Laikina versija
Byla T‑556/11
(ištraukų skelbimas)
European Dynamics Luxembourg SA ir kt.
prieš
Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą
„Viešasis paslaugų pirkimas – Konkurso procedūra – Programinės įrangos kūrimas ir priežiūros paslaugos – Atmestas konkurso dalyvio pasiūlymas – Konkurso dalyvių suskirstymas pagal pakopinį mechanizmą – Draudimo dalyvauti priežastys – Interesų konfliktas – Vienodas požiūris – Rūpestingumo pareiga – Sutarties sudarymo kriterijai – Akivaizdi vertinimo klaida – Pareiga motyvuoti – Deliktinė atsakomybė – Prarasta galimybė“
Santrauka – 2016 m. balandžio 27 d. Bendrojo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas
1. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Sutarčių sudarymas – Konkurso dalyvių, kurių dalyvavimas sukelia interesų konfliktą, pašalinimas – Interesų konflikto sąvoka – Bendrovės, kuri yra konkurse dalyvaujančio konsorciumo narė, dalyvavimas parengiamuosiuose viešojo pirkimo darbuose – Įtraukimas – Sąlyga – Pavojus konkurso dalyvių konkurencijai
(Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 94 straipsnio a punktas)
2. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Sutarčių sudarymas – Konkurso dalyvių, kurių dalyvavimas sukelia interesų konfliktą, pašalinimas – Perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos
(Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 94 straipsnio a punktas)
3. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Sutarčių sudarymas – Konkurso dalyvių pašalinimas – Konkurso laimėtojo pareiga iki sutarties sudarymo pateikti naujausią teismo bylų registro išrašą – Apimtis – Perkančiosios organizacijos galimybė pasitenkinti notaro patvirtintu oficialiu pareiškimu – Pašalinimas
(Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 93 straipsnio 1 dalies a, b ir e punktai; Komisijos reglamento Nr. 2342/2002 134 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa)
4. Teismo procesas – Ieškinys – Formos reikalavimai – Bylos dalyko nustatymas – Pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka – Pagrindas, susijęs su viešojo pirkimo sutarties techninių kriterijų neteisėtumu, ir grindžiamas argumentais, kuriuose daroma nuoroda į ieškinio priedą – Priimtinumas – Sąlygos
(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnis ir 53 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktas)
5. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Sutarčių sudarymas – Sutarties sudarymo kriterijai – Aiškumo ir tikslumo reikalavimas – Sąjungos teismo iniciatyva atliekamas tyrimas – Pašalinimas
(Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 89 straipsnio 1 dalis)
6. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Sprendimas atmesti pasiūlymą Nemotyvavimas arba nepakankamas motyvavimas – Sąjungos teismo iniciatyva atliekamas tyrimas
(SESV 296 straipsnis)
7. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Sutarčių sudarymas – Sutarties sudarymo kriterijai – Subkriterijų išvardijimas „a posteriori“ konkurso dalyvių vertinimo ataskaitoje – Neleistinumas – Vienodo požiūrio ir skaidrumo principų pažeidimas
(Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 89 straipsnio 1 dalis)
8. Europos Sąjungos viešieji pirkimai – Konkurso procedūra – Specifikacijos užginčijimas – Konkurso dalyvio ieškinys, kuriame reiškiamas neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas ir keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos nustatytos finansinio vertinimo formulės – Priimtinumas – Perkančiosios organizacijos diskrecija pasirinkti sutarties sudarymo kriterijus – Ribos
(SESV 263 straipsnis; Tarybos reglamentas Nr. 1605/2002)
9. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Per viešojo paslaugų pirkimo procedūrą priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą – Perkančiosios organizacijos pareiga pateikus prašymą raštu nurodyti pasirinkto pasiūlymo savybes ir pranašumus bei konkurso laimėtojo pavadinimą – Pareiga pateikti išsamią santrauką, kaip buvo atsižvelgta į kiekvieną atmesto pasiūlymo aspektą vertinant tą pasiūlymą, arba išsamią lyginamąją pasirinkto pasiūlymo ir atmesto konkurso dalyvio pasiūlymo analizę – Nebuvimas
(SESV 296 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 100 straipsnio 2 dalis)
10. Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis – Per viešojo paslaugų pirkimo procedūrą priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą – Formulės, pagal kurią galima atimti taškus už tam tikrus sutarties sudarymo subkriterijus ir juos skirti kitų konkurso dalyvių pasiūlymams, naudojimas apskaičiuojant konkurso dalyvių rezultatus – Perkančiosios organizacijos paaiškinimo dėl neigiamų pasiūlymo vertinimų ir atimtų taškų koreliacijos nebuvimas – Neleistinumas
(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 100 straipsnio 2 dalis)
11. Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl per viešojo paslaugų pirkimo procedūrą priimto sprendimo atmesti pasiūlymą – Sprendimas dėl konkurso laimėtojo nustatymo, glaudžiai susijęs su sprendimu sudaryti sutartį – Prašymo panaikinti sprendimą dėl konkurso laimėtojo nustatymo atmetimas, lemiantis prašymo panaikinti sprendimą sudaryti sutartį atmetimą
12. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Taikymas „mutatis mutandis“ deliktinei atsakomybei dėl neteisėto Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) elgesio
(SESV 340 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamento Nr. 207/2009 118 straipsnio 3 dalis)
13. Deliktinė atsakomybė – Sąlygos – Priežastinis ryšys – Žala konkurso dalyviui, kylanti dėl rinkos netekimo per kvietimo teikti paraiškas procedūrą – Sprendimas dėl konkurso laimėtojo nustatymo, kuriuo pažeisti vienodo požiūrio bei skaidrumo principai ir kuriame yra akivaizdžių vertinimo klaidų – Priežastinio ryšio egzistavimas
(SESV 340 straipsnio 2 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis; Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 93 straipsnio 1 dalies e punktas)
14. Deliktinė atsakomybė – Žala – Vertinimas – Duomenų, kuriais remdamasis Sąjungos teismas gali priimti sprendimą, kuriuo konstatuojami Sąjungos neteisėti veiksmai, nebuvimas – Nuoroda į vėlesnį proceso etapą, per kurį turi būti nustatytas žalos atlyginimas
(SESV 340 straipsnis)
1. Sudarant viešojo pirkimo sutartis dviejų bendrovių, iš kurių viena dalyvavo rengiant specifikacijas, o kita dalyvauja viešojo pirkimo konkurso procedūroje, struktūriniai ryšiai iš principo sukuria interesų konfliktą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 94 straipsnio a punktą. Kita vertus, interesų konflikto rizika ne tokia svarbi, kai už specifikacijų rengimą atsakinga bendrovė ar bendrovės pačios nepriklauso konkurse dalyvaujančiam konsorciumui, tačiau yra tik tos pačios įmonių grupės, prie kurios taip pat priskiriama šiam konsorciumui priklausanti bendrovė, narės.
Vien to, kad tarp patronuojančiosios bendrovės ir atskirų jos dukterinių bendrovių yra kontrolės santykiai, nepakanka, kad perkančioji organizacija galėtų automatiškai pašalinti vieną iš šių bendrovių iš konkurso procedūros nepatikrinusi, ar tokie santykiai turėjo konkrečios įtakos tos bendrovės elgesiui per šią procedūrą. Juo labiau tai taikoma konstatavimui, kad tam tikrus parengiamuosius darbus atliko bendrovė, priklausanti įmonių grupei, kurios narė – kita bendrovė – dalyvauja per konkurso procedūrą kaip konkurse dalyvaujančio konsorciumo narė, nes šiai bendrovei turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad ši padėtis nekelia jokio pavojaus konkurso dalyvių konkurencijai.
Kadangi konkurso procedūra tebevyksta ir jokia sutartis dar nesudaryta ir pagal ją nepasirašyta jokia sutartis, įtariamas interesų konfliktas negali būti taikomas kaip pašalinimo priežastis, nes šis konfliktas dar yra neaiškus ir hipotetinis. Kad konkurso dalyvis atsidurtų interesų konflikto padėtyje, reikia, kad įtariamas interesų konfliktas darytų įtaką konkurso procedūros eigai ar rezultatui.
(žr. 43, 45, 57 punktus)
2. Sudarant viešojo pirkimo sutartis kilus interesų konfliktui perkančioji organizacija turi pašalinti atitinkamą konkurso dalyvį, jei tokia išeitis yra vienintelė galima priemonė išvengti vienodo požiūrio ir skaidrumo principų, kurių reikia laikytis per kiekvieną viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą, pažeidimo, t. y. kai nėra jokios kitos mažiau suvaržančios priemonės užtikrinti, kad bus laikomasi šių principų. Interesų konfliktas savaime ir objektyviai yra sunkus sutrikdymas arba didelė anomalija, todėl jį konstatuojant nereikia atsižvelgti į suinteresuotųjų asmenų ketinimus ir jų sąžiningumą ar nesąžiningumą.
