2021 m. liepos 30 d. pareikštas ieškinys byloje Natixis / Komisija

(Byla T-449/21)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Natixis (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama barrister-at-law J. Stratford ir advokato J.-J. Lemonnier

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

pripažinti, kad visas 2021 m. gegužės 20 d. priimtas Komisijos sprendimas C(2021) 3489 final dėl procedūros pagal SESV 101 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį byloje AT.40324: Europos vyriausybių obligacijos (toliau – ginčijamas sprendimas), kiek jis susijęs su ieškove, yra negaliojantis, ir

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi ir kitas su šia byla susijusias išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi keturiais pagrindais.

Pirmajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ginčijamam sprendimui priimti Komisija neturėjo teisėto intereso, kaip tai suprantama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003¹ 7 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį.

Antrasis ieškinio pagrindas grindžiamas: a) ieškovės teisės į gynybą, b) Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 1 dalies ir (arba) c) Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004/EB² 10 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 2 dalies pažeidimu.

Ieškovė tvirtina, kad ginčijamame sprendime Komisija, grįsdama savo išvadą apie teisėtą interesą, rėmėsi teisiniu poveikiu ir atgrasomuoju poveikiu, kylančiais iš pažeidimo konstatavimo, nors tai nebuvo ieškovei pateiktas prieštaravimas, dėl kurio ji turėjo galimybę tinkamai pateikti pastabas.

Trečiajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ginčijamas sprendimas buvo grindžiamas netinkamais motyvais ir (arba) buvo neproporcingas. Ieškovė teigia:

Jeigu Komisija turėjo teisėtą interesą pažeidimui ieškovės atžvilgiu konstatuoti (ieškovė su tuo nesutinka), Komisija nenurodė tinkamų priežasčių pasinaudoti šia diskrecija, kad galėtų tai konstatuoti.

Naudodamasi diskrecija Komisija pažeidė proporcingumo principą, nes ginčijamo sprendimo nereikėjo veiksmingam konkurencijos teisės įgyvendinimo tikslui pasiekti, o neigiamos pasekmės ieškovei dėl pažeidimo konstatavimo buvo neproporcingos tam tikslui.

Ieškovė tvirtina, kad tuo atveju, jeigu būtų pritarta pirmajam, antrajam ar trečiajam ieškinio pagrindui arba jiems visiems, turėų būti panaikintas visas ginčijamas sprendimas. Vis dėlto, jeigu prireiktų, ieškovė pateikia dar vieną ieškinio pagrindą.

Ketvirtajame ieškinio pagrinde nurodoma, kad ginčijamo sprendimo 3 straipsnis yra neteisėtas, nes Komisija:

viršijo savo įgaliojimus nurodydama nutraukti pažeidimą ir uždrausdama jį kartoti, nors pažeidimas jau buvo nutrauktas;

pažeisdama nekaltumo prezumpciją apgręžė įrodinėjimo pareigą, nes naudojosi savo įgaliojimais, kadangi negalėjo būti tikra, kad pažeidimas buvo nutrauktas;

padarė fakto klaidą nusprendusi, kad pažeidimas, kiek jis susijęs su ieškove ir (arba) apskritai, nebuvo nutrauktas; ir (arba)

veikė neproporcingai, nes jai nebuvo nei būtina, nei tinkama naudotis įgaliojimais, siekiant išvengti to, kad ieškovė nepažeistų konkurencijos teisės.

____________

¹ 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003 p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205).

² 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81).