PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. liepos 1 d.(*)

„Valstybės pagalba – Restruktūrizavimo pagalba, kurią Nyderlandų valdžios institucijos suteikė KG Holding NV – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka ir nurodoma ją išieškoti – Ieškinys dėl panaikinimo – Dalinis nepriimtinumas – Pagalbos išieškojimas iš ją gavusių bankrutavusiomis paskelbtų įmonių – Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos į sunkią padėtį patekusioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“

Sujungtose bylose T‑81/07, T‑82/07 ir T‑83/07

Jan Rudolf Maas, KG Holding NV bankroto administratorius, gyvenantis Roterdame (Nyderlandai), atstovaujamas advokatų G. van der Wal ir T. Boesman,

ieškovas byloje T‑81/07,

Jan Rudolf Maas ir Cornelis van den Bergh, Kliq BV bankroto administratoriai, gyvenantys Roterdame (Nyderlandai), atstovaujami advokatų G. van der Wal ir T. Boesman,

ieškovai byloje T‑82/07,

ir

Jean Leon Marcel Groenewegen, Kliq Reïntegratie bankroto administratorius, gyvenantis Utrechte (Nyderlandai), atstovaujamas advokatų G. van der Wal ir T. Boesman,

ieškovas byloje T‑83/07,

prieš

Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą H. Van Vliet,

atsakovę,

dėl 2006 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimo 2006/939/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Nyderlandai teikia KG Holding NV, panaikinimo (OL L 366, p. 40),

EUROPOS BENDRIJŲ PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininko pareigas einantis S. Papasavvas, teisėjai N. Wahl ir A Dittrich (pranešėjas),

posėdžio sekretorius J. Plingers, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. gruodžio 10 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1.     Bendras kontekstas

1        KG Holding NV, kurios vienintelė akcininkė buvo Nyderlandų Karalystė, įsteigta 2002 m. sausio 1 d., privatizuojant Nyderlandų socialinių reikalų ir darbo ministerijos (Ministerie van Sociale Zaken en Werkgelegenheid) reintegracijos paslaugas.

2        2002 m. gegužės 18 d. buvo įsteigtos Kliq Reïntegratie BV (1 450 darbuotojų) ir Kliq Employability BV (200 darbuotojų), atskiriant jas nuo KG Holding. KG Holding buvo vienintelė šių dviejų bendrovių akcininkė. Taip pat buvo įsteigtos kelios kitos nedidelės dukterinės bendrovės. Svarbiausia dviejų pagrindinių dukterinių bendrovių veikla apėmė paslaugas bedarbių įdarbinimo srityje, darbuotojų su negalia integraciją į darbo rinką, pagalbą darbdaviams rasti konkrečias laisvas darbo vietas užimti tinkančių darbuotojų ir bendro pobūdžio įdarbinimo paslaugas.

3        2003 m. liepos 31 d. dėl finansinių sunkumų restruktūrizuojant Kliq Reïntegratie įsteigta Kliq BV. Kliq nuo 2003 m. spalio 1 d. perėmė dalį Kliq Reïntegratie sutarčių.

4        2003 m. rugsėjo 30 d. KG Holding, vienintelė Kliq akcininkė, nusprendė išleisti 150 000 Kliq akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė – 100 EUR, o bendra nominali vertė – 15 mln. EUR, su sąlyga, kad 75 % šios sumos dalis, t. y. 11,5 mln. EUR, bus visiškai apmokėta tik tuomet, kai Kliq to pareikalaus.

5        2003 m. lapkričio 12 d. Nyderlandų Karalystė paprašė Komisijos leisti teikti sanavimo pagalbą KG Holding, 6 mėnesių laikotarpiu jai suteikiant 45 mln. EUR paskolą, kurios 9,25 mln. EUR dalis būtų skirta paskolinti Kliq, o 35,75 mln. EUR dalis būtų skirta Kliq Reïntegratie, kad ji galėtų įvykdyti turimus sutartinius įsipareigojimus ir padengti socialines išlaidas.

6        2003 m. gruodžio 16 d. Sprendimu (OL C 33, 2004, p. 8) Komisija pripažino valstybės pagalbą, kurią Nyderlandų Karalystė numatė suteikti KG Holding kaip 45 mln. EUR paskolą šešių mėnesių laikotarpiu, suderinamą su bendrąja rinka.

7        2003 m. gruodžio 23 d. KG Holding ir Kliq sudarė 9,25 mln. EUR paskolos sutartį. Pagal šią sutartį Kliq negali taikyti užskaitos, o KG Holding gali už paskolą mokėtinas sumas užskaityti galimo Kliq priešpriešinio reikalavimo atžvilgiu.

8        2004 m. sausio 24 d. Nyderlandų finansų ministras nusprendė KG Holding suteiktą 45 mln. EUR paskolą transformuoti į restruktūrizavimo pagalbą tai pačiai bendrovei. Buvo numatyta Nyderlandų Karalystės bendrovei KG Holding suteiktą sanavimo paskolą transformuoti į KG Holding nuosavą kapitalą ir šios paskolos dalį, 9,25 mln. EUR, suteikti Kliq, o kitą jos, dalį, 35,75 mln. EUR, – Kliq Reïntegratie. 2004 m. sausio 26 d. pranešimu Komisijai Nyderlandų Karalystė paprašė patvirtinti šią restruktūrizavimo pagalbą. 2004 m. balandžio, rugpjūčio ir lapkričio mėn. Komisija paprašė papildomų duomenų.

9        2005 m. vasario 8 d. Rechtbank Rotterdam (Roterdamo apygardos teismas) paskelbė KG Holding bankrotą ir paskyrė J. R. Maas bankroto administratoriumi. 2005 m. vasario 9 d. Rechtbank Utrecht (Utrechto apygardos teismas) paskelbė Kliq Reïntegratie bankrotą ir paskyrė J. L. M. Groenewegen bankroto administratoriumi.

10      2005 m. kovo 23 d. Komisija surengė susitikimą su Finansų ministerijos ir suinteresuotųjų bendrovių atstovais aptarti parašymą leisti suteikti restruktūrizavimo pagalbą.

11      Bankrutavus KG Holding, patyrusi finansinių sunkumų Kliq 2005 m. pradžioje parengė planą, kurį įgyvendinusi ji galėtų tęsti veiklą. Šio plano tikslas – leisti KG Holding parduoti turimas Kliq akcijas. Siekdama šio tikslo Kliq numatė veikti dviem etapais, kurie apėmė KG Holding įsipareigojimo visiškai apmokėti jos akcijas, šio įsipareigojimo atžvilgiu užskaitant 9,25 mln. EUR paskolą, įvykdymą ir KG Holding turimų jos akcijų pardavimą.

12      2005 m. birželio 16 d. Kliq pareikalavo, kad KG Holding bankroto administratorius visiškai apmokėtų neapmokėtą akcijų dalį. KG Holding bankroto administratorius nesutiko su Kliq reikalavimu apmokėti akcijas, šio įsipareigojimo atžvilgiu užskaitant Kliq skolą, susidariusią dėl 9,25 mln. EUR paskolos. Tuomet 2005 m. birželio 21 d. Kliq kreipėsi į rechter-commissaris (deleguotas teisėjas), t. y. kompetentingą nacionalinį teisėją, kad jis nurodytų KG Holding bankroto administratoriui bendradarbiauti įgyvendinant dvietapį planą, atlikti konversiją ir, paskelbus konkursą, parduoti Kliq akcijas. 2005 m. birželio 22 d. Nyderlandų Karalystė taip pat pareiškė ieškinį, prašydama, kad rechter-commissaris nurodytų bankroto administratoriui visomis priemonėmis vengti KG Holding reikalavimo Kliq (9,25 mln. EUR paskola) ir Kliq reikalavimo KG Holding (įsipareigojimas visiškai apmokėti akcijas) tarpusavio užskaitos. 2005 m. rugpjūčio 22 d. rechter-commissaris patenkino Kliq prašymą. Jis nusprendė, kad užskaita ir visiškas akcijų apmokėjimas būtų naudingas visiems KG Holding kreditoriams. Nyderlandų Karalystės prašymas atmestas, o KG Holding bankroto administratorius buvo įpareigotas bendradarbiauti įgyvendinant Kliq parengtą dvietapį planą. Nė viena iš dviejų šalių neapskundė šio sprendimo apeliacine tvarka.

13      2005 m. gruodžio 14 d. paskelbtas Kliq bankrotas ir J. R. Maas bei C. Van den Bergh paskirti bankroto administratoriais. 2005 m. gruodžio 21 d. šie bankroto administratoriai pardavė Kliq turtą rinkos operatoriui už 5,5 mln. EUR.

2.     Administracinė procedūra

14      2005 m. rugpjūčio 5 d. Komisija nusprendė pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl 2004 m. sausio 26 d Nyderlandų Karalystės pranešimo apie pagalbą (OL C 280, p. 2). Šiame sprendime Komisija padarė negalutinę išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba, kurią Nyderlandų Karalystė numatė suteikti KG Holding, 45 mln. EUR paskolą su palūkanomis transformuodama į KG Holding nuosavą kapitalą, neatitiko reikalavimų pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos patekusioms į sunkią padėtį įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti (OL C 288, p. 2, toliau – gairės), galiojusias suteikiant sanavimo paskolą. Todėl Komisija abejojo, kad šią numatytą restruktūrizavimo pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka pagal 87 straipsnio 1 dalį.

15      Nyderlandų Karalystė pateikė Komisijai pastabas dėl šio sprendimo ir papildomų duomenų, kurių ji prašė 2005 m. rugsėjo 29 d. ir 2006 m. sausio 13 d. bei vasario 17 d. raštais.

3.     Ginčijamas sprendimas

16      2006 m. liepos 19 d. Komisija priėmė sprendimą 2006/939/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Nyderlandai teikia KG Holding (OL L 366, p. 40, toliau – ginčijamas sprendimas).

17      Ginčijamame sprendime Komisija pirmiausia konstatavo, kad yra teikiama valstybės pagalba pagal EB 87 straipsnio 1 dalį.

18      Toliau Komisija įvertino, ar restruktūrizavimo pagalba suderinama su bendrąja rinka. Ginčijamo sprendimo 34 konstatuojamojoje dalyje Komisija patikslino, kad KG Holding galima laikyti sunkumų patiriančia įmone pagal gaires ir todėl jai galima teikti restruktūrizavimo pagalbą. Toliau Komisija pažymėjo, kad pagalbą suteikti galima tik įgyvendinant restruktūrizavimo planą, kuriam ji turi pritarti (ginčijamo sprendimo 34 konstatuojamoji dalis). Ginčijamo sprendimo 36 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad Nyderlandų valdžios institucijų pateiktas restruktūrizavimo planas buvo neišsamus. Komisijos nuomone, restruktūrizavimo planas nebuvo veiksmingas ir negalėjo paskatinti reikalaujamų pokyčių, nes įmonės vidinis pelningumas, palyginti su numatytu nuosavo kapitalo pelningumu, buvo nepakankamas (ginčijamo sprendimo 37 ir 38 konstatuojamosios dalys).

19      Ginčijamo sprendimo 39 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė:

„Kadangi nėra tenkinamos gairėse keliamos sąlygos [pagrindinės gairėse keliamos sąlygos], Komisija restruktūrizavimo plano ir restruktūrizavimo pagalbos patvirtinti negali. Todėl nurodyta pagalbos priemonė yra nesuderinama su bendrąja rinka pagal (EB) 87 straipsnio 3 dalies c punktą.“.

20      Ginčijamo sprendimo 6.2.3. punkte Komisija pateikė papildomų argumentų dėl Kliq pervestos 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos transformavimo į nuosavą kapitalą, dėl Kliq Reïntegratie pervestos 35,75 mln. EUR sanavimo paskolos ir dėl ankstesnių paskolų, suteiktų KG Holding ją steigiant.

21      Dėl Kliq pervestos 9,25 mln. EUR gelbėjimo paskolos transformavimo į nuosavą kapitalą Komisija ginčijamo sprendimo 43–45 konstatuojamosiose dalyse nurodė:

„43. Nyderlandų valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Nyderlandų teismas [kompetentingas Nyderlandų teismas] nurodė joms pagal Nyderlandų bankroto įstatymo 53 ir 69 straipsnius 9,25 mln. EUR paskolos dalį paversti akciniu [nuosavu] kapitalu. Tai buvo padaryta 2005 m. rugpjūčio 22 d. Šį veiksmą galima laikyti daliniu nurodytos pagalbos priemonės įgyvendinimu.

44. Komisija primena Nyderlandų valdžios institucijoms, kad laikantis principo, jog Bendrijos teisės aktai yra viršesni už nacionalinius, 43 punkte paminėtas nacionalinio teismo sprendimo įgyvendinimas prieštarauja draudimui teikti valstybės pagalbą, kol jos nepatvirtino Komisija pagal (EB) 88 straipsnio 3 dalį. Sanavimo paskolos pavertimas akciniu kapitalu laikytinas neteisėta restruktūrizavimo pagalba. Be to, nurodyta pagalba neatitinka gairių sąlygų, todėl priemonė, kuria ši pagalba buvo iš dalies suteikta, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Aplinkybė, kad ši priemonė buvo įgyvendinta nacionalinio teismo nurodymu, yra neaktuali, nes nacionaliniai teismai ir kitos valstybės institucijos privalo laikytis EB sutarties nuostatų.

