Byla T‑84/07
EuroChem Mineral and Chemical Company OAO (EuroChem MCC)
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Dempingas – Rusijos kilmės karbamido ir amonio nitrato tirpalų importas – Prašymas atlikti peržiūrą pasibaigus priemonių galiojimo laikotarpiui – Prašymas atlikti tarpinę peržiūrą – Priimtinumas – Normalioji vertė – Eksporto kaina – Reglamento (EB) Nr. 384/96 1 ir 2 straipsniai bei 11 straipsnio 1–3 dalys (dabar – Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 1 ir 2 straipsniai bei 11 straipsnio 1–3 dalys)“
Santrauka – 2013 m. vasario 7 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) sprendimas
1. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Institucijų diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos
2. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Rėmimasis sudėtine verte – Atsižvelgimas į gamybos sąnaudas – Sąnaudų apskaičiavimas remiantis apskaitos įrašais – Sąnaudos, kurioms įtakos turi rinkos iškraipymas – Koregavimas – Leistinumas – Kriterijai
(Tarybos reglamentų Nr. 384/96 2 straipsnio 3 dalis ir 5 straipsnis bei Nr. 1225/2009 2 straipsnio 3 dalis ir 5 straipsnis)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – 1994 m. GATT antidempingo sutartyje esančios taisyklės, susijusios su antidempingo skirtumo apskaičiavimu – Perkėlimas į Sąjungos teisę, įvykdytas Pagrindiniu antidempingo reglamentu – Šio reglamento 2 straipsnio 5 dalies aiškinimas atsižvelgiant į šią antidempingo sutartį
(Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo (1994 m. Antidempingo sutarties) 2.2.1.1 straipsnis; Tarybos reglamentų Nr. 384/96 2 straipsnio 5 dalis ir Nr. 1225/2009 2 straipsnio 5 dalis)
4. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Sprendimas dėl normaliosios vertės nustatymo – Motyvavimas – Atsižvelgimas į informaciją, kuri atitinkamoms įmonėms perduota per administracinę procedūrą
(SESV 296 straipsnis; Tarybos reglamentų Nr. 384/96 2 straipsnis ir Nr. 1225/2009 2 straipsnis)
5. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo taikymo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės ir eksporto kainos neatitikimas, turintis įtakos galimybei jas palyginti – Koregavimai – Atsižvelgimas į komisinius, mokamus už pardavimus
(Tarybos reglamentų Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies i punktas ir Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies i punktas)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 31, 32 punktus)
2. Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa) numatytas normaliosios vertės apskaičiavimo metodas tuo atveju, kai įprastomis prekybos sąlygomis panašus produktas neparduodamas arba parduodamas nepakankamais kiekiais arba kai dėl ypatingos situacijos rinkoje pardavimo rodikliai nesuteikia galimybės atlikti deramo palyginimo. Remiantis šio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa), sudaryta normalioji vertė paprastai apskaičiuojama remiantis gamybos sąnaudomis. Tokiu atveju sąnaudos paprastai apskaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies apskaitos įrašais. Tačiau toje pačioje nuostatoje pažymėta, kad apskaitos įrašai nėra pagrindas normaliajai vertei apskaičiuoti, jeigu tiriamojo produkto gamybos sąnaudos nėra deramai atspindėtos šiuose įrašuose.
Taip yra tuo atveju, kai nagrinėjamo produkto gamybos sąnaudos yra paveiktos vidaus rinkoje egzistuojančio iškraipymo, pavyzdžiui, kai produkto kaina yra reglamentuojama eksportuojančioje šalyje, todėl jos nelemia rinkos jėgos. Tokiu atveju sąnaudų, apskaičiuojamų pagal registro įrašus, negalima laikyti deramomis ir institucijos gali jas koreguoti remdamosi kitais rinkų, kurias jos laiko tipiškesnėmis, šaltiniais. Pagal minėto reglamento 2 straipsnio 5 dalį institucijos, laikydamosi tam tikrų sąlygų, gali atsižvelgti į informaciją iš kitų rinkų nei eksportuotojo ar kilmės šalies rinka.
(žr. 45, 51, 53, 58, 60–62 punktus)
3. Atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) susitarimų pobūdį ir bendrą struktūrą, šių aktų iš esmės nėra tarp tų normų, kurių atžvilgiu Sąjungos teismas tikrina Sąjungos institucijų aktų teisėtumą pagal EB 230 straipsnio pirmą pastraipą. Tačiau jei Sąjunga ketino įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą PPO, arba tuo atveju, kai Sąjungos akte aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO susitarimų nuostatas, Sąjungos teismas gali kontroliuoti nagrinėjamo Sąjungos teisės akto teisėtumą PPO taisyklių atžvilgiu.
Šiuo atžvilgiu iš Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 5 konstatuojamosios dalies matyti, kad šiuo reglamentu, be kita ko, siekiama į Sąjungos teisę kiek įmanoma perkelti naujas ir išsamias 1994 m. Antidempingo sutartyje išdėstytas taisykles, tarp kurių visų pirma yra taisyklės, susijusios su dempingo skirtumo apskaičiavimu. Todėl Sąjunga šio reglamento 2 straipsnio 5 dalimi (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 5 dalis) siekė įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus, nustatytus 1994 m. Antidempingo sutarties 2.2.1.1 straipsnyje. Tai reiškia, kad Pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalį reikia aiškinti kiek įmanoma atsižvelgiant į 1994 m. Antidempingo sutarties 2.2.1.1 straipsnį.
Be to, 1994 m. Antidempingo sutarties 2.2.1.1 straipsnio formuluotė labai nesiskiria nuo Pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos pirmo sakinio (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa) teksto, kuriuo siekiama užtikrinti, kad apskaita būtų tvarkoma laikantis eksportuojančiojoje šalyje visuotinai pripažintų apskaitos principų ir kad joje būtų deramai atsižvelgta į sąnaudas, susijusias su atitinkamo produkto gamyba ir pardavimu.
Kita vertus, šio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 5 dalies antra pastraipa) esančios nuostatos nėra 1994 m. Antidempingo sutartyje, todėl tos nuostatos negalima aiškinti atsižvelgiant į šią sutartį.
(žr. 74–78, 81, 82 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 112 punktą)
5. Iš Pagrindinio antidempingo reglamento Nr. 384/96 2 straipsnio 10 dalies (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalis) formuluotės ir struktūros matyti, kad eksporto kaina ar normalioji vertė gali būti koreguojamos siekiant tik atsižvelgti į veiksnių, kurie daro poveikį kainoms, taigi ir galimybei jas palyginti, skirtumus. Kitaip tariant, koregavimo tikslas yra atkurti normaliosios vertės ir eksporto kainos simetriją.
Kiek tai konkrečiai susiję su Pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte (dabar – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 10 dalies i punktas) numatytu atsižvelgimu į už pardavimus mokamus komisinius, toje nuostatoje nustatyta, kad šie komisiniai apima antkainį, kurį gauna prekybininkas už tą patį ar panašų produktą, jeigu tokio prekybininko funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Taigi Pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte leidžiama atlikti koregavimus ne tik tada, kai skiriasi komisiniai, mokami už atitinkamus pardavimus, bet taip pat dėl antkainio, kurį gauna prekybininkai už produktą, jeigu tokių prekybininkų funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas.
(žr. 124, 125, 127 punktus)