Language of document : ECLI:EU:T:2006:387

Byla T‑155/04

SELEX Sistemi Integrati SpA

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Įmonės sąvoka – Skundas – Atmetimas“

Sprendimo santrauka

1.      Procesas – Įstojimas į bylą – Ieškovės nenurodytas ieškinio pagrindas

(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtoji pastraipa ir 53 straipsnio pirmoji pastraipa; Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalis)

2.      Ieškinys dėl panaikinimo – Dalykas – Sprendimas, pagrįstas keliomis argumentų grupėmis, kurių bent vienos pakanka pagrįsti rezoliucinę dalį – Tokio sprendimo panaikinimas – Sąlygos

(EB 230 straipsnis)

3.      Konkurencija – Bendrijos normos – Įmonė – Sąvoka

(EB 81 ir 82 straipsniai)

4.      Konkurencija – Bendrijos normos – Įmonė – Sąvoka

(EB 81 ir 82 straipsniai)

5.      Konkurencija – Bendrijos normos – Įmonė – Sąvoka

(EB 81 ir 82 straipsniai)

6.      Konkurencija – Bendrijos normos – Įmonė – Sąvoka

(EB 81 ir 82 straipsniai)

7.      Konkurencija – Dominuojanti padėtis – Piktnaudžiavimas – Sąvoka

(EB 82 straipsnis)

8.      Institucijų aktai – Motyvavimas – Pareiga – Apimtis

(EB 253 straipsnis)

1.      Nors pagal Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio ketvirtąją pastraipą, taikomą procesui Pirmosios instancijos teisme pagal minėto Statuto 53 straipsnio pirmąją pastraipą, ir pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 116 straipsnio 3 dalį nedraudžiama įstojančiam į bylą asmeniui pateikti naujų arba kitokių argumentų, nei pateikė šalis, kurios pusėje jis įstojo į bylą, – priešingu atveju jam įstojant į bylą būtų tik pakartojami ieškinyje nurodyti argumentai – negalima sutikti, kad šios nuostatos jam leidžia, nurodant naujus ieškinio pagrindus, pakeisti arba iškreipti ginčo dalyką, kuris buvo apibrėžtas ieškinyje.

(žr. 42 punktą)

2.      Kai Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis pagrįsta keliomis argumentų grupėmis, kurių kiekvienos pakanka pagrįsti šią dalį, nagrinėjamas sprendimas naikintinas tik tuo atveju, jei visi šie pagrindai yra neteisėti. Su vienu argumentu susijusios klaidos ar kito pažeidimo nepakanka ginčijamo sprendimo panaikinimui pagrįsti, jeigu ši klaida negalėjo turėti lemiamos įtakos Komisijos sprendimo rezoliucinei daliai.

(žr. 47 punktą)

3.      Pagal Bendrijos konkurencijos teisę įmonės sąvoka apima bet kokį ekonominę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinį statusą ar finansavimo būdus, o ekonominė veikla yra bet kuri veikla, kurią sudaro prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinkamoje rinkoje.

Šiuo klausimu, kalbant apie viešąją organizaciją, ir kadangi Sutarties konkurencijos nuostatos taikomos veiklai, kurią galima atskirti nuo veiklos, priskirtinos viešosios valdžios institucijų prerogatyvoms, atskiros šios organizacijos veiklos rūšys turi būti nagrinėjamos atskirai, ir dėl to, kad viena veikla sutampa su veikla, priskirtina viešosios valdžios institucijų prerogatyvoms, nereiškia, kad kita veikla negali būti ekonominė. Dėl kiekvienos viešosios organizacijos vykdomos veiklos reikia nustatyti, ar ji atskiriama nuo viešojo uždavinio vykdymo funkcijos ir ar ji yra ekonominė.

(žr. 50, 54–55 punktus)

4.      Kalbant apie Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) standartizavimo veiklą, reikia atskirti standartų parengimą ar sukūrimą – Eurokontrolės agentūros, kaip vykdomojo organo atliekamą darbą – nuo jų patvirtinimo jos taryboje. Jei pastarasis uždavinys priskirtinas teisės aktų leidėjo kompetencijai ir yra Eurokontrolės viešojo uždavinio vykdymas, techninių standartų parengimo ar sukūrimo veikla gali būti atskirta nuo jos oro erdvės valdymo ir oro navigacijos saugumo plėtros uždavinių, nes būtinybė patvirtinti standartus tarptautiniu lygmeniu nebūtinai reiškia, kad šiuos standartus kurianti organizacija vėliau turės juos ir patvirtinti.

Tačiau Eurokontrolės su standartų kūrimu susijusi veikla negali būti laikoma ekonomine, nes nėra paslaugų rinkos. Iš tikrųjų vieninteliai tokių paslaugų pirkėjai galėtų būti valstybės, atstovaujamos už oro navigacijos kontrolės sritį atsakingų valdžios institucijų, tačiau jos nusprendė pačios kurti šiuos standartus per Eurokontrolę, bendradarbiaudamos tarptautiniu lygmeniu. Negalima teigti, kad Eurokontrolė savo valstybėms narėms tiekia prekes arba teikia paslaugas, nes standartizavimo srityje ji tėra valstybių narių veiksmų derinimo forumas, kurį jos įsteigė siekdamos suderinti savo oro navigacijos valdymo sistemų techninius standartus.

Be to, neekonominis Eurokontrolės vykdomos standartizavimo veiklos pobūdis lemia neekonominį prototipų įsigijimo šio standartizavimo tikslais pobūdį; su vėlesniu prekės panaudojimu susijusios veiklos ekonominis ar neekonominis pobūdis neišvengiamai lemia įsigijimo veiklos pobūdį.