45. Vadinasi, vykdant nacionalinio teismo sprendimą (Kliq) perleistos 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos pavertimas akciniu [nuosavu] kapitalu yra laikytinas neteisėtos ir nesuderinamos restruktūrizavimo pagalbos suteikimu (Kliq). Kadangi šios pagalbos negalima patvirtinti, ji yra nesuderinama su bendrąja rinka.“

22      Dėl Kliq Reïntegratie pervestos 35,75 mln. EUR sanavimo paskolos Komisija nurodė, kad ši paskolos dalis nuosavu kapitalu paversta nebuvo, todėl ši priemonė yra laikoma sanavimo pagalba. Ginčijamo sprendimo 50 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad pritaria bankrutavusių KG Holding ir Kliq Reïntegratie likvidavimo planui su sąlyga, kad bus tenkinami šie du reikalavimai:

–        „(Nyderlandų Karalystė) kreipiasi į pradėjus bankroto procedūrą paskirtą kuratorių (bankroto administratorių) ir užregistruoja savo, kaip kreditoriaus, ieškinį [reikalavimą] (KG Holding) ir (arba) (Kliq Reïntegratie), lygų 35,75 mln. EUR;

–        (Nyderlandų Karalystė) pasirūpina, kad likviduojant bendrovę būtų nutrauktas konkurencijos iškraipymas, t. y. suinteresuotųjų įmonių veikla būtų sustabdyta, o jų turtas kuo greičiau parduotas rinkos sąlygomis. (Apskritai) pardavus visą įmonę kyla rizika, jog suteikta pagalba pereis parduodamą įmonę įsigijusiam asmeniui. Rizika sumažėja parduodant tik įmonės turtą.“

23      Dėl ankstesnių paskolų, suteiktų KG Holding ją steigiant, Komisija nurodė, kad jos nėra restruktūrizavimo pagalbos dalis, todėl joms netaikoma ši procedūra (ginčijamo sprendimo 51 konstatuojamoji dalis). Vis dėlto Komisija pabrėžė, jog nori išdėstyti savo poziciją, kad būtų išvengta naujų prieštaravimų tarp valstybės pagalbos teikimą reguliuojančių Bendrijos teisės aktų ir teismų taikomų nacionalinių įstatymų, ir šią poziciją išsamiau išaiškino ginčijamo sprendimo 52–55 konstatuojamosiose dalyse, aptardama procesą Nyderlandų teisme.

24      Ginčijamo sprendimo 52–55 konstatuojamosios dalys:

„52. (Pagal) pateiktą restruktūrizavimo planą (KG Holding) privalėjo iki 2016 m. visiškai grąžinti anksčiau suteiktas paskolas, kurių suma lygi 41 mln. EUR, įskaitant 17 mln. EUR atsiskaitomosios sąskaitos kreditą [kredito liniją] <...>, kurį [kurią] 2002 m. po (KG Holding) įsteigimo rinkos sąlygomis suteikė valstybė ir kuris [kuri] nėra restruktūrizavimo pagalbos dalis.

53. 2006 m. vasario mėn. raštu (Nyderlandų Karalystė) pranešė Komisijai, kad pradėjus (KG Holding) ir (Kliq Reïntegratie) bankroto procedūrą paskirti kuratoriai [bankroto administratoriai] kreipėsi į nacionalinį teismą, prašydami nurodyti valstybei išmokėti visą kreditą [sumą pagal kredito liniją], kurį [kurią] valstybė buvo įšaldžiusi po to, kai 2005 m. vasario mėn. laukiant (KG Holding) ir (Kliq Reïntegratie) bankroto buvo paskelbtas mokėjimo atidėjimas.

54. Komisija supranta, kad šios bylos sprendimas yra nacionalinio teismo [kompetentingo nacionalinio teismo] galioje, kuris ir nuspręs, ar valstybės sprendimas nutraukti kreditavimą neprieštaravo sutarčiai [ar valstybės sprendimas atitiko kredito linijos panaikinimą reglamentuojančias sutarties nuostatas].

55. Komisija laikosi pozicijos, kad jeigu valstybės sprendimas neprieštaravo sutarčiai, teismas [kompetentingas teismas] turi patvirtinti valstybės sprendimą [šį sprendimą] ir atmesti kuratorių [bankroto administratorių] ieškinį. Jeigu [Tačiau jeigu] teismas nustatytų, kad nors valstybė vykdė visas sutartyje numatytas teises ir pareigas, vykdant bankroto procedūrą ji privalo kuratoriams [bankroto administratoriams] išmokėti kreditą [visą sumą pagal kredito liniją], tokį teismo sprendimą būtų galima laikyti valstybės pagalbos (naujos valstybės pagalbos) teikimu (KG Holding) kreditoriams ir apie tai turėtų būti pranešta Komisijai pagal (EB) 88 straipsnio 3 dalį.“

25      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatė:

„1 straipsnis

(Nyderlandų Karalystės) valstybės pagalbos priemonė, suteikta (KG Holding) kaip restruktūrizavimo pagalba ir lygi 45 mln. EUR, neatitinka Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti reikalavimų, todėl yra nesuderinama su bendrąja rinka.

2 straipsnis

1. (Nyderlandų Karalystė) imasi visų būtinų priemonių išieškoti iš (KG Holding) ir (Kliq) dalį 1 straipsnyje nurodytos pagalbos, kurią kaip 9,25 mln. EUR dydžio sanavimo paskolą (KG Holding) perleido savo pavaldžiajai (dukterinei) įmonei (Kliq) ir kuri buvo paversta akciniu [nuosavu] kapitalu, įskaitant už šią paskolą mokėtinas palūkanas.

2. Pagalbos suma turi būti išieškota nedelsiant ir laikantis galiojančių nacionalinių teismo procedūrų, kiek šios procedūros užtikrina neatidėliotiną [veiksmingą] (ginčijamo sprendimo) vykdymą.

3. Išieškoma suma apima palūkanas, skaičiuojamas nuo dienos, kai lėšų dalys buvo paskirstytos pagalbos gavėjoms disponuoti, iki faktinio šios sumos grąžinimo datos.

4. 3 dalyje nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 9 ir 11 straipsnius.

3 straipsnis

(Nyderlandų Karalystė) kreipiasi į vykdant bankroto procedūrą paskirtą kuratorių [bankroto administratorių] ir užregistruoja 35,75 mln. EUR ieškinį [reikalavimą] kaip (KG Holding) ir (arba) (Kliq Reïntegratie) kreditorius. (Nyderlandų Karalystė) pasirūpina, kad likviduojant įmones būtų nutrauktas konkurencijos iškraipymas, t. y. kad šių įmonių veikla būtų sustabdyta, o jų turtas kuo greičiau parduotas rinkos sąlygomis.“

 Procesas ir šalių reikalavimai

26      2007 m. kovo 14 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktais pareiškimais J. R. Maas, KG Holding NV bankroto administratorius (toliau – 1 ieškovas), J. R. Maas ir C. Van den Bergh, Kliq BV bankroto administratoriai (toliau – 2 ieškovas), ir J. L. M. Groenewegen, Kliq Reïntegratie bankroto administratorius (toliau – 3 ieškovas), pareiškė tris ieškinius.

27      2008 m. lapkričio 3 d. Pirmosios instancijos teismo aštuntosios kolegijos pirmininko nutartimi bylos T‑81/07, T‑82/07 ir T‑83/07 buvo sujungtos pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 50 straipsnį, kad būtų bendrai vykdoma žodinė proceso dalis ir priimtas sprendimas.

28      2008 m. lapkričio 14 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu aktu Komisija persiuntė Nyderlandų valdžios institucijoms skirtą 2008 m. spalio 31 d. raštą, susijusį su bylomis T‑81/07 ir T‑82/07. 2008 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijoje pateiktu aktu 1 ir 2 ieškovai pateikė savo pastabas dėl šio rašto.

29      Per 2008 m. gruodžio 10 d. posėdį buvo išklausytos šalių žodinės pastabos ir atsakymai į Pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.

30      Ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

31      Komisija Pirmosios instancijos teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

32      Pagrįsdami savo ieškinius ieškovai iš esmės nurodo fakto ir teisės klaidas, nepakankamą ginčijamo sprendimo motyvavimą, gynybos teisių, teisės būti išklausytam ir bendrųjų teisės principų pažeidimą, taip pat – įvairius EB 87 ir EB 88 straipsnių pažeidimus.

33      Nagrinėjant šiuos ieškinius reikia apibrėžti atskiras ginčijamo sprendimo dalis, su kuriomis nesutinkama:

–        17 mln. EUR kredito linija, kurią Nyderlandų Karalystė suteikė KG Holding, aptariama ginčijamo sprendimo 51–55 konstatuojamosiose dalyse,

–        45 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba, apie kurią pranešta ir kuri ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje pripažinta nesuderinama su bendrąja rinka,

–        9,25 mln. EUR sanavimo paskolos, transformuotos į nuosavą kapitalą, išieškojimas iš KG Holding ir Kliq su už ją mokėtinomis palūkanomis iki išieškojimo dienos, numatytas ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje,

–        Nyderlandų Karalystės, kaip kreditoriaus vykdant bankroto procedūrą, 35,75 mln. EUR reikalavimo KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie, užregistravimas pas bankroto administratorių, siekiant išieškoti dalį Kliq Reïntegratie pervestos sanavimo pagalbos, numatytas ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje.

1.     Pirminės pastabos

34      Rengdamasis posėdžiui, Pirmosios instancijos teismas išsiuntė šalims posėdžio pranešimą ir paragino jas pateikti dėl šio pranešimo galimas pastabas – žodžiu per posėdį arba raštu, iki posėdžio likus pakankamai laiko. 2008 m. gruodžio 8 d. Pirmosios instancijos teismo kanceliarijai pateiktu aktu 1 ir 2 ieškovai pareiškė tam tikras rašytines pastabas dėl posėdžio pranešimo. 2008 m. gruodžio 10 d. posėdyje Komisija iš esmės paprašė Pirmosios instancijos teismo į šias pastabas neatsižvelgti.

35      Reikia pažymėti, kad pagal Procedūros reglamento 47 straipsnio 1 dalį ieškinį ir atsiliepimą į ieškinį galima papildyti ieškovo dubliku ir atsakovo tripliku. 1 ir 2 ieškovams pateikus ieškinius ir dublikus, o Komisijai pateikus atsiliepimus į ieškinius ir triplikus, 2008 m. sausio 14 d. rašytinė proceso dalis bylose T‑81/07 ir T‑82/07 buvo baigta. Pirmosios instancijos teismo nuomone, 1 ir 2 ieškovų pareiškimai, pateikti 2008 m. gruodžio 8 d., iš dalies viršija pastabas dėl posėdžio pranešimo. Kadangi pasibaigus rašytinei proceso daliai šalys nebegali pildyti bylos medžiagos, Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į 2008 m. gruodžio 8 d. pareiškime 1 ir 2 ieškovų pateiktas pastabas tiek, kiek jos viršija pastabas dėl posėdžio pranešimo.

2.     Dėl ieškinių priimtinumo bylose T‑81/07 ir T‑83/07 tiek, kiek jie susiję su 17 mln. EUR kredito linija, kurią Nyderlandų Karalystė suteikė KG Holding

 Šalių argumentai

36      Komisija teigia, kad su kredito linija susiję pagrindai yra nepriimtini. Jos vertinimai, suformuluoti ginčijamo sprendimo motyvuose, negali būti ieškinio dėl panaikinimo objektas.

37      1 ir 3 ieškovai tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą, ginčijamo sprendimo 51–55 konstatuojamosiose dalyse aptardama 17 mln. EUR atsiskaitomosios sąskaitos kredito liniją, kurią, jų teigimu, Nyderlandų Karalystė suteikė KG Holding jos steigimo metu ir kuriai netaikomas sprendimas pradėti procedūrą. Taigi, Komisija peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė jų gynybos teises, teisę būti išklausytiems ir bendruosius teisės principus, įskaitant teisę į gerą administravimą, numatytą 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje (OL C 364, 2000, p. 1) bei skaidrumo principą, taip pat neįvykdė rūpestingumo pareigos.

38      Komisija ginčijamo sprendimo 51–55 konstatuojamosiose dalyse nagrinėjo 2002 m. bendrovei KG Holding valstybės suteiktą valstybinį kreditą, t. y. 17 mln. EUR banko atsiskaitomosios sąskaitos kredito liniją su valstybės garantija, Nyderlandų Karalystės suteikta 2002 m., rinkos sąlygomis, dėl kurios 1 ieškovas ir 3 ieškovas pateikė prašymą Hagos apygardos teismo (Rechtbank Den Haag) nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nepateikdama motyvų, Komisija ginčijamame sprendime nurodė, jog nacionalinio teismo sprendimas, kad valstybė turi įvykdyti šį įsipareigojimą pagal 2002 m. sutartį, prilygtų sprendimui suteikti naują valstybės pagalbą KG Holding kreditoriams.

39      1 ir 3 ieškovai pabrėžia, kad Komisija peržengė savo kompetencijos ribas, pateikdama nuomonę apie priemonę, dėl kurios iškelta nacionaliniame teisme nagrinėjama byla.

40      Be to, Komisijos nuomonė nepakankamai motyvuota pagal EB 253 straipsnį. Komisija ginčijamo sprendimo 52 konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad 17 mln. EUR kredito liniją Nyderlandų Karalystė suteikė rinkos sąlygomis ir kad to negalima laikyti valstybės pagalba. Jei valstybės suteikiama paskola įmonei nėra valstybės pagalba, tai juo labiau pagal nacionalinę teisę priimtas kompetentingo teismo sprendimas, kad ši valstybė privalo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, kuri ją sudarant nebuvo valstybės pagalba, ir suteikti kredito liniją, negali būti laikoma sprendimu suteikti naują valstybės pagalbą. Jei komercinė įmonė būtų Nyderlandų Karalystės vietoje, ji privalėtų suteikti sutartą kredito liniją.

41      17 mln. EUR kredito linija nėra susijusi su sanavimo paskolos transformavimu į KG Holding restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią Nyderlandų Karalystė pranešė pagal EB 88 straipsnio 3 dalį.

42      Net jei Nyderlandų Karalystė kuriuo nors metu papildė savo pranešimą, į jį įtraukdama ir šią kredito liniją, ir apie tai nebuvo pranešta 1 ir 3 ieškovams, šis klausimas nepatektų į tyrimo ir procedūros pagal EB 88 straipsnio 2 dalį sritį. Bet kuriuo atveju tai nepaminėta 2005 m. rugpjūčio 5 d. Sprendime.

43      Gero administravimo bei skaidrumo principais ir rūpestingumo pareiga reikalaujama, kad galimiems suinteresuotiesiems asmenims iš sprendimo pradėti procedūrą būtų aišku, kokio pobūdžio ir turinio priemonės bus išsamiau nagrinėjamos. Šiems principams prieštarauja tai, kad Komisija pareiškia, nors ir neįpareigodama, savo požiūrį į priemonę, kuri neminima sprendime pradėti procedūrą, nesvarbu, ar ši priemonė susijusi su minėto sprendimo objektu.

