Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA,
pateikta 2024 m. gegužės 7 d.(1)
Byla C‑4/23 [Mirin](i)
M.-A.A.
prieš
Direcţia de Evidenţă a Persoanelor Cluj, Serviciul stare civilă
Direcţia pentru Evidenţa Persoanelor şi Administrarea Bazelor de Date din Ministerul Afacerilor Interne,
Municipiul Cluj-Napoca,
dalyvaujant:
Asociaţia Accept,
Consiliul Naţional pentru Combaterea Discriminării
(Judecătoria Sectorului 6 București (Bukarešto 6-osios apylinkės pirmosios instancijos teismas, Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sąjungos pilietybė – SESV 21 straipsnio 1 dalis – Teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybėse narėse – Jungtinėje Karalystėje gyvenantis pilietis, turintis šios valstybės narės ir kitos valstybės narės pilietybę – Tos antrosios valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas piliečio gimimo liudijime paminėti vardo ir lyties pakeitimą, teisėtai atliktą pirmojoje valstybėje – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos civilinės būklės akto pakeitimą leidžiama padaryti tik remiantis galutiniu teismo sprendimu – Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos poveikis“
I. Įvadas
1. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl ESS 2 straipsnio, SESV 18, 20 ir 21 straipsnių bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos(2) 1, 7, 20, 21 ir 45 straipsnių išaiškinimo.
2. Šis prašymas pateiktas nagrinėjant asmens, Rumunijos piliečio, ir šios valstybės narės nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už civilinės būklės aktų registrų tvarkymą ir asmens kodo valdymą(3), ginčą dėl šių institucijų atsisakymo pripažinti ir į šio asmens gimimo liudijimą įrašyti naują jo vardą ir lytinę tapatybę(4), įgytus(5) Jungtinėje Karalystėje, kurios pilietis šis asmuo taip pat yra.
3. Šioje byloje Teisingumo Teismas turi galimybę patikslinti SESV 21 straipsniu grindžiamų savo sprendimų, susijusių su Sąjungos piliečių asmeninio statuso pripažinimu, taikymo sritį neperžengdamas valstybių narių kompetencijos civilinės būklės ir asmenų statuso srityje ribų.
II. Teisinis pagrindas
A. Susitarimas dėl išstojimo
4. 2019 m. spalio 17 d. priimto ir 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojusio Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos(6), patvirtinto 2020 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimu (ES) 2020/135(7), preambulės ketvirtoje ir aštuntoje pastraipose nurodyta:
„Prisimindamos, kad, vadovaujantis ES sutarties 50 straipsniu kartu su Euratomo sutarties 106a straipsniu ir laikantis šiame Susitarime nustatytos tvarkos, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Jungtinei Karalystei nustoja galioti visa Sąjungos ir Euratomo teisė,
<...>
Atsižvelgdamos į tai, kad tiek Sąjungai, tiek Jungtinei Karalystei naudinga nustatyti pereinamąjį, arba įgyvendinimo, laikotarpį, kuriuo <...> Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje turėtų būti taikoma Sąjungos teisė, įskaitant tarptautinius susitarimus, ir paprastai jos poveikis turėtų būti toks pat kaip ir valstybėms narėms, kad laikotarpiu, kuriuo bus vedamos derybos dėl susitarimo (‐ų) dėl būsimų santykių, būtų išvengta trikdžių[.]“
5. Susitarimo dėl išstojimo 126 straipsnyje „Pereinamasis laikotarpis“, kuris yra jo Ketvirtoje dalyje, susijusioje su „pereinamuoju laikotarpiu“, nustatyta:
„Nustatomas pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, kuris prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d.“
6. Šio susitarimo 127 straipsnio „Pereinamojo laikotarpio aprėptis“ 1 dalies pirmoje pastraipoje ir 6 dalyje nustatyta:
„1. Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, pereinamuoju laikotarpiu Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje taikoma Sąjungos teisė.
<...>
6. Jei šiame Susitarime nenustatyta kitaip, laikoma, kad pereinamuoju laikotarpiu bet kuri pagal 1 dalį taikytinoje Sąjungos teisėje, įskaitant valstybių narių įgyvendinamą ir taikomą teisę, esanti nuoroda į valstybes nares apima Jungtinę Karalystę.“
B. Rumunijos teisė
7. Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 1996 m. spalio 16 d. Legea Nr. 119/1996 cu privire la actele de stare civilă (Įstatymas Nr. 119/1996 dėl civilinės būklės aktų, toliau – Įstatymas Nr. 119/1996)(8) 9 straipsnis suformuluotas taip:
„Jeigu civilinės metrikacijos įstaigos pareigūnas ar civilinės metrikacijos funkcijas vykdantis tarnautojas atsisako parengti dokumentą arba įrašyti įrašą, kuris priklauso jo kompetencijai, nukentėjęs asmuo pagal įstatymą gali kreiptis į kompetentingą teismą.“
8. Šio įstatymo 43 straipsnyje numatyta:
„Gimimo liudijimuose ir, jei reikia, santuokos ar mirties liudijimuose įrašomi įrašai, susiję su asmens civilinės būklės pasikeitimu, tuo atveju, kai:
<...>
f) pasikeičia asmenvardis;
<...>
i) pasikeičia lytis, po to, kai įsiteisėja teismo sprendimas.“
9. Minėto įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Civilinės būklės aktai ir juose esantys įrašai gali būti panaikinti, papildyti arba pakeisti tik galutiniu teismo sprendimu.“
10. Pagal Įstatymo Nr. 119/1996 1, 2, 10 ir paskesnius straipsnius už civilinės būklės registrų tvarkymą atsakingos institucijos išduoda gimimo, santuokos ar mirties liudijimus remdamosi jų saugomais civilinės būklės aktais, tačiau nepateikia jų išsamios versijos.
11. 2003 m. sausio 30 d. Ordonanța Guvernului nr. 41/2003 privind dobândirea și schimbarea pe cale administrată a numelor persoanelor fizice (Vyriausybės potvarkis Nr. 41/2003 dėl fizinių asmenų asmenvardžių įgijimo ir keitimo administracine tvarka)(9) 4 straipsnio 2 dalies l punkte nustatyta:
„Prašymai pakeisti asmenvardį laikomi pagrįstais toliau nurodytais atvejais:
<...>
l) kai asmens lyties pakeitimas patvirtintas galutiniu ir neatšaukiamu teismo sprendimu ir jis prašo šį sprendimą atitinkančio asmenvardžio, pateikdamas teismo medicinos eksperto dokumentą, kuriame nurodyta jo lytis.“
12. 2011 m. sausio 26 d. Hotărârea Guvernului nr. 64/2011 pentru aprobarea Metodologiei cu privire la aplicarea unitară a dispozițiilor în materie de stare civilă (Vyriausybės sprendimas Nr. 64/2011, kuriuo patvirtinama vienodo civilinės būklės srities nuostatų taikymo metodika) patvirtintos metodikos 131 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:
„Asmens kodas suteikiamas remiantis gimimo liudijime įrašytais duomenimis, susijusiais su lytimi ir gimimo data.“
13. Šis asmens kodas įrašomas civilinės būklės aktuose(10).
