą“. Komisijos nuomone, „tai galima lengvai paaiškinti aplinkybe, kad Austria Draht nebuvo tokia pat svarbi šio klubo narė kaip Redaelli, ITC, CB ir Itas <…>, todėl dalyvavo „Italijos klubo“ susitikimuose rečiau nei šios pagrindinės dalyvės“. Tačiau Komisija nusprendė, kad „Austria Draht nepertraukiamai dalyvavo kartelyje nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.“ (ginčijamo sprendimo 781 ir 782 konstatuojamosios dalys).

99      Be to, Komisija nurodė, kad turint omenyje informacijos, kuria buvo keičiamasi per visą Austria Draht dalyvavimo kartelyje laikotarpį, tikslumą, konfidencialumą ir aktualumą neteisinga teigti, jog ši pasikeista informacija apie Austria Draht buvo viešai prieinama arba tik spėlionės. Anot Komisijos, „vadinasi, tokia informacija galėjo būti gauta tik tiesiogiai iš Austria Draht arba per jos prekybos atstovą [G.]“ (ginčijamo sprendimo 782 konstatuojamoji dalis).

100    Galiausiai Komisija nusprendė, kad „aplinkybė, jog [P., (į pensiją išėjęs ir vėliau patarėju prekybos klausimais tapęs Redaelli darbuotojas, žr. šio sprendimo 26 punktą)] nevykdė kontrolės, negali būti laikoma svarbiu ar net lemiamu veiksniu neigiant Austria Draht dalyvavimą susitikimuose, turint omenyje visus prieš Austria Draht turimus įrodymus ir faktą, kad Austria Draht nebuvo laikoma pagrindine „Italijos klubo“ nare, todėl [P.] atliekama kontrolė galėjo būti laikoma jai mažiau svarbia“ (ginčijamo sprendimo 782 konstatuojamoji dalis).

101    Apibendrindama visa tai Komisija nusprendė, kad „Austria Draht turi būti pripažinta atsakinga dėl kartelio veiklos ir ypač dėl dalyvavimo „Italijos klube“ nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.“ (ginčijamo sprendimo 783 konstatuojamoji dalis).

b)     voestalpine situacija

102    Dėl voestalpine Komisija nusprendė, kad ši bendrovė yra kartu ir solidariai su Austria Draht atsakinga dėl pažeidimo, daryto nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., kai ji darė lemiamą įtaką dukterinei bendrovei (ginčijamo sprendimo 784–789 konstatuojamosios dalys), ir šalys šioje byloje neginčija šio fakto.

4.     voestalpine ir Austria Draht skirtos baudos dydžio apskaičiavimas

103    Iš pradžių Komisija primena, kad baudos dydis buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į 2006 m. gaires (ginčijamo sprendimo 918 ir paskesnės konstatuojamosios dalys). voestalpine ir Austria Draht 22 mln. eurų bauda buvo apskaičiuota taip.

104    Pirma, voestalpine ir Austria Draht buvo pripažintos atsakingomis dėl bendro kartelio EEE ĮPA rinkoje. Todėl nustatydama bazinį baudos dydį Komisija teigė atsižvelgusi, kaip numatyta 2006 m. gairių 13 punkte, į „su pažeidimu susijusių įmonės prekių ar paslaugų pardavimo vertę atitinkamame geografiniame EEE teritorijos sektoriuje“ per ištisus paskutinius įmonės dalyvavimo darant pažeidimą metus (ginčijamo sprendimo 929 ir paskesnės konstatuojamosios dalys).

105    Austria Draht pardavimų, į kuriuos buvo atsižvelgta, vertė buvo 18 207 306 EUR (pirmojo keičiančio sprendimo 5 punktas). Tai yra ĮPA pardavimų vertė geografiniame sektoriuje, kuriame buvo daromas pažeidimas, t. y. kiek tai susiję su voestalpine ir Austria Draht pažeidimo laikotarpiu: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Austrijoje, Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Norvegijoje (ginčijamo sprendimo 931 ir 932 konstatuojamosios dalys).

106    Antra, procentinis dydis, kurį reikia taikyti taip apskaičiuotai pardavimo vertei, priklauso nuo paties pažeidimo sunkumo. Šiuo klausimu Komisija atsižvelgė į šiai bylai svarbių aplinkybių skaičių, pažeidimo pobūdį, bendrą visų atitinkamų įmonių rinkos dalį, pažeidimo geografinę apimtį ir pažeidimo padarymą arba nepadarymą (ginčijamo sprendimo 936 ir paskesnės konstatuojamosios dalys).

107    Kiek tai susiję su pažeidimo pobūdžiu, Komisija atsižvelgė į aplinkybę, kad visas kartelis buvo numatęs pasidalyti rinkas, pasiskirstyti klientus ir sudaryti horizontalius kainų susitarimus (ginčijamo sprendimo 939 konstatuojamoji dalis).

108    Komisija taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad pažeidimą dariusioms įmonėms bendrai priklausė apie 80 % rinkos (ginčijamo sprendimo 946 konstatuojamoji dalis) ir kad pažeidimas apėmė didelę EEE dalį. Šiuo klausimu Komisija nurodė, kad, priešingai, nei teigė Austria Draht, jos apyvartos Portugalijoje ir Ispanijoje nereikia atimti iš pardavimo vertės dėl to, kad ji aktyviai nedalyvavo „Ispanijos klubo“ veikloje, nes šios dvi šalys patenka į „Italijos klubo“, kuriame Austria Draht dalyvavo, geografinę apimtį (ginčijamo sprendimo 947 ir 948 konstatuojamosios dalys). Tačiau, kalbant apie įmones Socitrel, Proderac, Fapricela ir Fundia, kurios dalyvavo tik „Ispanijos klube“ (apimančiame tik Ispaniją ir Portugaliją) arba pastarosios įmonės atveju derino veiksmus dėl Addtek, ir dėl kurių gali būti nustatyta, kad jos sužinojo apie vieną ir tęstinį pažeidimą tik vėlyvoje pažeidimo stadijoje (2001 m. gegužės 17 d. – Socitrel, Proderac ir Fapricela ir 2001 m. gegužės 14 d. – Fundia), pažymėtina, kad nustatydama pardavimo vertės dalį Komisija atsižvelgė į siauresnę geografinę apimtį. Komisijos nuomone, kitų „Ispanijos klubo“ dalyvių (Emesa ir Galycas, Tycsa ir Trefilerías Quijano), dalyvavusių kartelyje įvairiais lygmenimis arba dėl kurių gali būti nustatyta, kad apie vieną ir tęstinį pažeidimą jos sužinojo daug anksčiau, situacija buvo kitokia. Be to, „Italijos klubo“ dalyvių situacija skyrėsi nuo Socitrel, Proderac ir Fapricela situacijos, nes „Italijos klubo“ geografinė apimtis iš esmės sutampa su paneuropinių susitarimų geografine apimtimi ir gerokai peržengia „Ispanijos klubo“ geografinės apimties (Ispanija ir Portugalija) ribas (ginčijamo sprendimo 949 konstatuojamoji dalis).

109    Dėl susitarimų įgyvendinimo Komisija nusprendė, kad nors jis ne visada vyko sklandžiai, susitarimai buvo įgyvendinti (ginčijamo sprendimo 950 konstatuojamoji dalis).

110    Atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes ir minėtus kriterijus Komisija nusprendė, kad pardavimų vertės dalis, į kurią reikėjo atsižvelgti, Fundia atveju buvo 16 %, Socitrel, Fapricela ir Proderac –18 %, o bet kokios kitos įmonės, įskaitant ieškoves – 19 % (ginčijamo sprendimo 953 konstatuojamoji dalis).

111    Trečia, buvo nustatyta, kad pažeidimas tęsėsi penkerius metus ir penkis mėnesius, t. y. nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., kiek tai susiję su voestalpine ir Austria Draht (ginčijamo sprendimo 956 konstatuojamoji dalis).

112    Ketvirta, dėl procentinės dalies, kurią į bazinį dydį reikia įtraukti neatsižvelgiant į įmonės dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, Komisija padarė išvadą, kad 16 % – Fundia, 18 % – Socitrel, Fapricela ir Proderac ir 19 % – visų kitų įmonių, įskaitant ieškoves, atvejais yra tinkami dydžiai (ginčijamo sprendimo 962 konstatuojamoji dalis).

113    Atsakydama Austria Draht, teigusiai, kad dėl nežinojimo apie bendrą paneuropinį susitarimą Komisija jos atveju neturėjo taikyti papildomo dydžio, o jei taip pasielgė, turėjo taikyti tik mažiausią dauginimo koeficientą (15 %), Komisija pažymėjo, jog ši žinojo apie visus paneuropinius susitarimus (ginčijamo sprendimo 652–654 konstatuojamosios dalys) ir dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje per susitikimus, kai buvo nustatomos kainos, pasiskirstoma klientais ir dalijamasi kvotomis (ginčijamo sprendimo 478 ir paskesnės konstatuojamosios dalys), todėl Austria Draht taikomas procentinis dydis neturi skirtis nuo dydžio, taikomo kitoms panašius veiksmus atliekančioms įmonėms (ginčijamo sprendimo 958 ir 959 konstatuojamosios dalys).

114    Penkta, Komisija atmetė voestalpine ir Austria Draht per administracinę procedūrą nurodytas lengvinančias aplinkybes. Tai buvo argumentai, susiję su neatsargumu (ginčijamo sprendimo 976 konstatuojamoji dalis), nereikšmingu ieškovių vaidmeniu kartelyje (ginčijamo sprendimo 982 ir paskesnės konstatuojamosios dalys), jų dalyvavimu tik dalyje kartelio (ginčijamo sprendimo 996–998 konstatuojamosios dalys), susitarimų neįgyvendinimu (ginčijamo sprendimo 1013 ir paskesnės konstatuojamosios dalys, ypač 1016 ir 1018–1022 konstatuojamosios dalys) ir tik atstovaujamosios bendrovės patraukimu atsakomybėn dėl atstovo veiksmų nepatraukiant pastarojo atsakomybėn (ginčijamo sprendimo 1034 konstatuojamoji dalis).

115    Nesant lengvinančių aplinkybių, Komisija nusprendė, kad neturi pagrindo nesilaikyti bazinio dydžio, apskaičiuoto remiantis 2006 m. gairėse numatytu metodu, pagal kurį baudos dydis yra 22 mln. eurų (ginčijamo sprendimo 1057 konstatuojamoji dalis, taip pat 1072 konstatuojamoji dalis, kiek tai susiję su 10 % ribos taikymu).

B –  Principų priminimas

1.     Pažeidimo buvimo ir trukmės įrodymas

116    Pirmiausia reikia priminti, jog teismo praktikoje nustatyta, kad Komisija privalo įrodyti ne tik kartelio egzistavimą, bet ir jo trukmę. Kiek tai konkrečiai susiję su SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodymų pateikimu, Komisija turi įrodyti konstatuotą pažeidimą ir pateikti pakankamai įrodymų, teisiškai pakankamai patvirtinančių pažeidimą sudarančių aplinkybių buvimą. Kilus abejonių, teismas jas turėtų spręsti įmonės, kuriai skirtas pažeidimą konstatuojantis sprendimas, naudai. Taigi teismas negali pripažinti, kad Komisija pateikė pakankamai nagrinėjamo pažeidimo buvimo įrodymų, jei šiuo klausimu dar yra abejonių, ypač kai nagrinėjamas ieškinys dėl sprendimo, kuriuo skirta bauda, panaikinimo ir (arba) pakeitimo. Pastaruoju atveju reikia atsižvelgti į nekaltumo prezumpcijos principą, kuris yra viena iš Sąjungos teisės sistemos saugomų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių teisių. Atsižvelgiant į nagrinėjamų pažeidimų pobūdį, su jais susijusių sankcijų pobūdį ir griežtumo laipsnį, nekaltumo prezumpcijos principas taikomas ir procedūroms dėl įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių pažeidimų, per kurias gali būti skirtos vienkartinės arba periodinės baudos. Taigi Komisija turi pateikti tikslių ir nuoseklių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas (žr. 2013 m. gegužės 17 d. Sprendimo Trelleborg Industrie ir Trelleborg / Komisija, T‑147/09 ir T‑148/09, Rink., EU:T:2013:259, 50 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

117    Beje, dažnai antikonkurencinius veiksmus ir susitarimus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Iš to matyti, kad jei Komisija ir randa aiškių neteisėtų subjektų ryšių įrodymų, kaip antai susitikimų protokolus, šie įrodymai paprastai būna fragmentiški ir pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai prireikia patvirtinti naudojant dedukcijos metodą. Todėl daugeliu atvejų apie antikonkurencinius veiksmus ar susitarimą galima spręsti iš tam tikrų sutapimų ir požymių, kurie, nagrinėjami kartu, gali įrodyti konkurencijos taisyklių pažeidimą, jeigu nėra kito logiško paaiškinimo (žr. 116 punkte minėto Sprendimo Trelleborg Industrie ir Trelleborg / Komisija, EU:T:2013:259, 52 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

118    Be to, pagal teismo praktiką reikalaujama, kad, nesant pažeidimo trukmę tiesiogiai pagrindžiančių įrodymų, Komisija turi remtis bent faktinių aplinkybių, pakankamai artimų laiko atžvilgiu, įrodymais, dėl kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad pažeidimas nepertraukiamai tęsėsi nuo vienos konkrečios datos iki kitos (116 punkte minėto Sprendimo Trelleborg Industrie ir Trelleborg / Komisija, EU:T:2013:259, 53 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

2.     Vieno pažeidimo, suprantamo kaip sudėtinis pažeidimas, sąvoka

119    Antra, pagal nusistovėjusią teismo praktiką SESV 101 straipsnio 1 dalis ir EEE susitarimo 53 straipsnis taip pat gali būti pažeisti ne tik atskiru veiksmu, bet ir keliais veiksmais arba tęstine veika, nors viena ar kelios šių kelių veiksmų ar tęstinės veikos sudedamosios dalys taip pat galėtų būti pripažintos atskiru minėtos nuostatos pažeidimu. Taigi, jei įvairūs veiksmai dėl vienodo tikslo iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje priskiriami prie „bendro plano“, Komisija turi teisę už šiuos veiksmus priskirti atsakomybę dėl dalyvavimo darant visą pažeidimą (1999 m. liepos 8 d., Sprendimo Komisija / Anic Partecipazioni, C‑49/92 P, Rink., EU:C:1999:356, 81 punktas; 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink., EU:C:2004:6, 258 punktas ir 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, Rink., EU:C:2012:778, 41 punktas).

120    Įmonė, dalyvavusi darant tokį vieną sudėtinį pažeidimą savo veiksmais, priskirtinais susitarimui ar suderintiems veiksmams, turintiems antikonkurencinį tikslą, kaip tai suprantama pagal SESV 101 straipsnio 1 dalį, ir kuriais siekiama prisidėti prie bendro pažeidimo darymo, taip pat gali būti atsakinga už kitų įmonių veiksmus darant tą patį pažeidimą už visą jos dalyvavimo jį darant laikotarpį. Taip yra tuo atveju, kai įrodoma, kad minėta įmonė ketino savo elgesiu prisidėti prie visų dalyvių siektų bendrų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį ar galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (119 punkte minėtų sprendimų Komisija / Anic Partecipazioni, EU:C:1999:356, 83, 87 ir 203 punktai; Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 83 punktas ir Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 42 punktas).

121    Taigi įmonė gali būti tiesiogiai atlikusi visus vieną tęstinį pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus, o tokiu atveju Komisija turi teisę jai priskirti atsakomybę už visus veiksmus, todėl ir už visą minėtą pažeidimą. Įmonė taip pat gali būti tiesiogiai atlikusi tik kelis vieną tęstinį pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus, tačiau žinoti apie visus numatytus ar įgyvendintus kitų kartelio dalyvių neteisėtus veiksmus siekiant tų pačių tikslų arba galėti protingai juos numatyti ir būti pasirengusi prisiimti riziką. Tokiu atveju Komisija turi teisę priskirti šiai įmonei atsakomybę už visą antikonkurencinį elgesį, sudarantį tokį pažeidimą, todėl ir už visą pažeidimą (119 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 43 punktas).

122    Atvirkščiai, jei įmonė tiesiogiai atliko vieną tęstinį pažeidimą sudarantį vieną ar kelis antikonkurencinius veiksmus, bet nebuvo įrodyta, kad savo elgesiu ji ketino prisidėti prie visų bendrų kitų kartelio dalyvių siekiamų tikslų ir kad žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį arba galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką, Komisija turi teisę priskirti jai atsakomybę tik už tuos veiksmus, kuriuos darant ji tiesiogiai dalyvavo, ir už kitų dalyvių numatytus ar įgyvendintus veiksmus siekiant tų pačių tikslų, kurių ji siekė ir dėl kurių buvo įrodyta, kad ji žinojo apie juos arba galėjo protingai numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką (119 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 44 punktas).

123    Tačiau dėl to ši įmonė neturėtų būti atleista nuo atsakomybės už veiksmus, kuriuos darant ji neginčijamai dalyvavo arba už kuriuos gali iš tikrųjų būti laikoma atsakinga. Vis dėlto taip padalyti Komisijos sprendimą, kuriuo visas kartelis kvalifikuojamas kaip vienas tęstinis pažeidimas, galima tik jei, pirma, minėta įmonė per administracinę procedūrą galėjo suprasti, kad buvo kaltinama ir dėl kiekvieno jį sudarančio veiksmo, todėl galėjo gintis šiuo aspektu, ir jei, antra, minėtas sprendimas šiuo atžvilgiu yra pakankamai aiškus (119 punkte minėto Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 45 ir 46 punktai).

124    Galiausiai į tai, kad įmonė dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose veiksmuose ar kad jos, kaip dalyvės, atliekamas vaidmuo buvo nesvarbus, turi būti atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą, o prireikus – ir nustatant baudos dydį (119 punkte minėtų sprendimų Komisija / Anic Partecipazioni, EU:C:1999:356, 90 punktas; Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 86 punktas ir Komisija / Verhuizingen Coppens, EU:C:2012:778, 45 punktas).

3.     Atsiribojimo dalyvaujant susitikime sąvoka

125    Trečia, kaip matyti iš nusistovėjusios teismo praktikos, norint pakankamai įrodyti atitinkamos įmonės dalyvavimą kartelyje pakanka, kad Komisija įrodytų, jog ši įmonė dalyvavo susitikimuose, per kuriuos buvo sudaryti antikonkurenciniai susitarimai, kuriems ji akivaizdžiai neprieštaravo. Kai dalyvavimas tokiuose susitikimuose yra nustatytas, ši įmonė turi pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad ji tuose susitikimuose nesiekė jokio antikonkurencinio tikslo ir pareiškė savo konkurentams dalyvavusi dėl to, kad turėjo kitokių ketinimų nei jie (žr. 119 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 81 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

126    Priežastis, pagrindžianti šį teisės principą, yra ta, kad dalyvaudama minėtame susitikime ir viešai neatsiribodama nuo jo turinio įmonė leido kitiems dalyviams manyti, kad sutinka su jo rezultatu ir vykdys nustatytus reikalavimus. Šiuo klausimu konkliudentiniais veiksmais pritarusi neteisėtai iniciatyvai, viešai neatsiribojusi nuo jos turinio ar nepranešusi apie ją administracinėms institucijoms, ji paskatino pažeidimo tęstinumą ir apsunkino jo išaiškinimą. Toks bendrininkavimas yra pasyvus dalyvavimas darant pažeidimą, todėl gali pagrįsti įmonės atsakomybę vieno susitarimo atveju (119 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 82 ir 84 punktai).

127    Be to, aplinkybė, kad įmonė neįgyvendina susitikimo, turėjusio antikonkurencinį tikslą, sprendimų, negali panaikinti jos atsakomybės už dalyvavimą kartelyje, jeigu ji viešai neatsiribojo nuo jo turinio. Aplinkybė, kad įmonė dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose veiksmuose arba kad jos dalyvavimas juose buvo mažareikšmis, yra nesvarbi, norint įrodyti šios įmonės padaryto pažeidimo faktą. Į tokius veiksnius reikia atsižvelgti tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus, kai nustatomas baudos dydis (119 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 85 ir 86 punktai).

128    Jei, Komisijos nuomone, įmonių atsakomybę už antikonkurencinius veiksmus lemia jų dalyvavimas susitikimuose, kurių tikslas yra tokie veiksmai, Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar per administracinę procedūrą ir šiame teisme šios įmonės turėjo galimybę paneigti tokias padarytas išvadas, prireikus – nustatyti aplinkybes, leidžiančias kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytus faktus ir pateikti kitokį tokių aplinkybių paaiškinimą nei tas, kuriuo rėmėsi ši institucija (119 punkte minėto Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 87 punktas).

129    Bendrojo Teismo pateiktame teismo posėdžio pranešime išsamiai pateiktus šalių argumentus reikia vertinti atsižvelgiant būtent į ginčijamo sprendimo turinį ir jame nurodytus principus.

II –  Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su tuo, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog tarpininkaujant atstovui Italijoje ieškovės dalyvavo vieno pažeidimo sudedamojoje dalyje

130    Kaip pirmąjį pagrindą voestalpine ir Austria Draht nurodo, kad motyvuojant tuo, jog jų atstovas Italijoje G. dalyvavo kai kuriuose „Italijos klubo“ susitikimuose, joms buvo skirta 22 mln. eurų bauda, nors jos nedalyvavo Komisijos nurodytame kartelyje. Tačiau remdamasi vien šiuo faktu Komisija negali daryti išvados, kad dėl minėto atstovo tarpininkavimo jos pažeidė SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį.

131    Nurodydamos šį pagrindą ieškovės atkreipia dėmesį į, pirma, G., kuris savo veiklą vykdė daugiausia CB naudai, vaidmenį; antra, G., V. (Tréfileurope) ir kelių pažeidimą dariusių bendrovių padarytus pareiškimus, leidusius nustatyti, kad Austria Draht nedalyvavo „Italijos klubo“ veikloje; trečia, įvairius duomenis, kuriais buvo remiamasi įrodant Austria Draht dalyvavimą „Italijos klubo“ veikloje tarpininkaujant G., kurie neturėjo lemiamos reikšmės; ketvirta, G. elgesio priskyrimą Austria Draht, nors jie ir nesudarė vieno ekonominio vieneto, o jokie duomenys neleido nustatyti, kad Austria Draht žinojo apie jos atstovo atliekamus neteisėtus veiksmus; penkta, nepritarus nurodytiems argumentams, į Komisijos nustatytą pažeidimo trukmę, nes, kad ir kaip būtų, ieškovių dalyvavimas „Italijos klubo“ veikloje iki 2000 m. sausio mėn. negali būti įrodytas.

A –  Atstovo elgesio priskyrimas atstovaujamajai bendrovei

132    Nustatydama Austria Draht atsakomybę Komisija nusprendė, kad nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. ši bendrovė per savo atstovą Italijoje G. tiesiogiai dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje. Taip pasielgusi Komisija ginčijamame sprendime neatsižvelgė į ieškovių pastabas dėl to, kad atstovas ir atstovaujamasis asmuo nesudaro vieno ekonominio vieneto, kad atstovas prisiėmė ekonominę riziką, kad tai nebuvo išimtinis atstovas siaurąja prasme ir kad atstovaujamasis asmuo nežinojo apie atstovo neteisėtą elgesį. Baigusi savo analizę Komisija ginčijamo sprendimo 779 konstatuojamojoje dalyje nusprendė, kad „[G.] ir Austria Draht turi būti laikomi vienu ekonominiu vienetu, o Austria Draht turi būti pripažinta atsakinga dėl [G.] dalyvavimo kartelyje“ (žr. šio sprendimo 85–94 punktus).

133    Atsižvelgiant būtent į šiuos samprotavimus reikia išnagrinėti, ar Komisija, taikydama SESV 101 straipsnį ar EEE susitarimo 53 straipsnį, turi teisę daryti išvadą, kad Austria Draht turi prisiimti atsakomybę dėl savo atstovo Italijoje veiksmų.

1.     Atstovo elgesio priskyrimo atstovaujamajai bendrovei sąlygos

134    Iš nusistovėjusios teismo praktikos aišku, kad įmonės sąvoka konkurencijos teisėje turi būti suprantama kaip ekonominis vienetas aptariamo susitarimo dalyko prasme, net jei teisiniu požiūriu šį ekonominį vienetą sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys (1984 m. liepos 12 d. Sprendimo Hydrotherm Gerätebau, 170/83, Rink., EU:C:1984:271, 11 punktas ir 89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, EU:T:2003:337, 121 punktas).

135    Tokį ekonominį vienetą sudaro bendras žmogiškųjų išteklių, materialių ir nematerialių elementų valdymas, kuriuo siekiama konkretaus ilgalaikio ekonominio tikslo ir kuriuo galima prisidėti vykdant SESV 101 straipsnio 1 dalyje ar EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Todėl teisinga manyti, kad tuo atveju, kai bendrovių grupė sudaro vieną ir tą pačią įmonę, Komisija turi priskirti atsakomybę už tokios įmonės padarytą pažeidimą ir skirti baudą bendrovei, kuri yra atsakinga už grupės veiksmus darant pažeidimą (šiuo klausimu žr. 89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, EU:T:2003:337, 122 punktą).

136    Taikant konkurencijos taisykles, formalus dviejų bendrovių atskyrimas dėl to, kad jos turi atskirą teisinį subjektiškumą, nėra lemiamas veiksnys, svarbiausia yra tai, ar jos rinkoje veikia kaip vienas ekonominis vienetas (89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, EU:T:2003:337, 123 punktas).

137    Todėl gali prireikti nustatyti, ar dvi bendrovės – skirtingi juridiniai asmenys – priklauso vienai ir tai pačiai įmonei arba ekonominiam vienetui, formuojančiam rinkoje bendrą elgesį (89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, EU:T:2003:337, 124 punktas).

138    Iš teismo praktikos matyti, kad tokia situacija susiklosto ne tik tais atvejais, kai bendrovės susijusios patronuojančiosios ir dukterinės bendrovių ryšiais, bet, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, ir esant santykiams tarp bendrovės ir jos atstovo ar tarpininko. Iš tiesų, sprendžiant dėl SESV 101 straipsnio ar EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo konkretiems veiksmams, klausimas, ar atstovaujamasis asmuo ir jo atstovas arba tarpininkas sudaro ekonominį vienetą, kuriame pastarasis kaip pagalbinis organas integruotas į pirmojo įmonę, yra svarbus nustatant, ar elgesys patenka į šių straipsnių taikymo sritį. Be to, buvo nuspręsta, kad jei tarpininkas veikia atstovaujamojo asmens naudai, jis iš principo gali būti laikomas į pastarojo įmonę integruotu pagalbiniu organu, kuris turi vykdyti atstovaujamojo asmens nurodymus ir kaip prekybos pagalbininkas sudaro su šia įmone vieną ekonominį vienetą (šiuo klausimu žr. 89 punkte minėtų sprendimų Suiker Unie ir kt. / Komisija, EU:C:1975:174, 480 punktą ir Minoan Lines, EU:T:2003:337, 125 punktą).

139    Kalbant apie bendroves, kurias sieja vertikalūs ryšiai, kaip antai esantys tarp atstovaujamosios bendrovės ir jos atstovo arba tarpininko, du veiksniai laikomi pagrindiniais referenciniais kriterijais nustatant ekonominio vieneto buvimą: pirma, ar tarpininkas prisiima ekonominę riziką ir, antra, ar tarpininko siūlomos paslaugos yra išimtinio pobūdžio (89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, EU:T:2003:337, 126 punktas).

140    Dėl ekonominės rizikos prisiėmimo jau nuspręsta, kad tarpininkas negali būti laikomas į atstovaujamąją įmonę integruotu pagalbiniu organu, jei pagal su šia įmone sudarytą susitarimą jam pavedamos arba paliekamos funkcijos, ekonominiu požiūriu labai panašios į nepriklausomo prekybininko funkcijas dėl to, kad pagal jį numatyta, jog tarpininkas prisiims su pardavimu arba su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių vykdymu susijusią finansinę riziką (89 punkte minėtų sprendimų Suiker Unie, EU:C:1975:174, 482 punktas ir Minoan Lines, EU:T:2003:337, 127 punktas).