44      Priešingai nei tvirtina Komisija, kredito linija nepaminėta sprendimo pradėti procedūrą priedo 5 punkte.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

45      1 ir 3 ieškovai iš esmės tvirtina, kad Komisija padarė teisės klaidą, ginčijamo sprendimo 51–55 konstatuojamosiose dalyse aptardama 17 mln. EUR kredito liniją, ir kad ji klaidingai pripažino šią kredito liniją nauja valstybės pagalba, apie kurią reikia pranešti, jei valstybė privalo bankroto administratoriams išmokėti visą sumą pagal ją. Pateikdama tokį vertinimą Komisijos tariamai pažeidė jų gynybos teises, teisę būti išklausytiems, neįvykdė rūpestingumo pareigos ir pažeidė gero administravimo bei skaidrumo principus.

46      Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad Komisija neturėtų sprendimo konstatuojamojoje dalyje nagrinėti priemonių, kurioms netaikoma šio sprendimo rezoliucinė dalis. Vis dėlto šiuo atveju pakanka pripažinti, kad nesvarbu, kokie yra sprendimo motyvai, tik jo rezoliucinė dalis gali sukelti teisinių pasekmių ir todėl tik dėl jos galima jį ginčyti. Dėl sprendimo konstatuojamojoje dalyje pateiktų vertinimų negalima pareikšti ieškinio dėl panaikinimo. Bendrijos teismų teisėtumo kontrolę jiems galima taikyti tik tiek, kiek, būdami žalą sukeliančio akto motyvais, jie yra būtinas šio akto rezoliucinės dalies pagrindas (2004 m. sausio 28 d. Teisingumo Teismo nutarties Nyderlandai prieš Komisiją, C‑164/02, Rink. p. I‑1177, 21 punktas), arba bent jau jeigu šie motyvai gali pakeisti to, kas nuspręsta nagrinėjamo akto rezoliucinėje dalyje, esmę (šiuo klausimu žr. 2002 m. lapkričio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Lagardère ir Canal+ prieš Komisiją, T‑251/00, Rink. p. II‑4825, 68 punktą ir 2007 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties EnBW prieš Komisiją, T‑387/04, Rink. p. II‑1195, 127 punktą).

47      Šiuo atveju, ginčijami Komisijos vertinimai, susiję su kredito linija, nėra būtinas ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies pagrindas. Jie taip pat nekeičia šios rezoliucinės dalies esmės. Iš tiesų Komisija rezoliucinėje dalyje konstatavo tik tai, kad bendrovei KG Holding Nyderlandų Karalystės suteikta 45 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka ir kad Nyderlandų Karalystė privalo imtis visų būtinų priemonių išieškoti iš KG Holding ir Kliq 9,25 mln. EUR pagalbos dalį ir užregistruoti savo 35,75 mln. EUR reikalavimą KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie. Minėtoje rezoliucinėje dalyje Komisija nepateikia jokios pozicijos 17 mln. EUR kredito linijos atžvilgiu.

48      Vadinasi, ieškiniai bylose T‑81/07 ir T‑83/07 yra nepriimtini tiek, kiek jie nukreipti prieš ginčijamo sprendimo nuostatas, susijusias su 17 mln. EUR kredito linija.

3.     Dėl esmės

49      Reikia nagrinėti ieškinio pagrindus dėl 45 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią pranešta, nesuderinamumo su bendrąja rinka (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis), 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos, transformuotos į nuosavą kapitalą, išieškojimo iš KG Holding ir Kliq su palūkanomis, už ją mokėtinomis iki išieškojimo dienos (ginčijamo sprendimo 2 straipsnis), Nyderlandų Karalystės, kaip kreditoriaus vykdant bankroto procedūrą, 35,75 mln. EUR reikalavimo KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie, užregistravimo pas bankroto administratorių (ginčijamo sprendimo 3 straipsnis) ir bankroto pasekmių valstybės pagalbos išieškojimui (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsnis).

 Dėl 45 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią pranešta, nesuderinamumo su bendrąja rinka (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis)

 Šalių argumentai

50      Ieškovai tvirtina, kad Komisija, pažeisdama EB 87 ir 88 straipsnius, neįrodė, jog numatyta pagalba daro poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Bent jau ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamojoje dalyje šiuo atžvilgiu pateiktus argumentus Komisija nepakankamai motyvavo ir taip pažeidė EB 253 straipsnį.

51      Ieškovai tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamosios dalies pirmasis sakinys – nors KG Holding veikia tik Nyderlandų rinkoje, negalima atmesti galimybės, kad jai suteiktas pranašumas iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daryti neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, – yra tik paprastas teiginys.

52      Ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamosios dalies antrame sakinyje Komisija nenurodo Nyderlandų rinkoje veikiančių mažesnių tarptautinių įmonių. Be to, ji nepaaiškino, kodėl šioms įmonėms pavaldžių dukterinių įmonių buvimas Nyderlandų rinkoje svarbus nustatant, ar labai iškraipoma konkurencija ir kokį poveikį tai daro valstybių narių tarpusavio prekybai. Posėdyje ieškovai ginčijo šių įmonių tarptautinį pobūdį bendrosios rinkos atžvilgiu.

53      Ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamosios dalies trečiame sakinyje Komisija nurodė, kad tenkinamos EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos. Komisija turėjo ne tik konstatuoti, kad šios sąlygos tenkinamos, bet ir įrodyti, kad taip yra iš tiesų.

54      Dėl bendrovei KG Holding suteiktos sanavimo paskolos transformavimo į restruktūrizavimo pagalbą pasekmių pažymėtina, kad Komisija turėjo atsižvelgti į nagrinėjamų sanavimo paskolos ir restruktūrizavimo pagalbos pobūdį.

55      Anot 1 ir 3 ieškovų, patvirtinta 45 mln. EUR sanavimo paskola pirmiausia buvo skirta Kliq Reïntegratie likviduoti: 35,75 mln. EUR KG Holding perdavė Kliq Reïntegratie, kad pastaroji padengtų plano atleisti iš darbo maždaug 1 000 darbuotojų išlaidas, taip pat kitas šią bendrovę likviduojant patirtas išlaidas. Šios sumos nebuvo galima grąžinti, todėl ji negalėjo nei paveikti nacionalinės konkurencijos, nei daryti reikšmingo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

56      2 ieškovo nuomone, kalbant apie Kliq, Komisija nenurodė, kodėl abiejų skolų užskaita galėjo daryti didelį poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai. Iš tiesų minėta užskaita, palyginti su situacija, kuriai esant ji būtų neatlikta, yra naudinga ne Kliq, o KG Holding kreditoriams.

57      Dublikuose ieškovai pabrėžia, kad ginčijamo sprendimo motyvai neatitinka to, ką Komisija nurodė 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendime. Pastarojo sprendimo 3.2.2. punkte Komisija tvirtino, kad poveikio konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai nėra arba jis vos pastebimas. Be to, nurodydama sprendimą pradėti procedūrą, Komisija neatsižvelgė į tai, kad jai tenkanti pareiga nurodyti sprendimo pradėti procedūrą motyvus labai skiriasi nuo šios pareigos ginčijamo sprendimo atžvilgiu.

58      Ieškovai tvirtina, kad Komisija negali a posteriori papildyti ginčijamo sprendimo motyvų. Nurodydami 2005 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimą dėl pagalbos priemonės Nr. 465/2005 (OL C 9, 2006, p. 5), ieškovai teigia, kad Komisijos atsiliepime į ieškinį pateikiami veiksniai neturi reikšmės sprendžiant, ar pagalbos priemonė iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti ir daryti neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

59      Komisija nesutinka su ieškovų argumentais.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

60      Dėl ginčijamo sprendimo 1 straipsnio pažymėtina, kad ieškovai abejoja tariamai nepakankamu motyvavimu, susijusiu su konkurencijos išklaipymu ir poveikiu valstybių narių tarpusavio prekybai, bei Komisijos pateikiama šių dviejų sąlygų analize.

61      Pirma, dėl motyvavimo pareigos Pirmosios instancijos teismas pažymi, kad EB 253 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi būti pritaikytas prie ginčijamo akto bei aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti apie priimtos priemonės pagrindimą, o kompetentingas teismas – vykdyti jos kontrolę (1998 m. balandžio 2 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, Rink. p. I‑1719, 63 punktas ir 2001 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C‑17/99, Rink. p. I‑2481, 35 punktas).

62      Motyvavimo reikalavimą reikia įvertinti atsižvelgiant į bylos aplinkybes, be kita ko, į akto turinį, motyvų, kuriais remiamasi, pobūdį bei asmenų, kuriems skirtas aktas, ar kitų asmenų, kurie yra konkrečiai ir tiesiogiai su šiuo aktu susiję, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Nereikalaujama, kad motyvuose būtų nurodytos visos svarbios faktinės ir teisinės aplinkybės, nes nustatant, ar akto motyvai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus, turi būti atsižvelgiama ne tik į jų formuluotę, bet ir kontekstą bei visas nagrinėjamą sritį reglamentuojančias teisės normas (1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Delacre ir kt. prieš Komisiją, C‑350/88, Rink. p. I‑395, 16 punktas ir Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, nurodyto šio sprendimo 61 punkte, 36 punktas).

63      Konkrečiau kalbant apie sprendimą valstybės pagalbos srityje, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad tam tikrais atvejais, nors iš pačių aplinkybių, kuriomis pagalba buvo suteikta, aišku, kad ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, Komisija turi bent jau nurodyti šias aplinkybes savo sprendimo motyvuose (1985 m. kovo 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Nyderlandai ir Leeuwarder Papierwarenfabriek prieš Komisiją, 296/82 ir 318/82, Rink. p. 809, 24 punktas; 2000 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija ir Sardegna Lines prieš Komisiją, C‑15/98 ir C‑105/99, Rink. p. I‑8855, 66 punktas ir 2003 m. sausio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑334/99, Rink. p. I‑1139, 59 punktas).

64      Reikia patikslinti, jog Komisija neprivalo įrodyti, kad pagalba turėjo realios įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ar kad ji realiai iškraipė konkurenciją; ji turi tik išsiaiškinti, ar tokia pagalba gali daryti poveikį tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją (2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑372/97, Rink. p. I‑3679, 44 punktas). Šiuo atžvilgiu sąvoka „poveikis“ valstybių narių tarpusavio prekybai apima ir poveikio galimybę (2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C‑66/02, Rink. p. I‑10901, 112 punktas).

65      Šiuo atveju reikia pripažinti, kad ginčijamame sprendime Komisija nurodė, jog nagrinėjama priemonė – tai 45 mln. EUR sanavimo pagalbos, kurią Nyderlandų Karalystė suteikė bendrovei KG Holding, transformavimas į nuosavą kapitalą (8 ir 22 konstatuojamosios dalys). Be to, ji nurodė, kad bendrovei KG Holding suteikta sanavimo pagalba ir jos transformavimas į nuosavą kapitalą yra pranašumas, kurio finansų rinkoje tokios pačios rūšies sunkumų patirianti įmonė, esanti ant bankroto ribos, neturėtų (22 konstatuojamoji dalis). Be to, Komisija pažymi, kad Nyderlandų rinkoje, kurioje veikia KG Holding, yra ir mažesnių tarptautinių įmonių, pvz., TMP ir Creyff’s (Belgijos įmonės Solvus dukterinė įmonė), (23 konstatuojamoji dalis). Galiausiai ji konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įmonei yra suteikiamas pranašumas prieš jos konkurentes, todėl yra arba gali būti iškraipoma konkurencija ir daroma neigiama įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai (23 konstatuojamoji dalis). Dėl KG Holding ir Kliq Reïntegratie dydžio Komisija nurodė, kad šios įmonės turėjo maždaug 2 000 darbuotojų (9 ir 10 konstatuojamosios dalys) ir kad 2002 m. sausio 1 d. KG Holding įstatinis kapitalas siekė maždaug 73 mln. EUR (32 konstatuojamoji dalis).

66      Taigi Komisija pakankamai aiškiai išdėstė aplinkybes ir teisinius argumentus, kurie šiuo atžvilgiu yra esminiai ginčijamo sprendimo sistemoje. Pateikdama šią informaciją, Komisija pakankamai įrodė, kad nagrinėjama pagalba gali paveikti prekybą ir konkurenciją.

67      Iš šių motyvų ieškovai ir Pirmosios instancijos teismas gali suprasti, dėl kokių priežasčių Komisija mano, kad nagrinėjama operacija gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

68      Dėl ieškovų argumento, kad ginčijamo sprendimo motyvavimas šiuo atžvilgiu yra nesuderinamas su 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimo 3.2.2 punktu, užtenka pažymėti, kad pastarasis sprendimas buvo priimtas ne dėl restruktūrizavimo, o dėl sanavimo pagalbos. Kalbant apie 2005 m. lapkričio 23 d. Komisijos sprendimą dėl pagalbos priemonės Nr. 465/2005, susijusios su mokymosi pagalbos paslaugomis, pažymėtina, kad ieškovai nenurodo, kuo šis sprendimas reikšmingas nagrinėjamam atvejui. Bet kuriuo atveju šis sprendimas nekelia abejonių dėl to, kad ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas.

69      Vadinasi, argumentus dėl tariamai nepakankamo motyvavimo reikia atmesti.

70      Antra, dėl ginčijamame sprendime Komisijos pateikto vertinimo, kad iškraipoma konkurencija ir daromas poveikis prekybai, pagrįstumo reikia išsiaiškinti, ar nagrinėjama pagalba gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir ar ji iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją.

71      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad iš teismo praktikos matyti, jog pagalbos teikimas Bendrijos rinkoje veikiančiai įmonei gali iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (žr. 2002 m. kovo 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Diputación Foral de Álava ir kt. prieš Komisiją, T‑92/00 ir T 103/00, Rink. p. II‑1385, 72 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

72      Pirmiausia dėl konkurencijos iškraipymo sąlygos neginčijama, kad Nyderlandų Karalystė suteikė bendrovei KG Holding 45 mln. EUR sanavimo pagalbą kaip paskolą, kurios 9,25 mln. EUR dalis paskolinta Kliq, o 35,75 mln. EUR dalis buvo skirta Kliq Reïntegratie įsipareigojimams pagal galiojančias sutartis įvykdyti ir socialinėms išlaidoms padengti.

