TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2014 m. birželio 12 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvė teikti paslaugas – SESV 56 straipsnis – Azartiniai lošimai – Teisės aktai, kuriuose numatytas su azartiniais lošimais internetu susijęs draudimas, tam tikrą laiką netaikytas viename valstybės narės federaliniame vienete – Nuoseklumas – Proporcingumas“
Byloje C‑156/13
dėl Bundesgerichtshof (Vokietija) 2013 m. sausio 24 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2013 m. kovo 28 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Digibet Ltd,
Gert Albers
prieš
Westdeutsche Lotterie GmbH & Co. OHG
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai C. G. Fernlund, A. Ó Caoimh, C. Toader (pranešėjas) ir E. Jarašiūnas,
generalinė advokatė E. Sharpston,
posėdžio sekretorė A. Impellizzeri, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2014 m. balandžio 2 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Digibet Ltd ir G. Albers, atstovaujamų advokatų R. Reichert, U. Karpenstein ir avvocato R. A. Jacchia,
– Westdeutsche Lotterie GmbH & Co. OHG, atstovaujamos advokatų M. Hecker, M. Ruttig ir M. Pagenkopf,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Möller,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos L. Van den Broeck, M. Jacobs, C. Pochet ir advocaat R. Verbeke,
– Maltos vyriausybės, atstovaujamos A. Buhagiar,
– Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, P. de Sousa Inês ir A. Silva Coelho,
– Europos Komisijos, atstovaujamos F. W. Bulst, I. V. Rogalski ir H. Tserepa-Lacombe,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 56 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Digibet Ltd (toliau – Digibet) ir G. Albers, vienos šalies, ir Westdeutsche Lotterie GmbH & Co. OHG (toliau – Westdeutsche Lotterie), kitos šalies, ginčą dėl draudimo Digibet siūlyti dalyvauti azartiniuose lošimuose internetu.
Vokietijos teisės aktai
3 Pagal Vokietijos pagrindinio įstatymo 70 ir 72 straipsnius priimti teisės aktus azartinių lošimų srityje yra federalinių žemių (Länder) kompetencija.
4 Taigi šešiolika federalinių žemių 2008 m. priėmė Valstybinę sutartį dėl azartinių lošimų (Glücksspielstaatsvertrag, toliau – GlüStV 2008), kurioje nustatė bendras šios srities taisykles. Šioje sutartyje buvo nustatyta, kad šios taisyklės taikomos ketverius metus nuo 2008 m. sausio 1 d. ir kad ji baigia galioti 2011 m. gruodžio 31 d.
5 2012 m. GlüStV 2008 pakeitė iš dalies pakeista Valstybinė sutartis dėl azartinių lošimų (Glücksspieländerungsstaatsvertrag, toliau – GlüStV 2012), įsigaliojusi 2012 m. liepos 1 d. Iš pradžių šią sutartį ratifikavo visos federalinės žemės, išskyrus Šlėzvigo‑Holšteino federalinę žemę.
6 2011 m. spalio 20 d. Šlėzvigo‑Holšteino federalinė žemė priėmė Įstatymą dėl naujos azartinių lošimų tvarkos (Gesetz zur Neuordnung des Glücksspiels, GVOBI. Sch.-H, p. 280, toliau – „GlSpielG SH), siekdama liberalizuoti teisės aktus, kuriais reglamentuojami azartiniai lošimai; šis įstatymas įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d.
7 Priešingai nei pagal GlüStV 2008 5 straipsnio 3 dalį, GlSpielG SH 26 straipsniu iš principo leidžiama televizijoje ir internete reklamuoti viešai prieinamus azartinius lošimus.
8 GlSpielG SH nebedraudžiama organizuoti viešai prieinamus azartinius lošimus internetu ir jiems tarpininkauti. Nors tam vis dar reikalingas federalinės žemės kompetentingų valdžios institucijų leidimas, leidimas verstis viešai prieinamomis lažybomis Europos Sąjungos piliečiams ir juridiniams asmenims išduodamas tuomet, jei jie atitinka tam tikrus objektyvius reikalavimus.
