BENDROJO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. lapkričio 6 d.(*)
„Bendrijos prekių ženklas – Banguotą liniją vaizduojančio vaizdinio Bendrijos prekių ženklo paraiška – Absoliutus atmetimo pagrindas – Skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktas – Dėl naudojimo įgyto skiriamojo požymio nebuvimas – Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalis – Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnis – Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnis“
Byloje T‑53/13
Vans, Inc., įsteigta Saiprese, Kalifornijoje (JAV), atstovaujama advokato M. Hirsch,
ieškovė,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą Ó. Mondéjar Ortuño,
atsakovę,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2012 m. lapkričio 14 d. VRDT penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 860/2012‑5), susijusio su paraiška įregistruoti banguotą liniją vaizduojantį vaizdinį žymenį kaip Bendrijos prekių ženklą,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas A. Dittrich, teisėjai J. Schwarcz ir V. Tomljenović (pranešėja),
kancleris E. Coulon,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. sausio 31 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijai 2013 m. gegužės 7 d.,
atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys per mėnesį po to, kai buvo pranešta apie rašytinės proceso dalies pabaigą, nepateikė prašymo surengti teismo posėdį, todėl, vadovaudamasis teisėjos pranešėjos pranešimu ir taikydamas Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135a straipsnį, nusprendęs priimti sprendimą be žodinės proceso dalies,
priima šį
Sprendimą(1)
(Praleista)
Šalių reikalavimai
7 Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą ir grąžinti bylą Apeliacinei tarybai nagrinėti iš naujo,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
8 VRDT Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
(Praleista)
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio, be kita ko, su Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalies pažeidimu
(Praleista)
12 Reikia priminti, kad, kaip matyti iš teismų praktikos, pagal Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio 1 dalį VRDT ekspertai ir apeliacinės tarybos faktus nagrinėja savo iniciatyva. Tai reiškia, kad kompetentingiems VRDT padaliniams gali tekti pagrįsti savo sprendimus tais faktais, kurių pareiškėjas nenurodė (2014 m. sausio 23 d. Sprendimo Novartis / VRDT (CARE TO CARE), T‑68/13, EU:T:2014:29, 22 punktas; taip pat šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, Rink., EU:C:2006:422, 50, 51 ir 54 punktus). Be to, iš nusistovėjusios teismo praktikos išplaukia, kad VRDT pažeidžia Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnį, jeigu atsisako atsižvelgti į jai per nustatytą terminą šalių pateiktus argumentus arba įrodymus (šiuo klausimu žr. 2005 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Focus Magazin Verlag / VRDT – ECI Telecom (Hi‑FOCuS), T‑275/03, Rink., EU:T:2005:385, 43 punktą ir 2006 m. liepos 10 d. Sprendimo La Baronia de Turis / VRDT – Baron Philippe de Rothschild (LA BARONNIE), T‑323/03, Rink., EU:T:2006:197, 68 punktą).
13 Šiuo atveju savo argumentais ieškovė iš esmės pateikia du kaltinimus, susijusius su tuo, kad, pirma, nebuvo atliktas tinkamas šio sprendimo 10 punkte minėtų įrodymų nagrinėjimas, ir, antra, kad nebuvo pateikta pakankamai motyvų.
14 Dėl pirmojo kaltinimo, susijusio su tuo, kad nebuvo atliktas tinkamas šio sprendimo 10 punkte minėtų įrodymų nagrinėjimas, pirmiausia reikia nurodyti, jog iš ginčijamo sprendimo visiškai nematyti, kad Apeliacinė taryba atsisakė atsižvelgti į kažkurį ieškovės pateiktą argumentą ar įrodymą.
15 Antra, dėl 2012 m. sausio 27 d. ieškovės pateiktų pastabų 5 ir 6 prieduose esančių dokumentų reikia nurodyti, jog iš ginčijamo sprendimo 14–16 punktų matyti, kad Apeliacinė taryba į juos atsižvelgė ir juos atmetė. Konkrečiai, iš ginčijamo sprendimo 16 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba pakartojo teismo praktikoje išdėstytus kriterijus (žr. šio sprendimo 84 punktą) ir juos taikė ieškovės nurodytoms Bendrijos registracijoms siekdama jas atmesti dėl to, kad ji nesaistoma ankstesnių arba klaidingų VRDT sprendimų. Atlikusi tokią analizę Apeliacinė taryba klaidingai papildomai, kaip tai nurodo vartojamas įterpinys „be to“, patvirtino, kad minėtos registracijos galėjo būti pagrįstos Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalimi.
16 Neginčijama, jog analizuodama šiuos dokumentus Apeliacinė taryba padarė klaidą, kai ginčijamo sprendimo 16 punkte nurodė, kad Bendrijos registracijos galėjo būti pagrįstos dėl naudojimo įgytu skiriamuoju požymiu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalį. Tačiau ši klaida, be kita ko, susijusi su vykstant ieškovės pateiktų dokumentų nagrinėjimui papildomai pateiktu argumentu, turėtų būti laikoma ne Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio pažeidimu, o materialine klaida, kurios galimos pasekmės analizuojamos šio sprendimo 84–88 punktuose.
17 Iš tikrųjų, net jei būtų patvirtintas paviršutiniškas įrodymų nagrinėjimas, kuriuo šiuo atveju ieškovė kaltina Apeliacinę tarybą, jis neturėtų būti laikomas Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio procedūrinės nuostatos pažeidimu. Tam tikrais atvejais dėl neteisingo šalies pateiktų įrodymų vertinimo gali būti pažeidžiama konkrečiu atveju taikytina materialinės teisės nuostata.