73      Pagal restruktūrizavimo planą bendrovei KG Holding suteikta 45 mln. EUR paskola turi būti transformuota į restruktūrizavimo pagalbą tai pačiai bendrovei. Tai atliekama Nyderlandų Karalystės bendrovei KG Holding suteiktą sanavimo paskolą transformuojant į KG Holding nuosavą kapitalą ir minėtos paskolos 9,25 mln. EUR dalį suteikiant bendrovei Kliq, o 35,75 mln. EUR dalį – bendrovei Kliq Reïntegratie.

74      Numatyta, kad gavus restruktūrizavimo pagalbą būtų visiškai sumokėta, palyginti su įstatiniu kapitalu, kuris 2002 m. sausio 1 d. siekė maždaug 73 mln. EUR, labai didelė KG Holding skola – 45 mln. EUR. Kliq atžvilgiu, sumokėjus šią skolą, 9,25 mln. EUR paskola būtų transformuota į nuosavą kapitalą. Nagrinėjama pagalba turėjo padidinti KG Holding ir Kliq veiklos išteklius, taigi ir šių įmonių konkurencingumą.

75      Dėl Kliq Reïntegratie reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką pagalba, kuria tam tikra įmonė atleidžiama nuo sąnaudų, kurių ji paprastai patirtų vykdydama einamąją ar kitokią veiklą, paprastai iškraipo konkurencijos sąlygas (šiuo klausimu žr. 1995 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Siemens prieš Komisiją, T‑459/93, Rink. p. II‑1675, 48 ir 77 punktus; 1998 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vlaams Gewest prieš Komisiją, T‑214/95, Rink. p. II‑717, 43 punktą ir 2006 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ter Lembeek prieš Komisiją, T‑217/02, Rink. p. II‑4483, 177 punktą). Numatyta restruktūrizavimo pagalba turėjo būti padengta pastarosios 35,75 mln. EUR skola. Dėl ieškovų argumento, kad 35,75 mln. EUR suma buvo skirta Kliq Reïntegratie likviduoti, užtenka pasakyti, jog iš 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimo aišku, kad ši suma buvo skirta sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti ir socialinėms išlaidoms padengti. Taigi taip būtų padengtos Kliq Reïntegratie išlaidos, kurias įprastu atveju ji turėtų padengti pati.

76      Dėl neigiamo poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai sąlygos iš nusistovėjusios praktikos matyti, kad valstybės narės suteikta finansinė pagalba daro poveikį Bendrijos vidaus prekybai, jeigu ji sustiprina įmonės padėtį Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančių įmonių atžvilgiu (1980 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Philip Morris prieš Komisiją, 730/79, Rink. p. 2671, 11 punktas; 1999 m. birželio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑75/97, Rink. p. I‑3671, 47 punktas; Teisingumo Teismo sprendimo Ter Lembeek prieš Komisiją, nurodyto šio sprendimo 75 punkte, 181 punktas).

77      Šiuo atveju reikia konstatuoti, kad numatyta 45 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba sustiprina KG Holding ir jos dviejų dukterinių bendrovių, Kliq ir Kliq Reïntegratie, padėtį su jomis Nyderlandų rinkoje konkuruojančių įmonių atžvilgiu, tarp kurių, kaip tai nurodyta ginčijamo sprendimo 23 konstatuojamojoje dalyje, yra ir tarptautinių įmonių, pavyzdžiui, TMP ir Creyff’s.

78      Per posėdį ieškovai ginčijo šių įmonių tarptautinį pobūdį bendrosios rinkos atžvilgiu tvirtindami, kad jos veikia tik Nyderlandų Karalystės viduje. Reikia konstatuoti, kad ieškovai šiuo atžvilgiu nepateikė jokio įrodymo. Taigi jie negalėjo įrodyti, kad Komisijos išvada ginčijamame sprendime, jog aptariamos įmonės yra tarptautinės, buvo klaidinga.

79      Kadangi nagrinėjama pagalba sustiprina ieškovų padėtį kitų konkuruojančių įmonių, ypač tarptautinių įmonių, kurios panašias paslaugas siūlo ir kitose valstybėse narėse, atžvilgiu, reikia pripažinti, kad pagalba daro poveikį prekybai Bendrijos viduje.

80      Vadinasi, atsižvelgiant į minėtą teismo praktiką, galima daryti išvadą, kad Komisija teisingai konstatavo, jog nagrinėjama pagalba iškraipo konkurenciją ir daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

81      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškovų argumentus dėl nagrinėjamos pagalbos nesuderinamumo su bendrąja rinka reikia atmesti. Vadinasi, prašymas panaikinti ginčijamo sprendimo 1 straipsnį yra nepagrįstas.

 Dėl 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos išieškojimo iš „KG Holding“ ir „Kliq“ su palūkanomis, už ją mokėtinomis iki išieškojimo dienos (ginčijamo sprendimo 2 straipsnis)

 Šalių argumentai

82      1 ir 2 ieškovų teigimu, ginčijamo sprendimo 43–46 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas Komisijos požiūris į KG Holding turimų Kliq akcijų visišką apmokėjimą KG Holding įsipareigojimo visiškai apmokėti šias akcijas atžvilgiu, užskaitant pastarosios reikalavimą Kliq pagal paskolos sutartį. Šis klausimas nėra 2005 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimo pradėti procedūrą objektas. Taigi Komisija peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė jų gynybos teises, teisę būti išklausytiems ir bendruosius teisės principus, įskaitant teisę į gerą administravimą, numatytą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, bei skaidrumo principą, taip pat neįvykdė rūpestingumo pareigos.

83      Nagrinėjama užskaita nesusijusi su sanavimo paskolos transformavimu į KG Holding restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią 2004 m. sausio 26 d. pranešė Nyderlandų Karalystė pagal EB 88 straipsnio 3 dalį.

84      Net jei Nyderlandų Karalystė papildė savo pranešimą, į jį įtraukdama ir šią įsipareigojimų užskaitą, ir apie tai nebuvo pranešta 1 ir 2 ieškovams, šis klausimas nepatektų į tyrimo ir procedūros pagal EB 88 straipsnio 2 dalį sritį. Tai nepaminėta sprendime pradėti procedūrą. Priešingai nei tvirtina Komisija, konversija į nuosavą kapitalą nepaminėta sprendimo pradėti procedūrą priede.

85      Gero administravimo, skaidrumo principais ir rūpestingumo pareiga reikalaujama, kad galimiems suinteresuotiesiems asmenims iš sprendimo pradėti procedūrą būtų aišku, kokio pobūdžio ir turinio priemonės bus išsamiau nagrinėjamos. Šiems principams prieštarauja tai, kad Komisija pareiškia, nors ir neįpareigodama, savo požiūrį į priemonę, kuri neminima sprendime pradėti procedūrą, nesvarbu, ar ši priemonė susijusi su minėto sprendimo objektu.

86      Dublikuose 1 ir 2 ieškovai tvirtina, kad, priešingai nei teigia Komisija, visiškai nesvarstytinas pagalbos priemonės, apie kurią pranešta, pakeitimas po to, kai pradėta procedūra pagal EB 88 straipsnio 2 dalį. Po to, kai buvo pateiktas 2004 m. vasario 8 d. pranešimas – 2005 m. vasario 8 d. paskelbtus KG Holding bankrotą, Nyderlandų Karalystė neteko KG Holding ir jos dukterinių bendrovių, tarp kurių yra Kliq Reintegratie ir Kliq, kontrolės. Nyderlandų Karalystė tapo vienu iš kreditorių, neturinčių jokios teisės kontroliuoti įmonę. Negalėjo būti nė klausimo, ar šią užskaitą, kurią Kliq atliko vienašališkai, galima laikyti valstybės narės aktu arba pagal EB 88 straipsnio 2 dalį pradėtos procedūros elementu.

87      2 ieškovas taip pat tvirtina, kad Komisija ginčijamo sprendimo 43–46 konstatuojamosiose dalyse padarė klaidingą išvadą, jog Kliq reikia laikyti 9,25 mln. EUR valstybės pagalbos gavėja. Jo nuomone, Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad sanavimo paskolos transformavimo į nuosavą kapitalą nebuvo galima priskirti Nyderlandų Karalystei ir kad todėl jo negalima pripažinti valstybės pagalba pagal EB 87 straipsnio 1 dalį. Ginčijamu sprendimu padaryta teisės ir (arba) fakto klaida, taip pat jis nepakankamai motyvuotas, pažeidžiant EB 87 ir (arba) EB 253 straipsnius.

88      2 ieškovo teigimu, Komisija nagrinėjo, ar teikiama valstybės pagalba, punkte „Pagalbos suderinamumas su bendrąja rinka“, o ne punkte „Valstybės pagalbos buvimas“.

89      Iš ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamosios dalies matyti, kad vertindama priemonę Komisija rėmėsi klaidingais faktiniais duomenimis. Priešingai nei ji tvirtina, rechter-commissaris nutartis buvo skirta ne Nyderlandų Karalystei, o tik KG Holding bankroto administratoriui, kurio negalima prilyginti valstybei ar su ja sutapatinti. Be to, Komisija klaidingai tvirtino, kad teismas nurodė Nyderlandų valdžios institucijoms paskolą transformuoti į nuosavą kapitalą, nors iš tiesų jis nurodė tik KG Holding bankroto administratoriui patenkinti Kliq užskaitos prašymą.

90      2005 m. vasario 8 d. KG Holding bankrotas pakeitė situaciją. KG Holding bankroto administratoriaus veiksmų, nesvarbu, ar jis veikia rechter-commissaris nurodymais, ar jam leidus, negalima priskirti valstybei. KG Holding bankroto administratorius nėra valstybės institucija ir neveikia akcininko (valstybės) vardu, taip pat valstybė negali nei teikti nurodymų KG Holding bankroto administratoriui arba rechter-commissaris, nei vykdyti kontrolę. Bankroto administratoriaus statusą reglamentuoja Nyderlandų bankroto teisė. Taigi EB 87 straipsnio 1 dalis netaikoma bankroto administratoriaus veiksmams ir sprendimams.

91      Rechter-commissaris bankroto srityje yra teismas pagal EB 234 straipsnį.

92      Vien dėl to, kad viešoji įmonė yra valstybės kontroliuojama, negalima finansinės pagalbos priemonių priskirti valstybei. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar priimant šias priemones viešosios valdžios institucijos gali vienaip ar kitaip dalyvauti. KG Holding ir Kliq bankrutavus ir paskyrus jų bankroto administratorius, šių bendrovių finansiniai ištekliai nuo 2005 m. vasario 8 d. nebegali būti nuolatinės viešosios kontrolės objektas ir todėl jie nebėra kompetentingų nacionalinės valdžios institucijų dispozicijoje. Iš ginčijamo sprendimo 36 konstatuojamosios dalies aišku, kad Nyderlandų valdžios institucijos negalėjo pateikti reikalaujamų duomenų.

93      Ginčijamo sprendimo 44 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodoma Bendrijos teisės viršenybė ir EB 88 straipsnio 3 dalis šiuo atveju nesukuria jokių KG Holding bankroto administratoriaus pareigų. 2 ieškovo nuomone, užskaita buvo naudinga KG Holding kreditoriams. Būtent todėl rechter-commissaris, nepažeisdamas Bendrijos teisės, galėjo patenkinti šį prašymą, o jo nutartis buvo suderinama su bendrąja rinka.

94      Dublike 2 ieškovas pabrėžia, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad užskaita, kurią Kliq atliko vienašališkai, buvo kitokia priemonė nei ta, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė. Priemonę, apie kurią pranešta, sudarė Nyderlandų valdžios institucijų numatytas sprendimas suteikti KG Holding restruktūrizavimo pagalbą transformuojant 45 mln. EUR sanavimo paskolą su už ją mokėtinomis palūkanomis į nuosavą kapitalą. Priemonė, kurią Komisija nagrinėjo ginčijamame sprendime, buvo rechter-commissaris nutartis, kuria pastarasis nurodė KG Holding bankroto administratoriui bendradarbiauti įgyvendinant Kliq pasiūlytą dvietapį planą. Šias dvi priemones EB 87 straipsnio 1 dalies atžvilgiu reikėjo nagrinėti atskirai.

95      Be to, Komisijos tvirtinimas, kad rechter-commissaris kontroliavo nagrinėjamą kapitalą, yra klaidingas. Visi suinteresuotieji asmenys turėjo teisę, remdamiesi nacionaliniais bankroto teisės aktais, rechter-commissaris pareikšti ieškinį dėl bankroto administratoriaus veiksmo. Vis dėlto tai nereiškia, kad reikalavimu disponuoja ar jį kontroliuoja rechter-commissaris. Kitoks aiškinimas lemtų nepriimtiną išvadą, kad visos įmonės priemonės, dėl kurių priimamas teismo sprendimas, yra finansuojamos iš valstybės lėšų ir todėl yra valstybei priskiriamos.

96      Dėl palūkanų išieškojimo 1 ir 2 ieškovai tvirtina, jog ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 3 dalyje Komisija klaidingai nusprendė, kad Nyderlandų Karalystė turi imtis visų būtinų priemonių išieškoti iš KG Holding ir Kliq dalį 9,25 mln. EUR pagalbą, o išieškotina suma turi apimti palūkanas, skaičiuojamas nuo dienos, kai lėšų dalys buvo paskirstytos pagalbos gavėjoms disponuoti, iki jos išieškojimo dienos.

97      Anot jų, Nyderlandų bankroto teisėje numatyta, kad mokėtinos palūkanos nebeskaičiuojamos nuo bankroto paskelbimo dienos. Jie taip pat teigia, kad neteisėtą pagalbą reikia išieškoti pagal nacionalinės teisės proceso taisykles, nebent dėl šių nacionalinių taisyklių taikymo išieškoti pagalbą būtų praktiškai neįmanoma.

98      Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta, kad nuo tos dienos, kai paskelbiamas įmonės bankrotas, palūkanos už jos skolas nebeskaičiuojamos, nėra tokie, kuriuos taikant pagal Bendrijos teisę reikalaujamas pagalbos išieškojimas taptų praktiškai neįmanomas.

99      Todėl, šių ieškovų nuomone, ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytas palūkanas reikia skaičiuoti iki dienos, kurią paskelbtas atitinkamai KG Holding ir Kliq bankrotas, o ne iki išieškojimo dienos.