141    Dėl išimtinio tarpininko teikiamų paslaugų pobūdžio taip pat yra nuspręsta, kad ekonominio vieneto idėjos taip pat nepatvirtina aplinkybė, jog vykdydamas veiklą atstovaujamosios bendrovės naudai tarpininkas, kaip nepriklausomas prekybininkas, tuo pačiu metu sudaro stambius sandorius atitinkamos prekės ar paslaugos rinkoje (89 punkte minėtų sprendimų Suiker Unie, EU:C:1975:174, 544 punktas ir Minoan Lines, EU:T:2003:337, 128 punktas).

2.     Atstovavimo sutartis ir ekonominės rizikos prisiėmimas

142    Ieškovės iš esmės remiasi aplinkybe, kad dėl to, jog G. tuo pačiu metu atstovavo CB ir Austria Draht, o iš veiklos, vykdomos CB naudai, gaunamos pajamos buvo didesnės, nei gaunamos atstovaujant Austria Draht, atstovo teikiamų paslaugų išimtinumo veiksnys nėra tenkinamas. Todėl, nesant ir antrojo 89 punkte minėtame Sprendime Minoan Lines (EU:T:2003:337) nurodyto veiksnio, negalima daryti išvados apie ekonominio vieneto buvimą.

143    Tačiau siekiant nustatyti, ar G. ir Austria Draht sudarė ekonominį vienetą, kaip tai matyti iš minėtos teismo praktikos, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios apimties su pardavimu arba su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių vykdymu susijusi finansinė rizika tenka atstovui, kiek tai susiję su atstovaujamojo asmens jam pavesta veikla. Negalima neatsižvelgti į pirmą 89 punkte minėtame Sprendime Minoan Lines (EU:T:2003:337) nurodytą veiksnį.

144    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Austria Draht ir Studio Crema sudarytoje sutartyje nustatyta, jog vadovaudamasis Austria Draht nurodymais G. privalo parduoti Italijoje Austria Draht ĮPA šios bendrovės „vardu ir naudai“. Šioje sutartyje iš G. taip pat reikalaujama nesiversti veikla „savo naudai“ ir „griežtai laikytis“ Austria Draht „instrukcijų ir nurodymų dėl kainų, taip pat mokėjimo, pardavimo ir tiekimo sąlygų“. Sutartyje taip pat patikslinama, kad Austria Draht „pristatys prekę ir išrašys sąskaitą“. Pagal šią sutartį taip pardavimo sandoris sudaromas tik tarp Austria Draht ir kliento, o ne tarp G. ir šio kliento (ginčijamo sprendimo 774 konstatuojamoji dalis ir atstovavimo sutarties 2 straipsnis).

145    Ši sutartis laikytina atstovavimo sutartimi. Ji apima atvejį, kai „juridinis ar fizinis asmuo (atstovas) yra įgaliojamas kito asmens (atstovaujamojo) naudai arba paties atstovo vardu, arba atstovaujamojo vardu derėtis ir (arba) sudaryti sutartis dėl <...> atstovaujamojo tiekiamų prekių ir [teikiamų] paslaugų pardavimo“ (šiuo klausimu žr. Vertikaliųjų apribojimų gairių 12 punkte pateiktą atstovavimo sutarties apibrėžimą, kiek tai susiję su vertikaliųjų susitarimų įvertinimu pagal SESV 101 straipsnį).

146    Be to, kaip Komisija pažymi ginčijamo sprendimo 774 konstatuojamojoje dalyje, iš sutarties nematyti, kad G. tektų „rizika, be kita ko, susijusi su prekių nepristatymu, netinkamų prekių pristatymu ir kliento nemokumu“, kylanti dėl veiklos, kuriai jį paskyrė Austria Draht. Jokia sutarties nuostata taip pat neleidžia daryti išvados, kad G. tenka atsargų finansavimas ir kad siekdamas Italijoje atstovauti Austria Draht jis turi padaryti konkrečių investicijų. Taigi pagrindinė ekonominė rizika, susijusi su G. Italijoje suderėtais ir su Austria Draht sudarytais pardavimo sandoriais, tenka atstovaujamajai bendrovei, o ne jos atstovui.

147    Ieškovės Bendrajame Teisme neprieštarauja dėl tokio ekonominės rizikos vertinimo. Jos tik nurodo, kad G. tenka tam tikros išlaidos (konsultavimo ir kelionės išlaidos, išlaidos, susijusios su papildomais įsipareigojimais sudarant sutartis, vertimo išlaidos <…>), kurios gali būti laikomos papildomomis pavestos veiklos išlaidomis arba išlaidomis, grindžiamomis fiksuoto dydžio atlyginimo, kurį Austria Draht perveda kaip komisinius, pobūdžiu. Remiantis tokiomis išlaidomis negalima įrodyti, kad vykdant veiklą, kuriai jį paskyrė Austria Draht, G. tenka ekonominė rizika, kuri nėra minimali arba ribota.

148    Šiuo atveju Komisija gali pagrįstai daryti išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kas numatyta teismo praktikoje, veikdamas Italijoje Austria Draht naudai G. taip elgėsi neprisiimdamas ekonominės rizikos, kuri jam tektų dėl sutarties, siejančios jį su šia bendrove, pagal kurią jam būtų pavestos arba paliktos funkcijos, ekonominiu požiūriu labai panašios į nepriklausomo prekybininko funkcijas.

3.     Atstovo dvigubo atstovavimo pasekmės

149    Dėl 89 punkte minėtame Sprendime Minoan Lines (EU:T:2003:337) nurodyto antrojo veiksnio Komisija ginčijamo sprendimo 775 konstatuojamojoje dalyje pripažino, kad dėl to, jog G. veikė ir kitos kartelio dalyvės CB vardu, atstovavimas siaurąja prasme nebuvo išimtinis.

150    Be to, kaip pažymi Komisija, ir priešingai, nei tvirtina ieškovės, dėl nagrinėjamos bylos ypatybių negalima iškart neigti bet kokią galimybę įrodyti, kad G. ir Austria Draht sudarė ekonominį vienetą, kiek tai susiję su veikla, kuri jam buvo pavesta pagal atstovavimo sutartį.

151    Nors dirbdamas Austria Draht G. iš tikrųjų tuo pat metu dirbo ir CB, Komisija gali pagrįstai teigti, kad šioje byloje „[G.] savo naudai nevykdė aktyvios veiklos nagrinėjamoje rinkoje ir atitinkamai nesudarinėjo stambių sandorių savo vardu kaip nepriklausomas atstovas“ (ginčijamo sprendimo 775 konstatuojamoji dalis) (pagal analogiją žr. 89 punkte minėtų sprendimų Suiker Unie, EU:C:1975:174, 544 punktą ir Minoan Lines, EU:T:2003:337, 128 punktą).

152    Užuot prekyboje atstovavęs vienai atstovaujamajai bendrovei G. atstovavo dviem, t. y. daugiausia CB, iš kurios Studio Crema užsidirbdavo daugiausia pajamų (apie 75 % per visą pažeidimo, kuriuo kaltinamos ieškovės, laikotarpį), taip pat Austria Draht, iš kurios užsidirbdavo taip pat nemenką šių pajamų dalį (apie 25 % per tą patį laikotarpį).

153    Tokiu atveju siekiant nustatyti, kad atstovas ir viena iš bendrovių, kurioms jis atstovauja, sudaro ekonominį vienetą, svarbu išsiaiškinti, ar šis atstovas gali elgtis kaip nepriklausomas prekybininkas, galintis laisvai spręsti dėl savo prekybos strategijos, kiek tai susiję su šios atstovaujamosios bendrovės jam pavesta veikla. Jei atstovas negali taip elgtis, funkcijos, kurias jis vykdo minėtos atstovaujamosios bendrovės naudai, yra sudedamoji pastarosios veiklos dalis.

154    Taigi, kaip Komisija teigia ginčijamo sprendimo 774 konstatuojamojoje dalyje, lemiamas veiksnys nustatant, ar G. ir Austria Draht sudaro ekonominį vienetą, slypi su pardavimu arba su trečiaisiais asmenimis per G. sudarytų sutarčių vykdymu susijusios finansinės rizikos vertinime. Jeigu jis veikia kaip Austria Draht atstovas, tada gali būti laikomas „pagalbiniu organu, kuris, kaip ir prekybos darbuotojas, yra sudėtinė Austria Draht dalis“, o taip nėra, kai jis veikia kaip nepriklausomas prekybininkas.

155    Tačiau šiuo atveju nustatyta, kad G. su Austria Draht sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta šio asmens galimybė veikti, kaip tai suprantama pagal konkurencijos teisę, kaip nepriklausomam prekybininkui, kiek tai susiję su veikla, kuriai jis buvo paskirtas.

156    Beje, dėl G. ir CB santykių pobūdžio iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. elgesys SESV 101 straipsnio 1 dalies ir EEE susitarimo 53 straipsnio 1 dalies atžvilgiu neprilygsta nepriklausomo prekybininko, prekiaujančio CB pagaminta ĮPA, elgesiui. Iš tikrųjų G. CB naudai vykdė funkcijas, panašias į pardavimo direktoriaus funkcijas. Nesant G. ir CB raštu sudarytos atstovavimo sutarties, negalima nustatyti, kad veikla, kurią jam pavedė ši įmonė, buvo vykdoma nepriklausomo prekybininko, o ne CB, kuriai tenka rizika, naudai. Atvirkščiai, galima daryti išvadą, kad jis veikė kaip į šią įmonę integruotas pagalbinis organas. Siekdamas tai įrodyti ir, kaip pažymėjo ieškovės, G. į išklausymą Komisijoje atvyko kaip CB atstovaujantis kolektyvo narys.

157    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nors ši byla skiriasi nuo anksčiau teismo praktikoje, ypač 89 punkte minėtame Sprendime Minoan Lines (EU:T:2003:337), išnagrinėtų atvejų, kai bendrovės atstovo atstovavimo išimtinumas išplaukdavo iš sutarties ir jos vykdymo (šio sprendimo 131 ir 132 punktai), aplinkybė, kad G. atstovavo dviem įmonėms, pirma, CB ir, antra, Austria Draht, nepaneigia išvados, jog, kiek tai susiję su Austria Draht G. pavesta veikla, jis negalėjo vykdyti funkcijų, kurios ekonominiu požiūriu būtų panašios į nepriklausomo prekybininko funkcijas.

158    Galiausiai, kaip pažymėta ginčijamame sprendime, vertinant su Austria Draht sudarytos atstovavimo sutarties taikymo sritį atsižvelgiant į konkurencijos teisę, G. arba Studio Crema, kuriai jis atstovauja, netenka nepriklausomo ūkio subjekto statuso, nes G. neprisiima arba prisiima labai nedaug finansinės rizikos, kylančios dėl jam tarpininkaujant su Austria Draht sudarytų pardavimo sutarčių ir de facto veikia kaip pagalbinis organas, kuris yra sudėtinė šios bendrovės dalis.

159    Tokios išvados negalima paneigti jokiu ieškovių šiuo klausimu pateiktu argumentu. Iš tikrųjų dauguma šių argumentų siekiama priminti 89 punkte minėtų sprendimų Suiker Unie (EU:C:1975:174) ir Minoan Lines (EU:T:2003:337) turinį; nagrinėjamu atveju šiais sprendimais negalima paprasčiausia remtis teigiant, kad vien dėl to, jog nėra išimtinio G. ir Austria Draht ryšio siaurąja prasme, jie negali sudaryti ekonominio vieneto.

160    Be to, aplinkybės, kad G. taip pat dirba CB ir kad iš CB naudai vykdomos veiklos Studio Crema gauna didesnę pajamų dalį, palyginti su iš Austria Draht gaunamomis pajamomis, nepakanka tam, kad būtų įrodyta komercinė G. nepriklausomybė. Taigi, kaip jau nurodyta, galima daryti išvadą, kad tuo pačiu metu G. sudarė ekonominius vienetus ir su CB, ir su Austria Draht. Apie CB ir Austria Draht tai pasakytina tik tiek, kiek tai susiję su veikla, kurią šios bendrovės jam pavedė.

161    Dėl šios priežasties Komisija vis dėlto negali daryti išvados, kad „bet kuriuo atveju šioje byloje taip pat reikia pažymėti, kad paprastai CB asmeniškai dalyvavo kartelio susitikimuose, todėl dažniausia [G.] / Studio Crema veikė kaip Austria Draht atstovas“ (ginčijamo sprendimo 776 konstatuojamosios dalies pabaiga). Nesant tokį teiginį patvirtinančių įrodymų, G. dalyvavimas „Italijos klubo“ susitikime gali reikšti tik tai, kad šiame susitikime dalyvavo asmuo, kuris, pirma, vykdė funkcijas, panašias į CB pardavimo direktoriaus ir, antra, taip pat buvo Austria Draht atstovas Italijoje. Turint omenyje, kad G. atstovavo dviem įmonėms, o tai leido jam turėti prieigą prie jautrios komercinės informacijos iš dviejų šaltinių, Komisija vis dėlto teisingai pažymėjo, kad ši ypatybė yra kartelio koordinavimą palengvinantis veiksnys (ginčijamo sprendimo 776 konstatuojamosios dalies pradžia).

162    Dėl sprendimų praktikos, kuria ieškovės rėmėsi darydamos nuorodą į 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimą C(2006) 5700 galutinis dėl procedūros pagal [SESV 101] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP / F/38.638 – Butadieno kaučiukas ir stireno‑butadieno kaučiukas, gautas emulsinės polimerizacijos būdu) ir 2008 m. spalio 1 d. Sprendimą C(2008) 5476 galutinis dėl procedūros pagal [SESV 101] straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/39.181 – Žvakių vaškas), reikia pažymėti, kad tokia sprendimų praktika taip pat negali patvirtinti, kad šioje byloje G. ir Austria Draht negalėjo sudaryti ekonominio vieneto. Atvirkščiai, šių bylų duomenys patvirtina anksčiau 89 punkte minėtame Sprendime Minoan Lines (EU:T:2003:337), kuriame Bendrasis Teismas, kaip ir nurodytose bylose, pažymėjo aptariamo atstovavimo išimtinumą, pateiktus loginius samprotavimus, tačiau tai netrukdo atsižvelgti į G. atveju susiklosčiusią dvigubo atstovavimo situaciją, kaip tai šioje byloje daro Komisija.

163    Todėl atsižvelgdama visų pirma į atstovavimo sutartį Komisija šioje byloje teisingai padarė išvadą, kad G. veikė Austria Draht, prisiėmusios šio atstovavimo finansinę riziką, naudai. Nagrinėjamu atveju G. iš tikrųjų turi būti laikomas į Austria Draht (arba kartu Austria Draht ir voestalpine) integruotu pagalbiniu organu ir kaip prekybos darbuotojas sudaro su šia įmone ekonominį vienetą.

4.     Nežinojimas, kontrolės nebuvimas ir nepritarimas

164    Šiame etape ieškovės nurodo, kad apibrėžtos objektyvios situacijos nepakanka tam, kad atstovo neteisėtą elgesį būtų galima priskirti atstovaujamajai bendrovei. Taip pat reikia nustatyti, kiek atstovaujamoji bendrovė žinojo arba galėjo žinoti apie tokį elgesį.

165    Šiuo klausimu, pirma, Komisija nusprendė, kad neprivalėjo pareikšti nuomonės dėl „kontrolės stokos, nežinojimo arba nepritarimo (atgaline data) atstovo dalyvavimui kartelyje“, nes tokie argumentai „negali būti tinkami siekiant išvengti atsakomybės“ (ginčijamo sprendimo 777 konstatuojamoji dalis). Komisija taip pat nurodė, kad „Austria Draht ir jos atstovas sudaro ekonominį vienetą“, „todėl ji yra atsakinga dėl pastarojo dalyvavimo kartelyje, neatsižvelgiant į Austria Draht žinojimą, kontrolę ar pritarimą (ar jų stoką arba nebuvimą)“ (ginčijamo sprendimo 777 konstatuojamoji dalis).

166    Antra, Komisija papildė prieš tai pateiktą analizę ir pažymėjo, kad „net jei nėra tiesioginių nurodymų / ataskaitų pateikimo įrodymų, susijusių su antikonkurenciniais“ Austria Draht ir [G.] „susitikimais“, „iš atstovavimo sutarties ir Austria Draht [atsakant į Komisijos prašymą pateikti informacijos] pateiktų vidinių ataskaitų“ aiškiai matyti, „jog [G.] periodiškai informuodavo Austria Draht apie pokyčius Italijos rinkoje“, todėl „tikėtina, jog [G.] perdavė Austria Draht bent tą svarbią jautrią komercinę informaciją, kurią sužinojo per kartelio susitikimus“ (ginčijamo sprendimo 778 konstatuojamoji dalis).

167    Šiuo klausimu ieškovės remiasi 89 punkte minėtame Sprendime Minoan Lines (EU:T:2003:337) rastu sprendiniu. Tame sprendime argumentai, panašūs į tuos, kuriuos ieškovės pateikė nagrinėjamoje byloje, nebuvo iš karto atmesti, į juos buvo išsamiai ir visapusiškai atsakyta, nes atstovaujamoji bendrovė teisme rėmėsi tariamu nežinojimu apie atstovo vykdytą veiklą ir leidimo tokiai veiklai nesuteikimu arba nepritarimu jai (89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, EU:T:2003:337, 139 punktas).

168    Tame sprendime Pirmosios instancijos teismas (dabar Bendrasis Teismas) patikrino, ar, pirma, atstovui inkriminuojami neteisėti veiksmai priklauso atstovaujamosios bendrovės pavestai veiklai, antra, atstovaujamajai bendrovei buvo nuolat pranešama apie atstovui pavestą veiklą, taip pat ir apie šiam atstovui inkriminuojamus neteisėtus veiksmus ir, trečia, atstovaujamoji bendrovė uždraudė atstovui atklikti tokius veiksmus (89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, EU:T:2003:337, 140–146 punktai).

169    Atsakydamas į atstovaujamosios bendrovės argumentus dėl nežinojimo apie atstovo veiksmus arba nepritarimo jiems Bendrasis Teismas 89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, (EU:T:2003:337) 147 punkte nusprendė, kad toje byloje padarytos išvados, jog kainų ir sąlygų, taikomų tarptautinius maršrutus aptarnaujantiems atstovaujamosios bendrovės laivams, nustatymas priklausė jos atstovo veiklos sričiai, kad atstovaujamajai bendrovei buvo nuolat pranešama apie jos atstovo vykdomą veiklą, taip pat ir apie kontaktus su kitomis bendrovėmis, kuriems jos atstovas iš anksto arba a posteriori stengėsi gauti leidimą, ir galiausiai, kad atstovaujamoji bendrovė turėjo galimybę ir teisę uždrausti savo atstovui atlikti konkrečius veiksmus, net jeigu jis jomis pasinaudojo tik po Komisijos patikrinimų.

170    Taip pat svarbu pažymėti, kad savo bendrojoje išvadoje dėl kaltinimų, kad SESV 101 straipsnio 1 dalis (buvusi EB 81 straipsnio 1 dalis) buvo taikoma klaidingai, nes atstovo veiksmai buvo klaidingai priskirti atstovaujamajai bendrovei, Bendrasis Teismas išvadą dėl vieno ekonominio vieneto buvimo susiejo su prieš tai atlikto nagrinėjimo rezultatu (89 punkte minėto Sprendimo Minoan Lines, EU:T:2003:337, 148 punktas), nes konstatavo, kad, išnagrinėjus faksimiles, kuriomis keitėsi atstovas ir atstovaujamoji bendrovė, atstovas ir kitos dalyvavusios darant pažeidimą bendrovės, taip pat atstovaujamosios bendrovės atsakymus į Komisijos prašymus pateikti informacijos ir kitas sprendimo aplinkybes, matyti, jog rinkos santykiuose su trečiaisiais asmenimis, klientais, atstovo įgaliotais asmenimis ir atstovaujamosios bendrovės konkurentais atstovė veikė kaip šios pagalbinis organas, todėl EB 81 straipsnio taikymo tikslais šios dvi bendrovės sudarė vieną ir tą patį ekonominį vienetą ar įmonę. Remdamasis tuo Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad tomis aplinkybėmis Komisija turėjo teisę priskirti atstovaujamajai bendrovei EB 81 straipsnio neatitinkančius veiksmus, už kuriuos toje byloje priimtu sprendimu buvo skirtos sankcijos ir kuriuos atliekant atstovė vaidino svarbų vaidmenį.

171    Turint omenyje šią analizę, Komisija negali teigti, pirma, kad „nėra tiesioginių nurodymų / ataskaitų pateikimo įrodymų, susijusių su antikonkurenciniais“ Austria Draht ir [G.] „susitikimais“, ir tvirtinti, antra, kad „iš atstovavimo sutarties ir Austria Draht [atsakant į Komisijos prašymą pateikti informacijos] pateiktų vidaus ataskaitų“ aiškiai matyti, „jog [G.] periodiškai informuodavo Austria Draht apie pokyčius Italijos rinkoje“, taip pat daryti išvada, kad „tikėtina, jog [G.] perdavė Austria Draht bent tą svarbią jautrią komercinę informaciją, kurią sužinojo per kartelio susitikimus“ (žr. šio sprendimo 166 punktą).

172    Iš principo iš G. bendrovei Austria Draht kiekvieną mėnesį raštu teiktų ataskaitų dėl bendrųjų pardavimo ir rinkos sąlygų, taip pat dėl konkurentų veiklos atstovaujamoje srityje, kurias atsakydama į prašymą pateikti informacijos Austria Draht perdavė Komisijai, ši institucija turėjo galėti išskirti, pirma, įvairią jautrią komercinę informaciją, kurią G. galėjo pateikti Austria Draht, taip pat, antra, duomenis, kuriais remdamasi Austria Draht galėjo suprasti, jog per įvairius susitikimus, kuriuose G. dalyvavo atlikdamas antikonkurencinius veiksmus, susijusius su kvotomis, kainomis ir klientais, jis veikė savo vardu ir naudai.

173    Kadangi tokių duomenų nėra, visų pirma, kadangi apie kartelį dar nebuvo žinoma ir „Italijos klube“ egzistavo daug laikotarpio, kai klostėsi faktinės aplinkybės, dokumentų, galinčių paaiškinti jo veikimą, negalima daryti prielaidos, kaip tai daro Komisija, kad G. atsiskaitydavo Austria Draht apie viską, ką jis galėjo sužinoti ir padaryti „Italijos klube“. Siekiant padaryti tokią išvadą būtina, kad kiekvieną mėnesį raštu teikiamose atstovo ataskaitose būtų duomenų šiuo klausimu. Todėl, jei išnagrinėjusi šiuos dokumentus Komisija, kaip ginčijamame sprendime, daro išvadą, kad „nėra tiesioginių nurodymų / ataskaitų pateikimo įrodymų, susijusių su antikonkurenciniais susitikimais“, ji negali neatsižvelgti į tokį tvirtinimą ir teigti, jog visada galima padaryti priešingą išvadą.

174    Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad Austria Draht per G. galėjo turėti kokios nors informacijos apie savo atstovo antikonkurencinį elgesį per įvairius „Italijos klubo“ susitikimus, kuriuose šis dalyvavo. Beje, Komisija tai pripažino per posėdį. Todėl Komisija negali daryti prezumpcijos dėl žinojimo, kurio ji neįrodė.

175    Vis dėlto tokiomis kaip šioje byloje aplinkybėmis, kai atstovas veikia atstovaujamosios bendrovės vardu ir naudai neprisiimdamas ekonominės rizikos už jam pavestą veiklą, šio atstovo antikonkurencinį elgesį vykdant šią veiklą galima priskirti atstovaujamajai bendrovei, kaip darbdaviui galima priskirti vieno iš darbuotojų neteisėtus veiksmus, net neįrodant, jog atstovaujamoji bendrovė žinojo apie atstovo antikonkurencinį elgesį.

176    Iš tiesų, kaip pažymėta anksčiau, iš atstovavimo sutarties aišku, kad Austria Draht pavedė prekiauti jos prekėmis Italijoje G., kuris tuo metu jau tarpininkavo CB, t. y. vieno iš pagrindinių Italijos ūkio subjektų, naudai, žinodama visas aplinkybes. Austria Draht pasiliko priemonių kontroliuoti G. pasiektus rezultatus, nes šis negalėjo būti laikomas nepriklausomu prekybininku ir bet kuriuo atveju jo suderėtus pardavimo sandorius galėjo sudaryti tik Austria Draht.

177    Tokiomis aplinkybėmis, net nežinodama apie G. neteisėtus veiksmus, atliktus vykdant jam pavestą veiklą, Austria Draht liko pagrindinė naudos iš šių veiksmų gavėja, kaip tai per posėdį pripažino ieškovės.

178    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamu atveju Komisija turi teisę, pirma, daryti išvadą, jog atstovas ir atstovaujamoji bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą, kiek tai susiję su veikla, kurią G. pavedė bendrovė Austria Draht, ir, antra, manyti, kad dėl šio ekonominio vieneto fakto atstovaujamajai bendrovei galima priskirti neteisėtus veiksmus, kuriuos G. atliko Austria Draht naudai, vykdydamas jam pavestą veiklą; nereikia įrodyti, kad atstovaujamasis asmuo apie juos žinojo.

179    Todėl svarbu įrodyti neteisėtų veiksmų, kuriuos G. atliko Austria Draht naudai, vykdydamas jam pavestą veiklą, turinį.

B –  Atstovo neteisėto elgesio įrodymai

180    Pirmiausia vertinant Austria Draht inkriminuojamų neteisėtų veiksmų turinį reikia apsiriboti su „Italijos klubu“, kuris yra vienintelė vieno pažeidimo sudedamoji dalis, dėl kurios ginčijamame sprendime aiškiai pažymėta, jog Austria Draht joje dalyvavo tarpininkaujant G., susijusiais įrodymais (ginčijamo sprendimo 769–783 konstatuojamosios dalys). Kai kurie su kitomis kartelio sudedamosiomis dalimis, ypač su „Europos klubu“, susiję įrodymai, kuriais nurodydama šį pagrindą rėmėsi Komisija, bus iš esmės išnagrinėti vertinant antrąjį pagrindą dėl ieškovių pažeidimo kvalifikavimo kaip vieno pažeidimo.

181    Siekdama įrodyti Austria Draht dalyvavimą „Italijos klubo“ veikloje Komisija nurodo, kad turi įrodymų, jog ši „periodiškai dalyvavo daugiau kaip keturiasdešimt „Italijos klubo“ susitikimų nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. ir kad keliais atvejais buvo oficialiai paminėta apie jos nedalyvavimą, o tai reiškia, kad jos dalyvavimo susitikimuose buvo tikimasi“ (ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamoji dalis). Šie įrodymai paminėti ginčijamame sprendime (žr. šio sprendimo 78–81 punktus), kaip ir tai, kad Komisija paneigė argumentus, kuriuos ieškovės per administracinę procedūrą pateikė siekdamos užginčyti aplinkybę, jog per šiuos susitikimus joms atstovavo G. (žr. šio sprendimo 86–88 punktus), arba apskritai nurodyti, jog Austria Draht nedalyvavo šiuose susitikimuose (žr. šio sprendimo 95–100 punktus).

182    Ieškovės Bendrajame Teisme iš esmės nurodo, kad ginčijamame sprendime padarytos nuorodos į Austria Draht dalyvavimą „Italijos klubo“ susitikimuose neleidžia daryti išvados apie jos dalyvavimą kartelyje. Konkrečiai kalbant, jos teigia, pirma, kad aplinkybė, jog Austria Draht atvejis buvo aptariamas per keturiolika susitikimų, kuriuose dalyvavo G. ir kiti asmenys, neįrodo Austria Draht dalyvavimo kartelyje, nes G. dalyvavimas nereiškia Austria Draht dalyvavimo, ir, antra, kad apskritai neįmanoma nustatyti, dėl ko kaltinama Austria Draht.

