GENERALINIO ADVOKATO

MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ‑BORDONA IŠVADA,

pateikta 2021 m. gruodžio 2 d.(1)

Byla C‑156/21

Vengrija

prieš

Europos Parlamentą ir

Europos Sąjungos Tarybą

„Ieškinys dėl panaikinimo – Teisingumo Teismo procedūros reglamento 151 straipsnio 1 dalis – Atskirasis procesinis klausimas – Prašymas išimti dokumentą iš bylos medžiagos – Tarybos Teisės tarnybos nuomonė – Reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 – Bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas – Sąjungos biudžeto apsauga tuo atveju, kai valstybėje narėje pažeidžiami teisinės valstybės principai – Reglamento 2020/2092 teisinis pagrindas – SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas – ESS 7 straipsnio ir SESV 269 straipsnio pažeidimas – ESS 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies pažeidimas – Teisinio saugumo principas – Vienodo požiūrio į valstybes nares principas – Proporcingumo principas“

1.        Šiame ieškinyje(2), pareikštame pagal SESV 263 straipsnį, Vengrija Teisingumo Teismo prašo panaikinti Reglamentą (ES, Euratomas) 2020/2092(3), o jeigu nebūtų patenkintas pirmasis reikalavimas – panaikinti tam tikrus jo straipsnius.

2.        Nagrinėdamas ieškinį, kurio konstitucinė reikšmė neginčijama, Teisingumo Teismas turi nustatyti, ar Reglamentas 2020/2092, nustatantis Sąjungos biudžeto apsaugos nuo valstybių narių daromų teisinės valstybės principų pažeidimų, susijusių su biudžeto vykdymu, mechanizmą, buvo priimtas remiantis tinkamu teisiniu pagrindu ir ar jis atitinka kelias pirminės teisės nuostatas, visų pirma ESS 7 straipsnį.

3.        Teisingumo Teismas nusprendė perduoti ieškinį nagrinėti visos sudėties Teismui, nes tokia sudėtis tinkama byloms, kurios yra „ypač svarbios“, nagrinėti (Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnis).

I.      Teisinis pagrindas

A.      Pirminė teisė

4.        ESS 7 straipsnyje nurodyta:

„1.      Remdamasi pagrįstu vieno trečdalio valstybių narių, Europos Parlamento arba Europos Komisijos pasiūlymu, Taryba, spręsdama keturių penktadalių savo narių balsų dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali nutarti, jog iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prieš priimdama tokį nutarimą, Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.

Taryba reguliariai tikrina, ar toliau yra vadovaujamasi tais motyvais, kuriais buvo grindžiamas toks nutarimas.

2.      Europos Vadovų Taryba, remdamasi trečdalio valstybių narių arba Europos Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali vieningai nuspręsti, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia 2 straipsnyje nurodytas vertybes; prieš tai Taryba paprašo atitinkamą valstybę narę pateikti savo pastabas.

3.      Taryba, priėmusi sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį, kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti sustabdyti atitinkamos valstybės narės tam tikras [taikant Sutartis] atsirandančias teises, įskaitant tos valstybės narės vyriausybės atstovo Taryboje balsavimo teises. Taip darydama Taryba atsižvelgia į tokio teisių sustabdymo galimus padarinius fizinių ir juridinių asmenų teisėms bei pareigoms.

Atitinkamos valstybės narės įsipareigojimai pagal Sutartis visais atvejais išlieka tai valstybei privalomi.

4.      Taryba kvalifikuota balsų dauguma vėliau gali nuspręsti pakeisti arba panaikinti priemones, kurių buvo imtasi pagal 3 dalį, jei pasikeitė padėtis, privertusi jų imtis.

5.      Balsavimo tvarka, šio straipsnio tikslais taikoma Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai, nustatoma [SESV] 354 straipsnyje.“

5.        SESV 269 straipsnyje numatyta:

„Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti dėl Europos Vadovų Tarybos ar Tarybos pagal [ESS] 7 straipsnį priimtų aktų teisėtumo tik valstybės narės, kurios atžvilgiu Europos Vadovų Taryba ar Taryba priėmė nutarimą, prašymu ir tik dėl procedūrinių reikalavimų, nustatytų minėtame straipsnyje.

Toks prašymas privalo būti pateiktas per vieną mėnesį nuo tokio nutarimo priėmimo dienos. Teismas sprendžia per mėnesį nuo prašymo pateikimo.“

6.        SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta:

„Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su Audito Rūmais, nustato:

a)      finansinio pobūdžio taisykles, pirmiausiai nurodančias biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito tvarką.“

B.      Reglamentas 2020/2092

7.        1 straipsnyje „Dalykas“ įtvirtinta:

„Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, būtinos Sąjungos biudžetui apsaugoti teisinės valstybės principų pažeidimų valstybėse narėse atveju.“

8.        2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ nurodyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)      teisinė valstybė – Sąjungos vertybė, įtvirtinta ES sutarties 2 straipsnyje. Tai apima šiuos principus: teisėtumo principą, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo principą; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo principą; nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos veiksmingos teisminės apsaugos, įskaitant teisę kreiptis į teismą, principą, be kita ko, kiek tai susiję su pagrindinėmis teisėmis; valdžių atskyrimo principą ir nediskriminavimo bei lygybės prieš įstatymą principą. Teisinė valstybė suprantama atsižvelgiant į kitas Sąjungos vertybes ir principus, įtvirtintus ES sutarties 2 straipsnyje.

<…>“

9.        3 straipsnyje „Teisinės valstybės principų pažeidimai“ nustatyta:

„Šio reglamento tikslais teisinės valstybės principų pažeidimų požymiais gali būti šie aspektai:

a)      keliamas pavojus teismų nepriklausomumui;

b)      valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konfliktų;

c)      galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžomojo pobūdžio procesines taisykles ir teismo sprendimų vykdymo neužtikrinimas arba veiksmingo teisės pažeidimų tyrimo, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba sankcijų taikymo už juos ribojimas.“

10.      4 straipsnyje „Priemonių priėmimo sąlygos“ įtvirtinta:

„1.      Atitinkamų priemonių imamasi tais atvejais, kai pagal 6 straipsnį nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas.

2.      Šio reglamento tikslais teisinės valstybės principų pažeidimai turi būti susiję su viena ar daugiau iš toliau nurodytų situacijų:

a)      tinkamu institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, įskaitant paskolas ir kitas priemones, kurioms teikiama Sąjungos biudžeto garantija, veikimu, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras;

b)      tinkamu institucijų, vykdančių finansų kontrolę, stebėseną ir auditą, veikimu ir tinkamu veiksmingo ir skaidraus finansų valdymo bei atskaitomybės sistemų veikimu;

c)      tinkamu tyrimų tarnybų ir prokuratūrų veikimu, susijusiu su sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu arba Sąjungos finansinių interesų apsauga, tyrimu ir patraukimu baudžiamojon atsakomybėn už juos;

d)      nepriklausomų teismų atliekama veiksminga a, b ir c punktuose nurodytų institucijų veiksmų ar neveikimo teismine peržiūra;

e)      sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu arba Sąjungos finansinių interesų apsauga, prevencija ir sankcijų už juos taikymu, taip pat nacionalinių teismų arba administracinių institucijų veiksmingų ir atgrasomųjų sankcijų nustatymu gavėjams;

f)      nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimu;

g)      veiksmingu ir laiku vykdomu bendradarbiavimu su OLAF ir Europos prokuratūra (jei atitinkama valstybė narė dalyvauja su Europos prokuratūra susijusioje veikloje) pagal lojalaus bendradarbiavimo principą, joms atliekant tyrimus arba patraukiant subjektus baudžiamojon atsakomybėn pagal taikytinus Sąjungos aktus;

h)      kitomis situacijomis arba institucijų elgesiu, kurie yra susiję su patikimu Sąjungos biudžeto finansų valdymu ar Sąjungos finansinių interesų apsauga.“

11.      5 straipsnyje „Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės“ numatyta:

„1.      Jeigu tenkinamos šio reglamento 4 straipsnyje nustatytos sąlygos, gali būti priimta viena ar daugiau toliau nurodytų atitinkamų priemonių pagal šio reglamento 6 straipsnyje numatytą procedūrą:

<…>

b)      tais atvejais, kai Komisija vykdo Sąjungos biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies b punktą:

i)      vienos ar daugiau programų patvirtinimo sustabdymas arba jo pakeitimas;

ii)      įsipareigojimų sustabdymas;

iii)      įsipareigojimų sumažinimas, be kita ko, taikant finansines pataisas arba perkėlimą į kitas išlaidų programas;

iv)      išankstinio finansavimo sumažinimas;

v)      mokėjimo terminų nutraukimas;

vi)      mokėjimų sustabdymas.

2.      Jei sprendime dėl priemonių priėmimo nenurodyta kitaip, atitinkamų priemonių taikymas nedaro neigiamo poveikio 1 dalies a punkte nurodytų valdžios subjektų arba 1 dalies b punkte nurodytų valstybių narių pareigoms įgyvendinti programą arba naudoti lėšas, kurioms priemonė daro neigiamą poveikį, ir visų pirma jų pareigoms galutinių gavėjų arba naudos gavėjų atžvilgiu, įskaitant pareigą atlikti mokėjimus pagal šį reglamentą ir taikytinas konkrečių sektorių taisykles arba finansines taisykles. Kai Sąjungos lėšos naudojamos taikant pasidalijamąjį valdymą, valstybės narės, kurioms taikomos pagal šį reglamentą priimtos priemonės, kas tris mėnesius nuo tų priemonių priėmimo teikia Komisijai ataskaitas apie tai, kaip jos vykdo tas pareigas. Komisija patikrina, ar laikomasi taikytinos teisės, ir prireikus imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos biudžetui apsaugoti, laikydamasi konkrečių sektorių ir finansinių taisyklių.

3.      Priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos. Jos nustatomos atsižvelgiant į teisinės valstybės principų pažeidimų faktinį arba galimą poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansiniams interesams. Turi būti deramai atsižvelgiama į teisinės valstybės principų pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą. Priemonės turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie pažeidimai daro poveikį.

4.      Komisija interneto svetainėje arba interneto portale pateikia galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams skirtą informaciją ir gaires, susijusias su 2 dalyje nurodytomis valstybių narių pareigomis. Toje pačioje interneto svetainėje arba tame pačiame interneto portale Komisija taip pat pateikia tinkamas priemones galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, kad jie galėtų informuoti Komisiją apie šių pareigų vykdymo pažeidimus, kurie, minėtų galutinių gavėjų arba naudos gavėjų nuomone, daro jiems tiesioginį poveikį. <…>

5.      Remdamasi galutinių gavėjų arba naudos gavėjų pagal šio straipsnio 4 dalį pateikta informacija, Komisija deda visas pastangas siekdama užtikrinti, kad bet kokia valdžios subjektų arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybių narių mokėtina suma būtų faktiškai sumokėta galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams <…>“

12.      6 straipsnyje „Procedūra“ nurodyta:

„1.      Nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog 4 straipsnyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos, Komisija nusiunčia atitinkamai valstybei narei rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto faktines aplinkybes ir konkrečias priežastis, kuriomis ji grindė savo išvadas, nebent ji mano, kad kitos Sąjungos teisės aktuose nustatytos procedūros leistų jai veiksmingiau apsaugoti Sąjungos biudžetą. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį pranešimą ir jo turinį.

<…>

9.      Jei Komisija mano, kad 4 straipsnyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos ir kad valstybės narės pagal 5 dalį pasiūlytomis taisomosiomis priemonėmis, jei tokių pasiūlyta, netinkamai reaguojama į Komisijos pranešime pateiktas išvadas, ji pateikia Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo sprendimo dėl atitinkamų priemonių per vieną mėnesį nuo valstybės narės pastabų gavimo dienos arba, jeigu pastabų nepateikta, nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju per vieną mėnesį nuo 7 dalyje nustatyto termino. Pasiūlyme išdėstomos konkrečios priežastys ir įrodymai, kuriais grindžiama Komisijos išvada.

10.      Šio straipsnio 9 dalyje nurodytą įgyvendinimo sprendimą Taryba priima per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo gavimo dienos. Susidarius išskirtinėms aplinkybėms, to įgyvendinimo sprendimo priėmimo laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip dviem mėnesiais. Siekdama užtikrinti, kad sprendimas būtų priimtas laiku, Komisija, kai, jos manymu, tai tikslinga, naudojasi savo teisėmis pagal SESV 237 straipsnį.

11.      Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą ir iš dalies pakeistą tekstą priimti įgyvendinimo sprendimu.“

C.      Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001(4)

13.      4 straipsnyje „Išimtys“ nustatyta:

„<…>

2.      Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

<…>

–      teismo proceso ir teisinės pagalbos,

<…>

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

3.      Galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui, arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu, dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi [priimta vykdant svarstymus ar išankstines konsultacijas institucijoje], nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

<…>“

II.    Procesas Teisingumo Teisme

14.      Savo ieškinyje Vengrija prašo Teisingumo Teismo(5):

–      panaikinti Reglamentą 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo,

–      jeigu šis reikalavimas nebūtų patenkintas, panaikinti šias Reglamento 2020/2092 nuostatas: 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies h punktą, 5 straipsnio 2 dalį ir 3 dalies priešpaskutinį bei paskutinį sakinius ir 6 straipsnio 3 ir 8 dalis,

–      priteisti iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

15.      Parlamentas ir Taryba prašo Teisingumo Teismo atmesti ieškinį ir priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas.

16.      2021 m. gegužės 12 d. Parlamentas paprašė bylą nagrinėti pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 133 straipsnį (pagreitinta procedūra). 2021 m. birželio 9 d. Teisingumo Teismo pirmininkas pritarė prašymui.

17.      Remdamasi Procedūros reglamento 151 straipsnio 1 dalimi 2021 m. gegužės 12 d. Taryba paprašė Teisingumo Teismo neatsižvelgti į tam tikras Vengrijos ieškinio ir jo A.3 priedo dalis, nes jose pateikta nepaskelbta Tarybos Teisės tarnybos nuomonė arba nuoroda į ją. 2021 m. birželio 29 d. Teisingumo Teismas pagal to straipsnio 5 dalį nusprendė, kad sprendimas dėl šio klausimo bus priimtas nagrinėjant bylą iš esmės.

18.      2021 m. spalio 11–12 d. teismo posėdyje, surengtame visos sudėties Teisingumo Teismo, dalyvavo Vengrija, Lenkijos Respublika, Europos Parlamentas, Taryba, Europos Komisija ir Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Airijos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Suomijos Respublikos ir Švedijos Karalystės vyriausybės.

19.      Savo išvadoje visų pirma nagrinėsiu Tarybos pateiktą atskirąjį procesinį klausimą. Paskui nurodysiu teisines aplinkybes, kuriomis buvo parengtas ir priimtas Reglamentas 2020/2092. Galiausiai išnagrinėsiu devynis Vengrijos nurodytus panaikinimo pagrindus.

III. Atskirasis procesinis klausimas

20.      Taryba prašo Teisingumo Teismą „neatsižvelgti į ieškinio ir jo priedų (konkrečiai kalbant, A.3 priedo) ištraukas, kuriose daroma nuoroda į 2018 m. spalio 25 d. Tarybos teisės tarnybos nuomonėje (Tarybos dokumentas Nr. 13593/18; toliau – nuomonė) pateiktą analizę, pakartojamas tos analizės turinys arba ji perteikiama, visų pirma [21, 22, 164 ir 166 punktų] ištraukas“.

21.      Vengrija reikalauja, kad Teisingumo Teismas atmestų Tarybos prašymą, o jeigu šis reikalavimas nebūtų patenkintas, – įpareigotų Tarybą pateikti nuomonę.

22.      Visų pirma turiu paaiškinti, kad Taryba neprašo išimti nuomonę iš bylos medžiagos, nes Vengrija paprasčiausiai nepateikė tos nuomonės kaip savo ieškinio dalies. Taigi negalima kalbėti apie dokumento, kuris nebuvo pridėtas prie bylos medžiagos, išėmimą iš tos medžiagos. Kaip matyti iš Tarybos prašymo, pateikto pagal Procedūros reglamento 151 straipsnį, Taryba prašo tik neatsižvelgti į tas ieškinio ir jo priedų dalis, kuriose pakartojama minėta nuomonė arba daroma nuoroda į ją.

23.      Nuomonė pateikta visoms Sąjungos valstybėms ir Komisijai, kaip Tarybos narėms arba kaip teisėkūros procedūros, kurią vykdant priimtas Reglamentas 2020/2092, dalyvėms.

24.      Be to, apie tai, kad tokia nuomonė yra, paskelbta spaudoje(6), o jos turinį galima rasti internete. Vis dėlto Taryba nusprendė išlaikyti nuomonės konfidencialumą ir atmetė kai kuriuos prašymus leisti susipažinti su ja, pateiktus pagal Reglamentą Nr. 1049/2001; ji paviešino tik nuomonės 1–8 punktus(7).

25.      Taigi paradoksalu, kad visos šios bylos šalys turėjo galimybę teisėtai susipažinti su dokumentu ir tik Teisingumo Teismas oficialiai nėra su juo susipažinęs. Tokiomis aplinkybėmis Tarybos prašymas veikiau kelia nuostabą(8) ir nesutampa su Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodytais įprastais atvejais, kuriais iš bylos medžiagos išimami jam pateikti dokumentai.

26.      Vengrijos ieškinyje ir jo prieduose yra:

–      pakartota nuomonės ištrauka, pateikta 3 priede esančio dokumento dėl 2018 m. lapkričio 9 d. Komisijos pasiūlymo, kuriuo remiantis priimtas Reglamentas 2020/2092, pavadinto „Non-paper from Hungary“, 4 punkte,

–      nuorodos į nuomonę, kuriose, regis, pakartotas nuomonės turinys, tačiau negaliu nustatyti, ar nuomonė pakartota pažodžiui, ar performuluota Vengrijos (ieškinio 22 ir 164 punktai, taip pat 3 priedo 2–7 ir 9 punktai),

–      paprastos nuorodos į nuomonę, pateiktos konkrečiuose Vengrijos argumentuose (ieškinio 21 ir 166 punktai).

27.      Manau, kad prieš pradedant nagrinėti atskirąjį procesinį klausimą iš esmės tikslinga nurodyti Teisingumo Teismo taisykles ir svarbią jurisprudenciją dėl galimybės susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais (konkrečiai kalbant, jų teisės tarnybų nuomonėmis), tų dokumentų atskleidimu ir rėmimusi jais teisme.

A.      Taisyklės dėl galimybės susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais ir rėmimosi jais teisme

28.      Fizinių ir juridinių asmenų galimybė susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais reguliuojama Reglamente Nr. 1049/2001. Šio reglamento tikslas – užtikrinti kuo platesnę galimybę susipažinti su dokumentais, todėl 2 straipsnio 1 dalyje kaip bendrasis principas nustatyta teisė susipažinti su visais Sąjungos dokumentais, nors ir taikant tam tikras sąlygas bei apribojimus(9).

29.      Pirma pateiktame Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje yra nustatyta teisės susipažinti su dokumentais išimčių sistema, priklausanti nuo to, kokie yra viešojo ar privataus intereso pagrindai. Kaip viena iš tokių išimčių nurodytas atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais:

–      dėl kurių atskleidimo nukentėtų „teismo proceso ir teisinės pagalbos [apsauga,] <…> nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“,

–      parengtais „institucijos <…> [ir] skirtais vidaus naudojimui, arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu, dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, <…> jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“.

30.      Reglamentas Nr. 1049/2001 taikomas tik fizinių ir juridinių asmenų, bet ne valstybių narių pateiktiems prašymams susipažinti su informacija. Logiška, kad tuo atveju, kai teisės aktus Taryba priima taikydama teisėkūros procedūrą, valstybės narės turi jos parengtus dokumentus.

31.      Vis dėlto norėdamos atskleisti ar viešai paskelbti ribotos prieigos dokumentus valstybės narės turi prašyti leidimo; kiek tai susiję su Taryba, toks leidimas yra numatytas jos Darbo tvarkos taisyklėse(10). Šių taisyklių II priede pateikiamos konkrečios Tarybos nuostatos dėl galimybės visuomenei susipažinti su jos dokumentais; jose daroma nuoroda į Reglamentą Nr. 1049/2001(11).

32.      Kartu su nuoroda į Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas pateiktos Tarybos viduje platinamų dokumentų tvarkymo gairės(12). Šių gairių 5 punkte nustatyta, kad žyma „LIMITE“ pažymėtiems dokumentams taikomas profesinės paslapties saugojimo įpareigojimas pagal SESV 339 straipsnį ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį; be to, jie turi būti tvarkomi laikantis atitinkamų ES teisės aktų, visų pirma Reglamento Nr. 1049/2001.

33.      Dėl galimybės susipažinti su žyma „LIMITE“ pažymėtais dokumentais Tarybos gairių 20–22 punktuose numatyta, kad juos viešai skelbti galima tik gavus išankstinį Tarybos leidimą(13).

B.      Jurisprudencija, susijusi visų pirma su galimybe susipažinti su institucijų teisės tarnybų nuomonėmis ir rėmimusi jomis teisme

34.      Teisingumo Teismo jurisprudencija daugiausia buvo formuojama nagrinėjant atvejus, kai fiziniai ir juridiniai asmenys prašė leisti susipažinti su institucijų dokumentais, o institucijos atsisakė tai padaryti.

35.      Formuodamas šią jurisprudenciją Teisingumo Teismas taikė ir aiškino Reglamentą Nr. 1049/2001, konkrečiai kalbant, jo nuostatas dėl prašymų leisti susipažinti su Sąjungos institucijų teisinėmis nuomonėmis. Šis reglamentas turi „turi tam tikrą orientacinę vertę siekiant palyginti interesus, kad būtų galima priimti sprendimą“ dėl prašymų išimti dokumentus iš Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos medžiagos(14).

36.      Kaip teigia Teisingumo Teismas, „pripažinimas, kad tokie vidaus dokumentai gali būti pateikiami nagrinėjant bylą Teisingumo Teisme, jeigu atitinkama institucija neleido ar teismas neįpareigojo pateikti tokio dokumento, prieštarautų [Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje nurodytam] viešajam interesui, pagal kurį reikalaujama, kad institucijos galėtų gauti savo teisės tarnybos nuomones, pateikiamas visiškai nepriklausomai <…>“(15).

37.      Atsižvelgiant į tai, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytos išimties dėl teisinių nuomonių tikslas yra „apsaugoti institucijos interesą prašyti teisinių nuomonių ir gauti atviras, objektyvias ir išsamias nuomones“(16).

38.      Tyrimas, kurį Taryba turi atlikti taikydama šią siaurai aiškintiną išimtį(17), vykdomas trimis etapais ir šie etapai išsamiai paaiškinti Sprendime Švedija ir Turco / Taryba (37–47 punktuose):

–      „[p]irmiausia Taryba turi įsitikinti, kad dokumentas, su kuriuo prašoma leisti susipažinti, iš tikro yra teisinė nuomonė“,

–      „[a]ntra, Taryba turi išnagrinėti, ar atskleidus nagrinėjamo dokumento dalis, kuriose yra teisinės nuomonės, „nukentėtų (teisinių nuomonių) apsauga“. <…> Kad būtų galima remtis rizika pakenkti šiam interesui, ji turi būti pagrįstai nuspėjama, o ne hipotetinė“,

–      „[g]aliausiai, trečia, jei Taryba mano, kad leidimas susipažinti su dokumentu gali pažeisti ką tik apibrėžtą teisinių nuomonių apsaugą, ji turi patikrinti, ar nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio tokį leidimą susipažinti, nepaisant iš to [kylančio] jos galimybių prašyti teisinių nuomonių ir gauti atviras, objektyvias ir išsamias nuomones, pažeidimo“(18).

39.      Per visą šį procesą turi būti atsižvelgiama į pagrindines išvadas, kurias Teisingumo Teismas pateikė Sprendime ClientEarth / Komisija(19):

„–      [Reglamentas Nr. 1049/2001] atitinka ESS 1 straipsnio antroje pastraipoje išreikštą siekį žymėti naują etapą dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese, kur visi [ženklinti naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai] sprendimai yra priimami kuo atviriau ir kuo arčiau [kuo labiau juos priartinant prie] piliečių <…>,

–      [š]is esminis Sąjungos tikslas taip pat atspindimas, pirma, SESV 15 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, numatyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą, kuris pakartotas ESS 10 straipsnio 3 dalyje ir SESV 298 straipsnio 1 dalyje, ir, antra, [jis atspindimas įgyvendinant] teisę susipažinti su dokumentais, įtvirtint[ą] Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje <…>,

–      [i]š Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad dėl skaidrumo Sąjungos institucijoms suteikiamas didesnis teisėtumas [dėl atvirumo galima užtikrinti didesnį Sąjungos institucijų teisėtumą], veiksmingum[ą] ir atskaitingum[ą] Sąjungos piliečiams demokratinėje sistemoje. <…> Leidžiant atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, prisidedama prie didesnio šių piliečių pasitikėjimo.“

40.      Vis dėlto „atvirumo“ (skaidrumo) reikalavimo gali nepakakti siekiant pateisinti institucijos nuomonės, pateiktos kaip ieškinio priedas, palikimą bylos medžiagoje, jei kyla tam tikrų pavojų. Vienas iš tokių pavojų yra tas, kad institucija gali būti priversta „viešai pateikti savo poziciją dėl nuomonės, kuri akivaizdžiai buvo skirta vidiniam naudojimui <…> [ir tai] turėtų <…> neigiamą poveikį [institucijos] interesui prašyti teisinių nuomonių ir jos galimybei gauti atvirus, objektyvius ir išsamius atsakymus“(20).