14. Pagal Rumunijos teisės aktus, susijusius su asmens tapatybės kortelių ir pasų išdavimu(11), šiuose dokumentuose, be kita ko, įrašoma: jų turėtojo vardas, pavardė, lytis ir asmens kodas. Užsienyje atlikti šių duomenų pakeitimai Rumunijoje negali įsigalioti prieš tai jų neįregistravus civilinės metrikacijos tarnyboms išduodant pasą, jei pasikeičia pavardė ir vardas, arba asmens tapatybės kortelę, jei pasikeičia civilinės būklės duomenys. Pagal Nepaprastojo vyriausybės potvarkio Nr. 97/2005 19 straipsnio i punktą pasikeitus lyčiai viešoji tarnyba, atsakinga už gyventojų registrą, išduoda naują asmens tapatybės dokumentą.
C. Jungtinės Karalystės teisė
15. Pagal pagrindinės bylos aplinkybėmis taikytinos redakcijos Gender Recognition Act 2004 (2004 m. Lyties pripažinimo įstatymas)(12) vyresnis nei 18 m. asmuo, siekiantis, kad būtų teisiškai pripažinta jo deklaruojama lytis, turi kreiptis į Lyties pripažinimo komisiją, kuri išnagrinėja jo pateiktus įrodymus, skirtus lyties pripažinimo sertifikatui (angl. Gender Recognition Certificate)(13) gauti. Pirma, tai yra lyties disforijos diagnozė, kurią nustato šios srities specialistas gydytojas arba psichologas ir, antra, oficiali deklaracija, kad asmuo bent dvejus metus gyveno pagal įgytą lytį ir ketina visą likusį gyvenimą gyventi pagal įgytą lytį.
16. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad galutinio GRC išdavimas visais atžvilgiais reiškia visišką prašymo pateikėjo įgytos lyties pripažinimą. Vis dėlto jis negali būti naudojamas kaip tapatybės nustatymo priemonė(14).
17. Pagal Enrolment of deeds (Change of Name) Regulations 1994(15) (1994 m. Aktų registravimo (asmenvardžio keitimo) taisyklės) Tautų Sandraugos (angl. k.) pilietis gali pasikeisti savo vardą ar pavardę tiesiog pateikdamas deklaraciją deed poll kuris, jeigu asmuo yra bent 18 m. amžiaus, gali būti įregistruotas High Court of Justice (England & Wales), King’s Bench Division (Aukštasis Teisingumo Teismas (Anglija ir Velsas), Karaliaus suolo skyrius, Jungtinė Karalystė) kanceliarijoje. Tokiu atveju ji skelbiama The London Gazette. Ši registracija nėra privaloma, nes asmenvardžio pakeitimą galima įrodyti bet kokiomis teisinėmis priemonėmis.
III. Ginčo pagrindinėje byloje faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
18. Pareiškėjas(16), Rumunijos pilietis, gimęs 1992 m. rugpjūčio 24 d. Klužo-Napokoje (Rumunija) buvo įregistruotas kaip moteriškos lyties asmuo.
19. 2008 m. su tėvais persikėlęs į Jungtinę Karalystę pareiškėjas 2016 m. balandžio 21 d. natūralizacijos būdu įgijo Jungtinės Karalystės pilietybę. Nuo to laiko jis turi dvigubą – Rumunijos ir Jungtinės Karalystės – pilietybę.
20. 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjas pagal deed poll procedūrą pakeitė savo moterišką vardą ir civilinį moters statusą į vyro.
21. Įvykdęs šį formalumą, jis pasikeitė tam tikrus Jungtinės Karalystės institucijų išduotus oficialius dokumentus, t. y. vairuotojo pažymėjimą ir pasą.
22. 2020 m. birželio 29 d. pareiškėjas Jungtinėje Karalystėje gavo „Gender Recognition Certificate“ (GRC) aktą, kuriuo patvirtinta jo vyriškos lyties tapatybė.
23. 2021 m. gegužės mėn. pareiškėjas, remdamasis dviem Jungtinėje Karalystėje gautais dokumentais, t. y. deed poll ir GRC, paprašė Klužo civilinės metrikacijos skyriaus į jo gimimo liudijimą įrašyti įrašus apie jo vardo, lyties ir asmens kodo pasikeitimą, kad šis kodas atitiktų vyrišką lytį, taip pat išduoti jam naują gimimo liudijimą su šiais naujais duomenimis.
24. Dėl šios tarnybos atsisakymo pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Judecătoria Sectorului 6 Bucureşti (Bukarešto 6-osios apylinkės pirmosios instancijos teismas, Rumunija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, prašydamas to paties kaip ir pareiškime prieš Klužo civilinės metrikacijos tarnybą, direkciją, atsakingą už gyventojų registrą ir Vidaus reikalų ministerijos duomenų bazių tvarkymą, ir Klužo-Napokos savivaldybę.
25. Pareiškėjas teigia, kad prašo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo įpareigoti suderinti jo gimimo liudijimą su Jungtinėje Karalystėje galutinai pripažinta jo lytine tapatybe. Pareiškėjas prašo tiesiogiai taikyti Sąjungos teisę, visų pirma kiekvieno Sąjungos piliečio teisę laisvai judėti ir apsigyventi Sąjungos teritorijoje, kad jis galėtų be kliūčių naudotis šia teise turėdamas kelionės dokumentą, atitinkantį jo vyriškos lyties tapatybę. Pareiškėjo teigimu, jeigu jis būtų priverstas pradėti naują teismo procesą Rumunijoje, kad tiesiogiai gautų lyties pakeitimo patvirtinimą, kiltų grėsmė, kad jis gaus sprendimą, prieštaraujantį tam, kurį priėmė Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs(17), kad Rumunijos procedūra yra nepakankamai aiški ir nuspėjama(18).
26. Rumunijos valdžios institucijos atsakovės teigia, kad pareiškimu siekiama, jog būtų pripažintas naujas pareiškėjo asmeninis socialinis statusas, įgytas dėl užsienyje įvykusių pokyčių. Pagal Įstatymo Nr. 119/1996 43 straipsnio i punktą informacija apie civilinės būklės pasikeitimą lyties pakeitimo atveju įrašoma gimimo liudijimuose remiantis galutiniu teismo sprendimu.
27. Per šią procedūrą Consiliul Naţional pentru Combaterea Discriminării (Nacionalinė kovos su diskriminacija taryba, Rumunija) buvo privalomai įtraukta į bylą ir buvo patenkintas Asociația Accept (asociacija Accept) papildomas prašymas leisti įstoti į bylą palaikyti pareiškėjo reikalavimų.
28. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia remiasi atitinkama Teisingumo Teismo jurisprudencija, be kita ko, 2003 m. spalio 2 d. Sprendimu Garcia Avello(19); 2008 m. spalio 14 d. Sprendimu Grunkin ir Paul(20); 2017 m. birželio 8 d. Sprendimu Freitag(21) ir 2021 m. gruodžio 14 d. Sprendimu Stolichna obshtina, rayon „Pancharevo“(22) ir išreiškia abejonių, ar nacionalinės teisės nuostatos atitinka su Sąjungos pilietybe siejamas teises, nes pagal šias nuostatas suinteresuotasis asmuo įpareigojamas pradėti naują teismo procesą vienoje iš valstybių narių, kurios pilietis jis yra, nors jis jau sėkmingai užbaigė procesą kitoje valstybėje narėje, kurios pilietis jis taip pat yra, neatsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio procesas vyko pastarojoje valstybėje vyksta, nesvarbu, ar tai būtų teismo, ar administracinis procesas.
29. Galiausiai minėtas teismas mano, kad pagrindinės bylos baigtis taip pat priklauso nuo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pasekmių išsiaiškinimo. Konkrečiai kalbant, jeigu į pirmąjį jo klausimą būtų atsakyta teigiamai, reikėtų patikslinti, ar valstybė narė privalo pripažinti lyties keitimo procedūros, pradėtos valstybėje, kuri šios procedūros pradžioje turėjo valstybės narės statusą, tačiau minėtos procedūros pabaigos dieną jau buvo išstojusi iš Sąjungos, teisines pasekmes.
30. Šiomis aplinkybėmis Judecătoria Sectorului 6 București (Bukarešto 6-osios apylinkės pirmosios instancijos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar tai, kad pagal Įstatymo Nr. 119/1996 43 straipsnio i punktą ir 57 straipsnį nepripažįstama civilinės būklės aktų įrašų, susijusių su lytimi ir asmenvardžiu, keitimo procedūra, kuria translytis asmuo, turintis dvigubą pilietybę (Rumunijos ir kitos valstybės narės), pasinaudojo kitoje valstybėje narėje taikant teisinę lyties pripažinimo procedūrą, ir reikalaujama, kad Rumunijos pilietis iš naujo pradėtų atskirą teismo procesą Rumunijoje prieš vietos viešojo gyventojų registro ir civilinės metrikacijos įstaigą, t. y. procesą, kurį [EŽTT] pripažino nepakankamai aiškiu ir nuspėjamu ([Sprendimas X ir Y prieš Rumuniją]) ir kuriam pasibaigus gali būti priimtas sprendimas, prieštaraujantis kitos valstybės narės priimtam sprendimui, trukdo Sąjungos piliečiui pasinaudoti teise į Sąjungos pilietybę (SESV 20 straipsnis) ir (arba) teise laisvai judėti ir gyventi šalyje (SESV 21 straipsnis ir Chartijos 45 straipsnis) oriomis sąlygomis, vadovaujantis lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principais (ESS 2 straipsnis; SESV 18 straipsnis ir Chartijos 1, 20 ir 21 straipsniai), taip pat gerbiant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą (Chartijos 7 straipsnis)?
2. Ar atsakymui į šį klausimą turi įtakos [Jungtinės Karalystės] išstojimas iš Sąjungos, visų pirma tuo atveju, kai civilinės būklės aktų įrašų keitimo procedūra buvo pradėta prieš „Brexit‘ą“ ir užbaigta pereinamuoju laikotarpiu, ir ar „Brexit‘o“ poveikis reiškia, kad asmuo gali naudotis su Europos pilietybe susijusiomis teisėmis, įskaitant teisę laisvai judėti ir gyventi šalyje, remdamasis vien Rumunijos išduotais asmens tapatybės arba kelionės dokumentais, kuriuose nurodyta moteriškoji lytis ir vardas, priešingi lyčiai, kuri jau yra teisiškai pripažinta?“
31. Pareiškėjas ir asociacija Accept, Klužo-Napokos savivaldybė, Rumunijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybės bei Komisija pateikė rašytines pastabas. 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdyje pareiškėjas ir asociacija Accept, Vokietijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybės bei Komisija atsakė į Teisingumo Teismo žodžiu pateiktus klausimus.
IV. Analizė
32. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl prašymo įrašyti į gimimo liudijimą vardo ir lyties pakeitimą remiantis Jungtinėje Karalystėje įregistruotais dokumentais, vienas iš jų įregistruotas iki šios valstybės išstojimo iš Sąjungos, o kitas – iki Susitarime dėl išstojimo numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjas, Jungtinės Karalystės, kur gyvena, ir Rumunijos, kur jis gimė, pilietis, teigia, kad jo lytinę tapatybę atitinkančio kelionės dokumento parengimas leis jam, kaip Sąjungos piliečiui, naudotis teise laisvai judėti ir apsigyventi Sąjungoje.
33. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar atsisakymas pripažinti Sąjungos piliečio tapatybės pakeitimus, atliktus valstybėje, kurioje tuo metu buvo taikoma Sąjungos teisė, siekiant atnaujinti jo gimimo liudijimą, yra pagrįstas atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Antra, jis siekia, kad Teisingumo Teismas patikslintų, kokių pasekmių turi kilti dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos.
A. Dėl situacijos, kai Sąjungos pilietis prašo į jo gimimo liudijimą įrašyti jo lytinę tapatybę, sąsajos su Sąjungos teise
34. Pagal dabartinę Sąjungos teisę klausimai dėl civilinės būklės aktų įrašų, susijusių su lytimi arba lytine tapatybe, atnaujinimo Sąjungos piliečio gimimo valstybėje narėje remiantis kitoje valstybėje narėje parengtais dokumentais ar priimtais sprendimais, nereglamentuojami nei teisės aktais, nei jurisprudencijoje.
35. Reikia priminti, pirma, kad netaikomas joks reglamentas dėl bendradarbiavimo civilinėse bylose. Asmenų statusas aiškiai neįtrauktas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(23) taikymo sritį ir taip yra nuo Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo(24). Bylos dalykas taip pat nepatenka į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000(25), taikymo sritį.
36. Be to, nors Sąjungos teisės aktų leidėjas ėmėsi veiksmų, kad palengvintų civilinės būklės aktų judėjimą, jis nereglamentavo šių aktų sukeliamų pasekmių, kaip matyti iš 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012(26), pavadinimo. Šiame reglamente, kurio teisinis pagrindas, be kita ko, yra SESV 21 straipsnio 2 dalis, numatytos daugiakalbės formos ir bendras atleidimas nuo legalizavimo Sąjungoje. Nacionalinių civilinės būklės aktų registrų atnaujinimo klausimas nereglamentuotas, nors jis buvo įtrauktas į Komisijos žaliosios knygos „Mažiau administracinių formalumų piliečiams. Skatinti laisvą viešųjų dokumentų judėjimą ir civilinės būklės dokumentų pasekmių pripažinimą“(27) 4 punktą.