183    Atsakant į šiuos argumentus iš karto reikia priminti, kad iš to, kas išdėstyta, aišku, jog nagrinėjamu atveju Komisija turi teisę priskirti Austria Draht neteisėtus veiksmus, kuriuos G. atliko vykdydamas jam pavestą veiklą.

184    Taigi reikia nustatyti, kodėl G. elgesys per įvairius „Italijos klubo“ susitikimus, kuriuose jis dalyvavo, gali būti pripažintas prieštaraujančiu SESV 101 straipsnio 1 daliai ir EEE susitarimo 53 straipsniui. Kaip pažymi ieškovės, šią užduotį apsunkina tai, kad G. taip pat atstovavo CB, vienai iš pagrindinių „Italijos klubo“ dalyvių. Tačiau šiuo klausimu Komisija pažymėjo ne tik tai, kad per keturiolika būdingiausių G. dalyvavimo kartelyje Austria Draht naudai susitikimų pasitarimai vyko dalyvaujant G., bet ir tai, kad buvo aptariamas „Austria Draht atvejis“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje).

185    Kadangi ieškovės teigia, kad, kiek tai susiję su keturiolika aptariamų susitikimų, Komisija nepaisė savo pareigos pateikti įrodymų ir motyvuoti, ypač kiek tai susiję su Austria Draht šiuo atžvilgiu pateiktais kaltinimais, reikia iš eilės išnagrinėti įvairius įrodymus, kurie ginčijamame sprendime buvo pateikti siekiant įrodyti, kad vykdydamas Austria Draht pavestą veiklą G. elgėsi neteisėtai.

1.     Dėl 1997 m. balandžio 15 d. susitikimo

186    Pirmas iš keturiolikos susitikimų, kuriais Komisija rėmėsi ginčijamame sprendime, įvyko 1997 m. balandžio 15 d. ir buvo susijęs su „kvotų / klientų pasiskirstymu ir kainų nustatymu“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Ginčijamo sprendimo 3 priedo skyrelyje, skirtame šiam susitikimui, Komisija pažymėjo, kad dalyvavo: Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope, SLM, Tycsa, DWK ir Austria Draht (atstovaujama G.).

187    Šiam susitikimui skirtame ginčijamo sprendimo 3 priedo skyrelyje Komisija nurodė tokius klausimus, dėl kurių įvyko 1997 m. balandžio 15 d. susitikimas:

–        „žaliavų ir pardavimo kainų [nustatymas] Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje“,

–        „Redaelli pardavimų tam tikriems klientams, SLM ir CB padarytų pasiūlymų klientams, klientų ir padavimo kvotų aptarimas“,

–        „be to, buvo pareikšta, kad Austria Draht netieks tam tikrai klientų grupei [ir buvo] pasikeista informacija apie G. kai kuriems klientams priskaičiuotas kainas“,

–        „detali bendrovių Redaelli, Itas, CB, ITC, Tréfileurope, Tycsa, Trame, SLM, DWK, Austria Draht pardavimų apžvalga [ir] tų pačių įmonių kvotų pasiskirstymo (nurodant konkrečią procentinę dalį) aptarimas“,

–        „galimybės taikyti antkainius aptarimas, importo vertinimas ir su eksportu susiję klausimai“.

188    Didžioji šios informacijos dalis gauta iš ITC, kuri pateikė faktinių aplinkybių metu parengtą 1997 m. balandžio 15 d. susitikimo protokolą, išskyrus paskutinę informaciją, kurią pateikė Tréfileurope ir kurioje pakartotas prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti trumpai išdėstytas šio susitikimo turinys (žr. Komisijos atsakymo į proceso organizavimo priemones G.3 priedą dėl ITC ir Komisijos atsakymo į tyrimo priemonę H.1 priedą dėl Tréfileurope).

189    Visa ši ITC protokole, kuris yra labai svarbus, nes buvo parengtas tuo metu, kai kartelis dar nebuvo atskleistas, išdėstyta informacija ir ją patvirtinantis Tréfileurope pareiškimas iš tikrųjų leidžia nustatyti, nuo kada Austria Draht pradėjo dalyvauti „Italijos klubo“ veikloje tarpininkaujant G.

190    Pirma, apskritai G. dalyvavimas šiame susitikime leido jai dalyvauti pasitarimuose, kurių antikonkurencinis turinys paaiškėja išnagrinėjus ITC protokolą. Pavyzdžiui, jame yra informacijos apie „žaliavų ir pardavimo kainų [nustatymą] Prancūzijoje, Ispanijoje ir Vokietijoje“ (žr. šio sprendimo 187 punkto pirmą įtrauką) ir „Redaelli pardavimų tam tikriems klientams, SLM ir CB padarytų pasiūlymų klientams, klientų ir padavimo kvotų aptarimą“ (žr. šio sprendimo 187 punkto antrąją įtrauką). Tokia informacija galėjo leisti G. derinti savo veiklą, visų pirma veiklą, kurią Italijoje pavedė Austria Draht, su 1997 m. balandžio 15 d. susitikime atstovautų įmonių veikla.

191    Antra, kiek tai susiję konkrečiai su Austria Draht, remiantis ITC protokolu visų pirma galima nustatyti, kad ITC atstovai manė, jog G. jame dalyvavo Austria Draht naudai, o ne CB, kuriai atstovavo [C].

192    Trečia, iš šio protokolo taip pat matyti, kad susitikimo dalyvės kalbėjo apie įvairių šiame susitikime dalyvavusių įmonių, įskaitant Austria Draht, parduodamus prekių kiekius (žr. šio sprendimo 187 punkto ketvirtą įtrauką). Tiesa, skyrėsi ITC protokole pateiktos lentelės tikslumo, kalbant apie vieną arba kitą įmonę, laipsnis, nes duomenys apie pirmą dalyvių grupę (Redaelli, CB, Itas ir ITC) ir prie jų prisijungusią antrą dalyvių grupę (Tréfileurope ir Tycsa) yra tikslūs, o duomenys apie trečią įmonių grupę (Trame, kurios per šį susitikimą nebuvo, SLM, DWK ir Austria Draht) suapvalinti. Vis dėlto iš šios lentelės matyti, kad Austria Draht buvo paminėta, o 2 000 t Austria Draht produkcijos sudaro 2,6 % nuo 78 000 t, apie kurias buvo kalbama per šį susitikimą.

193    Ketvirta, iš ITC protokolo taip pat matyti, kad per 1997 m. balandžio 15 d. susitikimą buvo aptariama ypatinga Austria Draht situacija (žr. šio sprendimo 187 punkto trečią įtrauką). Šiuo atžvilgiu galima pagrįstai manyti, kad G., kaip Austria Draht atstovas Italijoje, dalyvavo tame pokalbyje.

194    Dėl duomenų, kad Austria Draht netiekė tam tikrai klientų grupei, galima manyti, kaip tai daro ieškovės, kad ši aplinkybė paaiškinama jų nemokumu. Bet kuris ūkio subjektas pats vertinantis turimą apskaitos informaciją arba pageidaujantis, kad tai atliktų specializuotos įstaigos, galėjo tai suvokti. Toks ieškovių pateiktas, bet neįrodytas paaiškinimas, atrodo, yra toks pat įmanomas kaip ir Komisijos paaiškinimas, pagal kurį toks netiekimas parodo antikonkurencinį elgesį, o tai aiškiai neišplaukia iš protokolo, kuriame nenurodytos netiekimo minėtiems klientams priežastys.

195    Abejonė šiuo klausimu turi būti vertinama ieškovių naudai.

196    Tačiau dėl duomenų, kad buvo keičiamasi informacija apie G. tam tikriems klientams priskaičiuotas kainas, reikia konstatuoti, kad ITC protokole G., kuris, anot ITC, per šį susitikimą atstovavo Austria Draht, pavardė aiškiai paminėta virš kelių klientų pavadinimų (taip pat kliento PAMA), o šalia yra surašyti skaičiai, kurie tikriausiai atitinka kiekvienam iš šių klientų priskaičiuotas kainas. Remiantis tokia informacija galima nustatyti, kad per šį susitikimą G. tiesiogiai dalyvavo atlikdamas antikonkurencinius veiksmus.

197    Galiausiai iš įrodymų, susijusių su 1997 m. balandžio 15 d. „Italijos klubo“ susitikimu, matyti, pirma, kad G. gali būti pagrįstai laikomas asmeniu, atskleidusiu šio susitikimo dalyvėms informaciją apie kai kuriems jo klientams priskaičiuotas kainas, ir, antra, kad vien dalyvaudamas šiame susitikime G. galėjo gauti informacijos apie pagrindinius Italijoje veiklą vykdančius subjektus, susijusios, be kita ko, su kvotų pasiskirstymu ir kainos nustatymu.

198    Remiantis šiais įrodymais teisės požiūriu galima pakankamai įrodyti Austria Draht dalyvavimo „Italijos klubo“ veikloje tarpininkaujant G. pradžią.

2.     Dėl 1997 m. birželio 24 d. susitikimo

199    Antras susitikimas, skirtas „rinkos pusiausvyros“ paieškai ir keitimuisi informacija apie kainas“, įvyko 1997 m. birželio 24 d. (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, pateiktame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo tėvas ir sūnus [C] iš CB, taip pat du Tréfileurope atstovai ir kad G. prisijungė prie dalyvių susitikimo pabaigoje.

200    Atsiskaitydama apie apsilankymą CB 1997 m. liepos 2 d. parengtame dokumente Tréfileurope taip išdėstė šio susitikimo turinį (žr. atsiliepimo B.6 priedą):

„Ataskaita apie [Th. (iš Tréfileurope) apsilankymą CB: „<…> [C. (iš CB)] nepatenkintas metų pradžioje vykdyta veikla, dėl kurios [ITC], kuriai jis tuo metu buvo paskelbęs karą, padidino savo apyvartą jo įmonės sąskaita. Jis paprašė savo atstovo aplankyti visus klientus, buvo padarytos labai didelės kainų nuolaidos, o mūsų planas atitinkamai turėjo būti pakoreguotas iki 1 100 lirų. Jis vis dar tiki, kad galima užtikrinti pusiausvyrą Italijos rinkoje, ir bendradarbiauja šiuo klausimu su ITAS, SLM ir AUSTRIA (per [G.]) bei siekia pašalinti [ITC]. Mūsų prašoma prisijungti prie jų. Aš atsakiau, kad mes linkę pritarti tokiems veiksmams, bet reikia, kad sprendimą priimtų mūsų valdyba. [G.] ([C.] + AUSTRIA prekybos atstovas) prisijungė prie mūsų susitikimo pabaigoje. CB kainos svyruoja nuo 1 000 iki 1 050 lirų. [C.] nori jas padidinti 50 lirų, kad padengtų padidėjusias vielos gamybai skirtų strypų kainas. Šiuo metu 1 050 lirų, jo nuomone, yra teisinga kaina. Jis taikosi į Prancūzijos rinką. Prieš šešis mėnesius buvo gautas leidimas storiems pluoštams, bet dar nieko neparduota. Pradėta leidimo briaunotai vielai ir ploniems pluoštams „T 5,2–2060“ gavimo procedūra. Jo nuomone, rinkos dalis turėtų būti apie 2 000 t <…> [Th. (iš Tréfileurope)]“

201    Šis dokumentas, parengtas dar tuo metu, kai kartelis nebuvo atskleistas, įrodo galimų G. ir CB santykių pobūdį. Iš šio dokumento aišku, kad C. iš CB atkreipė į juos Tréfileurope dėmesį siekdamas parodyti, jog CB gali koordinuoti kelių rinkos dalyvių, įskaitant Austria Draht, kuriai G. taip pat atstovavo, elgesį. Nors buvo kalbama tik apie CB, o ne apie Austria Draht kainas, jis taip pat paminėjo galimybę tam tikru lygmeniu užtikrinti pusiausvyrą Italijos rinkoje, bendradarbiaujant per G. su Austria Draht, nepaisant ITC pradėto kainų karo.

202    Remiantis šiuo dokumentu galima daryti išvadą, kad G. ir kaip CB atstovas, ir kaip Austria Draht atstovas buvo pasirengęs arba bent neprieštaravo „Italijos klube“ dirbti kartu su C. iš CB.

3.     Dėl 1998 m. kovo 11 d. susitikimo

203    Trečias susitikimas įvyko 1998 m. kovo 11 d. Jis buvo skirtas „pasitarimams dėl kvotų pasiskirstymo ir kainų nustatymo“, patikslinant, kad „Austria Draht paminėta, bet neįrašyti konkretūs duomenys“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, CB (tarpininkaujant G.), Itas, ITC (trys asmenys) ir Austria Draht (tarpininkaujant G.).

204    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija taip apibūdino per 1998 m. kovo 11 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „dalyvės dar kartą aptaria antro ketvirčio kainą; ši kaina turi padidėti iki 1 150 lirų / kg“,

–        „tam tikrų klientų poreikių vertinimas“,

–        „keitimasis informacija apie ITC, Redaelli, AFT, Itas, CB, Austria Draht, SLM, Trame ir Tycsa sausio ir vasario mėn. tiekimo apimtis tonomis.“

205    Ši informacija išdėstyta iš ITC paimtame dokumente ir dokumente, kurį pateikė ITC. Tai du skirtingi 1998 m. kovo 11 d. susitikimo protokolai (žr. ieškinio A.19 ir A.20 priedus).

206    Atsižvelgus į šiuos dokumentus visų pirma matyti, kad žodis „Austria“ paminėtas šalia kliento, kuriam, kaip nurodyta, tiekia šiame susitikime nedalyvavusi SLM, pavadinimo. Šalia šios pastabos padėtas klaustukas. Dėl šios priežasties pati tokia pastaba neturi lemiamos reikšmės, nes G. tikrai būtų galėjęs išsklaidyti visas abejones dėl klausimo, ar šiam klientui tiekia Austria Draht.

207    Be to, kalbant apie pasitarimus dėl „kvotų pasiskirstymo ir kainų nustatymo“, pažymėtina, kad su Austria Draht susiję duomenys dėl šio susitikimo aspekto nėra labai įtikinami. Iš tikrųjų, kaip jau nurodė Komisija, dėl atitinkamame ITC protokole Austria Draht skirtos eilutės nepateikta jokių duomenų. Taip pat yra kitų subjektų, pavyzdžiui, Tréfileurope, Itas arba CB, kurioms skirtos atitinkamos eilutės, tačiau „neįrašyti duomenys“, atveju. Iš to matyti, kad per 1998 m. kovo 11 d. susitikimą buvo kalbama apie Austria Draht situaciją, tačiau nė vienas šio susitikimo dalyvis, įskaitant G., negalėjo arba nenorėjo teikti informacijos šiuo klausimu.

208    Tačiau bendrai išnagrinėjus ITC protokolus galima daryti išvadą, kad 1998 m. kovo 11 d. susitikimo dalyvės kalbėjo apie tiekimus tam tikriems klientams ir pasiūlytą kainą bei aptarė pageidaujamą 1998 m. antrojo ketvirčio kainą. G., atstovavusio Italijoje, be kita ko, Austria Draht, dalyvavimas šiame susitikime leido jam sužinoti šią informaciją, o tai leidžia, nesant kitų tokį vertinimą paneigiančių įrodymų, daryti išvadą, jog žinodamas tokią informaciją apie klientus ir kainas jis galėjo imtis atitinkamų jo atstovaujamoms įmonėms naudingų veiksmų.

4.     Dėl 1998 m. kovo 30 d. susitikimo

209    Ketvirtas susitikimas įvyko 1998 m. kovo 30 d. Jis buvo susijęs su „pasitarimais dėl kvotų pasiskirstymo“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, CB (tarpininkaujant C. ir G.), Itas, ITC, Tréfileurope ir Tycsa. Tačiau šio priedo įžanginėje dalyje Komisija paaiškino, kad nuoroda į G., kiek tai susiję su „Italijos klubu“, turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

210    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija taip apibūdino per 1998 m. kovo 30 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „dalyvės dar kartą aptaria antro ketvirčio kainos didinimą nuo 1 100 iki 1 150 lirų / kg“,

–        „kitas susitikimas su SLM ([Ch.]) numatytas balandžio 17 d. Tiekiamų prekių kiekių (tonomis) paskirstymo tarp CB, ITC, Tréfileurope, Itas, Redaelli, Tycsa, SLM ir A(ustria Draht) aptarimas. Pažymėta, kad Tycsa padidino kainas“,

–        „susitikimas dėl Italijos rinkos.“

211    Šio sprendimo 210 punkto pirmoje įtraukoje paminėtos informacijos šaltinis yra faktinių aplinkybių metu ITC surašytas protokolas, to paties punkto antroje įtraukoje paminėtos informacijos – faktinių aplinkybių metu Itas surašytas protokolas, o to paties punkto trečioje įtraukoje paminėtos informacijos – prie Tréfileurope prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pridėta šių susitikimų lentelė, kurioje dėl 1998 m. kovo 30 d. susitikimo pateiktas glaustas ir neaiškus teiginys (žr. Komisijos atsakymo į proceso organizavimo priemones G.2 ir G.3 priedus dėl ITC ir Komisijos atsakymo į tyrimo priemonę H.3 priedą dėl Tréfileurope).

212    Remiantis ITC ir Itas surašytais protokolais darytina išvada, kad per šį susitikimą iš tikrųjų buvo kalbama apie tam tikriems klientam siūlomas kainas, apie susitarimą dėl kainų ir apie įvairiems klientams tiekiamus prekių kiekius. Taip pat 1150 lirų / kg kaina buvo numatyta kaip 1998 m. balandžio mėn. siekiamas tikslas

213    Be to, iš ITC protokolo matyti, kad buvo numatyta sudaryti klientų sąrašą, nurodant kiekvienam klientui priklausomai nuo tiekėjų skaičiaus tiekiamus prekių kiekius.

214    Šiame sąraše žodžiai „+ Austria“, kuriais tikriausiai daroma nuoroda į Austria Draht, parašyti šalia kliento PAMA pavadinimo; nurodytas jam tiekiamas kiekis yra „350/+350“.

215    Net jei tai paprasčiausia pastaba apie Austria Draht dalyvavimą šiuose susitikimuose, ji yra bendresnio pobūdžio informacijos apie klientus ir kainas, kuria buvo pasikeista, dalis, o tai leidžia daryti išvadą, kad G., kuris Italijoje atstovavo, be kita ko, Austria Draht, per 1998 m. kovo 30 d. susitikimą dalyvavo pokalbiuose, dėl kurių turinio pažeidžiama SESV 101 straipsnio 1 dalis ir EEE susitarimo 53 straipsnis.

5.     Dėl 1998 m. gegužės 18 d. susitikimo

216    Penktas susitikimas įvyko 1998 m. gegužės 18 d. Jis buvo susijęs su „pasitarimais dėl kvotų pasiskirstymo ir kainų nustatymo“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, CB (tarpininkaujant G.), Itas, ITC, Tréfileurope, Tycsa ir Austria Draht (tarpininkaujant G.).

217    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija taip apibūdino per 1998 m. gegužės 18 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „keitimasis informacija apie pagrindiniams dešimt kiekvienos gamintojos klientams tiekiamus kiekius“,

–        „dalyvės aptaria apskaičiuotas ir siekiamas kainas (ne mažiau kaip 1100 lirų / kg) ir DWK klientui siūlomą kainą“,

–        „pasitarimai dėl kvotų pasidalijimo tarp Tréfileurope, Tycsa, ITC, Itas, CB, Redaelli ir Austria Draht (nurodytos konkrečios apimtys tonomis)“,

–        „sudaryta lentelė, kurioje nurodyta 20 CB, Itas, Redaelli, ITC, Tycsa ir Tréfileurope pasidalintų klientų“.

218    Ši informacija gauta iš trijų šaltinų: faktinių aplinkybių metu ITC surašyto protokolo, tuo pačiu metu Itas surašyto protokolo ir prie Tréfileurope prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pridėtos lentelės apie susitikimus, kurioje pateiktas glaustas ir neaiškus teiginys dėl 1998 m. kovo 30 d. susitikimo (žr. Komisijos atsakymo į proceso organizavimo priemones G.4 ir G.5 priedus dėl ITC ir Komisijos atsakymo į tyrimo priemonę H.3 priedą dėl Tréfileurope).

219    Atsižvelgus į ITC ir Itas surašytus protokolus reikia pažymėti, kad per šį susitikimą buvo kalbama apie kainą ir įvairiems klientams tiekiamus prekių kiekius. ITC protokole pateikiama detali lentelė apie klientus, kurioje nurodyti konkretūs su CB, Itas, Redaelli, ITC, Tycsa ir Tréfileurope susiję duomenys. Šiuo klausimu nepateikta jokios informacijos apie Austria Draht, ypač kai kalbama apie kliento PAMA situaciją.

220    Itas protokole apibendrinami konkretūs duomenys apie Tréfileurope, Tycsa, ITC, Itas, CB ir Redaelli balandžio mėn. parduotų prekių kiekius, kurie, sudėti kartu, sudaro 5 456 t. Šalia šio apibendrinimo atskirai pažymėta „Austr 100“, paskui pateikiami kiti suapvalinti duomenys apie šešias minėtas įmones; sudėti kartu šie duomenys sudaro 5 600 t. Taigi ataskaitoje padaryta pastaba dėl Austria Draht akivaizdžiai nėra tokio pat pobūdžio kaip pastabos, padarytos, pavyzdžiui, dėl CB.

221    Nepaisant to, kad informacija dėl Austria Draht yra nekonkreti ir atsitiktinė, vis dėlto iš jos matyti, kad dalyvaudamas 1998 m. gegužės 18 d. susitikime G. galėjo gauti antikonkurencinio pobūdžio informacijos apie kainas ir klientus, kurią pateikė pagrindinės Italijoje veiklą vykdžiusios gamintojos.

6.     Dėl 1998 m. spalio 19 d. susitikimo

222    Šeštas susitikimas įvyko 1998 m. spalio 19 d. Jis buvo susijęs su „klientų pasiskirstymu“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, Itas, ITC, Tréfileurope ir „[G.]“. Be to, kaip buvo nurodyta, šio priedo įžanginėje dalyje Komisija paaiškino, kad nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

223    Iš Komisijos pateiktų įrodymų matyti, kad per 1998 m. spalio 19 d. susitikimą „Redaelli, SLM, CB, Itas, SLM, Trame, AFT, TY (Tycsa), AD (Austria Draht) kalbėjo apie klientus ir jų tiekėjus (vieną po kito vardijo klientus)“. Tokia informacija pateikta faktinių aplinkybių metu surašytame ITC protokole (žr. atsiliepimo B.10 priedo p. 201 ir paskesni).

224    Iš šio protokolo pirmo puslapio matyti, kad sąraše, kuriame išvardyta nemažai klientų, inicialai AD (tikriausiai Austria Draht) parašyti šalia kliento „RDB centro“ pavadinimo ir pastabos „iš viso 1005“ arba „iš viso 1095“, o kitame puslapyje pažymėta „RDB centro Itas 1100 B“.

225    Nesvarbu, ar šiose pastabose kalbama apie tiekiamus kiekius ar, labiau tikėtina, apie taikomas kainas, logiškai mąstant, su Austria Draht susijusi nuoroda atsirado dėl G.

226    Kad ir kaip būtų, dalyvaudamas 1998 m. spalio 19 d. susitikime G. galėjo turėti galimybę sužinoti išsamią informaciją apie kai kuriuos aprūpinamus klientus ir jo atstovaujamų bendrovių konkurentų taikomas kainas, o tai prieštarauja SESV 101 straipsnio 1 daliai ir EEE susitarimo 53 straipsniui.

7.     Dėl 1999 m. sausio 18 d. susitikimo

227    Septintas susitikimas įvyko 1999 m. sausio 18 d. Jis buvo susijęs su „pasitarimais dėl kvotų pasiskirstymo ir kainų nustatymo“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, CB (tarpininkaujant G.), Itas, ITC, Tréfileurope, Tycsa ir Trame“. Be to, kaip buvo nurodyta, šio priedo įžanginėje dalyje Komisija vis dėlto paaiškino, kad nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

228    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija taip apibūdino per 1999 m. sausio 19 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „klientų ir pirmojo pusmečio kainos (įskaitant papildomus antkainius) aptarimas. Dalyvės pažymi, kad nuo 1999 m. būtina nustatyti 1130 lirų / kg kainą ir papildomą antkainį, apskaičiuojamą pagal skersmens dydį“;

–        „kvotų (išreikštų procentais) aptarimas: 1999 m. sausio 18 d. (Redaelli Tecna parengta) detali lentelė, kurioje nurodytos Redaelli, Itas, CB, ITC „N“, ITC „S“, TE (=Tréfileurope) kvotos ir jų skirtumai“;

–        „kiek tai susiję su A(ustria) D(raht), Tycsa, Trame, DWK, SLM, taip pat nurodytas tiekiamų prekių kiekis (tonomis).“

229    Tokia informacija pateikta, pirma, faktinių aplinkybių metu surašytame ITC protokole, antra, dviejuose pas Redaelli rastuose dokumentuose (žr. dubliko C.1 priedo p. 35 dėl ITC ir Komisijos atsakymo į proceso organizavimo priemones G.13 priedą dėl Redealli).

230    Kiek tai susiję su ITC protokolu, nustatyta, kad remiantis juo negalima įrodyti tiesioginio ryšio su Austria Draht, nes ši bendrovė nėra paminėta. Vis dėlto protokole pateiktų duomenų, pavyzdžiui, nuorodos į pirmojo pusmečio kainą „1130 + extra“, pakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog G. dalyvavimas šiame susitikime leido jam gauti antikonkurencinio pobūdžio informacijos; ja galėjo pasinaudoti Austria Draht, kuriai jis atstovavo Italijoje.

231    Remiantis dviem pas Redaelli rastais dokumentais visų pirma galima daryti išvadą, kad pagrindiniai Italijos rinkoje veiklą vykdantys subjektai, būtent Redaelli, CB, Itas, ITC ir Tréfileurope, pasidalijo tarpusavyje 100 % „kvotos“, o tai sudaro 64 713 t. Iš tikrųjų terminas „kvota“ reiškia visus 1998 m. pardavimus, kaip matyti iš pirmojo minėto dokumento ir patvirtinta tiksliais duomenimis, pateiktais lentelėje dėl šių 100 % kvotos pasidalijimo.

232    Remiantis šiais dviem dokumentais taip pat galima teigti, kad siekiant papildyti pirmąjį dokumentą po šiuo 100 % pasidalijimu buvo ranka prirašyti kiti subjektai, vadinamieji outsiders. Iš pradžių tai buvo Austria Draht ir Tycsa, paskui pataisius ranka – Tycsa, Austria Draht, Trame, SLM ir DKW. Dėl prirašytų kiekių 64 713 t pavirto 84 000 t. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šiais ūkiniais metais Austria Draht priskirti kiekiai, kaip ir Tycsa priskirtieji, yra tikslūs ir nesuapvalinti, kaip tai yra Trame, SLM ir DKW atveju. Pavyzdžiui, dėl Austria Draht paminėtas skaičius nuo ankstesnių „607“ po pataisymų padidėjo iki „1 812“.

233    Turint omenyje, kad šiame susitikime dalyvavo G., galima pagrįstai manyti, jog Austria Draht 1998 m. tiekimo apimtis buvo pakoreguota dėl jo.

8.     Dėl 1999 m. gruodžio 14 d. susitikimo

234    Aštuntas susitikimas įvyko 1999 m. gruodžio 14 d. Jis buvo susijęs su „pasitarimais dėl kvotų pasiskirstymo“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, CB (tarpininkaujant F. ir G.), Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM. Be to, kaip buvo nurodyta, šio priedo įžanginėje dalyje Komisija vis dėlto paaiškino, kad nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

235    Iš Komisijos nurodytų įrodymų matyti, kad 1999 m. gruodžio 14 d. susitikimas buvo „susitikimas, per kurį buvo aptarti klientai ir kiekių tonomis priskyrimas Red(aelli), Italc(ables), CB, Itas, SLM ir A(ustria) D(raht)“.