41.      Be to, jeigu būtų leidžiama dokumentą palikti bylos medžiagoje, kai institucija nėra davusi leidimo jo atskleisti, būtų galima lengviau apeiti prašymo leisti susipažinti su dokumentu procedūrą, nustatytą Reglamente Nr. 1049/2001(21).

42.      Dėl institucijų nuomonių, pateiktų vykdant teisėkūros procedūras, pažymėtina, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta daug platesnė teisė susipažinti su jomis ir atitinkamai didesnė pareiga jas atskleisti.

43.      Tai aiškiai matyti iš Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba, nes Teisingumo Teismas atmetė šios institucijos pateiktą „pagrindimą“, kuriuo ji rėmėsi siekdama, kad iš bylos medžiagos būtų išimta jos Teisės tarnybos nuomonė dėl pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Taryba pažymėjo, kad atskleidus tokią nuomonę „gali atsirasti abejonių dėl atitinkamo teisės akto teisėtumo“ ir būtų „pažeist[as] jos Teisės tarnybos nepriklausomum[as]“(22).

44.      Atsakydamas į šiuos argumentus Teisingumo Teismas:

–      dėl pirmojo teiginio nurodė, kad „būtent skaidrumas šiuo klausimu, leidžiant atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, prisideda prie didesnio institucijų legitimumo ir pasitikėjimo Europos piliečių akyse. Todėl būtent informacijos ir diskusijų trūkumas gali piliečiams sukelti abejonių ne vien dėl konkretaus akto teisėtumo, bet ir dėl viso sprendimų priėmimo [proceso] legitimumo“(23),

–      dėl antrojo teiginio pažymėjo, kad nurodytas pavojus (kad bus pažeistas Teisės tarnybos nepriklausomumas) negali būti vien hipotetinis ir painiojamas su interesu išvengti galimo spaudimo siekiant daryti įtaką tos tarnybos teikiamų nuomonių turiniui(24).

45.      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad „Reglamentas Nr. 1049/2001 iš principo nustato pareigą leisti susipažinti su Tarybos teisės tarnybos nuomonėmis, susijusiomis su teisės aktų leidybos [teisėkūros] procedūra“. Tai netrukdo atsisakyti „leisti susipažinti su konkrečia nuomone, surašyta teisės aktų leidybos procedūros kontekste [pateikta vykdant teisėkūros procedūrą], kurios turinys ypač svarbus [jautrus] arba reikšmė ypač didelė ir išeina už aptariamos teisės aktų leidybos [teisėkūros] procedūros ribų“(25).

C.      Tarybos prašymo analizė

46.      Išskirtinos dvi Tarybos prašymo dalys.

47.      Pirmojoje prašoma išimti iš bylos medžiagos ieškinio 3 priedą, apimantį vadinamąjį „Non-paper from Hungary“ dėl Komisijos pasiūlymo, kuriuo remiantis priimtas Reglamentas 2020/2092. Šiame Non paper yra pažodžiui pakartota Teisės tarnybos nuomonės ištrauka ir pateiktos nuorodos į tą nuomonę, kuriose, regis, pakartotas jos turinys.

48.      Kadangi „Non-paper from Hungary“ yra dokumentas, Vengrijos parengtas ir pateiktas vykdant teisėkūros procedūrą, kurios buvo laikomasi priimant Reglamentą 2020/2092, taisyklės dėl galimybės susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais jam netaikomos.

49.      Taigi Vengrijai, kaip dokumento autorei, nekyla jokių kliūčių pateikti dokumentą Teisingumo Teismui, nors jame ir yra tiesioginių ar netiesioginių citatų iš Tarybos Teisės tarnybos nuomonės.

50.      Antrojoje dalyje Taryba prašo Teisingumo Teismo neatsižvelgti į Vengrijos ieškinio dalis, kuriose daroma nuoroda į nuomonėje pateiktą analizę, pakartojamas tos analizės turinys arba ji perteikiama.

51.      Tokiu atveju pagal šį prašymą reikėtų atsižvelgti tik į tas ieškinio dalis, kuriose pakartojamas nuomonės turinys, o ne vien su tuo turiniu sutampančias ieškinio dalis. Valstybė, ginčijanti Sąjungos teisės akto galiojimą, turi visas teises ginti savo nuomonę, neatsižvelgiant į tai, ar ji sutampa su dokumentų, parengtų vykdant procedūrą, pagal kurią tas teisės aktas buvo priimtas, turiniu.

52.      Jei Vengrija būtų pateikusi Tarybai prašymą leisti susipažinti su nuomone, iš esmės jai būtų galima taikyti Tarybos darbo tvarkos taisykles, kurių 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Taryba gali leisti „panaudoti teismo procese Tarybos dokumentų, dar nepaskelbtų viešai pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nuostatas, kopiją arba jų ištrauką“.

53.      Tuo atveju, kai Tarybos dokumentai pažymėti žyma „LIMITE“, kaip nagrinėjamoje byloje, pirma minėtų Tarybos viduje platinamų dokumentų tvarkymo gairių 5 punkte nustatyta, kad tiems dokumentams taikomas profesinės paslapties saugojimo įpareigojimas pagal SESV 339 straipsnį ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį, be to, jie turi būti tvarkomi pagal atitinkamus ES teisės aktus, konkrečiai kalbant, pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Dėl galimybės susipažinti su žyma „LIMITE“ pažymėtais dokumentais Tarybos gairių 20 ir 21 punktuose numatyta, kad juos viešai skelbti galima tik gavus išankstinį Tarybos leidimą.

54.      Vengrijai būtų reikėję gauti tokį patį išankstinį Tarybos leidimą norint ginčijamą nuomonę pateikti kaip ieškinio priedą, nes ši nuomonė yra žyma „LIMITE“ pažymėtas dokumentas, apie kurį Taryba viešai skelbė labai ribotai ir dėl kurio ji atmetė kelis privačių asmenų prašymus leisti susipažinti(26). Kaip jau minėjau, jeigu į bylos medžiagą būtų beatodairiškai leidžiama įtraukti dokumentą, kai institucija nėra davusi leidimo jį atskleisti, būtų lengva apeiti prašymo leisti susipažinti procedūrą, nustatytą Reglamente Nr. 1049/2001(27).

55.      Galiausiai norint nuspręsti dėl šio atskirojo klausimo svarbu vienaip ar kitaip atsižvelgti į Teisingumo Teismo jurisprudenciją dėl teisinių nuomonių, parengtų vykdant teisėkūros procedūras, įtraukimo į bylos medžiagą, o joje reikalaujama jau minėto(28) trimis etapais vykdomo tyrimo.

56.      Dėl pirmojo šio tyrimo etapo pažymėtina, kad nekyla abejonių, jog nagrinėjamas dokumentas yra teisinė nuomonė (Tarybos Teisės tarnybos), ir šalys šios aplinkybės neginčija.

57.      Antrajame šio tyrimo etape reikės įvertinti, ar tos konkrečios nuomonės atskleidimas kelia pagrįstai nuspėjamą, o ne vien hipotetinę riziką Tarybos teisinių nuomonių apsaugai.

58.      Siekdamas įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje tokia rizika yra, darysiu prielaidą, kad Vengrijai reikėjo gauti Tarybos leidimą pateikti nuomonę Teisingumo Teisme nagrinėjamoje byloje.

59.      Manau, kad tokio pat leidimo būtų reikėję, jei Vengrija į savo ieškinį būtų siekusi įtraukti teksto ištraukas iš žyma „LIMITE“ pažymėto dokumento, kurį Taryba saugo suteikdama ribotą galimybę susipažinti su juo, kaip nagrinėjamu atveju, jeigu dėl tokių ištraukų praktiškai būtų paviešintas visas dokumento turinys arba jo esmė.

60.      Nesant išankstinio Tarybos leidimo, valstybė narė galėtų apeiti šį reikalavimą, siekdama paviešinti ir pateikti teismui konfidencialius Tarybos dokumentus: jai pakaktų ne įtraukti juos į bylos medžiagą kaip rašytinius įrodymus, pridedamus prie ieškinio, o įtraukti šių dokumentų turinį į ieškinį.

61.      Atsižvelgiant į šiuos argumentus, gali būti svarbios tokios aplinkybės:

–      nuomonė (išskyrus pirmuosius aštuonis jos punktus, kurie yra tik aiškinamojo, o ne analitinio pobūdžio ir kurie buvo atskleisti) yra žyma „LIMITE“ žymimas vidaus dokumentas ir jam taikomas profesinės paslapties reikalavimas,

–      Vengrija, kaip valstybė narė, teisėtai naudojasi nuomonės tekstu. Vadinasi, ji šią nuomonę gavo neapeidama procedūros, nustatytos Tarybos darbo tvarkos taisyklėse; šių taisyklių II priedo 5 straipsnyje numatyta, kad valstybės prašo Tarybos leisti susipažinti tik su dokumentais, kurių neturi,

–      Taryba neprivalėjo viešai išdėstyti pozicijos dėl Teisės tarnybos nuomonės, nes atsiliepimą į Vengrijos ieškinį galėjo pateikti be aiškaus nuomonės vertinimo(29),

–      žodžiai „panaudoti teismo procese“ negali būti suprantami tik kaip reiškiantys ieškinyje pateiktas netiesiogines nuorodas į nuomonės ištraukas. Teigti, kad bandoma apeiti įpareigojimą gauti Tarybos leidimą, būtų galima tik tuo atveju, jei šios nuorodos pagal savo apimtį prilygtų neleistinam pačios nuomonės atskleidimui,

–      kaip jau nurodžiau, Vengrija turi visą teisę pateikti teisinius argumentus, net jeigu jie sutampa su Tarybos Teisės tarnybos argumentais, kuriuos ši valstybė narė žino, nes dalyvavo Reglamento 2020/2092 rengimo procedūroje.

62.      Taigi nemanau, kad Tarybos teisinių nuomonių apsaugai kyla pagrįstai nuspėjama, o ne vien hipotetinė rizika. Vis dėlto tuo atveju, jei tokia rizika kiltų ir antrasis tyrimo etapas būtų rezultatyvus, trečiajame etape vis tiek reikėtų vertinti, ar yra viršesnis viešasis interesas, pateisinantis tiesioginių ir netiesioginių nuorodų į Tarybos Teisės tarnybos nuomonės ištraukas palikimą bylos medžiagoje.

63.      Dėl toliau nurodytų priežasčių toks viršesnis viešasis interesas nagrinėjamu atveju yra, neatsižvelgiant į tai, jog Vengrija suinteresuota, kad Tarybos prašymas būtų atmestas ir bylos medžiagoje būtų paliktos nuorodos į nuomonę, kuriomis pagrįsti jos argumentai dėl (tariamo) Reglamento 2020/2092 negaliojimo.

64.      Toks viršesnis interesas, nagrinėjamoje byloje pateisinantis rėmimąsi teisme Tarybos Teisės tarnybos nuomonės ištraukomis ir tų ištraukų atskleidimą, yra teisėkūros procedūros skaidrumas.

65.      Priminsiu, kad galimybė susipažinti su Tarybos dokumentais, kai Taryba veikia kaip teisėkūros institucija, skatina teisėkūros procedūros skaidrumą ir atvirumą ir padeda stiprinti demokratiją, nes piliečiams lengviau kontroliuoti visą informaciją, kuri buvo teisės akto pagrindas(30).

66.      Be to, vykdant skaidrią teisėkūros procedūrą turi būti pripažįstamos visos pagrįstos teisinės nuomonės, kuriose pritariama ar prieštaraujama tam tikram pasiūlymui ir kuriose teisėkūros institucijoms (galutinėms už sprendimą atsakingoms institucijoms) ir piliečiams apskritai pateikiama informacijos, būtinos tam pasiūlymui įvertinti.

67.      Tai įmanoma tik tuo atveju, jei pateiktos teisinės nuomonės viešai skelbiamos būtent siekiant užtikrinti, kad būtų „atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtum[ai], [toks aptarimas] prisideda prie didesnio institucijų legitimumo ir pasitikėjimo Europos piliečių akyse“(31).

68.      Remdamasis šiais argumentais (jiems visiškai pritariu) Teisingumo Teismas nustatė, kad paprastai privaloma atskleisti su teisėkūros procedūra susijusias teisines nuomones(32). Kitas šios pareigos aspektas yra tas, kad nepripažįstamas tokių nuomonių „bendras konfidencialumo poreikis“(33).

69.      Vis dėlto ši pareiga nėra absoliuti. Konkrečiai kalbant, ji „netrukdo, remiantis teisinių nuomonių apsauga, atsisakyti leisti susipažinti su konkrečia nuomone, surašyta teisės aktų leidybos procedūros kontekste [pateikta vykdant teisėkūros procedūrą], kurios turinys ypač svarbus [jautrus] arba reikšmė ypač didelė ir išeina už aptariamos teisės aktų leidybos [teisėkūros] procedūros ribų“(34).

70.      Nagrinėjama nuomonė buvo parengta vykdant teisėkūros procedūrą, kurios tikslas – priimti Reglamentą 2020/2092. Laikausi nuomonės, kad Taryba nepagrindė, jog tai yra „ypač jautri“ nuomonė, nors šis reglamentas neabejotinai svarbus Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

71.      Būtent teisinės nuomonės turinys turi būti ypač jautrus. Šiuo požiūriu, net jei nuomonė susijusi su svarbiu teisės aktu, jos jautrumas gali būti pripažįstamas tik tada, kai joje pateikiama vien neskelbtinos informacijos (pvz., apie konfidencialius ar slaptus dalykus), tačiau ne tada, kai joje tik vertinami Sutarčių aiškinimo aspektai, kaip antai susiję su to teisės akto teisiniu pagrindu.

72.      Manau, kad Taryba taip pat nepagrindė, jog nuomonės „reikšmė ypač didelė ir išeina už aptariamos teisės aktų leidybos [teisėkūros] procedūros ribų“.

73.      Nors ši Sprendime Švedija ir Turco / Taryba pateikta formuluotė nėra labai aiški (nes iš esmės teisinėse nuomonėse dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tik nagrinėjamas to teisės akto teisėtumas ar trūkumai, neapimant daugiau klausimų), manau, kad toje formuluotėje minimos nuomonės nesvarbios teismo procesui, į kurio medžiagą siekiama jas įtraukti, nes yra platesnės apimties nei teisės akto, kuris gali būti ginčijamas, turinys.

74.      Taigi nagrinėjamu atveju teisėkūros procedūros skaidrumas turi būti svarbesnis už hipotetinę riziką (šioje byloje neįrodytą), kad Tarybos teisinė nuomonė nebus tinkamai apsaugota arba kad jos Teisės tarnybai bus sunku priimti nuomones, kurios būtų „atviros, objektyvios ir išsamios“(35), – šios savybės, be kita ko, užtikrina Teisės tarnybos narių profesionalumą ir Taryba turi jas saugoti.

75.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui atmesti Tarybos atskirajame procesiniame klausime pateiktą prašymą.

IV.    Reglamentas 2020/2092: teisės aktas, kuriame suderinamos finansinės sąlygos ir teisinės valstybės užtikrinimas

76.      Siekiant geriau suprasti Reglamente 2020/2092 numatytą sąlygų mechanizmą, reikia išnagrinėti: a) jį priimant taikytą teisėkūros procedūrą; ir b) Sąjungos teisėje jau numatytus panašius mechanizmus, kuriuos dabar papildo šiame reglamente nustatytas mechanizmas.

A.      Priimant Reglamentą 2020/2092 taikyta teisėkūros procedūra

77.      Rengti Reglamentą 2020/2092 buvo labai sunku ir jį galima tinkamai išaiškinti remiantis taikyta teisėkūros procedūra(36).

78.      Šis reglamentas pradėtas rengti Sąjungai stengiantis tobulinti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principų. Kaip ne kartą pabrėžė Parlamentas ir Komisija, šiai ESS 2 straipsnyje įtvirtintai Sąjungos vertybei kilo grėsmė dėl tam tikrų valstybių narių pastaruoju metu taikomos praktikos. Kai kurios iš šių valstybių yra pagrindinės Sąjungos biudžeto lėšų gavėjos(37).

79.      Kovai su teisinės valstybės principo pažeidimais Sąjunga turi nedaug teisinių priemonių:

–      taikant ESS 7 straipsnyje numatytą mechanizmą siekiama nustatyti, jog „iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes“, arba „šiurkščiai ir nuolat pažeidž[iamos]“ tos pačios vertybės; abiem atvejais kyla atitinkamos pasekmės. Antruoju atveju mechanizmo veikimą apsunkina tai, kad Europos Vadovų Taryba turi priimti vienbalsį sprendimą,

–      nagrinėjant ieškinius dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pareikštus Komisijos (SESV 258 straipsnis) arba kitos valstybės narės (SESV 259 straipsnis), galima nustatyti, ar valstybė narė neįvykdė vieno iš įsipareigojimų, jai tenkančių pagal Sutartis.

80.      2014 m. Komisija priėmė dokumentą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“, skirtą „veiksmingai ir nuosekliai teisinės valstybės apsaugai visose valstybėse narėse užtikrinti. Tai priemonės, skirtos naudoti situacijose, kai kyla sisteminė grėsmė teisinei valstybei, ir jas išspręsti“(38).

81.      Naujomis priemonėmis siekiama „pašalinti ateityje valstybėse narėse kilsiančias grėsmes teisinei valstybei, kol dar netenkinamos ESS 7 straipsnyje nustatytų mechanizmų panaudojimo sąlygos. Todėl jos turėtų užpildyti spragą. Jos taikomos ne vietoje ESS 7 straipsnyje nustatytų mechanizmų, o iki jų ir juos papildant“(39).

82.      2019 m. Komisija atnaujino savo strategiją ir sukūrė Europos teisinės valstybės mechanizmą(40). Taikant šį mechanizmą, pagrįstą glaudžiu dialogu su nacionalinėmis institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, užtikrinamas skaidrumas ir objektyviai bei nešališkai įtraukiamos visos valstybės narės. Pagal šiuos duomenis Komisija rengia metinę ataskaitą, kurioje pateikia kiekvienos valstybės narės vertinimą(41).

83.      Šiomis aplinkybėmis Komisija 2018 m. gegužės mėn. pateikė pasiūlymą dėl Reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų(42).

84.      Atrodo, kad Tarybos Teisės tarnybai kilo tam tikrų abejonių dėl šio pasiūlymo. Audito Rūmai, pažymėję, kad pasiūlymo teisinis pagrindas abejotinas, jo kriterijai neaiškūs, jame Komisijai suteikta labai plati diskrecija ir apeinama ESS 7 straipsnyje nustatyta procedūra, pateikė konkrečių rekomendacijų dėl pasiūlymo turinio tobulinimo(43).

85.      Pasibaigus sudėtingai teisėkūros procedūrai, 2020 m. liepos mėn. posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba(44) pasiekė susitarimą ir patvirtino 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (toliau – DFP) ir Europos ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ (toliau – priemonė „Next Generation EU“). Susitarime nurodyta, kad „nustatomas sąlygų režimas siekiant apsaugoti biudžetą ir priemonė „Next Generation EU“.

86.      Nepaisant šio susitarimo, abi teisėkūros institucijos ir toliau laikėsi skirtingų požiūrių į tai, koks turi būti Reglamentas 2020/2092:

–      Parlamentas siekė apsaugoti teisinės valstybės principą pasitelkus biudžetą, o Taryba norėjo, kad užtikrinant teisinės valstybės reikalavimų paisymą būtų apsaugotas Sąjungos biudžetas,

–      Parlamentas buvo už platų reglamento taikymą, o Taryba norėjo jį taikyti ribotai ir reikalavo, kad teisinės valstybės principų pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su konkrečiu neigiamu poveikiu Sąjungos biudžetui(45).

87.      2020 m. lapkričio 5 d. abi teisėkūros institucijos pasiekė sutarimą dėl teksto, kuris, padarius nedidelius pakeitimus, tapo Reglamentu 2020/2092, įsigaliojusiu 2021 m. sausio 1 d.

88.      Vengrija ir Lenkijos Respublika nepritarė tekstui, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos, ir, nors negalėjo vetuoti jo priėmimo, nes reglamento teisinis pagrindas yra SESV 322 straipsnio 1 dalis (joje numatyta, kad reikalinga kvalifikuotoji balsų dauguma), grasino neleisti priimti 2021–2027 m. DFP ir priemonės „Next Generation EU“, o jiems priimti reikia vieningo valstybių narių pritarimo.

89.      Išeitis buvo rasta 2020 m. gruodžio mėn. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime; į Europos Vadovų Tarybos išvadas įtrauktas „kompromisas“ dėl Reglamento 2020/2092 taikymo srities ir įgyvendinimo(46).

90.      Nors Europos Vadovų Taryba neturi teisėkūros įgaliojimų šioje srityje, jos išvadose dar kartą patvirtintos Reglamente 2020/2092 numatytos procedūrinės ir materialinės garantijos valstybėms narėms ir pateiktas kelių reglamento nuostatų reikšmės ir taikymo srities aiškinimas (jį galima laikyti patvirtintu, atsižvelgiant į tai, kas jį pateikė, nors ir neprivalomu). Bet kuriuo atveju turiu priminti, kad Reglamento 2020/2092 aiškinimas priklauso Teisingumo Teismo kompetencijai.

91.      Visų pirma pagal Europos Vadovų Tarybos išvadas naujasis reglamentas „turi būti taikomas visapusiškai laikantis [ESS] 4 straipsnio 2 dalies, visų pirma gerbiant nacionalinį valstybių narių savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, visapusiškai laikantis suteikimo principo, taip pat objektyvumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į valstybes nares principų“.

92.      Europos Vadovų Taryba susitarė, be kita ko, dėl šių aspektų(47):

–      reglamento tikslas yra apsaugoti Sąjungos biudžetą, įskaitant priemonę „Next Generation EU“, jo patikimą finansų valdymą ir Sąjungos finansinius interesus(48),

–      reglamente nustatytas sąlygų mechanizmas taikomas objektyviai, sąžiningai, nešališkai ir remiantis faktais, užtikrinant tinkamą procesą, nediskriminavimą ir vienodą požiūrį į valstybes nares,

–      Komisija, siekdama užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi, ketina parengti ir priimti gaires dėl to, kaip turi būti taikomas reglamentas, įskaitant reglamento vertinimui atlikti taikomą metodiką. Tokios gairės rengiamos glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis. Jeigu būtų pareikštas ieškinys dėl reglamento panaikinimo, gairės būtų galutinai parengtos priėmus Teisingumo Teismo sprendimą, siekiant įtraukti bet kokius svarbius iš tokio sprendimo kylančius elementus(49),

–      pagal mechanizmą priimtos priemonės turi būti proporcingos teisinės valstybės principo pažeidimų poveikiui patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansiniams interesams. Tokių pažeidimų ir neigiamų pasekmių Sąjungos finansiniams interesams priežastinis ryšys turi būti pakankamai tiesioginis ir tinkamai nustatytas,

–      reglamente numatyti inicijuojantieji veiksniai turi būti suprantami ir taikomi kaip baigtinis vienodų elementų sąrašas ir negali būti remiamasi kitokio pobūdžio veiksniais ar įvykiais. Reglamentas nėra susijęs su visuotiniais trūkumais(50),

–      taikant šį mechanizmą atsižvelgiama į jo papildomąjį pobūdį, palyginti su kitomis Sąjungos teisėje numatytomis procedūromis, ir jis taikomas, jei pagal tas procedūras negalima veiksmingiau apsaugoti Sąjungos biudžeto.

93.      Pasiekus tokį Europos Vadovų Tarybos „kompromisą“, Vengrija ir Lenkijos Respublika sutiko nevetuoti DFP, o 2020 m. gruodžio 14 d. Taryba ir 2020 m. gruodžio 16 d. Parlamentas galutinai priėmė priemonę „Next Generation EU“ ir Reglamentą 2020/2092(51).

94.      Reglamento 2020/2092 taikymo srities susiaurinimą numačius reikalavimą, kad būtų „pakankamai tiesioginis“ biudžeto vykdymo ir teisinės valstybės principų pažeidimo ryšys, šiek tiek kompensavo tai, kad šis finansinių sąlygų mechanizmas taikomas Sąjungos sutelktoms lėšoms, valstybėms narėms skirtoms pagal Reglamente (ES) 2020/2094 nustatytą priemonę „Next Generation EU“(52). Be to, Reglamentas 2020/2092 taikomas ir „plačiai paplitusiems“, ir „atskiriems“ teisinės valstybės principų pažeidimams(53).