100    Dublikuose 1 ir 2 ieškovai pabrėžia, jog prieš priimant ginčijamą sprendimą jie negalėjo žinoti, kad Komisija nustatys Nyderlandų Karalystei pareigą, prieštaraujančią nacionalinės teisės taisyklėms. Todėl negalima teigti, kad nepranešdami Komisijai apie nacionalinę nuostatą jie neįvykdė rūpestingumo pareigos. Komisijos ir valstybės narės susitarimo pagal EB 10 straipsnį dėl išieškojimo sąlygų neužtenka. Jie patikslina, kad Nyderlandų Karalystė bus įpareigota išieškoti ir palūkanas iki faktinio pagalbos išieškojimo dienos, kol ginčijamas sprendimas bus panaikintas arba šiuo aspektu pakeistas.

101    Komisija pabrėžia, kad jos veiksmai neviršijo to, kas numatyta sprendime pradėti procedūrą. Įmonės, kurias ji nurodė, būtent priklausančios Kliq grupei, ir pagalbos tipai, kuriuos ji nagrinėjo, šiuo atveju – sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba, nesikeitė per visą procedūrą. Be to, Kliq atveju, 9,25 mln. EUR skolos konversija į nuosavą kapitalą buvo paminėta sprendimo pradėti procedūrą priedo 3 punkte.

102    Sprendime pradėti procedūrą Komisija negalėjo paminėti specifinės aplinkybės, kad šią priemonę taikyti nurodė rechter-commissaris, nes tai paaiškėjo vėliau.

103    Komisija pabrėžia, kad pagalba buvo neteisėta. Ji priduria, kad jei pagalba yra neteisėta, o Komisija jau pradėjusi EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl jau įgyvendintos pagalbos priemonės, ji neprivalo šios procedūros pratęsti, kai atitinkama valstybė narė pakeičia pagalbos sistemą. Jei būtų kitaip, ši valstybė galėtų kiek nori tęsti minėtą procedūrą ir taip vilkinti galutinio sprendimo priėmimą.

104    Be to, nei 1 ir 2 ieškovai, nei bendrovės, kurių bankroto administratoriai jie yra, vykdant EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą nė karto nepateikė pastabų, nors jie patys arba šių bendrovių atstovai dalyvavo 2005 m. kovo 23 d. susitikime su Komisija.

105    Triplikuose Komisija paaiškina, kad „debt-for-equity-swap“ (priešpriešinių reikalavimų užskaita) buvo numatyta sutartyje dėl bendrovės KG Holding 9,25 mln. EUR paskolos bendrovei Kliq. Tai nebuvo vienašalis Kliq veiksmas. Nyderlandų Karalystė prieštaravo Kliq prašymui ir pranešė rechter-commissaris, kad sanavimo paskolos konversijai į nuosavą kapitalą būtinas Komisijos leidimas. Rechter-commissaris nepaisė šio argumento. Jo nuomone, aptariamu užskaitos ir visiško akcijų apmokėjimo atveju svarbu tik tai, kaip patvirtintą sanavimo pagalbą įgyvendinti pagal nacionalinę teisę.

106    Bankroto administratoriaus nurodyta 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos konversija į nuosavą kapitalą pažeidžia gairių 3.1 punktą, pagal kurį sanavimo pagalba turi būti teikiama kaip paskolų garantijos arba paskolos, o per dvylika mėnesių nuo paskutinio pervedimo įmonei ji turi sanavimo paskolas grąžinti. Rechter-commissaris neaiškino nacionalinės teisės nuostatų pagal Bendrijos teisę, nors Kliq prašymo atžvilgiu naudojosi didele diskrecija.

107    Komisijos nuomone, pritarti 1 ir 2 ieškovų teiginiams reikštų, kad kai valstybė narė praneša apie restruktūrizavimo pagalbos projektą ir Komisija pradeda oficialią tyrimo procedūrą, tik dėl to, kad teismas nurodo suteikti šią restruktūrizavimo pagalbą be jos leidimo, ji turėtų pradėti antrą oficialią tyrimo procedūrą.

108    Prieštaraudama 2 ieškovo argumentams, Komisija pabrėžia, kad ginčijamo sprendimo 6.2.3.1 punkte ji nagrinėja ne Nyderlandų vykdomosios valdžios aktus, o 2005 m. rugpjūčio 22 d. rechter-commissaris nutartį. Bankroto administratoriaus veiksmai jos pagrindu gali būti priskirti Nyderlandų Karalystei, nes jie būtų atlikti remiantis Nyderlandų teisminės valdžios nario nurodymu.

109    Komisija teigia, kad nagrinėjami ištekliai yra valstybės ištekliai, gauti iš Nyderlandų Karalystės vykdomosios valdžios kaip sanavimo paskola, kurią iš esmės reikia grąžinti valstybei. Nyderlandų Karalystė, būtent jos teisminė valdžia, šias lėšas kontroliuoja. Ji nurodė paskolą transformuoti į nuosavą kapitalą.

110    Anot Komisijos, rechter-commissaris nutartis yra nesuderinama su bendrąja rinka. Kreditorius netransformuotų savo paskolos į sunkumų patiriančios įmonės nuosavą kapitalą. Jo galimybės bankroto atveju atgauti dalį skolos smarkiai sumažėtų. Komisija taip pat tvirtina, kad KG Holding ir Kliq sudarytoje paskolos sutartyje numatytas užskaitos draudimas. Jei rechter-commissaris nebūtų priėmęs nutarties, Kliq neturėtų jokios galimybės prašyti KG Holding paskolą transformuoti į nuosavą kapitalą.

111    Iš teismo praktikos matyti, kad ne kartą teismų veiksmai galėjo atverti kelią valstybės pagalbai.

112    Net jei 2005 m. rugpjūčio 22 d. rechter-commissaris nutartis nėra valstybei priskirtinas aktas, taigi nelaikytinas ir valstybės pagalba, jos išvada, kad reikia išieškoti 9,25 mln. EUR paskolą, liktų nepakeista. Šiuo atveju pagalba buvo naudojama neteisėtai pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB (88) straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1), 14 ir 16 straipsnius. Komisija patvirtino tik sanavimo pagalbą, suteiktą kaip grąžintina trumpalaikė paskola. 2005 m. rugpjūčio pabaigoje be jos pritarimo ši paskola buvo transformuota į nuosavą kapitalą. Jei šis transformavimas yra nepriskirtinas valstybei, jį reikia priskirti kažkam kitam. Jei taip, šis asmuo naudojo pagalbą ne tuo būdu, kuriam ji pritarė, o tai yra neteisėtas valstybės pagalbos naudojimas.

113    Triplike Komisija pabrėžia, kad dvietapio plano turinys atitiko „debt-for-equity-swap“, kurį ji apibūdino sprendimo pradėti procedūrą priedo 3 punkte. Rechter-commissaris nutartis dėl sanavimo pagalbos transformavimo į restruktūrizavimo pagalbą prieštarauja Bendrijos teisei ir yra priskirtina valstybei. Šiuo atveju kalbama ne apie lėšas, turimas Kliq gavus pelno, bet apie lėšas iš Nyderlandų Karalystė suteiktos sanavimo paskolos.

114    Dėl palūkanų išieškojimo Komisija tvirtina, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą niekas, taip pat ir 1 ir 2 ieškovai, jai nepranešė apie Nyderlandų teisės aktus. Negavusi tokios specifinės informacijos prieš ginčijamo sprendimo priėmimą, ji negalėjo, formuluodama sprendimus dėl išieškojimo, atsižvelgti į visas galimas nacionalinės teisės nuostatas

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

115    1 ir 2 ieškovai iš esmės tvirtina, kad įsipareigojimo visiškai apmokėti akcijas ir 9,25 mln. EUR paskolos tarpusavio užskaita nėra sprendimo pradėti procedūrą objektas. Anot Komisijos, šią užskaitą reikia laikyti daliniu restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė, įgyvendinimu. Dėl išieškotinų palūkanų, 1 ir 2 ieškovų teigimu, Komisija klaidingai nusprendė, kad šios palūkanos skaičiuojamos iki išieškojimo dienos.

116    Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar 9,25 mln. EUR skolos ir įsipareigojimo visiškai apmokėti akcijas tarpusavio užskaita, kuri atlikta rechter-commissaris priėmus atitinkamą nutartį, yra sprendimo pradėti procedūrą objektas.

117    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnį sprendimu pradėti procedūrą turi būti sudaryta galimybė suinteresuotosioms šalims veiksmingai dalyvauti oficialioje tyrimo procedūroje, kurioje jos gali pateikti savo argumentus (2002 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo Sprendimo Government of Gibraltar prieš Komisiją, T‑195/01 ir T‑207/01, Rink. p. II‑2309, 138 punktas). Vienintelis EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros tikslas yra įpareigoti Komisiją imtis veiksmų, kad visi galimi suinteresuotieji asmenys būtų informuoti ir galėtų pateikti savo argumentus (1984 m. lapkričio 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Intermills prieš Komisiją, 323/82, Rink. p. 3809, 17 punktas).

118    Pagal sprendimo pradėti procedūrą 1 punktą šis sprendimas priimtas dėl 2004 m. sausio 26 d. Nyderlandų Karalystės pranešimo apie ketinimą suteikti KG Holding restruktūrizavimo pagalbą. Šio sprendimo 15 punkte patikslinama, kad nagrinėjama priemonė – tai sanavimo pagalbos, kurią valstybė suteikė bendrovei KG Holding, su už ją mokėtinomis palūkanomis transformavimas į nuosavą kapitalą. Šis transformavimas yra 10 punkte aprašyto restruktūrizavimo plano dalis. Pagal šį planą restruktūrizavimo pagalba apima šiuos veiksmus: KG Holding suteikia Kliq 9,25 mln. EUR valstybės sanavimo paskolos dalį, paskui šią paskolą transformuoja į nuosavą kapitalą. Ši restruktūrizavimo priemonė taip pat paminėta sprendimo pradėti procedūrą priedo 3 punkte.

119    9,25 mln. EUR reikalavimo ir pareigos visiškai apmokėti akcijas tarpusavio užskaita nėra paminėta sprendime pradėti procedūrą. Iš tiesų nagrinėjama rechter-commissaris nutartis priimta 2005 m. rugpjūčio 22 d., taigi po to, kai priimtas 2005 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimas pradėti procedūrą. Todėl Komisija negalėjo šios užskaitos paminėti sprendime pradėti procedūrą.

120    Tačiau šią užskaitą, atliktą rechter-commissaris priėmus nutartį, reikia atskirti nuo sanavimo paskolos transformavimo į nuosavą kapitalą pagal restruktūrizavimo planą, apie kurį Nyderlandų Karalystė pranešė Komisijai.

121    Kiek tai susiję su šia užskaita, iš bylos medžiagos, o konkrečiai – iš 2005 m. rugpjūčio 22 d. rechter-commissaris nutarties, aišku, kad ji numatyta Kliq parengtame dvietapiame plane. Pagal šį planą KG Holding turi įvykdyti įsipareigojimą bendrovei Kliq visiškai apmokėti turimas Kliq akcijas, atlikdama šią užskaitą, ir tuomet šios akcijos turi būti parduotos.

122    Šiuo atveju Kliq paprašė rechter-commissaris remiantis Nyderlandų bankroto įstatymo (Faillissementswet) 69 straipsniu nurodyti KG Holding bankroto administratoriui bendradarbiauti įgyvendinant šį dvietapį planą.

123    Rechter-commissaris 2005 m. rugpjūčio 22 d. Nutartimi patenkino Kliq prašymą. Taip jis netiesiogiai nurodė KG Holding bankroto administratoriui visiškai apmokėti KG Holding turimas Kliq akcijas ir atlikti šios sumos ir 9,25 mln. EUR sanavimo pagalbos dalies, kurią KG Holding paskolino bendrovei Kliq, tarpusavio užskaitą.

124    Tiesa, kad dėl šios užskaitos 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos dalis buvo transformuota į Kliq nuosavą kapitalą ir kad todėl jį lėmė pasekmes, kurios buvo numatytos sprendime pradėti procedūrą nurodytame restruktūrizavimo plane.

125    Vis dėlto rechter-commissaris nenurodė įgyvendinti tokio restruktūrizavimo plano, apie kurį Nyderlandų Karalystė pranešė Komisijai.

126    Ši nutartis pagal jos 1.1. punktą priimta dėl Kliq prašymo, pateikto pagal Faillissementswet 69 straipsnį, kad KG Holding bankroto administratorius bendradarbiautų įgyvendinant dvietapį planą, kurį sudaro KG Holding įsipareigojimo bendrovei Kliq visiškai apmokėti akcijas, atliekant įsipareigojimo visiškai apmokėti akcijas ir 9,25 mln. EUR paskolos tarpusavio užskaitą, įvykdymas ir KG Holding turimų Kliq akcijų pardavimas.

127    Taigi ši nutartis priimta ne tik dėl 9,25 mln. EUR sanavimo pagalbos dalies, bet ir dėl įsipareigojimo visiškai apmokėti akcijas. Iš tiesų nagrinėjama užskaita tiesiogiai susijusi su visišku akcijų apmokėjimu. Tačiau sanavimo paskolos transformavimas į nuosavą kapitalą, kaip tai numatyta restruktūrizavimo plane, susijęs tik su sanavimo pagalba. Taigi nutarties objektas aiškiai skiriasi nuo restruktūrizavimo plano objekto.

128    Toliau reikia pažymėti, kad rechter-commissaris nutartis yra pagrįsta tik Nyderlandų bankroto teise, šiuo atveju – Faillissementswet 69 straipsniu.

129    Iš rechter-commissaris nutarties matyti, kad jis nagrinėjo, ar dvietapio plano įgyvendinimas yra naudingas visiems KG Holding kreditoriams. Galiausiai jis nusprendė, kad minėtiems kreditoriams naudingas visiškas KG Holding turimų Kliq akcijų apmokėjimas bei šios sumos ir 9,25 mln. EUR sanavimo pagalbos dalies, kurią KG Holding paskolino Kliq, tarpusavio užskaita.

130    Vadinasi, rechter-commissaris neįgyvendino restruktūrizavimo plano, jis tik nurodė vykdyti dvietapį planą, kaip to prašė Kliq.

