BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. birželio 6 d.(*)
„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Bendrijos dizainas, vaizduojantis laikrodžių ciferblatus – Ankstesni neregistruoti dizainai – Negaliojimo pagrindai – Naujumas – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 4, 5 straipsniai ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Individualios savybės – Skirtingas bendras įspūdis – Reglamento Nr. 6/2002 4, 6 straipsniai ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Ankstesnės autorių teisės – Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies f punktas“
Byloje T‑68/11
Erich Kastenholz, gyvenantis Troisdorfe (Vokietija), atstovaujamas advokato L. Acker,
ieškovas,
prieš
Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), iš pradžių atstovaujamą S. Hanne, vėliau – D. Walicka,
atsakovę,
kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,
Qwatchme A/S, įsteigta Liosninge (Danija), atstovaujama advokato M. Zöbisch,
dėl ieškinio, pareikšto dėl 2010 m. lapkričio 2 d. VRDT trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1086/2009‑3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Erich Kastenholz ir Qwatchme A/S,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),
kurį sudaro teisėjai H. Kanninen (pirmininkas), S. Soldevila Fragoso (pranešėjas) ir A. Popescu,
posėdžio sekretorė S. Spyropoulos, administratorė,
susipažinęs su ieškiniu, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2011 m. sausio 25 d.,
susipažinęs su VRDT atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2011 m. gegužės 17 d.,
susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, pateiktu Bendrojo Teismo kanceliarijoje 2011 m. gegužės 6 d.,
atsižvelgęs į Bendrojo Teismo kolegijų sudėties pakeitimą,
įvykus 2012 m. lapkričio 8 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Ginčo aplinkybės
1 2006 m. rugsėjo 28 d. įstojusi į bylą šalis Qwatchme A/S, remdamasi 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), pateikė Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą.
2 Dizainas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra juodai baltas ir atrodo taip:
3 2 punkte nurodytas dizainas buvo įregistruotas registracijos paraiškos pateikimo dieną numeriu 000602636‑0003 (toliau – ginčijamas dizainas). Prekės, kurioms dizainas skirtas, priskiriamos 1968 m. spalio 8 d. Liucernoje pasirašytos Sutarties dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos 10.07 klasei ir atitinka tokį aprašymą: „Laikrodžių ciferblatai, laikrodžių ciferblatų dalys, ciferblatų rodyklės“.
4 2008 m. birželio 25 d. ieškovas Erich Kastenholz, remdamasis Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsniu, pateikė VRDT prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia. Prašymas pripažinti registraciją negaliojančia buvo grindžiamas, pirma, Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu pagrindu, nes ginčijamas dizainas dėl naujumo nebuvimo neatitinka minėto reglamento 4 ir 5 straipsniuose nurodytų apsaugos sąlygų, ir, antra, minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytu pagrindu, nes ginčijamame dizaine neteisėtai vaizduojamas ciferblatas, kuriam taikoma Vokietijos teisės aktuose autorių teisių srityje numatyta apsauga.
5 Ieškovas visų pirma nurodo, kad ginčijamas dizainas tapatus ciferblato dizainui, kuriam taikoma Vokietijos teisės aktuose autorių teisių srityje numatyta apsauga, kuriame naudojama spalvotų persidengiančių diskų technika, „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“ (spalvų seka II, 12 valandų 5 minučių intervalu), kurį 2000–2005 metais pateikė ir paskelbė menininkas Paul Heimbach ir kuris yra atitinkamai juodai baltas ir atrodo taip:
„Farbfolge II, 12‑Stunden im 5‑Minuten Takt“ (spalvotas)
„Farbfolge II“ (2003) (juodai baltas)
6 Būtent pagal dizainą „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“ menininkas Paul Heimbach sukūrė ciferblatą „Farbzeiger II“, kuris yra juodai baltas ir atrodo taip:
7 Be to, ieškovas nurodo, kad „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“, „Farbfolge II“ (2003) ir „Farbzeiger II“ saugomi pagal Vokietijos teisės aktus autorių teisių srityje, nes jais „vaizduojamas ciferblatas, kuris nuolat keičiasi judant rodyklėms ir kuriame kiekviena rodyklė pritvirtinta prie pusiau skaidraus spalvoto disko; šis kiekvieną kartą, kai jos persipina, būna skirtingų spalvų“.
8 Papildomuose paaiškinimuose, 2008 m. spalio 27 d. pateiktuose VRDT anuliavimo skyriui, ieškovas nurodė, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnyje numatytais naujumo ir individualių savybių reikalavimais, kad ginčijamo dizaino savybės yra tokios pačios kaip ir dizaino „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“, kuris juodai baltai pavaizduotas šio sprendimo 5 punkte. Be to, VRDT jis pateikė du originalius Paul Heimbach kūrinius, t. y. „Farbfolge (5/17)“ [spalvų seka (5/17)], kuris pasirašytas ir kuriame nurodyta 2000 m. vasario mėn. data, ir „Farbfolge II (89/100)“ [spalvų seka II (89/100)], kuris pasirašytas ir kuriame nurodyta 2003 m. rugsėjo mėn. data; šie kūriniai yra iš pradžių ieškovo nurodyto dizaino „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“ variantai ir atitinkamai atrodo taip:
„Farbfolge (5/17)“
„Farbfolge II (89/100)“
9 Skirtingi „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“ pavaizdavimai, išplėtojimai ir variantai, kaip antai nurodyti šio sprendimo 5, 6 ir 8 punktuose, yra, viena vertus, per anuliavimo procedūrą VRDT nagrinėti dizainai (toliau – ankstesni dizainai) ir, kita vertus, per minėtą procedūrą nagrinėti meno kūriniai (toliau – ankstesni meno kūriniai).