(žr. 46 punktą)
3. Remiantis Reglamento Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 134 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, konkurso procedūros pabaigoje, t. y. prieš sudarant sutartį, konkurso laimėtojas privalo pateikti naujausią išrašą iš bylų registro arba, jeigu jo nėra, naujausią jam lygiavertį dokumentą, išduotą kilmės šalies teismo ar administracinės institucijos, kad įrodytų, jog netenkinama nė viena draudimo dalyvauti konkurse sąlyga, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1605/2002 93 straipsnio 1 dalies a, b arba e punktą. Šie įrodymai negali būti pakeisti pareiškimu su priesaika arba oficialiu pareiškimu, patvirtintu, be kita ko, kilmės valstybės notaro.
Tokiomis aplinkybėmis, kai perkančioji organizacija pasitenkina oficialiu pareiškimu kaip įrodymu, kad nėra Reglamento Nr. 1605/2002 93 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos draudimo dalyvauti konkurse priežasties, ir kai specifikacijose aiškiai nustatyta pareiga pateikti konkrečius įrodymus, kurios nesilaikymas privalo baigtis suinteresuotojo konkurso dalyvio pašalinimu, perkančioji organizacija akivaizdžiai nesilaiko rūpestingumo pareigos nagrinėdama, ar egzistuoja, be kita ko, specifikacijose ir minėto reglamento 93 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta draudimo dalyvauti konkurse priežastis. Todėl ji pažeidžia šias nuostatas ir vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principą, pagal kurį, laikantis specifikacijose nustatytos pareigos drausti dalyvauti konkurse, reikalaujama suinteresuotą konkurso dalyvį pašalinti iš konkurso procedūros.
(žr. 71, 76, 77 punktus)
4. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnį, Bendrajam Teismui taikomą pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir 1991 m. Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą pareiškime turi būti nurodytas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Taigi tam, kad ieškinys Bendrajame Teisme būtų priimtinas, būtina, kad svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, būtų bent jau trumpai, bet nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste. Kalbant apie pagrindą, grindžiamą akivaizdžiomis vertinimo klaidomis, susijusiomis su įvairiais viešojo pirkimo sutarties sudarymo techniniais kriterijais ir subkriterijais, pažymėtina, jog į klausimą, ar esminės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis grindžiami įvairūs kaltinimai, bent jau trumpai ar glaustai, tačiau nuosekliai ir suprantamai išdėstytos pačiame ieškinio tekste, gali būti atsakyta tik išnagrinėjus kiekvieno kaltinimo pagrįstumą. Iš tiesų, kai kalbama apie pagrindą, grindžiamą argumentais, kuriuose daroma nuoroda į ieškinio priedą, tik atlikus tokį tyrimą galima nustatyti, ar ieškinio priede išdėstytais argumentais tik pagrindžiamas ir papildomas ieškinio turinys specifiniais klausimais būtent darant nuorodas į konkrečias šio priedo ištraukas, ar, kiek tai susiję su tam tikrais kaltinimais, daroma bendra nuoroda į šiame priede pateiktą aprašą, kuriuo negalima pakeisti esminių faktinių ir teisinių argumentų, turinčių būti išdėstytų pačiame ieškinyje, nepateikimo. Šiomis aplinkybėmis užuot tokį pagrindą pripažinus nepriimtinu, reikia atidėti ieškinio priede išdėstytų argumentų priimtinumo nagrinėjimą ir įvertinti šiame pagrinde išdėstytų atskirų kaltinimų dėl akivaizdžių vertinimo klaidų taikant sutarties sudarymo techninius kriterijus pagrįstumą, nepamirštant, kad šis vertinimas turi būti grindžiamas visų pirma pačiame ieškinyje išdėstytais faktiniais ir teisiniais argumentais.
(žr. 83–88 punktus)
5. Vykdant viešojo pirkimo sutarties sudarymo procedūrą, sutarties sudarymo kriterijaus formuluotė turi būti pakankamai aiški, tiksli ir vienareikšmiška, kad visi deramai informuoti ir įprastai rūpestingi konkurso dalyviai galėtų juos aiškinti taip pat, o perkančioji organizacija – juos taikyti objektyviai ir vienodai ir patikrinti, ar jų pasiūlymai atitinka minėto kriterijaus reikalavimus.
Tačiau, kai ieškinyje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą pastarasis aiškiai ir tiesiogiai nekelia klausimo dėl šio sutarties sudarymo kriterijaus netikslumo ar neaiškumo, Sąjungos teismas negali savo iniciatyva kelti klausimo dėl šio kriterijaus teisėtumo ir turi apsiriboti tik šio konkurso dalyvio pateiktų aiškių argumentų patikrinimu.