9 Visose likusiose federalinėse žemėse pagal GlüStV 2012 4 straipsnio 4 dalį ir 5 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį iš principo ir toliau draudžiama organizuoti viešai prieinamus azartinius lošimus internetu, jiems tarpininkauti ir reklamuoti viešai prieinamus azartinius lošimus per televiziją, internetu ir per telekomunikacijų įrenginius. Pagal šią sutartį naudoti internetą dėl tokių tikslų išimtinai ir tam tikromis sąlygomis gali būti leidžiama loterijų ir sporto lažybų atvejais, siekiant pasiūlyti tinkamą alternatyvą neteisėtiems azartiniams lošimams ir užkirsti kelią jų plitimui.
10 Liberalesni teisės aktai azartinių lošimų srityje Šlėzvigo‑Holšteino federalinėje žemėje nustojo galioti 2013 m. vasario 9 d., kai ši federalinė žemė prisijungė prie GlüStV 2012 ir bendros šios sutarties nuostatos pakeitė GlSpielG SH nuostatas. Tačiau leidimai siūlyti dalyvauti azartiniuose lošimuose internetu, kuriuos Šlėzvigo‑Holšteino federalinė žemė išdavė galiojant GlSpielG SH, lieka galioti pereinamąjį laikotarpį net ir panaikinus GlSpielG SH.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
11 Westdeutsche Lotterie yra Šiaurės Reino‑Vestfalijos federalinės žemės valstybinė lošimų bendrovė. Digibet, kurios buveinė yra Gibraltare, interneto puslapyje digibet.com vokiečių kalba siūlo azartinius lošimus ir sporto lažybas už mokestį. Ji turi Gibraltare išduotą azartinių lošimų licenciją. G. Albers yra Digibet direktorius.
12 Westdeutsche Lotterie mano, kad Digibet pasiūlymas yra antikonkurencinis, nes juo pažeidžiamos tam tikros su azartiniais lošimais susijusios teisės normos. Westdeutsche Lotterie pateikus ieškinį Landgericht Köln (Kelno apygardos teismas), 2009 m. spalio 22 d. sprendimu šis teismas įpareigojo Digibet ir G. Albers, be kita ko, dėl verslo konkurenciniais tikslais Vokietijos teritorijoje esantiems asmenims internetu nebesiūlyti galimybės už atlygį dalyvauti azartiniuose lošimuose.
13 Oberlandesgericht Köln (Kelno aukštesnysis apygardos teismas) atmetė Digibet ir G. Albers pateiktą apeliacinį skundą ir paliko galioti 2010 m. rugsėjo 3 d. pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14 Dėl pastarojo sprendimo šie pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme ir prašė atmesti visą pradinį Westdeutsche Lotterie ieškinį dėl veiksmų nutraukimo.
15 Bundesgerichtshof mano, kad, atsižvelgiant į nuo 2012 m. sausio 1 d. Šlėzvigo‑Holšteino federalinėje žemėje įsigaliojusius teisinius pakeitimus, negalima atmesti galimybės, kad kasacinis skundas galėtų būti patenkintas remiantis Sąjungos teisėje įtvirtintos laisvės teikti paslaugas pažeidimu. Jis pažymi, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką būtina atlikti azartinių lošimų veiklą ribojančių teisės normų išimčių ir jose numatytų ribojamųjų priemonių nuoseklumo vertinimą, t. y. ar dėl šių išimčių ir ribojimų tos teisės normos netampa netinkamos jomis siekiamiems bendrojo intereso tikslams užtikrinti (žr. Sprendimo Carmen Media Group, C‑46/08, EU:C:2010:505, 106 ir paskesnius punktus). Tokiomis aplinkybėmis vienoje federalinėje žemėje esanti kitokia teisinė situacija, palyginti su esančia kitose federalinėse žemėse, gali lemti, kad vertimosi azartiniais lošimais ir jų reklamos internetu apribojimai bus netaikytini kitose federalinėse žemėse, nes jais pažeidžiama Sąjungos teisė, taigi draudimas internetu organizuoti azartinius lošimus ar jiems tarpininkauti neteks pagrindo.