95.      Vis dėlto Komisija ir Parlamentas vis dar nesutaria dėl Reglamento 2020/2092 (ne)įgyvendinimo(54).

B.      Sąjungos teisėje nustatyti finansinių sąlygų mechanizmai

96.      Sąjunga turi biudžetą, iš kurio skiriama jos tikslams pasiekti ir politikai vykdyti reikalingų lėšų. Šis biudžetas sudaromas iš nuosavų išteklių (SESV 311 straipsnis) pagal nuostatas, kurios turi būti nustatytos Tarybos sprendimu(55), nepažeidžiant galimybės gauti kitų pajamų. Biudžetas yra Sąjungos teisės priemonė, kurią taikant kasmet įgyvendinamas solidarumo principas(56) finansinėje srityje ir kuri yra konstitucinės reikšmės priemonė.

97.      Sąjungos metinio biudžeto pajamos ir išlaidos nustatomos SESV 312 straipsnyje nurodytose daugiametėse programose. Įgyvendinant DFP užtikrinama, kad Sąjungos išlaidos būtų planingai plėtojamos neviršijant jos nuosavų išteklių. Šiuo metu galioja 2021–2027 m. DFP(57), kurioje numatyta 0,6 % padidinti nuosavus išteklius, įskaitant lėšas, sutelktas patvirtinus ekonomikos gaivinimo priemonę, skirtą COVID-19 pandemijos sukeltiems ekonominiams padariniams šalinti(58).

98.      Pagal SESV 317 straipsnio pirmą pastraipą už Sąjungos biudžeto vykdymą yra atsakinga Komisija. Ji biudžetą turi vykdyti „bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, laikydamasi pagal [SESV] 322 straipsnį priimtų reglamentų nuostatų, <…> atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus. Siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus, valstybės narės bendradarbiauja su Komisija“(59).

99.      SESV 310 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms priešinasi pagal 325 straipsnį“.

100. Finansiniame reglamente(60) numatyta, kad Komisija Sąjungos biudžetą gali vykdyti tiesiogiai, netiesiogiai ir taikydama pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis. Praktiškai daugiau kaip 70 % biudžeto Komisija vykdo taikydama pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Finansinio reglamento 63 straipsnyje. Įgyvendindamos šį pasidalijamąjį valdymą valstybių narių institucijos pagal įgaliojimą atlieka Komisijos kontroliuojamas užduotis, būtinas siekiant panaudoti Sąjungos biudžeto lėšas(61).

101. Komisijai ir valstybėms narėms bendrai vykdant biudžetą buvo sukurti sąlygų mechanizmai, įtvirtinti Finansiniame reglamente ir kituose konkrečiuose Sąjungos teisės aktuose.

102. Iš sąlygų režimų, taikomų siekiant apsaugoti patikimą biudžeto valdymą, matyti, kad sąlygų taikymas yra platesnio masto reiškinys – jos taikomos ir Sąjungos teisėje, ir kitose šalyse (įskaitant šalis, kurių teisinės sistemos yra federalinės)(62), ir tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Tarptautiniame valiutos fonde ar Pasaulio banke.

103. Pagal Sąjungos teisę sąlygos natūraliai taikomos į Sąjungą stojančioms naujoms valstybėms, kurios turi laikytis vadinamųjų Kopenhagos kriterijų, ir jų taikymas yra įprasta praktika Sąjungos išorės santykių srityje – Sąjungos parama vystymuisi taip pat natūraliai priklauso nuo to, ar laikomasi žmogaus teisių reikalavimų(63).

104. Valstybių narių ir Sąjungos institucijų vidaus santykių srityje sąlygos visų pirma buvo taikomos įgyvendinant ekonominės ir socialinės sanglaudos priemones ir valdant biudžetą(64).

105. Nesiekiant išsamumo, galima pateikti tokius finansinių sąlygų, įtvirtintų naujame reglamente dėl 2021–2027 m. struktūrinių fondų bendrųjų nuostatų(65), pavyzdžius:

–      aplinkos ir klimato srities sąlygos, numatytos 6 straipsnyje („Klimato srities tikslai ir prisitaikymo prie klimato kaitos mechanizmas“) ir 9 straipsnio 4 dalyje,

–      sąlygos, pagrįstos „horizontaliųjų principų“ (9 straipsnis), susijusių su pagrindinių teisių apsauga ir atitiktimi Pagrindinių teisių chartijai įgyvendinant fondus, laikymusi,

–      su konkrečiais tikslais susijusios sąlygos, numatytos 15 straipsnyje („Reikiamos sąlygos“) bei III priede(66). Šiame priede „pateikiamos horizontaliosios reikiamos sąlygos, taikytinos visiems konkretiems tikslams, ir jų įvykdymui įvertinti būtini kriterijai“. III priedas apima veiksmingus viešųjų pirkimų rinkos stebėsenos mechanizmus, veiksmingo valstybės pagalbos taisyklių taikymo priemones ir gebėjimus, veiksmingą Pagrindinių teisių chartijos taikymą ir įgyvendinimą ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (JT NTK) įgyvendinimą ir taikymą pagal Tarybos sprendimą 2010/48/EB(67). Jeigu šių sąlygų nesilaikoma, Komisija gali sustabdyti valstybės patirtų išlaidų kompensavimą,

–      makroekonominės sąlygos, numatytos 19 straipsnyje („Priemonės, kuriomis fondų efektyvumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu“). Šioje nuostatoje Tarybai suteikiama teisė, Komisijai pateikus pasiūlymą, sustabdyti valstybės narės visus įsipareigojimus ar mokėjimus arba jų dalį pagal vieną ar daugiau programų, jeigu: i) valstybė narė patvirtino nepakankamus taisomuosius veiksmus arba nesiėmė veiksmų, siekdama išvengti perviršinio disbalanso, nustatyto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011(68); ii) Komisija padaro išvadą, kad valstybė narė nesiėmė priemonių pagal Reglamentą (EB) Nr. 332/2002(69), ir nusprendžia neleisti išmokėti tai valstybei narei skirtos finansinės paramos; iii) Taryba nusprendžia, kad valstybė narė nesilaiko Reglamento (ES) Nr. 472/2013(70) 7 straipsnyje nurodytos makroekonominio koregavimo programos arba netaiko priemonių, kurių reikalaujama pagal Tarybos sprendimą, priimtą pagal SESV 136 straipsnio 1 dalį.

106. Be to, Reglamento dėl 2021–2027 m. bendrųjų nuostatų 96 ir 97 straipsniuose Komisijai atitinkamai leidžiama pertraukti mokėjimų terminą arba sustabdyti mokėjimus valstybėms narėms, jeigu yra didelis pažeidimas ar trūkumas arba Komisija pažeidimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį atžvilgiu yra pareiškusi pagrįstą nuomonę dėl klausimo, dėl kurio kyla rizika išlaidų teisėtumui ir tvarkingumui. Pagal 104 straipsnį Komisija taip pat gali a posteriori atlikti finansines pataisas, sumažindama fondų paramą programai, jei susiklosto tokios aplinkybės.

107. Sąlygų mechanizmų taip pat yra sektorių reglamentuose, taikomuose Sąjungos finansinėms priemonėms. Kaip pavyzdį verta paminėti tokius mechanizmus:

–      Reglamento (ES) 2021/241(71) 10 straipsnyje numatytas makroekonomines sąlygas, panašias į tas, kurios nustatytos Reglamento dėl 2021–2027 m. bendrųjų nuostatų 19 straipsnyje. Struktūrinių fondų makroekonominės sąlygos perkeltos į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kuri yra pagrindinis finansinis instrumentas, numatytas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėje, priimtoje Reglamentu 2020/2094, siekiant papildyti DFP, kad būtų sprendžiamos su COVID-19 finansinėmis pasekmėmis susijusios problemos. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę Komisija įgyvendina taikydama tiesioginį valdymą pagal atitinkamas taisykles, priimtas laikantis SESV 322 straipsnio, visų pirma pagal Finansinį reglamentą ir Reglamentą 2020/2092,

–      Reglamento (ES) 2021/1148(72) 4 straipsnyje numatytas sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vykdant Europos integruotą sienų valdymą būtų laikomasi žmogaus teises reglamentuojančių teisės normų,

–      Reglamento (ES) 2021/1229, nustatančio paskolų viešajam sektoriui priemonę pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą(73), 4 straipsnyje numatytas sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir aplinkos tikslų,

–      Reglamento (ES) Nr. 1307/2013(74) 43–47 straipsniuose numatytas klimato ir aplinkos srities sąlygas, taikomas ūkininkams skiriamoms tiesioginėms išmokoms pagal BŽŪP.

108. Šie sąlygų mechanizmai yra įvairūs, tačiau jiems visiems būdinga bendra logika: teisė gauti išmoką iš Sąjungos biudžeto priklauso nuo to, ar laikomasi tam tikrų horizontaliųjų reikalavimų, kitokių nei tiesiogiai numatyti Europos fonde, iš kurio skiriama išmoka, ir juos papildančių(75).

109. Reglamente 2020/2092 nustatytos finansinės sąlygos biudžeto vykdymo srityje yra susijusios su teisinės valstybės principo laikymusi, kuris „būtinas, kad būtų apsaugotos kitos [ESS 2 straipsnyje numatytos] pagrindinės teisės“(76). Dėl horizontaliosios sąlygos pažymėtina, kad valstybės narės jos turi laikytis vykdydamos Sąjungos biudžetą.

110. Pagal finansines sąlygas solidarumas ir atsakomybė yra susiję. Sąjunga valstybėms narėms lėšų iš savo biudžeto perveda, jeigu tos lėšos naudojamos atsakingai, t. y. laikantis Sąjungos vertybių, kaip antai teisinės valstybės principo. Tik tuo atveju, jei vykdant biudžetą paisoma Sąjungos vertybių, valstybės narės pakankamai pasitiki viena kita, kai pačiai Sąjungai skiria Sąjungos tikslams pasiekti būtinų finansinių išteklių.

111. Ne paslaptis, kad šis naujas sąlygų taikymo metodo aspektas turi didelį poveikį Sąjungos santykiams su valstybėmis narėmis. Dėl sąlygų mechanizmo Sąjungos institucijos turi daugiau galių užtikrinti, kad valstybės narės, dalyvaudamos valdant Sąjungos biudžetą, laikytųsi Sąjungos teisėje įtvirtintų vertybių.

112. Vis dėlto finansinių sąlygų metodo taikymas pagal antrinės teisės aktus turi atitikti pirminės teisės reikalavimus ir patekti į Sąjungai suteiktos kompetencijos sritį.

113. Iki šiol Teisingumo Teismo jurisprudencijoje daugiausia buvo nagrinėjamos aplinkos srities sąlygos, taikomos ūkininkams skiriamoms tiesioginėms išmokoms(77), taip pat makroekonominės sąlygos, kurios analizuotos ir kurioms pritarta Sprendime Pringle(78).

114. Šiame sprendime Teisingumo Teismas pripažino, kad sąlygos yra tinkamas mechanizmas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės ir Sąjungos institucijų priimtų priemonių valstybių ekonominės politikos koordinavimo srityje. Jis taip pat nurodė, kad Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutarties (toliau – ESM sutartis)(79) 3 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje užtikrinama, kad pagal ESM vykdomi veiksmai atitiktų SESV 125 straipsnį ir Sąjungos priimtas koordinavimo priemones(80).

115. Ši byla ir byla C‑157/21 suteikia Teisingumo Teismui galimybę formuoti savo jurisprudenciją dėl finansinių sąlygų ir išplėsti ją – įtraukti priemonę, kurią taikydamos Sąjungos institucijos, siekdamos apsaugoti Sąjungos biudžetą, skatina valstybes nares laikytis ESS 2 straipsnyje įtvirtintos teisinės valstybės vertybės.

116. Pateikęs šias pastabas, paeiliui nagrinėsiu Vengrijos vyriausybės nurodytus negaliojimo pagrindus.

V.      Pirmasis ieškinio pagrindas: Reglamento 2020/2092 teisinio pagrindo nebuvimas arba netinkamumas

A.      Šalių argumentai

117. Vengrijos vyriausybė teigia, kad Reglamente 2020/2092 nėra biudžeto ar finansinių nuostatų, nors SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte Sąjungos teisės aktų leidėjui suteikiami įgaliojimai priimti finansines taisykles, susijusias su Sąjungos biudžeto vykdymu.

118. Taigi Reglamento 2020/2092 teisinis pagrindas yra netinkamas ir Sąjunga neturi įgaliojimų priimti tokio turinio antrinės teisės aktą.

119. Vengrija mano, kad Reglamente 2020/2092 Komisijai ir Tarybai leidžiama apibrėžti teisinės valstybės sąvoką ir veiksmus, dėl kurių pažeidžiami įgyvendinant šią Sąjungos vertybę taikomi reikalavimai. Pagal patvirtintą mechanizmą galima taikyti sankcijas, turinčias poveikį pagrindinėms valstybės narės struktūroms, kurių atžvilgiu Sąjunga neturi kompetencijos.

120. SESV 322 straipsnis neapima tokių veiksmų, todėl jis yra netinkamas Reglamento 2020/2092 teisinis pagrindas ir šio reglamento taikymo sritis prieštarauja ESS 7 straipsnyje numatytai procedūrai.

121. Be to, Vengrijos vyriausybė nurodo Reglamento 2020/2092 ir kitų Sąjungos finansinių ir biudžeto teisės aktų, kurių pagrindas – SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas, skirtumus.

122. Pirma, kaip vieną iš Reglamento 2020/2092 aspektų, neatitinkančių SESV 322 straipsnio, Vengrijos vyriausybė nurodo interesų konfliktus skirstant Sąjungos lėšas. Reglamente 2020/2092 nėra jokių valstybėms narėms taikomų procedūrinių nuostatų dėl interesų konfliktų ir tų konfliktų pašalinimo taisyklių nustatymo, todėl prieš tas valstybes galima imtis priemonių remiantis neapibrėžtais pažeidimais, viršijančiais Finansiniame reglamente numatytus reikalavimus.

123. Antra, Vengrijos vyriausybė pažymi, kad pagal Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės, siekdamos apsaugoti naudos gavėjus, privalo iš savo biudžeto finansuoti programas, kurioms skirtas lėšas Sąjunga atšaukia. Ši nuostata neatitinka Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklių ir yra sankcija valstybei narei, pažeidžiančiai teisinės valstybės reikalavimus.

124. Vengrijos vyriausybė teigia, kad SESV 322 straipsnis negali būti pagrindas įpareigoti skirti finansavimą iš nacionalinių biudžetų, nes jame numatyta tik priimti taisykles, susijusias su Sąjungos biudžeto vykdymu.

125. Parlamentas ir Taryba nesutinka su Vengrijos vyriausybės argumentais ir mano, kad SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas yra tinkamas Reglamento 2020/2092 teisinis pagrindas(81).

126. Šios dvi institucijos laikosi nuomonės, kad Reglamente 2020/2092 yra nustatytas biudžeto (finansinių) sąlygų mechanizmas, skirtas užtikrinti, kad būtų paisoma teisinės valstybės reikalavimų, laikantis kitų Sąjungoje jau taikomų sąlygų mechanizmų. Tokią nuomonę galima pagrįsti remiantis šio reglamento tikslo ir turinio analize.

B.      Vertinimas

127. Visų pirma priminsiu Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją dėl pirminėje teisėje įtvirtintų teisinių pagrindų pasirinkimo siekiant priimti antrinės teisės aktus(82):

–      „Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriuos galėtų patikrinti teismas; prie jų priskirtinas tokio teisės akto tikslas ir turinys. Jeigu išanalizavus atitinkamą teisės aktą matyti, kad juo siekiama dvejopo tikslo arba jis turi dvi sudedamąsias dalis, ir jeigu vienas iš tų tikslų ar dalių yra laikytinas pagrindiniu ar dominuojančiu, o kitas tik šalutiniu, toks teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba sudedamoji dalis“(83),

–      „[b]e to, <…> siekiant nustatyti tinkamą teisinį pagrindą, gali būti atsižvelgta į teisinį kontekstą, kuriam esant priimtas naujas teisės aktas, visų pirma dėl to, kad toks kontekstas gali padėti paaiškinti minėto teisės akto tikslą“(84),

–      priėmus suderinimo teisės aktą „iš Sąjungos teisės aktų leidėjo negalima atimti galimybės pritaikyti šį aktą prie pasikeitusių aplinkybių ir žinių raidos, atsižvelgiant į jam tenkančią pareigą užtikrinti Sutartimi pripažintus bendruosius interesus“(85).

128. Pagal šią jurisprudenciją išanalizavus Reglamento 2020/2092 tikslą ir turinį bus galima nustatyti, ar SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas yra tinkamas reglamento priėmimo teisinis pagrindas, ar pagrindas turėjo būti kitoks ir ar Sąjunga turi, ar neturi kompetenciją priimti šį reglamentą.

1.      Reglamento 2020/2092 tikslas

129. Reglamento 2020/2092 1 straipsnyje nurodyta, kad jo tikslas yra nustatyti „taisykl[es], būtin[as] Sąjungos biudžetui apsaugoti teisinės valstybės principų pažeidimų valstybėse narėse atveju.“

130. Keliose Reglamento 2020/2092 konstatuojamosiose dalyse pabrėžiamas teisinės valstybės principų laikymosi ir patikimo Sąjungos biudžeto finansų valdymo ryšys:

–      7 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad, „valstybėms narėms vykdant Sąjungos biudžetą, <…> teisinės valstybės principo laikymasis yra viena iš pagrindinių išankstinių sąlygų, būtinų, kad būtų laikomasi [SESV] 317 straipsnyje įtvirtintų patikimo finansų valdymo principų“,

–      8 konstatuojamojoje dalyje(86) nurodyta, kad patikimą finansų valdymą valstybės narės gali užtikrinti tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijos veikia laikydamosi teisės, jeigu dėl sukčiavimo vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir jeigu teismai atlieka tinkamą administracinių sprendimų peržiūrą,

–      9 konstatuojamojoje dalyje(87) pabrėžiama teismų nepriklausomumo ir baudžiamųjų tyrimų tarnybų svarba kovojant su neteisėtais ir savavališkais valdžios institucijų sprendimais, kurie gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams,

–      13 konstatuojamojoje dalyje pakartojama, kad „yra aiškus santykis tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais“,

–      15 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad „teisinės valstybės principų pažeidimai, kurie daro poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali padaryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams“.“

131. Atsižvelgdamas į šias konstatuojamąsias dalis, kurios neabejotinai atitinka Reglamento 2020/2092 dėstomąją dalį, laikausi nuomonės, kad reglamento tikslas yra sukurti konkretų mechanizmą siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos biudžeto vykdymą, kai valstybė narė pažeidžia teisinės valstybės principus taip, kad kyla pavojus patikimam Sąjungos lėšų valdymui arba jos finansiniams interesams.

132. Manau, kad šis tikslas atitinka SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktą, pasirinktą kaip Reglamento 2020/2092 teisinis pagrindas(88).

133. Parlamentas ir Taryba teigia, kad nagrinėjamo reglamento tikslas nurodytas šiose konstatuojamosiose dalyse. Jie nepritaria Vengrijos vyriausybės analizei, kad Reglamentu 2020/2092 siekiama papildyti jau numatytas procedūras(89) teisinei valstybei apsaugoti ir kad pirminėje teisėje tam nėra teisinio pagrindo.

134. Iš tiesų atrodo, kad Vengrijos vyriausybės argumentą šiek tiek galima pagrįsti Reglamento 2020/2092 14 konstatuojamąja dalimi, aiškinama neatsižvelgiant į kontekstą, nes joje nurodyta, kad „[š]iame reglamente numatytu mechanizmu šios priemonės papildomos apsaugant Sąjungos biudžetą nuo teisinės valstybės principų pažeidimų, kurie daro poveikį patikimam jo finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai“.

135. Tokią akivaizdžiai nenuoseklią Reglamento 2020/2092 konstatuojamųjų dalių logiką galbūt lėmė reglamento teisėkūros procedūros eiga. Kaip jau paaiškinau, pirminiame Komisijos pasiūlyme buvo mažiau akcentuojamos numatyto mechanizmo finansinės sąlygos ir daugiau dėmesio skiriama teisinės valstybės apsaugai. Tarybai paprieštaravus, galutinis Reglamentas 2020/2092 tapo finansines sąlygas reglamentuojančiu dokumentu, pagal kurį teisinės valstybės principo užtikrinimas yra horizontalioji sąlyga ir valstybės turi jos laikytis, vykdydamos biudžetą.

136. Dėl šios priežasties reikia išsamiai išanalizuoti Reglamento 2020/2092 turinį, kad būtų galima nustatyti, ar „galutiniame teisės akte“ iš tiesų įtvirtintas finansinių sąlygų mechanizmas, toks, kaip kiti Sąjungos teisėje numatyti mechanizmai. Jeigu taip, tinkamas teisinis pagrindas būtų SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas, nes tas reglamentas būtų biudžeto vykdymą reglamentuojantis teisės aktas.

137. Jeigu ne, reglamentas, kaip teigia Vengrijos vyriausybė, būtų dar viena su biudžetu susijusi teisinės valstybės apsaugos priemonė ir SESV 322 straipsnis nebūtų tinkamas jo teisinis pagrindas, o Sąjunga neturėtų kompetencijos įgyvendinti šią priemonę.

138. Laikausi nuomonės, kad Reglamento 2020/2092 tikslas – taikant sąlygų mechanizmą užtikrinti tinkamą Sąjungos biudžeto vykdymą, kai valstybėje narėje pažeidžiami teisinės valstybės principai ir dėl to kyla pavojus patikimam Sąjungos lėšų finansiniam valdymui.

139. Apskritai Reglamento 2020/2092 tikslas yra apsaugoti Sąjungos biudžetą konkrečiais atvejais, kai kyla grėsmė tinkamam jo vykdymui ir pažeidžiami teisinės valstybės principai. Taigi juo nesiekiama teisinę valstybę apsaugoti taikant sankcijų mechanizmą.

140. Šiuo požiūriu Reglamento 2020/2092 tikslas panašus į Finansinio reglamento, kurio teisinis pagrindas – SESV 322 straipsnis – nėra ginčijamas.

141. Iš tiesų Parlamentas, Taryba ir Komisija bendroje deklaracijoje, parengtoje priimant reglamentą, pareiškė ketinantys įtraukti Reglamento 2020/2092 turinį į Finansinį reglamentą, kai jis bus iš dalies pakeistas(90).

142. Kaip nurodo Taryba, Europos teisės aktų leidėjas, priimdamas teisės aktus, turi pasirinkimo diskreciją parengti teisės aktą, kad būtų užtikrintas tinkamas Sąjungos biudžeto vykdymas tais atvejais, kai pažeidžiami teisinės valstybės principai.

143. Bet kuriuo atveju tokio pasirinkimo negalima laikyti akivaizdžiai klaidingu. Teisinės valstybės principų laikymasis gali būti labai svarbus siekiant užtikrinti gerą viešųjų finansų veikimą ir tinkamą biudžetų vykdymą(91).

144. Taigi manau, kad teisės aktų leidėjas gali pasirinkti, t. y. gali sukurti finansinių sąlygų mechanizmą, siejamą su teisinės valstybės principais, ir toks pasirinkimas atitinka pirminę teisę.

2.      Reglamento 2020/2092 turinys

145. Vertinant, ar Reglamentas 2020/2092 patenka į SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją taip pat būtina išanalizuoti jo turinį.

146. Atlikus šią analizę bus galima patikrinti, ar Reglamento 2020/2092 nuostatos yra tikro finansinių sąlygų mechanizmo nuostatos (panašios į tas, kurios jau egzistuoja Sąjungos teisėje), ir taip nustatyti, ar SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas yra tinkamas šio reglamento teisinis pagrindas.

a)      Sąlygos, kuriomis priimamos priemonės vykdant Reglamente 2020/2092 numatytą procedūrą

147. Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[a]titinkamų priemonių imamasi tais atvejais, kai pagal 6 straipsnį nustatoma, kad teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas“.

148. Proceso šalys skirtingai aiškina šią nuostatą:

–      Vengrijos vyriausybė tvirtina, kad joje nustatyta trijų etapų procedūra, per kurią turi būti įrodyta, kad: a) pažeisti teisinės valstybės principai; b) kyla didelė ir pakankamai tiesioginė rizika patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai; ir c) būtina imtis proporcingų priemonių šiai rizikai pašalinti. Ji mano, kad SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas teisinis pagrindas neapima pirmojo iš šių etapų,

–      Parlamentas ir Taryba nesutinka su tokiu aiškinimu ir mano, kad procedūra susideda tik iš dviejų etapų: a) įrodymo, kad pažeisti teisinės valstybės principai ir dėl šio pažeidimo tiesiogiai kyla didelė rizika patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai; ir b) šiai rizikai pašalinti skirtų priemonių priėmimo. Taigi sąlygos taikomos tik tiems teisinės valstybės principų pažeidimams, kurie turi tiesioginį poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui ir yra tam tikro sunkumo.