10 2009 m. liepos 16 d. sprendimu Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir nusprendė, kad ginčijamas dizainas ir ankstesni dizainai skiriasi dėl diskų skirtumų. Šią išvadą jis grindė tuo, kad, pirma, nė vienos konfigūracijos, esančios atitinkamuose ginčijamo dizaino vaizduose, nėra ankstesniuose dizainuose, todėl jie nesudaro kliūčių pripažinti ginčijamą dizainą nauju, ir kad, kita vertus, ankstesniais dizainais išgaunama plati skirtingų spalvų paletė, o ginčijamu dizainu – daugių daugiausia trys spalvų niuansai, todėl jo sukuriamas įspūdis skiriasi nuo sukurto ankstesnių dizainų, o tai leidžia pripažinti jo individualias savybes. Be to, Anuliavimo skyrius patikslino: kadangi nagrinėjami dizainai skiriasi, ginčijamame dizaine vaizduojamas ne Vokietijos autorių teisės saugomas kūrinys.
11 2009 m. spalio 25 d. ieškovas, remdamasis Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė VRDT apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.
12 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) Trečioji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją ir nurodė, kad, pirma, ginčijamas dizainas skiriasi nuo ankstesnių dizainų, nes ciferblato spalvos dizainuose, dėl kurių kilo ginčas, gerokai skiriasi ir informuotam vartotojui sukuria skirtingą bendrą įspūdį. Todėl ji nurodė, kad ginčijamas dizainas turi individualių savybių ir negali būti tapatus ankstesniems dizainams pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį. Antra, ji nurodė, kad dėl dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų ginčijamas dizainas negali būti laikomas ankstesnių meno kūrinių atkūrimu arba pritaikymu.
Šalių reikalavimai
13 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:
– panaikinti ginčijamą sprendimą,
– grąžinti bylą, kad būtų patikrinta autorių teisių apsauga,
– priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
14 VRDT ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:
– atmesti ieškinį,
– priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
15 Per teismo posėdį ieškovas atsisakė antrojo reikalavimo; tai buvo pažymėta posėdžio protokole.
Dėl teisės
Dėl ieškovo prašymo imtis tyrimo priemonių
16 Ieškovas Bendrojo Teismo prašo leisti dalyvauti procese meno dėstytojui kaip ekspertui, kad šis nustatytų, ar originaliai ankstesnių meno kūrinių idėjai, t. y. laiko vaizdavimui spalvomis ir skirtingais lygiais, taikoma autorių teisių apsauga, ir prireikus suteikti šiam ekspertui galimybę per teismo posėdį pateikti papildomų paaiškinimų, susijusių su per administracinę procedūrą pateikta tyrimo ataskaita.
17 VRDT mano, kad nereikia leisti dalyvauti meno dėstytojui kaip ekspertui procese Bendrajame Teisme, nes tyrimo ataskaitoje pateiktos pastabos nėra svarbios nustatant, ar minėti meno kūriniai turi būti saugomi nuo ginčijamo dizaino registracijos.
18 Įstojusi į bylą šalis mano, kad ieškovo prašymas imtis tyrimo priemonių yra nesvarbus.
19 Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad Procedūros reglamentu Bendrajam Teismui suteikiama diskrecija nuspręsti, ar reikia nurodyti imtis tyrimo priemonių, kaip antai ekspertizės. Iš tikrųjų pagal Procedūros reglamento 65 straipsnį Bendrasis Teismas gali nurodyti imtis tyrimo priemonių savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu. Kai ieškinyje suformuluotame prašyme imtis tyrimo priemonių tiksliai nurodomi tokias priemones pagrindžiantys motyvai, Bendrasis Teismas turi įvertinti, ar šis prašymas yra svarbus atsižvelgiant į ginčo dalyką ir būtinybę imtis tokių priemonių.
20 Šiuo atveju meno dėstytojas kaip ekspertas tik patikrintų faktines ginčo aplinkybes ir, remdamasis savo profesine kvalifikacija, pateiktų apie jas kvalifikuotą nuomonę.
21 Taigi nustatymas, ar meno kūrinio originaliai idėjai taikoma autorių teisių apsauga, yra teisinis vertinimas, kuris šiame procese nepriskirtinas eksperto meno srityje kompetencijai.
22 Todėl reikia atmesti ieškovo prašymą.
Dėl ieškovo argumentų, pirmą kartą pateiktų Bendrajame Teisme, priimtinumo
23 VRDT nurodo, kad faktiniai ieškovo paaiškinimai apie atitinkamą rinkos sritį nebuvo pateikti per procedūrą Apeliacinėje taryboje ir pirmą kartą jais negali būti remiamasi Bendrajame Teisme.
24 Šiais argumentais ieškovas bando aiškiai parodyti, kaip vystėsi dekoratyvinių laikrodžių sektorius, kuriame spalvas keičiančio ciferblato principas pirmą kartą buvo išplėtotas ankstesniuose dizainuose, o tai, ieškovo nuomone, yra svarbu vertinant, kokį bendrą įspūdį informuotam vartotojui daro dizainai, dėl kurių kilo ginčas.