16 Šio teismo nuomone, netinkama ir nesuderinama su proporcingumo principu tokia situacija, kai visos kitos federalinės žemės negali pasinaudoti pagal Sąjungos teisės aktus joms suteikta teise nuspręsti, ar būtina visiškai arba iš dalies uždrausti tam tikrą azartinių lošimų veiklą, ar pakanka ją apriboti ir šiuo tikslu numatyti daugiau ar mažiau griežtas kontrolės priemones (žr. Sprendimo Carmen Media Group, EU:C:2010:505, 58 punktą), vien dėl to, kad viena federalinė žemė nori įtvirtinti nukrypstamą teisinį reguliavimą. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal federalinę konstituciją nei federacinė valstybė, nei federalinė žemė negali priversti kitos federalinės žemės priimti tam tikrų teisės normų federalinės žemės kompetencijai priklausančioje srityje.
17 Galiausiai šis teismas pažymi, kad nesuderintose srityse, kaip antai azartinių lošimų, dėl skirtumų tarp federalinės valstybės žemių atsiradusio galimo nenuoseklumo praktinis poveikis vidaus rinkai negali skirtis nuo poveikio, atsirandančio dėl skirtumų tarp didesnių ir mažesnių valstybių narių ir priimtino pagal Sąjungos teisę.
18 Tokiomis aplinkybėmis Bundesgerichtshof nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar tai yra nenuoseklus azartinių lošimų sektoriaus ribojimas, kai, viena vertus, valstybėje narėje, kuri yra federacinė valstybė, pagal vyraujančios daugumos federalinių žemių teisę iš principo draudžiama organizuoti viešai prieinamus azartinius lošimus internete ir jiems tarpininkauti, išskyrus (bet neprivalomai) loterijas ir sporto lažybas, siekiant suteikti tinkamą alternatyvą nelegaliems azartiniams lošimams ir užkirsti kelią jų plitimui, o, kita vertus, šios valstybės narės vienoje federalinėje žemėje pagal joje galiojančius teisės aktus, remiantis tam tikrais detaliai nustatytais objektyviais reikalavimais, bet kuris Sąjungos pilietis ir jam prilyginamas juridinis asmuo turi gauti leidimą verstis sporto lažybomis internetu, dėl ko likusioje federalinės teritorijos dalyje galiojantis vertimosi azartiniais lošimais internetu ribojimas gali būti mažiau tinkamas juo siekiamiems teisėtiems bendrojo intereso tikslams pasiekti?
2. Ar atsakymas į pirmąjį klausimą priklauso nuo to, ar dėl skirtingos teisinės situacijos vienoje federalinėje žemėje kitose federalinėse žemėse galiojantys azartinių lošimų ribojimai tampa visiškai netinkami arba gerokai mažiau tinkami jais siekiamiems teisėtiems bendrojo intereso tikslams pasiekti?
3. Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar nenuoseklumas būtų pašalintas, jei federalinė žemė, kurios teisės aktai nukrypsta nuo kitose federalinėse žemėse galiojančių normų, perimtų tose federalinėse žemėse galiojančius azartinių lošimų ribojimus, net jei šioje federalinėje žemėje ligšiolinės palankesnės teisės normos, kuriomis reglamentuojami azartiniai lošimai internetu, joje jau išduotoms koncesijoms taikomos per dar kelerius metus truksiantį pereinamąjį laikotarpį, nes šie leidimai negali būti panaikinti arba šis panaikinimas lemtų tai, jog federalinė žemė turėtų sumokėti pernelyg dideles kompensacijas žalai atlyginti?
4. Ar atsakymas į trečiąjį klausimą priklauso nuo to, ar per kelerius metus truksiantį pereinamąjį laikotarpį kitose federalinėse žemėse galiojantys azartinių lošimų ribojimai tampa visiškai netinkami arba gerokai mažiau tinkami?“
Dėl prejudicinių klausimų
19 Visų pirma pažymėtina, kad jau priėmus sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą Šlėzvigo‑Holšteino federalinė žemė prisijungė prie GlüStV 2012 ir nuo 2013 m. vasario 8 d. panaikino GlSpielG SH, bet paliko galioti pereinamuoju laikotarpiu išduotus leidimus.