149. Manau, kad pastarasis Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalies aiškinimas yra tinkamas. Finansinės sąlygos taikomos tik tiems teisinės valstybės principų pažeidimams, kurie yra pakankamai tiesiogiai susiję su biudžeto vykdymu ir kurie daro arba gali daryti didelį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai.

150. Tokią išvadą galima daryti remiantis pažodiniu aiškinimu, nes Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad teisinės valstybės principų pažeidimas būtų pakankamai tiesiogiai susijęs su biudžeto vykdymu. Tik tada galima aktyvuoti sąlygų mechanizmą, taigi Reglamentas 2020/2092 taikomas ne visiems teisinės valstybės principų pažeidimams, o tik tiems, kurie tiesiogiai susiję su biudžeto vykdymu.

151. Be to, nors Reglamento 2020/2092 2 straipsnio a punkte pateikta teisinės valstybės apibrėžtis, tai padaryta tik siekiant vartoti sąvoką „šiame reglamente“. Iš tiesų toje nuostatoje sąvokos „teisinė valstybė“ apibrėžtis yra bendra (sąvoka apibrėžiama kaip ESS 2 straipsnyje įtvirtinta Sąjungos vertybė) ir atvira, nes sąvoka siejama su toliau nuostatoje išdėstytais principais, tačiau, kartoju, jos taikymo sritis ribota, kaip ką tik pabrėžiau.

152. Reglamento 2020/2092 3 straipsnyje taip pat išvardyti tam tikri teisinės valstybės principų pažeidimo požymiai „šio reglamento tikslais“.

153. Sistemiškai aiškindamas Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalį kartu su kitais to reglamento straipsniais taip pat manau, kad finansinės sąlygos taikomos tik šiurkštiems teisinės valstybės principų pažeidimams, turintiems tiesioginį poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui.

154. Reglamento 2020/2092 3 straipsnyje išdėstyti „teisinės valstybės principų pažeidimų“ požymiai to paties reglamento 4 straipsnio 2 dalyje apima tik tas sritis, kuriose nacionalinės institucijos atlieka veiksmus, tiesiogiai susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu.

155. Pabrėžiu, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai susiję arba su konkrečia biudžeto vykdymo veikla, arba su bendrąja veikla, jeigu pastaroji apima biudžeto vykdymo veiklos kontrolę.

156. Žinoma, tam tikra Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta bendroji veikla(92), vertinama atskirai, savaime nebūtinai turi poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui, kaip tai suprantama pagal SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktą, ir nėra automatiškai susijusi su patikimu finansų valdymu(93) ar Sąjungos finansinių interesų apsauga.

157. Vis dėlto Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalyje tokią bendrąją veiklą siekiama apriboti: nustatyta, kad ji apima tik nacionalinių institucijų veiklą, susijusią su biudžeto vykdymu. Tokia veikla yra:

–      tyrimo tarnybų ir prokuratūros veiksmai, kurie šiomis aplinkybėmis taikomi tik „Sąjungos teisės pažeidim[ams], susijusi[ems] su Sąjungos biudžeto vykdymu arba Sąjungos finansinių interesų apsauga“,

–      nepriklausomų teismų atliekama veiksminga teisminė peržiūra, jeigu ji vykdoma dėl nacionalinių institucijų veiksmų ar neveikimo, kurie savo ruožtu susiję (pagal tos pačios dalies a, b ir c punktus) su Sąjungos biudžeto vykdymu (d punktas),

–      sukčiavimo, korupcijos ir kitų Sąjungos teisės pažeidimų prevencija ir sankcijos už tuos pažeidimus, kai jie (vėl) susiję su „Sąjungos biudžeto vykdymu arba Sąjungos finansinių interesų apsauga“ (e punktas).

158. Dėl paskutinės sąlygos (pateiktos h punkte), kurioje nurodytos „kitos situacijos arba institucijų elgesys“, pažymėtina, kad toms situacijoms ir elgesiui Reglamentas 2020/2092 gali būti taikomas tik tada, kai jie „susiję su patikimu Sąjungos biudžeto finansų valdymu ar Sąjungos finansinių interesų apsauga“. Taigi ta sąlyga netaikoma veiksmams, nesusijusiems su biudžeto vykdymu.

159. Manau, kad metodas, teisės aktų leidėjo taikytas siekiant nustatyti nagrinėjamo mechanizmo taikymo sritį ir sąlygas, yra tinkamas, nes pagal jį turi būti laikomasi teisinės valstybės principų, kaip horizontaliosios tinkamo biudžeto vykdymo sąlygos.

160. Šiurkštūs šių principų pažeidimai, dėl kurių galima taikyti sąlygų mechanizmą, yra pažeidimai, padaryti vykdant Sąjungos biudžetą arba bendrą valstybės institucijų veiklą, tiesiogiai susijusią su Sąjungos biudžeto vykdymu.

161. Bet kuriuo atveju Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 9 dalyje reikalaujama, kad Komisija nurodytų konkrečius motyvus ir pateiktų konkrečių įrodymų, jog padarytas šiurkštus teisinės valstybės principų pažeidimas, tiesiogiai susijęs su biudžeto vykdymu. Tik tada galima patvirtinti atitinkamas priemones prieš pažeidimą padariusią valstybę narę.

162. Remdamasis teleologiniu ir istoriniu Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalies aiškinimu taip pat darau išvadą, kad finansinės sąlygos taikomos tik tiems teisinės valstybės principų pažeidimams, kurie turi tiesioginį poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui.

163. Šiuo klausimu dar kartą pažymiu, kad naudinga atsižvelgti į teisėkūros procedūros, pagal kurią priimtas Reglamentas 2020/2092, eigą.

164. Kaip jau nurodžiau, pirminis Komisijos pasiūlymas buvo labiau orientuotas į teisinės valstybės apsaugą ir jame mažiau dėmesio skirta finansinėms mechanizmo sąlygoms. Įsikišus Tarybai, galutinis Reglamentas 2020/2092 tapo aiškesniu finansines sąlygas reglamentuojančiu dokumentu, pagal kurį teisinės valstybės principų užtikrinimas yra horizontalioji sąlyga ir valstybės šios sąlygos turi laikytis, vykdydamos biudžetą.

165. Svarbiausias teisės akto pakeitimų aspektas buvo tas, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalis papildyta reikalavimu, pagal kurį teisinės valstybės principų pažeidimas turi būti pakankamai tiesiogiai susijęs(94) su biudžeto vykdymu(95).

166. Įtraukus šį aspektą, kuris tam tikroje doktrinoje griežtai kritikuojamas(96), šiek tiek susiaurinta pirminio Komisijos pasiūlymo taikymo sritis. Galutinės redakcijos pasiūlyme finansinių sąlygų mechanizmas yra glaudžiai susietas su Sąjungos biudžeto vykdymu, kad nebūtų pažeistas ESS 7 straipsnis ir kad teisės akto teisinis pagrindas galėtų būti SESV 322 straipsnis(97).

167. Pakankamai tiesioginis ryšys užtikrina, kad sąlygų mechanizmas būtų taikomas ne visiems šiurkštiems teisinės valstybės principų pažeidimams, o tik tiems, kurie dėl savo pobūdžio yra glaudžiai susiję su biudžeto vykdymu(98). Šį ryšį Komisija turi įrodyti prieš siūlydama taisomąsias priemones, o jo įrodinėjimas nėra automatiškas, nesvarbu, koks šiurkštus būtų teisinės valstybės principų pažeidimas.

168. Reglamento 2020/2092 13 konstatuojamojoje dalyje šis ryšys akcentuojamas: pažymima, kad „yra aiškus santykis [ryšys] tarp teisinės valstybės principo laikymosi ir veiksmingo Sąjungos biudžeto vykdymo vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais“.

169. Taigi remdamasis Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalies aiškinimu taikant pažodinį, sisteminį, teleologinį ir istorinį aiškinimo kriterijus galiu teigti, kad šiame reglamente nustatytas finansinių sąlygų mechanizmas taikomas tik šiurkštiems teisinės valstybės principų pažeidimams, turintiems tiesioginį poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui. Taip suprantamo Reglamento 2020/2092 tinkamas teisinis pagrindas yra SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas.

170. Šio teiginio nepaneigia Vengrijos vyriausybės argumentas, kad Finansinio reglamento nuostatos dėl interesų konfliktų (61 straipsnis)(99) (tariamai) prieštarauja Reglamento Nr. 2020/2092 3 straipsnio b punktui, kuriame teisinės valstybės principų pažeidimo požymiu, be kita ko, laikomas nacionalinių institucijų neužtikrinimas, „kad nebūtų interesų konfliktų“.

171. Kaip pažymi Taryba, Reglamentas 2020/2092 taikomas subsidiariai, atsižvelgiant į kitų Sąjungos finansinių teisės aktų taikymą. Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mechanizmą aktyvuoja Komisija, „nebent ji mano, kad kitos Sąjungos teisės aktuose nustatytos procedūros leistų jai veiksmingiau apsaugoti Sąjungos biudžetą“(100).

172. Tai reiškia, kad Finansinio reglamento 61 straipsnyje nustatyta interesų konfliktų sprendimo procedūra taikoma konkrečiais atvejais, o Reglamente 2020/2092 numatytas mechanizmas taikomas tik tada, kai valstybės narės institucijos, dalyvaujančios vykdant Sąjungos biudžetą, veikimui kyla pavojus dėl itin didelių interesų konfliktų.

b)      Kriterijai, pagal kuriuos priimamos priemonės vykdant Reglamente 2020/2092 numatytą procedūrą

173. Vengrijos vyriausybė teigia, kad priemonės, kurias Sąjungos institucijos gali priimti taikydamos Reglamentą 2020/2092, iš tikrųjų yra sankcijos už teisinės valstybės taisyklių pažeidimą, o ne tikros Sąjungos biudžeto apsaugos „priemonės“. Dėl to SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte numatytas teisinis pagrindas yra netinkamas.

174. Tai matyti iš Reglamento 2020/2092 18 konstatuojamosios dalies ir 5 straipsnio 3 dalies, kuriose nustatyti kriterijai, skirti tokioms priemonėms koreguoti atsižvelgiant veikiau į patį pažeidimą (t. y. jo pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą, taip pat į valstybės narės „ketinimą“), o ne į Sąjungos biudžeto apsaugą.

175. Taryba ir Parlamentas atsako, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta kriterijų hierarchija, o iš kriterijų išsiskiria proporcingumas ir „teisinės valstybės principų pažeidimų faktin[is] arba galim[as] poveik[is] patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansiniams interesams“. Dėl „teisinės valstybės principų pažeidimų pobūdžio, trukmės, sunkumo ir masto“ pažymėtina, kad tai yra papildomo vertinimo veiksniai. 18 konstatuojamojoje dalyje minimas pažeidimą padariusios valstybės ketinimo kriterijus neturi norminės vertės.

176. Manau, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies ir 18 konstatuojamosios dalies turinys nevisiškai sutampa. Atrodo, kad šioje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, jog priimant priemones kriterijus, susijęs su „poveikiu patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansiniams interesams“, yra papildomas.

177. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad remiantis sisteminiu Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies aiškinimu galima daryti išvadą, jog priimant priemones visų pirma turi būti vadovaujamasi proporcingumo principu ir tuo, kad teisinės valstybės principų pažeidimai daro faktinį ar galimą poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansiniams interesams. Taip užtikrinamas priemonių pobūdis, kuris nesutampa su sankcijų, taikomų už teisinės valstybės principų pažeidimą, pobūdžiu(101).

178. Valstybės padaryto teisinės valstybės principų pažeidimo pobūdis, trukmė, sunkumas ir mastas gali tik padėti nustatyti tos valstybės veiksmų poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui.

179. Pagal šį aiškinimą Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalis patenka į SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, nes tame punkte numatytos priemonės, kartoju, yra biudžeto koregavimo priemonės, o ne sankcijos pažeidimą padariusiai valstybei narei.

180. Vengrijos vyriausybė abejoja, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio turinys („[p]riemonės turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie pažeidimai daro poveikį“) atitinka šį teisinį pagrindą. Jeigu taip būtų, tai leistų taikyti „kryžmines“ sąlygas, kurios yra platesnės apimties nei sąlygos, susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga.

181. Manau, kad proporcingumo principu grindžiamas Tarybos paaiškinimas yra įtikinamas. Aplinkybė, kad „kryžmines“ finansines sąlygas leidžiama taikyti išimties tvarka, paaiškinama tuo, kad tam tikri nacionalinių institucijų padaryti teisinės valstybės principų pažeidimai gali turėti poveikį labai įvairiems sektoriams ir būtų neproporcinga priimti taisomąsias finansines priemones visuose tuose sektoriuose. Kaip Taryba nurodė per teismo posėdį, taip pat galimi atvejai, kai teisinės valstybės principų pažeidimai paaiškėja visiškai įgyvendinus tam tikras Sąjungos išlaidų programas ir dėl šių programų neįmanoma atlikti finansinės pataisos. Tokiu atveju, siekiant užtikrinti sąlygų mechanizmo veiksmingumą, ši pataisa galėtų turėti poveikį kitoms vykdomoms išlaidų programoms(102).

182. Taip suprantamas leidimas išimties tvarka taikyti „kryžmines“ finansines sąlygas (pagal jį koregavimas gali būti taikomas ne visiems sektoriams, kuriems teisinės valstybės principų pažeidimas turi poveikį, arba ne visoms vykdomo Sąjungos biudžeto išlaidoms) reiškia, kad mechanizmo biudžetinis pobūdis nepanaikinamas, ir atitinka SESV 322 straipsnį.

c)      Kriterijai, pagal kuriuos panaikinamos priemonės vykdant Reglamente 2020/2092 nustatytą procedūrą

183. Reglamento 2020/2092 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad priemonės panaikinamos valstybės prašymu arba Komisijos pasiūlymu, kai nebetenkinamos jų priėmimo sąlygos.

184. Tai reiškia, kad norint toliau taikyti priimtas taisomąsias finansinių sąlygų priemones būtina, kad išliktų poveikis Sąjungos biudžeto vykdymui arba tokio poveikio rizika.

185. Kaip teigia Taryba, kai poveikis biudžeto vykdymui išnyksta, taisomosios priemonės panaikinamos, net jei valstybė narė ir toliau pažeidinėja teisinės valstybės principus. Europos Parlamentas per teismo posėdį nurodė, kad sankcijų atveju priemonių panaikinti negalima.

186. Taigi akivaizdu (ir iš tiesų patvirtinta), kad pagal sąlygų mechanizmą yra taikomos finansinės pataisos, o ne sankcijos už teisinės valstybės principų pažeidimą.

d)      Naudos gavėjų apsauga vykdant Reglamente 2020/2092 numatytą procedūrą

187. Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalyje(103), aiškinamoje atsižvelgiant į jo 19 konstatuojamąją dalį, nustatyta garantija galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, kuriems skirtos iš Sąjungos biudžeto finansuojamos išlaidų programos.

188. Finansinių sąlygų priemonių taikymas, kai valstybė pažeidžia teisinės valstybės principus, neturi pakenkti galutiniams lėšų gavėjams – jie ir toliau turi gauti šias lėšas. Be to, valstybė turi reguliariai teikti Komisijai ataskaitas apie tai, kaip ji vykdo šią pareigą.

189. Vengrijos vyriausybė teigia, kad tuo atveju, kai atlikta finansinė pataisa, lėšas naudos gavėjams turi išmokėti atitinkama valstybė narė ir ji tai turi padaryti iš savo biudžeto. Taigi Reglamente 2020/2092 valstybėms nustatyti įpareigojimai susiję su jų nacionaliniu biudžetu, o tokios aplinkybės nenumatyta SESV 322 straipsnyje.

190. Taryba pateikė atsakymą, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalis yra deklaratyvaus pobūdžio ir joje valstybei narei nenustatyta papildomų pareigų – pareigos yra tik tos, kurios nurodytos „taikytin[ose] konkrečių sektorių taisykl[ėse] arba finansin[ėse] taisykl[ėse]“. Iš tikrųjų toje dalyje papildomai įtvirtinta tik tvarka, pagal kurią tikrinamas sektorių taisyklėse jau numatytų pareigų vykdymas, siekiant apsaugoti Sąjungos biudžeto lėšų gavėjus tuo atveju, kai atliekamos finansinės pataisos.

191. Manau, kad Vengrijos vyriausybės argumentai turėtų būti atmesti, nes Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalyje numatyta naudos gavėjų apsauga yra tipiška ir logiška priemonė taikant pasidalijamąjį Sąjungos biudžeto lėšų valdymą.

192. Kaip nurodyta Reglamento 2020/2092 19 konstatuojamojoje dalyje, „<…> Komisijos mokėjimai valstybėms narėms taikant pasidalijamąjį valdymą yra teisiškai nepriklausomi nuo nacionalinių institucijų mokėjimų naudos gavėjams“.

193. Remiantis šia prielaida, joje daroma išvada, kad pagal Reglamentą 2020/2092 priimtos priemonės neturi įtakos „galimybei finansuoti naudos gavėjams skirtus mokėjimus laikantis mokėjimo terminų, nustatytų pagal taikytinas konkrečių sektorių ir finansines taisykles. <…> [Š]iame reglamente nustatytos pareigos galutinių gavėjų ar naudos gavėjų atžvilgiu yra taikytinos Sąjungos teisės, susijusios su finansavimo taikant pasidalijamąjį valdymą įgyvendinimu, dalis“.

194. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos mokėjimai valstybei narei ir nacionalinių valdymo institucijų mokėjimai naudos gavėjams, kuriems skirtos Sąjungos biudžeto lėšomis finansuojamos programos ir fondai, yra atsieti, logiška kaip bendrą taisyklę valstybėms nustatyti pareigą išlaikyti mokėjimus naudos gavėjams net ir tuo atveju, kai Sąjunga priima finansinę pataisą.

195. Be to, finansinė pataisa prarastų savo veiksmingumą, jei nacionalinės institucijos galėtų reikalauti, kad naudos gavėjai grąžintų gautas lėšas, arba jeigu jie negautų lėšų, kurias įsipareigota išmokėti, Sąjungos institucijoms patvirtinus biudžeto apsaugos priemonę tuo atveju, kai yra pažeisti teisinės valstybės principai, turintys įtakos biudžeto valdymui.

196. Tokiais atvejais su Sąjungos institucijų priimta finansine pataisa susijusias išlaidas turi padengti pažeidimą padariusi valstybė narė ir tos išlaidos neturi būti perkeliamos lėšų gavėjams, kurie nėra susiję su šiuo pažeidimu(104).

197. Finansinių pataisų poveikis tik tada gali būti žalingas valstybės narės fiziniams ir juridiniams asmenims, kai jie yra atsakingi už Sąjungos taisyklių, reglamentuojančių lėšų skyrimą iš jos biudžeto, pažeidimus, o tokio atvejo, kartoju, nėra įgyvendinant Reglamentą 2020/2092.

198. Priešingai, jei atsakomybė už pažeidimus tenka nacionalinėms institucijoms, būtent nacionalinės institucijos turi patirti savo veiksmų, dėl kurių imtasi taisomųjų priemonių, pasekmes(105), kaip yra įgyvendinant Reglamentą 2020/2092.

199. Tai taip pat matyti iš Reglamento dėl 2021–2027 m. struktūrinių fondų bendrųjų nuostatų 103 straipsnio, kuriame reglamentuojamos valstybių narių taikomos finansinės pataisos(106). Galutinių naudos gavėjų apsauga taip pat numatyta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013(107) 11 straipsnyje.

200. Galiausiai Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalyje galutiniams naudos gavėjams nustatyta garantija nesunkiai patenka į finansinių sąlygų mechanizmo taikymo sritį ir yra susijusi su Sąjungos biudžeto vykdymu, todėl SESV 322 straipsnis jai taikomas tinkamai.

201. Taigi manau, kad pirmasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

VI.    Antrasis ieškinio pagrindas: ESS 7 straipsnio pažeidimas ir bendras ESS 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies bei 13 straipsnio 2 dalies ir SESV 269 straipsnio pažeidimas

202. Pateikdama antrąjį ieškinio pagrindą Vengrijos vyriausybė nurodo du Sutarčių pažeidimus:

–      ESS 7 straipsnio pažeidimą,

–      SESV 269 straipsnio ir ESS 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto institucinės pusiausvyros principo pažeidimą.

203. Nurodydama (tariamą) ESS 7 straipsnio pažeidimą Vengrijos vyriausybė jį sieja su ESS 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kompetencijos suteikimo principo pažeidimu, padarytu dėl to, kad Reglamentas 2020/2092 grindžiamas netinkamu teisiniu pagrindu. Kadangi pateikiant antrąjį ieškinio pagrindą pakartoti pirmojo negaliojimo pagrindo argumentai, remiuosi dėl šių argumentų jau pateiktomis pastabomis.

A.      Antrojo ieškinio pagrindo pirma dalis: ESS 7 straipsnio pažeidimas

1.      Šalių argumentai

204. Vengrijos vyriausybė teigia, kad Reglamente 2020/2092 numatyta procedūra tik patikslina ESS 7 straipsnyje nustatytą procedūrą, o taip negali būti nei pagal šią nuostatą, nei pagal jokią kitą pirminės teisės nuostatą. Du iš trijų tos procedūros etapų sutampa su ESS 7 straipsnyje numatyto mechanizmo etapais, o sąlygos, kuriomis pradedamas taikyti šis mechanizmas, yra griežtesnės nei sąlygos, taikomos priimant priemones pagal ginčijamą reglamentą.

205. Vengrijos vyriausybė mano, kad Reglamento 2020/2092 tikslas atitinka ESS 7 straipsnio tikslą, nes reglamentu siekiama nubausti už teisinės valstybės principų pažeidimus, taikant sankcijas. Tai rodo aplinkybės, kad nėra tikro sąlygų mechanizmo; teisinės valstybės principų pažeidimai iš tiesų nepakankamai susiję su Sąjungos biudžetu; priemonės siejamos su teisinės valstybės principų pažeidimams taikomomis priemonėmis, o ne su Sąjungos biudžetu; į valstybės narės ketinimą atsižvelgiama kaip į svarbų veiksnį; priemonių panaikinimas siejamas su pažeidimų nutraukimu.

206. Parlamentas ir Taryba nepritaria šiems argumentams ir teigia, kad Reglamente 2020/2092 numatytas mechanizmas nepriklauso nuo ESS 7 straipsnyje nustatytos procedūros, juo siekiama skirtingų tikslų ir jį reglamentuoja skirtingos taisyklės. Šio mechanizmo tikslas – apsaugoti Sąjungos biudžetą, o ne taikyti sankcijas už teisinės valstybės principų pažeidimus. Priemonių priėmimo sąlygos ir jų tipologija skiriasi nuo ESS 7 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tipologijos.

2.      Vertinimas

207. Siekiant nustatyti, ar Reglamente 2020/2092 įtvirtinta procedūra atitinka ESS 7 straipsnyje numatytą procedūrą, visų pirma reikia išsiaiškinti, ar pastaroji procedūra yra vienintelis būdas, kuriuo pagal Sąjungos teisinę sistemą galima naudotis siekiant apsaugoti teisinės valstybės vertybę.

a)      ESS 7 straipsnio netaikymas išimties tvarka siekiant apsaugoti teisinės valstybės principus

208. Manau, kad pagal ESS 7 straipsnį Sąjungos teisės aktų leidėjas antrinės teisės aktuose negali nustatyti kito mechanizmo, kuris būtų analogiškas, nors jo materialiniai ir procedūriniai reikalavimai švelnesni, kurio tikslas būtų toks pat (apsaugoti teisinės valstybės principus) ir pagal kurį būtų taikomos panašios sankcijos.

209. Vis dėlto tai nereiškia, kad teisinės valstybės principai gali būti apsaugoti tik pagal ESS 7 straipsnį(108). Nėra jokių kliūčių šią apsaugą užtikrinti taikant su ESS 7 straipsniu nesusijusias priemones, jeigu jų esminės savybės skiriasi nuo tame straipsnyje numatytos priemonės savybių.

210. Kaip pabrėžia Taryba, teisinės valstybės principai turi struktūrinę reikšmę Sąjungos teisinėje sistemoje, todėl jų pažeidimas gali turėti didelės įtakos šiai sistemai(109). Dėl to Teisingumo Teismas (visų pirma savo jurisprudencijoje dėl teismų nepriklausomumo(110) ir Europos arešto orderių(111)) akcentavo ESS 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes ir pripažino, kad siekiant jas apsaugoti gali būti taikomos ne tik ESS 7 straipsnio nuostatos, bet ir antrinės teisės aktai. Jis taip pat nurodė, kad užtikrinant teisinės valstybės principų apsaugą pagrįstai pripažįstama trečiųjų valstybių teisė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo(112).