25 Pagal Procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalį šalių pareiškimais negalima pakeisti Apeliacinės tarybos išnagrinėtos bylos ginčo dalyko. Šioje byloje Bendrasis Teismas turi patikrinti Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą. Todėl Bendrojo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė negali peržengti Apeliacinėje taryboje nagrinėtos bylos faktinių ir teisinių ribų (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2004 m. birželio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Drie Mollen sinds 1818 prieš VRDT – Nabeiro Silveira (Galáxia), T‑66/03, Rink. p. II‑1765, 45 punktą). Be to, ieškovas neturi teisės Bendrajame Teisme pakeisti ginčo turinio elementų, nustatytų jo paties ir įstojusios į bylą šalies reikalavimuose ir tvirtinimuose (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. 2007 m. balandžio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Alcon prieš VRDT, C‑412/05 P, Rink. p. I‑3569, 43 punktą ir 2008 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Les Éditions Albert René prieš VRDT, C‑16/06 P, Rink. p. I‑10053, 122 punktą).
26 Priešingai, nei nurodo VRDT, ieškovo argumento tikslas nėra iš naujo išnagrinėti faktines ginčo aplinkybes atsižvelgiant į faktinius paaiškinimus, pirmą kartą pateiktus Bendrajame Teisme; jo papildomais argumentais siekiama įrodyti, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių dėl to, kad jame pakartojama idėja arba naujas principas, pirmą kartą išplėtotas ankstesniuose dizainuose (šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Alcon prieš VRDT 40 punktą).
27 Žinoma, iš bylos dokumentų matyti, kad minėtas argumentas nebuvo pateiktas Apeliacinėje taryboje. Tačiau, iš ieškinio matyti, kad šiuo argumentu plėtojami argumentai, susiję su ginčijamo dizaino individualių savybių nebuvimu, ir pagal juos pastaruoju dizainu tik pakartojami ankstesni dizainai, kurių originali idėja arba principas yra nurodyti laiko pasikeitimą keičiantis laikrodžio ciferblato spalvoms. Taigi šiuos argumentus, kuriais siekiama užginčyti galimybę suteikti ginčijamam dizainui apsaugą pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnį dėl to, kad jis nėra naujas ir neturi individualių savybių, ieškovas jau pateikė per administracinę procedūrą. Iš tikrųjų, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio taikymu, Anuliavimo skyriuje ieškovas tvirtino ir 2008 m. spalio 27 d. papildomame pareiškime atsakydamas į šalies, įstojusios į bylą Bendrajame Teisme, pastabas nurodė, kad ginčijamo dizaino savybės yra tokios pačios kaip ir menininko Paul Heimbach kūrinių. Be to, dėl Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo Apeliacinėje taryboje jis tvirtino, kad dizainuose, dėl kurių kilo ginčas, yra du ar trys tokiu pačiu principu nuspalvinti paviršiai, todėl jie sukuria vienodą bendrą įspūdį. Priešingai, nei tvirtina VRDT, nepaisant glaustumo, šie paaiškinimai leidžia manyti, kad argumentas, susijęs su ginčijamo dizaino individualių savybių nebuvimu, jau buvo pateiktas ieškovo prašyme pripažinti registraciją negaliojančia.
28 Taigi šis argumentas laikytinas priimtinu.
Dėl esmės
29 Ieškovas pateikia tris ieškinio pagrindus. Pirmasis susijęs su Reglamento Nr. 6/2002 4 ir 5 straipsnių, siejamų su 25 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimu, antrasis susijęs su minėto reglamento 4 ir 6 straipsnių, siejamų su 25 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimu, o trečiasis susijęs su to paties reglamento 25 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimu.
Dėl pirmojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 6/2002 4 ir 5 straipsnių, siejamų su 25 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimu
30 Ieškovas mano, kad ginčijamame sprendime Apeliacinė taryba iš esmės rėmėsi ginčijamo dizaino individualiomis savybėmis ir kad nepakankamai išnagrinėjo naujumą. Taigi Apeliacinė taryba aiškiai neatskyrė šių dviejų elementų.
31 Šiuo atžvilgiu ieškovas tvirtina, kad naujumo sąvoka turi būti aiškinama objektyviai ir kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio, reikia tik nustatyti, ar ginčijamas dizainas yra tapatus ankstesniems dizainams, kurie visuomenei tapo prieinami iki registracijos paraiškos pateikimo dienos. Be to, jis patikslina, kad šis tapatumas arba, kaip nurodyta Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 2 dalyje, „skyrimasis tik neesminėmis detalėmis“ negali būti prilyginamas bendro įspūdžio, kuriamo dizainų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumui, nagrinėjamam vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.
32 VRDT ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovo argumentus.
33 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalį Bendrijos dizainas saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.
34 Pagal minėto reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktą įregistruotas dizainas laikomas nauju, jeigu joks kitas tapatus dizainas netapo prieinamas visuomenei „iki paraiškos įregistruoti dizainą, kurį siekiama apsaugoti, padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos, jei tai yra registruotasis Bendrijos dizainas“.
35 Šiuo atveju iš ginčijamo sprendimo 23 punkto matyti, kad ankstesni dizainai tapo prieinami visuomenei iki 2006 m. rugsėjo 28 d., t. y. iki paraiškos įregistruoti dizainą pateikimo VRDT dienos, ir šalys to neginčijo.