37. Antra, Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija civilinės būklės aktų srityje susijusi tik su civilinės būklės aktų įrašuose įrašytu vardu ir pavarde. Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad nors asmenvardžių užrašymą civilinės būklės aktų įrašuose reglamentuojančios taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teisės ir, konkrečiai tariant, SESV nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje(28).
38. Trečia, Teisingumo Teismas priminė, kad „asmenų, kuriems taikomos santuokos ir vaiko kilmės nustatymo taisyklės, civilinė būklė yra valstybių narių kompetencijai priklausanti sritis, o Sąjungos teisė nedaro poveikio šiai kompetencijai. Taigi valstybės narės gali nevaržomai pasirinkti, ar nacionalinėje teisėje numatyti tos pačios lyties asmenų santuoką ir tėvystę. Vis dėlto įgyvendindama šią kompetenciją kiekviena valstybė narė turi laikytis Sąjungos teisės, visų pirma SESV nuostatų, susijusių su kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstama teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, šiuo tikslu pripažindama kitoje valstybėje narėje pagal tos valstybės teisę nustatytą asmenų civilinę būklę“(29).
39. Pagal suformuotą jurisprudenciją ryšį su Sąjungos teise turi vienos valstybės narės piliečiai, teisėtai gyvenantys kitos valstybės narės teritorijoje(30). Taigi kiekvienas Sąjungos pilietis tokioje situacijoje gali remtis jam, kaip Sąjungos piliečiui, priklausančiomis teisėmis, be kita ko, numatytomis SESV 21 straipsnio 1 dalyje, taip pat savo kilmės valstybės atžvilgiu(31).
40. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad pareiškėjas, kaip Sąjungos pilietis, pasinaudojo laisve judėti ir apsigyventi kitoje nei savo kilmės valstybėje narėje pagal SESV 21 straipsnį ir įgijo pirmosios valstybės pilietybę.
41. Be to, šis pareiškėjas savo kilmės valstybėje narėje remiasi teisėmis, įgytomis po to, kai jis pasinaudojo judėjimo laisve Jungtinėje Karalystėje, kuri tuo metu buvo Sąjungos valstybė narė. Galiausiai nuo tada, kai ši valstybė nebeturi šio statuso, jis būtent kaip Sąjungos pilietis vien dėl savo turimos Rumunijos pilietybės ketina laisvai judėti Sąjungos teritorijoje su Rumunijos asmens tapatybės ir kelionės dokumentais(32).
42. Taigi pareiškėjo situacija patenka į Sąjungos teisės taikymo sritį. Vis dėlto, ar šia analize gali leisti suabejoti tai, kad jis pasinaudojo savo teisėmis Rumunijoje po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos?
B. Dėl Susitarimo dėl išstojimo poveikio
43. Pirma, reikia priminti, kad:
– 2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė išstojo iš Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos ir
– pagal Susitarimo dėl išstojimo 2 straipsnio e punktą, siejamą su jo 126 straipsniu, šiame susitarime numatytas pereinamasis laikotarpis nuo 2020 m. vasario 1 d., šio susitarimo įsigaliojimo dienos, iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo laikotarpiu pagal minėto susitarimo 127 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje buvo taikoma Sąjungos teisė, išskyrus atvejus, kai šiame susitarime numatyta kitaip.
44. Antra, konstatuoju, kad:
– nė vienoje Susitarimo dėl išstojimo nuostatoje nenumatyta galimybė nukrypti nuo šiame 127 straipsnyje įtvirtinto principo, susijusio su pagrindinėje byloje taikytinomis Sąjungos teisės nuostatomis, ir
– nagrinėjamu atveju kitoje valstybėje narėje remiamasi naudojimosi judėjimo laisve Jungtinėje Karalystėje pasekmėmis, atsiradusiomis atitinkamai iki šios valstybės narės išstojimo iš Sąjungos ir pereinamojo laikotarpio pabaigos. 2017 m. vasario 21 d., pasibaigus deed poll procedūrai, pareiškėjo pagrindinėje byloje vardas ir statusas buvo pakeisti, o 2020 m. birželio 29 d. (pereinamuoju laikotarpiu) buvo išduotas GRC, t. y. aktas, kuriuo patvirtinama vyriškos lyties tapatybė.
45. Mano nuomone, tuo remiantis darytina išvada, kad šis pereinamuoju laikotarpiu parengtas GRC atitinkamoje valstybėje narėje turi būti nagrinėjamas kaip oficialus kitos valstybės narės dokumentas(33) pagal prašymo nagrinėjimo dieną taikytiną Sąjungos teisę.
46. Šis kvalifikavimas negali priklausyti nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, vadinasi, ir nuo datos, kai suinteresuotasis asmuo remiasi jo pasekmėmis(34). Taigi pareiškėjo nurodomas judėjimo laisvės apribojimas(35), susijęs su atsisakymu atnaujinti jo gimimo liudijimą, iš esmės gali būti vertinamas atsižvelgiant į SESV 21 straipsnio nuostatas.
47. Taigi savo dviem klausimais, kuriuos, manau, reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 21 straipsnis ir Chartijos 7 ir 45 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybės narės valdžios institucijoms draudžiama atsisakyti pripažinti ir įrašyti į šios valstybės narės piliečio, kuris yra ir Jungtinės Karalystės pilietis, gimimo liudijimą vardą ir lytinę tapatybę, teisėtai deklaruotus ir įgytus Jungtinėje Karalystėje tuo metu, kai ši valstybė dar buvo Sąjungos narė pirmojo deklaravimo metu, o antrojo deklaravimo metu dar buvo taikoma Sąjungos teisė, nes pagal nacionalinės teisės nuostatą galimybė gauti tokį įrašą siejama su sąlyga, kad lyties pakeitimą turi pripažinti pirmosios valstybės narės teismas.
48. Taigi reikia nustatyti, kokias pasekmes civilinės būklės srityje ginčijami aktai gali sukelti pagal Sąjungos teisę.
C. Dėl vienoje valstybėje narėje atliktų vardo ir lyties pakeitimų pripažinimo kitoje valstybėje narėje civilinės būklės srityje
49. Atsižvelgdamas į vienoje valstybėje narėje išduotų viešųjų dokumentų sukeliamų pasekmių pripažinimo kitoje valstybėje narėje sąlygas, pažymiu, pirma, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laiko, jog yra įrodyta, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami dokumentai, kurie nėra nei civilinės būklės aktai, nei teismo sprendimai, galioja ir civilinės būklės srityje gali sukelti tas pačias pasekmes, susijusias su pareiškėjo tapatybe(36), kaip ir tos, kurias pripažino Jungtinės Karalystės valdžios institucijos, išdavusios naują pasą ir vairuotojo pažymėjimą po to, kai buvo deklaruotas vardo ir statuso pasikeitimas (deed poll), ir nepateikta jokių paaiškinimų dėl GRC(37).