18 Trečia, dėl Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos 10 priedo reikia nurodyti, jog šiame dokumente, be kita ko, yra duomenų apie ieškovės pardavimo apimtį 2010 ir 2011 m. kai kuriose valstybėse narėse, t. y. Beniliukse, Čekijoje, Danijoje ir Švedijoje, kaip sudarančiose dalį Skandinavijos, Vokietijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jame taip pat pateikta pardavimo šiose valstybėse 2012 m. prognozė. Taigi minėtas dokumentas skirtas ieškovės prekybos skatinimo ir renginių direktoriaus pareiškimo, prisiekus pateikto ekspertui, turiniui papildyti; jame, kaip ginčijamo sprendimo 23 punkte nurodė Apeliacinė taryba, pakartoti tam tikri minėto direktoriaus pateikti paaiškinimai ir pateikti skaičiai, kurie susiję su pardavimo apimtimi nenurodant konkrečių valstybių, kuriais nenurodoma bendra suma Sąjungoje ir kurie nepatvirtinti kitais dokumentais, kaip antai sąskaitomis.
19 Iš ginčijamo sprendimo matyti, kaip tai nurodo ieškovė, kad Apeliacinė taryba nepriėmė sprendimo dėl minėto dokumento. Iš tikrųjų šis dokumentas nepaminėtas ginčijamo sprendimo 21 punkte tarp papildomų dokumentų, kuriuos ieškovė pateikė Apeliacinei tarybai, o ši taryba jo taip pat nepaminėjo vertindama ieškovės pateiktus įrodymus.
20 Reikia pažymėti, jog vien tai, kad Apeliacinė taryba nepakartojo visų šalies argumentų ir jos pateiktų įrodymų arba neatsakė į kiekvieną iš šių argumentų ir įrodymų, neleidžia daryti išvados, kad Apeliacinė taryba atsisakė į juos atsižvelgti (2010 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Tresplain Investments / VRDT – Hoo Hing (Golden Elephant Brand), T‑303/08, Rink., EU:T:2010:505, 46 punktas).
21 Šiuo atveju iš ginčijamo sprendimo visiškai nematyti, kad Apeliacinė taryba atsisakė atsižvelgti į jai pateiktos apeliacijos 10 priede esantį dokumentą. Be kita ko, Apeliacinė taryba nekaltino ieškovės jo laiku nepateikus ir neatmetė jo kaip nepriimtino. Gali būti, kad Apeliacinė taryba neatkreipė dėmesio į tai, kad jai pateiktos apeliacijos 10 priede buvo informacijos apie ieškovės pardavimo tam tikrose valstybėse narėse apimtį.
22 Todėl vien tokia aplinkybė negali būti laikoma Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio procedūrinės nuostatos pažeidimu. Tai yra neteisingas ieškovės pateiktų įrodymų vertinimas, kuriuo tam tikrais atvejais galėtų būti pažeista materialinės teisės nuostata. Galimos minėto neteisingo vertinimo pasekmės bus analizuojamos nagrinėjant pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalies pažeidimu (žr. šio sprendimo 107 punktą).
23 Ketvirta, dėl 2012 m. sausio 27 d. pateiktų pastabų 2 priede esančio įrodymo, tariamai gauto iš nepriklausomų šaltinių, reikia nurodyti, kad tai yra mados žurnalo Elle puslapis. Jame pateikta manekeno, avinčio ieškovės pagamintus batus, pažymėtus prašomu įregistruoti žymeniu, nuotrauka.
24 Šiuo klausimu laikytina, kad, priešingai, nei tvirtina ieškovė, net jei kalbama ne apie reklaminį skelbimą, tai yra mados žurnale paskelbta jos prekių pardavimą skatinanti medžiaga, kuria visuomenei pristatomos jos prekės. Visą reklaminę medžiagą Apeliacinė taryba išnagrinėjo ginčijamo sprendimo 26 ir 27 punktuose, todėl jai neturėtų būti priekaištaujama dėl to, kad ji neatsižvelgė į šį dokumentą. Taigi Apeliacinė taryba nepažeidė Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio procedūrinės nuostatos.
25 Bet kuriuo atveju, net jei, kaip tvirtina ieškovė, šį dokumentą reikia vertinti kaip iš nepriklausomo šaltinio gautą įrodymą, svarbu pažymėti, jog, kaip ir Apeliacinei tarybai pateiktos apeliacijos 10 priedo atveju, iš ginčijamo sprendimo visiškai nematyti, kad Apeliacinė taryba atsisakė į jį atsižvelgti. Taigi Apeliacinė taryba nekaltino ieškovės jo nepateikus per nustatytą terminą ir jo neatmetė kaip nepriimtino. Todėl net ir darant prielaidą, kad Apeliacinė taryba galėjo neatkreipti į jį dėmesio, vien ši aplinkybė, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 22 punkte, negali būti laikoma Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio procedūrinės nuostatos pažeidimu. Tai galėtų būti neteisingas ieškovės pateiktų įrodymų vertinimas, kurio galimos pasekmės bus analizuojamos nagrinėjant pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 3 dalies pažeidimu (žr. šio sprendimo 107 punktą).
26 Taigi laikytina, kad ieškovė neturėtų kaltinti Apeliacinės tarybos pažeidus Reglamento Nr. 207/2009 76 straipsnio procedūrinę nuostatą. Todėl reikia atmesti šiuo klausimu ieškovės pateiktus argumentus.
(Praleista)
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Vans, Inc. bylinėjimosi išlaidas.
Dittrich | Schwarcz | Tomljenović |
Paskelbta 2014 m. lapkričio 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.