36 Ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad naujumas ir individualios savybės yra skirtingi, tačiau tam tikra prasme persipinantys reikalavimai. Taigi ji manė, kad jeigu du dizainai informuotam vartotojui sudaro skirtingą bendrą įspūdį, jie negali būti laikomi tapačiais vertinant vėlesnio dizaino naujumą.
37 Iš Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnio 2 dalies matyti, kad du dizainai laikomi tapačiais, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis, t. y. detalėmis, kurios nepastebimos iš karto ir dėl kurių neatsiranda, nors ir nedidelių, minėtų dizainų skirtumų. Priešingai, vertinant dizaino naujumą reikia įvertinti, ar yra skirtumų, kurie nėra nereikšmingi, net jeigu jie nedideli.
38 Kaip nurodo ieškovas, Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio formuluotė yra platesnė už 5 straipsnio formuluotę. Taigi konstatuotų dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų ypač jeigu jie nedideli, pagal 5 straipsnį nepakaktų tam, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį. Tokiu atveju ginčijamas dizainas galėtų būti laikomas nauju pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, tačiau nebūtų laikomas turinčiu individualių savybių pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.
39 Priešingai, kadangi Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas yra platesnis už to paties reglamento 5 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, skirtingas bendras įspūdis informuotam vartotojui, kaip tai suprantama pagal minėtą 6 straipsnį, gali būti grindžiamas tik tuo, kad yra dizainų, dėl kurių kilo ginčas, objektyvių skirtumų. Taigi šių skirtumų turėtų pakakti, kad būtų tenkinama naujumo sąlyga pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kas buvo nurodyta šio sprendimo 37 punkte. Todėl, kaip Apeliacinės taryba nurodė ginčijamo sprendimo 27 punkte, naujumo ir individualių savybių reikalavimai tam tikra prasme susikerta.
40 Šiuo atveju dizainai, dėl kurių kilo ginčas, nėra tapatūs, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį. Iš tikrųjų, kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 25 punkte, ankstesni dizainai pasižymi plataus spalvų, kurių deriniai ir intensyvumas keičiasi su laiku, spektro laipsniška kaita, o ginčijamame dizaine tose vietose, kuriose nurodoma 12 valandų arba 6 valandos, yra tik du nesikeičiantys niuansai arba spalvos, ir tose vietose, kuriose nurodomos kitos valandos, yra keturi nesikeičiantys niuansai, kurių intensyvumas bet kuriuo atveju nekinta. Vertinant objektyviai ir neatsižvelgiant į jų informuotam vartotojui sukuriamo įspūdžio pasekmes, šios detalės yra svarbūs dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai, leidžiantys vertinti ginčijamo dizaino naujumą.
41 Šios išvados neturėtų paneigti ieškovo argumentas, kad dizainas „Farbfolge (5/17)“, pateiktas šio sprendimo 8 punkte, sudarytas iš dviejų diskų, kurie nuspalvinti tik iki pusės ir kurių efektas turėtų būti toks pats kaip ir ginčijamą dizainą sudarančių dviejų per pusę padalytų diskų efektas.
42 Iš tikrųjų ginčijamo dizaino ir ankstesnio dizaino „Farbfolge (5/17)“ skirtumai atsiranda ne dėl to, kad spalvoti diskai, kurie sudaro kiekvieną iš minėtų dizainų, yra pusiau padalyti arba pilni ir iki pusės nuspalvinti, o dėl to, kaip jie nuspalvinti. Taigi, kaip matyti iš Anuliavimo skyriaus sprendimo B2 punkto, kuris glaustai išdėstytas ginčijamo sprendimo 10 punkte, ankstesnių dizainų „Farbfolge (5/17)“ ir „Farbfolge II (89/100)“, pateiktų šio sprendimo 8 punkte, atveju diskai nuspalvinti taip, kad spalvų intensyvumas didėja laikrodžiu rodyklių sukimosi kryptimi, o ginčijamo dizaino atveju diskai nuspalvinti tolygiai. Be to, šiuose dviejuose dizainuose yra trečiasis diskas, kurio nėra ginčijamame dizaine ir kuris taip pat padeda sukurti vizualų efektą, besiskiriantį nuo ginčijamo dizaino sukuriamo efekto. Taigi, kaip matyti iš Anuliavimo skyriaus sprendimo B1 ir B2 punktų ir ginčijamo sprendimo 25 punkto, šiomis savybėmis pasižymi visi ankstesni dizainai ir dėl jų platus spalvų, kurių deriniai ir intensyvumas keičiasi su laiku, spektras laipsniška kinta. Ši kaita yra esminis ankstesnių dizainų elementas, neatsižvelgiant į tai, ar kiekvieną iš minėtų dizainų sudarantys spalvoti diskai yra padalyti pusiau, ar pilni ir nuspalvinti iki pusės.
43 Taigi ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba teisingai nustatė dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus, leidžiančius jai vertinti ginčijamo dizaino naujumą, ir teisingai nusprendė dėl šio dizaino naujumo.
44 Ieškovas kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad vertindama ginčijamo dizaino naujumą pagal šio sprendimo 40 punkte nurodytus elementus ir padariusi išvadą, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, nėra tapatūs, ji nepalygino minėto dizaino vaizdų 3.1‑3.7, pateiktų šio sprendimo 2 punkte, su vienu iš ankstesnių dizainų, t. y. „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“, todėl padarė procedūrinį pažeidimą. Ieškovo nuomone, iš ginčijamo dizaino ir ankstesnio dizaino „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“ palyginimo matyti, kad visais atvejais visi ciferblatai vaizduojami beveik vienodai ir kad vienintelis skirtumas yra tai, kad nurodytame ankstesniame dizaine spalvos ne tokios aiškios.