211. Dėl arešto orderių pažymėtina, kad tuo atveju, kai Europos Vadovų Taryba ir Taryba nėra priėmusios ESS 7 straipsnyje nurodytų sprendimų, tačiau nėra duomenų, patvirtinančių su išduodančiosios valstybės narės teisminės valdžios nepriklausomumu susijusius sisteminius ar bendrus trūkumus, vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti tuos orderius, jeigu yra rimtų ir pagrįstų priežasčių manyti, jog prašomą perduoti asmenį perdavus tai valstybei narei kils realus jo pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, užtikrintos Chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, pažeidimo pavojus(113).

212. Taigi akivaizdu, kad šiais atvejais Teisingumo Teismas taiko vieną iš teisinės valstybės principų, siekdamas nustatyti prašomo perduoti asmens sulaikymo ir perdavimo išimtį, nesusijusią su ESS 7 straipsnyje numatyta procedūra.

213. Panašių veiksmų imamasi užtikrinant nacionalinių teismų, atsakingų už Sąjungos teisės taikymą, nepriklausomumo apsaugą: Teisingumo Teismas šią apsaugą vėl užtikrino remdamasis teisinės valstybės vertybe(114), nors ESS 7 straipsnis nebuvo taikomas.

214. Tai, kad valstybė narė laikosi ESS 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, yra naudojimosi visomis iš Sutarčių taikymo šiai valstybei narei kylančiomis teisėmis sąlyga. Taigi valstybė narė negali pakeisti savo teisės aktų taip, kad susilpnintų teisinės valstybės vertybės, įtvirtintos, be kita ko, ESS 19 straipsnyje, apsaugą. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio jų teisės aktų, reglamentuojančių teisingumo sistemos organizavimą, regreso šios vertybės atžvilgiu, ir nepriimti teisės normų, kurios pažeistų teismų nepriklausomumą(115).

215. Šie Teisingumo Teismo jurisprudencijos dėl teisinės valstybės vertybės apsaugos pavyzdžiai rodo, kad Sąjungos institucijų teisės aktai, kuriais siekiama konkrečiose srityse reaguoti į tam tikrus šios vertybės pažeidimus, turinčius įtakos biudžeto valdymui (nebūtinai taikant ESS 7 straipsnyje numatytą mechanizmą), atitinka pirminę teisę.

216. Pabrėžiu, kad jeigu šie pažeidimai turi poveikį tam, kaip valstybės narės vykdo Sąjungos biudžetą, Sąjungos teisės aktų leidėjui nekyla jokių kliūčių priimti teisės aktą (kaip antai Reglamentą 2020/2092), kad biudžetas būtų apsaugotas; tai neprieštarauja ESS 7 straipsnio taikymui ir nereiškia, kad vengiama jį taikyti.

b)      ESS 7 straipsnyje numatytos procedūros palyginimas su Reglamente 2020/2092 nustatyta procedūra

217. Išanalizavus Reglamentą 2020/2092 galima išsiaiškinti, ar jame nustatyta procedūra atitinka tikrą finansinių sąlygų mechanizmą, identišką jau egzistuojantiems Sąjungos teisėje, ar veikiau yra sankcijų už teisinės valstybės principų pažeidimus priemonė, panaši į ESS 7 straipsnyje numatytą priemonę.

218. Šią analizę, susijusią su Reglamento 2020/2092 teisiniu pagrindu, atlikau nagrinėdamas ankstesnį panaikinimo pagrindą. Ja remdamasis darau išvadą, kad Vengrijos vyriausybės argumentai dėl sąlygų pobūdžio (ji mano, kad šiomis sąlygomis labiau siekiama kovoti su teisinės valstybės principų pažeidimais, o ne apsaugoti Sąjungos biudžetą) turi būti atmesti.

219. Dabar, baigdamas dėstyti savo pastabas, nurodysiu Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su finansinių sąlygų mechanizmų(116) ir ieškinių dėl įsipareigojimų neįvykdymo skirtumais: šių mechanizmų ir ieškinių ryšiai pagal analogiją suteikia tam tikrų vertinimo elementų, tinkamų nagrinėjamai bylai. Abi procedūros yra nepriklausomos viena nuo kitos, nes jomis siekiama skirtingų tikslų ir joms taikomos skirtingos taisyklės.

220. Iš šių skirtumų pažymėtini tokie:

–      kai ieškiniai pareikšti pagal SESV 258 straipsnį, Komisija gali nebetęsti veiksmų, jei valstybė narė nutraukė nurodytą pažeidimą, o pavyzdžiui, EŽŪOGF sąskaitų patvirtinimo procedūros atveju taip nėra: Komisija neturi diskrecijos nukrypti nuo šį naštos pasidalijimą reglamentuojančių taisyklių(117),

–      vykdydama EŽŪOGF sąskaitų patvirtinimo procedūrą Komisija turi taikyti finansinę pataisą, jeigu išlaidos, kurias prašoma finansuoti, buvo patirtos nesilaikant Sąjungos taisyklių. Taikant šią pataisą užtikrinama, kad EŽŪOGF lėšomis nebūtų finansuojamos sumos, nenaudotos tikslui, siekiamam nagrinėjamais Sąjungos teisės aktais, finansuoti, todėl pataisa nėra sankcija(118),

–      finansinės paramos, nacionalinėms priemonėms teikiamos iš Sąjungos struktūrinių fondų, sustabdymo arba sumažinimo procedūros skiriasi nuo SESV 258 straipsnyje reglamentuojamos procedūros, su kuria jos nėra susijusios. Jeigu Komisija nusprendžia nepradėti pažeidimo procedūros arba atsisakyti ją tęsti, tai nereiškia, kad ji negali sustabdyti arba sumažinti Sąjungos paramos nacionalinei priemonei, visų pirma kai neįvykdyta viena ar daugiau tokio finansavimo sąlygų.  Šiuo tikslu Komisija turi priimti sprendimą, kuriame, žinoma, atsižvelgiama į pažeidimo procedūrą, pradėtą pagal SESV 258 straipsnį, arba į tai, kad tokį pažeidimą pripažino Teisingumo Teismas(119),

–      kitaip, nei pradėjus pažeidimo procedūrą, sprendimas sustabdyti arba sumažinti Sąjungos finansavimą yra to sprendimo adresatui nepalankus teisės aktas, kurį galima užginčyti pareiškiant ieškinį Sąjungos teismuose(120).

221. Šia jurisprudencija buvo remiamasi siekiant įteisinti sąlygų nuostatas, pagal kurias Sąjungos biudžeto lėšų mokėjimas siejamas su horizontaliųjų įsipareigojimų laikymusi, pavyzdžiui, tinkamo nacionalinių lėšų valdymo ir kontrolės sistemų veikimo, padedančio patikimai valdyti Sąjungos biudžeto finansus, užtikrinimu. Ja taip pat remiamasi nagrinėjant sisteminius nacionalinių institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, veiklos trūkumus(121).

222. Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia patikrinti, ar ESS 7 straipsnyje nustatytas mechanizmas skiriasi nuo numatytojo Reglamente 2020/2092.

223. Dėl priemonių priėmimo pažymėtina, kad pagal ESS 7 straipsnį jos priimamos, jeigu konstatuota, kad valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ESS 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes. Vis dėlto Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalyje numatytas tik valstybės narės padarytas teisinės valstybės principų pažeidimas, turintis arba galintis turėti didelį ir tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba jos finansinių interesų apsaugai.

224. ESS 7 straipsnyje nustatyta riba yra griežtesnė nei Reglamente 2020/2092, nes reikalaujama, kad būtų šiurkščiai ir nuolat pažeidžiama kuri nors iš 2 straipsnyje nurodytų vertybių (ne tik teisinės valstybės principai).

225. ESS 7 straipsnyje nereikalaujama pakankamai tiesioginio ryšio su konkrečia Sąjungos teisės sritimi, kaip yra Reglamente 2020/2092 – jame reikalaujama, kad teisinės valstybės principų pažeidimas būtų susijęs su Sąjungos biudžeto vykdymu. Taigi Reglamento 2020/2092 taikymo sritis yra daug siauresnė nei ESS 7 straipsnio.

226. Kiek tai susiję su priemonių priėmimo sąlygomis, Reglamente 2020/2092 numatytas mechanizmas yra panašus į kitas finansinių sąlygų ir biudžeto vykdymo priemones, o ne į ESS 7 straipsnyje nustatytą mechanizmą. Tai, kad jis panašus į tas priemones, o ne į šį mechanizmą, matyti, pavyzdžiui, iš:

–      Finansinio reglamento, kurio 131 straipsnio 3 dalyje leidžiama sustabdyti lėšų mokėjimą, jeigu nustatoma arba būtina patikrinti, kad vykdant teisinį įsipareigojimą padaryta pažeidimų, sukčiauta arba nevykdomos pareigos, arba jeigu pažeidimai, sukčiavimas ar pareigų nevykdymas verčia abejoti asmens arba subjekto, naudojančio Sąjungos lėšas, vidaus kontrolės sistemų patikimumu ar efektyvumu arba pagrindinių sandorių teisėtumu ir tvarkingumu,

–      Reglamento dėl 2021–2027 m. struktūrinių fondų bendrųjų nuostatų, kuriose panašiai suformuluota galimybė sustabdyti mokėjimus (97 straipsnio 1 dalis) ir atlikti finansines pataisas (104 straipsnio 1 dalis).

227. Dėl Reglamente 2021/241 numatytų makroekonominių sąlygų taip pat pažymėtina, kad pagal šio reglamento 10 straipsnį yra priimamos taisomosios priemonės, „<…> jei Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį arba 11 dalį nusprendžia, kad valstybė narė nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui ištaisyti, nebent ji nustato, kad yra didelis visos Sąjungos ekonomikos nuosmukis. <…>“

228. Kalbant apie priemonių rūšis, pažymėtina, kad Reglamentas 2020/2092 vėl yra labiau susijęs su Finansiniame reglamente ir kitose Sąjungos taisyklėse nustatytais sąlygų mechanizmais, o ne su ESS 7 straipsnyje nurodyta procedūra.

229. ESS 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba gali nuspręsti sustabdyti „atitinkamos valstybės narės tam tikras [taikant Sutartis] atsirandančias teises“. Veiksmai, kurių Taryba gali imtis pagal šią dalį, yra daug platesnės apimties nei veiksmai, susiję su Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 1 dalyje numatytu Sąjungos biudžeto vykdymu(122). Pastarieji (be kita ko, programų, įsipareigojimų ir mokėjimų sustabdymas) yra tipiški veiksmai, atliekami pagal biudžeto vykdymą reglamentuojančią Sąjungos teisę.

230. Dėl priemonių atrankos kriterijų pažymėtina, kad Reglamente 2020/2092 jie iš esmės atitinka Sąjungos finansiniame reglamente nustatytus kriterijus ir yra nesusiję su ESS 7 straipsnyje numatyta procedūra (šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Taryba, priimdama priemones, atsižvelgia į galimus jų padarinius fizinių ir juridinių asmenų teisėms bei pareigoms).

231. Šiuo klausimu remiuosi Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies analize, kurią pateikiau nagrinėdamas ankstesnį ieškinio pagrindą ir kuri susijusi su proporcingumo principu, kaip priemonių koregavimo kriterijumi, taip pat tokiais kriterijais, kaip pažeidimų pobūdis, sunkumas ir dažnumas bei finansinis poveikis Sąjungos biudžetui.

232. Sąjungos finansinėse taisyklėse taip pat nustatyti tie patys kriterijai ir susiejimo su išlaidų tvarkingumu kriterijus(123). Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje numatyta makroekonominių sąlygų procedūra apima ne tik proporcingumo, bet ir kitus konkrečius socialinio ar ekonominio pobūdžio kriterijus(124).

233. Dėl priemonių panaikinimo ESS 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Taryba gali nuspręsti iš dalies pakeisti arba panaikinti pagal 3 dalį priimtas priemones, jei pasikeitė padėtis, dėl kurios jos priimtos.

234. Reglamento 2020/2092 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse taikomas panašus kriterijus, tačiau jis siejamas su teisinės valstybės principų pažeidimo poveikiu tinkamam Sąjungos biudžeto vykdymui. Tik tokiu atveju priemonės, pagal kurias taikoma finansinė pataisa, panaikinamos, jeigu valstybė narė nebevykdo tų pažeidimų(125).

235. Tokios pačios logikos laikomasi Reglamento 2021/241 10 straipsnio 6 dalyje. Sąjungos bendrosiose finansinėse taisyklėse nustatytas panašus principas siekiant panaikinti priemones tuo atveju, kai taikomas laikinas sustabdymas arba laikina finansinė pataisa(126).

236. Vadinasi, atsižvelgiant į priemonių priėmimo sąlygas, jų rūšis, atrankos kriterijus ir priemonių panaikinimo kriterijus, Reglamente 2020/2092 numatytas mechanizmas yra panašus į Sąjungos finansines taisykles ir nesusijęs su ESS 7 straipsnyje nustatyta procedūra.

237. Taigi manau, kad antrojo ieškinio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

B.      Antrojo ieškinio pagrindo antra dalis: institucinės pusiausvyros principo ir SESV 269 straipsnio pažeidimas

1.      Šalių argumentai

238. Vengrijos vyriausybė teigia, kad Reglamentas 2020/2092 pažeidžia ESS 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą institucinės pusiausvyros principą ir SESV 269 straipsnio nuostatas, susijusias su Teisingumo Teismo jurisdikcija.

239. Ji laikosi nuomonės, kad Reglamente 2020/2092 numatyta procedūra – lengvesnė, greitesnė ir veiksmingesnė nei ESS 7 straipsnyje nustatyta sankcijų už teisinės valstybės principų pažeidimus taikymo procedūra – pažeidžia institucinę pusiausvyrą, kuria grindžiama teisinė valstybė, taigi, ir ESS 13 straipsnį, taip pat daro žalą atitinkamai valstybei narei. Be to, reglamente nustatyta, kad Teisingumo Teismas vykdo neribotą kontrolę, kuri yra daug griežtesnė, nei atliekama pagal SESV 269 straipsnį.

240. Parlamentas ir Taryba su šiais argumentais nesutinka. Jie mano, kad Reglamente 2020/2092 numatyta procedūra nepažeidžia institucinės pusiausvyros principo, nes yra panaši į procedūrą, taikomą pagal kitas Sąjungos finansines taisykles. Be to, nėra priežasties SESV 269 straipsnyje nustatytą Teisingumo Teismo kontrolės apribojimą taikyti finansinių sąlygų mechanizmams.

2.      Vertinimas

241. Vengrijos vyriausybė nurodo dvi priežastis, dėl kurių Reglamentas 2020/2092 turėtų būti panaikintas: a) tai, kad sukurta sprendimų priėmimo procedūra, panaši į ESS 7 straipsnyje nustatytą procedūrą ir iškreipianti šiame straipsnyje bei ESS 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą institucinę pusiausvyrą; ir b) pagal Reglamentą 2020/2092 priimtų priemonių neribota teisminė kontrolė, kurią vykdo Teisingumo Teismas, neatitinka daug siauresnės kontrolės, numatytos SESV 269 straipsnyje.

a)      Reglamente 2020/2092 nustatyta sprendimų priėmimo procedūra, palyginti su ESS 7 straipsnyje nurodyta procedūra

242. ESS 7 straipsnyje įtvirtinta griežta sprendimų priėmimo sistema, apimanti konkrečią balsavimo tvarką(127). Procedūros skiriasi pagal tai, ar nustatytas tik pavojus, jog ESS 2 straipsnyje numatytos vertybės bus šiurkščiai pažeistos, ar toks pažeidimas padarytas.

243. Pirmuoju atveju (pažeidimo pavojus):

–      pasiūlymą teikia trečdalis valstybių narių, Europos Parlamentas arba Komisija,

–      Taryba, spręsdama keturių penktadalių savo narių balsų dauguma ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali nutarti, jog iškilo aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas vertybes. Prieš priimdama tokį nutarimą Taryba išklauso tą valstybę narę ir, spręsdama ta pačia tvarka, gali teikti jai rekomendacijas.

244. Antruoju atveju (padarytas pažeidimas):

–      Europos Vadovų Taryba, remdamasi trečdalio valstybių narių arba Europos Komisijos pasiūlymu ir gavusi Europos Parlamento pritarimą, gali vieningai nuspręsti, kad kuri nors valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia 2 straipsnyje nurodytas vertybes; prieš tai Taryba paprašo tą valstybę pateikti savo pastabas,

–      jei tokia išvada buvo padaryta, Taryba kvalifikuotąja balsų dauguma gali nuspręsti sustabdyti tam tikras taikant Sutartis atsirandančias atitinkamos valstybės narės teises. Taryba kvalifikuotąja balsų dauguma vėliau gali nuspręsti pakeisti arba panaikinti priimtas priemones, jei pasikeitė padėtis, privertusi jų imtis.

245. Taigi ESS 7 straipsnyje yra numatyti du balsavimai Taryboje, iš kurių vienas – keturių penktadalių balsų dauguma, o kitas – kvalifikuotąja balsų dauguma, taip pat dar vienas balsavimas (vienbalsis) Europos Vadovų Taryboje, tačiau atitinkama valstybė narė negali juose dalyvauti. Tai neprivaloma procedūra ir nenumatyta įvairiems jos etapams taikytinų terminų. Ji visų pirma vykdoma Taryboje, išskyrus atvejus, kai trečdalis valstybių narių, Parlamentas arba Komisija pateikia pagrįstą pasiūlymą.

246. Reglamente 2020/2092 nutolstama nuo šios sistemos; jame numatyta procedūra panaši į SESV 258 straipsnyje įtvirtintas procedūras:

–      iniciatyvos gali imtis tik Komisija ir ji jos imasi, nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog tenkinamos Reglamento 2020/2092 4 straipsnyje numatytos sąlygos,

–      Komisija nusiunčia valstybei narei „rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto faktines aplinkybes ir konkrečias priežastis, kuriomis ji grindė savo išvadas“ (6 straipsnio 1 dalis),

–      per Komisijos nurodytą terminą valstybė narė „pateikia prašomą informaciją ir gali pateikti pastabų“, kuriose „gali pasiūlyti priimti taisomąsias priemones, reaguodama į Komisijos pranešime pateiktas išvadas“ (6 straipsnis 5 dalis),

–      Komisija įvertina gautą informaciją ir valstybės narės pastabas, taip pat taisomųjų priemonių tinkamumą. Jeigu „Komisija ketina teikti pasiūlymą [Tarybai] <…>, ji prieš tai valstybei narei suteikia galimybę <…> pateikti pastabų, ypač dėl numatomų priemonių proporcingumo“ (6 straipsnio 6 ir 7 dalys),

–      jeigu Komisija neatsisako ketinimo, ji pateikia Tarybai pasiūlymą dėl įgyvendinimo sprendimo ir išdėsto konkrečias priežastis bei įrodymus, kuriais pagrįstos jos išvados (6 straipsnio 9 dalis),

–      Taryba priima sprendimą, kuriuo įgyvendinamas Komisijos pasiūlymas, arba kvalifikuotąja balsų dauguma gali šį pasiūlymą iš dalies pakeisti „ir iš dalies pakeistą tekstą priimti įgyvendinimo sprendimu“ (6 straipsnio 11 dalis).

247. Taigi Reglamente 2020/2092 numatytas parengiamasis etapas, kuriam vadovauja Komisija ir kuris apima du konsultacijų su atitinkama valstybe etapus, panašiai kaip ieškinių dėl įsipareigojimų neįvykdymo atveju. Procedūra Komisijai yra privaloma ir nustatyti visų jos etapų terminai. Taryboje vyksta balsavimas kvalifikuotąja balsų dauguma ir jame dalyvauja atitinkama valstybė.

248. Reglamente 2020/2092 numatyta procedūra, palyginti su įtvirtinta ESS 7 straipsnyje, yra ne tokia griežta ir, kaip matyti iš ką tik pateikto aprašymo, ją taikant galima lengviau priimti taisomąsias priemones.

249. Taryba teigia, kad ši procedūra atitinka institucinės pusiausvyros principą ir yra panaši į procedūrą, kuri pagal SESV 317 straipsnio antrą pastraipą ir SESV 291 straipsnio 2 dalį taikoma kitų Sąjungos biudžetą reglamentuojančių teisės aktų atveju.

250. Vis dėlto vertinant šį argumentą kyla dvi problemos, susijusios su įgyvendinimo įgaliojimų suteikimu Tarybai ir Europos Vadovų Tarybos įsikišimu išimtiniais atvejais.

251. Įgyvendinimo įgaliojimai Tarybai suteikiami dėl „pagal [Reglamentą 2020/2092] priimtų priemonių finansinio poveikio mast[o]“(128). Vis dėlto neaišku, ar toks suteikimas atitinka SESV 317 straipsnį, pagal kurį Sąjungos biudžetą, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, vykdo tik Komisija savo atsakomybe.

252. Ar teisės akte, pavyzdžiui, Reglamente 2020/2092, kurio teisinis pagrindas yra SESV 322 straipsnio 1 dalies a punktas ir kuriame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo finansinės taisyklės, Tarybai gali būti suteikti įgaliojimai įgyvendinti šias taisykles? Į šį klausimą padeda atsakyti Teisingumo Teismo jurisprudencija(129). Kaip Taryba teigė per teismo posėdį, galima atskirti biudžeto vykdymą siaurąja prasme (išlaidų įsipareigojimų vykdymas) – SESV 317 straipsnyje įgaliojimas vykdyti biudžetą suteiktas Komisijai – ir biudžeto vykdymą plačiąja prasme, kuris numatytas 322 straipsnio 1 dalies a punkte, darant nuorodą į finansines biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. Šios taisyklės yra pagrindas tolesniems Komisijos veiksmams įgyvendinant išlaidų įsipareigojimus. Dėl tų taisyklių pažymėtina, kad SESV 322 straipsnyje nėra Komisijai palankios išlygos. Taigi įgyvendinant finansines taisykles, susijusias su biudžeto priėmimu ir vykdymu, Taryba gali dalyvauti pagal SESV 291 straipsnį, jeigu toks dalyvavimas yra pagrįstas(130), kaip nagrinėjamu atveju nurodyta Reglamento 2020/2092 20 konstatuojamojoje dalyje.

253. Iš tiesų SESV 291 straipsnyje, esančiame jos skirsnyje „Sąjungos teisės aktai“, numatyta, kad:

–      pagal to straipsnio 1 dalį valstybės narės priima visas nacionalinės teisės priemones, būtinas teisiškai privalomiems Sąjungos aktams įgyvendinti,

–      pagal jo 2 dalį tuo atveju, „[k]ai teisiškai privalomi Sąjungos aktai turi būti įgyvendinti vienodomis sąlygomis, tie aktai suteikia įgyvendinimo įgaliojimus Komisijai arba tinkamai pagrįstais konkrečiais atvejais <…> – Tarybai“.

254. Šioje nuostatoje leidžiama teisės aktų įgyvendinimo įgaliojimus suteikti ir Komisijai, ir Tarybai; to nepadarius, šie įgaliojimai tenka valstybėms narėms. Vienas iš konkrečių atvejų, kai siekiant suteikti įgaliojimus Tarybai gali būti reikalaujama vienodų vykdymo sąlygų, yra susijęs su biudžeto vykdymu plačiąja prasme.

255. Kaip teigia Taryba, kitose Sąjungos finansinėse taisyklėse jai taip pat suteikiami biudžeto vykdymo įgaliojimai. Tokios taisyklės įtvirtintos Reglamento dėl 2021–2027 m. bendrųjų nuostatų 19 straipsnio 6, 7, 8, 11 ir 13 dalyse, kuriose Tarybai suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo priemones pagal jose nustatytą makroekonominių sąlygų mechanizmą. Jos taip pat įtvirtintos Reglamente 2021/241, pagal kurį:

–      „[l]aikoma, kad Taryba priėmė Komisijos pasiūlymą dėl sprendimo sustabdyti įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai Taryba, priimdama įgyvendinimo aktą, per vieną mėnesį nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo kvalifikuota balsų dauguma nusprendžia atmesti tokį pasiūlymą“ (10 straipsnio 3 dalis),

–      „Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priimdama įgyvendinimo sprendimą patvirtina valstybės narės <…> pateikto ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano <…> įvertinimą“ (20 straipsnis).

256. Taigi galima pripažinti, kad Reglamente 2020/2092 numatytas finansinių sąlygų mechanizmas atitinka vieną iš tų „tinkamai pagrįst[ų] konkreči[ų] atvej[ų]“, kuriais Tarybai gali būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai.

257. Dėl Europos Vadovų Tarybos dalyvavimo vykdant Reglamente 2020/2092 nustatytą sprendimų priėmimo procedūrą pažymėtina, kad toks dalyvavimas nurodytas tik reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje(131) ir nėra numatytas jo straipsniuose (nors buvo paminėtas 2020 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitarime). Kadangi konstatuojamosiose dalyse turi būti glaustai išdėstyti tolesnio teisės akto dėstomosios dalies (t. y. jo straipsnių) turinio motyvai, konstatuojamųjų dalių nuostatos, kurių funkcija yra platesnė už šią funkciją, neturi teisinės galios(132).

