EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) NUTARTIS
2008 m. lapkričio 12 d.(*)
„Viešoji tarnyba – Techninis padėjėjas – Jurisdikcijos trūkumu grindžiamas prieštaravimas – Nepriimtinumu grindžiamas prieštaravimas – Tarnautojų teismo jurisdikcijos nebuvimas“
Byloje F‑88/07
dėl pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikšto ieškinio
Juan Luís Domínguez González, gyvenantis Cheronoje (Ispanija), iš pradžių atstovaujamas advokato R. Nicolazzi Angelats, vėliau advokatų R. Nicolazzi Angelats ir M.‑C. Oller Gil,
ieškovas,
prieš
Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir L. Lozano Palacios,
atsakovę,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį per pasitarimą sudaro pirmininkas P. Mahoney (pranešėjas), teisėjai I. Boruta ir H. Tagaras,
kanclerė W. Hakenberg,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2008 m. birželio 18 d. posėdžiui,
priima šią
Nutartį
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2007 m. rugpjūčio 29 d., Domínguez González prašo priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos sumokėti jam 20 310,68 euro dydžio sumą žalai, kuri buvo padaryta nutraukiant su juo darbo sutartį po sveikatos patikrinimo prieš įdarbinant, atlyginti.
Teisinis pagrindas
2 Pagal EB 235 straipsnį „(Europos Bendrijų) Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu, numatytu (EB) 288 straipsnio antrojoje pastraipoje“.
3 Pagal EB 236 straipsnį „Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti Bendrijos ir jos tarnautojų ginčus neperžengiant (Europos Bendrijų pareigūnų) tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis juose numatytų sąlygų“.
4 EB 238 straipsnyje numatyta, kad „Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Bendrijos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją ar pagal privatinę teisę“.
5 EB 282 straipsnyje nustatyta:
„Kiekvienoje valstybėje narėje Bendrija naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus; ji gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. Šiuo tikslu Bendrijai atstovauja Komisija.“
6 EB 288 straipsnio antrojoje pastraipoje numatyta:
„Deliktinės atsakomybės atveju Bendrija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai.“
7 Pagal Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnį:
„Bylos prieš Bendrijas su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. <...>“
8 Teisingumo Teismo statuto priedo 1 straipsnyje nustatyta:
„Europos Sąjungos tarnautojų teismo <…> jurisdikcijai priklauso pirmąja instancija nagrinėti Bendrijų ir jų tarnautojų ginčus, nurodytus EB <…> 236 straipsnyje ir (AE) <…> 152 straipsnyje, įskaitant visų organų bei tarnybų ir jų tarnautojų ginčus, kurių atžvilgiu jurisdikcija suteikiama Teisingumo Teismui.“
9 Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Tarnybos nuostatai arba Pareigūnų tarnybos nuostatai) VII antraštinėje dalyje „Apeliaciniai skundai“ yra 91 straipsnis, kuriame numatyta, kad „(b)et kuris Bendrijų ir asmens, kuriam taikomi šie Tarnybos nuostatai, ginčas <...> priklauso <...> Teisingumo Teismo jurisdikcijai“.
10 Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – ankstesnės Įdarbinimo sąlygos arba Įdarbinimo sąlygos) redakcijos, galiojusios sudarant darbo sutartį su ieškovu, 1 straipsnyje nustatyta:
„Įdarbinimo sąlygos taikomos Bendrijų pagal sutartį įdarbintiems tarnautojams.