45 Vis dėlto iš ginčijamo sprendimo 25 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba palygino ginčijamą dizainą su ankstesniu dizainu „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“, kurio spalvotas vaizdas pateiktas šio sprendimo 5 punkte, ir kad atlikdama šį palyginimą ji atsižvelgė į visus ginčijamo dizaino aspektus. Iš tikrųjų iš minėto 25 punkto matyti, kad Apeliacinė taryba konstatavo, jog ginčijamo dizaino atveju „tose vietose, kuriose nurodoma 12 valandų arba 6 valandos, yra du niuansai arba spalvos“, o „tose vietose, kuriose nurodomos visos kitos valandos, yra keturi skirtingi niuansai“. Ji taip pat konstatavo, kad „ankstesniame dizaine kontroliuojamu rodyklių judesiu gali būti išgaunamas platus spalvų, kurių deriniai ir intensyvumas keičiasi su laiku, spektras“. Taigi Apeliacinė taryba apibendrintai aprašė skirtingus ankstesnio dizaino „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“ aspektus, nes tik šis dizainas leido iš karto įvertinti spalvų ir niuansų intensyvumo pokyčius kas penkias minutes, ir jį palygino su ginčijamu dizainu.
46 Be kita ko, ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba paaiškino, kad „ankstesniuose dizainuose tose vietose, kuriose nurodoma 12 valandų arba 6 valandos, du vienodi niuansai arba spalvos buvo neįmanomi“, o tai yra svarbus dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumas. Iš tikrųjų ginčijamo dizaino ciferblato vaizdas, kuriame rodoma 12 valandų, kurio viena pusė balta, o kita juoda, tačiau abi tolygios, skiriasi nuo ankstesnio dizaino „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“, kurio spalvotas vaizdas pateiktas šio sprendimo 5 punkte, pirmojo vaizdo, esančio kairėje, kuriame pavaizduotas laipsniškai besikeičiantis tamsių ir baltos spalvos derinys. Be to, kaip tai pripažįsta pats ieškovas, ginčijamame dizaine nėra tos vietos, kurioje nurodoma 12 valandų, kaip yra ankstesniame dizaine „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“. Be to, priešingai, nei nurodo ieškovas, ginčijamame dizaine ta vieta, kurioje nurodytos 6 valandos ir kuri pavaizduota dviem tolygiais pilkos spalvos tonais, skiriasi nuo ankstesnio dizaino „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“ septintojo vaizdo, esančio kairėje, kuriame vaizduojamas laipsniškai besikeičiantis raudonos ir žalios spalvų derinys, dėl kurio atsiranda mažiausiai keturi skirtingi niuansai.
47 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Apeliacinė taryba palygino ginčijamą dizainą su ankstesniu dizainu „Farbfolge II, 12 Stunden im 5‑Minuten Takt“, kurio spalvotas vaizdas pateiktas šio sprendimo 5 punkte, ir kad tuo remdamasi padarė išvadą, jog dizainų, dėl kurių kilo ginčas, savybės gerokai skiriasi.
48 Be to, ieškovas tvirtina, kad lygindama dizainus, dėl kurių kilo ginčas, Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į tai, kad ginčijamas dizainas buvo įregistruotas kaip juodai baltas ir kad todėl ji turėjo konstatuoti, jog naujumo atžvilgiu spalva neturi jokios reikšmės.
49 Šį argumentą reikia atmesti kaip nesvarbų. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 40 punkte, ginčijamo sprendimo 27 punkte pateiktą vertinimą dėl naujumo Apeliacinė taryba grindė skirtumais, kurie buvo nustatyti tikrinant ginčijamo dizaino individualias savybes, kaip tai matyti iš ginčijamo sprendimo 25 punkto. Taigi ji manė, kad laipsniškai sukantis ankstesnius dizainus sudarantiems diskams galėjo būti išgautas platus spalvų, kurių deriniai ir intensyvumas keičiasi su laiku, spektras, o ginčijamame dizaine yra tik dvi tolygios spalvos tose vietose, kuriose nurodyta 12 valandų ir 6 valandos, arba keturios nesikeičiančio intensyvumo spalvos tose vietose, kuriose nurodytos kitos valandos. Taigi Apeliacinės tarybos argumentai grindžiami dizainų, dėl kurių kilo ginčas, gebėjimu išgauti tam tikrą platesnį ar siauresnį spalvų spektrą ir nuolatinę tonų kaitą, o ne jų spalviniais skirtumais. Todėl Apeliacinei tarybai neturėtų būti priekaištaujama dėl to, kad vertindama dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus ji neatsižvelgė į tai, jog ginčijamas dizainas buvo įregistruotas kaip juodai baltas, ir nekonstatavo, kad šiuo atveju spalva yra visai nesvarbi.
50 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, reikia daryti išvadą, kad ginčijamo sprendimo 27 punkte Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, negali būti laikomi tapačiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį.