20 Atsižvelgiant į tai, pasakytina, kad savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad pagal jį draudžiami daugumoje federalinės valstybės federalinių vienetų galiojantys bendri teisės aktai, kuriais iš principo draudžiama organizuoti azartinius lošimus internetu ir jiems tarpininkauti, nors tam tikrą ribotą laikotarpį vienas federalinis vienetas paliko galioti liberalesnes teisės nuostatas, galiojančias kartu su kitų federalinių vienetų ribojamaisiais teisės aktais, ir šis federalinis vienetas išdavė ūkio subjektams leidimus siūlyti dalyvauti azartiniuose lošimuose internetu, galiojančius pereinamuoju laikotarpiu po šių liberalesnių teisės nuostatų panaikinimo.
21 Neginčijama, kad tokios kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias iš principo draudžiama reklamuoti, organizuoti viešai prieinamus azartinius lošimus internetu ir jiems tarpininkauti, yra SESV 56 straipsnyje garantuotos laisvės teikti paslaugas ribojimas (žr. Sprendimo Stoß ir kt., C‑316/07, C‑358/07–C‑360/07, C‑409/07 ir C‑410/07, EU:C:2010:504, 68 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
22 Vis dėlto reikia įvertinti, ar toks ribojimas gali būti leidžiamas remiantis SESV 51 ir 52 straipsniuose, taikomuose ir laisvės teikti paslaugas sričiai pagal SESV 62 straipsnį, aiškiai numatytomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais arba, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais (Sprendimo Garkalns, C‑470/11, EU:C:2012:505, 35 punktas ir Sprendimo Stanleybet International ir kt., C‑186/11 ir C‑209/11, EU:C:2013:33, 22 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
23 Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką azartinių lošimų veiklos ribojimus galima pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kaip antai vartotojų apsauga, sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencija (Sprendimo Garkalns, EU:C:2012:505, 39 punktas ir Sprendimo Stanleybet International ir kt., EU:C:2013:33, 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
24 Šiuo aspektu Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad azartinių lošimų reglamentavimas – tai viena iš sričių, kuriose yra didelių moralinio, religinio ir kultūrinio pobūdžio skirtumų valstybėse narėse. Kadangi šiuo klausimu nėra suderintų teisės nuostatų Sąjungos lygmeniu, kiekviena valstybė narė, remdamasi savo vertybių skale, turi šiose srityse įvertinti, kokiais reikalavimais reikia apsaugoti atitinkamus interesus (Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International, C‑42/07, EU:C:2009:519, 57 punktas ir Sprendimo Stanleybet International ir kt., EU:C:2013:33, 24 punktas ir jame nurodyta teismo praktika), o Teisingumo Teismo pagal SESV 267 straipsnį nagrinėjamoje byloje klausimo, kokių tikslų iš tiesų siekiama nacionalinės teisės aktais, nagrinėjimas priklauso prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo kompetencijai (Sprendimo Dickinger ir Ömer, C‑347/09, EU:C:2011:582, 51 punktas ir Sprendimo Stanleybet International ir kt., EU:C:2013:33, 26 punktas).
25 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nekelia klausimų dėl nagrinėjamo laisvės teikti paslaugas ribojimo pateisinimo.
26 Tačiau jis teiraujasi Teisingumo Teismo dėl reikalavimo, kad valstybių narių nustatyti apribojimai turi atitikti atitinkamas proporcingumo ir nediskriminavimo sąlygas, nustatytas teismo praktikoje, ir ypač dėl sąlygos, kad nacionalinės teisės aktai yra tinkami nurodyto tikslo įgyvendinimui garantuoti, tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemingai siekiama nurodyto tikslo (žr. Sprendimo Stanleybet International ir kt., EU:C:2013:33, 27 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).
27 Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori išsiaiškinti, ar visi pagrindinėje byloje nagrinėjami ribojamieji teisės aktai tampa neproporcingi ir nenuoseklūs dėl to, kad vienintelėje Šlėzvigo‑Holšteino federalinėje žemėje tam tikrą ribotą laikotarpį taikomi liberalesni teisės aktai.