258. Toks Europos Vadovų Tarybos dalyvavimas (jis veikia kaip „avarinis stabdis“ vykdant Reglamente 2020/2092 numatytą sprendimų priėmimo procedūrą) neatitiktų pirminės teisės, jei sukeltų privalomų teisinių pasekmių(133), nes jokioje Sutarčių nuostatoje nesuteikiama tokių įgaliojimų(134).

259. Komisija pritaria Europos Vadovų Tarybos dalyvavimui, nes „politinės diskusijos nelaikomos oficialiu procedūros etapu arba Europos Vadovų Tarybos dalyvavimu biudžeto vykdymo procese, ir dėl jo mechanizmas neturėtų tapti neveiksmingas, nes nedaromas poveikis Tarybos sprendimų priėmimo galioms ir Komisijos vaidmeniui“(135).

260. Atsižvelgiant į tai ir remiantis prielaida, kad Europos Vadovų Tarybos politinis dalyvavimas nenumatytas Reglamento 2020/2092 straipsniuose ir negali trukdyti jame nustatytai sprendimų priėmimo procedūrai, Vengrijos vyriausybės prieštaravimai dėl Europos Vadovų Tarybos dalyvavimo tampa nepagrįsti.

b)      Galimas SESV 269 straipsnio pažeidimas

261. Vengrijos vyriausybė mano, kad Teisingumo Teismas vykdo visapusišką teisminę Reglamente 2020/2092 numatytų priemonių kontrolę ir gali nuspręsti dėl priimtų sprendimų esmės, o ne tik dėl „procedūrinių reikalavimų laikymosi“. Vis dėlto SESV 269 straipsnyje nurodyta, kad Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos teisės aktai, priimti pagal ESS 7 straipsnį, ginčijami tik tiek, kiek yra susiję su tais reikalavimais.

262. Šioje ieškinio pagrindo dalyje netiesiogiai daroma prielaida, kad Reglamente 2020/2092 numatytas mechanizmas iš tiesų yra toks pat kaip nustatytas ESS 7 straipsnyje. Dėl pirma nurodytų priežasčių manau, kad ši prielaida nėra teisinga, ir tai paneigia visus tolesnius Vengrijos vyriausybės argumentus.

263. Dviejų lygių teisminė kontrolė abiem atvejais (taikant SESV 263 straipsnį ir SESV 269 straipsnį) yra neginčijama, nes Teisingumo Teismas:

–      išlaiko bendrąją jurisdikciją prižiūrėti Komisijos ir Tarybos pagal Reglamentą 2020/2092 priimtų teisės aktų, dėl kurių pateiktas ieškinys dėl panaikinimo, teisėtumą. Tai visų pirma matyti iš SESV 263 straipsnio (dėl sprendimų, kuriais nustatomos taisomosios priemonės) ir SESV 265 straipsnio (dėl galimo Komisijos neveikimo vykdant procedūrą),

–      pagal SESV 269 straipsnį turi jurisdikciją nagrinėti tik procedūrinių, o ne materialinių taisyklių pažeidimą, kai ieškiniai dėl panaikinimo pareiškiami dėl Europos Vadovų Tarybos arba Tarybos priimtų teisės aktų pagal ESS 7 straipsnį.

264. Teisingumo Teismas tam tikrus ESS 7 straipsnyje nustatytos procedūros aspektus išaiškino 2021 m. birželio 3 d. Sprendime Vengrija / Parlamentas(136). Konkrečiai kalbant, jis nurodė, kad:

–      SESV 269 straipsnis taikomas tik Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos teisės aktams, priimtiems pagal ESS 7 straipsnyje numatytą procedūrą, tačiau netaikomas Parlamento rezoliucijoms, priimtoms pagal tą patį straipsnį(137),

–      šios Parlamento rezoliucijos patenka į „bendr[ąją] jurisdikcij[ą], kuri Europos Sąjungos Teisingumo Teismui suteikta pagal SESV 263 straipsnį, siekiant prižiūrėti Sąjungos institucijų aktų teisėtumą“(138),

–      kadangi pagal SESV 269 straipsnį ribojama bendroji Teisingumo Teismo jurisdikcija, šis straipsnis turi būti aiškinamas siaurai(139).

265. Visų pirma atsižvelgiant į abiejų procedūrų skirtumus nekyla jokių kliūčių tam, kad Teisingumo Teismas vykdytų visapusišką (t. y. neribotą) Komisijos ir Tarybos teisės aktų, taikomų įgyvendinant Reglamentą 2020/2092, kontrolę pagal SESV 263 straipsnį, o ne SESV 269 straipsnyje numatytą ribotesnę kontrolę, kuri išimties tvarka taikoma tik pagal ESS 7 straipsnį priimtiems teisės aktams.

266. Taigi antrojo ieškinio pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

VII. Trečiasis ieškinio pagrindas: teisinio saugumo principo pažeidimas

A.      Šalių argumentai

267. Vengrijos vyriausybė teigia, kad teisinės valstybės sąvoka, kuria grindžiamas Reglamentas 2020/2092, yra abstrakti, Sąjungos teisėje negali būti apibrėžta vienodai ir turi būti patikslinta kiekvienos valstybės narės teisinėse sistemose. Reglamento 2020/2092 2 straipsnio a punkte ši sąvoka išplėsta ir tas punktas daro neigiamą poveikį teisiniam saugumui.

268. Be to, Vengrijos vyriausybė mano, kad teisinės valstybės sąvokos „aspektai“, patikslinti Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalyje (joje pateikta tam tikrų sričių, kuriose gali būti padaryta pažeidimų, pavyzdžių), yra apibrėžti atvirai ir abstrakčiai, pažeidžiant teisinio saugumo reikalavimus.

269. Tas pats trūkumas būdingas ir kitoms Reglamento 2020/2092 nuostatoms (4 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies h punktui, 5 straipsnio 3 daliai, 6 straipsnio 3 ir 8 dalims), todėl atsiranda didelis teisinis nesaugumas.

270. Parlamentas ir Taryba nesutinka su šiais argumentais ir laikosi nuomonės, kad taikant Reglamentą 2020/2092 teisinės valstybės sąvokos apibrėžtis galioja ir atitinka teisinio saugumo principą, kaip ir likusios sąlygų mechanizmo taikymo sąlygos.

B.      Vertinimas

271. Visų pirma priminsiu, kad, kaip pažymi Teisingumo Teismas:

–      pagal teisinio saugumo principą „reikalaujama, kad, pirma, teisės normos būtų aiškios ir tikslios ir, antra, jų taikymas nuspėjamas teisės subjektams, visų pirma kai jos fiziniams asmenims ir įmonėms gali turėti neigiamų pasekmių. Konkrečiai kalbant, minėtas principas reikalauja, kad teisės norma leistų suinteresuotiesiems asmenims tiksliai sužinoti ja nustatytų pareigų apimtį, kad jie galėtų aiškiai žinoti savo teises ir pareigas ir imtis atitinkamų veiksmų“(140),

–      šis principas „itin griežtai taikomas tuomet, kai teisės aktas gali turėti finansinių pasekmių“(141),

–      „jei kyla tam tikras netikrumas dėl teisės normos prasmės ir turinio [taikymo srities], <…> reikia tik išanalizuoti, ar nagrinėjamas teisės aktas yra toks neaiškus, kad valstybė narė negali [pakankamai tiksliai] išsklaidyti galimų abejonių dėl ginčijamo reglamento turinio [taikymo srities] arba prasmės“(142),

–      teisinio saugumo principo reikalavimai „neturėtų būti aiškinami kaip reikalaujantys, kad normoje, kurioje vartojama abstrakti teisės sąvoka, būtų nurodytos įvairios konkrečios prielaidos, kurioms esant ji gali būti taikoma, kadangi visų šių prielaidų teisės aktų leidėjas negali iš anksto nustatyti“(143),

–      reikia užtikrinti teisinio saugumo reikalavimų laikymosi ir kitų viešųjų interesų pusiausvyrą(144).

272. Nors ESS 2 straipsnyje įtvirtinta teisinės valstybės, kaip Sąjungos vertybės, sąvoka yra plati, Sąjungos teisės aktų leidėjui nekyla jokių kliūčių ją patikslinti konkrečioje materialinėje srityje (pavyzdžiui, biudžeto vykdymo), siekiant nustatyti finansinių sąlygų mechanizmą.

273. Sąjungos teisinėje sistemoje teisinės valstybės sąvoka turi savarankišką reikšmę. Negalima leisti tos sąvokos ribas apibrėžti valstybių narių nacionalinėje teisėje, nes dėl to kiltų pavojus vienodam jos taikymui. Nors iki šiol teisės aktuose teisinės valstybės sąvoka nebuvo sistemingai plėtojama, tikėtina, kad nebūtų kliūčių tai daryti Sąjungos kompetencijos srityse.

274. Kaip jau minėjau, Teisingumo Teismo jurisprudencija padėjo plėtoti teisinės valstybės vertybę, kiek tai susiję su šios vertybės poveikiu veiksmingai teisminei gynybai arba teismų nepriklausomumui. Toje jurisprudencijoje suformuotomis išvadomis Sąjungos teisės aktų leidėjas gali remtis kaip gairėmis, padedančiomis teisinės valstybės vertybę apibrėžti antrinės teisės aktuose. Taip buvo Reglamento 2020/2092 atveju.

275. Atlikdamas teisėtumo kontrolę Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar Reglamento 2020/2092 2 straipsnio a punkte pateikta teisinės valstybės sąvokos apibrėžtis, taip pat pažeidimo požymiai (3 straipsnis) ir reglamente nurodyti principų pažeidimo pavyzdžiai (4 straipsnio 2 dalis) atitinka teisinio saugumo principo reikalavimus.

276. Reglamento 2020/2092 2 straipsnio a punkte pateiktą apibrėžtį sudaro trys elementai:

–      teisinė valstybė yra Sąjungos vertybė, įtvirtinta ESS 2 straipsnyje,

–      ji apima septynis teisinius principus: teisėtumo principą, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio saugumo principą; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo principą; nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos veiksmingos teisminės apsaugos, įskaitant teisę kreiptis į teismą, principą, be kita ko, kiek tai susiję su pagrindinėmis teisėmis; valdžių atskyrimo principą ir nediskriminavimo bei lygybės prieš įstatymą principą,

–      šie principai turi būti suprantami „atsižvelgiant į kitas Sąjungos vertybes ir principus, įtvirtintus [ESS] 2 straipsnyje“.

277. Šioje apibrėžtyje, kuri, kartoju, pateikta tik siekiant taikyti Reglamentą 2020/2092, pakartojama ESS 2 straipsnyje numatyta sąvoka – ji išplėtota nurodant septynis teisės aktų leidėjo įtrauktus principus. Šie principai grindžiami Teisingumo Teismo jurisprudencija ir Komisijos darbais(145), kurie savo ruožtu pagrįsti teisinės valstybės principą sudarančiais elementais, nustatytais tokių tarptautinių institucijų, kaip Venecijos komisija(146).

278. Teisinės valstybės apibrėžimas remiantis minėtais principais atitinka minimalius aiškumo, tikslumo ir nuspėjamumo reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti pagal teisinio saugumo principą. Valstybės narės pakankamai gerai žino, kokios pareigos kyla iš tų principų, juo labiau turint omenyje tai, kad dauguma šių principų suformuluoti Teisingumo Teismo jurisprudencijoje.

279. Žinoma, tie principai neišvengiamai yra abstraktūs ir teisės aktų leidėjas negali nustatyti visų atvejų, kuriais jie taikomi. Ši visoms teisės normoms, įgyvendinančioms teisės principą, būdinga aplinkybė pati savaime nepažeidžia teisinio saugumo reikalavimų. Tai, ar tie principai taikomi konkrečiu atveju, turi nustatyti aiškinimą atliekantis subjektas.

280. Reglamento 2020/2092 3 straipsnyje nurodyti tam tikri „teisinės valstybės principų pažeidimų požymiai“ (teismų nepriklausomumo pažeidimai, sankcijų už neteisėtus ar savavališkus valdžios institucijų sprendimus nebuvimas arba galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ar tų priemonių veiksmingumo ribojimas) rodo teisės aktų leidėjo pastangas palengvinti teisinės valstybės principų taikymą ir didinti teisinį saugumą.

281. Tą patį galima pasakyti apie Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalį, kurioje pateikiamas orientacinis situacijų, kai gali būti pažeisti teisinės valstybės principai, sąrašas.

282. Šiuo sąrašu siekiama apibrėžti teisinės valstybės principų pažeidimus, dėl kurių gali būti priimtos Reglamente 2020/2092 numatytos sąlygų priemonės, kai pažeidimai tiesiogiai susiję su Sąjungos biudžeto vykdymu.

283. To sąrašo h punkte nurodytos „kit[os] situacij[os] arba institucijų elges[ys], kurie yra susiję su patikimu Sąjungos biudžeto finansų valdymu ar Sąjungos finansinių interesų apsauga“. Kaip jau minėjau, logiška, kad šis punktas buvo įtrauktas, o plačios jo formuluotės poveikis teisiniam saugumui nėra didesnis nei bet kurios kitos panašios sąlygos. Tokia teisės norma neišvengiama, nes neįmanoma sudaryti išsamaus valstybių narių veiksmų, dėl kurių gali būti pažeisti teisinės valstybės principai vykdant Sąjungos biudžetą, sąrašo.

284. Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reglamentas taikomas tik Sąjungos kompetencijai priklausančioje materialinėje srityje, t. y. jos biudžeto vykdymui. Taip valstybėms narėms užtikrinamas teisinis saugumas, nes jos gali ex ante žinoti, kokios jų veiksmų „situacijos“ lemia tai, kad taikomos finansinės sąlygos dėl teisinės valstybės principų pažeidimo, susijusio tik su Sąjungos biudžeto vykdymu.

285. Manau, kad dėl to, jog Reglamento Nr. 2020/2092 4 straipsnio 2 dalyje vartojamos iš dalies neapibrėžtos sąvokos, nėra dviprasmiškumo, prieštaraujančio teisinio saugumo principo reikalavimams. Šios sąvokos plačiai vartojamos kituose Sąjungos teisės aktuose, ypač finansų srityje. Pagal Reglamentą 2020/2092 jas papildomai aiškina Komisija(147) ir Taryba, taikydamos savo administracinę praktiką; vėliau šio aiškinimo kontrolę atlieka Teisingumo Teismas.

286. Vengrijos vyriausybė, be ką tik išnagrinėtų straipsnių, nurodo ir kitus Reglamento 2020/2092 straipsnius, kurie, kaip ji mano, taip pat pažeidžia teisinio saugumo principą.

287. Pirma, ji remiasi Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatytos taisomosios priemonės tuo atveju, kai „<…> teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje daro pakankamai tiesioginį poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia didelę riziką, kad toks poveikis bus daromas“.

288. Vengrijos vyriausybė teigia, kad dėl galimybės priimti priemones kilus didelei rizikai Reglamento 2020/2092 taikymas išplečiamas – jis taikomas ir neaiškioms ar neįrodytoms situacijoms. Be to, tai suteikia teisę Komisijai siūlyti priimti savavališkas priemones, nesusijusias su Sąjungos biudžeto vykdymu, o tai prieštarauja teisinio saugumo reikalavimams.

289. Vis dėlto manau, kad šiems argumentams negalima pritarti. Tai, kad priemonės numatytos ne tik tais atvejais, kai įrodytas teisinės valstybės principų pažeidimas, tiesiogiai susijęs su Sąjungos biudžeto vykdymu, bet ir tais atvejais, kai yra didelis tokio pažeidimo pavojus, nekelia jokio teisinio nesaugumo.

290. Kaip paaiškinsiu pateikdamas atsakymą dėl ketvirtojo ieškinio pagrindo, Sąjungos finansinėse ir biudžeto nuostatose paprastai atsižvelgiama ir į jau padarytus pažeidimus, ir į didelį pavojų ar grėsmę, kad tokie pažeidimai bus padaryti.

291. Jeigu būtų pritarta Vengrijos vyriausybės argumentui, bet kurioje teisės normoje būtų sunku riziką ar grėsmę, t. y. sąvokas, kurios pačios savaime reiškia nevisiškai nuspėjamą ateitį(148), laikyti faktine aplinkybe.

292. Antra, Vengrijos vyriausybė pakartoja, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies h punkte pateikta nuoroda į „kit[as] situacij[as] arba institucijų elges[į], kurie yra susiję su patikimu Sąjungos biudžeto finansų valdymu ar Sąjungos finansinių interesų apsauga“, neatitinka teisinio saugumo principo. Jau paaiškinau, kodėl nepritariu šiam argumentui.

293. Trečia, Vengrijos vyriausybė mano, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalis pažeidžia teisinio saugumo principą, nes joje tinkamai nenurodyta taisomųjų priemonių, kurios gali būti priimtos valstybės narės atžvilgiu, rūšis ir apimtis ir neužtikrinama, kad šias priemones ir teisinės valstybės principų pažeidimą sietų tiesioginis ryšys.

294. Primenu, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalyje leidžiama priimti priemones, proporcingas „teisinės valstybės principų pažeidimų faktin[iam] arba galim[am] poveik[iui] patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui arba Sąjungos finansiniams interesams“. Siekiant patvirtinti šias priemones, turi būti įvertintas tų principų pažeidimo pobūdis, trukmė, sunkumas ir mastas.

295. Nematau jokių priežasčių, dėl kurių toks priemonių rūšies ir apimties nustatymo būdas neatitiktų teisinio saugumo principo. Kaip pažymi Parlamentas, finansinių sąlygų mechanizmo veiksmingumas pagrįstas Komisijai suteikta teise siūlyti taisomąsias priemones, atitinkančias kiekvieno atvejo ypatumus. Bet kuriuo atveju Komisija turi pagrįsti ir motyvuoti priemones, kurias siūlo Tarybai, o Teisingumo Teismas atlieka jų teisminę kontrolę.

296. Vengrijos vyriausybės pateiktas argumentas, kad pažeidimas ir taisomosios priemonės (tariamai) tiesiogiai nėra susiję, nes pagal Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį „[p]riemonės turi būti kuo labiau(149) nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie pažeidimai daro poveikį“, man (vėl) atrodo neįtikinamas.

297. Manau, kad ši nuostata visiškai atitinka teisinio saugumo principą, nes yra atvejų, kai ex ante neįmanoma numatyti, kokių atsakomųjų priemonių tinkamiausia imtis reaguojant į pažeidimus. Logiška, kad Komisija ir Taryba turi galimybę priimti taisomąsias priemones, įskaitant „kryžmines“ priemones, kaip jau minėta(150), jeigu jos tinkamai pagrindžia tas priemones ir Teisingumo Teismas vėliau atlieka jų kontrolę.

298. Ketvirta, Vengrijos vyriausybė teigia, kad Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 3 ir 8 dalys pažeidžia teisinio saugumo principą, nes jose nepakankamai tiksliai apibrėžta informacija, į kurią Komisija turi atsižvelgti, atlikdama vertinimą.

299. Vis dėlto ir šį argumentą reikia atmesti. Komisija turi įrodyti, kad buvo pažeisti teisinės valstybės principai ir kad taisomosios priemonės, kurias ji laiko tinkamomis šiems pažeidimams pašalinti, yra proporcingos. Man atrodo logiška, kad šiuo tikslu ji gali rinkti informaciją iš visų turimų šaltinių, kaip nurodyta Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 3 dalyje. Jeigu pažeidimą padariusi valstybė mano, kad ta informacija nėra tiksli, per du konsultacijų etapus ji gali ją užginčyti Komisijoje, prieš tai, kai Komisija pasiūlo priemones Tarybai.

300. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, trečiasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

VIII. Ieškinio pagrindai, susiję su įvairių Reglamento 2020/2092 nuostatų panaikinimu iš dalies

301. Ketvirtajame–devintajame ieškinio pagrinduose Vengrijos vyriausybė prašo panaikinti įvairias Reglamento 2020/2092 nuostatas ir pateikia argumentus, kurie iš esmės sutampa su kai kuriuose iš pirmųjų trijų negaliojimo pagrindų nurodytais argumentais.

302. Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad Sąjungos teisės aktą panaikinti iš dalies galima tik tuo atveju, jeigu prašomas panaikinti dalis galima atskirti nuo viso akto. Atskyrimo reikalavimas netenkinamas, jei aktą panaikinus iš dalies būtų pakeista jo esmė(151).

303. Pagal šią jurisprudenciją ketvirtasis Vengrijos vyriausybės ieškinio pagrindas, kuriuo prašoma pripažinti Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalį negaliojančia, yra nepriimtinas, nes ši nuostata atitinka paties reglamento esmę – joje nustatytos taisomųjų priemonių priėmimo sąlygos tuo atveju, kai padarytas teisinės valstybės principų pažeidimas, tiesiogiai susijęs su Sąjungos biudžeto vykdymu. Be šio straipsnio Reglamentas 2020/2092 negalėtų būti taikomas.

304. Tie patys argumentai taikomi septintajam ir aštuntajam ieškinio pagrindams; juose Vengrijos vyriausybė prašo panaikinti Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti taisomųjų priemonių priėmimo kriterijai. Finansinių sąlygų mechanizmas, pagal kurį dėl kriterijų trūkumo nebūtų galima taikyti taisomųjų priemonių, būtų nenaudingas, taigi šis straipsnis yra esminis siekiant įgyvendinti ginčijamą reglamentą.

305. Bet kuriuo atveju išnagrinėsiu visus panaikinimo iš dalies pagrindus, įskaitant tris, kuriuos laikau nepriimtinais, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad bylą reikia nagrinėti iš esmės.

A.      Ketvirtasis ieškinio pagrindas: Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalis

1.      Šalių argumentai

306. Vengrijos vyriausybė teigia, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalis pažeidžia proporcingumo ir teisinio saugumo principus, nes pagal ją galima priimti taisomąsias priemones, jeigu kyla didelė rizika patikimam Sąjungos finansų valdymui arba jos finansiniams interesams.

307. Ji priduria, kad jeigu būtų pripažinta tokia galimybė, nenumatyta kitose Sąjungos finansinėse taisyklėse, Komisija būtų atleista nuo pareigos atlikti objektyvų vertinimą siekiant įrodyti, kad teisinės valstybės principų pažeidimas susijęs su Sąjungos biudžeto vykdymu.

308. Parlamentas ir Taryba nesutinka su šiais Vengrijos vyriausybės argumentais.

2.      Vertinimas

309. Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalyje taisomąsias priemones leidžiama priimti, kai „<…> teisinės valstybės principų pažeidimai valstybėje narėje <…> [kelia didelę riziką, kad bus daromas pakankamai tiesioginis poveikis] patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai“(152).

310. Kitose Sąjungos finansinėse taisyklėse panašios priemonės numatytos ir tais atvejais, kai pažeidimai jau padaryti, ir tais atvejais, kai yra rizika, kad jie bus padaryti. Pavyzdžiui:

–      Finansinio reglamento 63 straipsnio 2 dalies antroje ir ketvirtoje pastraipose nurodytas Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamasis valdymas ir nustatyta, kad valstybės narės turi vykdyti reprezentatyviųjų arba rizika grindžiamų sandorių imčių ex ante kontrolę, įskaitant patikras vietoje. Be to, „[a]tlikdama rizikos vertinimą ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams taikomas taisykles Komisija stebi, kaip taikomos valstybėse narėse sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos. Atlikdama auditą Komisija <…> atsižvelgia į rizikos lygį, įvertintą pagal konkretiems sektoriams skirtas taisykles“,

–      Reglamento dėl 2021–2027 m. bendrųjų nuostatų 104 straipsnyje numatyta, kad „Komisija atlieka finansines pataisas, sumažindama fondų paramą programai, jei nustato, kad <…> yra didelis trūkumas, dėl kurio kilo rizika fondų paramai, kuri jau sumokėta programai“,

–      Finansiniame reglamente (135–143 straipsniuose) įtvirtinta ankstyvojo nustatymo sistema, pagal kurią draudžiama lėšas iš Sąjungos biudžeto skirti pareiškėjams ir naudos gavėjams, patekusiems į didelę riziką Sąjungos finansiniams interesams keliančias situacijas.

311. Jeigu būtų atsižvelgiama tik į jau padarytus (Sąjungos taisyklių) pažeidimus, o ne į didelę riziką, kad jie bus padaryti, tai neatitiktų patikimo Sąjungos biudžeto finansų valdymo, kurio reikalaujama SESV 317 straipsnyje. Patikimas finansų valdymas apima ne tik jau padarytų pažeidimų ištaisymą, bet ir grėsmių (jeigu jos didelės ir tikėtinos), kad tokie pažeidimai bus padaryti ir sukels nepageidaujamų finansinių pasekmių, įvertinimą.

312. Teisingumo Teismo jurisprudencijoje patvirtinta, kad didelės rizikos kriterijus taikomas siekiant valstybių narių atžvilgiu priimti finansines pataisas ar kitas Sąjungos biudžeto apsaugos priemones, jeigu tos valstybės vykdo nepakankamą kontrolę, ir nereikia įrodyti realių bei faktinių nuostolių(153).