Tokie tarnautojai yra:
– laikinieji tarnautojai,
– pagalbiniai darbuotojai,
– vietinis personalas,
– specialieji patarėjai.“
11 Pagal ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 2 straipsnį:
„Šiose Įdarbinimo sąlygose „laikinieji tarnautojai“ reiškia:
a) darbuotojus, priimtus į pareigybių sąrašą, pridedamą prie kiekvienai institucijai skirto biudžeto skirsnio, įtrauktoms pareigybėms, kurias biudžeto valdymo institucijos priskiria prie laikinųjų pareigybių, užimti;
b) darbuotojus, priimtus į pareigybių sąrašą, pridedamą prie kiekvienai institucijai skirto biudžeto skirsnio, įtrauktoms nuolatinėms pareigybėms laikinai užimti;
c) darbuotojus, kurie nėra Bendrijos pareigūnai, priimtus padėti Bendrijų steigimo sutartyse arba Europos Bendrijų steigimo sutartyje ar Europos Bendrijų jungtinės Tarybos ir jungtinės Komisijos steigimo sutartyje nurodytas pareigas einantiems ar vienos iš Bendrijų institucijų ar organų ar Europos Parlamento politinių frakcijų vadovams;
d) darbuotojus, priimtus iš tyrimams ir investicijoms skirtų asignavimų apmokamai ir į pareigybių sąrašą, pridedamą prie atitinkamai institucijai skirto biudžeto skirsnio, įtrauktai nuolatinei pareigybei laikinai užimti.“
12 Pagal ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 3 straipsnį:
„Šiose Įdarbinimo sąlygose „pagalbiniai darbuotojai“ reiškia:
a) pagal 52 straipsnio nustatytus apribojimus darbui visą arba ne visą darbo dieną tam tikroje institucijoje priimtus darbuotojus, neužimančius pareigybių, įtrauktų į pareigybių sąrašą, pridedamą prie tai institucijai skirto biudžeto skirsnio;
b) darbuotojus, institucijoje išnagrinėjus laikino pareigūnų perkėlimo galimybes, priimtus pavaduoti savo pareigų laikinai negalinčių atlikti <...>“
13 Pagal ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 4 straipsnį:
„Šiose įdarbinimo sąlygose „vietinis personalas“ – tai darbuotojai, vietos tvarka įdarbinti fiziniam darbui atlikti ar aptarnavimo paslaugoms teikti, paskirti į etatus, kurie neįtraukti į etatų, nurodytų atitinkamai institucijai skirtame biudžeto skirsnyje, sąrašą, ir apmokami iš bendrųjų tam skirtų asignavimų pagal tą biudžeto skirsnį. Išimties tvarka vietiniu personalu taip pat gali būti laikomi darbuotojai, įdarbinti atlikti vykdomąsias funkcijas Europos Bendrijų Komisijos spaudos ir informacijos biuruose.
Vietiniu personalu gali būti laikomi darbuotojai, įdarbinti ne Europos Sąjungoje esančiose įdarbinimo vietose pareigoms, išskyrus minėtąsias pirmojoje pastraipoje, kurios tarnybos interesais negalėjo būti pavestos kitas pareigas turinčiam pareigūnui ar tarnautojui, kaip apibrėžta 1 straipsnyje.“
14 Pagal ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 5 straipsnį:
„Šiose Įdarbinimo sąlygose „specialusis patarėjas“ reiškia asmenį, kuris, neatsižvelgiant į kitą jo dirbamą apmokamą darbą, dėl savo ypatingos kvalifikacijos priimamas nuolat ar tam tikrą laiką dirbti vienoje iš Bendrijų institucijų ir kuriam apmokama iš bendrų tam tikslui skirtų asignavimų pagal atitinkamai institucijai skirto biudžeto skirsnį.“
15 Ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 79 straipsnyje nustatyta:
„Atsižvelgiant į šios antraštinės dalies nuostatas, vietinio personalo įdarbinimo sąlygas, pirmiausia:
a) darbo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo sąlygas ir tvarką,
b) atostogas ir
c) darbo užmokestį,
nustato kiekviena institucija, laikydamasi tokio darbuotojo darbo vietoje galiojančių taisyklių ir tvarkos.“
16 Ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 81 straipsnyje numatyta:
„1. Ginčai tarp institucijos ir valstybėje narėje dirbančio vietinio darbuotojo perduodami kompetentingam teismui pagal tokio darbuotojo darbo vietoje galiojančius įstatymus.
Ginčai tarp institucijos ir trečiojoje šalyje dirbančio vietinio darbuotojo su juo sudarytos darbo sutarties nuostatose įtvirtintoje arbitražinėje išlygoje nustatytomis sąlygomis perduodami arbitražo komisijai.“ (Pataisytas vertimas)
17 Pagal nuo 2004 m. gegužės 1 d. galiojančios Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – naujosios Įdarbinimo sąlygos arba Įdarbinimo sąlygos) redakcijos 122 straipsnį visi institucijos ir vietos personalo, dirbančio trečiojoje šalyje, ginčai teikiami nagrinėti arbitražo komisijai su vietiniu personalu sudarytos darbo sutarties nuostatose įtvirtintoje arbitražinėje išlygoje nustatytomis sąlygomis.
18 Pagal ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 46, 73 ir 83 straipsnius laikiniesiems tarnautojams, pagalbiniams darbuotojams ir specialiesiems patarėjams pagal analogiją taikomos Tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnių nuostatos. Iš naujųjų Įdarbinimo sąlygų 46, 73, 117 ir 124 straipsnių matyti, kad laikiniesiems tarnautojams, pagalbiniams darbuotojams, sutartininkams ir specialiesiems patarėjams pagal analogiją taikomos Tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnių nuostatos.
