Byla T‑443/11
Gold East Paper (Jiangsu) Co. Ltd
ir
Gold Huasheng Paper (Suzhou Industrial Park) Co. Ltd
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Dempingas – Kinijos kilmės plono kreidinio popieriaus importas – Rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusas – Su šiuo statusu susijusio sprendimo priėmimo terminas – Kruopštus ir nešališkas tyrimas – Teisė į gynybą – Akivaizdi vertinimo klaida – Gero administravimo principas – Įrodinėjimo pareiga – Žala – Pelno maržos nustatymas – Atitinkamo produkto apibrėžimas – Bendrijos pramonė – Priežastinis ryšys“
Santrauka – 2014 m. rugsėjo 11 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Fiziniai ar juridiniai asmenys – Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai – Reglamentas, nustatantis antidempingo muitus – Įvairioms įmonėms taikomi įvairūs muitai – Priimtinumas, kiekvienai įmonei apribotas konkrečiai su ja susijusiomis nuostatomis
(SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 451/2011)
2. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Nebuvimas – Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
3. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies b punkte numatytas importas iš šalies, kurioje nėra rinkos ekonomikos – Sąlygų, leidžiančių gamintojui pripažinti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą, vertinimo procedūra – Komisijos žinojimas apie sprendimo dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso suteikimo poveikį įmonės dempingo skirtumui – Leistinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punktas)
4. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Piktnaudžiavimas įgaliojimais – Sąvoka
(SESV 263 straipsnio antra pastraipa)
5. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimas – Institucijos padarytas jos vidaus taisyklių pažeidimas – Valstybių narių konsultavimosi patariamajame antidempingo komitete taisyklės – Ieškinio pagrindas, kurį fizinis ar juridinis asmuo grindžia tuo, kad komitetui nebuvo pateikti arba buvo pavėluotai pateikti dokumentai, kuriuose nėra vertinimui svarbių duomenų – Esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo nebuvimas
(SESV 263 straipsnio antra pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punktas)
6. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Dempingo skirtumas – Normaliosios vertės nustatymas – Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktuose numatytas importas iš šalies, kurioje nėra rinkos ekonomikos – Su rinkos ekonomikos šalimis susijusių taisyklių taikymas – Siauras aiškinimas – Taikymas tik gamintojams, tenkinantiems šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas kumuliacines sąlygas – Gamintojams tenkanti įrodinėjimo pareiga – Šios pareigos nepagrįstumas – Nebuvimas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktai)
7. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Institucijų diskrecija – Pareiga kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas aplinkybes – Teisminė kontrolė – Apimtis
8. Ieškinys dėl panaikinimo – Pagrindai – Galimybės remtis PPO sutartimis siekiant užginčyti Europos Sąjungos akto teisėtumą nebuvimas – Išimtys – Sąjungos aktas, kuriuo siekiama užtikrinti tokių sutarčių vykdymą arba kuriame į jas pateikta aiški ir konkreti nuoroda – Sprendimas dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punktą – Išimčių netaikymas
(SESV 263 straipsnio pirma pastraipa; Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punktas)
9. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Žala – Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama – Gamintojų asociacijos pateikti duomenys apie Sąjungos gamintoją, neatsakiusį į Komisijos prašymą – Priimtinumas
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 2 dalis)
10. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Institucijų diskrecija – Institucijų pareiga suskirstyti makroekonominius ir mikroekonominius kriterijus arba nesudaryti gamintojų pogrupių – Nebuvimas
(Tarybos reglamentas Nr. 1225/2009)
11. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Žala – Pelno marža, kuria remiantis apskaičiuota orientacinė kaina – Marža, kurios galima pagrįstai tikėtis nesant dempingo
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 4 dalis)
12. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Tyrimas – Atitinkamo produkto apibrėžimas – Veiksniai, į kuriuos galima atsižvelgti
(Tarybos reglamentai Nr. 384/96 ir Nr. 1225/2009)
13. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Reglamentas, nustatantis antidempingo muitus
(SESV 296 straipsnis)
14. Bendra prekybos politika – Apsauga nuo dempingo – Žala – Priežastinio ryšio nustatymas – Institucijų pareigos – Atsižvelgimas į su dempingu nesusijusius veiksnius – Diskrecija – Įrodinėjimo pareiga
(Tarybos reglamento Nr. 1225/2009 3 straipsnio 7 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 62, 63 punktus)
2. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 66, 125, 135, 160, 174 punktus)
3. Nėra tiesioginio ryšio tarp Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje pastraipoje numatyto trijų mėnesių termino ir galimo Komisijos žinojimo apie tai, kokį poveikį sprendimas dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso turės įmonės dempingo skirtumui. Be to, negalima atmesti, kad net jeigu atitinkamas terminas nebuvo praleistas sprendimo dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso priėmimo momentu, Komisija gali priimti tokį sprendimą, nors ji jau turi informacijos, leidžiančios apskaičiuoti jo poveikį atitinkamos įmonės dempingo skirtumui.
Tokiomis aplinkybėmis, net jeigu gali turėti reikšmės tai, kad Komisija nesilaikydama Reglamento Nr. 1225/2009 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje pastraipoje nustatyto trijų mėnesių termino galėjo žinoti apie sprendimo dėl ieškovių rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso poveikį jų dempingo skirtumui, nes manytina, jog Komisijai šios žinios galėjo daryti įtaką priimant tokį sprendimą, dar reikia, kad akto, kurį ginčija ieškovės, turinys galėtų būti kitoks, nesant tariamo pažeidimo, turėjusio įtakos sprendimo dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso priėmimo procedūrai. Vien žinojimas apie sprendimo dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso poveikį įmonės dempingo skirtumui nebūtinai reiškia, kad toks sprendimas, vadinasi, ir reglamentas, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, galėtų būti kitokio turinio, jei jis būtų buvęs priimtas per trijų mėnesių terminą, numatytą to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antroje pastraipoje.