50. Antra, kalbant apie prašymą atnaujinti Sąjungos piliečio gimimo liudijimą, pažymėtina, jog reikia remtis Teisingumo Teismo sprendimais civilinės būklės srityje, susijusiais tik su vienos valstybės narės valdžios institucijų atsisakymu pripažinti šios valstybės narės piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti ir turinčio ir kitos valstybės narės pilietybę, vardą ar pavardę, įgytus analogiškomis aplinkybėmis kaip pagrindinėje byloje, nes vardas ar pavardė nustatomi pagal toje kitoje valstybėje narėje galiojančias taisykles(38).
51. Teisingumo Teismas pirmiausia nusprendė, kad „asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas [Chartijos] 7 straipsnis ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnis, elementų“. Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė(39).
52. Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad atsisakymas pripažinti teisėtai kitoje valstybėje narėje įgytą Sąjungos piliečio asmenvardį gali trukdyti įgyvendinti SESV 21 straipsnyje įtvirtintą teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje dėl painiavos ir nepatogumų, kurių gali kilti dėl to paties asmens turimų dviejų skirtingų asmenvardžių tiek dėl jo tapatybės, tiek dėl jo šeiminių ryšių pobūdžio įrodymo(40).
53. Galiausiai, kai nacionalinėje teisėje yra kitų teisinių pagrindų pakeisti asmenvardį suinteresuotojo asmens prašymu, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog tam, kad jie būtų laikomi suderinamais su Sąjungos teise, dėl jų neturi tapti neįmanoma arba pernelyg sunku įgyvendinti pagal SESV 21 straipsnį suteiktas teises. Be to, nesant Sąjungos teisės aktų dėl pavardžių keitimo, nacionalinėje teisėje numatyta tvarka turi atitikti lygiavertiškumo principą(41).
54. Tuose sprendimuose, grindžiamuose kiekvieno Sąjungos piliečio teise laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje, Teisingumo Teismas pritarė tam, kad vienos valstybės narės civilinės būklės aktai būtų suderinti su kitoje valstybėje narėje įgytu vardu ar pavarde taikant asmenvardžio suteikimo taisykles(42) arba po savanoriško pakeitimo(43).
55. Logika, kuria grindžiama ši jurisprudencija, yra ta, kad, esant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui ir siekiant užtikrinti laisvą atitinkamo asmens judėjimą šiose valstybėse, automatiškai pripažįstama kitoje valstybėje narėje įgyta pavardė ar vardas, o ne administracinis ar teisminis aktas. Taigi ši logika skiriasi nuo užsienyje priimto akto ar teismo sprendimo pasekmių pripažinimo pagal tarptautinės privatinės teisės metodus(44), kurie pateisintų specialių normų priėmimą remiantis kitais pagrindais nei SESV 21 straipsnis(45), logikos.
56. Šiomis aplinkybėmis reikia nustatyti, kokiomis sąlygomis gali būti pritaikyta ši jurisprudencija, atskiriant pagrindinėje byloje nagrinėjamus aktus, nes Teisingumo Teismas jau yra priėmęs sprendimą dėl naujo vardo automatinio pripažinimo.
1. Vardo pakeitimas
57. Nagrinėjamu atveju, kalbant apie pareiškėjo vardo pakeitimą Jungtinėje Karalystėje prieš pripažįstant jo lytinę tapatybę, neginčijama, kad pareiškėjo Didžiosios Britanijos pase ir vairuotojo pažymėjime nurodytas vardas nėra tapatus vardui, įrašytam Rumunijos civilinės būklės aktų registre ir administraciniuose dokumentuose. Kaip ir byloje, kurioje buvo priimtas Sprendimas Bogendorff(46) ir juo labiau tuo atveju, kai pasirenkamas naujas vardas, susijęs su vėlesniu lytinės tapatybės deklaravimu, nekyla jokių abejonių, kad to paties asmens turimų vardų įvairovė gali jam sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.
58. Taigi vienos valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje, kuri tuo metu buvo Sąjungos valstybė narė, įgytą vardą yra SESV 21 straipsniu kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažįstamų laisvių apribojimas.
59. Nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nei Rumunijos vyriausybė nenurodo konkrečios priežasties, kuri galėtų pateisinti atsisakymą pripažinti kitą pareiškėjo vardą, kurį jis įgijo Jungtinėje Karalystėje, ir įrašyti jį į gimimo liudijimą, išskyrus lytinės tapatybės pripažinimą, dėl kurio prieštarauja kompetentingos Rumunijos valdžios institucijos(47). Be to, šis teismas nenurodė jokios konkrečios nuostatos dėl vardo pakeitimo, išskyrus nuostatą, susijusią su lyties keitimu. Jis taip pat nepateikė jokios informacijos apie užsienio valstybėje priimto sprendimo pripažinimo pagal Sąjungos teisę dėl pavardžių ar vardų procedūrą(48).
60. Be to, pagrindinės bylos aplinkybėmis naujo vardo pripažinimo susiejimas su lytinės tapatybės pripažinimu neatitinka veiksmingumo principo ir neužtikrina teisių, kurias pareiškėjas kildina iš Sąjungos teisės ir, be kita ko, SESV 21 straipsnio, apsaugos(49). Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas negali remtis pateisinimais, susijusiais su viešąja tvarka ar vienodu požiūriu, kad atsisakytų pakeisti vardą(50).
61. Taigi laikausi nuomonės, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, kalbant apie pareiškėjo gimimo liudijimo atnaujinimą, visiškai nesunku atskirti vardo pakeitimo pripažinimą nuo lyties pakeitimo pripažinimo, net jei vardas pasirodytų susietas su kita lytimi nei ta, su kuria sociologiškai siejama gimstant įregistruota biologinė lytis.
62. Be to, manau, kad tokiu atveju, siekiant įvertinti sprendimo dėl naujo vardo automatinio pripažinimo taikymo sritį, reikia išeiti už faktinių aplinkybių, kuriomis kreiptasi į Teisingumo Teismą, ribų ir atsižvelgti į tai, kad toks pripažinimas gali turėti pasekmių kitiems civilinės būklės dokumentams, pavyzdžiui, atitinkamo asmens šeimos narių civilinės būklės aktams, kuriuose nurodytas iki pakeitimo buvęs vardas, t. y., be kita ko, santuokos ar partnerystės liudijimui arba vaiko gimimo liudijimui.
