Language of document :

Pranešimas OL

 

Electricité de France (EDF) 2004 m. balandžio 27 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-156/04)

Bylos kalba: prancūzų

2004 m. balandžio 27 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Electricité de France (EDF), įsikūrusios Paryžiuje, atstovaujamos advokato Michel Debroux, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

1)    panaikinti 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo C (2003) 4637 final dėl Prancūzijos suteiktos valstybės pagalbos pareiškėjui ir elektros bei dujų pramonės sektoriui 1997 m. priimtų buhalterinių ir fiskalinių priemonių forma, restruktūrizuojant EDF balansą, 3 bei 4 straipsnius; arba

2)    panaikinti ginčijamo sprendimo 3 ir 4 straipsnius ta dalimi, kuria iš EDF reikalaujama grąžinti suma buvo žymiai per didelė;

3) Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija pripažino, kad pareiškėjo pelno mokesčio nesumokėjimas dėl jo bendro tiekimo tinklo atnaujinimui skirtų neapmokestinamų atsargų priskyrimo kapitalo dotacijoms - sudaro valstybės pagalbą, nesuderinamą su bendrąja rinka.

Grįsdamas savo ieškinį pareiškėjas, visų pirma, remiasi teisiniu pagrindu dėl tariamo esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimo. Jis teigia, kad Komisija, pakeisdama savo vertinimą laikotarpiu nuo sprendimo pradėti procesą iki ginčijamo sprendimo priėmimo, nesuteikdama pareiškėjui galimybės pateikti pastabas, pažeidė jo teisę į gynybą.

Toliau pareiškėjas teigia, kad skundžiamos priemonės turi būti vertinamos kaip teisėtas pareiškėjo kapitalo formos pakeitimas. Komisija, vengdama atsakyti į šį argumentą, neįvykdė savo pareigos motyvuoti ir vertindama valstybės pagalbos sąvoką padarė teisinę klaidą. Remdamasis tuo pačiu teisiniu pagrindu pareiškėjas teigia, kad ginčijamos priemonės negalėtų paveikti prekybos tarp valstybių narių ir todėl negali būti vertinamos kaip valstybės pagalba.

Galiausiai, grįsdamas savo alternatyvius reikalavimus, pareiškėjas teigia, kad ginčijamas sprendimas įpareigojo grąžinti didesnę sumą nei gali būti reikalaujama.

____________