236    Tokia informacija pateikta, pirma, faktinių aplinkybių metu surašytame SLM protokole, antra, tuo pačiu metu surašytame ITC protokole, kuriame nurodytos tik įmonės ir jų atstovai ir nepateikta jokios kitos informacijos (žr. atsiliepimo B.10 priedo p. 215 dėl SLM ir dubliko C.1 priedo p. 41 dėl ITC).

237    Kiek tai susiję su Austria Draht, išnagrinėjus SLM dokumentą galima konstatuoti, kad jame padaryta pastaba „AD 400“ ir trys kitos pastabos „RE 4 000“, „SLM 300“ ir „Itas 300“. Ši pastaba įrodo pasidalijimą dėl konkretaus kliento, o tai patvirtina pokalbius dėl kvotų pasiskirstymo, ypač kalbant apie Austria Draht. SLM dokumente padarytos kitos tokios pastabos, tačiau neužsimenama apie Austria Draht, o tai patvirtina, kad dalyvavę asmenys kalbėjosi apie kai kuriuos savo klientus.

9.     Dėl 2000 m. sausio 12 d. susitikimo

238    Devintas susitikimas įvyko 2000 m. sausio 12 d. Jis buvo susijęs su „pasitarimais dėl kvotų pasiskirstymo“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: ITC, Itas, Tréfileurope ir G. Be to, kaip buvo nurodyta, šio priedo įžanginėje dalyje Komisija paaiškino, kad nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

239    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija taip apibūdino per 2000 m. sausio 12 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „detali Red(aelli), ITC, CB, Itas, TE (Tréfileurope), SLM, TM (Trame), TY (Tycsa), DWK ir AD (Austria Draht) pardavimų lentelė“,

–        „dalyvavusių gamintojų pasitarimai dėl klientų ir kvotų pasidalijimo tarp jų taisyklių. Taisyklės taip pat turėjo būti taikomos SLM, Trame, Tycsa, DWK ir A(ustria) D(raht). Įmonė negali susisiekti su jai nepriskirtu klientu prieš tai nepaklaususi įmonės, kuriai šis klientas priskirtas, nuomonės. Be to, pagal taisykles bet kurio viršijusio jam numatytą atitinkamo pusmečio kvotą gamintojo kvota sumažinama kitą pusmetį. Taip pat buvo aptariama galimybė skirti baudas už kvotų nepaisymą“,

–        „CB patvirtina, kad per susirinkimą siekiama pasiskirstyti klientus ir iš naujo užtikrinti kvotų pusiausvyrą“,

–        „Tréfileurope patvirtina susitikimą dėl Italijos rinkos.“

240    Tokia informacija pateikta, daugiausia, faktinių aplinkybių metu padarytuose ITC užrašuose ir po patikrinimų padarytuose CB bei Tréfileurope pareiškimuose (žr. atsiliepimo B.10 priedo p. 216‑217 dėl ITC).

241    Išnagrinėjus ITC užrašus apie šį susitikimą iš tikrųjų galima konstatuoti, kad jų pirmajame puslapyje yra lentelė, kurioje pateikti įvairių Italijoje veiklą vykdančių subjektų duomenys, susiję su trimis nuorodomis („1“, „2“ ir „3“); paskutinėje eilutėje pateikiama bendra suma. Pavyzdžiui, Austria Draht skirtame stulpelyje prie nuorodos „1“ parašyta „300“, prie „2“ – „=“ ir prie „3“ – „600“. Šie duomenys yra ne tokie tikslūs kaip kitų subjektų, tačiau pateikti šioje lentelėje toje pačioje eilutėje, o ne kitoje vietoje, kas leistų įtarti atribojimą ar atskyrimą.

242    Šioje lentelėje nurodytos keturios pavardės, įskaitant G. pavardę. Taip pat yra nuoroda „RDB 1080 Base!“, kuri gali reikšti taikytiną kainą. Antrajame šio dokumento puslapyje yra Komisijos minėtos taisyklės (šio sprendimo 239 punkto antra įtrauka). Ir vėl aiškiai pažymėta apie AD.

243    Taigi šis dokumentas leidžia patvirtinti Komisijos ginčijamame sprendime padarytas išvadas dėl 2000 m. sausio 12 d. susitikimo, t. y. kiek tai susiję su Austria Draht, ne tik keitimąsi jautria komercine informacija, bet ir tai, kad tarpininkaujant G. faktiškai buvo dalyvaujama apibrėžiant kai kurias klientų priskyrimo taisykles ir gal net nustatant jiems kainas.

10.  Dėl 2000 m. rugsėjo 19 d. susitikimo

244    Dešimtas susitikimas įvyko 2000 m. rugsėjo 19 d. Jis buvo susijęs su „pasitarimais dėl kvotų pasiskirstymo“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, CB (C. Ir G.), ITC, Itas, Tréfileurope ir SLM. Be to, kaip buvo nurodyta, šio priedo įžanginėje dalyje Komisija paaiškino, kad nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

245    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija taip apibūdino per 2000 m. rugsėjo 19 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „kontrolė nustatyta nuo spalio 2 d. iki 7 d.“,

–        „keitimasis informacija apie eksportą. SLM nenori priklausyti „Europos klubui“. Pritarimas Prancūzijoje per mėnesį, o Europoje per 6 mėn. Vokietijoje nedelsiant“,

–        „[V] [Tréfileurope] pasiūlytas sąrašas: detalus pardavimo kvotų pasiskirstymas (išreikštas tonomis ir procentais) Redaelli, ITC, Itas, CB, AFT, SLM, Trame, Tycsa, DK, A(ustria) D(raht) ir TE (Tréfileurope)“,

–        „CB patvirtina susitikimą: dalijimasis klientais Italijos rinkoje“,

–        „Tréfileurope taip pat patvirtina.“

246    Tokia informacija iš esmės pateikta faktinių aplinkybių metu surašytame ITC protokole ir po patikrinimų padarytuose CB bei Tréfileurope pareiškimuose (žr. atsiliepimo B.10 priedo p. 218 dėl ITC ir administracinės bylos p. 16113‑16).

247    Iš protokolo iš tikrųjų matyti, kad per šį susitikimą buvo kalbama ne tik apie SLM prekybos plėtrą, bet ir aptartas V. pasiūlymas pasidalyti 120 000 t; iš šio pasiūlymo aišku, kad Austria Draht norėjo 2 400 t dalies, o tai sudaro 2 % viso minėto kiekio. Taigi šis dokumentas patvirtina tai, kas nurodyta ginčijamame sprendime (žr. šio sprendimo 245 punkto trečiąją įtrauką).

11.  Dėl 2001 m. birželio 10 d. susitikimo

248    Vienuoliktas susitikimas įvyko 2001 m. birželio 10 d. Jis buvo susijęs su „kvotų pasiskirstymu“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, ITC, Itas, Tréfileurope, SLM ir G. Be to, kaip jau buvo nurodyta, nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

249    Iš įrodymų, kuriais remiasi Komisija, matyti, kad per 2001 m. birželio 10 d. susitikimą buvo aptarta „lentelė, kurioje parodytos, pirma, ITC, Redaelli, CB, SLM, Itas, [Tréfileurope] rinkos dalys tonomis ir procentais ([t. y.] 89 % arba 106 800 t) ir, antra, atitinkamos Trame, [Tycsa], DWK ir Austria [Draht] rinkos dalys ([t. y.] 11 % arba 13 200 t)“.

250    Tokia informacija pateikta ITC rastame dokumente; jame iš tiesų pateikti anksčiau nurodyti duomenys. Prie užrašo „Austria“, tikriausia reiškiančio Austria Draht, šioje lentelėje nurodyta „1 920“ t (arba „2 000“ kitu atveju), o tai sudaro 1,6 % viso minėto kiekio (120 000 t). Šis dokumentas patvirtina tai, kas nurodyta ginčijamame sprendime (žr. atsiliepimo B.10 priedo p. 220).

12.  Dėl 2001 m. spalio 23 d. susitikimo

251    Dvyliktas susitikimas įvyko 2001 m. spalio 23 d. Šiuo atveju „Austria Draht paminėta, bet neįrašyti duomenys“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, CB, ITC, Itas, Tréfileurope, SLM ir G. Be to, kaip jau nurodyta, nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

252    Iš įrodymų, kuriais remiasi Komisija, matyti, kad per 2001 m. spalio 23 d. susitikimą buvo kalbama apie „Italijos gamintojams nustatytas pardavimo kvotas“ ir „atliekami palyginimai su faktiniais pardavimais 2001 m. rugsėjo 30 d. (74 814 t)“, nes prie atitinkamos „Trame, Spagnia, Austria ir DWK“ informacijos padėtas „klaustukas“. Tokia informacija pateikta ITC rastame dokumente (žr. administracinės bylos p. 5106‑07).

253    Iš šio dokumento matyti, kad prie užrašo „Austria“, tikriausiai reiškiančio Austria Draht, lentelėje, kurioje parodyti pardavimai 2001 m. rugsėjo 30 d. (iš viso 74 814 t) ir atliktas planuotų ir faktinių pardavimų palyginimas, yra padėtas klaustukas – kaip Trame, DWK ir Spagnia atvejais.

254    Taigi šiuo susitikimu galima remtis tik siekiant įrodyti, kad dėl savo dalyvavimo G., be kita ko, atstovavęs Italijoje Austria Draht, turėjo galimybę susipažinti su antikonkurencinio pobūdžio informacija, įskaitant minėtą informaciją apie Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM pasiektus pardavimus, taip pat kita informacija apie kai kurių Italijoje veiklą vykdančių subjektų taikomą kainą; ši informacija taip pat pateikta ITC protokole ir galėjo daryti įtaką jo elgesiui rinkoje.

13.  Dėl 2002 m. sausio 11 d. susitikimo

255    Tryliktas susitikimas įvyko 2002 m. sausio 11 d. Jis buvo susijęs su „pasikeitimu informacija apie praėjusius metus ir bandymu pasiskirstyti 2002 m. kvotas“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje).

256    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: CB, ITC, Itas, Tréfileurope, SLM ir G. Be to, kaip jau nurodyta, nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

257    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija taip apibūdino per 2002 m. sausio 11 d. susitikimą aptartus klausimus:

–        „pokalbiai apie klientus“,

–        „keitimasis detalia informacija apie 2001 m. gamintojų (Italijos gamintojų – Red, Itas, CB, ITC, SLM, [Tréfileurope (AFT)] ir užsienio gamintojų – Austria [Draht], DWK ir Tycsa) Italijoje parduotos produkcijos kiekius“,

–        „pokalbiai apie Trame“,

–        „klausimai, susiję su gamintojais, numatytais ir faktiniais produkcijos kiekiais ir šių kiekių skirtumais ITC, Redaelli, CB, SLM, Itas, AFT atvejais. Kitas susitikimas sausio 22 d., konkretus pasiūlymas: kuo labiau sumažinti pasidalytų klientų skaičių“.

258    Tokia informacija pateikta faktinių aplinkybių metu surašytame ITC protokole ir tuo pačiu metu surašytame SLM protokole (žr. Komisijos atsiliepimo į proceso organizavimo priemones G.8 ir G.9 priedus dėl ITC ir SLM).

259    Išnagrinėjus šiuos dokumentus galima padaryti tokias dvi pastabas.

260    Pirma, iš ITC protokolo matyti, kad susitikimas buvo susijęs su 2001 m. parduotos produkcijos kiekiais, t. y. iš viso 112 522 tonų (žr. šio sprendimo 257 punkto antrą įtrauką). Šiuo klausimu galima konstatuoti, kad kai kurių protokole esančios lentelės kairiajame stulpelyje paminėtų subjektų, būtent Redaelli, Itas, CB, ITC, Tréfileurope (AFT) ir SLM, prekių kiekiai nurodyti tiksliai, kitaip nei tos pačios lentelės dešiniajame stulpelyje nurodytų kitų subjektų, būtent Trame, Austria (tikriausia Austria Draht su 1 300 t) ir DWK prekių kiekiai; šių subjektų kiekiai suapvalinti ir šalia jų padėti klaustukai. Tycsa, kuri iš pradžių buvo dešiniajame stulpelyje, pavadinimas išbrauktas ir įrašytas į kairįjį tos pačios lentelės stulpelį nepakeitus kiekio (4 200 t). Toks šešių pirmųjų ir kitų subjektų skirtumas paaiškinamas tuo, kad ITC protokole taip pat pateikta lentelė dėl trejų metų (1999, 2000 ir 2001 m.) prekių kiekių; joje paminėtos tik Itas, CB, ITC, Tréfileurope (AFT), SLM (nepateikiant 1999 m. duomenų) ir Redaelli (žr. šio sprendimo 257 punkto ketvirtąją įtrauką). Tokias pačias pastabas galima padaryti remiantis SLM protokolu.

261    Todėl remiantis šiais dokumentais galima daryti išvadą, kad subjektai, kurių situacija buvo aptariama „Italijos klube“, buvo suskirstyti į dvi kategorijas. Pirma, pagrindinė kategorija, apimanti Redaelli, CB, Itas, ITC ir Tréfileurope, o ne vėliau kaip nuo 2000 m. – ir SLM. 2002 m. sausio 11 d. susitikimo dalyvės galėjo gauti tikslius šiai kategorijai priklausančių subjektų duomenis už trejus metus. Antra, nepagrindinė kategorija, apimanti Trame, Austria Draht ir DWK, kurių pateikti duomenys akivaizdžiai yra numanomi ir, atrodo, nurodyti tik siekiant įvertinti bendrą 2001 m. parduotos produkcijos kiekį po to, kai buvo pateikti su pagrindiniais subjektais susiję duomenys.

262    Antra, skaitant ITC ir SLM protokoluose išdėstytą pasitarimo dėl klientų turinį (žr. šio sprendimo 257 punkto pirmąją įtrauką) galima rasti nuorodų į SLM ir Redaelli pastabas. Be to, G. pavardė šiuose protokoluose sutinkama kalbant apie šį pasitarimą, ypač kiek tai susiję su klientu „FIORONI x Algerie“, kuriam, kaip minėta, taikoma („1 115“ lirų) kaina. Nors galima manyti, kad tai yra CB, o ne Austria Draht klientas, vis dėlto dalyvaudamas 2002 m. sausio 11 d. susitikime ir imdamasis tam tikrų veiksmų G. dalyvavo antikonkurencinio turinio pokalbiuose, kurie galėjo būti naudingi jo atstovautiems subjektams.

263    Visi įrodymai, kuriais rėmėsi Komisija, įrodo tai, kas nurodyta ginčijamame sprendime, tačiau reikia patikslinti, kad informacijos, kuria buvo keičiamasi per šį susitikimą, tikslumas skyrėsi atsižvelgiant į ūkio subjektų kategoriją, t. y. informacija apie Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope ir SLM buvo tikslesnė nei informacija apie Trame, Austria Draht ir DWK ir jos buvo daugiau.

14.  Dėl 2002 m. balandžio 30 d. susitikimo

264    Keturioliktas susitikimas įvyko 2002 m. balandžio 30 d. Šiuo atveju „aiškiai nurodyta, kad G. turi užtikrinti prekių kiekį, antraip iki vasaros [Austria Draht] bus „pašalinta“ (išnaša ginčijamo sprendimo 479 konstatuojamojoje dalyje). Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 3 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Redaelli, ITC, Itas, Tréfileurope, SLM ir G. Be to, kaip jau nurodyta, nuoroda į G. turi būti suprantama atsižvelgiant į aplinkybę, kad jis tuo pačiu metu atstovavo ir CB, ir Austria Draht.

265    Iš įrodymų, kuriais remiasi Komisija, matyti, kad per 2002 m. balandžio 30 d. susitikimą buvo aptartas „importas į Italiją („pavojų“ apibrėžimas) ir SLM pasitraukimas iš klubo“; per susitikimą buvo „pagrasinta pašalinti Austria Draht iš kartelio, jei „iki (2002 m.) vasaros“ ji neužtikrins prekių kiekio“.

266    Tokia informacija pateikta faktinių aplinkybių metu surašytame ITC protokole. Jame dėl „Austria“, t. y. tikriausia dėl Austria Draht, pažymėta: „[G.] deve garantire quantità altrimenti entro l’estate lo liquidano“. Tai pažymėta išvardijant įvairius pavojus (pericolo) (žr. ieškinio A.16 priedą).

267    Šalys ginčijosi dėl tokių išsakytų nuomonių.

268    Ieškovės, pažyminčios, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo neturėjo galimybės pareikšti nuomonės dėl Komisijos nustatytų faktinių aplinkybių, mano, kad į kontekstą nebuvo atsižvelgta. Todėl jos klausia, kodėl kartelio dalyvė turėtų būti pašalinta, kai neimportuoja sutarto prekių kiekio. Nuoroda į Austria Draht neleidžia daryti išvados apie grasinimą ją pašalinti, nes žodis „lo“ susijęs su „[G.]“, o „liquidare“ vertimas kaip „pašalinti“ yra netikslus. Šio susitikimo dalyvių nuomone, „Austria“ kėlė „grėsmę“ ir negalėjo būti laikoma „Italijos klubo“ nare.

269    Anot Komisijos, susitikimo dalyvių suinteresuotumas užtikrinti stabilų kvotų skaičių ir kainų lygį, taip išvengiant pernelyg didelės pasiūlos Italijoje, akivaizdus. Nagrinėjamu atveju būtų logiška manyti, kad atstovaudamas Austria Draht G. turėjo paisyti jam priskirtos kvotos.

270    Šiuo atveju galima manyti, kad susitikimo dalyvės paprašė G., kaip Austria Draht atstovo Italijoje, užtikrinti, kad būtų paisoma jam priskirtos kvotos. Apskritai šiuo susitikimu gali būti remiamasi siekiant įrodyti, kad dalyvaudamas susitikime G. galėjo sužinoti apie pavojus, su kuriais susiduria pagrindiniai Italijoje veiklą vykdantys ūkio subjektai, o tai galėjo jam leisti atitinkamai elgtis.

271    Apibendrinant reikia pažymėti, pirma, kad iš to, kas išdėstyta, matyti, jog išnagrinėjus su ginčijamame sprendime nurodytais keturiolika „Italijos klubo“ susitikimais, kuriuose, kaip įrodyta, dalyvavo G., susijusius dokumentus, galima daryti išvadą, kad šis asmuo dalyvavo sudarant antikonkurencinius susitarimus Austria Draht vardu ir naudai, taip pat, kiek tai susiję su pasitarimais dėl prekių kiekių ir kainų.

272    Antra, taip pat reikia pažymėti, kad iš šių dokumentų aišku, jog Austria Draht buvo laikoma nepagrindine rinkos dalyve, kurios elgesį reikėjo vertinti, todėl kartais parduotų prekių kiekiai būdavo vertinami arba dėl jų kildavo klausimų, o pati ši bendrovė nebuvo įtraukta į pagrindinių Italijos rinkoje veiklą vykdančių ūkio subjektų veiksmų derinimą. Taigi Austria Draht vaidmuo „Italijos klube“ nėra lygiai toks pats kaip šioje rinkoje veiklą vykdančių pagrindinių ūkio subjektų, kaip antai Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope, o vėliau ir SLM.

273    Trečia, nepaisant simbolinio Austria Draht, kaip Italijos rinkoje, kur ji buvo suvokiama kaip nepagrindinė rinkos dalyvė, veiklą vykdančio ūkio subjekto vaidmens, panašu, kad pagrindiniai šioje rinkoje veiklą vykdantys ūkio subjektai pažeidimo laikotarpiu buvo kelis kartus nurodę ar teigę, kad Austria Draht atstovauja G., kuris „Italijos klube“ taip pat atstovavo CB. Toks atstovavimas dviem įmonėms buvo naudingas ir šiems ūkio subjektams, kurie galėjo daryti įtaką konkurencijos veiksniui, ir G., kuris galėjo elgtis atsižvelgdamas į detalią informaciją, gautą dalyvaujant „Italijos klubo“ susitikimuose.

15.  Dėl kitų ginčijamame sprendime nurodytų susitikimų ir dokumentų

274    Padarytos išvados patvirtinamos išnagrinėjus dokumentus, susijusius su kitais ginčijamame sprendime nurodytais susitikimais, būtent tais, per kuriuos buvo aptariamas Austria Draht atvejis, bet nepranešama apie G. dalyvavimą, ir tais, kai apie G. dalyvavimą pranešama arba tiesiogiai nurodyta, kad jis atstovavo Austria Draht, bet nebuvo kalbama konkrečiai apie Austria Draht situaciją.

275    Pavyzdžiui, reikia pažymėti, kad per 1997 m. gruodžio 22 d. susitikimą, kuriame tikrai dalyvavo ITC, kaip matyti iš su šiuo susitikimu susijusio skyrelio, esančio ginčijamo sprendimo 3 priede, buvo išdalytos lentelės, susijusios su įvairių tiekėjų, įskaitant „Austria“ (greičiausiai Austria Draht), įvairiems klientams „attrib“ (greičiausiai „attribuées“, priskirtais) prekių kiekiais. Per šį susitikimą parengtoje lentelėje nurodyti klientai, kuriems tiekė Redaelli, ITC, Itas, Tréfileurope, SLM, Trame ir Austria Draht.

276    Su Austria Draht susijusioje lentelėje galima pamatyti, kokį kiekį šis ir kiti nagrinėjami ūkio subjektai patiekė devyniems konkretiems klientams; kitų dviejų klientų pavadinimai parašyti ranka, pažymint kokį prekių kiekį vienam ar kitam (PAMA ir RDB) patiekė Austria Draht („200“ t). Šios lentelės atskleidžia, kad „Italijos klubo“ narės turėjo labai tikslių duomenų apie įvairiems klientams Italijoje, nuo didžiausių iki mažiausių, patiektus prekių kiekius ir jiems tiekusius ūkio subjektus (žr. atsiliepimo B.10 priedo p. 179 ir 180 ir administracinės bylos p. 5333, 40‑46).

277    Be to, keli bylos medžiagos dokumentai patvirtina tai, kad „Italijos klubo“ narės žinojo tikslią informaciją apie Austria Draht ir kitų jų klientams Italijoje parduotų prekių kiekius (žr., pavyzdžiui, sprendimo 3 priedą ir atsiliepimo 10 priedo p. 188–197, lenteles „Trefolo 2001“, taip pat pateiktas p. 221–229). Remdamosi šia informacija įvairios „Italijos klubo“ narės galėjo žinoti, kokią dalį priskirti Austria Draht.

278    Iš visų šių dokumentų matyti, kad „Italijos klube“ nuolat cirkuliuodavo tiksli informacija apie vienų ir kitų tiekėjų, be kita ko, Austria Draht, įvairiems klientams parduotų prekių kiekius.

279    Todėl visi šie dokumentai pakankamai patvirtina, kad Austria Draht, tarpininkaujant G. tiek, kiek tai susiję su jam patikėta veikla, dalyvavo įvairiuose „Italijos klubo“ veiksmuose.

C –  Dėl įvairių pareiškimų, kuriais remiasi šalys

280    Pareiškimų, kuriais remiasi ieškovės, t. y. ir pareiškimų, padarytų atsakant į pranešimą apie kaltinimus, ir pareiškimų, padarytų pateikiant prašymus atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, nepakanka siekiant paneigti šio sprendimo 279 punkte padarytą išvadą; ši išvada iš esmės grindžiama šioje byloje nagrinėjamo kartelio laikotarpio duomenų, gautų iš įvairių susitikimų, kuriuose dalyvavo šio kartelio dalyvės, protokolų, analize.

281    Iš faktinių aplinkybių metu parengtų dokumentų matyti, kad, kitų „Italijos klubo“ narių nuomone, G. buvo Austria Draht Italijoje atstovaujantis asmuo. Remiantis jais taip pat galima daryti išvadą, kad kaip Austria Draht atstovas Italijoje G. pateikė „Italijos klubo“ narėms informacijos apie jos veiklą ir bet kuriuo atveju gavo detalios informacijos apie Austria Draht konkurentų veiklą Italijos rinkoje.

282    Be to, kaip teigia Komisija, šiuos duomenis patvirtina ITC ir DWK pareiškimai, padaryti pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti. Pavyzdžiui, ITC, pateikusi daug su „Italijos klubu“ susijusių dokumentų, aiškiai nurodė, kad G. šiuose susitikimuose dalyvavo atstovaudamas CB, bet kartu ir kaip „Austria Draht atstovas Italijoje“. Be to, kalbėdama apie G. DWK paaiškina, kad jis yra „[CB] ir Austria Draht atstovas Italijoje“ (žr. atsiliepimo B.4 ir B.5 priedus).

283    Taigi G. pareiškimo, kuriame jis iš esmės teigia, kad „Italijos klube“ dalyvavo atstovaudamas CB ir niekada nevykdė antikonkurencinių veiksmų Austria Draht naudai ir neteikė jai per „Italijos klubo“ susitikimus gautos informacijos, taip pat V. (Tréfileurope) vardu pateikto pareiškimo, iš kurio matyti, kad G. niekada nedalyvavo kartelio susitarimuose Austria Draht vardu, turinio nepakanka siekiant paneigti tai, ką galima nustatyti remiantis minėtais įrodymais, kurių daugelis yra faktinių aplinkybių laikotarpio įrodymai. Kitaip nei šių įrodymų, pačių minėtų pareiškimų nepakanka siekiant paneigti tai, ką galima nustatyti remiantis kita bylos medžiaga. Ypač tai pasakytina apie įrodymus, pateiktus dėl 1997 m. birželio 24 d. susitikimo (žr. šio sprendimo 199–202 punktus); iš jų matyti, kad CB pristatė G. Tréfileurope teigdama, kad jis atstovauja Austria Draht ir kad, be kita ko, jam tarpininkaujant galėjo būti užtikrinta pusiausvyra Italijos rinkoje (žr. ieškinio A.2 ir A.3 priedus ir atsiliepimo B.6 priedą).

284    Tas pats pasakytina apie trijų pareiškimų, kuriuos ieškovės pateikė 2011 m. spalio 14 d., būtent 2011 m. liepos 27 d. ITC ir Redaelli atsakingų asmenų ir 2011 m. liepos 18 d. SLM atsakingo asmens pareiškimų, kuriuose iš esmės tvirtinama, kad per kartelio susitikimus G. dalyvavo tik CB vardu ir naudai ir nors šie trys asmenys žinojo, jog jis taip pat atstovauja Austria Draht, jis niekada neteikė informacijos apie šią bendrovę, turinį. Šių per teismo procesą padarytų pareiškimų nepakanka siekiant paneigti išvadas, padarytas remiantis kita bylos medžiaga. Nors šie pareiškimai taip pat patvirtina, kad minėtų trijų įmonių atstovai žinojo apie tai, jog G. yra Austria Draht atstovas Italijoje, teiginiai, kad G. dalyvavo tik CB naudai, nepaneigia fakto, kad vien šio asmens dalyvavimas „Italijos klubo“ susitikimuose leido jam sužinoti antikonkurencinio pobūdžio informaciją apie klientus ir kainas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad, nesant jokio loginio paaiškinimo, kartais galima manyti, jog G. yra tas asmuo, kuris teikė informaciją apie ypatingą Austria Draht padėtį.

285    Dėl kitų „Italijos klube“ dalyvavusių įmonių vardu padarytų pareiškimų, kuriuos paminėjo šalys, matyti, kad net jei CB neįvardijo Austria Draht kaip „Italijos klubo“ narės, tai galima paaiškinti aplinkybe, jog G. dažniausiai atstovavo CB, o ne Austria Draht, ir jis buvo laikomas CB darbuotoju (pavyzdžiui, per išklausymą Komisijoje jis dalyvavo kaip CB atstovavusios delegacijos narys). Tačiau iš šių aplinkybių, visų pirma iš Tréfileurope parengtos 1997 m. birželio 24 d. susitikimo su CB ataskaitos, aišku, kad CB pristatė G. kaip CB ir Austria Draht atstovaujantį asmenį ir tuo buvo galima pasinaudoti. Kiek tai susiję su SLM, Redaelli ir Trame, aplinkybės, kad šios įmonės aiškiai nemini Austria Draht kaip vienos iš „Italijos klubo“ narių, taip pat nepakanka siekiant paneigti tai, ką galima nustatyti remiantis kita bylos medžiaga. Tačiau toks neminėjimas sustiprina bendrą įspūdį, kurį sudaro pirma nurodyti įrodymai; pagal jį bet kuriuo atveju Austria Draht buvo laikoma nepagrindiniu ūkio subjektu Italijos rinkoje.