63. Manau, kad jeigu tai numatyta civilinę būklę reglamentuojančiuose teisės aktuose, naujo vardo pripažinimas turi turėti absoliučią galią, juo labiau kad jis nekeičia atitinkamų trečiųjų asmenų tapatybės, skirtingai nuo pavardės, kurią sutuoktinis pasirinko ar įgijo arba perdavė vaikams, pakeitimo pripažinimo. Atvirkščiai, nesant tolesnio atnaujinimo rastųsi neatitikimas tarp civilinės būklės aktų, kuris trukdytų įgyvendinti iš SESV 21 straipsnio kylančias teises, kai šeimos nariai pageidautų jomis pasinaudoti remdamiesi šeimos ryšiais, kuriuos jie turėtų pagrįsti.
64. Būtent todėl, mano nuomone, Teisingumo Teismo atsakymas neturėtų apsiriboti atitinkamo asmens gimimo liudijimu. Taigi apskritai SESV 21 straipsnis turėtų būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama valstybės narės valdžios institucijoms atsisakyti į civilinės būklės registrą įrašyti vardą, kurį šios valstybės narės pilietis įgijo kitoje valstybėje narėje, kurios pilietybę jis taip pat turi, remiantis nacionalinės teisės nuostata, pagal kurią galimybė gauti tokį įrašą siejama su lyties pakeitimo pripažinimu pirmosios valstybės narės teisme.
2. Lyties pakeitimas
65. Nagrinėjamu atveju naujas klausimas, į kurį Teisingumo Teismo prašoma atsakyti, yra tas, ar jo jurisprudencija civilinės būklės srityje, susijusi su asmenvardžio įgijimo valstybėje narėje tarpvalstybiniu poveikiu, gali būti pritaikyta visais aspektais.
a) Analogija su Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl asmenvardžio
66. Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors 2018 m. birželio 26 d. Sprendime MB (Lyties pakeitimas ir ištarnauto laiko pensija)(51) Teisingumo Teismas patikslino, kad „Sąjungos teisė neriboja valstybių narių kompetencijos asmens civilinės būklės ir asmens lyties pakeitimo teisinio pripažinimo srityje“(52), vienoje valstybėje narėje įgytos lytinės tapatybės teisinis pripažinimas kitoje valstybėje narėje nebuvo bylos, kurioje buvo priimtas tas sprendimas, dalykas(53).
67. Taigi reikia nuspręsti, ar vienintelė Teisingumo Teismo jurisprudencija, susijusi su Sąjungos piliečio tapatybės elemento, t. y. jo asmenvardžio, pakeitimo automatiniu pripažinimu vienoje valstybėje narėje, siekiant jį įregistruoti į civilinės būklės aktų registrą kitoje valstybėje narėje, taikytina tokiomis pačiomis sąlygomis, kai kalbama apie lyties nurodymą gimimo liudijime.
68. Pirmiausia dėl trijų priežasčių gali reikėti pateikti teigiamą atsakymą, pasitelkiant tas pačias formuluotes kaip ir Sprendime Freitag(54).
69. Visų pirma daugumoje valstybių narių(55)lyties nurodymas yra sudedamoji asmens tapatybės dalis, kaip ir jo pavardė bei vardas(56). Jis dažniausia siejamas su gimimo liudijime įrašyta lytimi(57), o kartais – su pavarde(58).
70. Be to, naujos pavardės ar vardo pripažinimo, siekiant juos įregistruoti civilinės būklės registre, pagrindai, t. y. reikalavimai, kylantys iš SESV 21 straipsnio ir teisės į privataus gyvenimo gerbimą, kurios apsauga įtvirtinta Chartijos 7 straipsnyje ir EŽTK 8 straipsnyje(59), reikalauja, kad iš Sąjungos piliečio nebūtų atimta jo statuso suteikiamų teisių esmė, vertinant jas visais jo tapatybės aspektais.
71. Be to, toks sprendimas atitinka EŽTT jau suformuotą jurisprudenciją, grindžiamą EŽTK 8 straipsniu ir susijusią su lytinės tapatybės gerbimu(60).
72. Tiesa, EŽTT nėra priėmęs sprendimo dėl sprendimų pakeisti asmenvardį ar lytį pripažinimo atvejų(61), tačiau yra ne kartą patvirtinęs, kad pagarba privačiam ar šeimos gyvenimui lemia pozityvią valstybės pareigą ją užtikrinti, imantis priemonių pripažinti tiek pavardės ar vardo(62), tiek lytinės tapatybės pasikeitimą(63) ir tuo remiantis nustatyti atitinkamas pasekmes civilinės būklės srityje.
73. Taip pat reikia konstatuoti, kad 25 iš 27 valstybių narių yra numatytos civilinės būklės keitimo procedūros, kad gimus nustatyta teisinė tapatybė būtų pakeista individualiai pasirinkus lytį(64), o tai patvirtina siūlomo sprendimo tinkamumą, remiantis šios išvados 70 punkte nurodytais principais, pagal analogiją su jurisprudencija dėl asmenvardžio.
74. Norėčiau pridurti, kad tai, jog valstybėje narėje nereglamentuotas lyties pakeitimo deklaracijos pripažinimas, man neatrodo kliūtis pagal SESV 21 straipsnį dėl pozityvios pareigos, kylančios iš EŽTT jurisprudencijos(65), ir dėl galimos analogijos su Sprendimu Grunkin ir Paul. Jame Teisingumo Teismas išreiškė poziciją dėl vaiko pavardės, sudarytos iš jo tėvo ir motinos pavardžių, pripažinimo, nors Vokietijos teisėje tokia dviguba pavardė nebuvo numatyta(66).
75. Galiausiai dėl Teisingumo Teismo nagrinėtų judėjimo laisvės apribojimo pateisinimų pažymėtina, kad jis visų pirma yra išdėstęs savo poziciją dėl siekio, išreikšto dėl savanoriškai keičiamų asmenvardžių, neleisti apeiti asmenų statusą reglamentuojančios nacionalinės teisės vien šiuo tikslu naudojantis judėjimo laisve ir iš jos kylančiomis teisėmis. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas priminė, kad 1999 m. kovo 9 d. Sprendimo Centros(67) 24 punkte jis jau konstatavo, kad valstybė narė turi teisę imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią kai kurių jos piliečių mėginimui, prisidengiant Sutarties teikiamomis teisėmis, piktnaudžiaujant nesilaikyti nacionalinės teisės aktų arba piktnaudžiaujant ar apgaulės būdu pasinaudoti Sąjungos teisės normomis(68).
76. Šiuo klausimu lytinės tapatybės pripažinimo srityje būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu valstybių narių teisės aktai yra suderinti mažiau nei tie, kurie susiję su asmenvardžių keitimu tuo metu, kai Teisingumo Teismas priėmė savo sprendimą(69). Vienos valstybės narės yra numačiusios apsisprendimo procedūrą(70), o kitose valstybėse narėse dėl EŽTT jurisprudencijos(71) įrodinėjimo reikalavimai buvo arba pakeisti, arba panaikinti(72).