313. Manau, kad didelės rizikos, kad bus padarytas teisinės valstybės principo pažeidimas, tiesiogiai susijęs su biudžeto vykdymu, vertinimas, kaip taisomųjų priemonių priėmimo kriterijus, Reglamente 2020/2092 yra itin svarbus, atsižvelgiant į horizontalųjį sąlygų mechanizmo pobūdį.

314. Nacionalinių institucijų visuotiniai trūkumai, susiję su teisinės valstybės principų vykdymu biudžeto srityje, patys savaime gali kelti pavojų patikimam biudžeto valdymui ir Sąjungos finansiniams interesams.

315. Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali kilti grėsmė, turinti didelį poveikį Sąjungos biudžetui arba finansiniams interesams. Taigi ši dalis atitinka proporcingumo principo reikalavimus, nes priemonės, kurių imamasi reaguojant į riziką, turi priklausyti nuo rizikos dydžio ir jos poveikio Sąjungos biudžetui arba jos finansiniams interesams. Tai patvirtinta Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalyje.

316. Priešingai, nei teigia Vengrijos vyriausybė, nėra numatyta jokios rizikos prezumpcijos, dėl kurios susilpnėtų teisinės valstybės principų pažeidimo ryšys su Sąjungos biudžeto vykdymu. Komisija niekada neatleidžiama nuo pareigos įrodyti, kad yra grėsmė ar rizika, kuri, pabrėžiu, turi būti didelė, reali ir ne vien hipotetinė.

317. Tokiomis aplinkybėmis Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalis atitinka teisinio saugumo principą, todėl ketvirtasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

B.      Penktasis ieškinio pagrindas: Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies h punktas

318. Vengrijos vyriausybės teigia, kad Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 2 dalies h punkte tiksliai neapibrėžti atvejai, kuriais gali būti padarytas teisinės valstybės principų pažeidimas. Kadangi toje nuostatoje išsamiai nenurodyta, kokios yra „kitos situacijos ir institucijų elgesys“, ji pažeidžia teisinio saugumo principą.

319. Šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas dėl priežasčių, nurodytų pateikiant atsakymą dėl trečiojo ieškinio pagrindo.

C.      Šeštasis ieškinio pagrindas: Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalies pažeidimas

1.      Šalių argumentai

320. Vengrijos vyriausybė tvirtina, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalyje suteikta teisė (iš esmės valstybės narės, dėl kurios priimtos priemonės, teisė toliau finansuoti galutinius programų naudos gavėjus):

–      neatitinka šiame reglamente įtvirtinto teisinio pagrindo, nes pareiga įgyvendinama naudojant valstybių narių biudžetų lėšas,

–      pažeidžia Sąjungos teisės nuostatas dėl biudžeto deficito, taip pat valstybių narių lygybės principą.

321. Parlamentas ir Taryba ginčija šį argumentą ir pakartoja (kaip ir dėl pirmojo ieškinio pagrindo), kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalyje nenustatyta jokių papildomų pareigų, palyginti su jau esančiomis, ir ši dalis būtina siekiant užtikrinti naudos gavėjų įgytų teisių apsaugą. Be to, Parlamentas ir Taryba pabrėžia, kad atsakomybė už biudžeto deficito tikslų pasiekimą tenka valstybei narei pagal jos pačios pasirinktus teisės aktus, nepažeidžiant pareigos laikytis Sąjungos teisės aktų (įskaitant patį Reglamentą 2020/2092).

2.      Vertinimas

322. Išvadą dėl Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 2 dalies atitikties SESV 322 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintam teisiniam pagrindui jau pateikiau nagrinėdamas pirmąjį ieškinio pagrindą.

323. Dėl šios nuostatos (ne)atitikties Sąjungos taisyklėms, susijusioms su perviršinio valdžios sektoriaus deficito kontrole, pažymiu, kad nepritariu Vengrijos vyriausybės argumentui.

324. Kiekviena valstybė narė (ypač jeigu ji nepriklauso euro zonai) turi teisę sudaryti ir kontroliuoti savo biudžetą ir jai tenka pareiga laikytis tik Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų. Reglamentu 2020/2092 nevaržoma valstybių narių laisvė laikantis tų apribojimų pačioms pasirinkti, koks turi būti valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų biudžetas.

325. Naudodamasi tokiais įgaliojimais biudžeto srityje valstybė narė neabejotinai turi padengti pagal Reglamentą 2020/2092 taikomų finansinių pataisų išlaidas, konkrečiai kalbant, išlaidas, susijusias su įpareigojimu laikytis reikalavimo toliau finansuoti galutinius programų naudos gavėjus.

326. Dėl didelių valstybių (tariamai) turimų didesnių galimybių vykdyti šią pareigą pažymėtina, kad valstybių narių lygybė nepažeidžiama – Reglamente 2020/2092 visoms valstybėms nustatyta vienoda pareiga tęsti galutinių naudos gavėjų finansavimą.

327. Be to, valstybės narės iš Sąjungos biudžeto gaunamas finansavimas paprastai siejamas su tos valstybės ekonomine įtaka ir gyventojų skaičiumi, kaip svarbiais veiksniais. Mažesnę ekonominę įtaką ir mažiau gyventojų turinčios valstybės Sąjungos programomis naudojasi proporcingai šiems aspektams. Taigi finansinės pataisos, taikomos dėl teisinės valstybės principų pažeidimo, joms turi mažesnio masto poveikį.

328. Tai, kad valstybė (neatsižvelgiant į jos ekonominę įtaką ir gyventojų skaičių) yra grynoji Sąjungos lėšų mokėtoja arba grynoji jų gavėja, šios padėties nekeičia. Logiška, kad gryniesiems Sąjungos biudžeto lėšų gavėjams finansinių sąlygų mechanizmas taikomas proporcingai dažniau nei gryniesiems mokėtojams, tačiau tai neišvengiama ir nediskriminuoja valstybių narių.

329. Vadinasi, šeštasis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

D.      Septintasis ieškinio pagrindas: Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies priešpaskutinis sakinys

330. Vengrijos vyriausybė mano, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies trečias sakinys (pagal kurį „[t]uri būti deramai atsižvelgiama į teisinės valstybės principų pažeidimų pobūdį, trukmę, sunkumą ir mastą“) neatitinka reglamento teisinio pagrindo ir ESS 7 straipsnio. Ji tvirtina, kad ši nuostata nesusijusi su Sąjungos biudžetu ar jos finansiniais interesais, be to, ji nėra pakankamai tiksli, o to reikalaujama pagal teisinio saugumo principą.

331. Tokie argumentai turi būti atmesti dėl priežasčių, nurodytų nagrinėjant pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus.

E.      Aštuntasis ieškinio pagrindas: Reglamento 2020/2029 5 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys

332. Vengrijos vyriausybė pažymi, kad Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys („[p]riemonės turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie pažeidimai daro poveikį“) neužtikrina, kad konkrečiu atveju nustatytas teisinės valstybės principų pažeidimas būtų tiesiogiai susijęs su tomis priemonėmis. Ji laikosi nuomonės, kad ši nuostata pažeidžia proporcingumo ir teisinio saugumo principus.

333. Šis pagrindas turi būti atmestas dėl nagrinėjant pirmąjį ir trečiąjį ieškinio pagrindus pateiktų argumentų.

F.      Devintasis ieškinio pagrindas: Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 3 ir 8 dalys

334. Vengrijos vyriausybė mano, kad Reglamento 2020/2092 6 straipsnio 3 ir 8 dalys (pagal jas Komisija turi atsižvelgti į „atitinkamą informaciją iš turimų šaltinių, įskaitant Sąjungos institucijų, kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų ir kitų pripažintų institucijų sprendimus, išvadas ir rekomendacijas“) pažeidžia teisinio saugumo principą, nes jose tinkamai neapibrėžtos nuorodos ir šaltiniai, kuriais reikia remtis.

335. Šis pagrindas turi būti atmestas remiantis argumentais, nurodytais nagrinėjant trečiąjį ieškinio pagrindą.

IX.    Bylinėjimosi išlaidos

336. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Parlamentas ir Taryba reikalavo priteisti iš Vengrijos bylinėjimosi išlaidas ir Vengrija pralaimėjo bylą, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

337. Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį Europos Komisija, Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Airija, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, Lenkijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

X.      Išvada

338. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui:

1)      atmesti atskirajame procesiniame klausime Tarybos pateiktą prašymą neatsižvelgti į Vengrijos ieškinio ir jo priedų (konkrečiai kalbant, A.3 priedo) ištraukas, kuriose daroma nuoroda į 2018 m. spalio 25 d. Tarybos Teisės tarnybos nuomonėje (Tarybos dokumentas Nr. 13593/18) pateiktą analizę, pakartojamas tos analizės turinys arba ji perteikiama;

2)      atmesti pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ieškinio, Vengrijos pareikšto dėl 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo, pagrindus, kuriuose ji prašo panaikinti šį reglamentą;

3)      pripažinti nepriimtinais ketvirtąjį, septintąjį ir aštuntąjį ieškinio pagrindus, taip pat penktąjį, šeštąjį ir devintąjį ieškinio pagrindus, kuriuose, nepatenkinus pirmojo reikalavimo, prašoma panaikinti Reglamento 2020/2092 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies h punktą, 5 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 3 dalies priešpaskutinį sakinį, 5 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį ir 6 straipsnio 3 bei 8 dalis;

4)      priteisti iš Vengrijos ne tik jos, bet ir Europos Parlamento bei Tarybos bylinėjimosi išlaidas;

5)      nurodyti, kad Europos Komisija, Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Airija, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, Lenkijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

1      Originalo kalba: ispanų.

2      Byloje Lenkija / Parlamentas ir Taryba (C‑157/21) Lenkijos Respublika pateikė tokį patį reikalavimą. Abiejose bylose išvadą pateikiu tą pačią dieną.

3      2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020, p. 1).

4      2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331).

5      Pagal Teisingumo Teismo statuto 16 straipsnio trečią pastraipą Vengrija paprašė bylą perduoti didžiajai kolegijai.

6      2018 m. spalio 29 d. straipsnis leidinyje Politico.

7      Tarybos nurodytas dokumentas Nr. ST 13593 2018 INIT. 1–8 punktuose pateikiama įžanga, teisinis pagrindas ir faktinės aplinkybės, tačiau nėra teisinės analizės. Šie punktai viešai skelbiami nuo 2020 m. gruodžio 18 d.: https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-13593-2018-INIT/es/pdf. Šiuo klausimu žr. 2021 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo Pech / Taryba (T‑252/19, EU:T:2021:203) 2–4 punktus.

8      Panašus prašymas buvo pateiktas Bendrajam Teismui. 2020 m. gegužės 20 d. Nutartis Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba (T‑526/19, EU:T:2020:210), dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas nagrinėjamas byloje Nord Stream 2 / Parlamentas ir Taryba (C‑348/20 P, EU:C:2021:831) (2021 m. spalio 6 d. generalinis advokatas M. Bobek priėmė išvadą šioje byloje).

9      „Bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais“.

10      2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009, p. 35). Jo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Taryba arba COREPER gali leisti panaudoti teismo procese Tarybos dokumentų, dar nepaskelbtų viešai pagal visuomenės teisę susipažinti su dokumentais reglamentuojančias nuostatas, kopiją arba jų ištrauką“.

11      5 straipsnyje nustatyta: „Kai valstybė narė perduoda prašymą Tarybai, šis prašymas tvarkomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 ir 8 straipsnius bei atitinkamas šio priedo nuostatas. Tuo atveju, kai yra visiškai arba iš dalies atsisakoma suteikti galimybę susipažinti su dokumentu, pareiškėjui pranešama, kad pakartotinis prašymas turi būti adresuojamas tiesiogiai Tarybai“.

12      2018 m. kovo 10 d. Tarybos pranešimas dėl Tarybos viduje platinamų dokumentų tvarkymo (https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-7695-2018-INIT/lt/pdf).

13      20 punkte nurodyta: „Žyma „LIMITE“ pažymėti dokumentai negali būti skelbiami viešai, išskyrus atvejus, kai sprendimą šiuo klausimu priėmė tinkamai įgalioti Tarybos pareigūnai, valstybės narės nacionalinės administracijos įstaiga (žr. 21 punktą) arba, kai aktualu, Taryba, laik[ydamiesi] Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 ir Tarybos darbo tvarkos taisyklių“.

      21 punkte nustatyta: „Kitos ES institucijos ar įstaigos (ne Tarybos) darbuotojai patys negali nuspręsti viešai paskelbti žyma „LIMITE“ pažymėtų dokumentų prieš tai nepasikonsultavę su Tarybos Generaliniu sekretoriatu (TGS). Valstybės narės nacionalinės administracijos įstaigos darbuotojai prieš priimdami tokį sprendimą konsultuosis su Tarybos Generaliniu sekretoriatu, išskyrus atvejus, kai yra aišku, kad dokumentą galima skelbti viešai remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 5 straipsniu“.

      22 punkte numatyta: „Žyma „LIMITE“ pažymėtų dokumentų turinys gali būti skelbiamas tik Tarybos patvirtintose ar saugios prieigos priemones naudojančiose saugiose interneto tinklavietėse arba internetinėse platformose (pvz., Delegatų portale)“.

14      2020 m. sausio 31 d. Sprendimo Slovėnija / Kroatija (C‑457/18, EU:C:2020:65; toliau – Sprendimas Slovėnija / Kroatija) 67 punktas ir 2019 m. gegužės 14 d. Nutarties Vengrija / Parlamentas (C‑650/18, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:438; toliau – Nutartis Vengrija / Parlamentas) 9, 12 ir 13 punktai.

15      Sprendimo Slovėnija / Kroatija 66 punktas ir jame nurodytos Nutarties Vengrija / Parlamentas 8 ir 9 punktai.

16      2008 m. liepos 1 d. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba (C‑39/05 P ir C‑52/05 P, EU:C:2008:374; toliau – Sprendimas Švedija ir Turco / Taryba) 42 punktas.

17      Ten pat, 36 punktas.

18      Šiuo klausimu žr. Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba 38–44 punktus; 2014 m. liepos 3 d. Sprendimo Taryba / in’t Veld (C‑350/12 P, EU:C:2014:2039) 96 punktą ir Nutarties Vengrija / Parlamentas 11 punktą.

19      2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo (C‑57/16 P, EU:C:2018:660) 73–75 punktai ir Nutarties Vengrija / Parlamentas 13 punktas.

20      Sprendimo Slovėnija / Kroatija 70 punktas.

21      Nutarties Vengrija / Parlamentas 14 punktas ir Sprendimo Slovėnija / Kroatija 68 punktas.

22      Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba 54 punktas.

23      Ten pat, 59 punktas.

24      Ten pat, 62–66 punktai.

25      Ten pat, 68 ir 69 punktai.

26      Vienas iš tokių Tarybos sprendimų dėl atsisakymo leisti susipažinti yra tas, kurį Bendrasis Teismas panaikino 2021 m. balandžio 21 d. Sprendimu Pech / Taryba (T‑252/19, EU:T:2021:203).

27      Nutarties Vengrija / Parlamentas 14 punktas ir Sprendimo Slovėnija / Kroatija 68 punktas. Be to, kaip paaiškinau, Tarybos darbo tvarkos taisyklėse ir bendrosiose gairėse dėl galimybės susipažinti su jos dokumentais daroma nuoroda į Reglamentą Nr. 1049/2001.

28      Šios išvados 38 punktas.

29      Per teismo posėdį Taryba neturėjo pateikti pozicijos dėl Teisės tarnybos nuomonės.

30      Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba 67 punktas.

31      Ten pat, 59 punktas. Tame pačiame punkte priduriama: „Todėl būtent informacijos ir diskusijų trūkumas gali piliečiams sukelti abejonių ne vien dėl konkretaus akto teisėtumo, bet ir dėl viso sprendimų priėmimo [proceso] legitimumo“.

32      Sprendimo Švedija ir Turco / Taryba 68 ir 71 punktai.

33      Ten pat, 57 punktas.

34      Ten pat, 69 punktas.

35      Ten pat, 64 punktas.

36      Žr. Louis, J.-V. „Respect de l’État de droit et protection des finances de l’Union“, Cahiers de droit européen, 2020, Nr. 1, p. 3–20; Baraggia, A. ir Bonelli, M. „Linking Money to Values: the new Rule of Law Regulation and its constitutional challenges“, German Law Journal, paskelbta spaudoje.

37      Komisijos duomenimis (juos galima rasti adresu https://cohesiondata.ec.europa.eu/countries/HU), Vengrija yra viena iš daugiausia Sąjungos struktūrinių fondų lėšų vienam gyventojui gaunančių šalių: 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) jai skirta 25 424 713 942 EUR (2 532 EUR vienam gyventojui), o didelę dalį šalies viešųjų investicijų sudaro Sąjungos bendrai finansuojamos investicijos. Komisijos duomenimis (juos galima rasti adresu https://cohesiondata.ec.europa.eu/countries/PL), Lenkijos Respublika yra viena iš pagrindinių Sąjungos struktūrinių fondų paramos gavėjų, nes pagal 2014–2020 m. DFP ji gavo 89 990 274 817 EUR (2 262 EUR vienam gyventojui).

38      2014 m. kovo 11 d. Dokumentas COM(2014) 158 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“.

39      2014 m. gegužės 27 d. Tarybos teisės tarnybos nuomonėje Nr. 10296/14 šis Komisijos komunikatas kritikuojamas ir pažymima, kad veiksmų, susijusių su teisinės valstybės principo laikymusi, institucijos gali imtis tik vykdydamos ESS 7 straipsnyje nustatytą procedūrą arba esant kitai konkrečiai materialinei kompetencijai.

40      2019 m. balandžio 3 d. Dokumentas COM(2019) 163 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai „Tolesnis teisinės valstybės stiprinimas Sąjungoje. Esama padėtis ir galimi tolesni veiksmai“; 2019 m. liepos 17 d. Dokumentas COM(2019) 343 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Teisinės valstybės principo stiprinimas Sąjungoje. Veiksmų planas“.

41      Dėl 2020 ir 2021 m. žr. 2020 m. rugsėjo 30 d. Dokumentą COM(2020) 580 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“; taip pat 2021 m. liepos 20 d. Dokumentą COM(2021) 700 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2021 m. Teisinės valstybės principo taikymo ataskaita. Teisinės valstybės padėtis Europos Sąjungoje“.

42      2018 m. gegužės 2 d. Dokumentas COM(2018) 324 final. Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų.

43      Žr. Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2018 dėl 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (OL C 291, 2018, p. 1).

44      2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvados, Dokumento Nr. EUCO 10/20 priedo 22 ir 23 punktai.

45      Žr. Rubio, E. Rule of Law Conditionality – what could an acceptable compromise look like?, Institut Jacques Delors Policy Brief, 2020 m. spalio mėn.; Dimitrovs, A., ir Droste, H. „Conditionality Mechanism: What’s In It?“, VerfBlog, 2020 12 30, https://verfassungsblog.de/conditionality-mechanism-whats-in-it/.

46      Dokumento Nr. EUCO 22/20 2 punktas, 2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvados. Šių išvadų kritiką žr. Beramdane, A. „Conditionnalité budgétaire ou conditionnalité de l’État de droit?“, Revue du droit de l’Union européenne, 2021, Nr. 1, p. 155; Scheppele, K. L., Pech, L. ir Platon, S. „Compromising the Rule of Law while Compromising on the Rule of Law“, VerfBlog, 2020/12/13, https://verfassungsblog.de/compromising-the-rule-of-law-while-compromising-on-the-rule-of-law/; Alemanno, A. ir Chamon, M. „To Save the Rule of Law you Must Apparently Break It“, VerfBlog, 2020 12 11, https://verfassungsblog.de/to-save-the-rule-of-law-you-must-apparently-break-it/; šie autoriai mano, kad Europos Vadovų Taryba veikė ultra vires.

47      Išsamią analizę žr. Editorial Comments, „Compromising (on) the general conditionality mechanism and the rule of law“, Common Market Law Review, 2021, Nr. 2, p. 267–284.

48      Šis teiginys atitinka reglamento, kaip biudžeto sąlygų priemonės, kuri skiriasi nuo teisinės valstybės apsaugos mechanizmo, sampratą.

49      Parlamentas nepritarė šiam kompromisui ir kritikavo Komisiją už tai, kad ji pripažino, kad reikia parengti Reglamento 2020/2092 įgyvendinimo gaires, ir jų priėmimą susiejo su Teisingumo Teismo sprendimu, priimtu nagrinėjant galimus ieškinius dėl to reglamento panaikinimo. Žr. 2021 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo taikymo gairių parengimo (2021/2071(INI)). 2021 m. spalio mėn. gairės dar nebuvo priimtos, todėl reglamento įgyvendinimas de facto yra sustabdytas.

50      Dėl pastarojo teiginio žr. šios išvados 53 išnašą.

51      2020 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos, Tarpinstitucinio susitarimo, ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir Reglamento dėl teisinės valstybės principo (2020/2923(RSP), visų pirma 4 punktas.

52      2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433 I, 2020, p. 23), 7 konstatuojamoji dalis. Taip pat žr. Reglamento 2021/241 8 straipsnį.

53      Kaip nustatyta Reglamento 2020/2092 15 konstatuojamojoje dalyje, „teisinės valstybės principų pažeidimai, kurie daro poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali padaryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams. Tai pasakytina apie atskirus teisinės valstybės principų pažeidimus, o dar labiau – apie plačiai paplitusius pažeidimus arba pažeidimus dėl pasikartojančios valdžios institucijų praktikos ar neveikimo arba dėl tokių institucijų patvirtintų bendro pobūdžio priemonių“. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad yra nesutapimų: pagal 2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas „[r]eglamentas nėra susijęs su visuotiniais trūkumais“. Šis teiginys neatitinka tos konstatuojamosios dalies nuostatų, todėl negali turėti poveikio Reglamento 2020/2092 aiškinimui.

54      2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento pirmininkas paprašė Europos Parlamento Teisės tarnybos parengti ieškinį prieš Europos Komisiją dėl Reglamento 2020/2092 neįgyvendinimo. Šis prašymas yra Teisingumo Teisme nagrinėjamo ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo (C‑657/21, Europos Parlamentas / Komisija) pagrindas.

55      2021–2027 m. DFP atveju tai yra 2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020, p. 1).

56      Žr. Lenaerts, K. ir Adam, S. „La solidarité, valeur commune aux États membres et principe fédératif de l’Union européenne“, Cahiers de droit européen, 2021, Nr. 2, p. 307–417.

57      2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020, p. 11).

58      Šia priemone Komisijai suteikiami įgaliojimai išimties tvarka Sąjungos vardu kapitalo rinkose laikinai pasiskolinti iki 750 mlrd. EUR, iš kurių ne daugiau kaip 360 mlrd. EUR bus panaudota paskoloms teikti ir ne daugiau kaip 390 mlrd. EUR – išlaidoms finansuoti, abiem atvejais siekiant vienintelio tikslo, t. y. reaguoti į COVID-19 krizės padarinius. Kaip jau nurodžiau savo 2021 m. kovo 18 d. išvados byloje Vokietija / Lenkija (C‑848/19, EU:C:2021:218) 43 išnašoje, tai yra didžiausios kada nors Sąjungos istorijoje parodytos solidarumo pastangos.

59      SESV 310 straipsnio 5 dalyje pakartojama, kad „[b]iudžetas vykdomas laikantis patikimo finansų valdymo principo. Siekdamos užtikrinti, kad biudžeto asignavimai būtų naudojami pagal šį principą, valstybės narės bendradarbiauja su Sąjunga“.

60      2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1) (toliau – Finansinis reglamentas).

61      Finansinio reglamento 63 straipsnyje nurodyta: „Kai Komisija vykdo biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą, su biudžeto vykdymu susijusios užduotys deleguojamos valstybėms narėms. Komisija ir valstybės narės laikosi patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo principų ir, valdydamos Sąjungos lėšas, užtikrina Sąjungos veiksmo matomumą. Tuo tikslu Komisija ir valstybės narės vykdo savo atitinkamas kontrolės ir audito pareigas ir prisiima iš to [kylančią] atsakomybę, nustatytą šiame reglamente. Papildomos nuostatos nustatomos konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse“.

62      Jungtinėse Amerikos Valstijose federalinės institucijos, palaikydamos santykius su federalinėmis valstijomis ir vietos valdžios institucijomis, taikė finansines sąlygas siekdamos federalinio biudžeto lėšas skirti tik tuo atveju, jeigu, be kita ko, laikomasi draudimo vykdyti rasinę segregaciją švietimo srityje ir darbo vietose, įvestas minimalusis darbo užmokestis, įsteigta nepriklausoma valstijos valdžios administracija arba nustatytas didžiausias leistinas greitis greitkeliuose visoje šalyje. Šių federalinių finansinių sąlygų pagrindas yra JAV Konstitucijos I straipsnio 8 skirsnio 1 sąlyga (The Spending Clause of the Constitution), kurioje Kongresui suteikiami įgaliojimai „to lay and collect Taxes, <…> to <…> provide for the <…> general Welfare of the United States“. JAV Aukščiausiasis Teismas tokių sąlygų taikymo reikalavimus nustatė, be kita ko, sprendimuose South Dakota prieš Dole, 483 U.S. 203 (1987), ir NFIB prieš Sebelius, 567 U.S. 519 (2012). Žr. Yeh, Brian T. The Federal Government’s Authority to Impose Conditions on Grant Funds, Congressional Research Servicese, 2017, https://sgp.fas.org/crs/misc/R44797.pdf; ir Margulies, P. „Deconstructing Sanctuary Cities: The Legality of Federal Grant Conditions That Require State and Local Cooperation on Immigration Enforcement“, Wash. & Lee L. Rev. 2018, p. 1507.