D –  Pažeidimo, kuriuo kaltinama „Austria Draht“, trukmė

286    Kiek tai susiję su „Italijos klubu“, iš bylos medžiagos pakankamai aišku, kad Austria Draht pradėjo dalyvauti kartelyje per 1997 m. balandžio 15 d. susitikimą, o nustojo – 2002 m. rugsėjo 19 d., kai Komisija pradėjo patikrinimus Redaelli, CB, Itas, ITC ir Tréfileurope patalpose.

287    Taigi iš bylos medžiagos pakankamai aišku, kad Austria Draht ir atitinkamai voestalpine „Italijos klube“ dalyvavo tarpininkaujant G., kuriam Austria Draht nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. buvo patikėjusi prekiauti Italijoje jos ĮPA.

E –  Išvada dėl pirmojo pagrindo

288    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija teisės požiūriu pakankamai įrodė priežastis, dėl kurių dėl G. elgesio „Italijos klube“, kiek tai susiję su Italijoje jam patikėta veikla, galėjo būti kaltinamos Austria Draht ir voestalpine.

289    Todėl reikia atmesti pirmąjį pagrindą.

III –  Dėl antrojo pagrindo, susijusio su tuo, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės dalyvavo darant vieną pažeidimą, apimantį ir „Italijos klubą“, ir „Europos klubą“

290    Kaip antrąjį pagrindą voestalpine ir Austria Draht nurodo, kad net jei Komisija gali priskirti Austria Draht neteisėtą jos atstovo Italijoje elgesį „Italijos klube“, vis dėlto Komisija negali jai priskirti dalyvavimo darant vieną pažeidimą, apimantį „Italijos klubą“ ir kitus antikonkurencinius susitarimus, kaip ji tai daro ginčijamame sprendime. Konkrečiai kalbant, ieškovės teigia, kad Austria Draht nedalyvavo paneuropiniuose susitarimuose ir nežinojo bei negalėjo žinoti apie bendrąjį planą.

291    Iš karto reikia atmesti ieškovių argumentą, kad Austria Draht nedalyvavimo „Ciuricho klube“, „Pietų susitarime“ arba „Europos klube“ turėtų pakakti siekiant padaryti išvadą, kad ji nedalyvavo darant vieną pažeidimą. Iš tiesų iš teismo praktikos matyti, kad įmonė gali būti kaltinama dėl tokio pažeidimo, jei įrodyta, kad ji ketino savo elgesiu prisidėti prie bendrų visų dalyvių siektų tikslų ir žinojo apie tikrąjį kitų įmonių siekiant tų pačių tikslų planuotą ar praktiškai įgyvendintą elgesį, ar kad galėjo protingai jį numatyti ir buvo pasirengusi prisiimti riziką. Taigi, įmonė gali būti tiesiogiai atlikusi tik kelis vieną pažeidimą sudarančius antikonkurencinius veiksmus, tačiau žino apie visus kitų kartelio dalyvių neteisėtus veiksmus arba gali protingai juos numatyti ir yra pasirengusi prisiimti riziką; tokiu atveju Komisija turi teisę priskirti šiai įmonei atsakomybę už visus antikonkurencinius veiksmus, sudarančius tokį pažeidimą (šiuo klausimu žr. šio sprendimo 119–124 punktus).

292    Šiuo atveju būtent tokios nuomonės laikosi Komisija, kaltinanti Austria Draht dalyvavus darant vieną pažeidimą, pirma ir svarbiausia, dėl to, kad ši įmonė dalyvavo „Italijos klube“ tarpininkaujant jos atstovui Italijoje G. ir, antra, dėl to, kad yra aiškių duomenų, patvirtinančių, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose Europos mastu, todėl galėjo iš anksto žinoti apie tokį kartelio mastą (žr. šio sprendimo 64 punktą).

293    Net jei „Italijos klubo“ ir „Europos klubo“ tikslai nesutapdavo ir net galėjo būti priešingi, nes pagrindinės „Europos klubo“ dalyvės siekė, be kita ko, koordinuoti savo veiksmus, kad galėtų kovoti su pagrindinių „Italijos klubo“ dalyvių vykdomu prekių eksportu į Šiaurės Europą, o šie savo ruožtu stengėsi palengvinti tokį eksportą, kad parduotų savo produkciją, vis dėlto, kaip teisingai pažymėta ginčijamame sprendime, Komisijos apibrėžtam vienam pažeidimui būdingą bendrą planą sudaro visų šių ūkio subjektų bendro tikslo siekimas, t. y. apriboti konkurenciją ĮPA rinkoje, nesvarbu, ar Europos, ar nacionaliniu lygmeniu. Šiuo bendru planu buvo siekiama užtikrinti ir palaikyti bendrą įvairių vieną pažeidimą sudarančių susitarimų, įskaitant aptariamus „Europos klube“ ir tuos, apie kuriuos buvo kalbama „Italijos klube“, pusiausvyrą (ginčijamo sprendimo 610–621 konstatuojamosios dalys).

294    Padarius tokią pastabą reikia išnagrinėti šalių argumentus, susijusius su įvairiais argumentais, kuriuos Komisija ginčijamame sprendime nurodė siekdama apibūdinti ieškovių dalyvavimą darant vieną pažeidimą.

A –  Dalyvavimas vieno pažeidimo sudedamojoje dalyje

295    Siekdama įrodyti, kad ieškovės dalyvavo darant vieną pažeidimą, Komisija visų pirma pažymėjo, jog Austria Draht „nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. tiesiogiai dalyvavo <...> „Italijos klubo“ veikloje tarpininkaujant jos prekybos atstovui Italijoje, <…>, [G.]“ (ginčijamo sprendimo 769 konstatuojamoji dalis) (žr. šio sprendimo 76–82 punktus).

296    Nagrinėjant pirmąjį pagrindą nustatyta, kad nors šioje byloje Komisija neturi nė vieno įrodymo, kuriuo remdamasi galėtų įrodyti, jog Austria Draht galėjo turėti kokios nors informacijos apie savo atstovo antikonkurencinį elgesį per įvairius „Italijos klubo“ susitikimus, kuriuose šis dalyvavo, vis dėlto dėl ginčijamame sprendime šiuo klausimu pateiktų motyvų Komisija turi teisę daryti išvadą, jog atstovas ir atstovaujamoji bendrovė sudaro vieną ekonominį vienetą, kiek tai susiję su veikla, kurią G. pavedė Austria Draht (žr. šio sprendimo 167–178 punktus).

297    Toks Austria Draht žinojimas apie savo atstovo antikonkurencinį elgesį vis dėlto neturi reikšmės nei apibūdinant Austria Draht dalyvavimą „Italijos klube“, nei tenkinant sąlygą dėl dalyvavimo vieno pažeidimo sudedamojoje dalyje, kai nustatomas minėtos įmonės dalyvavimas darant tokį pažeidimą. Ir vienu, ir kitu atveju darytina išvada: kadangi G. ir Austria Draht sudaro vieną ekonominį vienetą, pagal konkurencijos teisę atstovaujamoji bendrovė yra atsakinga už neteisėtą atstovo elgesį, padarytą vykdant šiam patikėtą veiklą.

298    Nuo momento, kai G. „Italijos klubo“ veikloje dalyvavo Austria Draht naudai, t. y. vykdė jam patikėtą veiklą, laikoma, kad jis veikė Austria Draht vardu, todėl bendrovei, kuriai jis atstovauja, kyla atsakomybė.

B –  Žinojimas apie paneuropinį kartelio mastą

299    Svarbu pažymėti, kad ginčijamame sprendime Komisija aiškiai nurodo, kad „nelaiko Austria Draht atsakinga dėl tiesioginio dalyvavimo „Ciuricho klube“ arba „Europos klube“ (ginčijamo sprendimo 652 konstatuojamoji dalis).

300    Beje, faktinių aplinkybių analizė patvirtina tokį vertinimą, nes iš bylos medžiagos nematyti, kad kitose teritorijose nei Italija, kur Austria Draht prekiavo ĮPA, Komisija būtų galėjusi kaltinti ieškoves dėl tokio paties pobūdžio veiksmų, kaip tie, kuriuos Komisija dėl G. tarpininkavimo gali priskirti Austria Draht, kiek tai susiję su „Italijos klubu“. Nors atsižvelgiant į įrodymus, kuriais buvo remiamasi pateikiant pirmąjį pagrindą, galima nustatyti Austria Draht klientų Italijoje pavadinimus, o Austria Draht pavadinimą (arba bent inicialus „AD“) galima pamatyti lentelėse dėl Italijos kvotų pasidalijimo, tokių duomenų turima tik dėl Italijos teritorijos.

301    Tačiau teigdama, kad Austria Draht nelaikoma atsakinga dėl tiesioginio dalyvavimo „Ciuricho klube“ (kuris buvo nutrauktas iki 1997 m. balandžio 15 d.) arba „Europos klube“, Komisija taip pat pateikia „aiškių duomenų, patvirtinančių, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose paneuropiniu mastu, todėl iš anksto žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“ (ginčijamo sprendimo 652 konstatuojamoji dalis) (žr. šio sprendimo 83 punktą).

1.     Įrodymai, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime

302    Siekdama įrodyti, kad „kiekvienas žinojo apie dalyvavimą platesnio masto plane“, Komisija pateikė kelis įrodymus dėl Austria Draht (žr. šio sprendimo 83 punktą).

303    Pirma, Komisija pažymėjo, kad jau 1995–1996 m., t. y. gerokai iki 1997 m. balandžio 15 d., kuri laikoma Austria Draht dalyvavimo darant pažeidimą pradžios data, ši dalyvavo „Ciuricho klubo“ susitikimuose, per kuriuos buvo kalbama apie galimą naują susitarimą dėl kvotų. Šiuo atžvilgiu Komisija kaip pavyzdį nurodo 1995 m. gegužės 28 d. ir 1996 m. sausio 9 d. susitikimų protokolą (ginčijamo sprendimo 653 konstatuojamoji dalis).

304    Antra, Austria Draht pripažino, kad dalyvavo keliuose „Europos klubo“ susitikimuose, kurių turinys, kaip ji tvirtino, nebuvo antikonkurencinis. Kalbama apie 1998 m. spalio 14 d., 1998 m. lapkričio 9 d., 2000 m. vasario 28 d. ir 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimus. Šiuo klausimu Komisija nusprendė, kad bent per 2000 m. vasario 28 d. susitikimą buvo aptariamas prekių kiekių ir kainų klausimas. Be to, ginčijamame sprendime pranešama, kad per 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimą DWK darbuotojas buvo pakvietęs Austria Draht atstovą dalyvauti išplėstiniame Europos klube“ (ginčijamo sprendimo 652 ir 653 konstatuojamosios dalys).

305    Trečia, Komisija pažymėjo, kad per 1997 m. gruodžio 16 d. įvykusį „Italijos klubo“ susitikimą (kuriame G. nedalyvavo) buvo paminėta, jog Austria Draht „nėra šio „(Europos) klubo“ narė, bet norėtų ir toliau būti informuojama“. Toliau Komisija nurodė, kad per vėlesnius „Italijos klubo“ susitikimus, per kuriuos [G.] atstovavo Austria Draht, dalyvės buvo informuotos apie „Europos klubo“ pasitarimus ir susitarimus. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad keli įrodymai leidžia manyti, kad paneuropinės plėtros laikotarpiu Austria Draht dalyvavo pasitarimuose dėl kvotų ir klientų tam tikrose šalyse pasidalijimo ir per savo atstovą Italijoje [G.] dalyvavo bent šešiuose susitikimuose, skirtuose „Europos klubo“ plėtrai [2001 m. rugsėjo 27 d., 2001 m. spalio 10 ir 11 d. susitikimai, 2001 m. lapkričio 6 d. susitikimas, per kurį [G.] kartu su [A.] (Itas) ir [C.] (CB) buvo įvardytas kaip vienas iš galimų nacionalinių koordinatorių Italijoje, 2002 m. birželio 5 ir 6 d., 2002 m. liepos 1 d. ir 2002 m. liepos 2 d. susitikimai] (ginčijamo sprendimo 653 konstatuojamoji dalis).

306    Atsižvelgdama į šią informaciją Komisija nusprendė, kad dalyvaudama „Italijos klube“ Austria Draht žinojo arba turėjo žinoti, jog slapti šio klubo susitarimai yra bendro plano, kuriuo siekiama stabilizuoti ĮPA rinką ir išvengti kainų sumažėjimo, t. y. plano, kurio „Italijos klubas“ siekė kartu su paneuropiniais susitarimais, dalis“ (ginčijamo sprendimo 654 konstatuojamoji dalis).

2.     Įrodymų, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime, nagrinėjimas

a)     Įrodymai dėl „Ciuricho klubo“

307    Reikia priminti dėl dviejų „Ciuricho klubo“ susitikimų, kuriuose dalyvavo Austria Draht, pateiktų įrodymų turinį.

 Dėl 1995 m. gegužės 28 d. susitikimo

308    1995 m. gegužės 28 d. „Ciuricho klubo“ susitikimo turinys išdėstytas ginčijamo sprendimo 2 priede. Šis susitikimas įvyko Barselonoje (Ispanija) atskirai nuo Eurostress Information Service (ESIS), pagrindinės Europos ĮPA gamintojų profesinės asociacijos, kurios narė yra Austria Draht, susitikimo.

309    Šiuo klausimu reikia priminti, kad apskritai Komisija yra nurodžiusi, jog ESIS, įsteigtos Diuseldorfe (Vokietija), susitikimai savaime nelaikomi antikonkurenciniais. Tačiau Komisija pažymėjo, kad kartais kartelio dalyvės neoficialiai susirenka per šiuos ESIS susitikimus tam, kad aptartų kvotas, kainas, sutartis su klientais ir pasiektų dėl jų susitarimą. Siekdama pagrįsti tokį teiginį Komisija remiasi dokumentais, kuriuos jai perdavė Bundeskartellamt; iš jų matyti, kad:

„Pirmosios [šių ESIS susitikimų] dienos ryte dalyvės surengė neoficialius pasitarimus. Tokia praktika buvo įprasta kiekvieną kartą, kai ESIS susitikimai užtrukdavo kelias dienas. Per šiuos neoficialius pasitarimus buvo siekiama sudaryti susitarimus dėl vidaus rinkos <…>“ (ginčijamo sprendimo 97 konstatuojamoji dalis).

310    Su 1995 m. gegužės 28 d. „Ciuricho klubo“ susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 2 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo: Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK, Tycsa, Emesa, t. y. nuolatinės narės, ir „Austria“. Anot Komisijos, „Austria“ reiškia Austria Draht, nes atsakydama į pranešimą apie kaltinimus ši patvirtino, jog dalyvavo šiame susitikime.

311    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 2 priede, Komisija taip apibūdino per 1995 m. gegužės 28 d. „Ciuricho klubo“ susitikimą aptartus klausimus:

–        „deklaracija (greičiausiai įteikta [Redaelli] atstovui), kad klubas sutinka sumažinti eksportą [į Italiją] ir padidinti importą iš Italijos (į Europą). Jis priduria, kad „Aldé“ laikoma importu“,

–        „Austrijai ir Ispanijai numatytų rodiklių koregavimas“,

–        „pasitarimas dėl Italijos. Nagrinėjamas klausimas, kaip užtikrinti Italijos gamintojų prašomų eksporto kvotų laikymąsi. [Redaelli atstovas] grasina užblokuoti visas rinkas. Jis nenori kelti kainų ir reikalauti iš kitų jas didinti“,

–        „Tycsa <…> klausia, ar kitos klubo narės yra pasirengusios nusileisti. Atsakymas – nė viena“,

–        „toliau dar kartą bandoma nustatyti kvotas remiantis pardavimais ir atkreipiamas dėmesys į A[ustria]D[raht], WDI, Köln [DWK], Tréfil[europe], Nedri, Tycsa, Eme[sa] parduotų prekių kiekius. Apie Italijos gamintojas užsiminta atskirai: [Redaelli] + [ITC] + [C.] (CB) + Itas“,

–        „susitikimas baigėsi nusprendus: 1) Italijos gamintojų ([Radaelli atstovas] pozicija siūlo daugiausiai 20 000 [t] [ir] klausia, kada CB ir Itas pritars?); 2) susitarta dėl naujo susitikimo Amsterdame birželio 8 d.“

312    Tokios informacijos šaltiniai: pirma, 2002 m. spalio 25 d. Emesa atsakymas į Komisijos prašymą pateikti informacijos, kuriame Emesa nurodė kelis „neoficialius susitikimus su ESIS nariais“; šių susitikimų tikslas – „aptarti kainas, kvotas ir planuojamas sudaryti sutartis su dideliais klientais“, antra, Emesa užrašai, kuriuos ArcelorMittal pateikė 2007 m. birželio 28 d. ir kurie apima Emesa atstovo P. parengtą šio susitikimo protokolą (žr. ieškinio A.41 priedą, administracinės bylos p. 11491 ir 11500 ir atsiliepimo B.11 priedą).

313    Nors išnagrinėjus minėtus dokumentus iš tiesų galima konstatuoti, kad P. parengtame 1995 m. gegužės 28 d. „Ciuricho klubo“ susitikimo protokole yra duomenų, kuriuos Komisija pakartojo ginčijamame sprendime, tokio konstatavimo nepakanka siekiant pateisinti remiantis jais padarytą išvadą dėl Austria Draht.

314    Pirma, iš Emesa atsakymo į Komisijos prašymą pateikti informacijos matyti, kad 1995 m. gegužės 28 d. „Ciuricho klubo“ susitikime dalyvavo Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK, Tycsa ir Emesa; jas atitinka atsakyme nurodytų su šiuo susitikimu susijusių asmenų pavardės. Iš šio atsakymo taip pat matyti, kad nei Austria Draht pavadinimas, nei kurio nors iš jos atstovų pavardė nėra nurodyta nė viename iš 21 „neoficialaus susitikimo su ESIS nariais“, kuriuos Emesa nurodė dėl laikotarpio nuo 1994 m. birželio 9 d. iki 2001 m. rugsėjo 27 d., dalyvių pavadinimų ir pavardžių sąraše.

315    Antra, iš ieškovių atsakymų į pranešimą apie kaltinimus matyti, kad, priešingai, nei nurodo Komisija, Austria Draht patvirtino tik savo dalyvavimą 1995 m. gegužės mėn. ESIS susitikime, jokiu būdu ne „neoficialiame susitikime su ESIS“, apie kurį kalba Emesa. Ieškovės taip pat pateikė svarbių įrodymų, patvirtinančių, kad Austria Draht atstovas į ESIS susitikimą Barselonoje atvyko tik gegužės 29 d., o ne gegužės 28 d., t. y. dieną, kai įvyko Emesa nurodytas neoficialus susitikimas (ieškinio A.7 priedo p. 835–837).

316    Šiuo klausimu Komisija nurodo, kad negalima atmesti galimybės, jog atvykęs į Barseloną Austria Draht atstovas dalyvavo „antrame posėdyje“, apie kurį kalbama Emesa užrašuose. Tačiau šis teiginys nepatvirtintas įtikinamais įrodymais, turint omenyje visų pirma tai, kad apie šį asmenį nieko nepaminėta P. parengtame protokole. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Komisija sutinka pripažinti, jog paprastai neformalūs susitikimai vykdavo atskirai nuo ESIS susitikimų „pirmosios dienos ryte“ (žr. šio sprendimo 299 punktą).

317    Trečia, dėl iš P. parengto 1995 m. gegužės 28 d. susitikimo protokolo paimtų duomenų, kurie buvo iš esmės pakartoti ginčijamame sprendime, turinio (žr. šio sprendimo 311 punktą) reikia pažymėti, kad vienintelė nuoroda, kuri gali būti susijusi su Austria Draht, yra ta, jog per pirmą „sesiją“ buvo nurodyti kai kurių ūkio subjektų parduotų prekių kiekiai ir ta proga inicialai AD parašyti prie skaičiaus „947“, paskui skaičius „1 500“ ir galiausiai nurodyta „final 1 500“ (transkribuotame ir išverstame variante, pridėtame prie originalių P. užrašų, pastaroji nuoroda neteisingai nurodyta kaip „500“). P. parengtame protokole tokių duomenų yra ir dėl WDI, DWK, Tréfileurope, Tycsa, Emesa bei Nedri.

318    Kai ieškovių buvo paklausta dėl tokių nuorodų reikšmės, jos atsakė, kad, be aplinkybės, jog Austria Draht atstovas nedalyvavo šiame neformaliame susitikime, reikia pažymėti, kad P. parengtame protokole, kai užsimenama apie Italijos gamintojų prašomas eksporto į kitas Europos šalis kvotas, kalbama apie dalį, kuri „Austria“ atveju lygi 1,5; ši dalis atitinka ne Austria Draht, o Italijos gamintojų parduotų ar pareikalautų prekių kiekį „1 500“. Komisija nesugebėjo paneigti tokio aiškinimo, kuris atsižvelgiant į protokolą, atrodo, yra įmanomas.

319    Dėl P. parengtame protokole padarytos nuorodos „T. [DWK atstovas] + Austria“ reikia pažymėti, kad nėra ypatingo pagrindo manyti, jog taip negalėjo būti turima omenyje Austrija ir kad ji turėtų būti aiškinama kaip nuoroda į Austria Draht. Iš principo taip aiškinti reikėtų atsižvelgiant ir į Emesa pateiktą neoficialių ESIS susitikimų dalyvių sąrašą. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad dažnai būtent DWK atstovas elgėsi kaip kartelio dalyvių koordinatorius, kiek tai susiję su Austrija (žr., pavyzdžiui, informaciją apie 2001 m. rugsėjo 27 d. „Europos klubo“ susitikimą).

320    Galiausiai joks Komisijos nurodytas įrodymas neleidžia tikrai nustatyti, kad Austria Draht atstovas dalyvavo 1995 m. gegužės 28 d. „Ciuricho klubo“ susitikime; atsižvelgiant į šio susitikimo turinį negalima daryti išvados, kad Austria Draht galėjo dalyvauti „Ciuricho klubo“ pasitarimuose dėl kvotų, kurias Italijos gamintojoms reikia nustatyti siekiant sumažinti jų už Italijos ribų daromą konkurencinį spaudimą arba žinoti apie juos.

 Dėl 1996 m. sausio 9 d. susitikimo

321    1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo“ susitikimo turinys išdėstytas ginčijamo sprendimo 2 priede. Šis susitikimas įvyko Briuselyje (Belgija), atskirai nuo ESIS susitikimo.

322    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 2 priede, Komisija nurodė, kad dalyvavo Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK, Tycsa ir Emesa, taip pat Redaelli ir Austria Draht. Ieškovės pripažįsta, kad ESIS susitikime dalyvavo Ro., vienas iš Austria Draht vadovų (žr. ieškinio A.7 priedo p. 54).

323    Su šiuo susitikimu susijusiame skyrelyje, esančiame ginčijamo sprendimo 2 priede, Komisija taip apibūdino per 1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo“ susitikimą aptartus klausimus:

–        „pasitarimas dėl Italijos. Buvo pažymėta, kad per rugsėjo 19 d. susitikimą Italijos gamintojos pasiekė (vidinį) susitarimą. Priminta, kad laikas rasti bendrą sprendimą dėl kvotų sistemos, anot [T.] [iš DWK], „kad ir ką tai reikštų“,

–        „klubo narių pasitarimas dėl klubo ateities. Tréfileurope ([Pe]) teigia, kad be kvotų sistemos viskas žlugtų. Jos nuomone, tai nėra „beprotiškas karas“. Ji pažymi, kad sutartys dėl 1996 m. sudarytos, ir siūlo palaukti „pasiūlymų“,

–        „NDI, WDI, Austria Draht ir Emesa išreiškia abejones dėl galimybės dar kartą taikyti [kvotų sistemą], o Tycsa siūlo elgtis kaip profesionalams“,

–        „Tycsa, Emesa, Nedri (NDI), Austria Draht ir WDI, atrodo, pritaria naujai kvotų sistemai. Prancūzai mano kitaip. WDI taip pat pareiškė, kad nemato prasmės šiuo metu likti klube“,

–        „vis dėlto buvo aptartas preliminarus kvotų pasiskirstymas. Tik informavimo tikslais buvo aptarta remiantis 1994 m. rinkos situacija sudaryta lentelė (procentais) pagal kiekvieną šalį, kiek tai susiję [su] DWK + Trefd[Tréfilarbed], FU[Fontainunion], STCO [Sainte Colombe], WDI, NDI, I [Italija], AU [Austria Draht], SP [Ispanija, t. y. grupės Emesa ir Tycsa]. Kaip atitinkamos šalys įvardytos „D–F–I–NL–UBL–SP–AUS“.

324    Tokios informacijos šaltiniai: pirma, 2002 m. spalio 25 d. Emesa atsakymas į Komisijos prašymą pateikti informacijos, kuriame Emesa nurodė kelis „neoficialius susitikimus su ESIS nariais“; šių susitikimų tikslas – „aptarti kainas, kvotas ir planuojamas sudaryti sutartis su dideliais klientais“, antra, Emesa užrašai, kuriuos ArcelorMittal pateikė 2007 m. birželio 28 d. ir kurie apima Emesa atstovo P. parengtą šio susitikimo protokolą (žr. ieškinio A.41 priedą, atsiliepimo B.9, B.11 ir B.13 priedus ir Komisijos atsakymo į proceso organizavimo priemones G.14 priedą).

325    Atsižvelgiant į šią informaciją galima padaryti tris pastabas dėl Austria Draht.

326    Pirma, Austria Draht dalyvavimas šiame susitikime neginčijamas. Tai svarbu, nes Austria Draht pavadinimo nėra neoficialių ESIS susitikimų dalyvių sąraše, kurį pateikė Emesa. Be to, kitaip nei susitikimo dalyvių sąraše, kurį P. pateikė 1995 m. gegužės 28 d. susitikimo protokole, jo surašytame 1996 m. sausio 9 d. susitikimo protokole nurodytos ir dalyvavusių įmonių atstovų pavardės, ir jų atstovaujamos šalys. Pavyzdžiui paminėtos Austrija, Nyderlandai, Belgija ir Prancūzija, taip pat AD, NDI arba „[P.] [iš Tréfileurope]“.

327    Taigi nuoroda į Austriją nebeatrodo kaip anomalija arba prierašas prie DWK atstovo T. (žr. šio sprendimo 319 punktą) ir bet kuriuo atveju Austria Draht dalyvavimas susitikime neginčijamas.

328    Antra, kaip nurodo Komisija, galima manyti, kad per 1996 m. sausio 9 d. susitikimą Austria Draht atstovas sužinojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė „Europos klubas“ derindamas savo veiksmus su „Italijos klubu“. Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad viena iš šiame susitikime dalyvavusių įmonių yra Redaelli, kuri tuo kartelio laikotarpiu pagrindiniams „Italijos klubui“ priklausiusiems ūkio subjektams atstovavo jų pasitarimuose su „Ciuricho klubu“. Taigi iš šio susitikimo turinio, išdėstyto faktinių aplinkybių metu ranka surašytame protokole, matyti, kad buvo siekiama sukurti naują kvotų sistemą, kuri būtų taikoma Italijos gamintojoms siekiant sumažinti jų už Italijos ribų daromą konkurencinį spaudimą.

329    Ši eksporto kvota yra vienas pagrindinių vienam pažeidimui būdingo bendro plano elementų, nes juo siekiama koordinuoti „Ciuricho klubui“ priklausančių ūkio subjektų ir konkuruojančių ūkio subjektų iš „Italijos klubo“ veiksmus.

330    Trečia, kaip teigia ieškovės, taip pat galima pažymėti, kad Austria Draht, kaip ir kitos įmonės, išreiškė abejonių dėl kvotų sistemos taikymo. Vis dėlto greičiausiai Austria Draht taip pat buvo už atitinkamą naują sistemą.