51 Todėl reikia atmesti šį pirmąjį pagrindą.
Dėl antrojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 6/2002 4 ir 6 straipsnių, siejamų su 25 straipsnio 1 dalies b punktu, pažeidimu
52 Pirma, ieškovas mano, kad individualių savybių sąvoką Apeliacinė taryba turėjo aiškinti ne taip griežtai ir kad bendro įspūdžio, kuriamo dizainų, dėl kurių kilo ginčas, tapatumo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, ji neturėjo prilyginti „skyrimuisi tik neesminėmis detalėmis“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 5 straipsnį. Antra, jis mano, kad Apeliacinė taryba neturėjo atsižvelgti į dizainų, dėl kurių kilo ginčas, spalvinius skirtumus, kai vertino ginčijamo dizaino individualias savybes.
53 Be to, ieškovas nurodo, kad Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime neišnagrinėjo, kokį bendrą įspūdį dizainai, dėl kurių kilo ginčas, sukuria informuotam vartotojui, ir kad ji tik konstatavo, jog tam tikri skirtumai lemia skirtingą informuoto vartotojo suvokimą.
54 Įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad kūrėjo laisvė ribojama techniniais reikalavimais, atsirandančiais dėl atskirų spalvotų plėvelių, kurios persidengia ir kurios neišvengiamai yra ciferblato, keičiančio spalvas judant rodyklėms, dalis. Taigi nedidelių skirtumų pakaktų ginčijamo dizaino individualioms savybėms nustatyti.
55 Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą individualios savybės registruoto Bendrijos dizaino atveju turi būti vertinamos atsižvelgiant į informuotam vartotojui sukuriamą bendrą įspūdį, kuris turi skirtis nuo įspūdžio, kuriamo bet kurio dizaino, visuomenei tapusio prieinamo iki registracijos paraiškos pateikimo dienos, arba, jei prašoma prioriteto, iki prioriteto datos. Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad atliekant šį vertinimą turi būti atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.
56 Šiuo atžvilgiu reikia patikslinti, kad, priešingai, nei nurodo ieškovas, Apeliacinė taryba neprilygino dizainų, dėl kurių kilo ginčas, kuriamo bendro įspūdžio tapatumo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, tapatumui arba „skyrimuisi tik neesminėmis detalėmis“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 5 straipsnį. Ginčijamo sprendimo 25 punkte Apeliacinė taryba konstatavo dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumus, t. y. galimybę išgauti daugiau spalvų derinių ir spalvų intensyvumo kaitą ankstesnių dizainų atveju, ir ginčijamo sprendimo 26 punkte nusprendė, kad informuoto vartotojo požiūriu šie skirtumai yra pakankamai dideli, kad būtų sukurtas skirtingas bendras įspūdis.
57 Pagal teismų praktiką informuotas vartotojas yra ypač pastabus ir turi tam tikrų žinių apie ankstesnius technologinius sprendimus, t. y. apie su nagrinėjamu gaminiu susijusius ankstesnius dizainus, kurie buvo prieinami paraiškos registruoti ginčijamą dizainą pateikimo dieną (2010 m. kovo 18 d. Bendrojo Teismo sprendimo Grupo Promer Mon Graphic prieš VRDT – PepsiCo (Apskritimo formos reklamai skirto įtaiso vaizdavimas), T‑9/07, Rink. p. II‑981, 62 punktas ir 2011 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo Kwang Yang Motor prieš VRTD – Honda Giken Kogyo (Vidaus degimo variklis), T‑11/08, neskelbiamo Rinkinyje, 23 punktas).
58 „Vartotojo“ statusas reiškia, kad atitinkamas asmuo naudoja gaminį, kuriame tas dizainas panaudotas, pagal šio gaminio paskirtį (2010 m. birželio 22 d. Bendrojo Teismo sprendimo Shenzhen Taiden prieš VDRT – Bosch Security Systems (Ryšio įranga), T‑153/08, Rink. p. II‑2517, 46 punktas ir minėto Sprendimo Vidaus degimo variklis 24 punktas).
59 Be kita to, apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar technologijų ekspertas, žino įvairių atitinkamame sektoriuje esančių dizainų, turi tam tikrų žinių apie tokiems dizainams įprastai būdingus elementus ir dėl domėjimosi atitinkamais gamininiais jo pastabumas, kai juos naudoja, yra santykinai didelis (minėto Sprendimo Ryšio įranga 47 punktas ir minėto Sprendimo Vidaus degimo variklis 25 punktas).
60 Šiuo atveju iš ginčijamo sprendimo 10 punkto matyti, kad Anuliavimo skyrius manė, jog informuotas vartotojas yra asmuo, kuriam laikrodžių dizainai yra žinomi. Šios išvados ieškovas neginčijo Apeliacinėje taryboje. Pagal teismų praktiką Anuliavimo skyriaus sprendimas ir jo pateikti motyvai yra konteksto, kuriam esant buvo priimtas ginčijamas sprendimas, dalis; šis kontekstas yra žinomas ieškovui ir leidžia teismui visiškai įvykdyti teisėtumo kontrolę dėl nagrinėjamo dizaino individualių savybių vertinimo pagrįstumo (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 6 d. Bendrojo Teismo sprendimo Industrias Francisco Ivars prieš VRDT – Motive (Mechaninis greičio reduktorius), T‑246/10, neskelbiamo Rinkinyje, 20 punktą). Taigi reikia manyti, kad nustatydama, ar dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai yra pakankamai dideli, kad būtų sukurtas skirtingas bendras įspūdis, todėl pripažindama ginčijamo dizaino individualias savybes Apeliacinė taryba rėmėsi informuoto vartotojo, kurio apibrėžimą pateikė Anuliavimo skyriaus, požiūriu.