28 Digibet, G. Albers ir Maltos vyriausybė teigia, kad išvadą apie pagrindinėje byloje nagrinėjamų Vokietijos teisės aktų nenuoseklumą galima padaryti iš Sprendimo Carmen Media Group (EU:C:2010:505) 69 ir 70 punktų, pagal kuriuos atitinkamos federalinės žemės ir federalinės valstybės valdžios institucijos turi kartu vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos įsipareigojimą nepažeisti SESV 56 straipsnio, taigi šiuo tikslu privalo koordinuoti atitinkamos kompetencijos vykdymą.
29 Be to, nurodydami Vokietijos Federacinės Respublikos federalinę struktūrą, jie remiasi Sprendimo Winner Wetten (C‑409/06, EU:C:2010:503) 61 punktu, pagal kurį negali būti, kad nacionalinės teisės normos, net konstitucinio pobūdžio, pažeistų Sąjungos teisės vienodą taikymą ir veiksmingumą.
30 Westdeutsche Lotterie, Vokietijos, Belgijos, Portugalijos vyriausybės ir Komisija, priešingai, teigia, kad į pirmąjį klausimą reikėtų atsakyti neigiamai ir kad pagrindinės bylos aplinkybėmis GlüStV 2012 nėra neproporcingas laisvės teikti paslaugas ribojimas.
31 Šiuo klausimu pirmiausia reikia pabrėžti azartinių lošimų srities išskirtinumą: skirtingai nei laisvos ir neiškreiptos konkurencijos tradicinėje rinkoje sukūrimas, tokios konkurencijos taikymas šioje itin specifinėje rinkoje, t. y. tarp kelių ūkio subjektų, kuriems leidžiama organizuoti tą patį azartinį lošimą, gali turėti žalingą poveikį dėl to, kad šie subjektai bus linkę varžytis išradingumu, siekdami, kad jų pasiūlymas būtų patrauklesnis nei konkurentų, ir taip padidins su lošimu susijusias vartotojų išlaidas ir jų priklausomybės riziką (žr. Sprendimo Stanleybet International ir kt., EU:C:2013:33, 45 punktą).
32 Dėl to ir dėl šio sprendimo 24 punkte nurodytų priežasčių specifinėje azartinių lošimų organizavimo srityje nacionalinės valdžios institucijos turi pakankamą diskreciją nustatyti vartotojų ir socialinės santvarkos apsaugos reikalavimus, ir, jei Teisingumo Teismo praktikoje nustatyti reikalavimai įvykdomi, kiekviena valstybė narė turi įvertinti, ar, atsižvelgiant į jos siekiamus teisėtus tikslus, būtina visiškai arba iš dalies uždrausti su lošimais ir lažybomis susijusią veiklą, ar ją tik apriboti, ir šiuo tikslu numatyti daugiau ar mažiau griežtą kontrolės tvarką (šiuo klausimu žr. Sprendimo Dickinger ir Ömer, EU:C:2011:582, 99 punktą ir Sprendimo Stanleybet International ir kt., EU:C:2013:33, 44 punktą).
33 Taip pat primintina, kad kai Sutarties ar reglamentų nuostatomis valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai ar nustatomos pareigos siekiant taikyti Sąjungos teisę, atsakymas į klausimą, kaip valstybės gali patikėti šių įgaliojimų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą konkrečioms savo vidaus institucijoms, priklauso tik nuo kiekvienos valstybės konstitucinės santvarkos (Sprendimo Horvath, C‑428/07, EU:C:2009:458, 49 punktas). Be to, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokioje valstybėje kaip Vokietijos Federacinė Respublika teisės aktų leidėjas gali manyti, kad atsižvelgiant į visų atitinkamų asmenų interesą žemės, o ne federalinės valdžios institucijos turi priimti tam tikras įstatymų priemones (šiuo klausimu žr. Sprendimo Fuchs ir Köhler, C‑159/10 ir C‑160/10, EU:C:2011:508, 55 punktą).
