Byla T‑162/06

Kronoply GmbH & Co. KG

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Regioninė pagalba dideliems investiciniams projektams – Sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka – Motyvavimas – Skatinamasis pagalbos poveikis − Pagalbos būtinumas“

Sprendimo santrauka

1.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Taikymo sritis – Komisijos sprendimas, kuriuo pagalba pripažįstama nesuderinama su bendrąja rinka

(EB 253 straipsnis)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Draudimas – Nukrypti leidžiančios nuostatos – Pagalba, kuriai gali būti taikoma EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta nukrypti leidžianti nuostata – Pagalba veiklai – Netaikymas

(EB 87 straipsnio 3 dalies c punktas)

3.      Valstybių teikiama pagalba – Ketinimas suteikti pagalbą – Pranešimas Komisijai

(EB 88 straipsnis)

1.      EB 253 straipsniu reikalaujamas motyvavimas turi būti pritaikytas prie atitinkamo teisės akto pobūdžio ir aiškiai bei nedviprasmiškai atspindėti tą teisės aktą priėmusios institucijos argumentus, kad suinteresuotosios šalys galėtų susipažinti su priimtos priemonės pagrindimu, o kompetentingas teismas galėtų vykdyti kontrolę.

Sprendime, kuriuo valstybės priemonė vertinama kaip neteisėta pagalba veiklai, kuri negali būti patvirtinta, nes nėra skatinamojo poveikio ir būtinumo, Komisija tokią išvadą turi aiškiai motyvuoti.

(žr. 26–28 punktus)

2.      Komisija gali pripažinti pagalbą suderinama su EB 87 straipsnio 3 dalimi tik tuo atveju, jei gali konstatuoti, kad ta pagalba skirta vienam iš šioje nuostatoje minėtų tikslų įgyvendinti, tikslų, kurių pagalbą gaunanti įmonė negalėtų pasiekti savomis jėgomis esant įprastinėms rinkos sąlygoms. Kitaip tariant, nereikėtų valstybėms narėms leisti teikti išmokų, dėl kurių pagerėtų jas gaunančios įmonės finansinė padėtis, jei jos nėra reikalingos EB 87 straipsnio 3 dalyje išvardytiems tikslams pasiekti.

Iš tikrųjų negalima leisti, kad pagalba apimtų sąlygas, visų pirma jos sumą, kurių ribojamasis poveikis būtų didesnis, nei reikia tam, kad pasinaudojus pagalba būtų galima pasiekti sutartimi leidžiamus tikslus.

Pagalba, kurią teikiant iš įmonės gavėjos nereikalaujama nei atskaitomybės, nei įnašo siekiant bendrojo intereso tikslo, yra pagalba veiklai, skirta einamosioms išlaidoms, kurias įprastomis sąlygomis ji būtų turėjusi padengti pati, apmokėti, ir todėl ji negali būti patvirtinta. Iš tikrųjų tokia pagalba iš esmės iškraipo konkurencijos sąlygas.

(žr. 65–66, 74–75 punktus)

3.      Po to, kai valstybė narė praneša apie valstybės pagalbos projektą, ir po to, kai Komisija jį patvirtina, ši valstybė turi galimybę pranešti apie projektą suteikti pagalbą gavusiai bendrovei naują pagalbą arba iš dalies pakeisti jau suteiktą pagalbą. Šis naujas pranešimas pateikiamas nagrinėti Komisijai, kuri, patikrinusi EB 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytas sąlygas, gali pripažinti, kad pagalba yra suderinama su bendrąja rinka.

Dėl to, kad nacionalinės teisės aktuose numatyta, jog projektas turi būti įgyvendintas per tam tikrą laikotarpį, savaime neprarandama galimybė prašyti padidinti šiam projektui jau suteiktą pagalbą pasibaigus minėtam laikotarpiui ir gauti patvirtinimą.

(žr. 85–87 punktus)