331    Bet kuriuo atveju ieškovės nurodo, kad iškart po 1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo“ susitikimo, t. y. per 1996 m. vasario 13 d. „Italijos klubo“ susitikimą, kuriame dalyvavo Redaelli atstovas (tas pats asmuo, dalyvavęs 1996 m. sausio 9 d. susitikime), CB (C.), ITC ir Itas atstovai bei buvo kalbama apie elgesį, taikytiną esant santykiams su užsieniečiais, buvo pažymėta, jog „Austria Draht nenori įstoti“ (žr. su šiuo susitikimu susijusį skyrelį ginčijamo sprendimo 3 priede ir ieškinio A.42 priedą). Tokia išvada darytina remiantis ITC atstovo šiame susitikime ranka surašytu protokolu.

332    Remiantis šia informacija galima daryti išvadą, kad bent jau Redaelli atstovo nuomone, kuris yra pagrindinis „Ciuricho klubo“ ir „Italijos klubo“ veiksmų koordinatorius, „abejonės“, kurias Austria Draht atstovas išreiškė per 1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo susitikimą, kaip per šį susitikimą teigė Emesa atstovas, labiau buvo panašios į faktinį atsiribojimą nuo antikonkurencinio pobūdžio pokalbių, kurie galėjo vykti per šį susitikimą, turinio.

333    Be to, dėl P. surašytame 1996 m. sausio 9 d. susitikimo protokole nurodytos lentelės (žr. atsiliepimo B.13 priedą) reikia pažymėti, kad šios lentelės, kuri, kaip iš jos matyti, buvo pateikta „vien informavimo tikslais“, stulpelyje „Aus“ paprasčiausia pakartojama ginčijamo sprendimo 149 konstatuojamojoje dalyje pateiktiems duomenims analogiška informacija apie 1994 m., dėl kurios Komisija, remdamasi atleisti nuo baudos ar ją sumažinti prašiusios DWK pateiktais duomenimis, pažymėjo, kad „Austria Draht nedalyvavo „Ciuricho klube“, o į šią lentelę buvo įtraukta vien „dėl išsamumo“.

334    Be to, ieškovės nurodo, kad žinant nurodytą informaciją iš bylos medžiagos aišku, jog Austria Draht nedalyvavo daugelyje po 1996 m. sausio 9 d. susitikimo įvykusių „Ciuricho klubo“ arba „Europos klubo“ susitikimų.

335    Taigi galima teigti, kaip tai daro ieškovės, kad nors per ESIS susitikimą Austria Draht atstovavęs asmuo dalyvavo 1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo“ susitikime, kurio turinys išdėstytas P. surašytame protokole, vis dėlto jis nepateikė jokios informacijos apie Austria Draht. Taip pat galima daryti išvadą, kad nors Austria Draht atstovas galėjo gauti informacijos apie pasitarimus dėl kvotų, kurias Italijos gamintojoms buvo planuojama nustatyti siekiant sumažinti jų už Italijos ribų daromą konkurencinį spaudimą, o tai aiškiai nenurodyta bylos medžiagoje, vis dėlto jis pažymėjo, jog Austria Draht šiame susitarime nedalyvaus.

336    Galiausiai iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija gali daryti išvadą, jog Austria Draht atstovas dalyvavo 1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo“ susitikime ir per šį susitikimą sužinojo vieną pagrindinių vienam pažeidimui būdingo bendro plano elementų, t. y. apie tai, kad nuolatinės narės ir pagrindinės Italijos gamintojos, kurioms atstovavo Redaelli, aptardavo kvotų pastarosioms nustatymo klausimą, siekdamos sumažinti šių už Italijos ribų daromą konkurencinį spaudimą.

337    Nors Komisija negali remtis tokia informacija, kad įrodytų Austria Draht dalyvavimą „Ciuricho klube“, vis dėlto ji gali ja remtis, kaip tai daro ginčijamo sprendimo 652 konstatuojamojoje dalyje, kaip „duomenimis, patvirtinančiais, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose Europos mastu, todėl iš anksto žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“.

338    Aplinkybė, kad apie tai buvo žinoma dar iki laikotarpio, kuriuo, Komisijos teigimu, ieškovės darė pažeidimą, pradžios, šiuo klausimu neturi reikšmės.

b)     Įrodymai dėl „Europos klubo“

339    Reikia priminti informaciją, kurią Komisija nurodė dėl „Europos klubo“ susitikimų; juose Austria Draht dalyvavo tiesiogiai per savo darbuotojus, o ne tarpininkaujant prekybos atstovui Italijoje G.

340    Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors ginčijamame sprendime Komisija remiasi mažiausiai keturiais „Europos klubo“ susitikimais, t. y. 1998 m. spalio 14 d., 1998 m. lapkričio 9 d., 2000 m. vasario 28 d. ir 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimais, savo rašytiniuose dokumentuose ji taip pat remiasi 1997 m. rugsėjo 25 d. susitikimu, kuriame dalyvavo Austria Draht atstovas, ir, kaip nurodyta Nedri prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, buvo aptariamas susitarimas dėl kainų. Tačiau panašu, jog ieškovės pateikė įtikinamų įrodymų, kad, priešingai, nei tvirtino nepateikdama jokių tokį teiginį patvirtinančių įrodymų Nedri, Austria Draht atstovas negalėjo būti Diuseldorfe ir dalyvauti šiame susitikime, nes tą dieną buvo Zalcburge (Austrija) (ieškinio A.7 priedo p. 46, 815 ir 816). Taip pat panašu, kad ginčijamo sprendimo 2 priedo skyrelyje, skirtame 1997 m. rugsėjo 25 d. „Europos klubo“ susitikimui, Komisija nepaminėjo Austria Draht atstovo tarp dalyvavusių asmenų.

341    Šiomis aplinkybėmis galutinai neįrodyta, kad Austria Draht galėjo dalyvauti „Europos klubo“ pasitarimuose dėl susitarimo dėl kainų, kurie vyko per 1997 m. rugsėjo 25 d. susitikimą, arba žinojo apie juos. Apskritai, atsižvelgiant į Komisijos šiuo klausimu pateiktus įrodymus, taip pat darytina išvada, kad Nedri prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti padaryti pareiškimai dėl Austria Draht nepatvirtina jos kaltės ir nėra patvirtinti kitais šios įmonės pateiktais įrodymais.

 Dėl 1998 m. spalio 14 d. susitikimo

342    Šio Diuseldorfe įvykusio susitikimo turinys išdėstytas ginčijamo sprendimo 2 priede; atitinkamame šio priedo skyrelyje pažymėta, kad jis buvo susijęs su „bendra ES rinkos plėtra 1999 m.“ ir kad „Nedri ir Tréfileurope patvirtina Austria Draht dalyvavimą“.

343    Šiame susitikime dalyvavo nuolatinės narės ir Austria Draht.

344    Pagrindinis tokios informacijos šaltinis yra Nedri, paminėjusios Austria Draht atstovą kaip vieną iš dalyvavusių asmenų, prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikti duomenys ir Tréfileurope, paminėjusios „austrų“ dalyvavimą šiame susitikime, analogiškame prašyme pateikti duomenys (atsiliepimo B.7 priedas ir Komisijos atsakymo į tyrimo priemones H.8–H.10 priedai).

345    Atsižvelgiant į Komisijos šiuo klausimu pateiktus dokumentus vis dėlto reikia konstatuoti, kad minėta informacija, kurią pateikė įmonės, po Komisijos atliktų patikrinimų siekusios, kad būtų sumažinta joms skirta sankcija, iš esmės neįrodo aplinkybių, kurios galėtų būti kvalifikuotos kaip antikonkurenciniai susitarimai.

346    Anot Komisijos, nuoroda į „Europos rinkos plėtros aptarimą“ yra Nedri prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pavartotas „eufemizmas“. Vis dėlto šis 2002 m. padarytas teiginys dėl 1998 m. įvykusio susitikimo nėra toks tikslus, kad leistų remiantis juo daryti išvadą, jog Austria Draht galėjo žinoti apie vienam pažeidimui būdingą bendrą planą.

347    Be to, Tréfileurope teiginiai yra labai bendro pobūdžio. Užuominos apie „austrų“ dalyvavimą Diuseldorfe per 1998 m. spalio 14 d. susitikimą nepakanka siekiant įrodyti, kad tuomet Austria Draht dalyvavo susitikime, kurio tikslas buvo antikonkurencinis dėl to, jog, Tréfileurope nuomone, tas susitikimas buvo vienas iš susitikimų, per kuriuos buvo aptariami antikonkurenciniai klausimai.

348    Pats Austria Draht dalyvavimas 1998 m. spalio 14 d. susitikime neturi lemiamos reikšmės ir Komisija negali juo remtis siekdama pakankamai įrodyti, kad tai yra „duomenys, patvirtinantys, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose Europos mastu, todėl iš anksto žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“. Kad galėtų tai daryti, antikonkurencinį nagrinėjamų pasitarimų pobūdį Komisija turėtų įrodyti tikslesniais, o ne bendrojo pobūdžio, sunkiai suprantamais ir nepakankamai konkrečiais prašymus atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pateikusių įmonių teiginiais.

 Dėl 1998 m. lapkričio 9 d. susitikimo

349    Šio Diuseldorfe įvykusio susitikimo turinys išdėstytas ginčijamo sprendimo 2 priede; atitinkamame šio priedo skyrelyje pažymėta, kad šio, anot Tréfileurope, „kartą per pusmetį rengiamo ESIS susitikimo“ tikslas, pasak Nedri, buvo „aptarti ES rinkos plėtrą 1999 m.“.

350    Pagrindinis šios, kaip ir ankstesnės, informacijos šaltinis yra Nedri, teigiančios, kad dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir per 1998 m. spalio 14 d. susitikimą, prašymas atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (atsiliepimo B.7 priedas ir Komisijos atsakymo į tyrimo priemones H.10 priedas).

351    Savo prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti Tréfileurope tik paminėjo, kad kartą per pusmetį buvo rengiamas ESIS susitikimas, tačiau nenurodė jame dalyvavusių asmenų (Komisijos atsakymo į tyrimo priemones H.9 priedas).

352    Be to, reikia konstatuoti, kad vien Austria Draht atstovo dalyvavimo nepakanka siekiant pakankamai įrodyti, kad tai yra „duomenys, patvirtinantys, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose Europos mastu, todėl iš anksto žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“. Taigi šis susitikimas neturi lemiamos reikšmės.

 Dėl 2000 m. vasario 28 d. susitikimo

353    Šio Diuseldorfe įvykusio susitikimo turinys išdėstytas ginčijamo sprendimo 2 priede; atitinkamame šio priedo skyrelyje pažymėta, kad šis susitikimas buvo susijęs su „1997 m. gegužės mėn. susitarimo įgyvendinimu“ ir „prekių pardavimų aptarimu“.

354    Šiame susitikime dalyvavo šios įmonės: Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK ir Tycsa, taip pat Redaelli, Austria Draht, ITC ir Socitrel.

355    Šios informacijos šaltinis yra 2002 m. spalio 23 d. Nedri prašymas atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (žr. administracinės bylos p. 7593).

356    Ginčijamo sprendimo 2 priedo skyrelyje, skirtame 2000 m. vasario 28 d. „Europos klubo“ susitikimui, taip pat minimas ESIS susitikimo protokolas, kurį ši asociacija parengė „2000 m. vasario 29 d.“, o Austria Draht pateikė Komisijai (žr. ieškinio A.44 priedą). Šiame skyrelyje nurodyta:

„[T.] [iš DWK] pažymėjo, kad, nepaisant prekių kiekių didėjimo Europos rinkoje, joks ĮPA kainų didinimas negali būti nustatytas. Kadangi ši tendencija gali užsitęsti, su ja būtinai reikia kovoti. Tačiau atrodo, kad šio tikslo pasiekti neįmanoma.“

357    Vis dėlto Komisijos nurodyti dokumentai nėra įtikinami, kiek tai susiję su Austria Draht.

358    Viena vertus, dėl Nedri nurodomų „1997 m. gegužės mėn. susitarimo įgyvendinimo“ ir „prekių pardavimų aptarimo“ iš su šiuo klausimu susijusios lentelės, pateiktos ginčijamo sprendimo 2 priede, matyti, kad nagrinėjami pardavimai – tai nuolatinių narių 1999 m. ketvirčių pardavimai, t. y. Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK, Tycsa ir Emesa. Austria Draht šioje lentelėje nepaminėtos.

359    Dėl „1997 m. gegužės mėn. susitarimo“ iš ginčijamo sprendimo 2 priedo matyti, kad 1997 m. gegužės 12 ir 13 d. susitikime Lione (Prancūzija) nuolatinės narės, kurios visos jame dalyvavo, „sudarė susitarimą dėl kvotų“. Pagal šį susitarimą šešios gamintojos kiekvieną ketvirtį turėjo keistis informacija apie savo pardavimus. Nėra duomenų, kad šiame susitikime, informaciją apie kurį Komisija gavo iš Nedri, Tréfileurope, Emesa ir Arcelor España (dėl pastarosios – iš Emesa 2007 m. pateiktų užrašų), būtų dalyvavusi Austria Draht.

360    Jei Austria Draht atstovas būtų dalyvavęs susitikime, apie kurį praneša Nedri, jo dalyvavimas būtų leidęs Austria Draht sužinoti apie „1997 m. gegužės mėn. susitarimo egzistavimą“ ir apie kiekvienos „Europos klubo“ nuolatinės narės 1999 m. pardavimus. Tokiu atveju 2000 m. vasario 28 d. „Europos klubo“ susitikimas neabejotinai būtų laikomas „duomenimis, patvirtinančiais, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose Europos mastu, todėl iš anksto žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“.

361    Tačiau kadangi apie Austria Draht dalyvavimą šiame susitikime nurodo tik viena iš dalyvių, būtent Nedri, darytina išvada, kad tokio teiginio savaime nepakanka siekiant įrodyti, kad Austria Draht dalyvavo nuolatinių narių pokalbyje dėl 1997 m. gegužės mėn. sudaryto susitarimo. Be to, kyla klausimas, kodėl Nedri nurodyta informacija buvo aptariama esant asmeniui, kuris atstovavo nagrinėjamame susitarime nedalyvavusiai įmonei. Labiau tikėtina, kad nagrinėjamas pokalbis įvyko ne oficialaus ESIS susitikimo metu, o per neoficialų šešių „Europos klubo“ gamintojų susitikimą.

362    Kita vertus, atsižvelgiant į ESIS susitikimo protokolą, kurį parengė ši asociacija, o pateikė ieškovės, panašu, kad 2000 m. vasario 28 d. susitikime (Nedri nurodytas susitikimas) ir 2000 m. vasario 29 d. susitikime (ESIS nurodytas susitikimas) dalyvavusių asmenų sąrašai nesutampa. Anot Nedri, kurios pareiškimą pakartojo Komisija, 2000 m. vasario 28 d. „Europos klubo“ susitikime dalyvavo Tréfileurope, Nedri, WDI, DWK ir Tycsa, taip pat Redaelli, Austria Draht, ITC ir Socitrel atstovavę asmenys. Anot ieškovių, kurios šiuo klausimu cituoja ESIS 2000 m. vasario 29 d. susitikimo protokolą, tame susitikime dalyvavo Nedri nurodyti ir penki kiti asmenys, kurių Nedri nenurodė. Be to, Nedri teigimu, 2000 m. vasario 28 d. susitikime dalyvavusio K. iš Tréfileurope „nėra asmenų, kurie, anot ESIS, dalyvavo 2000 m. vasario 29 d. susitikime, sąraše“.

363    Remiantis šiais neatitikimais galima daryti prielaidą, kad buvo du atskiri susitikimai, t. y. neoficialusis „Europos klubo“ ir paskesnis oficialusis ESIS.

364    Šiuo klausimu taip pat gali būti pažymėta, kaip tai daro ieškovės, kad, kitaip nei kituose susitikimuose, šiame ESIS susitikime Austria Draht atstovavęs asmuo buvo ne vienas iš jos tradicinių atstovų, t. y. vienas iš jos vadovų, o šios bendrovės darbuotojas. Ieškovių nuomone, ši aplinkybė paaiškinama tuo, kad nagrinėjamas ESIS susitikimas turėjo būti skirtas techninei normai (norma EN 10138). Šiomis aplinkybėmis atrodo dar mažiau tikėtina, kad nuolatinių narių atstovai būtų leidę dalyvauti pokalbiuose ne vienam iš Austria Draht vadovų, o vienam iš jos darbuotojų, kurio anksčiau nepažinojo.

365    Darytina išvada, kad Komisija nesugeba įtikinamai įrodyti, jog Austria Draht atstovas dalyvavo 2000 m. vasario 28 d. „Europos klubo“ susitikime.

 Dėl 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimo

366    Šio Diuseldorfe įvykusio susitikimo turinys išdėstytas ginčijamo sprendimo 2 priede. Su šiuo susitikimu susijusiame minėto priedo skyrelyje Komisija taip apibrėžia per susitikimą aptartus klausimus:

–        „Nedri <…>: neoficialus susitikimas, vykęs atskirai nuo oficialaus ESIS susitikimo; rinkos situacijos, Italijos gamintojų prekių tiekimų (kvotų) į Europą ir minimalių kainų aptarimas <…>“,

–        „Emesa: <…> susitikimų su koordinatoriais („capitánes“) datų nustatymas: Italijoje 12 d., Prancūzijoje 18 d., Nyderlanduose 14 d., Vokietijoje 10 d. ir Ispanijoje 2 d. [Taip pat pateiktas koordinatorių sąrašas]: „[WDI atstovas] – Vokietija; [Tréfileurope atstovas] – Belgija +Prancūzija; [Nedri atstovas] – Addtek; [DWK atstovas] – Austrija; Tycsa – „ne!“,

–        „faktinių pardavimų aptarimas lyginant su siūlomais („estable v propuestas“) pagal kiekvieną šalį (Nyderlandai, Vokietija, Austrija, Šveicarija, Belgija, Prancūzija)“,

–        „[Nedri atstovas] pateikė informacijos apie pokalbius su Italija, visų pirma apie spalio 4 d. pokalbį, per kurį buvo siekiama įtikinti Italijos gamintojas bendradarbiauti. Nepavykus įtikinti Nedri ir kitos gamintojos būtų įžengusios į Italijos rinką“,

–        „pasikeitimas informacija apie situaciją Europos rinkoje, visų pirma Vokietijoje. [Nedri atstovas] pažymi, kad prieš mažinant kainas reikia ištirti kitas rinkas, ir nurodo, jog Italijos gamintojų kaina yra 11 000 lirų (taip jos „subsidijuoja“ savo pigų eksportą) ir kad jos bando Europoje parduoti 60 000 t (14 000 Nyderlanduose, 10 000 Vokietijoje, 18 000 Prancūzijoje, 2 000 Ispanijoje, ir t. t.)“,

–        „pas Emesa ir Tycsa rasti užrašai: Konkurentų susitikimas siekiant užtikrinti Vidurio Europos rinkos kontrolę; („Europos klubo“ susitikimas): Situacijos Vokietijos ir Europos rinkose aptarimas. Buvo išsamiai aptartos kelių rūšių prekių kainos keliose Europos šalyse ir nustatytos minimalios kiekvienos prekės (pagal skersmenį) kainos (eurais) 2002 m. Nyderlandams, Belgijai, Prancūzijai, Austrijai, Šveicarijai, Vokietijai, Ispanijai ir Portugalijai bei susitarta dėl antkainio mažiausiems klientams Prancūzijoje ir Belgijoje. Klientams siūlytinų kainų didinimas [paaiškinamas] vielos gamybai skirtų strypų kainų ir elektros sąnaudų padidėjimu. Tačiau Emesa ir Tycsa pažymi, kad tikrasis kainų, sutartų dėl 2002 m., taikymas priklausys nuo atitinkamų Nedri derybų su Italijos ir Vengrijos gamintojomis“,

–        „Tycsa: [Nedri atstovas] su Italijos ir Vengrijos gamintojomis palaiko ryšį dėl taikytinų kainų, o [Nedri atstovas] informuos kitus klubo narius. Pažymėta, kad (kitų) metų kainos priklausys nuo šių pasitarimų rezultatų. Visos dalyvės sutaria, kad Pietų Europoje (Ispanija, Portugalija, Italija ir Graikija) viskas klostosi gerai, Vidurio Europoje (Vokietija, Nyderlandai, Belgija) – prastai ir kad Skandinavijoje kainų lygis laikosi“,

–        „Tycsa: dalyvės taip pat aptarė veiksmų dėl kliento Addtek koordinavimą: „Addtek [kitam konkurentui] skundėsi dėl mažų kainų, nes [kitas konkurentas] prekiavo mažesnėmis nei jos kainomis; ji pasakė: jeigu kitais metais [šis konkurentas] toliau taikys tokią kainų politiką, iš grupės Addtek jos daugiau negaus nė vieno kilogramo“,

–        „DWK („2001 m. spalio mėn.“): susitikimas su kitais koordinatoriais kiekvienoje šalyje siekiant detaliai aptarti kainas.“

367    Šiame susitikime dalyvavo nuolatinės narės ir Austria Draht.

368    Ši informacija gauta iš įvairių šaltinių: Nedri, DWK, Tycsa, Emesa ir Arcelor España (pastarosios atveju iš 2007 m. perduotų Emesa užrašų) (žr. ieškinio A.45 priedą, kiek tai susiję su Tycsa protokolu, surastu per patikrinimą, administracinės bylos p. 240–242, kiek tai susiję su DWK užrašais, atsiliepimo B.15 priedą ir administracinės bylos p. 11660, 28554 ir 28555, kiek tai susiję su Emesa protokolu ir užrašais).

369    Iš šių įrodymų matyti, kad 2001 m. rugsėjo 27 d. „Europos klubo“ susitikimas buvo aiškiai antikonkurencinio pobūdžio. Iš 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimo protokolų, kuriuos faktinių aplinkybių metų parengė Emesa ir Tycsa atstovai, taip pat aišku, kad per šį susitikimą buvo aptariamos Italijos gamintojams skirtinos eksporto kvotos, pardavimai ir planuojami 2002 m. pardavimai.

370    Reikia konstatuoti, kad viename iš Emesa ir viename iš Tycsa surašytų protokolų pranešama apie Austria Draht dalyvavimą šiame susitikime. Per patikrinimą rastas Tycsa surašytas protokolas šiuo klausimu yra svarbus, nes jame nurodyta ne tik Austria Draht atstovo, vieno iš jos vadovų pavardė ir pareigos, bet taip pat, kad per šį susitikimą kai kurie dalyviai pristatė juos pakeisiančius asmenis, o kiti pareiškė, jog pakeitė savo pirmtakus. Pavyzdžiui, šiame protokole pažymėta, kad „Austria Draht [buvo] ten pirmą kartą“ („Austria Draht tambien ha estado la primera vez alli“), o tai juo labiau patvirtina, jog šio sprendimo 340, 344 ir 350 punktuose minėti ir ginčijamame sprendime pakartoti Nedri teiginiai dėl Austria Draht atstovo dalyvavimo 1997 m. rugsėjo 25 d., 1998 m. spalio 14 d. ir 1998 m. lapkričio 9 d. „Europos klubo“ susitikimuose nepatikimi.

371    Tačiau atsakydamos į pranešimą apie kaltinimus ir dar kartą Bendrajame Teisme ieškovės nurodė, kad nors pripažįsta, jog Austria Draht atstovas Ro. dalyvavo šiame susitikime, vis dėlto taip pat reikėtų atsižvelgti į aplinkybę, kad, DWK atstovui T. pakvietus Ro. dalyvauti antikonkurenciniuose susitarimuose, šis atsisakė.

372    Vis dėlto reikia pažymėti, kad šis atsisakymas neišplaukia iš turimų įrodymų, kitaip nei, pavyzdžiui, atsisakymas, išplaukiantis iš P. iš Emesa surašyto protokolo, kai Tycsa atsakė „NO!“, vardijant numatytus koordinatorius įvairiose šalyse (atsiliepimo B.15 priedo p. 257).

373    Be to, ieškovės nurodo, kad Ro. dalyvavo tik dalyje 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimo, nes šio susitikimo dieną jis skrido lėktuvu iš Graco (Austrija) į Diuseldorfą (Vokietija) ir turėjo išvykti iš jo 13:45 (atgal skrendantis lėktuvas išskrenda 14:50). Taigi ieškovės nesutinka, kad iš temų, aptartų esant Ro., šis galėjo gauti informacijos apie kartelį ir jo bendrą veikimą.

374    Vis dėlto iš ieškovių pateiktų duomenų aišku, kad jos pripažįsta, jog Ro. galėjo būti 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimo vietoje (Drahthaus, Diuseldorfas) nuo 9:35 iki 13:45. Šio laikotarpio pakanka, kad jis būtų galėjęs dalyvauti susitikime, apie dalyvavimą kuriame aiškiai pranešama Tycsa surašytame protokole (žr. ieškinio 7 priedo p. 51 ir administracinės bylos p. 841–845).

375    Galiausiai reikia pažymėti, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar remdamasi bylos medžiaga Komisija gali tvirtinti, kad yra „duomenų, patvirtinančių, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose Europos mastu, todėl <...> žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“.

376    Taip yra 2001 m. rugsėjo 27 d. „Europos klubo“ susitikimo atveju.

377    Tačiau Bendrasis Teismas, kaip ir Komisija, nemano, kad yra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad Austria Draht dalyvavo „Europos klubo“ veikloje.

378    Iš tikrųjų ne tik iš minėto vienos iš nuolatinių narių Tycsa teiginio, iš kurio aišku, kad Austria Draht pirmą kartą dalyvavo „Europos klubo“ susitikime (žr. šio sprendimo 371 punktą), bet ir iš turimų duomenų matyti, kad Austria Draht nėra numatyta kaip koordinatorė Austrijoje ir kad, remiantis ieškovių šiuo klausimu pateikta informacija, minimali pardavimo kaina, taikytina įvairiose per susitikimą nurodytose šalyse 2002 m., neatitinka gerokai mažesnių pardavimo kainų, kurias Austria Draht taikė tais metais.

379    Reikia konstatuoti, kad, kaip pažymi ieškovės, nė viename paskesniame „Europos klubo“ susitikime nekalbama apie Austria Draht dalyvavimą. Šią aplinkybę reikia pažymėti, nes, kalbant apie kelis iš šių susitikimų, pranešama apie C. iš CB ir G., kuris Austria Draht inkriminuojamu laikotarpiu dirbo visų pirma CB, dalyvavimą.

380    Taip 2001 m. spalio 10 ar 11 d. Malpensoje (Italija) keturios nuolatinės „Europos klubo“ narės (Tréfileurope, Nedri, DWK ir Tycsa) susitiko su „Italijos klubo“ narėmis (Redaelli, CB, Itas, ITC, Tréfileurope Italia ir SLM); dėl šio susitikimo, kurio tikslas buvo „integracija su Italijos gamintojomis“, Komisija nurodo kelis informacijos šaltinius“.

381    Be to, 2001 m. lapkričio 6 d. Diuseldorfe nuolatinės „Europos klubo“ narės susitiko su „Italijos klubo“ narėmis (Redaelli, CB, Itas, ITC, ir Tréfileurope Italia); dėl šio susitikimo, kurio tikslas buvo „derybos dėl kvotų su Italijos gamintojomis“ ir klientų pasiskirstymas“, Komisija nurodo kelis informacijos šaltinius. Per šiuos susitikimus paminėtas koordinatorius Austrijoje taip pat yra asmuo, paminėtas per 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimą, t. y. DWK atstovas.

382    2002 m. birželio 5 ir 6 d. Diuseldorfe nuolatinės „Europos klubo“ narės (Tréfileurope, Nedri, WDI ir Tycsa) dar kartą susitiko su „Italijos klubo“ narėmis (Redaelli, CB ir Tréfileurope Italia); dėl šio susitikimo, kurio tikslas buvo „derybos dėl kvotų su Italijos gamintojomis“, Komisija nurodo kelis informacijos šaltinius. Panašūs susitikimai įvyko 2002 m. liepos 1 d. Diuseldorfe ir 2002 m. liepos 2 d. Milane (Italija), dalyvaujant C. iš CB ir G.