(žr. 101, 102 punktus)
6. Kai motyvai, pateikti grindžiant sprendimą atmesti konkurso dalyvio pasiūlymą, neleidžia nei pastarajam, nei Sąjungos teismui spręsti apie perkančiosios organizacijos vertinimo pagrįstumą šiuo klausimu, šis vertinimas yra nepakankamai motyvuotas, todėl Bendrasis Teismas šį klausimą dėl nepakankamo motyvavimo privalo iškelti savo iniciatyva kaip viešąja tvarka grindžiamą pagrindą, o perkančioji organizacija nebegali ištaisyti šio trūkumo per teismo procesą.
(žr. 145 punktą)
7. Kai sudaromos viešojo pirkimo sutartys ir perkančioji organizacija a posteriori išvardija subkriterijus vertinimo ataskaitoje, kurioje pateiktas konkurso dalyvių pasiūlymų kokybinis vertinimas, tai akivaizdžiai prieštarauja nusistovėjusiai teismo praktikai, kurioje nustatyta, kad, siekiant užtikrinti vienodo požiūrio ir skaidrumo principų laikymąsi, svarbu, kad visą informaciją, į kurią perkančioji organizacija atsižvelgia nustatydama ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir, jei įmanoma, jos santykinę svarbą, galimi konkurso dalyviai žinotų dar rengdami savo pasiūlymus ir kad dėl tos priežasties perkančioji organizacija negali kaip sutarties sudarymo kriterijų taikyti subkriterijų, apie kuriuos iš anksto nepranešė konkurso dalyviams.
(žr. 193 punktą)
8. Sudarant viešojo pirkimo sutartis konkurso dalyvis gali užginčyti specifikacijose nustatytą ir atliekant pasiūlymų lyginamąjį vertinimą perkančiosios organizacijos naudojamą finansinio vertinimo formulės teisėtumą. Dėl ginčijamos finansinio vertinimo formulės pasirinkimo teisėtumo pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi plačią diskreciją pasirinkti, nustatyti ir įgyvendinti su aptariamu viešuoju pirkimu susijusius reikšmingus sutarties sudarymo kriterijus, įskaitant kriterijus, kurie skirti nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o šie kriterijai turi atitikti viešojo pirkimo sutarties pobūdį, tikslą ir ypatumus bei kuo geriau tenkinti nustatytus poreikius ir perkančiosios organizacijos siekiamus tikslus.
(žr. 215 punktą)
9. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 240, 241, 244, 245, 257 punktus)
10. Nors perkančioji organizacija iš principo turi plačią diskreciją pasirinkti pagal svarbą suskirstytus sutarties sudarymo kriterijus ir nuspręsti, kiek balų skirti už atskirus kriterijus ar subkriterijus, ir neprivalo pašalintam konkurso dalyviui pateikti išsamios santraukos, kaip buvo atsižvelgta į kiekvieną jo pasiūlymo aspektą vertinant tą pasiūlymą, vis dėlto, jeigu perkančioji organizacija priėmė tokius sprendimus, Sąjungos teismas turi galėti, remdamasis specifikacijomis ir sprendimo sudaryti sutartį su laimėtoju motyvavimu, patikrinti skirtingų techninių sutarties sudarymo kriterijų ir subkriterijų svorį vertinant, t. y. apskaičiuojant bendrą balų skaičių, ir minimalų bei maksimalų balų skaičių už kiekvieną iš šių kriterijų ir subkriterijų. Be to, kai perkančioji organizacija susieja konkrečius vertinimus, kurie akivaizdžiai reikšmingi bendram šio pasiūlymo įvertinimui, su tuo, kaip aptariamas pasiūlymas atitinka ar neatitinka šiuos skirtingus kriterijus ir subkriterijus, pareiga motyvuoti neišvengiamai apima poreikį paaiškinti, kaip būtent neigiami vertinimai lėmė balų sumažinimą.
Šio reikalavimo laikymasis juo labiau svarbus, nes galimas balų neto atėmimas už tam tikrus subkriterijus ir papunkčius automatiškai reiškia, kad pagal perkančiosios organizacijos taikomą skaičiavimo formulę turi būti padidinti balai bruto, kurie skiriami konkurso laimėtojų pasiūlymams už techninę kokybę. Kitaip tariant, konkurso dalyvis yra suinteresuotas sužinoti, kiek balų buvo atimta už kiekvieną subkriterijų ir papunktį, dėl kurių vertinimo ataskaitoje pateikti neigiami įvertinimai, kad galėtų teigti, jog, atsižvelgiant į tai, kad vertinimas yra akivaizdžiai klaidingas, atimti balus, dėl ko atitinkamai padidėja kitiems konkurso dalyviams skiriami balai, yra nepagrįsta.
