2021 m. rugsėjo 17 d. Ana Carla Mendes de Almeida pateiktas apeliacinis skundas dėl 2021 m. liepos 8 d. Bendrojo Teismo (devintoji kolegija) priimtos nutarties byloje T-75/21, Ana Carla Mendes de Almeida / Europos Sąjungos Taryba

(Byla C-576/21 P)

Proceso kalba: portugalų

Šalys

Apeliantė: Ana Carla Mendes de Almeida, atstovaujama advogados R. Leandro Vasconcelos, M. Marques de Carvalho ir P. Almeida Sande

Kita proceso šalis: Europos Sąjungos Taryba

Apeliantės reikalavimai

Panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-75/21, išdėstytą šio teismo (devintoji kolegija) 2021 m. liepos 18 d. nutartyje, kurioje dėl vėlavimo pripažintas nepriimtinu ieškovės ieškinys, pareikštas pagal SESV 263 straipsnį prašant panaikinti 2020 m. liepos 27 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2020/1117, kuriuo skiriami Europos prokuratūros Europos prokurorai¹ tiek, kiek Europos prokuratūros Europos prokuroru, suteikiant jam AD 13 lygio laikinojo darbuotojo statusą, nepratęsiamai trejų metų kadencijai, prasidedančiai nuo 2020 m. liepos 29 d., paskirtas José Eduardo Moreira Alves d’Oliveira Guerra.

Remiantis Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad nėra priežasčių, dėl kurių pats Teisingumo Teismas negalėtų išspręsti ginčo, paskelbti galutinį sprendimą, nes jam žinomos visos faktinės ir teisinės aplinkybės, kad galėtų tai padaryti.

Priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų remiantis Teisingumo Teismo statuto 38 straipsniu ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsniu, nurodant Tarybai padengti savo pačios ir apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek per procesą Bendrajame Teisme, tiek per procesą Teisingumo Teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama apeliacinį skundą apeliantė nurodo tris pagrindus:

Pirmasis pagrindas: akivaizdi vertinimo klaida ir teisės klaida, tiek, kiek Bendrasis Teismas mano, kad ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo ginčijamo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos, pažeisdamas bendrąjį Sąjungos teisės principą – teisę į veiksmingą teisminę apsaugą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį¹ , taip pat taikomas Reglamente (ES) 2017/1939² įtvirtintas taisykles, kurios užtikrina kandidatų teisių apsaugą, kaip tai matyti iš šio reglamento struktūros ir Europos prokuratūros nepriklausomumo principo, įtvirtinto šio reglamento 6 straipsnyje.

Apeliantė nurodo akivaizdžią vertinimo ir teisės klaidą tiek, kiek Bendrasis Teismas mano, kad ieškinio pareiškimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo ginčijamo sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje datos. Tuo momentu apeliantė neturėjo informacijos, jai leidžiančios skųsti ginčijamą sprendimą pagal SESV 263 straipsnį; ši informacija išplaukia iš, pirma, 2019 m. lapkričio 29 d. Portugalijos vyriausybės Europos Sąjungos Tarybai adresuoto rašto, kuriame ji nesutiko su atrankos komisijos, numatytos Reglamento 2017/1939 14 straipsnio 3 dalyje, sudarytu vyriausybės pasiūlytų kandidatų sąrašu, ir nurodė pirmenybę teikianti kitam kandidatui, ir, antra, to, kad Taryba atsižvelgė į šį raštą. Bendrasis Teismas savo sprendime neatsižvelgė į tai, kad buvo toks raštas, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, jame padarytos dvi materialinės klaidos ir paneigiama Europos prokurorų skyrimo sistemos struktūra bei jų nepriklausomumas. Taryba apeliantę su šiuo raštu supažindino tik 2020 m. lapkričio 27 d., kad ji greitai įgyvendintų savo teisę į gynybą. Apeliantė nesutinka su tuo, kad ieškinio pareiškimo terminas galėjo būti pradėtas skaičiuoti prieš tą datą, kaip tai nusprendė Bendrasis Teismas, ir teigia, kad dėl to pažeistas bendrasis Sąjungos teisės principas – teisė į veiksmingą teisminę apsaugą – ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, taip pat Reglamento 2017/1939 6 straipsnyje įtvirtintas Europos prokuratūros nepriklausomumo principas.

Antrasis pagrindas: akivaizdi vertinimo klaida ir teisės klaida tiek, kiek Bendrasis teismas mano, kad Taryba 2020 m. spalio 7 d. informavo apie ginčijamo sprendimo konkrečius motyvus, pažeisdamas bendrąjį Sąjungos teisės principą – teisę į veiksmingą teisminę apsaugą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį.

Apeliantė nurodo akivaizdžią vertinimo ir teisės klaidą tiek, kiek Bendrasis Teismas nusprendė, kad ji bet kuriuo atveju su ginčijamu sprendimu susipažino gavusi 2020 m. spalio 7 d. raštą, kuriame Taryba jai nurodė konkrečius to sprendimo motyvus. Tame rašte Taryba vis dėlto neinformuoja apeliantės apie 2019 m. lapkričio 29 d. rašto buvimą (Portugalijos vyriausybės adresuotas Europos Sąjungos Tarybai); be jo neegzistuotų pagrindas, pateisinęs ieškinio dėl ginčijamo sprendimo pateikimą.

Trečiasis pagrindas (pateiktas subsidiariai): jurisprudencijos, susijusios su atleistina klaida, netaikymas arba pernelyg siauras taikymas ir neatsižvelgimas į pagrindą, susijusį su nenumatytomis aplinkybėmis arba force majeure

Pagal suformuotą jurisprudenciją visiškas žinojimas apie galutinį sprendimo pobūdį ir apie pagal SESV 267 straipsnį taikomą terminą ieškiniui pareikšti pats savaime nepašalina galimybės, jog teisės subjektas gali remtis atleistina klaida, pateisinančia pavėluotą jo ieškinio pateikimą. Skundžiamoje nutartyje Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad Taryba slėpė apie Portugalijos vyriausybės rašto buvimą iki kol pranešė apie jį apeliantei 2020 m. lapkričio 27 d. Tokia situacija gali prilygti, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, atleistinai klaidai, galinčiai pateisinti pavėluotą ieškinio pateikimą. Bendrasis Teismas taip pat ignoravo pagrindą, susijusį su nenumatytomis aplinkybėmis arba force majeure, leidžiantį netaikyti Sąjungos teisės nuostatų procesinių terminų srityje.

____________

¹ OL L 244, 2020, p. 18.

¹ OL C 364, 2000, p. 1.

¹ 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017, p. 1).