383    Jokia informacija, kurią Komisija nurodė atitinkamuose ginčijamo sprendimo 2 priedo skyreliuose, nepatvirtina Austria Draht kaltės. Jei Austria Draht būtų dalyvavusi „Europos klube“ skaičiuojant nuo 2001 m. rugsėjo 27 d. Diuseldorfe įvykusio susitikimo, viena ar kita iš šešių gamintojų, kurios buvo nuolatinės „Europos klubo“ narės ir bendradarbiavo su Komisija per administracinę procedūrą, neabejotinai būtų galėjusios įrodyti tokį dalyvavimą, o šiuo atveju taip nėra.

384    Be to, negalima teigti, kad kartu su C. iš CB dalyvaudamas „Europos klubo“ susitikime, kad galėtų aptarti eksporto kvotas, kurios turėjo būti suteiktos pagrindinėms Italijos gamintojoms siekiant sumažinti šių už Italijos ribų daromą konkurencinį spaudimą, G. ir Austria Draht sudarė vieną ekonominį vienetą. Iš tiesų, kaip buvo patvirtinta per posėdį atsižvelgiant į šalių atsakymus į atitinkamus Bendrojo Teismo klausimus, Austria Draht atstovui Italijoje pavestos atstovavimo funkcijos aiškiai neapima tokio klausimo.

385    Be to, remiantis bylos medžiagoje esančiais duomenimis neįmanoma įrodyti, kad G. perdavė Austria Draht tam tikrą informaciją apie pasitarimų, kuriuose dalyvavo CB naudai, turinį (žr. šio sprendimo 171 ir paskesnius punktus).

386    Todėl ginčijamo sprendimo 653 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai nurodo, kad „Austria Draht per G. dalyvavo bent šešiuose susitikimuose, skirtuose „Europos klubo“ plėtrai, t. y. 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikime (apie G. dalyvavimą šiame susitikime, kaip ir C. iš CB, nepranešama, tačiau patvirtintas Austria Draht vadovo dalyvavimas) (žr. šio sprendimo 370 punktą), 2001 m. spalio 10 ir 11 d. susitikimuose, 2001 m. lapkričio 6 d. susitikime, per kurį G. kartu su A (Itas) ir C. (CB) buvo įvardytas kaip vienas iš galimų nacionalinių koordinatorių Italijoje, 2002 m. birželio 5 ir 6 d. susitikimuose, 2002 m. liepos 1 d. susitikime ir 2002 m. liepos 2 d. susitikime (žr. šio sprendimo 305 punktą).

387    Galiausiai iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisija gali remtis įrodymais, kurių turi dėl, pirma, 1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo“ susitikimo ir, antra, 2001 m. rugsėjo 27 d. „Europos klubo“ susitikimo, ne tam, kad įrodytų Austria Draht dalyvavimą „Europos klube“ – o to ji, beje, neįrodė dėl galbūt pernelyg suskaidyto ir izoliuoto šių įrodymų pobūdžio – o kaip „duomenimis, patvirtinančiais, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose Europos mastu, todėl <...> žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“.

388    Nors šie duomenys leidžia nustatyti, kad Austria Draht žinojo apie bendrąjį planą ir atitinkamai vieno pažeidimo paneuropinį mastą, vis dėlto jų nėra tiek „daug“, kaip tvirtino Komisija ginčijamame sprendime.

c)     Duomenys, įrodantys, kad per atstovą buvo žinoma apie kartelį

389    Pagaliau ieškovės pažymi, kad jei Bendrasis Teismas nuspręstų, kad joms gali būti priskirtas Austria Draht atstovo Italijoje elgesys, į bendrojo plano žinojimą negali būti atsižvelgta siekiant taip įrodyti Austria Draht dalyvavimą darant vieną pažeidimą.

390    Šiuo klausimu reikia priminti, kad Komisija ginčijamame sprendime iš tikrųjų neteisingai nusprendė, jog Austria Draht taip pat žinojo apie bendrąjį planą dėl to, kad G. kartu su C. iš CB dalyvavo keliuose „Europos klubo“ susitikimuose; kalbant apie šiuos susitikimus, negalima teigti, kad G. juose dalyvavo Austria Draht naudai, nes jo atitinkami įgaliojimai nebuvo patvirtinti sutartyje (žr. šio sprendimo 379–386 punktus).

391    Dėl „Italijos klubo“ susitikimų, kuriuose buvo kalbama apie „Europos klubą“, taip pat reikia pažymėti, kad apie G. dalyvavimą daugelyje šių susitikimų, visų pirma tuose, kuriuose Redaelli arba Tréfileurope Italie „Italijos klubo“ nariams pristatė „Europos klubo“ veiklos gaires (pavyzdžiui, 1997 m. gruodžio 16 d., 2000 m. rugsėjo 26 ir 27 d. ar 2001 m. liepos 12 d. susitikimai), nepranešama. Tai galima paaiškinti aplinkybe, kad G. buvo suvokiamas veikiau kaip komercinio, o ne aukštesnio lygmens, kuriuo priimami sprendimai, dalyvis.

392    Vis dėlto, kaip nurodo Komisija, panašu, kad per kelis „Italijos klubo“ susitikimus, kuriuose G. dalyvavo kaip Austria Draht naudai veikiantis atstovas Italijoje, buvo aptariami ne tik vidiniai „Italijos klubo“ klausimai, bet ir jo išorinis klausimas, t. y. kad pagrindinės Italijos gamintojos turi pasidalyti eksporto į kitas Europos šalis kvotą.

393    Pavyzdžiui, iš su 2000 m. rugsėjo 19 d. „Italijos klubo“ susitikimu susijusių įrodymų, išnagrinėtų su pirmuoju pagrindu, matyti, kad nors šis susitikimas vyko dėl klientų pasidalijimo Italijos rinkoje, o tai greičiausiai domino Austria Draht, nes šiame susitikime dalyvavo jos atstovas Italijoje, taip pat buvo kalbama apie eksportą ir apie tai, jog SLM nenori priklausyti „Europos klubui“ (žr. šio sprendimo 245 punktą). Šiomis aplinkybėmis galima teigti, kad ir Austria Draht žinojo savo atstovo Italijoje gautą informaciją, nes taip būna esant vienam ekonominiam vienetui, kurį jos kartu sudaro.

394    Tokiu atveju Komisija neturi įrodyti, kad atstovaujamoji bendrovė žinojo apie atstovo antikonkurencinį elgesį. Pagal sutartį, kai dukterinė bendrovė yra visiškai arba beveik visiškai kontroliuojama savo patronuojančiosios bendrovės arba kai darbuotojas veikia savo darbdavio interesais, atstovas privalo veikti atstovaujamosios bendrovės naudai ir sudaro su ja vieną ekonominį vienetą.

395    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia skirti:

–        pirma, „Italijos klubo“ susitikimus, kuriuose dalyvavo G. ir buvo aptariami ne tik vidiniai „Italijos klubo“ klausimai, bet ir „Italijos klubo“ paneuropinio masto klausimai, kuriuos G. sprendė tiek kaip CB atstovas, tiek kaip Austria Draht „naudai“ veikiantis atstovas Italijoje,

–        antra, pačius „Europos klubo“ susitikimus, kuriuose G. dalyvavo ne kaip Austria Draht atstovas Italijoje, o būtinai kaip CB atstovas, o tai neleidžia nustatyti, kad G. ir Austria Draht sudaro vieną ekonominį vienetą.

C –  Išvada dėl antrojo pagrindo

396    Taigi Komisija gali daryti išvadą, kad, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 116–128 punktuose, visų pirma 120 ir 124 punktuose, primintą teismo praktiką, Austria Draht dalyvavo darant vieną sudėtinį pažeidimą dėl šių priežasčių:

–        pirma, Austria Draht „nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d. tiesiogiai dalyvavo <...> „Italijos klubo“ veikloje tarpininkaujant jos prekybos atstovui Italijoje, <…>, [G.]“ (ginčijamo sprendimo 769 konstatuojamoji dalis);

–        antra, net jei Austria Draht nėra atsakinga už tiesioginį dalyvavimą „Ciuricho klubo“ arba „Europos klubo“ veikloje, yra tam tikrų duomenų, „patvirtinančių, kad Austria Draht retkarčiais dalyvavo antikonkurenciniuose pasitarimuose paneuropiniu mastu, todėl iš anksto žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“ (ginčijamo sprendimo 652 konstatuojamoji dalis).

397    Išvada dėl Austria Draht dalyvavimo paneuropinio masto kartelyje taip pat gali būti padaryta remiantis tiek tiesioginiu vieno iš jos atstovų dalyvavimu 1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo“ susitikime ir 2001 m. rugsėjo 27 d. „Europos klubo“ susitikime, tiek G. per „Italijos klubo“ susitikimus, susijusius ir su Italijos rinkos vidiniais klausimais, ir su tam tikrais paneuropiniais ĮPA sektoriaus klausimais, nagrinėjamais atsižvelgiant į šios rinkos dalyvių nuomonę, sužinota informacija.

398    Nors visų duomenų, kuriais Komisija remiasi siekdama įrodyti kartelio paneuropinio masto žinojimą, vertinamų atskirai, negalima laikyti pakankamai įtikinamais, visų jų, vertinamų kartu, pakanka norint įrodyti, kad Austria Draht žinojo apie kartelio paneuropinį mastą, kaip jis suprantamas pagal šiame sprendime nurodytą teismo praktiką.

399    Todėl reikia atmesti antrąjį pagrindą.

IV –  Dėl trečiojo pagrindo, susijusio aplinkybėmis, į kurias reikia atsižvelgti vertinant sankciją

400    Pirmiausia, jei voestalpine ir Austria Draht galėtų būti kaltinamos dėl vieno pažeidimo taip, kaip jį apibrėžė Komisija, jos nurodo, kad apskaičiuodama joms skirtą baudą Komisija padarė šiurkščių klaidų, nes neatsižvelgė į tai, jog Austria Draht dalyvavo kartelyje kaip nepagrindinė dalyvė.

401    Pateikdamos šį pagrindą ieškovės remiasi trijų rūšių kaltinimais, susijusiais su, pirma, proporcingumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimu, antra, kai kurių 2006 m. gairių nuostatų pažeidimu, konkrečiai kalbant, klaidingu papildomo dydžio nustatymu ir neatsižvelgimu į lengvinančias aplinkybes, siejamas su neatsargumu arba menku dalyvavimu kartelyje, ir, trečia, teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu.

402    Trečios rūšies kaltinimus reikia iš karto atmesti. Šiuo klausimu ieškovės nurodo, kad du kartus iš dalies pakeisdama pradinį sprendimą jau suėjus ieškinio pareiškimo terminui Komisija pažeidė jų teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Be to, ieškovės pažymi, kad ginčijamame sprendime Komisija dėl 2002 m. balandžio 30 d. susitikimo pirmą kartą pateikė kaltinimą, dėl kurio jos nebegalėjo pateikti pirminių pastabų.

403    Tačiau, viena vertus, panašu, kad per procesą Bendrajame Teisme ieškovės turėjo galimybę gauti pakeičiančių sprendimų kopijas, taip pat galėjo dėl jų pateikti savo pastabas, kaip tai matyti iš šio sprendimo 44–48 punktų. Taigi ieškovės nebegali remtis teisės į gynybą ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimu, kiek tai susiję su pakeitimais, padarytais pradiniame sprendime pirmuoju ir antruoju keičiančiais sprendimais.

404    Kita vertus, dėl ginčijamame sprendime pateiktų galutinių Komisijos samprotavimų dėl 2002 m. balandžio 30 d. susitikimo visų pirma darytina išvada, kad, konkrečiai kalbant, tame sprendime pateiktas ne naujas kaltinimas, o naujas įrodymo, apie kurį ieškovėms jau buvo pranešta, aiškinimas. Be to, pasikeitus Komisijos analizei šiuo klausimu ieškovės pateikė pastabas dėl pranešimo apie kaltinimus. Maža to, reikia pažymėti, kad jos galėjo pateikti savo pastabas dėl šios naujos analizės pateikdamos šį ieškinį, o Bendrasis Teismas, jeigu reikia, gali priimti sprendimą dėl su šiuo susitikimu susijusių įrodymų įrodomosios vertės. Šiuo klausimu darytina nuoroda į šio sprendimo 264–270 punktus, kuriuose Bendrasis Teismas išreiškia nuomonę dėl ieškovių argumentų, susijusių su 2002 m. balandžio 30 d. susitikimu.

A –  Dėl proporcingumo principo pažeidimo

405    Ieškovių teigimu, 22 mln. eurų bauda yra neproporcinga, palyginti su joms inkriminuojamais veiksmais. Bauda skirta dėl išimtinių teisių neturinčio atstovo „Italijos klube“ elgesio, apie kurį Austria Draht nieko nežinojo, turint omenyje, kad ji nebuvo kaltinama dalyvavimu kituose antikonkurenciniuose susitarimuose. Be to, šis atstovas, kaip ir kitos „Italijos“ klubo dalyvės, ginčija aplinkybę, jog Austria Draht šiame klube buvo atstovaujama, ir teigia, kad bet kuriuo atveju ši įmonė negali būti laikoma svarbia „Italijos klubo“ nare. Turint omenyje tokią situaciją, ieškovėms reikėtų skirti tik simbolinę baudą. Tuo atveju, jei simbolinė bauda nebūtų tinkama, nustatant baudos dydį reikia atsižvelgti tik į Austria Draht Italijoje atliktus ĮPA pardavimus, o ne ĮPA pardavimus visoje EEE. Nagrinėjamu atveju baudos dalis, susijusi su žinojimu apie susitarimus Europoje (atskirai ir net nepatvirtinus šių susitarimų), yra apie 19 mln. eurų. Remiantis pardavimais Italijoje ir Komisijos taikyta metodika, bauda turi būti tik 3,1 mln. eurų. Be to, Komisija nesugebėjo pagrįsti baudos proporcingumo, kai teigė, pirma, kad sunkumo vertinimas susijęs tik su pačiu pažeidimu ir, antra, kad ieškovių padėtis nelaikytina lengvinančia aplinkybe, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gaires. Komisija turi atsižvelgti į kiekvienos aptariamos įmonės elgesį ir vaidmenį, kurį kiekviena jų vaidino derinant veiksmus. Jei ieškovės kaltinamos tik dėl dalyvavimo „Italijos klube“, atitinkama rinka apskaičiuojant baudą bet kuriuo atveju yra tik Italija (ieškinio 219–233 punktai ir dubliko 79–87, 99 ir 100 punktai).

406    Komisijos nuomone, nors tiesa, kad vienintelis Austria Draht pateiktas kaltinimas yra tas, jog ji yra „Italijos klubo“ „narė“, todėl dalyvavo šiame klube sudarytuose susitarimuose, vis dėlto Austria Draht taip pat dalyvavo keliuose „Europos klubo“ susitikimuose. Turint omenyje „Italijos klubo“ susitarimų geografinį mastą ir jų glaudų ryšį su paneuropiniais susitarimais, galima teigti, kad Austria Draht „dalyvavo“ visame kartelyje. Todėl nėra neproporcinga baudos dydžio nustatymą grįsti ĮPA pardavimais Europoje, nes dalyvavimas nėra apribotas tik Italija (atsiliepimo 93 ir 98 punktai ir tripliko 51–54 punktai).

407    Siekiant išnagrinėti šiuos argumentus reikia priminti principus, kurie taikomi nustatant už konkretų įmonės dalyvavimą darant konkurencijos teisės pažeidimą skirtinos baudos dydį.

1.     Sankcijos proporcingumas atsižvelgiant į visas aplinkybes

408    Iš Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalies matyti, kad bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką.

409    Šiuo klausimu SESV 101 straipsnio 1 dalyje ir EEE 53 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodyta, kad su bendrąja rinka yra nesuderinami susitarimai ir suderintieji veiksmai, kuriais siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti pirkimo ar pardavimo kainas ar kokias nors kitas prekybos sąlygas arba riboti ar kontroliuoti gamybą arba rinkas. Tokios rūšies pažeidimai, ypač kai kalbama apie horizontaliuosius kartelius, teismo praktikoje laikomi ypač sunkiais, nes jie daro tiesioginį poveikį esminiams konkurencijos atitinkamoje rinkoje parametrams (1999 m. kovo 11 d. Sprendimo Thyssen Stahl / Komisija, T‑141/94, Rink., EU:T:1999:48, 675 punktas).

410    Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalį Komisija gali skirti baudas įmonėms, jeigu jos daro tokį pažeidimą, tačiau vienai įmonei pažeidimo dalyvei skiriama bauda negali viršyti 10 % jos bendrosios apyvartos praėjusiais ūkiniais metais. Šio reglamento 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatant skirtinos baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.

411    Šiuo atžvilgiu iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad nustatant baudų dydį reikia atsižvelgti į visus veiksnius, leidžiančius įvertinti pažeidimų sunkumą, kaip antai kiekvienos šalies vaidmenį darant pažeidimą ir tokio pobūdžio pažeidimo pavojų Sąjungos tikslams (žr. 2000 m. kovo 15 d. Sprendimo Cimenteries CBR ir kt. / Komisija, T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, Rink, EU:T:2000:77, 4949 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Kai pažeidimą padaro kelios įmonės, reikia išnagrinėti kiekvienos jų dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą (žr. 1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Hercules Chemicals / Komisija, C‑51/92 P, Rink., EU:C:1999:357, 110 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

412    Be to, į aplinkybę, kad įmonė dalyvavo ne visose kartelio sudedamosiose dalyse arba kad jos vaidmuo, atliekamas sudedamosiose dalyse, kuriuose ji dalyvavo, buvo nesvarbus, reikia atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumą, o prireikus ir nustatant baudos dydį (119 punkte minėtų sprendimų Komisija / Anic Partecipazioni, EU:C:1999:356, 90 punktas ir Aalborg Portland ir kt. / Komisija, EU:C:2004:6, 86 punktas) (žr. šio sprendimo 124 punktą).

413    Esant vienam pažeidimui, kuris suprantamas kaip sudėtinis pažeidimas, apimantis visus susitarimus ir suderintus veiksmus atskirose rinkose, kur ne visi pažeidėjai vykdo veiklą arba gali tik iš dalies žinoti apie bendrąjį planą, sankcijos turi būti individualizuojamos taip, kad būtų susietos su atitinkamų įmonių veiksmais ir požymiais (pagal analogiją žr. 2007 m. birželio 7 d. Sprendimo Britannia Alloys & Chemicals / Komisija, C‑76/06 P, Rink., EU:C:2007:326, 44 punktą).

414    Šiomis aplinkybėmis proporcingumo principas reiškia, kad bauda turi būti nustatyta proporcingai veiksniams, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant patį objektyvų pažeidimo sunkumą ir sunkumą, susijusį su baudžiamos įmonės dalyvavimu darant pažeidimą (šiuo klausimu dėl objektyvaus pažeidimo sunkumo, kaip jis suprantamas pagal 2006 m. gairių 22 ir 23 punktus, ir sunkumo, susijusio su baudžiamos įmonės dalyvavimu darant pažeidimą, vertinamo atsižvelgiant į šios įmonės aplinkybes, kaip jis suprantamas pagal minėtų gairių 27 ir paskesnius punktus, skirtumo žr. 2006 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Jungbunzlauer / Komisija, T‑43/02, Rink., EU:T:2006:270, 226–228 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

415    Skirdama sankcijas už su karteliais susijusį konkurencijos teisės pažeidimą Komisija turi stengtis individualizuoti bausmes už pažeidimą, atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pažeidėjo padėtį (šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Lucite International ir Lucite International UK / Komisija, T‑216/06, EU:T:2011:475, 87 ir 88 punktus; 2013 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Hansa Metallwerke ir kt. / Komisija, T‑375/10, EU:T:2013:475, 80 punktą ir 2014 m. gegužės 14 d. Sprendimo Donau Chemie / Komisija, T‑406/09, Rink., EU:T:2014:254, 92 punktą). Tačiau pažeidėjas, kuris nėra atsakingas už tam tikras vieno pažeidimo dalis, negali vaidinti kokio nors vaidmens vykdant tas dalis. Dėl ribotos jam inkriminuojamo pažeidimo apimties konkurencijos teisės pažeidimas neišvengiamai mažiau sunkus nei pažeidimas, kuriuo kaltinami visose jo dalyse dalyvavę pažeidėjai.

416    Praktiškai, kaip, pavyzdžiui, ginčijamame sprendime, bausmė už pažeidimą gali būti individualizuojama įvairiose baudos nustatymo stadijose.

417    Pirma, įmonės dalyvavimo darant pažeidimą ypatumą Komisija gali pripažinti vertindama objektyvų vieno pažeidimo sunkumą. Nagrinėjamu atveju veiksniai, į kuriuos ji atsižvelgė šioje stadijoje, buvo faktinis (Fundia, dalyvavusios derinant veiksmus tik dėl Addtek, atvejis) arba geografinis (Socitrel, Fapricela ir Proderac, dalyvavusių tik „Ispanijos klubo“ veikloje, susijusioje tik su Ispanija ir Portugalija, atvejis) dalyvavimo darant vieną pažeidimą apribojimas ir pavėluotas sužinojimas apie jo paneuropinį mastą (minėtų įmonių atveju 2001 m. gegužės mėn.).

418    Dėl Austria Draht iš ginčijamo sprendimo 947–949 konstatuojamųjų dalių aišku, kad įvertinusi vieno pažeidimo geografinę apimtį Komisija atmetė ieškovių prašymą neatsižvelgti į ĮPA pardavimų Ispanijoje ir Portugalijoje vertę, nes Austria Draht nebuvo aktyvi „Ispanijos klubo“ dalyvė, motyvuodama tuo, kad šios dvi šalys taip pat patenka į „Italijos klubo“ geografinę apimtį.

419    Komisijos argumentai šiuo klausimu, kiek tai susiję su ieškovėmis, pagrįsti, kaip ji tvirtina savo rašytiniuose dokumentuose, paties pažeidimo sunkumo vertinimu, t. y. kelių veiksnių, pavyzdžiui, vieno pažeidimo pobūdžio, visų susijusių šalių bendros rinkos dalies, pažeidimo geografinės apimties, bendro kartelio įgyvendinimo arba neįgyvendinimo (žr. 2006 m. gairių 22 punktą), o ne vienos ar kitos įmonės konkretaus dalyvavimo darant pažeidimą vertinimu.

420    Antra, įmonės dalyvavimo darant pažeidimą ypatumą Komisija gali pripažinti vertindama 2006 m. gairių 29 punkte nurodytas lengvinančias aplinkybes, kai atlieka bendrą visų svarbių lengvinančių aplinkybių vertinimą (žr. 2006 m. gairių 27 punktą). Nors nė viena įmonė, įskaitant ieškoves, negalėjo pateikti Komisijos prašomo įrodymo, jog pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, Komisija pripažino, kad Proderac ir Trame (Emme) vaidmuo buvo ne toks svarbus kaip kitų kartelio dalyvių, todėl jų bauda turėjo būti sumažinta (konkrečiai šiuo atveju 5 %).

421    Tačiau Komisija nusprendė, kad ieškovės neįrodė, jog Austria Draht dalyvavimas darant vieną pažeidimą buvo tikrai menkesnis nei kitų. Įrodymų, kurių Komisija reikalauja, kad šis kriterijus būtų patenkintas, lygis yra aukštas, nes norinti šia aplinkybe pasinaudoti įmonė turi įrodyti, „kad per laikotarpį, per kurį buvo prisijungusi prie neteisėtų susitarimų, [ji] iš esmės tų susitarimų nevykdė, rinkoje veikdama pagal konkurencijos principus“.

422    Šiuo klausimu Komisija nusprendė, kad Austria Draht pateiktų 1998–2001 m. (kvotų aspektas) ir 2001–2002 m. (kainų aspektas) pardavimo rodiklių nepakanka, nes juos patvirtino tik Austria Draht, ir kad bet kuriuo atveju kartais pasitaikantys sukčiavimai dėl nustatytų kainų, kvotų arba klientų pasiskirstymo savaime neįrodo, kad šalis nevykdė slaptų susitarimų (ginčijamo sprendimo 1016 ir 1018 konstatuojamosios dalys).

423    Trečia, įmonės dalyvavimo darant pažeidimą ypatumą Komisija gali pripažinti jau įvertinusi objektyvų pažeidimo sunkumą arba atitinkamų įmonių nurodytas lengvinančias aplinkybes. Pavyzdžiui, 2006 m. gairių 36 punkte nurodyta, kad tam tikrais atvejais Komisija gali skirti simbolinę baudą, o šių gairių 37 punkte pažymėta, kad atsižvelgusi į konkrečios bylos ypatumus ji gali nukrypti nuo bendrų baudų apskaičiavimo metodų.

424    Nagrinėjamu atveju nei pradinėje paties pažeidimo sunkumo vertinimo stadijoje, nei paskesnėje lengvinančių aplinkybių vertinimo stadijoje ar bet kurioje kitoje stadijoje Komisija, nustatydama baudos dydį, nesutiko atsižvelgti į ieškovių nurodytą ypatingą padėtį.

425    Todėl, nesant menkiausios lengvinančios ar ypatingos aplinkybės, Komisija pritaikė ieškovėms tą pačią formulę, kurią taikė bausdama įmones, dalyvavusias visose bendro kartelio sudedamosiose dalyse, o ne tik kai kuriose iš jų. Štai ši formulė: 19 % atitinkamos įmonės ĮPA pardavimų EEE vertės (atsižvelgiant į paties pažeidimo sunkumą) dauginami iš dalyvavimo darant pažeidimą metų ir mėnesių skaičiaus (konkrečiai Austria Draht dalyvavimo darant pažeidimo trukmės), prie jų (kaip papildomas dydis) pridedama 19 % atitinkamos įmonės ĮPA pardavimų EEE vertės.

426    Kadangi ieškovių atveju remiantis šia formule gauta 22 mln. eurų bauda neviršijo 10 % atitinkamos įmonės bendrosios apyvartos iki sankcijos skyrimo ėjusiais ūkiniais metais, Komisija ginčijamame sprendime skyrė šią sankciją.

2.     Dėl atsižvelgimo į ypatingą ieškovių padėtį

427    Šioje byloje Bendrasis Teismas turi išnagrinėti, ar nubaudusi ieškoves 22 mln. eurų dydžio bauda, apskaičiuota atsižvelgus į visus Austria Draht ĮPA pardavimus EEE, paties pažeidimo objektyvų sunkumą, Austria Draht dalyvavimo tarpininkaujant G. „Italijos klubo“ veikloje trukmę ir nenustačius jokių lengvinančių aplinkybių (žr. šio sprendimo 103–115 punktus) Komisija tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taip pasielgusi skyrė proporcingą sankciją už Austria Draht inkriminuojamą vieną pažeidimą.

a)     Dalyvavimo „Italijos klubo“ veikloje sąlygos

428    Dėl dalyvavimo „Italijos klubo“ veikloje, siekiant įvertinti Austria Draht skirtiną sankciją atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta dėl pirmojo pagrindo, galima pateikti tris pastabas.

429    Pirma, beje, kaip teigia Komisija, „Italijos klubo“ sudarytų susitarimų geografinė apimtis peržengia Italijos ribas. Be savo itališko aspekto šis klubas taip pat leido tam tikroms įmonėms, t. y. branduoliui, kurį sudarė Redaelli, CB, ITC ir Itas (vykdanti veiklą Italijoje), taip pat Tréfileurope (vykdanti veiklą Italijoje ir likusioje Europos dalyje) ir kitoms mažesnėms Italijos įmonėms (pavyzdžiui, SLM), koordinuoti Italijos gamintojų pastangas eksportuojant ir kartu apibrėžti bendrą politiką atsakant į kitų Europos šalių gamintojų (pavyzdžiui, Tycsa, Nedri ir DWK, kurios kartais dalyvavo „Italijos klubo“ veikloje) bandymus apriboti šias pastangas siūlant Italijos gamintojoms eksporto į likusią Europos dalį kvotą.