61 Priešingai, nei nurodo ieškovas, vertindama ginčijamo dizaino individualias savybes Apeliacinė taryba neatsižvelgė į dizainų, dėl kurių kilo ginčas, spalvinius skirtumus. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 49 punkte, savo vertinimą Apeliacinė taryba grindė tuo, kad ankstesnių dizainų atveju, sukantis juos sudarantiems diskams, galima išgauti platų spektrą spalvų, kurių deriniai ir intensyvumas kinta su laiku, o ginčijamo dizaino atveju yra tik dvi tolygios spalvos tose vietose, kuriose nurodyta 12 valandų ir 6 valandos, arba keturios spalvos tose vietose, kuriose nesikeičiant intensyvumui nurodytos kitos valandos. Taigi Apeliacinės tarybos argumentai grindžiami dizainų, dėl kurių kilo ginčas, savybe išgauti tam tikrą platesnį ar siauresnį spalvų spektrą ir nuolatinę tonų kaitą, o ne jų spalviniais skirtumais.
62 Net darant prielaidą, kaip tvirtina ieškovas, kad dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai gali būti laikomi nedideliais, informuotas vartotojas juos lengvai pastebėtų. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad vertinant, ar dizainas turi individualių savybių, reikia atsižvelgti į gaminio, kuriam tas dizainas pritaikytas ar panaudotas, pobūdį, ypač į pramonės šaką, kuriai gaminys priklauso (minėto Sprendimo Ryšio įranga 43 punktas). Šiuo atveju, kalbant apie laikrodžių ciferblatus, laikrodžių ciferblatų dalis ir ciferblatų rodykles, reikia manyti, kad jie skirti būti nešiojami ant riešo taip, kad būtų matomi, ir informuoti vartotojai skiria išskirtinį dėmesį jų vaizdui. Iš tikrųjų jie juos tyrinėtų atidžiai, todėl galėtų pastebėti, kaip nurodyta šio sprendimo 56 punkte, kad ankstesniais dizainais išgaunama daugiau spalvų derinių ir spalvų intensyvumas kinta labiau nei ginčijamame dizaine. Kadangi minėtų prekių vaizdas svarbus informuotam vartotojui, šie skirtumai, net jeigu nedideli, jam neatrodytų nereikšmingi.
63 Todėl reikia daryti išvadą, kad Apeliacinė taryba teisingai nusprendė, kad šio sprendimo 56 punkte nurodyti skirtumai turi didelę reikšmę dizainų, dėl kurių kilo ginčas, kuriamam bendram įspūdžiui, nes informuoto vartotojo požiūriu jie sukuria skirtingą bendrą įspūdį.
64 Be to, ieškovas nurodo, kad laikrodžio ciferblatų modeliai gali būti pakartojami ir vaizduojami beveik neribotai, taigi ginčijamo dizaino kūrėjas turėjo galimybę nekartoti originalios ankstesnių dizainų idėjos, kuri juose buvo išplėtota pirmą kartą, t. y. nurodyti laiką keičiantis spalvoms.
65 Ginčijamo sprendimo 22 punkte Apeliacinė taryba pažymėjo, kad kūrėjo laisvė buvo ribojama tik būtinybe sekti ir rodyti laiko pasikeitimą.
66 Atsakydama į per posėdį pateiktą Bendrojo Teismo klausimą įstojusi į bylą šalis paaiškino, kad savo argumentais, susijusiais su kūrėjo laisve, atsižvelgiant į tai, kad, jos nuomone, kūrėjo laisvė buvo ribojama dėl techninių priežasčių, ji ketino ginčyti Apeliacinės tarybos vertinimą šiuo atžvilgiu, ir apie tai buvo pažymėta posėdžio protokole.
67 Kadangi įstojusi į bylą šalis laimėjo bylą, kiek tai susiję su dizainų, dėl kurių kilo ginčas ir buvo pateiktas šis ieškinys, panašumo klausimu, ginčijamu šiame ieškinyje, ji pateisina suinteresuotumą pateikti, kaip tai numatyta Procedūros reglamento 134 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, nepriklausomus reikalavimus, kuriais siekiama pakeisti ginčijamo sprendimo dalį, susijusią su kūrėjo laisvės lygiu, svarbiu vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes (pagal analogiją žr. 2008 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Powerserv Personalservice prieš VRDT – Manpower (MANPOWER), T‑405/05, Rink. p. II‑2883, 24 punktą). Šios išvados neturėtų paneigti visiškai formali aplinkybė, kad įstojusi į bylą šalis savo rašytiniuose dokumentuose aiškiai nereikalavo pakeisti ginčijamo sprendimo (pagal analogiją žr. 2011 m. rugsėjo 14 d. Bendrojo Teismo sprendimo Olive Line International prieš VRDT – Knopf (O‑live), T‑485/07, neskelbiamo Rinkinyje, 65 punktą).
68 Tačiau, priešingai, nei nurodo įstojusi į bylą šalis, šiuo atveju kūrėjo laisvė neribojama. Kaip matyti iš šio sprendimo 3 punkto, prekės, kurioms ginčijamas dizainas buvo įregistruotas, atitinka tokį aprašymą: „Laikrodžių ciferblatai, laikrodžių ciferblatų dalys, ciferblatų rodyklės“. Šis aprašymas pakankami platus, nes jame nepatikslinamas laikrodžių tipas arba būdas, kuriuo jais nurodomas laikas. Todėl įstojusi į bylą šalis negali tvirtinti, kad kūrėjo laisvė ribojama dėl techninių priežasčių.
