Byla T‑68/11

Erich Kastenholz

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Bendrijos dizainas, vaizduojantis laikrodžių ciferblatus – Ankstesni neregistruoti dizainai – Negaliojimo pagrindai – Naujumas – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 4, 5 straipsniai ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Individualios savybės – Skirtingas bendras įspūdis – Reglamento Nr. 6/2002 4, 6 straipsniai ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Ankstesnės autorių teisės – Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies f punktas“

Santrauka – 2013 m. birželio 6 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) sprendimas

1.      Teismo procesas – Tyrimo priemonės – Ekspertizė – Teismo diskrecija

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 65 straipsnis)

2.      Bendrijos prekių ženklas – Apskundimo procedūra – Ieškinys Sąjungos teisme – Apeliacinės tarybos nagrinėtos bylos ginčo dalyko pakeitimas – Nepriimtinumas

(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalis)

3.      Bendrijos dizainas – Apsaugos reikalavimai – Naujumo ir individualių savybių reikalavimų susikirtimas

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 5 ir 6 straipsniai)

4.      Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai – Individualių savybių nebuvimas – Dizainas, informuotam vartotojui nesukuriantis bendro įspūdžio, kuris skirtųsi nuo ankstesnio dizaino sukuriamo bendro įspūdžio – Informuotas vartotojas – Sąvoka

(Tarybos reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnis, 25 straipsnio 1 dalies b punktas)

1.      Bendrojo Teismo procedūros reglamentu šiam teismui suteikiama diskrecija nuspręsti, ar reikia nurodyti imtis tyrimo priemonių, kaip antai ekspertizės. Iš tikrųjų pagal šio reglamento 65 straipsnį Bendrasis Teismas gali nurodyti imtis tyrimo priemonių savo iniciatyva arba vienos iš šalių prašymu. Kai ieškinyje suformuluotame prašyme imtis tyrimo priemonių tiksliai nurodomi tokias priemones pagrindžiantys motyvai, Bendrasis Teismas turi įvertinti, ar šis prašymas yra svarbus atsižvelgiant į ginčo dalyką ir būtinybę imtis tokių priemonių.

(žr. 19 punktą)

2.      Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 135 straipsnio 4 dalį šalių pareiškimais negalima pakeisti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) apeliacinės tarybos išnagrinėtos bylos ginčo dalyko. Iš tikrųjų Bendrasis Teismas turi patikrinti Apeliacinės tarybos sprendimo teisėtumą. Todėl Bendrojo Teismo vykdoma teisėtumo kontrolė negali peržengti Apeliacinėje taryboje nagrinėtos bylos faktinio ir teisinio pagrindo ribų. Be to, ieškovas neturi teisės Bendrajame Teisme pakeisti ginčo turinio elementų, išplaukiančių iš jo paties ir įstojusios į bylą šalies reikalavimų ir tvirtinimų.

(žr. 25 punktą)

3.      Iš Reglamento Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino 5 straipsnio 2 dalies matyti, kad du dizainai laikomi tapačiais, jeigu jų savybės skiriasi tik neesminėmis detalėmis, t. y. detalėmis, kurios nepastebimos iš karto ir dėl kurių neatsiranda, nors ir nedidelių, minėtų dizainų skirtumų. Priešingai, vertinant dizaino naujumą reikia įvertinti, ar yra skirtumų, kurie nėra nereikšmingi, net jeigu jie nedideli.

Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio formuluotė yra platesnė už 5 straipsnio formuluotę. Taigi konstatuotų dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų, ypač jeigu jie nedideli, pagal 5 straipsnį gali nepakakti tam, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį. Tokiu atveju ginčijamas dizainas galėtų būti laikomas nauju pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, tačiau nebūtų laikomas turinčiu individualių savybių pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.

Priešingai, kadangi Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas yra platesnis už to paties reglamento 5 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, skirtingam bendram įspūdžiui informuotam vartotojui, kaip tai suprantama pagal minėtą 6 straipsnį, pagrįsti gali pakakti tik to, kad yra dizainų, dėl kurių kilo ginčas, objektyvių skirtumų. Taigi šių skirtumų turėtų pakakti, kad būtų tenkinama naujumo sąlyga pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį. Todėl naujumo ir individualių savybių reikalavimai tam tikra prasme susikerta.

(žr. 37–39 punktus)

4.      Informuotas vartotojas, kaip jis suprantamas pagal Reglamentą Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, yra ypač pastabus ir turi tam tikrų žinių apie ankstesnius technologinius sprendimus, t. y. apie su nagrinėjamu gaminiu susijusius dizainus, kurie buvo prieinami paraiškos registruoti ginčijamą dizainą pateikimo dieną. „Vartotojo“ statusas reiškia, kad atitinkamas asmuo naudoja gaminį, kuriame tas dizainas panaudotas, pagal šio gaminio paskirtį. Be to, savybė „informuotas“ leidžianti manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar techninis ekspertas, žino įvairius atitinkamame sektoriuje esančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie tokių dizainų įprastinius elementus, ir, kadangi domisi atitinkamais gamininiais, turi santykinai didelį pastabumą, kai jais naudojasi.

(žr. 57–59 punktus)