131    Be to, reikia pažymėti, kad rechter-commissaris nedalyvavo nei sudarant restruktūrizavimo planą, nei kreipiantis dėl restruktūrizavimo pagalbos. Už tai atsakinga vykdomoji valdžia. Todėl būtent ji yra kompetentinga įgyvendinti restruktūrizavimo pagalbą, jei Komisija ją patvirtintų. Rechter-commissaris, kaip nepriklausomas teismas, priėmė nutartį dėl įmonių turto ir įsipareigojimų, įskaitant 9,25 mln. EUR sanavimo pagalbos dalį, neatsižvelgdamas į Nyderlandų valdžios institucijų numatytą restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešta Komisijai.

132    Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad, kaip Komisija pripažino posėdyje, tuo metu, kai rechter-commissaris paskelbė savo nutartį, Nyderlandų valdžios institucijos nebenorėjo įgyvendinti tokio restruktūrizavimo plano, apie kurį pranešė Komisijai.

133    Be to, reikia pripažinti, kad Nyderlandų valdžios institucijos nedalyvavo sanavimo paskolos dalį transformuojant į nuosavą kapitalą. Pagal rechter-commissaris nutartį ir, priešingai nei nurodyta ginčijamo sprendimo 19 ir 43 konstatuojamosiose dalyse, ne Nyderlandų Karalystė turi transformuoti paskolą į nuosavą kapitalą, o KG Holding bankroto administratorius turi prisidėti ją transformuojant. Kaip matyti iš Komisijos atsiliepimo į ieškinį, priimdama ginčijamą sprendimą Komisija žinojo apie tai. Šiame atsiliepime ji paaiškino, kad, jos nuomone, nors sprendimą dėl nagrinėjamos pagalbos dalies priėmė ne Nyderlandų vykdomoji valdžia, ši priemonė priskirtina valstybei, nes tai padarė rechter-commissaris.

134    Todėl reikia padaryti išvadą, kad šiuo atveju 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos transformavimas, tarpusavyje užskaitant KG Holding įsipareigojimą visiškai apmokėti akcijas ir jos reikalavimą Kliq pagal paskolos sutartį, kurį įvykdyti nurodė rechter-commissaris, yra visai kitokia priemonė nei ta, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė. Rechter-commissaris priėmė nutartį dėl KG Holding ir Kliq turto ir įsipareigojimų, įskaitant Komisijos patvirtintos 9,25 mln. EUR sanavimo pagalbos dalį ir neatsižvelgiant į restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė. Todėl šiam transformavimui atliekant užskaitą netaikomas sprendimas pradėti procedūrą.

135    Žinoma, kaip pabrėžia Komisija, iš 2007 m. liepos 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Lucchini (C‑119/05, Rink. p. I‑6199, 60 ir 61 punktai) matyti, kad nacionalinis teismas turi aiškinti nacionalinės teisės nuostatas kiek įmanoma taip, kad jos prisidėtų prie Bendrijos teisės įgyvendinimo ir kad jis privalo užtikrinti Bendrijos teisės normų visišką veikimą, o prireikus ex officio atsisakyti taikyti visas joms prieštaraujančias nacionalinės teisės normas. Taip pat tiesa, kaip tvirtina Komisija, kad nacionalinis teismas turi stengtis nepriimti sprendimo, kurio vienintelis padarinys – neteisėtos pagalbos gavėjų skaičiaus padidinimas (2006 m. spalio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Transalpine Ölleitung in Österreich, C‑368/04, Rink. p. I‑9957, 57 punktas).

136    Vis dėlto, rechter-commissaris pareiga atsižvelgti į Bendrijos teisę sanavimo pagalbos srityje nepakeičia fakto, kad jis nepriėmė sprendimo įgyvendinti restruktūrizavimo pagalbą ir kad jo nutarčiai netaikomas sprendimas pradėti procedūrą.

137    Dėl Komisijos argumento, kad rechter-commissaris nutartis yra priskirtina valstybei, reikia pripažinti, kad šiuo atveju keliamas ne klausimas, ar teisminės valdžios aktą galima priskirti valstybei (šiuo klausimu žr. 2003 m. rugsėjo 30 d. Teisingumo Teismo sprendimo Köbler, C‑224/01, Rink. p. I‑10239, 31‑33 punktus), o klausimas, ar, kaip tai pabrėžta ginčijamo sprendimo 43 konstatuojamojoje dalyje, nacionalinis teismas nurodė įgyvendinti tokią restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė.

138    Dėl Komisijos argumento, kad ji neprivalo pratęsti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros, kai atitinkama valstybė narė pakeičia nagrinėjamą pagalbą, reikia pažymėti, kad aptariama rechter-commissaris nutartis nėra susijusi su restruktūrizavimo pagalba, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė. Todėl šiuo atveju nekalbama apie šios pagalbos pakeitimą.

139    Be to, reikia atmesti Komisijos argumentą, papildomai pateiktą tuo atveju, jei Pirmosios instancijos teismas nuspręstų, kad rechter-commissaris nutartis nėra valstybės pagalba ir kad patvirtinta sanavimo pagalba buvo neteisėtai naudojama. Iš tiesų Komisija pradėjo oficialią procedūrą, kad ištirtų restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė, o ne tam, kad išsiaiškintų, ar jos patvirtinta sanavimo pagalba yra naudojama neteisėtai. Be to, iš ginčijamo sprendimo motyvų negalima daryti išvados, kad jis priimtas dėl neteisėto valstybės pagalbos naudojimo.

140    Vadinasi, Komisijos argumentams negalima pritarti.

141    Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnį reikia panaikinti, ir nebūtina nagrinėti kitų 1 ir 2 ieškovų argumentų dėl 9,25 mln. EUR sanavimo pagalbos dalies.

 Dėl Nyderlandų Karalystės, kaip kreditoriaus vykdant bankroto procedūrą, 35,75 mln. EUR reikalavimo „KG Holding“ ir (arba) „Kliq Reïntegratie“ užregistravimo pas bankroto administratorių (ginčijamo sprendimo 3 straipsnis)

142    Šis pagrindas yra susijęs su galiausiai Kliq Reïntegratie gautos sanavimo pagalbos išieškojimu. 1 ir 3 ieškovai nepritaria ginčijamo sprendimo motyvavimui ir abejoja, kad įpareigojimas užregistruoti 35,75 mln. EUR ieškinį KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie bankroto procedūroje yra pagrįstas.

 Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo

–       Šalių argumentai

143    Dėl Nyderlandų Karalystės, kaip kreditoriaus vykdant bankroto procedūrą, 35,75 mln. EUR reikalavimo KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie užregistravimo pas bankroto administratorių 1 ir 3 ieškovai tvirtina, kad Komisija padarė vertinimo klaidą ir kad todėl ginčijamą sprendimą motyvavo nesuprantamai ar bent jau nepakankamai, pažeisdama EB 87 straipsnio 1 dalį ir EB 253 straipsnį. Ginčijamame sprendime nėra aiškiai išdėstyta, ar Komisija mano, kad 35,75 mln. EUR, kuriuos Nyderlandų Karalystė turi išieškoti, yra teisėta arba neteisėta pagalba, ar ji mano, kad tai yra sanavimo pagalba, kurią gali patvirtinti pagal gairių 23 punkto d papunktį. Pirmąjį aiškinimą būtų galima pagrįsti ginčijamo sprendimo 1, 2 ir 3 straipsniais, o ginčijamo sprendimo 47–50 konstatuojamosios dalys ir 3 straipsnis patvirtintų antrąjį aiškinimą, kurį vis dėlto paneigia ginčijamo sprendimo 1 straipsnis ir 39 bei 56 konstatuojamosios dalys, pagal kurias priemonės, apie kurią pranešta, negalima laikyti suderinama su bendrąja rinka.

144    Anot 1 ir 3 ieškovų, gali būti, kad Komisija ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje tenorėjo nurodyti, kad Nyderlandų Karalystė turi išieškoti patvirtintos sanavimo paskolos sumą iš šalies, su kuria sudaryta šios paskolos sutartis, tik nacionalinę teisę atitinkančiomis sąlygomis, nepateikdama savo požiūrio šios sutarties šalies tapatybės klausimu.

145    Komisija nesutinka su 1 ir 3 ieškovų argumentais.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

146    1 ir 3 ieškovai tvirtina, kad ginčijamas sprendimas 35,75 mln. EUR sumos atžvilgiu yra nepakankamai motyvuotas.

147    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad motyvavimo pareiga yra esminis procedūros reikalavimas, kurį būtina atskirti nuo ginčijamo sprendimo pagrįstumo klausimo, susijusio su ginčijamos priemonės teisėtumu iš esmės ir turinčio atitikti teismo praktikoje nustatytus reikalavimus (žr. šio sprendimo 61 ir 62 punktus).

148    Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 7 ir 8 konstatuojamosiose dalyse Komisija apibūdina restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią Nyderlandų Karalystė pranešė 2004 m. sausio 24 d. raštu, kontekstą. Šiose dalyse ji teigia, kad 2003 m. gruodžio mėnesį patvirtino 45 mln. EUR sanavimo pagalbą bendrovei KG Holding, kol bus parengtas restruktūrizavimo planas. Ginčijamo sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymi, kad pagal restruktūrizavimo planą KG Holding suteikta sanavimo pagalba, kurios 35,75 mln. EUR dalis vėliau suteikta Kliq Reïntegratie, buvo transformuota į restruktūrizavimo pagalbą, ją konvertuojant į nuosavą kapitalą.

149    Ginčijamo sprendimo 22 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodo, kad aptariama priemonė – tai sanavimo pagalbos, kurią Nyderlandų Karalystė suteikė KG Holding, su už ją mokėtinomis palūkanomis transformavimas į nuosavą kapitalą. Ginčijamo sprendimo 30–38 konstatuojamosiose dalyse aptarusi sąlygas, kurias turi atitikti restruktūrizavimo pagalba, kad ji būtų patvirtinta, šio sprendimo 39 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, jog gairėse keliamos sąlygos nėra tenkinamos, todėl Komisija restruktūrizavimo plano ir restruktūrizavimo pagalbos patvirtinti negali. Tad ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje konstatuojama, kad restruktūrizavimo pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka.

150    Ginčijamo sprendimo 47–50 konstatuojamosiose dalyse aptariama 35,75 mln. EUR sanavimo pagalbos dalis. Komisija šiose dalyse nurodo sąlygas patvirtinti likvidavimo planą, tarp kurių – tai, kad Nyderlandų Karalystė privalo pas bankroto administratorių užregistruoti 35,75 mln. EUR reikalavimą kaip KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie kreditorius bankroto procedūroje. Šis įpareigojimas nurodomas ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje kartu su įpareigojimu Nyderlandų Karalystei pasirūpinti, kad likviduojant įmones būtų nutrauktas konkurencijos iškraipymas, t. y. kad šių įmonių veikla būtų sustabdyta, o jų turtas kuo greičiau parduotas rinkos sąlygomis.

151    Taigi ginčijamo sprendimo motyvuose Komisija aiškiai atskiria sanavimo pagalbą nuo restruktūrizavimo pagalbos. Ji atsižvelgia į restruktūrizavimo pagalbos, kurios suma yra tokia pati kaip ir sanavimo pagalbos, kontekstą. Įpareigodama Nyderlandų Karalystę užregistruoti 35,75 mln. EUR reikalavimą bendrovėms „(KG Holding) ir (arba) Kliq Reïntegratie“ pas bankroto administratorius, Komisija atsižvelgia į ginčijamo sprendimo 15 konstatuojamojoje dalyje apibūdintą bylos sudėtingumą, ypač kalbant apie šių bendrovių turto nuosavybę.

152    Be to, vykdydama administracinę procedūrą Komisija 2005 m. kovo 23 d. surengė susitikimą dėl prašymo patvirtinti restruktūrizavimo pagalbą, kuriame dalyvavo KG Holding ir Kliq Reïntegratie atstovai. Vadinasi, ginčijamo sprendimo kontekstas šioms bendrovėms buvo gerai žinomas.

153    Iš ginčijamo sprendimo motyvuose pirmiausia pateikiamų išvadų, kad neįvykdytos sąlygos patvirtinti restruktūrizavimo pagalbą, ir toliau nurodomų šių išvadų pasekmių 35,75 mln. EUR sanavimo pagalbos daliai galima aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti Komisijos argumentus, o tai atitinka EB 253 straipsnio reikalavimus.

 Dėl įpareigojimo užregistruoti 35,75 mln. EUR reikalavimą KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie bankroto procedūroje

–       Šalių argumentai

154    1 ir 3 ieškovai pabrėžia, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog Nyderlandų Karalystė privalo, kaip kreditorius bankroto procedūroje, pas bankroto administratorių užregistruoti 35,75 mln. EUR reikalavimą KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie.

155    2003 m. gruodžio 16 d. Sprendime Komisija pritarė, kad 35,75 mln. EUR sumą reikia panaudoti išlaidoms, susijusioms su likviduojamos bendrovės Kliq Reïntegratie personalo etatų mažinimu ir nutrauktomis sutartimis, padengti, o tai nesuderinama su minėtos sumos išieškojimu iš KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie.

156    Komisija žinojo, kad vykdant numatytą restruktūrizavimą Kliq Reïntegratie veiks tik kaip subjektas, kuriame bus likviduoti tik nepelningi KG Holding elementai, ir kad likvidavus įvairius įsiskolinimus ir įvykdžius darbuotojų atleidimo planą bus likviduota ir pati Kliq Reïntegratie. Kaip Komisija nurodė 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendimo 2.1 ir 2.4 punktuose, 35,75 mln. EUR suma buvo skirta įsipareigojimams iš galiojančių sutarčių įvykdyti ir socialinėms išlaidoms padengti.

157    Dublikuose 1 ir 3 ieškovai tvirtina, kad nebuvo reikalo performuluoti 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendimu nustatytų Nyderlandų Karalystės pareigų, nes šiame sprendime jau buvo numatytos pareigos tuo atveju, jei sanavimo pagalba nebūtų transformuota į restruktūrizavimo pagalbą, arba tuo atveju, jei Komisija nepatvirtintų restruktūrizavimo pagalbos. Be to, Komisija, atsižvelgdama į tai, kaip tyrimas apibrėžtas sprendime pradėti procedūrą, turėjo nagrinėti tik prašymą patvirtinti restruktūrizavimo pagalbą ir, laikydamasi 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendimo, tik konstatuoti, kad jei Komisija jos nepatvirtins, Nyderlandų Karalystė turės įrodyti, kad sanavimo paskola yra grąžinta arba kad ji užskaityta pagal nacionalinės bankroto teisės nuostatas. Klausimas, kokiu mastu Nyderlandų Karalystė įvykdė šį įpareigojimą, neturi reikšmės ginčijamam sprendimui. Restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią pranešta, tyrimu ir pradėta procedūra pagal EB 88 straipsnio 2 dalį negalima naudotis siekiant patikrinti, ar vykdomas ankstesnis sprendimas ir jame numatyti arba iš jo kylantys įpareigojimai Nyderlandų Karalystei.