77. Vis dėlto ši materialinių teisių, taikytinų lyties keitimo atveju, įvairovė negali tapti priežastimi leisti rimtus lyties keitimo nepripažinimo pagrindus(73). Kadangi turi būti užtikrinamas teisių, susietų su pilietybe, įgyvendinimas, ši įvairovė pateisina tik didesnį budrumą dėl naudojimosi šiomis teisėmis sąlygų, siekiant apsisaugoti nuo bet kokio piktnaudžiavimo.
78. Taigi, kaip buvo nurodyta per teismo posėdį, man atrodo, kad, siekiant išvengti piktnaudžiavimo rizikos, tinkama galimybė remtis gyvenamosios vietos arba pilietybės sąlygomis(74), skirtomis patikrinti glaudžių ryšių su valstybe nare, kurioje toks pakeitimas įvyko, buvimą(75).
79. Dėl pirma nurodytų principų taikymo pagrindinėje byloje pažymiu, kad vienintelis prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytas atsisakymo be jokios procedūros pripažinti lyties pakeitimą ir įrašyti jį į nagrinėjamą gimimo liudijimą po to, kai deklaruojamas lyties pakeitimas, pateisinimas(76) grindžiamas tuo, kad yra kitų teisinių pagrindų, leidžiančių pakeisti lytį Rumunijoje.
80. Vis dėlto, kaip pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Sprendimas X ir Y prieš Rumuniją(77) įrodo, kad tokia nacionalinė procedūra negali būti laikoma suderinama su Sąjungos teise, nes dėl jos tampa neįmanoma arba pernelyg sudėtinga įgyvendinti pagal SESV 21 straipsnį suteiktas teises(78).
81. Taigi Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į pagrindinės bylos aplinkybes, kaip ir ankstesniuose sprendimuose, susijusiuose su Sąjungos piliečio asmenvardžiu, galėtų nuspręsti, kad Rumunijos valdžios institucijų atsisakymas pripažinti Jungtinėje Karalystėje įgytą lytinę tapatybę, kai dar buvo taikytina Sąjungos teisė, yra nepateisinamas SESV 21 straipsniu kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių apribojimas.
82. Vis dėlto, antruoju analizės etapu, dėl būtinybės įvertinti tokio sprendimo visuotinį taikymą, grindžiamą tais pačiais pagrindais, kaip ir Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl asmenvardžio, reikia kelti klausimą dėl galimų apribojimų, atsirandančių dėl konkrečių pasekmių asmens statusui, kurias sukelia lyties nurodymas gimimo liudijime.
b) Numatyti jurisprudencijos, susijusios su asmenvardžiu, pritaikymo apribojimus?
83. Lyties nurodymas gimimo liudijime sukelia konkrečių pasekmių asmens statusui. Kokių pasekmių toks nurodymas atitinkamu atveju turėtų sukelti atsižvelgiant į naujausius Teisingumo Teismo sprendimus dėl sąlygų, kuriomis vienoje valstybėje narėje išduoti civilinės būklės aktai turi sukelti pasekmių kitoje valstybėje narėje, t. y. sprendimus Coman ir kt. ir Pancharevo?
1) Dėl konkrečių lyties kaip civilinės būklės nurodymo pasekmių asmens statusui
84. Kalbant apie asmenų statusą, pažymėtina, kad lytinės tapatybės deklaravimas sukelia tokių pasekmių, kurių nesukelia asmenvardis. Žinoma, asmenvardžio pakeitimas gali grandinine reakcija pakeisti asmenų, kuriems jis buvo perduotas arba kurie jį pasirinko, asmenvardį(79). Vis dėlto, pavyzdžiui, lytinės tapatybės deklaravimo negalima vertinti kaip valios išraiškos, apsiribojančios atitinkamo asmens tapatybe.
85. Tokia deklaracija pakeičiamas tiek suinteresuotojo asmens asmeninis, tiek šeiminis statusas. Taigi ja galima remtis įgyvendinant teises, kurios išlieka susijusios su skirtinga lytimi (santuoka, vaiko kilmė, pensija(80), sveikata, sporto varžybos ir t. t.).
86. Taigi, kadangi civilinės būklės aktų atnaujinimas pateisinamas tikslu užtikrinti su atitinkamo piliečio ir jo šeimos narių laisvu judėjimu susijusias teises(81), kaip ir vardo keitimo atveju(82), būtina kelti klausimą dėl tokio valstybėje narėje pripažintos lytinės tapatybės deklaracijos įregistravimo grandininių pasekmių kitiems civilinės būklės aktams, kaip antai santuokos ar vaikų gimimo liudijimui, parengtiems iki tokios deklaracijos(83) toje pačioje valstybėje narėje ar kitose valstybėse narėse, kaip tai rodo sprendimai Coman ir kt. ir Pancharevo.
2) Dėl kitoje valstybėje narėje įgytos lytinės tapatybės deklaracijos pripažinimo ir įrašymo į civilinės būklės aktų registrą pasekmių
87. Iš sprendimų Coman ir kt. ir Pancharevo darau išvadą, jog Teisingumo Teismas užtikrino, kad būtų laikomasi principo, pagal kurį Sąjungos teisė nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai registruojant civilinės būklės įrašus, kuriais remiantis pripažįstamas tos pačios lyties asmenų santuokos institutas arba giminystės ryšys su abiem tos pačios lyties tėvais. Pastaruoju atveju buvo aiškiai priminta, kad valstybėms narėms nekyla jokios pareigos civilinės būklės srityje(84).
88. Taigi laikausi nuomonės, kad vienoje valstybėje narėje priimtų aktų ar sprendimų, susijusių su lyties nurodymu, pripažinimo kitoje valstybėje narėje pasekmių klausimas skiriasi nuo klausimo, kurį Teisingumo Teismas nagrinėjo asmenvardžio srityje(85).
89. Nors Sprendime Coman ir kt. Teisingumo Teismas nustatė valstybės narės pareigą pripažinti santuoką tarp tos pačios lyties asmenų, sudarytą kitoje valstybėje narėje pagal jos teisę, jis patikslino, kad ši santuoka turi būti pripažinta tik siekiant trečiosios valstybės piliečiui suteikti išvestinę teisę gyventi šalyje, tačiau ši pripažinimo pareiga nereiškia, kad minėta valstybė narė savo nacionalinėje teisėje turi numatyti tos pačios lyties asmenų santuokos institutą(86).
