Byla C‑408/06
Landesanstalt für Landwirtschaft
prieš
Franz Götz.
(Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Šeštoji PVM direktyva – Ekonominė veikla – Apmokestinamieji asmenys – Viešosios teisės subjektai – Pieno kvotų prekybos tarnyba – Žemės ūkio intervencinių agentūrų ir darbuotojams skirtų parduotuvių sandoriai – Labai iškraipyta konkurencija – Geografinė rinka“
Sprendimo santrauka
1. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Ekonominė veikla Šeštosios direktyvos 4 straipsnio prasme
(Tarybos direktyvos 77/388 4 straipsnis)
2. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji asmenys
(Tarybos direktyvos 77/388 4 straipsnio 5 dalis)
3. Mokesčių nuostatos – Teisės aktų suderinimas – Apyvartos mokesčiai – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema – Apmokestinamieji asmenys
(Tarybos direktyvos 77/388 4 straipsnio 5 dalis)
1. Pieno kvotų prekybos tarnybų vykdoma pristatymo referencinių kiekių atlygintinio perleidimo veikla yra ekonominė veikla Direktyvos 77/388 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo 4 straipsnio prasme, jei ji yra nuolatinio pobūdžio ir vykdoma už atlyginimą, kurį gauna sandorio vykdytojas. Nacionalinis teismas turi patikrinti, ar nagrinėjama veikla atitinka šias dvi sąlygas bei prireikus nustatyti, ar pieno kvotų prekybos tarnybos vykdo veiklą siekdamos gauti šį atlyginimą, atsižvelgdamas į tai, kad užmokesčio rinkimas savaime atitinkamos veiklos nepadaro ekonominės.
(žr. 18, 20–21 punktus)
2. Pieno kvotų prekybos tarnyba nėra nei žemės ūkio intervencinė agentūra Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/4, 4 straipsnio 5 dalies trečiosios pastraipos, skaitomos kartu su šios direktyvos D priedo 7 punktu, prasme, nei darbuotojams skirta parduotuvė minėto straipsnio 5 dalies trečiosios pastraipos, skaitomos kartu su jos D priedo 12 punktu, prasme.
Iš tiesų pieno kvotų prekybos tarnybos funkcija ganėtinai skiriasi nuo žemės ūkio intervencinės agentūros funkcijos pirkti ir parduoti pačius žemės ūkio produktus, kurią galėtų atlikti bet kuris ūkio subjektas ir kuri pasireiškia, be kita ko, atsargų kaupimu, kaip tai yra būtent grūdinių kultūrų sektoriuje. Taigi vadovaujantis neriboto apmokestinimo idėja, kuria grindžiamas Šeštosios direktyvos D priedas, į šios direktyvos taikymo sritį nepatenka pieno kvotų paskirstymo tarp gamintojų veikla, nes įvairius šių gamintojų pageidavimus surenka ne žemės ūkio produktus rinkoje perkantis ir joje parduodantis subjektas.
Be to, palyginus Šeštosios direktyvos D priedo 12 punkto versijas vokiečių, prancūzų, anglų, ispanų ir italų kalbomis, galima daryti išvadą, kad darbuotojams skirta parduotuvė šio punkto prasme apima subjektus, kuriems pavesta parduoti įvairius produktus ir prekes įmonės arba administracijos darbuotojams. Tai nėra prekybos tarnybos, kuriai pavesta perskirstyti pristatymo referencinius kiekius bei galbūt juos sumažinti kuo labiau atsižvelgiant į kiekvieno gamintojo interesus, funkcija.
(žr. 26, 31, 33 punktus, rezoliucinės dalies 1 punktą)
3. Pieno kvotų prekybos tarnybos veiklos arba sandorių, kuriuos ji vykdo kaip valdžios institucija Šeštosios direktyvos 77/388 dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo su pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/4, 4 straipsnio 5 dalies prasme, neapmokestinimas negali labai iškraipyti konkurencijos, nes ji nesusiduria su privačiais ūkio subjektais, galinčiais teikti paslaugas, kurios konkuruotų su viešosiomis paslaugomis. Kadangi toks vertinimas galioja visoms pieno kvotų prekybos tarnyboms, vykdančioms veiklą atitinkamos valstybės narės apibrėžtoje atitinkamoje perleidimo zonoje, siekiant nustatyti, ar labai iškraipoma konkurencija, šią zoną būtina vertinti kaip atitinkamą geografinę rinką.
(žr. 45 punktą, rezoliucinės dalies 2 punktą)