Language of document :

2023 m. spalio 26 d. Rechtbank Amsterdam (Nyderlandai) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje dėl Europos arešto orderio vykdymo, išduoto dėl YM; kita šalis: Openbaar Ministerie

(Byla C-641/23, Dubers1 )

Proceso kalba: nyderlandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rechtbank Amsterdam

Šalys pagrindinėje byloje

Asmuo, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis: YM

Kita šalis: Openbaar Ministerie

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR1 17 straipsnio 4 ir 7 dalis, siejamas su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniu, valstybei narei draudžiama perkelti nurodytą nuostatą į nacionalinę teisę taip, kad vykdančioji teisminė institucija, kurios sprendimai negali būti skundžiami apeliacine ar kasacine tvarka, neturi teisės pratęsti 90 dienų termino sprendimui priimti vien dėl to, kad ketina pasibaigus šiam terminui pateikti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus, taigi ši institucija turi priimti sprendimą dėl Europos arešto orderio vykdymo nepateikusi prejudicinių klausimų?

2.    Ar pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 5 straipsnio 3 punktą, siejamą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 18 straipsniu ir prireikus kartu su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsniu ir 21 straipsnio 2 dalimi, valstybei narei draudžiama nurodytą nuostatą įgyvendinti taip, kad grąžinimo garantijos reikalavimas vykdančiojoje valstybėje narėje gyvenančių asmenų perdavimui siekiant vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą gali būti taikomas tik tuo atveju, jei veika, dėl kurios prašoma perduoti asmenis siekiant vykdyti jų baudžiamąjį persekiojimą, patenka į tos valstybės narės jurisdikciją, o tai reiškia, kad ši sąlyga neįvykdyta, jei veika nelaikoma nusikalstama pagal šios valstybės narės teisę, nors tokios pat sąlygos savo šalies piliečiams ši valstybė narė nėra nustačiusi?

3.    Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar pagal Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR1 9 straipsnio 1 dalies d punktą, siejamą su šio pamatinio sprendimo 25 straipsniu ir Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 1 punktu ir 5 straipsnio 3 punktu, valstybei narei, kuri taikė Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 7 straipsnio 4 dalį, draudžiama perkelti pirma nurodytą nuostatą į nacionalinę teisę taip, kad

po to, kai vykdančioji teisminė institucija sutiko taikant grąžinimo garantiją perduoti asmenį išduodančiajai valstybei narei tam, kad būtų vykdomas asmens baudžiamasis persekiojimas už veiką, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 4 dalį, kuri pagal vykdančiosios valstybės narės teisę nėra nusikalstama, bet vykdančioji teisminė institucija aiškiai nepasinaudojo galimybe dėl šių priežasčių atsisakyti perduoti asmenį,

kitos vykdančiosios valstybės narės (kaip vykdančiosios valstybės) institucijos privalo arba turi teisę atsisakyti pripažinti ir vykdyti laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta už šią veiką išduodančiojoje valstybėje narėje, remdamosi tuo, kad už šią veiką pagal vykdančiosios valstybės narės (kaip vykdančiosios valstybės) teisę nėra vykdomas baudžiamasis persekiojimas, taigi jos privalo arba turi teisę atsisakyti pasinaudoti grąžinimo garantija?

____________

1 Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.

1 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34.

1 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL L 327, 2008, p. 27).