Byla T‑37/04 R
Região autónoma dos Açores
prieš
Europos Sąjungos Tarybą
„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Žvejyba – Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 – Prašymas iš dalies sustabdyti vykdymą ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones – Priimtinumas – Skuba – Įstojimas į bylą“
Nutarties santrauka
1. Procedūra — Įstojimas į bylą — Suinteresuotieji asmenys — Įstojimas į bylą pateikus prašymą sustabdyti vykdymą — Prašymas, susijęs su Reglamentu Nr. 1954/2003 kaip darančiu įtaką Azorų vandenims — Žvejų, vykdančių veiklą Azorų vandenyse, kooperatinė bendrovė — Azorų salyno apsaugos teritorinė asociacija — Priimtinumas — Sąlygos — Tarptautinė aplinkos apsaugos asociacija — Nepriimtinumas
(Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antroji pastraipa; Reglamentas Nr.1954/2003)
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Vykdymo sustabdymas — Priimtinumo sąlygos— Pagrindinio ieškinio priimtinumas prima facie — Laikinąsias apsaugos priemones taikančio teisėjo atliekamas pagrindinio ieškinio trumpas nagrinėjimas
(EB 242 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 104 straipsnio 2 dalis)
3. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai arba juridiniai asmenys — Regioninės valdžios institucijos ieškinys — Regionas, kuriam pagal nacionalinę teisę suteiktas juridinio asmens statusas — Regionas, galintis pateikti ieškinį
(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa)
4. Ieškinys dėl panaikinimo — Fiziniai arba juridiniai asmenys — Tiesiogiai ir konkrečiai su jais susiję aktai — Reglamentas dėl žvejybos tam tikrose vietose valdymo — Vienos iš zonų, kurioms taikomas reglamentas, regioninės valdžios institucijos ieškinys — Priimtinumas — Sąlygos
(EB 230 straipsnio ketvirtoji pastraipa; Tarybos reglamentas Nr. 1954/2003)
5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Vykdymo sustabdymas — Laikinosios apsaugos priemonės — Suteikimo sąlygos — Skuba — Nagrinėjamų interesų palyginimas — Bendrojo pobūdžio priemonės vykdymo sustabdymas — Sustabdymo pasekmių daugeliui suinteresuotųjų asmenų įvertinimas, atsižvelgiant į priemonės būtinumą ieškovui
(EB 242 ir 243 straipsniai; Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 104 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1954/2003)
6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Vykdymo sustabdymas — Laikinosios apsaugos priemonės — Suteikimo sąlygos — Skuba — Rimta ir nepataisoma žala — Kitų būdų, kuriuos gali priimti Komisija arba valstybės narės, egzistavimas — Skubos netaikymas
(EB 242 straipsnis ir EB 243 straipsnis; Pirmosios instancijos teismo darbo reglamento 104 straipsnio 2 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 1954/2003)
1. Suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrosios pastraipos prasme turi būti suprantamas kaip tiesioginis ir aktualus suinteresuotumas reikalavimų baigtimi. Ypač būtina patikrinti, ar prašymą dėl įstojimo pateikusįjį skundžiamas aktas liečia tiesiogiai, ir ar jo suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi yra neabejotinas. Asociacijoms gali būti leista įstoti, siekiant apginti savo narių interesus bylose, kuriose keliami principiniai klausimai, galintys paveikti šiuos interesus.
Nagrinėjant prašymą dėl Reglamento Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo sustabdymo tiek, kiek jis susijęs su Azorų vandenims, tokį interesą turi gamintojų organizaciją sudaranti ribotos atsakomybės kooperatinė bendrovė, kurios pagrindinis tikslas yra narių, daugiausia Azoruose veiklą vykdančių žvejų, interesų apsauga. Tokį interesą taip pat turi ne pelno asociacija, pasisakanti už aplinkos apsaugą, kurios pagrindinis tikslas yra būtent aplinkos apsauga, Azorų salyno nacionalinio bei kultūrinio paveldo tyrinėjimas ir apsauga bei žuvų populiacijos ir šio salyno jūros ekosistemos apsauga.
Tačiau tarptautinės aplinkos apsaugos asociacijos prašymas įstoti į bylą yra nepriimtinas, kai jos tikslai ir veikla aprėpia dideles teritorijas ir nėra išimtinai ar daugiausia susiję su Azorų vandenimis. Iš tikrųjų tokios tarptautinės asociacijos interesai yra per platūs ir per daug bendro pobūdžio, kad juos iš esmės paveiktų procedūra dėl reglamento, kuris susijęs tik su Azorų vandenims, vykdymo sustabdymo.
(žr. 59–60, 63, 69–70 punktus)
2. Nors pagrindinio ieškinio priimtinumo problema neturi iš esmės būti nagrinėjama taikant procedūrą dėl laikinųjų apsaugos priemonių baiminantis, jog nebūtų iš anksto nusprendžiama bylos esmė, tam, kad prašymas dėl akto vykdymo laikino sustabdymo būtų pripažintas priimtinu, ieškovė turi įrodyti kai kurių aplinkybių egzistavimą, leidžiantį prima facie daryti išvadą dėl ieškinio priimtinumo tuo pagrindu, kuris nurodomas jos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant išvengti, kad ta procedūra būtų sustabdytas vykdymas akto, kurį panaikinti Teisingumo Teismas vėliau atsisakytų, ieškinį pripažinęs nepriimtinu nagrinėjant jį iš esmės.
