BENDROJO TEISMO (apeliacinių skundų kolegija) NUTARTIS
2011 m. birželio 21 d.
Byla T‑452/09 P
Eckehard Rosenbaum
prieš
Europos Komisiją
„Apeliacinis skundas – Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Priskyrimas prie lygio įdarbinant – Atsižvelgimas į suinteresuotojo asmens profesinę patirtį – Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnis – Pareiga motyvuoti“
Dalykas: Apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 10 d. Europos Sąjungos tarnautojų teismo (antroji kolegija) sprendimo Rosenbaum prieš Komisiją (F‑9/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑299 ir II‑A‑1‑1617), kuriuo prašoma panaikinti šį sprendimą.
Sprendimas: Atmesti apeliacinį skundą. E. Rosenbaum padengia savo ir Europos Komisijos bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas. Europos Sąjungos Taryba, pirmojoje instancijoje į bylą įstojusi Europos Komisijos reikalavimus palaikanti šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Nepakankama motyvacija – Tarnautojų teismo rėmimasis numanoma motyvacija – Priimtinumas – Sąlygos
(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)
2. Procesas – Sprendimų motyvavimas – Apimtis
(Teisingumo Teismo statuto 36 straipsnis ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis)
3. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Bendrojo Teismo vykdoma Tarnautojų teismo atlikto įrodymų vertinimo kontrolė – Netaikymas, išskyrus iškraipymo atvejį
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 1 dalis)
4. Apeliacinis skundas – Pagrindai – Pagrindas dėl Tarnautojų teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų – Nepriimtinumas tuo atveju, kai visi kiti pagrindai atmesti
(Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalis)
1. Pareiga motyvuoti neįpareigoja Tarnautojų teismą detaliai atsakyti į kiekvieną bylos šalių pateiktą argumentą. Motyvavimas gali būti numanomas su sąlyga, kad jis leidžia suinteresuotiesiems asmenims suprasti, dėl ko buvo imtasi tokių priemonių, o kompetentingam teismui – turėti pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti savo kontrolę.
(žr. 26 punktą)
Nuoroda: 2004 m. sausio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimo Aalborg Portland ir kt. prieš Komisiją, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, Rink. p. I‑123, 372 punktas; 2007 m. vasario 8 d. Teisingumo Teismo sprendimo Groupe Danone prieš Komisiją, C‑3/06 P, Rink. p. I‑1331, 46 punktas.
2. Nors Tarnautojų teismui tenkančia pareiga motyvuoti nereikalaujama, kad jis detaliai atsakytų į kiekvieną šalių nurodytą argumentą, ypač jeigu jie nėra pakankamai aiškūs ir tikslūs ir nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, vis dėlto ja reikalaujama, kad jis bent jau išnagrinėtų visus jam skundžiamus teisės pažeidimus.
(žr. 35 punktą)
Nuoroda: 2009 m. birželio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Krcova prieš Teisingumo Teismą, T‑498/07 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑35 ir II‑B‑1‑197, 34 ir 35 punktai ir juose nurodyta teismų praktika.
3. Tik Tarnautojų teismas gali spręsti dėl galimos būtinybės papildyti informaciją, kurią jis turi apie nagrinėjamas bylas. Procesinių dokumentų įrodomoji galia priklauso nuo jo atlikto nepriklausomo faktinių aplinkybių vertinimo, kurio Bendrasis Teismas netikrina apeliaciniame procese, išskyrus Tarnautojų teismui pateiktų įrodymų iškraipymo atvejį ar kai iš bylos medžiagos matyti, kad šio teismo išvados iš esmės netikslios.
(žr. 41 punktą)
Nuoroda: 2001 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Ismeri Europa prieš Audito Rūmus, C‑315/99 P, Rink. p. I‑5281, 19 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.
4. Iš Teisingumo Teismo statuto I priedo 11 straipsnio 2 dalies matyti, kad apeliacinis skundas negali būti paduotas vien dėl bylinėjimosi išlaidų priskyrimo ir dydžio. Taigi, kai atmesti visi kiti apeliacinio skundo dėl Tarnautojų teismo sprendimo pagrindai, reikia atmesti kaip nepriimtinus reikalavimus dėl šio teismo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų tariamo neteisėtumo.
(žr. 46 punktą)
Nuoroda: 2009 m. rugsėjo 9 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Nijs prieš Audito Rūmus, T‑375/08 P, Rink. VT p. I‑B‑1‑65 ir II‑B‑1‑413, 71 punktas ir jame nurodyta teismų praktika.