63      Žr. Viță, V. „Revisiting the Dominant Discourse on Conditionality in the EU: The Case of ES Spending Conditionality“, Cambridge Yearbook of European Legal Studies, 2017, p. 116–143.

64      Žr. Viță, V. Conditionalities in Cohesion Policy, Research for REGI Committee, European Parliament, Policy Department for Structural and Cohesion Policies, Briuselis, 2018.

65      2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021, p. 159; toliau – Reglamentas dėl 2021–2027 m. bendrųjų nuostatų). Šiame reglamente sugriežtinti sąlygų mechanizmai, kurie dėl 2014–2020 m. DFP jau numatyti 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320).

66      Be to, IV priede pateiktos „teminės reikiamos sąlygos, taikytinos ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondui <…>“.

67      2009 m. lapkričio 26 d. Sprendimas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010, p. 35).

68      2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011, p. 25).

69      2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas, įsteigiantis bendrą vidutinės trukmės finansinės paramos mechanizmą valstybių narių mokėjimo balansams (OL L 53, 2002, p. 1).

70      2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl euro zonos valstybių narių, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų arba kurioms tokie sunkumai gresia, ekonominės ir biudžeto priežiūros griežtinimo (OL L 140, 2013, p. 1).

71      2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021, p. 17).

72      2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo sukuriama sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (OL L 251, 2021, p. 48).

73      2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl paskolų viešajam sektoriui priemonės pagal Teisingos pertvarkos mechanizmą (OL L 274, 2021, p. 1).

74      2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608).

75      Pavyzdžiui, jei valstybė narė laikosi makroekonominio balanso reikalavimų, ji gali gauti išmokas iš struktūrinių fondų, kaip antai ERPF ar ESF.

76      Reglamento 2020/2092 6 konstatuojamoji dalis.

77      Galima paminėti, kad jurisprudencija dėl aplinkos srities sąlygų, taikomų ūkininkams skiriamoms tiesioginėms išmokoms, apima, be kita ko, 2021 m. sausio 27 d. Sprendimo De Ruiter (C‑361/19, EU:C:2021:71) 31–41 punktus ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Teglgaard ir Fløjstrupgård (C‑239/17, EU:C:2018:597) 42 ir paskesnius punktus. 2018 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimo Argo Kalda Mardi talu (C‑435/17, EU:C:2018:637) 39 punkte nurodyta: „Reglamento Nr. 1306/2013 93 straipsnyje nustatyta, kad kompleksinės paramos taisyklės, už kurių nesilaikymą, kaip numatyta minėto reglamento 91 straipsnyje, skiriama administracinė nuobauda, apima geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartus. Šie standartai nustatyti nacionaliniu lygiu, kaip išdėstyta to paties reglamento II priede, ir yra susiję, be kita ko, su aplinkos sritimi“.

78      2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo (C‑370/12, EU:C:2012:756) 69 punkte numatyta: „<…> griežtomis sąlygomis, kurios pagal SESV 136 straipsnio 3 dalį – nuostatą, su kuria susijusi ESV sutarties peržiūra – taikomos stabilumo mechanizmo teikiamai finansinei pagalbai, siekiama užtikrinti, kad šiam mechanizmui veikiant [būtų] laikomasi Sąjungos teisės, įskaitant priemones, kurių ėmėsi [kurias priėmė] Sąjunga valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo srityje“.

79      2012 m. vasario 2 d. Briuselyje sudaryta Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartis tarp Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Suomijos Respublikos.

80      2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Pringle (C‑370/12, EU:C:2012:756) 111 ir 112 punktai. 154–156 punktai susiję su Komisijos veiksmais pagal ESM sutartį, vykdomais siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi su finansine pagalba susijusių sąlygų. Tokios pačios nuorodos pateiktos 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Mallis ir Malli / Komisija ir ECB (C‑105/15 P, EU:C:2016:702) 54 punkte.

81      Siekdamas išvengti pasikartojimų toliau laikysiu neginčijama poziciją, kad teismo posėdyje dalyvavusios valstybės (žinoma, išskyrus Vengriją ir Lenkijos Respubliką), taip pat Komisija pritaria Parlamento ir Tarybos argumentams.

82      2020 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Lenkija / Parlamentas ir Taryba (C‑626/18, EU:C:2020:1000) 43–47 punktai; 2020 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas ir Taryba (C‑620/128, EU:C:2020:1001) 38–42 punktai ir 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimas Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba (C‑482/17, EU:C:2019:1035).

83      2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Čekijos Respublika / Parlamentas ir Taryba (C‑482/17, EU:C:2019:1035) 31 punktas.

84      Ten pat, 32 punktas.

85      Ten pat, 38 punktas.

86      „[P]atikimą finansų valdymą valstybės narės gali užtikrinti tik tuo atveju, jeigu valdžios institucijos veikia laikydamosi teisės, jeigu pažeidimus[sukčiavimo atvejus], įskaitant mokestinį sukčiavimą, mokesčių slėpimą, korupciją, interesų konfliktus ar kitus teisės pažeidimus, tyrimų tarnybos ir prokuratūros nagrinėja veiksmingai ir jeigu nepriklausomi teismai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali veiksmingai atlikti valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų teisminę peržiūrą.“

87      „[T]eisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas turėtų būti užtikrinami visada, o tyrimų tarnyboms ir prokuratūroms turėtų būti sudarytos sąlygos tinkamai vykdyti savo funkcijas. Teisminėms institucijoms, tyrimų tarnyboms ir prokuratūroms turėtų būti suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir nustatytos procedūros, kad jos galėtų veikti veiksmingai ir visapusiškai gerbdamos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, be kita ko, gerbdamos teises į gynybą. Galutiniai sprendimai turėtų būti įgyvendinami veiksmingai. Tos sąlygos yra būtinos kaip minimali garantija, kad valdžios institucijos nepriimtų neteisėtų ir savavališkų sprendimų, kurie galėtų pakenkti Sąjungos finansiniams interesams“.

88      Žr. Martín Rodríguez, P. El Estado de Derecho en la Unión Europea, Marcial Pons, Madridas, 2021, p. 131; autorius mano, kad „SESV 322 straipsnis yra daugiau nei pakankamas teisinis pagrindas siekiant nustatyti šias [finansines] sąlygas, kurios, be kita ko, jau egzistavo, atsižvelgiant į konkretų esminį teisinės valstybės principų turinį <…>“.

89      Europos teisinės valstybės apsaugos mechanizmas, ES teisingumo rezultatų suvestinė, pažeidimo procedūra ir ESS 7 straipsnyje numatyta procedūra.

90      Ši bendra deklaracija suformuluota taip: „Nedarydami poveikio Komisijos iniciatyvos teisei, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria apsvarstyti galimybę šio reglamento turinį įtraukti į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (Finansinį reglamentą), kai bus atliekama kita jo peržiūra“. Žr. jos tekstą, pridėtą prie 2020 m. gruodžio 14 d. Dokumento COM/2020/843 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 6 dalį dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo priėmimo.

91      Šiuo klausimu žr. Audito Rūmų nuomonės Nr. 1/2018 dėl 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (OL C 291, 2018, p. 1) 10 ir 11 punktus.

92      Minima c punkte („tinkamas tyrimų tarnybų ir prokuratūrų veikimas“), d punkte („nepriklausomų teismų atliekama veiksminga <…> teisminė peržiūra“) ir e punkte („sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, <…> prevencija ir sankcijų už juos taikymas“).

93      Pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 59 punktą „patikimas finansų valdymas“ reiškia „biudžeto vykdym[ą] laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų“.

94      2014 m. lapkričio 6 d. Sprendimo Italija / Komisija (C‑385/13 P, EU:C:2014:2350) 68 ir 69 punktuose numatyta, kad tariamas Sąjungos teisės pažeidimas, padarytas pagalbą gaunančios valstybės narės, turi būti pakankamai tiesiogiai susijęs su priemone, kuriai prašoma skirti finansavimą; toks ryšys leidžia Komisijai nurodyti sustabdyti valstybei narei skirtus mokėjimus iš struktūrinių fondų.

95      P. Martín Rodríguez (op. cit., p. 133) taip pat pabrėžia, kad svarbiausias Reglamento 2020/2092 aiškinimo kriterijus yra „pakankamai tiesioginio“ poveikio reikalavimas.

96      European Papers, 2020, Nr. 5, p. 1101–1104; jo redakcinėje skiltyje Komisijai keliamas reikalavimas įrodyti, kad teisinės valstybės principų pažeidimas susijęs tik su Sąjungos finansinių interesų apsauga, laikomas probatio diabolica. Joje priduriama, kad dėl šio reikalavimo „will presumably render inoperative the conditionality mechanism“ ir kad Reglamentas 2020/2092 „appears to be doomed to fail“, jeigu jis bus taikomas tik valstybių veiksmams, darantiems poveikį patikimam Sąjungos biudžeto finansų valdymui.

97      2020 m. gruodžio 10 ir 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 2 dalies e punkte dar kartą patvirtinta, kad „priežastinis ryšys tarp tokių pažeidimų ir neigiamų pasekmių Sąjungos finansiniams interesams turės būti pakankamai tiesioginis ir tinkamai nustatytas. Tam, kad mechanizmas būtų pradėtas taikyti, nepakanka vien konstatuoti, kad pažeidžiamas teisinės valstybės principas“.

98      2020 m. gruodžio 10 ir 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 2 dalies h punkte pateikta platesnės apimties nuostata nei reglamente, nes pažymima, kad, „[k]ai tokia informacija ir išvados [kuriomis Komisija grindžia savo vertinimą], nepriklausomai nuo jų kilmės, naudojamos reglamento tikslais, Komisija užtikrins, kad [dėl] jų aktualumo ir naudojimo b[ūtų] nuspręsta tik atsižvelgiant į reglamento tikslą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus“.

99      Finansinio reglamento 61 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „1 dalies tikslais interesų konflikto esama tais atvejais, kai dėl priežasčių, susijusių su šeima, emociniu gyvenimu, politinėmis ar nacionalinėmis pažiūromis, ekonominiais interesais arba kitais tiesioginiais ar netiesioginiais asmeniniais interesais, kyla pavojus, kad finansų pareigūnas arba kitas asmuo, kaip nurodyta 1 dalyje, nebegalės nešališkai ir objektyviai vykdyti savo funkcijų“.

100      2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų 2 dalies d punkte nurodyta, kad „[t]aikant šį mechanizmą bus atsižvelgiama į jo papildomąjį pobūdį. Galimybė taikyti priemones pagal šį mechanizmą bus svarstoma tik tais atvejais, jeigu Sąjungos teisėje, įskaitant Reglamentą dėl bendrųjų taisyklių, Finansinį reglamentą arba pažeidimo nagrinėjimo procedūras pagal Sutartį, nustatytos kitos procedūros neleistų veiksmingiau apsaugoti Sąjungos biudžetą“.

101      Pagal analogiją žr. Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią „<…> pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė“ (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs (C‑743/18, EU:C:2020:767) 64 punktas ir 2016 m. gegužės 26 d. Sprendimo Județul Neamț ir Județul Bacău (C‑260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360) 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

102      Jeigu Teisingumo Teismas šiam požiūriui nepritartų dėl to, kad yra silpnas ryšys su teisinės valstybės principų pažeidimu, jis turėtų panaikinti tik Reglamento 2020/2092 5 straipsnio 3 dalyje in fine pateiktus žodžius „kuo labiau“ (jie nėra esminiai), taigi ta dalis būtų suformuluota tik taip: „Priemonės turi būti nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie pažeidimai daro poveikį“.

103      Žr. jos formuluotę, pateiktą šios išvados 11 punkte.

104      Gindama naudos gavėjus Taryba teigia, kad jų įgytos teisės ir teisėti lūkesčiai turi būti apsaugoti, taip pat turi būti laikomasi principo, pagal kurį atsakas į pareigos pažeidimą negali lemti kito pažeidimo.

105      Dėl ERPF lėšų valdymo Teisingumo Teismas pažymėjo, kad taip turi būti net ir tais atvejais, kai sumų susigrąžinti neįmanoma „<…> dėl šios valstybės narės klaidos ar aplaidumo“ (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs (C‑743/18, EU:C:2020:767) 71 punktas).

106      Dėl ankstesnių teisės aktų ir jurisprudencijos, susijusios su finansinėmis pataisomis, žr. Guillem Carrau, J. „Las correcciones financieras en materia de fondos estructurales“, Revista Aragonesa de Administración Pública, 2018, Nr. 51, p. 281–319.

107      2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013, p. 549). 11 straipsnyje nustatyta: „Jei Sąjungos teisėje aiškiai nenurodyta kitaip, išmokos, susijusios su šiame reglamente numatytu finansavimu, paramos gavėjams išmokamos viso dydžio“.

108      Šiuo klausimu žr. Martín Rodríguez, P., op.cit., p. 99–101.

109      Žr. Rossi, L. S. „La valeur juridique des valeurs. L’article 2 TUE: relations avec d’autres dispositions de droit primaire de l’UE et remèdes juridictionnels“, Revue trimestrielle de droit européen, 2020, Nr. 3, p. 639–657.

110      Teisingumo Teismas pažymi, kad „Sąjunga vienija valstybes, laisvai ir savanoriškai pripažįstančias ESS 2 straipsnyje nurodytas bendras vertybes, gerbiančias šias vertybes ir įsipareigojusias jas puoselėti. Konkrečiau kalbant, iš ESS 2 straipsnio aišku, kad Sąjunga grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip teisinė valstybė, kurios yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje, be kita ko, vyrauja teisingumas. Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad valstybių narių ir, be kita ko, jų teismų tarpusavio pasitikėjimas grindžiamas esmine prielaida, kad, kaip nurodyta ESS 2 straipsnyje, valstybės narės dalijasi daugeliu bendrų vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga“ (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų drausminė tvarka) (C‑791/19, EU:C:2021:596) 50 punktą; 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas) (C‑619/18, EU:C:2019:531) 42 ir 43 punktus ir 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393) 160 punktą).

111      2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiosios teisminės institucijos nepriklausomumas) (C‑354/20 PPU ir C‑412/20 PPU, EU:C:2020:1033) 57 ir 58 punktai ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai) (C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586) 71 ir 72 punktai. Teisingumo Teismas teisinės valstybės principų apsaugą nurodo siekdamas nustatyti papildomą atsisakymo vykdyti tokios rūšies orderius pagrindą.

112      2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Venesuela / Taryba (Poveikis trečiajai valstybei) (C‑872/19 P, EU:C:2021:507) 48–50 punktai.

113      2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Openbaar Ministerie (Išduodančiosios teisminės institucijos nepriklausomumas) (C‑354/20 PPU ir C‑412/20 PPU, EU:C:2020:1033) 69 punktas.

114      2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų drausminė tvarka) (C‑791/19, EU:C:2021:596) 58 punktas ir 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimo Repubblika (C‑896/19, EU:C:2021:311) 51 punktas.

115      Kaip teigia Teisingumo Teismas, „teismų nepriklausomumo reikalavimas, kuris neatsiejamas nuo teismo paskirties, yra pagrindinės teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o ši teisė ypač svarbi, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų ESS 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas“. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų drausminė tvarka) (C‑791/19, EU:C:2021:596) 51 ir 58 punktai; 2021 m. balandžio 20 d. Sprendimo Repubblika (C‑896/19, EU:C:2021:311) 51 punktas ir 2021 m. gegužės 18 d. Sprendimo Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“ ir kt. (C‑83/19, C‑127/19, C‑195/19, C‑291/19, C‑355/19 ir C‑397/19, EU:C:2021:393) 162 punktas.

116      Pavyzdžiui, EŽŪOGF sąskaitų patvirtinimo procedūra arba struktūrinės paramos sustabdymo ar atšaukimo procedūros.

117      2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Graikija / Komisija (C‑247/98, EU:C:2001:4) 13 punktas ir 1979 m. vasario 7 d. Sprendimo Prancūzija / Komisija (15/76 ir 16/76, EU:C:1979:29) 27 ir 28 punktai.

118      Sąskaitų patvirtinimo procedūros tikslas – patikrinti ne tik išlaidų tikrumą ir tvarkingumą, bet ir teisingą finansinės naštos, atsirandančios dėl bendros žemės ūkio politikos, paskirstymą valstybėms narėms ir Sąjungai. Žr. 2001 m. sausio 11 d. Sprendimo Graikija / Komisija (C‑247/98, EU:C:2001:4) 13 ir 14 punktus.

119      2007 m. spalio 25 d. Sprendimo Komninou ir kt. / Komisija (C‑167/06 P, EU:C:2007:633) 52 punktas ir 1996 m. liepos 11 d. Nutarties An Taisce ir WWF UK / Komisija (C‑325/94 P, nepaskelbta Rink., EU:C:1996:293) 23 punktas. Taip pat žr. 2013 m. vasario 26 d. Bendrojo Teismo sprendimo Ispanija / Komisija (T‑65/10, T‑113/10 ir T‑138/10, EU:T:2013:93) 109 punktą.

120      1996 m. liepos 11 d. Nutarties An Taisce ir WWF UK / Komisija (C‑325/94 P, nepaskelbta Rink., EU:C:1996:293) 24 punktas.

121      2020 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Ispanija (C‑406/19 P, EU:C:2020:276) 49 ir 50 punktai ir 2014 m. spalio 15 d. Sprendimo Danija / Komisija (C‑417/12 P, EU:C:2014:2288) 81–83 punktai.

122      Vienos ar daugiau programų patvirtinimo sustabdymas arba jo pakeitimas; įsipareigojimų sustabdymas; įsipareigojimų sumažinimas, be kita ko, taikant finansines pataisas arba perkėlimą į kitas išlaidų programas; išankstinio finansavimo sumažinimas; mokėjimo terminų nutraukimas; mokėjimų sustabdymas.

123      Pagal Reglamento dėl 2021–2027 m. struktūrinių fondų bendrųjų nuostatų 70 konstatuojamąją dalį taikydama Sąjungos finansinių interesų ir biudžeto apsaugos priemones (nutraukdama mokėjimo terminus, sustabdydama tarpinius mokėjimus ir taikydama finansines pataisas) „Komisija turėtų laikytis proporcingumo principo, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį, sunkumą bei dažnumą ir jų finansinį poveikį Sąjungos biudžetui“.

124      Reglamento 2021/241 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „[n]ustatytino įsipareigojimų arba mokėjimų sustabdymo apimtis ir lygis yra proporcingi, jais užtikrinamas vienodas požiūris į valstybes nares ir atsižvelgiama į atitinkamos valstybės narės ekonomines ir socialines aplinkybes, ypač atitinkamos valstybės narės nedarbo, skurdo ar socialinės atskirties lygį, palyginti su Sąjungos vidurkiu, ir sustabdymo poveikį atitinkamos valstybės narės ekonomikai“.

125      Praktiškai valstybė narė turi atsisakyti Sąjungos biudžeto lėšų arba nutraukti teisinės valstybės principų pažeidimus, turinčius poveikį Sąjungos biudžeto vykdymui.

126      Žr. Finansinio reglamento 63 straipsnio 8 dalį in fine.

127      ESS 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta: „Balsavimo tvarka, šio straipsnio tikslais taikoma Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai, nustatoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 354 straipsnyje“.

128      Reglamento 2020/2092 20 konstatuojamoji dalis.

129      Žr. 1989 m. spalio 24 d. Sprendimo Komisija / Taryba (16/88, EU:C:1989:397) 15–18 punktus.

130      Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad „Taryba, atsižvelgdama į įgyvendintino ar keistino pagrindinio akto pobūdį ir turinį, privalo tinkamai pagrįsti taisyklės, pagal kurią tokiais įgaliojimais paprastai naudojasi Komisija, išimtį [2016 m. kovo 1 d. Sprendimo National Iranian Oil Company / Taryba (C‑440/14 P, EU:C:2016:128) 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija]“.

131      Reglamento 2020/2092 26 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „taikant <…> procedūrą turėtų būti atsižvelgiama į objektyvumo, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio į valstybes nares principus ir ji turėtų būti vykdoma laikantis nešališko ir įrodymais grindžiamo požiūrio. Jei išimties tvarka atitinkama valstybė narė mano, kad esama šiurkščių tų principų pažeidimų, ji gali prašyti Europos Vadovų Tarybos pirmininko perduoti klausimą spręsti Europos Vadovų Tarybai kito susitikimo metu. Tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis joks sprendimas dėl priemonių neturėtų būti priimamas tol, kol Europos Vadovų Taryba nėra aptarusi klausimo. Šis procesas paprastai neturėtų trukti ilgiau kaip tris mėnesius nuo Komisijos pasiūlymo pateikimo Tarybai“.

132      Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Sąjungos teisės akto konstatuojamosios dalys nėra teisiškai privalomos ir jomis negali būti veiksmingai remiamasi nei nukrypstant nuo atitinkamo akto nuostatų, nei aiškinant šias nuostatas akivaizdžiai priešingai jų formuluotei. Šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 4 d. Sprendimo Marine Harvest / Komisija (C‑10/18 P, EU:C:2020:149) 44 punktą; 2009 m. balandžio 2 d. Sprendimo Tyson Parketthande (C‑134/08, EU:C:2009:229) 16 punktą ir 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo IATA ir ELFAA (C‑344/04, EU:C:2006:10) 76 punktą.

133      Teisinių pasekmių taip pat nesukelia Europos Vadovų Tarybos susitarimas, išdėstytas 2020 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų (Dokumentas EUCO 22/20) 2 dalies j punkte; šiame punkte nurodyta: „Jei atitinkama valstybė narė pateiks reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje numatytą prašymą, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas įtrauks šį klausimą į Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę. Europos Vadovų Taryba sieks parengti bendrą poziciją šiuo klausimu“.

134      Šiuo klausimu žr. 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Slovakija ir Vengrija / Taryba (C‑643/15 ir C‑647/15, EU:C:2017:631) 148 punktą; jame pažymima: „Kita vertus, pagal SESV 78 straipsnio 3 dalį Tarybai leidžiama patvirtinti priemones kvalifikuot[ąja] balsų dauguma, kaip Taryba ir padarė priimdama ginčijamą sprendimą. Pagal institucinės pusiausvyros principą Europos Vadovų Tarybai draudžiama pakeisti šią balsavimo taisyklę ir pagal SESV 68 straipsnį priimtose išvadose nurodyti Tarybai balsuoti vienbalsiai“.

135      2020 m. gruodžio 14 d. Dokumentas COM(2020) 843 final, Komisijos komunikatas Europos Parlamentui pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 6 dalį dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo priėmimo, p. 3.

136      C‑650/18, EU:C:2021:426, 30 punktas.

137      2021 m. birželio 3 d. Sprendimo Vengrija / Parlamentas (C‑650/18, EU:C:2021:426) 32 punktas.

138      Ten pat, 33 punktas.

139      Ten pat, 31 punktas.

140      2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo Banco de Portugal ir kt. (C‑504/19, EU:C:2021:335) 51 punktas.

141      Ten pat, 52 punktas.

142      2005 m. balandžio 14 d. Sprendimo Belgija / Komisija (C‑110/03, ECLI:EU:C:2005:223) 31 punktas.

143      2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Marco Tronchetti Provera ir kt. (C‑206/16, EU:C:2017:572) 42 punktas.

144      2020 m. balandžio 30 d. Sprendimo Nelson Antunes da Cunha (C‑627/18, EU:C:2020:321) 45 punktas.

145      Dokumento COM(2014) 158 final (Komisijos komunikatas „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“) I priedas.

146      Europos Tarybos Europos demokratijos per teisę komisija (Venecijos komisija).

147      Komisija per teismo posėdį informavo, kad siekdama palengvinti Reglamento 2020/2092 įgyvendinimą rengia gairių projektą pagal kitose srityse (pavyzdžiui, valstybės pagalbos) plačiai taikomą metodą.

148      ESS 7 straipsnyje minimas „<…> pavojus, kad <…> gali [būti] šiurkščiai pažeist[os] 2 straipsnyje nurodyt[os] vertyb[ės].“

149      Kursyvu išskirta mano.

150      Šios išvados 181 punktas ir 102 išnaša.

151      2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Département du Loiret (C‑295/07 P, EU:C:2008:707) 105 ir 106 punktai ir 2005 m. gegužės 24 d. Sprendimo Prancūzija / Parlamentas ir Taryba (C‑244/03, EU:C:2005:299) 12 ir 13 punktai.

152      Kursyvu išskirta mano.

153      2004 m. spalio 7 d. Sprendimo Ispanija / Komisija (C‑153/01, EU:C:2004:589) 66 ir 67 punktai.