158    3 ieškovas priduria, kad 2003 m. gruodžio 23 d. Nyderlandų Karalystė sudarė 45 mln. EUR paskolos sutartį su KG Holding. Pastaroji sudarė 35,75 mln. EUR paskolos sutartį su Kliq Reïntegratie ir 9,25 mln. EUR paskolos sutartį su Kliq. Nyderlandų Karalystė nei pagal paskolos sutartį, nei pagal nacionalinės teisės nuostatas negali pareikšti reikalavimų Kliq Reïntegratie.

159    3 ieškovas tvirtina, kad Kliq Reïntegratie negalima laikyti pagalbą gavusia įmone. Nei ginčijamame sprendime, nei 2003 m. gruodžio 16 d Sprendime patvirtinti sanavimo paskolą Komisija nenurodė, kad valstybės pagalba buvo suteikta Kliq Reïntegratie. 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendime ir ginčijamo sprendimo 24 konstatuojamojoje dalyje bei 1 straipsnyje Komisija nurodo valstybės pagalbą tik bendrovei KG Holding.

160    3 ieškovas priduria, kad Kliq Reïntegratie negali būti laikoma valstybės pagalbos gavėja, nes tuo metu, kai jai buvo suteikta 35,75 mln. EUR paskola, ji nebevykdė jokios ekonominės veiklos, taigi negalėjo būti laikoma įmone pagal EB 87 straipsnio 1 dalį. 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimu patvirtinta KG Holding ir Kliq Reïntegratie paskolos sutartis sudaryta 2003 m. gruodžio 24 dieną. Kliq Reïntegratie veikla perduota Kliq nuo 2003 m. spalio 1 dienos.

161    2003 m. gruodžio 16 d. Sprendimo 2 lentelėje Komisija nurodė, kad nors paskola nėra skirta tik KG Holding įprastai veiklai palaikyti, vis tiek šiuo atveju tai yra sanavimo paskola. 35,75 mln. EUR paskola iš tiesų yra būtina padengti 1 200 darbuotojų atleidimo išlaidas ir atsiskaityti pagal nutraukiamas lizingo ir nuomos sutartis. Komisija dar pridūrė, kad ši paskola turi sudaryti sąlygas įmonei sukaupti lėšų, būtinų vykdyti įsipareigojimus pagal galiojančias sutartis.

162    3 ieškovo nuomone, gali būti, kad Komisija ginčijamo sprendimo 3 straipsnyje norėjo tik nurodyti, kad Nyderlandų Karalystė turi užregistruoti reikalavimą dėl 35,75 mln. EUR valstybės paskolos pas sutarties šalies, kuriai valstybė paskolino šią sumą, būtent KG Holding, bankroto administratorių. Todėl valstybė užregistravo reikalavimą pas KG Holding ir Kliq Reïntegratie bankroto administratorius.

163    Dublike 3 ieškovas nurodo sprendimo pradėti procedūrą 9 punktą, pagal kurį KG Holding turėjo likviduoti nuostolingą Kliq Reïntegratie ir įsteigti naują dukterinę įmonę Kliq. Pagal restruktūrizavimo planą Kliq turėjo atkurti ilgalaikį KG Holding gyvybingumą. Sprendimo pradėti procedūrą 10 punkte Komisija taip pat nurodė, kad Kliq Reïntegratie reikia likviduoti iki 2004 m. pabaigos. Sprendimo pradėti procedūrą 11 punkto diagramoje prie Kliq Reïntegratie Komisija parašė „uždaryti“.

164    Komisija nesutinka su 1 ir 3 ieškovų argumentais.

–       Pirmosios instancijos teismo vertinimas

165    1 ir 3 ieškovai pirmiausia tvirtina, kad 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendime numatytas 35,75 mln. EUR sanavimo paskolos suteikimas Kliq Reïntegratie likvidavimo išlaidoms padengti yra nesuderinamas su įpareigojimu užregistruoti Nyderlandų Karalystės reikalavimą bendrovėms KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie.

166    Pirmiausia reikia priminti, kad, kaip matyti iš gairių 10 punkto, sanavimo pagalba yra pereinamojo pobūdžio. Pagal gairių 23 punkto d papunktį ji susijusi su valstybės narės įsipareigojimu per šešis mėnesius nuo sanavimo pagalbos patvirtinimo dienos pateikti Komisijai restruktūrizavimo planą, likvidavimo planą arba įrodymą, kad paskola visiškai grąžinta. Gairių 25 punkte nurodoma, kad sanavimo pagalba yra ypatinga operacija, kuria siekiama palaikyti veiklą trumpą laikotarpį, per kurį galima įvertinti įmonės ateitį.

167    Vadinasi, jei Komisijai nepateiktas nei restruktūrizavimo planas, nei likvidavimo planas, sanavimo pagalbą reikia grąžinti. Šiuo atveju, Komisijos teigimu, pagalbą reikia grąžinti užregistravus 35,75 mln. EUR reikalavimą KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie.

168    Pagal 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimą nedraudžiama pagalbą grąžinti užregistruojant reikalavimą. Iš šio sprendimo 1 ir 2.1 punktų aišku, kad pagalba suteikta Kliq grupei, t. y. KG Holding ir jos dukterinėms įmonėms Kliq ir Kliq Reïntegratie, sanuoti. Šio sprendimo 2.1 ir 2.4 punktuose Komisija nurodė, kad 35,75 mln. EUR suma buvo skirta įsipareigojimams pagal galiojančias sutartis įvykdyti ir Kliq Reïntegratie socialinėms išlaidoms padengti.

169    Komisija sanavimo pagalbą patvirtino remdamasi gairėmis. Be to, 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendime patikslinta, kad Nyderlandų Karalystė privalo pagal gairių 23 punkto d papunktį pateikti restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad paskola visiškai grąžinta

170    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, jog 1 ir 3 ieškovų argumentas, kad 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendime nurodytos sanavimo pagalbos suteikimas nesuderinamas su išieškojimu, yra atmestinas.

171    Dėl 1 ir 3 ieškovų argumento, kad ginčijamas sprendimas yra perteklinis, nes 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendime jau nurodyti įpareigojimai Nyderlandų Karalystei tuo atveju, jei sanavimo pagalba nebus konvertuota į restruktūrizavimo pagalbą arba jei Komisija nepatvirtins restruktūrizavimo pagalbos, reikia pabrėžti, kad sprendimas nėra neteisėtas vien todėl, kad jis perteklinis.

172    Dublikuose 1 ir 3 ieškovai tvirtina, kad pagal sprendimą pradėti procedūrą ginčijamame sprendime reikia nagrinėti tik prašymą patvirtinti restruktūrizavimo pagalbą, nenagrinėjant 2003 m. gruodžio 16 d. Sprendimu jau numatytų įsipareigojimų sanavimo pagalbos atžvilgiu.

173    Reikia konstatuoti, jog pagrindo, susijusio su tuo, kad Komisija, ginčijamame sprendime nagrinėdama sanavimo pagalbą, nesilaikė sprendimo pradėti procedūrą ribų, 1 ir 3 ieškovai nenurodė ieškiniuose. Vadinasi, kritikuodami ginčijamą sprendimą dėl to, kad Komisija nesilaikė sprendime pradėti procedūrą nustatytų tyrimo ribų, 1 ir 3 ieškovai dublikuose pateikė naują pagrindą. Šis pagrindas buvo suformuluotas nenurodant jokių pateisinamų priežasčių jį pateikti pavėluotai, todėl, remiantis Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalimi, šį pagrindą reikia atmesti kaip per vėlai pateiktą.

174    3 ieškovas taip pat tvirtina, kad Kliq Reïntegratie nebuvo pagalbos gavėja ir kad Nyderlandų Karalystė negali jai pareikšti reikalavimo. Be to, kai jai buvo suteikta 35,75 mln. EUR paskola, ji nebebuvo įmonė pagal EB 87 straipsnio 1 dalį.

175    Pirmiausia, kalbant apie argumentą, kad Kliq Reïntegratie nebuvo pagalbos gavėja ir kad valstybė negali šiai bendrovei pareikšti reikalavimo, reikia priminti, kad pagal Bendrijos teisę nustačiusi, jog pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, Komisija gali įpareigoti valstybes nares ją susigrąžinti iš gavėjų (2003 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija ir SIM 2 Multimedia prieš Komisiją, C‑328/99 ir C‑399/00, Rink. p. I‑4035, 65 punktas ir 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C‑277/00, Rink. p. I‑3925, 73 punktas) arba, kitaip tariant, iš įmonių, kurios ja faktiškai pasinaudojo (šiuo klausimu žr. 2003 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, C‑457/00, Rink. p. I‑6931, 55 punktą ir minėto 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija prieš Komisiją 75 punktą).

176    45 mln. EUR sanavimo pagalba buvo skirta Kliq grupei sanuoti. 35,75 mln. EUR skirta Kliq Reïntegratie įsipareigojimams pagal galiojančias sutartis įvykdyti ir socialinėms išlaidoms padengti. Būtent pastaroji faktiškai gavo 35,75 mln. EUR bendrovei KG Holding suteiktos sanavimo paskolos dalį. Kliq Reïntegratie buvo dukterinė įmonė, 100 % priklausanti KG Holding. Todėl pastaroji tik tarpininkavo gaunant pagalbą, kuria faktiškai pasinaudojo Kliq Reïntegratie.

177    Taigi Komisija teisingai pripažino Kliq Reïntegratie 35,75 mln. EUR pagalbos gavėja ir Pirmosios instancijos teismui nereikia nagrinėti, ar Nyderlandų Karalystė gali pastarajai pareikšti reikalavimą.

178     Dėl 3 ieškovo argumento, kad kai buvo suteikta 35,75 mln. EUR paskola, Kliq Reïntegratie nebebuvo įmonė pagal EB 87 straipsnio 1 dalį, reikia priminti, jog pagal nusistovėjusią teismo praktiką įmonės sąvoka apima visus ekonominę veiklą vykdančius subjektus, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą ir finansavimo būdą (žr. 1991 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo Höfner ir Elser, C‑41/90, Rink. p. I‑1979, 21 punktą ir 2002 m. vasario 19 d. Teisingumo Teismo sprendimo Wouters ir kt., C‑309/99, Rink. p. I‑1577, 46 punktą bei nurodytą teismo praktiką). Taip pat iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad ekonominė veikla yra bet kuri veikla, kuria aptariamoje rinkoje siūlomos prekės arba paslaugos (žr. minėto sprendimo Wouters ir kt. 47 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

179    Pagrindinė Kliq Reïntegratie veikla apėmė paslaugas bedarbių įdarbinimo srityje, darbuotojų su negalia integraciją į darbo rinką, pagalbą darbdaviams rasti tam tikras laisvas darbo vietas užimti tinkančių darbuotojų ir bendro pobūdžio įdarbinimo paslaugas. Pagal šio sprendimo 178 punkte minėtą teismo praktiką darytina išvada, kad Kliq Reïntegratie vykdė ekonominę veiklą.

180    Kai pagal 2003 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį su KG Holding bendrovei Kliq Reïntegratie buvo suteikta 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos sprendimu patvirtinta 35,75 mln. EUR sanavimo paskola, Kliq Reïntegratie dar nebuvo bankrutavusi. 3 ieškovo teigimu, nuo 2003 m. spalio 1 d. Kliq perėmė dalį Kliq Reïntegratie sutarčių rinkos kaina, buvo paskirta nauja administracija, sumažintos išlaidos ir dalį Kliq Reïntegratie darbuotojų (500 iš 1450) įdarbino Kliq. 3 ieškovas priduria, kad dalies Kliq neįdarbintų darbuotojų atžvilgiu įvykdytas socialinis ir etatų mažinimo planas.

181    2003 m. spalio 1 d. Kliq Reïntegratie vis dar buvo atsakinga už dalį sutarčių, kurių neperėmė Kliq, ir turėjo 950 darbuotojų. Lėšų socialinėms išlaidoms buvo gauta tik sudarius 2003 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį. Kliq Reïntegratie bankrutavo tik 2005 m. vasario 9 d., t. y. praėjus 16 mėnesių nuo tada, kai Kliq perėmė dalį sutarčių. Šie duomenys įrodo, kad tuo metu, kai pagal 2003 m. gruodžio 24 d. paskolos sutartį su KG Holding bendrovei Kliq Reïntegratie buvo suteikta 35,75 mln. EUR sanavimo paskola, pastaroji dar vykdė ekonominę veiktą ir todėl galėjo būti laikoma sanavimo pagalbos gavėja.

182    Vadinasi, 1 ir 3 ieškovų argumentams negalima pritarti.

 Dėl bankroto pasekmių valstybės pagalbos išieškojimui (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniai)

 Šalių argumentai

183    Ieškovų teigimu, Komisija, ginčijamo sprendimo 43–46 konstatuojamosiose dalyse ir 2 straipsnyje pažeisdama EB 87 ir EB 88 straipsnius, nusprendė, kad Nyderlandų Karalystė privalo reikalauti iš KG Holding ir Kliq 9,25 mln. EUR suteiktos pagalbos. Be to, ginčijamo sprendimo 47–50 konstatuojamosiose dalyse ir 3 straipsnyje Komisija klaidingai nusprendė, kad Nyderlandų Karalystė, siekdama išieškoti iš KG Holding ir (arba) Kliq Reïntegratie 35,75 mln. EUR pagalbą, privalo užregistruoti savo reikalavimą šioms dviem bendrovėms pagal bankroto procedūrą. Kadangi KG Holding, Kliq Reïntegratie ir Kliq bankrutavo, pagalbos išieškojimas tapo neįmanomas ir beprasmis, todėl šių sumų išieškojimas užregistruojant reikalavimus pagal bankroto procedūrą nebėra būtinas ir nereikalingas konkurencijos iškraipymui nutraukti.