34 Nagrinėjamoje byloje kompetencijos paskirstymo federalinėms žemėms ginčyti negalima, nes jis saugomas ESS 4 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Sąjunga privalo veiksmingai gerbti valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių ir konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą.
35 Be to, šios bylos aplinkybės skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas Sprendimas Carmen Media Group (EU:C:2010:505), aplinkybių, nes pagrindinė byla susijusi ne su atitinkamos federalinės žemės valdžios institucijų ir federalinių valdžios institucijų santykiu ir galima pareiga koordinuoti veiksmus vertikaliu lygmeniu, o su horizontaliais ryšiais federalinių žemių, federacinėje valstybėje narėje turinčių teisėkūros kompetenciją.
36 Galiausiai net ir darant prielaidą, kad tai, jog vienoje federalinėje žemėje galioja liberalesnės teisės nuostatos negu kitose, gali pažeisti nagrinėjamų teisės nuostatų visumos nuoseklumą, pažymėtina, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis tokia grėsmė nuoseklumui apribota ratione temporis ir ratione loci ir kyla tik vienoje federalinėje žemėje. Todėl negalima pritarti, kad dėl kitokios teisinės situacijos vienoje federalinėje žemėje visose kitose federalinėse žemėse taikomi azartinių lošimų ribojimai tampa gerokai mažiau tinkami jais siekiamiems teisėtiems bendrojo intereso tikslams pasiekti.
37 Kaip matyti, be kita ko, iš Vokietijos vyriausybės ir Westdeutsche Lotterie rašytinių pastabų, Šlėzvigo‑Holšteino federalinės žemės priimtos liberalesnės teisės nuostatos azartinių lošimų srityje galiojo nuo 2012 m. sausio 1 d. ir 2013 m. vasario 8 d. Nuo pastarosios dienos ši federalinė žemė taikė griežtesnes GlüStV 2012 normas, jau galiojančias kitose federalinėse žemėse.
38 Tokiomis aplinkybėmis šio sprendimo 28 ir 29 punktuose nurodytos teismo praktikos negalima aiškinti taip, kad kitos penkiolika federalinių žemių turėjo įtvirtinti vartotojų apsaugos lygį, ribotą laikotarpį galiojusį Šlėzvigo‑Holšteino federalinėje žemėje.
39 Iš to darytina išvada, kad laisvės teikti paslaugas ribojimas, sukurtas pagrindinėje byloje nagrinėjamomis teisės nuostatomis, kuriomis reglamentuojami azartiniai lošimai, gali atitikti Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus proporcingumo reikalavimus.
40 Bet kuriuo atveju primintina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo pateiktus motyvus, turi patikrinti, ar atitinkamos valstybės narės nustatyti apribojimai atitinka iš Teisingumo Teismo praktikos kylančias proporcingumo sąlygas (žr. Sprendimo Dickinger ir Ömer, EU:C:2011:582, 50 punktą).
41 Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: SESV 56 straipsnis aiškintinas taip, kad juo nedraudžiami daugumoje federalinės valstybės federalinių vienetų galiojantys bendri teisės aktai, pagal kuriuos iš principo draudžiama organizuoti azartinius lošimus internetu ir jiems tarpininkauti, nors tam tikrą ribotą laikotarpį vienas federalinis vienetas paliko galioti liberalesnes teisės nuostatas, galiojančias kartu su kitų federalinių vienetų ribojamaisiais teisės aktais, jei tokie teisės aktai atitinka Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus proporcingumo reikalavimus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
SESV 56 straipsnį reikia aiškinti taip, kad juo nedraudžiami daugumoje federalinės valstybės federalinių vienetų galiojantys bendri teisės aktai, kuriais iš principo draudžiama organizuoti azartinius lošimus internetu ir jiems tarpininkauti, nors tam tikrą ribotą laikotarpį vienas federalinis vienetas paliko galioti liberalesnes teisės nuostatas, galiojančias kartu su kitų federalinių vienetų ribojamaisiais teisės aktais, jei tokie teisės aktai atitinka Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus proporcingumo reikalavimus, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.
Parašai.