90. Sprendime Pancharevo Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybės narės institucijos privalo išduoti savo piliečiui asmens tapatybės kortelę arba pasą pagal kitoje valstybėje narėje išduotą gimimo liudijimą, neatsižvelgiant į naujo gimimo liudijimo parengimą nacionaliniame registre, nes pirmasis liudijimas turi būti pripažintas(87).
91. Tuose dviejuose sprendimuose Teisingumo Teismas patvirtino savo sprendimą tęsdamas savo suformuotą jurisprudenciją, susijusią su priskirto ar pasirinkto asmenvardžio tarpvalstybiniu poveikiu. Jis priminė valstybių narių kompetenciją asmenų būklės srityje(88) ir pareigą užtikrinti iš SESV 21 straipsnio kylančias teises, o pagal jį įpareigojama pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokas(89) arba giminystės ryšį su tos pačios lyties tėvais, įregistruotą kitoje valstybėje narėje(90). Pastaruoju atveju valstybėje narėje parengtas civilinės būklės aktas įrodė giminystės ryšių buvimą vien tam, kad kita valstybė narė savo piliečiams išduotų kelionės dokumentą(91), ir neturėjo jokio poveikio šios valstybės narės civilinės būklės registrų tvarkymui.
92. Taigi, atsižvelgiant į minėtus sprendimus, manau, kad priimant sprendimą dėl lyties pakeitimo pripažinimo ir įrašymo į civilinės būklės aktų registrą po to, kai deklaruojama kitoje valstybėje narėje įgyta lytinė tapatybė, grindžiamą dvigubu Sąjungos piliečių asmeninės autonomijos(92) ir judėjimo laisvės(93) imperatyvu, reikia numatyti tam tikrus apribojimus.
93. Pasirinkus tokį sprendimą būtų apribota valstybių narių pareiga registruoti asmens tapatybės duomenų pasikeitimą pagal pasirinktą lytį tik jo gimimo liudijime, jeigu tai gali turėti įtakos kitiems civilinės būklės aktams. Bendrais bruožais Teisingumo Teismo atsakymas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui reikštų, kad iš SESV 21 straipsnio kylančių principų pasekmės civilinės būklės srityje būtų susijusios tik su atitinkamo asmens tapatybės nustatymo elementais(94), kurie naudojami būtent jam judant Sąjungos teritorijoje, t. y. siekiant išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą(95).
94. Dėl tokio sprendimo civilinės būklės aktų, susijusių su atitinkamo asmens šeimos nariais, atnaujinimas nebūtų privalomas pagal Sąjungos teisę, jeigu dėl tokio atnaujinimo vėliau civilinės būklės registruose reikėtų pripažinti tos pačios lyties asmenų santuoką(96) arba giminystės ryšius, nustatytus su tos pačios lyties tėvais(97), nes valstybės narės negali būti įpareigotos tą padaryti pagal Sąjungos teisę.
95. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismo jau nurodytas būdas ištaisyti neatitikimą tarp poros ar tos pačios šeimos narių civilinės būklės aktų remiantis SESV 21 straipsniu galėtų būti pritaikytas taip, kad lytinės tapatybės deklaravimas sukeltų pasekmių jau esamiems civilinės būklės aktų įrašams tik išduodant asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi šalyje arba pasą, remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija, suformuota sprendimuose Coman ir kt. ir Pancharevo.
96. Žinoma, tokia išeitis netenkina atsižvelgiant į teisę į šeimos gyvenimo gerbimą ir vaiko interesus, nes translytis asmuo turi galėti pagrįsti savo šeiminius ryšius, kuriuos įrodo civilinės būklės aktai. Laikausi nuomonės, kad nors administracinio dokumento išdavimą galima atsieti nuo civilinės būklės tvarkymo, kai išvykstama iš šalies, kurios pilietis asmuo yra, toks atsiejimas neatitinka reikalavimo gyventi be administracinių kliūčių, jeigu šis asmuo grįžtų(98).
97. Vis dėlto, kadangi vienoje valstybėje narėje įvykusio pokyčio, susijusio su Sąjungos piliečio tapatybe, pripažinimas kitoje valstybėje narėje grindžiamas SESV 21 straipsniu, tik valstybės narės turi kompetenciją nustatyti su asmenų statusu susijusias pasekmes, kurių kiltų suderinus visus civilinės būklės aktus(99).
98. EŽTT taip pat pripažįsta, kad reikia palyginti viešuosius interesus, susijusius su civilinės būklės organizavimu(100) ir asmenų lytinės tapatybės pripažinimu(101). Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į skirtingus reikalavimus valstybėse narėse(102).
99. Taigi laikausi nuomonės, kad SESV 21 straipsnis turi būti aiškinamas taip: pagal jį kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms draudžiama atsisakyti pripažinti ir be jokios procedūros įtraukti į šios valstybės narės piliečio gimimo liudijimą kitoje valstybėje narėje, kurios pilietybę jis taip pat turi, įgytą lytinę tapatybę. Tokio atsisakymo negalima pateisinti tuo, kad nacionalinėje teisėje numatyta socialinės ar biologinės lyties keitimo procedūra.
100. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, susijusias su vardo ir lyties pakeitimu kitoje valstybėje narėje, ir į pagrindinės bylos aplinkybes, siūlysiu Teisingumo Teismui bendrais bruožais atsakyti į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus dėl civilinės būklės, apsiribojant tik atitinkamo Sąjungos piliečio gimimo liudijimu, patikslinant, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos neturi poveikio šiam atsakymui.
V. Išvada
101. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Judecătoria Sectorului 6 București (Bukarešto 6-osios apylinkės pirmosios instancijos teismas, Rumunija) pateiktus prejudicinius klausimus:
1) SESV 21 straipsnis ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 45 straipsniai
turi būti aiškinami taip:
pagal juos vienos valstybės narės valdžios institucijoms draudžiama atsisakyti pripažinti ir įrašyti į šios valstybės narės piliečio gimimo liudijimą kitoje valstybėje narėje, kurios pilietybę jis taip pat turi, teisėtai deklaruotą ir įgytą vardą ir lytinę tapatybę.
Teisminės ar administracinės procedūros dėl biologinės ar socialinės lyties pakeitimo negali būti tokio automatinio pripažinimo kliūtis.
Vis dėlto Sąjungos teisė neturi poveikio valstybių narių kompetencijai savo nacionalinėje teisėje numatyti šio pripažinimo ir šio įrašymo pasekmes kitiems civilinės būklės aktams ir asmenų statuso srityje, įskaitant taisykles, susijusias su santuoka ir giminystės ryšiais.
2) Tai, kad prašymas pripažinti ir įrašyti į civilinės būklės aktų registrą Jungtinėje Karalystėje atliktą vardo ir lyties pakeitimą buvo pateiktas Sąjungos valstybėje narėje tą dieną, kai Jungtinei Karalystei jau nebebuvo taikoma Sąjungos teisė, neturi reikšmės.