184    Pagal nusistovėjusią teismo praktiką sprendimu, kuriuo įpareigojama išieškoti pagalbą, siekiama atkurti veiksmingą konkurenciją, t. y. atkurti prieš suteikiant su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą buvusią situaciją. Šis tikslas pasiekiamas tada, kai neteisėtos pagalbos gavėjas ją grąžina su palūkanomis, jei taip jis praranda, palyginti su konkurentais, įgytą pranašumą rinkoje ir jei dėl to atkuriama prieš suteikiant pagalbą buvusi situacija rinkoje. Jei įmonės, pagalbos gavėjos, minėtoje rinkoje nebeveikia, pagalbos išieškojimas iš likusio bankrutavusios įmonės turto nėra būtinas.

185    Ieškovai pritaria, kad pagal 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimą Vokietija prieš Komisiją, nurodytą šio sprendimo 176 punkte (85 punktas), pagalbą reikia išieškoti užregistruojant pretenziją į likusį bankrutavusios įmonės turtą. Vis dėlto šiame sprendime nurodomi 1986 m. sausio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Belgiją (52/84, Rink. p. 89) ir 1990 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Belgija prieš Komisiją (C‑142/87, Rink. p. I‑959), priimti bylose, kuriose pagalbą gavusios įmonės ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo bankrutavusios ir todėl dar galėjo veikti rinkoje. Todėl šias bylas reikia atskirti nuo šiuo atveju nagrinėjamos bylos, kurioje įmonės, pagalbos gavėjos, yra bankrutavusios, todėl nebeveikia rinkoje.

186    Dublikuose ieškovai pabrėžia, kad įmonės, visiškai ir galutinai nutraukusios savo veiklą, taip pat kai paskelbiamas jos bankrotas ir pradedamas likvidavimo procesas, kaip KG Holding atveju, konkurentai savaime negali būti blogesnėje padėtyje. Įmonė, pagalbos gavėja, iš tiesų yra dingusi iš rinkos ir ekonomiškai nebeegzistuoja.

187    Ieškovai nurodo 2002 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimą dėl valstybės pagalbos, kurią Italija suteikė Industrie Navali Meccaniche Affini SpA (INMA) (OL L 22, 2003, p. 36), ir 2004 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimą dėl restruktūrizavimo pagalbos, kurią Vokietija suteikė Fairchild Dornier GmbH (Dornier) (OL L 357, p. 36). Tuomet Komisija nusprendė, kad reikia atsisakyti pagalbos išieškojimo, jei įmonės, pagalbos gavėjos, nutraukė savo ekonominę veiklą.

188    Ieškovai pabrėžia, kad neginčija nusistovėjusios teismo praktikos, apie kurią priminta 2005 m. spalio 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendime CDA Datenträger Albrechts prieš Komisiją (T‑324/00, Rink. p. II‑4309). Šiame sprendime pagalbą gavusios įmonės bankrotas dar nebuvo paskelbtas Komisijos sprendimo priėmimo metu. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendime Vokietija prieš Komisiją, nurodytame šio sprendimo 175 punkte, suinteresuotosios įmonės ekonominė veikla po bankroto perduota jos dukterinei įmonei, kuri jai 100 % priklausė ir kurią ji kontroliavo.

189    Komisija nesutinka su ieškovų argumentais.

 Pirmosios instancijos teismo vertinimas

190    Ieškovai iš esmės tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje pateiktas įpareigojimas išieškoti pagalbą yra neteisėtas, atsižvelgiant į tai, kad vykdoma bankroto procedūra ir kad nutraukta jų ekonominė veikla.

191    Pirma, kalbant apie bankroto procedūrą reikia konstatuoti, kad KG Holding, Kliq Reïntegratie ir Kliq bankrotas paskelbtas atitinkamai 2005 m. vasario 8 d. ir 9 d. bei gruodžio 14 d. taigi – prieš 2006 m. liepos 19 d. priimant ginčijamą sprendimą.

192    Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog iš teismo praktikos dėl nemokių pagalbos gavėjų matyti, kad ankstesnė padėtis iš esmės gali būti atkurta, o dėl neteisėtai suteiktos pagalbos atsiradęs konkurencijos iškraipymas panaikintas, įtraukus į likviduojamos įmonės balansą įsipareigojimą sugrąžinti atitinkamą pagalbą, nebent ja būtų pasinaudojusios kitos įmonės (žr. sprendimo CDA Datenträger Albrechts prieš Komisiją, nurodyto šio sprendimo 188 punkte, 101 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

193    Pagal šią teismo praktiką vien aplinkybė, kad įmonė bankrutavo, nekelia abejonių dėl principo, kad neteisėtą pagalbą reikia išieškoti (šiuo klausimu taip pat žr. sprendimo Italie ir SIM 2 Multimedia prieš Komisiją, nurodyto šio sprendimo 175 punkte, 53–55 punktus).

194    Antra, kalbant apie suinteresuotųjų įmonių ekonominės veiklos nutraukimą, primintina, kad sprendimo dėl valstybės pagalbos teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į Komisijos turimą informaciją sprendimo priėmimo metu (2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, nurodyto šio sprendimo 175 punkte, 39 punktas), t. y. šiuo atveju – 2006 m. liepos 19 dieną.

195    Pažymėtina, kad ieškovai, vykdant administracinę procedūrą, nepateikė Komisijai jokių pastabų. Vis dėlto ieškovų argumentai negali būti nepriimtini vien todėl, kad jie nepateikė jų vykdant administracinę procedūrą. Asmens teisės pareikšti ieškinį negalima apriboti vien todėl, kad jis galėjo administracinės procedūros metu pateikti pastabų dėl vertinimo, apie kurį pranešta pradedant EB 88 straipsnio 2 dalies procedūrą ir kuris pakartotas ginčijamame sprendime, tačiau to nepadarė (1996 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo AIUFFASS ir AKT prieš Komisiją, T‑380/94, Rink. p. II‑2169, 64 punktas ir 1998 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Cityflyer Express prieš Komisiją, T‑16/96, Rink. p. II‑757, 39 punktas).

196    Kalbant apie KG Holding ekonominę veiklą, pažymėtina, jog iš ginčijamo sprendimo 19 ir 20 konstatuojamųjų dalių aišku, kad Nyderlandų valdžios institucijos dviem 2005 m. rugsėjo mėnesį ir 2006 m. vasario mėnesį Komisijai išsiųstais raštais pranešė apie KG Holding bankroto procedūros eigą. Dėl Kliq iš ginčijamo sprendimo 20 konstatuojamosios dalies matyti, jog Nyderlandų valdžios institucijos 2006 m. sausio mėnesį Komisijai išsiųstu raštu pranešė, kad 2005 m. gruodžio 14 d. paskelbtas Kliq bankrotas ir pradėta atitinkama procedūra. Bylos medžiagoje nėra jokių užuominų apie tai, kad Komisija būtų gavusi kitų duomenų apie KG Holding ir Kliq ekonominę veiklą po jų bankroto paskelbimo. Todėl negalima jai priekaištauti dėl to, kad priimdama ginčijamą sprendimą padarė išvadą, jog bankroto procedūra dar nebaigta ir aptariamos įmonės vis dar egzistuoja.

197    Dėl Kliq Reïntegratie ekonominės veiklos iš ginčijamo sprendimo 19 ir 20 konstatuojamųjų dalių aišku, kad Nyderlandų valdžios institucijos dviem 2005 m. rugsėjo mėnesį ir 2006 m. vasario mėnesį Komisijai išsiųstais raštais pranešė apie Kliq Reïntegratie bankroto procedūros eigą. Iš bylos dokumentų nematyti, kad Komisija būtų gavusi kitų duomenų apie Kliq Reïntegratie ekonominę veiklą po jos bankroto paskelbimo. Iš šio sprendimo 178–181 punktų aišku, kad nors 2003 m. spalio 1 d. Kliq perėmė dalį Kliq Reïntegratie sutarčių, ji dar vykdė ekonominę veiklą tuo metu, kai 2003 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta 35,75 mln. EUR paskolos sutartis. Ši įmonė bankrutavo tik 2005 m. vasario 9 d., t. y. praėjus 16 mėn. nuo tos dienos, kai dalį savo sutarčių perleido Kliq. Komisija žinojo, kad pagal restruktūrizavimo planą Kliq Reïntegratie turėjo nutraukti savo veiklą. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad 2006 m. liepos 19 d. įmonė jau faktiškai nebeveikė.

198    Iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog Nyderlandų valdžios institucijos pateikė tokią neišsamią informaciją, kad Komisija turėjo prašyti Nyderlandų Karalystės pateikti papildomų duomenų apie nagrinėjamų įmonių ekonominę veiklą (šiuo klausimu žr. 1994 m. balandžio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vokietija ir Pleuger Worthington prieš Komisiją, C‑324/90 ir C‑342/90, Rink. p. I‑1173, 29 punktą). Todėl Komisija galėjo manyti, jog vien tai, kad paskelbtas nagrinėjamų įmonių bankrotas, nereiškia, kad jos nustojo egzistuoti.

199    Be to, priešingai nei tvirtina ieškovai, iš bylos medžiagos neaišku, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu aptariamos įmonės buvo visiškai ir galutinai nutraukusios veiklą.

200    Dėl ieškovų argumento, kad nagrinėjamos pagalbos išieškoti neįmanoma, reikia priminti, kad, pirma, vien tai, kad pagalbos gavėjos bankrutavo, nereiškia, kad dėl to pagalbos išieškoti nebeįmanoma, ir, antra, kad suinteresuotoji valstybė narė gali įtraukti savo reikalavimą į šių įmonių balansą. Be to, reikia pridurti, kad galimi procedūriniai arba kitokie sunkumai įgyvendinti ginčijamą aktą negali daryti poveikio jo teisėtumui (šiuo klausimu žr. 1990 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Belgija prieš Komisiją, nurodyto šio sprendimo 185 punkte, 62 ir 63 punktus bei 2008 m. lapkričio 13 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Prancūziją, C‑214/07, Rink. p. I‑0000, 46 punktą). Sunkumų atveju Komisija ir valstybė narė, vadovaudamosi EB 10 straipsnį pagrindžiančiu principu, nustatančiu valstybėms narėms ir Bendrijos institucijoms lojalaus bendradarbiavimo pareigą, privalo sąžiningai bendradarbiauti siekdamos įveikti sunkumus, laikydamosi visų ir, be kita ko, su valstybės pagalba susijusių, Sutarties nuostatų (žr. 2005 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Graikiją, C‑415/03, Rink. p. I‑3875, 42 punktą ir nurodytą teismo praktiką).

201    Ieškovai, norėdami įrodyti ginčijamo sprendimo neteisėtumą, nurodė ankstesnius Komisijos sprendimus, priimtus 2002 m. spalio 30 d. ir 2004 m. gegužės 7 dieną. Šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad kiekvieną valstybės pagalbos atvejį Pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti atskirai. Ieškovų nurodyti sprendimai buvo priimti dėl specifinių atvejų ir yra visiškai nesusiję su šiuo sprendimu, todėl šiai bylai yra nereikšmingi.

202    Vadinasi, ieškovų argumentus reikia atmesti.

203    Atsižvelgiant į visa tai, kad išdėstyta, reikia panaikinti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį ir atmesti kitas ieškinių dalis.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

204    Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to prašė. Jei pralaimi kelios šalys, Pirmosios instancijos teismas paskirsto bylinėjimosi išlaidas. Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Pirmosios instancijos teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas.

205    Remiantis šiomis nuostatomis, reikia nuspręsti, kad turint minty, jog dalis 1 ir 2 ieškovų reikalavimų atmesta, 1 ieškovas padengia savo bylinėjimosi išlaidas byloje T‑81/07, o 2 ieškovas – byloje T‑82/07. 3 ieškovas, kurio visi reikalavimai atmesti, padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas byloje T‑83/07. Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas bylose T‑81/07 ir T‑82/07.

Remdamasis šiais motyvais,

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS (aštuntoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2006 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimo 2006/939/EB dėl valstybės pagalbos, kurią Nyderlandų Karalystė teikia KG Holding NV, 2 straipsnį.

2.      Kitas ieškinių dalis atmesti.

3.      Jan Rudolf Maas, KG Holding NV bankroto administratorius, padengia savo bylinėjimosi išlaidas byloje T‑81/07.

4.      Jan Rudolf Maas ir Cornelis van den Bergh, Kliq BV bankroto administratoriai, padengia savo bylinėjimosi išlaidas byloje T‑82/07.

5.      Jean Leon Marcel Groenewegen, Kliq Reïntegratie bankroto administratorius, padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas byloje T‑83/07.

6.      Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas byloseT‑81/07 ir T‑82/07.

Papasavvas Wahl Dittrich

Paskelbta 2009 m. liepos 1 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Parašai.

Turinys

Ginčo aplinkybės

1.  Bendras kontekstas

2.  Administracinė procedūra

3.  Ginčijamas sprendimas

Procesas ir šalių reikalavimai

Dėl teisės

1.  Pirminės pastabos

2.  Dėl ieškinių priimtinumo bylose T‑81/07 ir T‑83/07 tiek, kiek jie susiję su 17 mln. EUR kredito linija, kurią Nyderlandų Karalystė suteikė KG Holding

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

3.  Dėl esmės

Dėl 45 mln. EUR restruktūrizavimo pagalbos, apie kurią pranešta, nesuderinamumo su bendrąja rinka (ginčijamo sprendimo 1 straipsnis)

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl 9,25 mln. EUR sanavimo paskolos išieškojimo iš „KG Holding“ ir „Kliq“ su palūkanomis, už ją mokėtinomis iki išieškojimo dienos (ginčijamo sprendimo 2 straipsnis)

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl Nyderlandų Karalystės, kaip kreditoriaus vykdant bankroto procedūrą, 35,75 mln. EUR reikalavimo „KG Holding“ ir (arba) „Kliq Reļntegratie“ u˛registravimo pas bankroto administratorių (ginčijamo sprendimo 3 straipsnis)

Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo

–  Šalių argumentai

–  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl įpareigojimo užregistruoti 35,75 mln. EUR reikalavimą KG Holding ir (arba) Kliq Reļntegratie bankroto procedūroje

–  Šalių argumentai

–  Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl bankroto pasekmių valstybės pagalbos išieškojimui (ginčijamo sprendimo 2 ir 3 straipsniai)

Šalių argumentai

Pirmosios instancijos teismo vertinimas

Dėl bylinėjimosi išlaidų

* Proceso kalba: olandų.