Šiuo atveju, net jeigu konkurso pasiūlymas už techninę kokybę surenka maksimalų bruto balų skaičių, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje nustatytą veiksmingos teisminės apsaugos principą, kuris turi vidinį ryšį su pareiga motyvuoti, jis išsaugo suinteresuotumą žinoti, kaip perkančiosios organizacijos pateikti neigiami įvertinimai lemia jos balų neto atėmimą, kurio apimtis ir pagrindas gali pasirodyti turintys lemiamos reikšmės atliekant pasiūlymų individualaus ir lyginamojo vertinimo teisėtumo kontrolę.
(žr. 250, 251, 253 punktus)
11. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 261 punktą)
12. Sąjungos deliktinė atsakomybė, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, už jos organų neteisėtus veiksmus atsiranda, kai įvykdytos visos sąlygos, t. y. veiksmai, kuriais kaltinama, turi būti neteisėti, žala turi būti reali ir egzistuoti priežastinis ryšys tarp minėtų veiksmų ir nurodytos žalos. Šie principai mutatis mutandis taikomi Sąjungos deliktinei atsakomybei, kaip ji suprantama pagal tą pačią nuostatą, už vienos iš jos įstaigų, kaip antai Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos, neteisėtą elgesį ir padarytą žalą, kurią ši turi atlyginti pagal Reglamento Nr. 207/2009 118 straipsnio 3 dalį.
(žr. 264 punktą)
13. Dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės sudarant viešojo pirkimo sutartis ir dėl priežastinio ryšio tarp padarytų pažeidimų ir, kaip įtariama, patirtos žalos, pažymėtina, kad kai sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą yra nepakankamai motyvuotas įvairiais aspektais, šis nepakankamas motyvavimas negali savaime lemti Sąjungos deliktinės atsakomybės ypač todėl, jog tai neįrodo, kad jeigu motyvai būtų pakankami, sutartis galėjo ar net privalėjo būti sudaryta su ieškovu.
Kita vertus, dėl priežastinio ryšio tarp pažeidimų, kaip antai vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo pažeidimo, akivaizdžių vertinimo klaidų ir prarastos galimybės sudaryti sutartį, pažymėtina, jog institucija negali apsiriboti teiginiu, kad, atsižvelgiant į jos, kaip perkančiosios organizacijos, plačią diskreciją, ji neprivalėjo pasirašyti pagrindinės sutarties su ieškove. Kai vienodo požiūrio į konkurso dalyvius principo pažeidimas kartu su Reglamento Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalies e punkto pažeidimu bei perkančiosios organizacijos padarytomis akivaizdžiomis vertinimo klaidomis atliekant ieškovės pasiūlymo individualų vertinimą neišvengiamai padarė įtakos pastarosios galimybei užimti geresnę vietą pagal pakopinį mechanizmą ir tapti bent trečiąja laimėtoja, tuo remiantis galima teigti, kad net atsižvelgiant į plačią perkančiosios organizacijos diskreciją dėl aptariamos sutarties skyrimo, ieškovės galimybės netekimas yra reali ir tikra žala.
Tokiu atveju, kai pasibaigus ginčijamam procesui Sąjungos teisme kyla didelė rizika, kad aptariamas viešasis pirkimas jau bus visiškai įvykdytas, Sąjungos teismo nepripažinimas, kad prarasta tokia galimybė ir kad būtina už tai skirti kompensaciją, prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje įtvirtintam veiksmingos teisminės apsaugos principui. Tokiu atveju sprendimo dėl sutarties sudarymo panaikinimas atgaline data nebesuteiktų pralaimėjusiam dalyviui jokios naudos, todėl galimybės praradimas yra nepataisomas. Be to, dėl sąlygų, reglamentuojančių Bendrojo Teismo pirmininko taikomas procedūras dėl laikinųjų apsaugos priemonių, konkurso dalyvis, kurio pasiūlymas buvo įvertintas ir neteisėtai atmestas, praktiškai tik retai gali pasiekti, kad tokio sprendimo vykdymas būtų sustabdytas.
(žr. 265, 266, 268–271 punktus)
14. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 273, 282 punktus)