(žr. 70, 71, 79, 81 punktus)
4. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 90 punktą)
5. Taisyklės, susijusios su pasitarimu su komitetu, nesilaikymas gali lemti atitinkamos institucijos galutinio sprendimo neteisėtumą tik jeigu jis yra pakankamai rimtas ir jei juo padaryta žala šalies, kuri remiasi procedūros pažeidimu, teisinei ir materialinei padėčiai. Pasitarimas su komitetu yra esminis formos reikalavimas, kurio pažeidimas daro poveikį po pasitarimo priimto teisės akto teisėtumui, jei nustatyta, kad nepateikus tam tikros esminės informacijos komitetas negalėjo pareikšti nuomonės visiškai susipažinęs su klausimu, t. y. esmės atžvilgiu nesuklaidintas dėl netikslumų ar duomenų trūkumo.
Taip nėra tuo atveju, kai komitetui nepateiktuose ar pavėluotai pateiktuose dokumentuose nėra svarbių ar naujų vertinimo elementų, palyginti su tais, kurie jau yra bylos medžiagoje, perduotoje komitetui įteikiant kvietimą. Tokiu atveju tai, kad Komisija dokumento neperdavė ar perdavė pavėluotai, neturi jokios įtakos pasitarimo procedūros baigčiai. Todėl toks pažeidimas negali lemti visos administracinės procedūros, taigi ir galutinio akto, neteisėtumo.
(žr. 98–101 punktus)
6. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 120, 121, 165, 166 punktus)
7. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 122, 162–164, 182–184, 249, 323 punktus)
8. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarčių iš esmės nėra tarp tų normų, kurių atžvilgiu Sąjungos teismas tikrina Sąjungos institucijų aktų teisėtumą pagal SESV 263 straipsnio pirmą pastraipą. Tačiau jeigu Sąjunga siekė įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą PPO arba jeigu Sąjungos akte aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO sutarčių nuostatas, Sąjungos teismas turi vykdyti atitinkamo Sąjungos akto teisėtumo kontrolę, atsižvelgdamas į PPO taisykles.
Šiomis aplinkybėmis sprendimas dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso nėra konkreti priemonė pagal PPO sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 32 straipsnio 1 dalį, nes, pirma, Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmos pastraipos trečia įtrauka nėra įgyvendinama šios sutarties 32 straipsnio 1 dalis, antra, šiame sprendime nėra aiškios nuorodos į konkrečias PPO sutarčių, įskaitant sutartį dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių, nuostatas ir, trečia, toks sprendimas dėl rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statuso nėra priimtas nustačius dempingą ar subsidijavimą ir nėra neatsiejamas nuo dempingą ar subsidijas sudarančių elementų.
(žr. 147, 148, 151–153 punktus)
9. Antidempingo bylose Taryba ir Komisija yra priklausomos nuo savanoriško šalių bendradarbiavimo, kuriuo siekiama suteikti šioms institucijoms reikiamos informacijos per nustatytus terminus.
Nors į per nustatytą terminą neatsakiusio gamintojo situaciją, kiek tai susiję su makroekonominiais rodikliais, buvo atsižvelgta dėl duomenų, kuriuos pateikė gamintojų asociacija, atstovaujanti beveik visai Sąjungos eksportuojančių gamintojų gamybai, vis dėlto mikroekonominius rodiklius galima įvertinti tik atskiroms įmonėms pateikus duomenis. Taigi tai, kad Sąjungos gamintojas neatsakė, negali būti laikoma trūkumu atliekant konkretų nagrinėjimą, pagrįstą objektyviais žalos vertinimo įrodymais.
(žr. 193, 198–200 punktus)
10. Antidempingo bylose Taryba ir Komisija yra priklausomos nuo savanoriško šalių bendradarbiavimo, kuriuo siekiama suteikti šioms institucijoms reikiamos informacijos per nustatytus terminus. Reglamente Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių nėra nustatyta, kad Sąjungos institucijos privalo suskirstyti makroekonominius ir mikroekonominius kriterijus ar negali sudaryti gamintojų pogrupių, jei Komisija atlieka objektyvų nagrinėjimą, pagrįstą objektyviais įrodymais, koks ir buvo atliktas nagrinėjamu atveju.
(žr. 222, 226 punktus)
11. Iš Reglamento Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 3 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 4 dalies matyti, kad pelno marža, kuria turi remtis Taryba apskaičiuodama orientacinę kainą, galinčią pašalinti Sąjungos patirtą žalą, turi būti ne didesnė už pelno maržą, kurios Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis normaliomis konkurencijos sąlygomis, kai nevykdomas importas dempingo kaina. Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalis ir 9 straipsnio 4 dalis būtų pažeistos, jei Sąjungos pramonei būtų priskirta pelno marža, kurios ji nebūtų galėjusi pasiekti nesant dempingo.
Be to, naudodamosi Reglamentu Nr. 1225/2009 suteikta diskrecija institucijos neprivalo išsamiai ir iš anksto išaiškinti kriterijų, kuriuos jos ketina taikyti kiekvienu atveju, net jei jos nustato naujas pagrindines taisykles.
(žr. 245, 254 punktus)
12. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 288 punktą)
13. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 302–304, 306, 307, 311, 312 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 322–325, 327, 332 punktus)