Toks pagrindinio ieškinio priimtinumo nagrinėjimas turi būti trumpas, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros skubumą. Galiausiai prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pagrindinio ieškinio priimtinumas gali būti vertinamas tik prima facie, siekiant nustatyti, ar ieškovė nurodė pakankamai aplinkybių, kurios pateisina a priori išvadą, kad pagrindinio ieškinio priimtinumas nėra neįmanomas. Todėl laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi paskelbti šį ieškinį nepriimtinu, tik jei pagrindinio ieškinio priimtinumas būtų visiškai neįmanomas. Jei per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūrą būtų nusprendžiama dėl priimtinumo, kuris prima facie nėra visiškai neįmanomas, tai iš anksto nulemtų Pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindinėje byloje.
(žr. 108–110 punktus)
3. Tiek, kiek pagal nacionalinę teisę jam suteiktas juridinio asmens statusas, regionas gali iš esmės pateikti ieškinį dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnio ketvirtąją pastraipą, pagal kurią kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali tokiomis pačiomis sąlygomis pateikti ieškinį dėl jam skirto sprendimo arba sprendimo, kuris, nors ir būtų kitam asmeniui skirto reglamento ar sprendimo formos, yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs.
(žr. 112 punktą)
4. EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme bendrojo pobūdžio aktas, koks yra reglamentas, gali būti konkrečiai susijęs su fiziniais ar juridiniais asmenimis tik dėl kai kurių jiems būdingų savybių arba faktinės padėties, kurios juos skiria nuo kitų asmenų ir dėl to individualizuoja kaip adresatus.
Ypač ieškinio dėl Reglamento Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo panaikinimo, kurį pateikė autonominis Azorų regionas, atveju bendras interesas, kurį būdamas kompetentingas spręsti būtent su žvejyba susijusius ekonominius klausimus savo teritorijoje, jis gali turėti siekdamas palankaus rezultato ekonominei savo teritorijos gerovei, nebūtų pakankamas jį laikyti susijusiu EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme. Tam, kad būtų įrodytas konkretus interesas, nepakanka įrodyti, jog ieškovė naudojasi ypatinga sutartimi, t. y. EB 299 straipsnio 2 dalimi, jai suteikta apsauga, arba kad skundžiamas teisės aktas ją aiškiai ir tiksliai nurodo, arba kad Taryba privalėjo atsižvelgti į ieškovės situaciją, priimdama skundžiamą reglamentą.
Ieškovė, remdamasi faktais, privalo įrodyti, jog skundžiamas teisės aktas su ja susijęs dėl faktinės situacijos, kuri ją skiria nuo kitų asmenų, įskaitant užjūrio teritorijas. Pirmuoju požiūriu taip gali būti tada, jeigu ieškovė įrodo, kad skundžiamas reglamentas daro esminį ir tiesioginį poveikį jos teisinei situacijai tiek, kiek, taikant to reglamento nuostatas, iš jos atimamas įgaliojimas leisti teisės aktus dėl žvejybos ir tiek, kiek žvejybos veiklai, sudarančiai esminę jos ekonomikos dalį, būtų daroma įtaka, taip pat, kad jos situacija ypatinga dėl jūros ekosistemos ir žvejybos veiklos.
(žr. 116–120 punktus)
5. Nagrinėdamas prašymą dėl tokio bendrojo pobūdžio priemonę įtvirtinančio reglamento, koks yra Reglamentas Nr. 1954/2003, dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo, vykdymo sustabdymo, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi įvertinti vykdymo sustabdymo pasekmes daugelio suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu, atsižvelgdamas į prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, užkirsdamas kelią rimtai ir nepataisomai žalai, kuria remiasi ieškovė, kol bus priimtas sprendimas dėl pagrindinio ieškinio.
Taip pat turi būti atsižvelgta į aplinkybę, kad kadangi Taryba, kaip teisės aktų leidėjas, naudojasi plačia vertinimo laisve, ir todėl teisminė kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar teisės aktu nebuvo padaryta aiški klaida, ar nepiktnaudžiauta įgaliojimais, ar aiškiai neperžengtos nagrinėjamos institucijos diskrecijos ribos, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas neturi, išskyrus aiškios skubos atvejį, keisti Tarybos pateikto vertinimo, nerizikuodamas pakenkti šios institucijos veiksmų laisvei.
Taigi esančių interesų palyginimas lemia, kad laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas gali savo vertinimu pakeisti Tarybos vertinimą tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurioms būdingas ypač rimtas fumus boni juris ir aiški skuba.
(žr. 135–138, 193, 195 punktus)
6. Skubus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pobūdis turi būti vertinamas atsižvelgiant į būtinybę, jog laikinas taikymas reikalingas siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos apsaugos priemonių prašančiai šaliai. Pirmiausia, kai žala ypač priklauso nuo kai kurių faktorių atsiradimo, pakanka, kad ji būtų pakankamai tikėtina.
Šiuo atžvilgiu, kalbant apie prašymą, susijusį su Reglamento Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo, vykdymo sustabdymu, nėra būtinybės taikyti šią laikiną priemonę, jeigu egzistuoja kiti tinkamesni ir proporcingesni būdai, pavyzdžiui, Komisijos ar valstybių narių priimtos nepaprastosios priemonės Bendrijų bendrosios žuvininkystės politikos srityje, ir jeigu ieškovė gali imtis veiksmų tokioms priemonėms užtikrinti.
(žr. 141, 194 punktus)