Byla C‑439/09

Pierre Fabre Dermo-Cosmétique SAS

prieš

Président de l’Autorité de la concurrence

ir

Ministre de l’Économie, de l’Industrie et de l’Emploi

(cour d'appel de Paris prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„SESV 101 straipsnio 1 ir 3 dalys – Reglamentas (EB) Nr. 2790/1999 – 2–4 straipsniai – Konkurencija – Ribojantys veiksmai – Pasirinktinio platinimo tinklas – Kosmetikos ir kūno priežiūros produktai – Bendras ir absoliutus draudimas prekiauti internetu – Tiekėjo nustatytas draudimas patvirtintiems distributoriams“

Sprendimo santrauka

1.        Konkurencija – Karteliai – Konkurencijos pažeidimas – Pasirinktinio platinimo sistema – Pagal sutarties sąlygą nustatyta pareiga kai kuriuos kosmetikos ir kūno priežiūros produktus parduoti patalpose ir dalyvaujant farmacininko diplomą turinčiam asmeniui – Neleistinumas, jei nepateisinama parduodamų produktų savybėmis

(SESV 101 straipsnio 1 dalis)

2.        Konkurencija – Karteliai – Draudimas – Bendroji išimtis – Vertikalieji susitarimai – Reglamentas Nr. 2790/1999 – Pasirinktinio platinimo sutartis – Sąlyga, pagal kurią „de facto“ draudžiama naudotis internetu kaip sutartyje numatytų produktų pardavimo būdu – Netaikymas

(SESV 101 straipsnio 3 dalis; Komisijos reglamento Nr. 2790/1999 2 straipsnis ir 4 straipsnio c punktas)

1.        SESV 101 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad pasirinktinio platinimo sistemoje sutarties sąlyga, kuria reikalaujama, kad kosmetikos ir kūno priežiūros produktai būtų parduodami patalpose, privalomai dalyvaujant farmacininko diplomą turinčiam asmeniui, o tai lemia draudimą šiuos produktus parduoti naudojant internetą, yra apribojimas dėl tikslo pagal šią nuostatą, jeigu individualiai ir konkrečiai išnagrinėjus šios sutarties sąlygos turinį ir tikslą bei teisinį ir ekonominį jos taikymo kontekstą paaiškėja, kad, atsižvelgiant į aptariamų produktų savybes, šios sąlygos negalima objektyviai pateisinti.

Iš tiesų tokioje sutarties sąlygoje de facto pašalinus galimybę prekiauti produktais tam tikru būdu, kai klientas neprivalo fiziškai pakeisti buvimo vietos, gerokai sumažinamos patvirtinto distributoriaus galimybės parduoti sutartyje numatytus produktus klientams, esantiems už sutartyje nurodytos jo teritorijos arba veiklos zonos ribų. Taigi ja gali būti ribojama konkurencija šiame sektoriuje.

Tačiau egzistuoja teisėti reikalavimai, kaip antai specializuotos prekybos palaikymas, kai galima suteikti specialias paslaugas, susijusias su labai kokybiškais ir techniškai pažangiais produktais, kurie gali pateisinti kainų konkurencijos sumažėjimą konkurencijos, susijusios su kitais veiksniais, išskyrus kainą, naudai. Taigi, kadangi pasirinktinio platinimo sistemomis siekiama teisėto rezultato, kuriuo galima pagerinti su kitais veiksniais, ne tik su kaina, susijusią konkurenciją, jos yra konkurencijos dalis, atitinkanti SESV 101 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu reikia nurodyti, jog tokiam tinklui organizuoti netaikomas SESV 101 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas, jei perpardavinėtojai pasirenkami remiantis objektyviais kokybiniais kriterijais, vienodai nustatytais visiems potencialiems perpardavinėtojams ir taikomais nediskriminuojant, jei tokio platinimo tinklo reikia dėl atitinkamos prekės savybių siekiant apsaugoti jos kokybę ir užtikrinti tinkamą jos naudojimą ir galiausiai jei nustatytais kriterijais neviršijama tai, kas būtina.

Konkrečiai kalbant apie kosmetikos ir kūno priežiūros produktų pardavimą, reikia pabrėžti, jog tikslas išsaugoti šių produktų prestižinį įvaizdį negali būti teisėtas tikslas, kad būtų galima apriboti konkurenciją, todėl negali pateisinti to, kad sutarties sąlygai, kuria siekiama tokio tikslo, nebūtų taikoma SESV 101 straipsnio 1 dalis.

(žr. 38, 40, 41, 46, 47 punktus ir rezoliucinę dalį)

2.        Reglamento Nr. 2790/1999 dėl SESV 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų grupėms 4 straipsnio c punktą reikia aiškinti taip, kad šio reglamento 2 straipsnyje numatyta bendroji išimtis netaikoma pasirinktinio platinimo sutarčiai, kurioje numatyta sąlyga, pagal kurią de facto draudžiama naudotis internetu kaip sutartyje numatytų produktų pardavimo būdu. Tačiau tokiai sutarčiai gali būti taikoma SESV 101 straipsnio 3 dalyje numatyta atskiroji išimtis, jei tenkinamos šioje nuostatoje įtvirtintos sąlygos.

Taigi iš Reglamento Nr. 2790/1999 4 straipsnio c punkto išplaukia, jog išimtis netaikoma vertikaliems susitarimams, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai, atskirai ar kartu su kitais šalių kontroliuojamais veiksniais siekiama riboti mažmenine prekyba užsiimančių pasirinktinio platinimo sistemos narių aktyvų ar pasyvų pardavimą galutiniams naudotojams, nepažeidžiant galimybės uždrausti sistemos nariui vykdyti veiklos už nepatvirtintos įsisteigimo vietos ribų. Reikia konstatuoti, jog nagrinėjama sutarties sąlyga mažų mažiausiai siekiama apriboti pasyvų pardavimą galutiniams naudotojams, norintiems nusipirkti internetu ir esantiems už atitinkamo pasirinktinio platinimo sistemos nario prekybos zonos ribų. Be to, minėto reglamento 4 straipsnio c punkte minint „įsisteigimo vietą“ turimos omenyje tik prekybos vietos, kur prekiaujama tiesiogiai. Taigi sąlyga, kuria de facto draudžiama naudotis internetu kaip pardavimo būdu, negali būti laikoma sąlyga, kuria atitinkamos pasirinktinio platinimo sistemos nariams draudžiama vykdyti veiklą iš nepatvirtintos įsisteigimo vietos, kaip tai suprantama pagal minėto 4 straipsnio c punktą.

(žr. 53, 54, 56, 58, 59 punktus ir rezoliucinę dalį)