(žr. 59–61, 65 punktus)

5.      Eurokontrolės finansuojama mokslo tyrimų ir plėtros veikla nėra ekonominė veikla ir todėl Sutartyje įtvirtintos konkurencijos nuostatos jai netaikomos. Iš tikrųjų Eurokontrolės, jai vykdant mokslo tyrimus ir plėtrą, prototipų įsigijimas bei su jais susijusių intelektinės nuosavybės teisių valdymas negali suteikti šiai organizacinei veiklai ekonominio pobūdžio, nes toks įsigijimas neapima prekių ir paslaugų atitinkamoje rinkoje pasiūlos. Iš tikrųjų prototipų įsigijimas tik papildo jų veiklą, susijusią su plėtra. Pastarąją veiklą vykdo ne pati Eurokontrolė, bet atitinkamo sektoriaus įmonės, kurioms organizacija, siekdama paskatinti mokslo tyrimus ir plėtrą, teikia skatinamąsias viešąsias dotacijas. Net jei pagal dotacijų sutartis Eurokontrolė įsigyja prototipo nuosavybės teisę ir intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su jos finansuojamais mokslo tyrimais, šių teisių įsigijimas nėra organizacijos tikslas savaime ir tuo nesiekiama jų panaudoti komerciniais tikslais. Iš tiesų įgijimas tėra vienas teisinio ryšio tarp dotaciją išmokančios organizacijos ir dotuojamos įmonės elementų.

Šiomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į Eurokontrolės intelektinės nuosavybės teisių valdymą, jos turimos su mokslo tyrimais ir plėtros rezultatais susijusios intelektinės nuosavybės teisės nemokamai perduodamos suinteresuotosioms įmonėms. Nustatant, ar veikla yra ekonominė, neatlygintinumo kriterijus tėra vienas iš keleto kitų rodiklių ir vien juo remiantis negalima teigti, kad veikla nėra ekonominė. Tačiau šioje byloje tai, kad Eurokontrolės kuriant prototipus įgytos nuosavybės teisių licencijos yra suteikiamos nemokamai, papildo tą faktinę aplinkybę, kad ši veikla yra pagalbinė techninės plėtros skatinimo veikla, priskirtina Eurokontrolės viešosios paslaugos tikslui, kurio organizacija siekia nesivadovaudama savo interesu, neatskiriamu nuo nurodyto tikslo, o tai atmeta galimybę vertinti šią veiklą kaip ekonominę.

(žr. 73, 75–77, 82 punktus)

6.      Eurokontrolė, teikdama nacionalinėms valdžios institucijoms pagalbą, yra įmonė EB 82 straipsnio prasme, nes tokia veikla yra ekonominė. Iš tiesų ši Eurokontrolės veikla yra neatskiriama nuo jai patikėto oro erdvės valdymo ir oro navigacijos saugumo plėtros uždavinio. Be to, kadangi Eurokontrolė savo pagalbą siūlo šioje srityje tik nacionalinėms valdžios institucijoms pateikus prašymus, tai niekaip nėra susiję su veikla, kuri yra esminė arba būtina užtikrinant oro navigacijos saugumą.

Be to, kai ši veikla vykdoma konsultacijų forma rengiant viešojo pirkimo konkurso dokumentus arba organizuojant įmonių, dalyvaujančių šiame viešajame pirkime, atrankos procedūrą, iš tiesų kalbama apie paslaugų pasiūlą konsultacijų rinkoje, kurioje gali veikti ir šioje srityje besispecializuojančios privačios įmonės, o tai yra papildomas požymis, leidžiantis laikyti aptariamą veiklą įmonės veikla.

Ta aplinkybė, jog privačios įmonės šiuo metu neteikia pagalbos paslaugų nacionalinėms valdžios institucijoms, nekliudo jų laikyti ekonominėmis, nes jas, regis, gali teikti ir privačios organizacijos.

Tai, kad už minėtas paslaugas nėra atlyginama, laikoma įrodymu, jog tai nėra ekonominė veikla, kuris pats savaime nėra lemiamas, nes Eurokontrolė finansuojama iš jos valstybių narių įnašų, suteikiančių galimybę pateikus prašymą nemokamai naudotis pagalbos paslaugomis.

Be to, tai, kad Eurokontrolės pagalba teikiama dėl bendrojo intereso, o ne siekiant pelno, gali būti neekonominės veiklos įrodymas, tačiau nekliudo šią veiklą, kurią sudaro paslaugų teikimas atitinkamojoje rinkoje, laikyti ekonomine.

(žr. 86–92 punktus)

7.      Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąvoka yra objektyviai apibrėžta sąvoka, susijusi su dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmais, galinčiais daryti įtaką rinkos struktūrai, kurioje būtent dėl aptariamos įmonės buvimo konkurencija jau yra susilpnėjusi, ir dėl to, taikant kitas priemones nei tas, kurios reguliuoja normalios prekių ar paslaugų konkurencijos sąlygas, atsižvelgiant į ūkio subjektų teikiamas paslaugas, kliudoma rinkoje išlaikyti dar esamą konkurenciją arba ją plėsti.

(žr. 107 punktą)

8.      Komisija, motyvuodama sprendimą, kuriuo atmetamas skundas dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo, neprivalo nuspręsti dėl visų suinteresuotųjų asmenų jiems grindžiant savo prašymus pateiktų argumentų. Sprendimo ekonomijos sumetimais jai pakanka išdėstyti tik esminius faktus ir teisines pastabas.

(žr. 118 punktą)