69 Taigi reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos išvadą, pagal kurią kūrėjo laisvė ribojama tik būtinybe sekti ir rodyti laiko pasikeitimą.
70 Ieškovo argumentą, kad ginčijamo dizaino kūrėjas neprivalėjo kartoti originalios ankstesnių dizainų idėjos, reikia atmesti kaip nepagrįstą. Žinoma, laikrodžių ciferblatų dizaino galimybės praktiškai neribotos ir apima, be kita ko, tuos dizainus, kuriuose spalva arba spalvos keičiasi. Tam tikri modeliai gali būti labiau kompleksiški, kaip antai ankstesni dizainai, kuriuose laikas vaizduojamas spalvomis arba spalvų niuansais, išgaunamais persipinant vienos spalvos diskams arba per pusę padalytiems diskams, taip leidžiant naudotojui matyti laiko pasikeitimą kintant minėtoms spalvoms arba jų niuansams. Ankstesnių dizainų forma sugalvota taip, kad spalvų intensyvumas didėtų arba mažėtų visame diske.
71 Ginčijamas dizainas yra nelabai kompleksiška forma laikrodžio ciferblato, kuris keičia spalvą ir, kaip nurodyta šio sprendimo 62 punkte, informuoto vartotojo požiūriu skiriasi nuo ankstesnių dizainų svarbiais, o ne nereikšmingais elementais, susijusiais su ciferblatų vaizdu. Taigi jis negali būti laikomas ankstesnių dizainų arba originalios idėjos, kuri juose buvo išplėtota pirmą kartą, pakartojimu.
72 Be kita ko, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Reglamento Nr. 6/2002 1 ir 3 straipsnių, iš principo teise į dizainą saugomas prekės arba prekės dalies vaizdas, bet ne idėjos, kurios dominavo jį sukuriant. Todėl ieškovas, remdamasis ankstesniais dizainais, negali siekti, kad būtų saugoma šių dizainų idėja, t. y. laikrodžio ciferblato idėja, leidžianti matyti laiko pasikeitimą pagal jį sudarančių diskų spalvas.
73 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, antrasis pagrindas atmestinas.
Dėl trečiojo (ieškinio) pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies f punkto pažeidimu
74 Ieškovas mano, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, kad ankstesni dizainai yra meno kūriniai, kuriems taikoma apsauga pagal Vokietijos teisės aktus autorių teisių srityje ir kurių pagrindinė idėja, t. y. laiko vaizdavimas skirtingomis spalvomis ir skirtingais lygiais, be sutikimo buvo panaudota ginčijamame dizaine.
75 Be to, jis tvirtina, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į meno kūrinių eksperto Paul Heimbach parengtą tyrimo ataskaitą, tačiau, nepaisant to, ši ataskaita yra svarbi nustatant autorių teisių teikiamos apsaugos apimtį.
76 Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš administracinės bylos, tyrimo ataskaita buvo pateikta pasibaigus nustatytam terminui, todėl Apeliacinė taryba turėjo nuspręsti dėl jos priimtinumo.
77 Be to, reikia pažymėti, kaip buvo nurodyta šio sprendimo 21 punkte, kad ekspertas neturi atlikti teisinio vertinimo, susijusio su autorių teisių suteikiamos apsaugos apimtimi ir minėtų teisių pažeidimo buvimu.
78 Todėl Apeliacinė taryba teisingai neatsižvelgė į teisinio pobūdžio paaiškinimus tyrimo ataskaitoje, kurią ieškovas pateikė vykstant administracinei procedūrai.
79 Dėl ieškovo nurodyto autorių teisių į ankstesnius meno kūrinius pažeidimo reikia konstatuoti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies f punktą Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu yra sukurtas be leidimo naudojant atitinkamos valstybės narės autorių teisės saugomą kūrinį. Taigi šia apsauga autorių teisių savininkas galėtų remtis tada, kai pagal valstybės narės, kurioje jam suteikiama apsauga, teisę jis gali uždrausti tokį minėto dizaino naudojimą.
80 Nepaisant ieškinio 39 punkte nurodytų nacionalinės teisės nuostatų, ieškovas nepateikė jokių nuorodų dėl autorių teisių apsaugos apimties Vokietijoje, ypač dėl klausimo, ar dėl autorių teisių apsaugos pagal Vokietijos teisę būtų draudžiama be sutikimo atkurti ankstesnių meno kūrinių idėjas neapsiribojant minėtų kūrinių konfigūracijos arba eskizų apsauga.
81 Kaip Apeliacinė taryba nurodė ginčijamo sprendimo 32 punkte, pagal tarptautines sutartis autorių teisių srityje, kurių šalis yra Vokietija, autorių teisių apsauga apima kūrinio konfigūraciją arba eskizus, bet ne idėjas.
82 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti trečiąjį pagrindą ir visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
83 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, jis turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal VRDT ir įstojusios į bylą šalies pateiktus reikalavimus.
Remdamasis šiais motyvais,
BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. Priteisti iš Erich Kastenholz bylinėjimosi išlaidas.
Kanninen | Soldevila Fragoso | Popescu |
Paskelbta 2013 m. birželio 6 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Parašai.