430    Tačiau reikia konstatuoti, kad Austria Draht, kuri nėra į likusią Europos dalį eksportuojanti Italijos gamintoja, nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti „Italijos klubo“ narių veiksmuose, kuriais buvo siekiama koordinuoti jų pastangas eksportuojant. Į šį veiksnį reikia atsižvelgti vertinant ieškovėms skirtinos sankcijos dydį.

431    Antra, svarbu pažymėti, kad bet kuriuo atveju Austria Draht atstovas „Italijos klube“ negalėjo Austria Draht naudai atlikti daugiau veiksmų nei jam buvo pavesta, t. y. kiek tai susiję su ĮPA, „atstovauti tik Italijoje“. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad „Italijos klubo“ dalyvės (pavyzdžiui, Tréfileurope, ITC ar CB) puikiai žinojo apie Austria Draht G. pavestos veiklos pobūdį.

432    Nėra jokių įrodymų, kad apie G. buvo manoma, jog jis gali atstovauti Austria Draht už Italijos ribų.

433    Į tokį apribojimą taip pat reikia atsižvelgti vertinant ieškovėms skirtinos sankcijos dydį, nes šis veiksnys taip pat gali apriboti geografinę G. elgesio „Italijos klube“ apimtį. Reikia pažymėti, kad Komisija žino apie tokį ribojimą, nes G. elgesį „Europos klube“ priskiria ne Austria Draht, o tik CB. Taip ginčijamo sprendimo 1.1 priedo dalyje „paneuropiniai susitarimai: „Europos klubas“ (1997–2002 m.)“ nurodytos tokios šiuose susitarimuose „dalyvavusių asmenų pavardės“: Ra. ir Ro., atstovavusių Austria Draht, o G. pavardė buvo nurodyta tarp kitų asmenų, atstovavusių CB, pavardžių. Tas pats pažymėta ginčijamo sprendimo 2 priede, susijusiame su „Europos klubu“. Tačiau ginčijamo sprendimo 1.2 priedo dalyje, susijusioje su „Italijos klubu“, G. pavardė paminėta ir kaip Austria Draht atstovo (kalbama apie jos „prekybos atstovą Italijoje“), ir kaip – CB (per Studio Crema).

434    Trečia, reikia pažymėti, kad nesvarbu, ką G. būtų galėjęs padaryti „Italijos klube“ (Austria Draht ar kitos bendrovės naudai), Komisija neįrodė, kad Austria Draht apie tai žinojo. Tokio žinojimo nepatvirtina nė vienas bylos medžiagos elementas ir, kaip pripažįsta Komisija, nė vienas iš G. ir Austria Draht susirašinėjimo dokumentų, pateiktų atsakant į Komisijos prašymą pateikti informacijos.

435    Nors galima tiesiogiai Austria Draht priskirti G. elgesį „Italijos klube“, nes šis elgesys yra veiksmų, kuriuos atstovas atliko Austria Draht naudai, dalis, nesvarbu, ar Austria Draht apie juos žinojo, ar ne, šis atstovas gali būti laikomas CB pagalbiniu organu tik tada, kai neatlieka veiksmų Austria Draht naudai.

436    Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad nagrinėjant faktus ir nustatant sankcijos dydį reikia atsižvelgti į tai, kad geografiškai G. elgesys „Italijos klube“ turėjo apsiriboti Italija, nes, pirma, jo atstovavimo sutartis buvo ribota, antra, nėra įrodymų, kad neveikdamas Austria Draht naudai, kai prekiavo jos prekėmis Italijoje, G. vis tiek perduodavo jai informaciją su Italija nesusijusiais šio klubo veiklos klausimais, kurią galėjo jame gauti. Iš tiesų, jei šiuo atveju taip būtų, o taip nebuvo, Austria Draht būtų galėjusi pakoreguoti savo elgesį rinkose, kuriose taip pat vykdė veiklą (pavyzdžiui, Austrijos rinka arba Belgijos ir Nyderlandų rinkos).

b)     Nedalyvavimas „Europos klubo“ veikloje ir kitose susitarimuose

437    Dėl nereguliaraus Austria Draht dalyvavimo „Europos klubo“ veikloje pasekmių išnagrinėjus antrąjį pagrindą matyti, kad vien aplinkybės, jog Austria Draht galėjo žinoti apie paneuropinį kartelio mastą, nepakanka siekiant įrodyti, kad buvo galima atsižvelgti į šiose rinkose, kurių atžvilgiu Austria Draht antikonkurencinis elgesys neįrodytas, atliktų pardavimų vertę.

438    Iš ginčijamo sprendimo aišku, kad Komisija nenusprendė, jog Austria Draht dalyvavo „Europos klubo“ veikloje, be to, ji taip nenusprendė ir dėl kitų bendro kartelio sudedamųjų dalių (žr. šio sprendimo 460–462 punktus). „Dalyvavimas retkarčiais“, kurį patvirtina „duomenys“, beje, ne tokie gausūs, kaip teigia Komisija, ir leidžiantis daryti išvadą, kad „todėl“ Austria Draht „iš anksto žinojo apie paneuropinį kartelio mastą“, nėra prilyginamas faktiniam ir ilgalaikiam dalyvavimui „Europos klubo“ veikloje. Nagrinėjamu atveju negali būti peržengtos sprendime padaryto teiginio, kad Austria Draht nedalyvavo „Europos klubo“ ir juo labiau „Ciuricho“ ir „Ispanijos“ klubų veikloje ar „Pietų susitarime“, ribos.

439    Beje, šis teiginys gali būti grindžiamas keliais bylos medžiagos elementais, parodančiais Austria Draht norą kitose nei Italija rinkose atsiriboti nuo bet kokio veiksmų dėl kainų, prekių kiekių arba klientų koordinavimo.

440    Šiuo klausimu, be kitų elementų, galima remtis komerciniais duomenimis, kuriuos ieškovės pateikė atsakydamos į pranešimą apie kaltinimus tam, kad įrodytų savo konkurencinį elgesį. Nagrinėjamu atveju Komisija ginčijamame sprendime iškart atmetė šiuos duomenis, motyvuodama tuo, kad juos patvirtino tik Austria Draht (ginčijamo sprendimo 1018 konstatuojamoji dalis). Tačiau, esant abejonių dėl informacijos, kurią kaltinama bendrovė pateikė siekdama apsiginti nuo administracinės institucijos jai mestų kaltinimų, teisingumo, Komisija galėjo lengvai patikrinti iš įvairių suinteresuotųjų asmenų gautą informaciją išsiųsdama jiems prašymą pateikti informacijos. Bendrai kalbant, Komisija taip pat priminė, kad „kartais pasitaikantys sukčiavimai dėl nustatytų kainų ir / arba kvotų arba klientų pasiskirstymo savaime neįrodo, kad šalis nevykdė slaptų susitarimų“ (ginčijamo sprendimo 1016 ir 1018 konstatuojamosios dalys). Tačiau tokio motyvo nepakanka siekiant paneigti bet kokią tikslių ir išsamių duomenų dėl reikšmę turinčių laikotarpių svarbą. Tokie duomenys yra svarbūs įrodymai, į kuriuos turi būti atsižvelgta įrodant, kad nurodytas elgesys neturi slapto susitarimo požymių.

441    Ne tik aiški Komisijos išvada, kad ieškovės nedalyvavo bendrame kartelyje, kiek tai susiję su „Europos klubu“, bet ir netiesioginė ir neišvengiama išvada dėl kitų šio kartelio sudedamųjų dalių („Ciuricho klubas“, „Ispanijos klubas“, „Pietų susitarimas“, <...>) yra elementas, į kurį Komisija turėtų atsižvelgti vertindama ieškovėms skirtiną sankciją.

B –  Išvada dėl proporcingumo principo pažeidimo

442    Taigi iš to, kas išdėstyta, aišku, kad ieškovėms skirta sankcija yra neproporcinga; nubaudusi ieškoves 22 mln. eurų dydžio bauda, apskaičiuota atsižvelgus į visus Austria Draht ĮPA pardavimus EEE, paties pažeidimo objektyvų sunkumą, Austria Draht dalyvavimo tarpininkaujant G. „Italijos klubo“ veikloje trukmę ir nenustačiusi jokių lengvinančių aplinkybių Komisija neatsižvelgė į Austria Draht padėties ypatumą.

443    Konkrečiai kalbant, Komisijos ieškovėms skirtoje sankcijoje visai neatsižvelgta į tai, kad Austria Draht dalyvavo tik vienoje vieno pažeidimo dalyje („Italijos klubo“ veikloje, tarpininkaujant G.) ir kad dėl šios dalies, net nesant atitinkamų įrodymų, negali būti nuspręsta, kad tiek tokio dalyvavimo tikslas, tiek pasekmės galėjo neapsiriboti Italijos teritorija.

444    Kaip aiškiai nurodo ieškovės, dėl ginčijamame sprendime pripažinto fakto, kad Austria Draht nedalyvavo visose susitarimuose, už kuriuos Komisija skyrė sankciją, joms nebuvo skirta mažesnė bauda. Atvirkščiai, pripažinusi, kad Europos lygmeniu Austria Draht nedalyvavo kartelyje, ir, nesant įrodymų, patvirtinančių, jog Austria Draht elgesys už Italijos teritorijos ribų buvo antikonkurencinis, Komisija joms skyrė baudą, apskaičiuotą remiantis jų pardavimais Europoje, dėl ko ieškovėms buvo skirta bauda, tapati tai, kuri būtų buvusi skirta, jeigu joms būtų priskirtas Austria Draht dalyvavimas visose vieno pažeidimo sudedamosiose dalyse.

445    Nagrinėjamu atveju pagal proporcingumo principą Komisija, apskaičiuodama ieškovėms skirtos baudos dydį, privalėjo atsižvelgti į kelis Austria Draht padėčiai būdingus ypatumus, pavyzdžiui, pirma, į G. atstovavimo sutarties, pagal kurią jis buvo įgaliotas ieškovių naudai atlikti veiksmus tik tiek, kiek tai susiję su pardavimais Italijoje, teritorinį apribojimą, antra, į įrodymų, kad G. galėjo žinoti ne tik su pardavimais Italijoje susijusius duomenis ir perdavė juos Austria Draht, kuri atitinkamai galėjo pakoreguoti savo elgesį kitose nei Italijos ĮPA rinkose, nebuvimą.

446    Iš tiesų įmonė, kurios dalyvavimas keliose vieno pažeidimo, kurį sudaro nagrinėjamas kartelis, sudedamosiose dalyse yra įrodytas, daugiau prisideda prie jo veiksmingumo ir sunkumo, nei tik vienoje sudedamojoje dalyje dalyvavusi pažeidėja. Todėl pirmoji įmonė padaro sunkesnį pažeidimą nei antroji ir į tai reikia atsižvelgti nustatant sankciją.

447    Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 5 punktas panaikinamas, kiek juo voestalpine ir voestalpine Wire Rod Austria skirta neproporcinga bauda.

448    Išvados, padarytos remiantis tuo, kas išdėstyta, bus išnagrinėtos toliau, kalbant apie neribotą Bendrojo Teismo jurisdikciją, kurią įgyvendinti prašoma šioje byloje.

449    Tokiomis aplinkybėmis nebereikia nagrinėti šalių argumentų dėl kaltinimo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu arba kaltinimų, susijusių su kai kurių 2006 m. gairių nuostatų pažeidimu; nagrinėjamu atveju šie argumentai negali paneigti pateikto vertinimo rezultato.

V –  Dėl Bendrojo Teismo neribotos jurisdikcijos įgyvendinimo ir baudos dydžio nustatymo

450    Taikant EB 229 straipsnį Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsniu Bendrajam Teismui suteikta neribota jurisdikcija, kuria pasinaudodamas jis gali ne tik patikrinti sankcijos teisėtumą ir atmesti ieškinį dėl panaikinimo arba panaikinti ginčijamą teisės aktą, bet ir pakeisti Komisijos vertinimą savo atliktu vertinimu ir atitinkamai – ginčijamą teisės aktą jo nepanaikindamas; atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes jis gali pakeisti, pavyzdžiui, skirtą baudą, jeigu jam pateiktas vertinti klausimas dėl jos dydžio (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, C‑3/06 P, Rink., EU:C:2007:88, 61 ir 62 punktus ir 2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Prym ir Prym Consumer / Komisija, C‑534/07 P, Rink., EU:C:2009:505, 86 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

451    Dėl šio aspekto reikia pasakyti, kad Bendrojo Teismo atliekamas baudos dydžio nustatymas iš esmės nėra tikslus aritmetinis veiksmas. Be to, Bendrasis Teismas neprivalo atsižvelgti į Komisijos atliktus skaičiavimus ir į jos gaires, kai priima sprendimą naudodamasis jam suteikta neribota jurisdikcija, o turi atlikti savo vertinimą atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes (žr. 2011 m. spalio 5 d. Sprendimo Romana Tabacchi / Komisija, T‑11/06, Rink, EU:T:2011:560, 266 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

452    Šiuo atveju nustatydamas baudos už Austria Draht dalyvavimą darant vieną pažeidimą dydį Bendrasis Teismas turi atsižvelgti į šias aplinkybes.

453    Pirma, bylos medžiagoje yra pakankamai įrodymų, kad tarpininkaujant atstovui Italijoje G. Austria Draht dalyvavo keliose „Italijos klubo“ susitikimuose dėl kvotų pasiskirstymo ir kainų nustatymo Italijos rinkoje. Tokie susitarimai dėl savo pobūdžio laikomi vienais iš didžiausių konkurencijos apribojimų. Toks dalyvavimas prasidėjo 1997 m. balandžio 15 d. ir be didelių pertraukų tęsėsi iki dienos, kai Komisija pradėjo patikrinimus CB, t. y. kitos įmonės, kuriai G. dirbo, patalpose.

454    Austria Draht dalyvavimas „Italijos klubo“ veikloje tarpininkaujant G., kurį Austria Draht buvo įgaliojusi derėtis Italijoje dėl jos ĮPA pardavimo, yra pagrindinis veiksnys vertinant sankciją.

455    Antra, galima pagrįstai manyti, kad Austria Draht „retkarčiais dalyvavo“ paneuropinio lygmens antikonkurenciniuose pasitarimuose. Tai aišku tiek dėl tiesioginio Austria Draht atstovo dalyvavimo 1996 m. sausio 9 d. „Ciuricho klubo“ susitikime ir 2001 m. rugsėjo 27 d. „Europos klubo“ susitikime, tiek dėl aplinkybės, kad dalyvaudamas kai kuriuose „Italijos klubo“ susitikimuose, kuriuose vykdė Austria Draht jam pavestas funkcijas, G. galėjo sužinoti informaciją, susijusią ne tik su Italijos rinkos vidiniais klausimais, bet ir su rinkomis, į kurias buvo eksportuojamos Italijoje esančių gamintojų prekės, be kita ko, Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos rinkomis.

456    Vertinant sankciją, beje, taip pat reikia atsižvelgti į tiesioginį ir netiesioginį nereguliarų Austria Draht atstovų dalyvavimą paneuropinio lygmens antikonkurenciniuose pasitarimuose.

457    Trečia, be to, reikia atsižvelgti į tai, kad dalyvavimui darant vieną pažeidimą, kuriuo kaltinama Austria Draht, būdingi tam tikri ypatumai.

458    Pirma, reikia iš karto pažymėti, kad Komisija neįrodė, jog Austria Draht dalyvavo „Ciuricho klubo“, „Europos klubo, ar „Ispanijos klubo“, kurie yra pagrindiniai vieno pažeidimo aspektai, veikloje. Į šį ypatumą dėmesys atkreiptinas visų pirma dėl to, kad, kitaip nei G., iš tikrųjų Austria Draht nebuvo komerciškai suinteresuota būti siejama su „Italijos klubu“. Net jei Austria Draht būtų dalyvavusi darant Komisijos apibrėžtą vieną pažeidimą pati, o ne tarpininkaujant G., komerciškai ji veikiau būtų suinteresuota dalyvauti „Europos klube“, kuriam priklausė didžiąją dalį produkcijos už Italijos ribų parduodančios gamintojos, kad kovotų su prekių eksportu, kurį „Europos klubo“ teritorijoje vykdo visų pirmą Italijoje esančios gamintojos.

459    Tačiau nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad po pasitarimų, kuriuose Austria Draht atstovas galėjo dalyvauti 1996 m. ir 2001 m., įvyko kiti susitikimai, kuriais remiantis būtų galima įrodyti ne „dalyvavimą retkarčiais“, o tikrąjį Austria Draht dalyvavimą „Europos klubo“ veikloje. Visų pirma kaip pavyzdį reikia nurodyti, kad įvairūs Bendrajame Teisme nurodyti įrodymai visiškai nepatvirtina, jog Austrijoje Austria Draht elgėsi neteisėtai. Atvirkščiai, ieškovės nurodo, o Komisija galutinai neneigia, kad kartelio nariai suvokdavo šią bendrovę kaip grėsmę ir kliūtį jų veiksmams šioje valstybėje narėje, kaip, beje, ir likusioje EEE dalyje.

460    Šiuo klausimu darytina išvada, kaip per posėdį pripažino Komisija, kad, turint omenyje bylos medžiagą, kuri „Europos klubo“ atveju atskleidžia šešių gamintojų bendradarbiavimą (žr. šio sprendimo 69 punktą), viena ar kita iš šių šešių gamintojų būtinai būtų paminėjusi apie Austria Draht dalyvavimą „Europos klubo“ veikloje, jei taip būtų buvę.

461    Išvada, kad Austria Draht ir atitinkamai voestalpine nedalyvavo „Europos klubo“ veikloje, galioja ir tiesioginio Austria Draht dalyvavimo „Europos klubo“ veikloje per savo darbuotojus atveju, ir netiesioginio Austria Draht dalyvavimo šioje sudedamojoje vieno pažeidimo dalyje tarpininkaujant G. atveju.

462    Iš tiesų atsižvelgiant į tai, kad galutinai nėra įrodyta, jog vieno pažeidimo, kuriuo Austria Draht yra kaltinama, metu ji tikrai dalyvavo jį darant ir kad ieškovės gali remtis nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat reikia pažymėti, viena vertus, kad ginčijamo sprendimo 652 konstatuojamojoje dalyje Komisija aiškiai nurodė, jog nelaiko Austria Draht atsakinga už tiesioginį dalyvavimą „Europos klubo“ veikloje, kaip, beje, ir prieš tai veikusio „Ciuricho klubo“ veikloje. Kita vertus, reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 1 ir 2 prieduose, susijusiose su „Europos klubu“, Komisija pati nusprendė, jog neteisėtas elgesys, dėl kurio gali būti kaltinamas su šiuo klubu susijęs G., buvo priskiriamas CB, o ne Austria Draht; tai paaiškinama Austria Draht G. pavestų atlikti veiksmų teritoriniu apribojimu.

463    Antra, bet kuriuo atveju darytina išvada, kad per visą pažeidimo laiką Austria Draht naudai G. sudarė sandorius tik dėl Italijos rinkos. Šį Austria Draht dalyvavimo darant vieną pažeidimą požymį, išplaukiantį iš su G. sudarytos sutarties, ieškovės taip pat patvirtino atsakydamos į atitinkamus Bendrojo Teismo klausimus; pastabose šiuo klausimu Komisija jo primigtinai neginčijo.

464    Trečia, reikia pažymėti, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Austria Draht žinojo apie G. neteisėtą elgesį; tai pasakytina ir dėl Italijos rinkos, kurioje G. turėjo įgaliojimus prekiauti, ir dėl kitų rinkų, kuriose jis nesudarė nė vieno sandorio Austria Draht naudai.

465    Taigi Austria Draht dalyvavimą darant vieną pažeidimą lemia tik jos tarpininko G., kuris jai atstovavo Italijoje ir kuriam Austria Draht buvo patikėjusi prekiauti šioje šalyje jos prekėmis, veiksmai; nėra pagrindo manyti, kad šis tarpininkas yra perdavęs Austria Draht nors menkiausių duomenų, susijusių su informacija, kurią jis sužinojo įgyvendindamas antikonkurencinius veiksmus. Į tokią situaciją turi būti atsižvelgta vertinant sankciją.

466    Todėl nustatant Austria Draht skirtinos baudos dydį iš esmės reikia atsižvelgti G. Austria Draht naudai įgyvendintus antikonkurencinius veiksmus. Kaip ir Komisija, Bendrasis Teismas mano, kad reikia atsižvelgti ir į tai, jog Austria Draht retkarčiais dalyvavo paneuropinio lygmens antikonkurenciniuose pasitarimuose, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina požiūrio, kad baudos dydį galima nustatyti atsižvelgiant į visus Austria Draht EEE atliktus ĮPA pardavimus.

467    Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas mano, kad 7,5 mln. eurų bauda leidžia veiksmingai pažaboti Austria Draht neteisėtą elgesį, be to, ši bauda yra reikšminga ir pakankamai atgrasanti. Bet kokia už nurodytą sumą didesnė bauda būtų neproporcinga, palyginti su ieškovėms inkriminuojamu pažeidimu, kuris vertinamas atsižvelgiant į visas Austria Draht dalyvavimui darant vieną pažeidimą būdingas aplinkybes.

468    Dėl ginčijamame sprendime nurodytų priežasčių, kurių, beje, ieškovės neginčija, darytina išvada, kad voestalpine yra solidariai atsakinga už šios baudos sumokėjimą.

469    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia, pirma, panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 5 punktą, kiek juo ieškovėms skirta neproporcinga bauda už Austria Draht dalyvavimą darant vieną pažeidimą nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d., antra, sumažinti ieškovėms solidariai skirtos baudos dydį nuo 22 mln. eurų iki 7,5 mln. eurų ir, trečia, atmesti likusią ieškinio dalį.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

470    Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Bendrasis Teismas gali paskirstyti išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai iš jų padengti savo išlaidas.

471    Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos ieškovėms skirtos baudos dydis buvo iš esmės sumažintas, šioje byloje reikia nuspręsti, kad Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir du trečdalius ieškovių bylinėjimosi išlaidų, o ieškovės padengia vieną trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2010 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4387 galutinis dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byla COMP/38344 – Įtempiamoji plieninė armatūra), iš dalies pakeisto 2010 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendimu C(2010) 6676 galutinis ir 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimu C(2011) 2269 galutinis, 2 straipsnio 5 punktą.

2.      Sumažinti voestalpine AG ir voestalpine Wire Rod Austria GmbH solidariai skirtą baudą nuo 22 mln. eurų iki 7,5 mln. eurų.

3.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.      Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir du trečdalius voestalpine ir voestalpine Wire Rod Austria patirtų bylinėjimosi išlaidų.

5.      Voestalpine ir voestalpine Wire Rod Austria padengia vieną trečdalį savo bylinėjimosi išlaidų.

Frimodt Nielsen Dehousse Collins

Paskelbta 2015 m. liepos 15 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo dalykas

Ginčo aplinkybės

I – Per procesą nagrinėjamas sektorius

A – Prekė

B – Pasiūlos struktūra

C – Paklausos struktūra

D – Prekyba Europos Sąjungoje ir EEE

II – „Voestalpine“ ir „Austria Draht“

III – Administracinė procedūra

A – Pirmasis prašymas atleisti nuo baudos ar ją sumažinti ir DWK atleidimas nuo baudos

B – Patikrinimai ir prašymai pateikti informacijos

C – Kiti prašymai atleisti nuo baudos ar ją sumažinti ir Komisijos pateikti atsakymai

D – Procedūros pradžia ir pranešimas apie kaltinimus

E – Galimybė susipažinti su bylos medžiaga, išklausymas ir pajėgumas sumokėti baudą

F – Papildomi prašymai pateikti informacijos

IV – Ginčijamas sprendimas

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

I – Pirminės pastabos

A – Ginčijamo sprendimo turinys

1. Kartelio sudedamosios dalys ir kvalifikavimas kaip vieno pažeidimo

2. Dėl Austria Draht ir voestalpine nustatytos aplinkybės

a) Sutartis su G.

b) „Italijos klubas“ (nuo 1997 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 19 d.)

c) „Europos klubas“ ir paneuropinė sistema

3. Ginčijamo sprendimo adresatės ir individuali atsakomybės trukmė

a) Austria Draht situacija

b) voestalpine situacija

4. voestalpine ir Austria Draht skirtos baudos dydžio apskaičiavimas

B – Principų priminimas

1. Pažeidimo buvimo ir trukmės įrodymas

2. Vieno pažeidimo, suprantamo kaip sudėtinis pažeidimas, sąvoka

3. Atsiribojimo dalyvaujant susitikime sąvoka

II – Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su tuo, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog tarpininkaujant atstovui Italijoje ieškovės dalyvavo vieno pažeidimo sudedamojoje dalyje

A – Atstovo elgesio priskyrimas atstovaujamajai bendrovei

1. Atstovo elgesio priskyrimo atstovaujamajai bendrovei sąlygos

2. Atstovavimo sutartis ir ekonominės rizikos prisiėmimas

3. Atstovo dvigubo atstovavimo pasekmės

4. Nežinojimas, kontrolės nebuvimas ir nepritarimas

B – Atstovo neteisėto elgesio įrodymai

1. Dėl 1997 m. balandžio 15 d. susitikimo

2. Dėl 1997 m. birželio 24 d. susitikimo

3. Dėl 1998 m. kovo 11 d. susitikimo

4. Dėl 1998 m. kovo 30 d. susitikimo

5. Dėl 1998 m. gegužės 18 d. susitikimo

6. Dėl 1998 m. spalio 19 d. susitikimo

7. Dėl 1999 m. sausio 18 d. susitikimo

8. Dėl 1999 m. gruodžio 14 d. susitikimo

9. Dėl 2000 m. sausio 12 d. susitikimo

10. Dėl 2000 m. rugsėjo 19 d. susitikimo

11. Dėl 2001 m. birželio 10 d. susitikimo

12. Dėl 2001 m. spalio 23 d. susitikimo

13. Dėl 2002 m. sausio 11 d. susitikimo

14. Dėl 2002 m. balandžio 30 d. susitikimo

15. Dėl kitų ginčijamame sprendime nurodytų susitikimų ir dokumentų

C – Dėl įvairių pareiškimų, kuriais remiasi šalys

D – Pažeidimo, kuriuo kaltinama „Austria Draht“, trukmė

E – Išvada dėl pirmojo pagrindo

III – Dėl antrojo pagrindo, susijusio su tuo, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės dalyvavo darant vieną pažeidimą, apimantį ir „Italijos klubą“, ir „Europos klubą“

A – Dalyvavimas vieno pažeidimo sudedamojoje dalyje

B – Žinojimas apie paneuropinį kartelio mastą

1. Įrodymai, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime

2. Įrodymų, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime, nagrinėjimas

a) Įrodymai dėl „Ciuricho klubo“

Dėl 1995 m. gegužės 28 d. susitikimo

Dėl 1996 m. sausio 9 d. susitikimo

b) Įrodymai dėl „Europos klubo“

Dėl 1998 m. spalio 14 d. susitikimo

Dėl 1998 m. lapkričio 9 d. susitikimo

Dėl 2000 m. vasario 28 d. susitikimo

Dėl 2001 m. rugsėjo 27 d. susitikimo

c) Duomenys, įrodantys, kad per atstovą buvo žinoma apie kartelį

C – Išvada dėl antrojo pagrindo

IV – Dėl trečiojo pagrindo, susijusio aplinkybėmis, į kurias reikia atsižvelgti vertinant sankciją

A – Dėl proporcingumo principo pažeidimo

1. Sankcijos proporcingumas atsižvelgiant į visas aplinkybes

2. Dėl atsižvelgimo į ypatingą ieškovių padėtį

a) Dalyvavimo „Italijos klubo“ veikloje sąlygos

b) Nedalyvavimas „Europos klubo“ veikloje ir kitose susitarimuose

B – Išvada dėl proporcingumo principo pažeidimo

V – Dėl Bendrojo Teismo neribotos jurisdikcijos įgyvendinimo ir baudos dydžio nustatymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: vokiečių.