19 Bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių su techniniais padėjėjais sudarytas terminuotas darbo sutartis, susijusias su trečiosioms šalims skirtais bendradarbiavimo projektais dėl Europos Bendrijos teikiamos humanitarinės pagalbos arba pagalbos maistu (toliau – bendrosios nuostatos, reglamentuojančios su techniniais padėjėjais sudaromas darbo sutartis), 3 straipsnyje nurodyta, būtent kad:
„Asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, įdarbinamas terminuotos darbo sutarties pagrindu joje numatytomis sąlygomis.
<...>
Atsižvelgiant į techninės pagalbos teikimo sąlygas, didelį skaičių asmenų, dalyvaujančių ją teikiant, finansavimą ir tikslą, kuriuo siekiama, kad po tam tikro laiko ši pagalba būtų pakeista ją gavusios šalies lėšomis ir pajėgomis, savaime suprantama, kad techninio padėjėjo darbo eiga ir trukmė pasižymi ad hoc pobūdžiu ir nenuspėjamumu, ir tai nepriklauso nei nuo darbdavio, nei nuo asmens, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, valios. Todėl techninio padėjėjo užduotys nepatenka į įprasto darbo sąvoką ir gali būti pavestos tik pagal terminuotas, trumpalaikes darbo sutartis, kurios savaime nepratęsiamos, o prireikus dėl pirmiau nurodytų aplinkybių gali būti sudaromos iš eilės kelios terminuotos darbo sutartys.
Jeigu pasikeistų techninę pagalbą gaunančios šalies su tokia pagalba susiję poreikiai, o Bendrijos pagalbos išteklių užtektų sudaryti keletą darbo sutarčių dėl atskirų užduočių atlikimo, nepaisant to, kaip greitai viena po kitos sudaromos darbo sutartys, ir (arba) nepaisant jų sudarymo detalių bei laiko tarpo, per kurį darbo sutartis galbūt nebuvo sudaryta, dėl to, kad asmuo, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, akivaizdžiai tęsė savo veiklą, jo darbo sutartis netampa neterminuota darbo sutartimi. Šalys supranta, kad ypatingas ir nenuspėjamas techninės pagalbos misijos pobūdis jas veikia vienodai, ir visiškai pripažįsta jo poveikį jų sutartiniams įsipareigojimams.
Asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, sutinka, kad šiomis aplinkybėmis Komisija, kaip darbdavys, negali garantuoti jam nuolatinės darbo vietos, ir į tai atsižvelgiama nustatant darbo užmokestį.
Šis sutikimas yra pagrindinė darbo sutarties sąlyga.
<...>“
20 Bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių su techniniais padėjėjais sudaromas darbo sutartis, 8 straipsnyje nustatyta:
„Asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, apsilankydamas pas Komisijos patvirtintus gydytojus, turi atlikti sveikatos patikrinimą ir pasiskiepyti; dėl to sprendžia Komisija. <...>
Jei pripažįstama, kad asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, negali atlikti (su technine pagalba susijusių) užduočių, Komisija šią darbo sutartį gali nutraukti.“
Faktinės bylos aplinkybės
21 1999 m. birželio 30 d. ieškovas su Europos Bendrija, atstovaujama Komisijos, sudarė „darbo sutartį“, pagal kurią jis Kongo Respublikoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje turėjo dirbti „techniniu padėjėju“ teikiant humanitarinę pagalbą, kurią koordinavo Europos Bendrijos humanitarinės pagalbos tarnyba (ECHO).
22 Nuo 1998 m. liepos 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. ieškovas turėdamas tokį patį techninio padėjėjo statusą dirbo Kolumbijoje.
23 Prie 1999 m. birželio 30 d. su ieškovu sudarytos darbo sutarties pridėti trys priedai. I priede nurodytos pagal su ieškovu sudarytos darbo sutarties 3 straipsnį taikomos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios su techniniais padėjėjais sudaromas darbo sutartis. II priede numatytos su minėta darbo sutartimi susijusios finansinės sąlygos, o III priede patikslinama ieškovui paskirtų užduočių apimtis.
24 Su ieškovu sudarytos darbo sutarties 5 straipsnio pirmojoje pastraipoje nustatyta:
„Šiai darbo sutarčiai taikoma Belgijos teisė, visų pirma 1978 m. liepos 3 d. Darbo sutarties įstatymas, įskaitant nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą vienos ar kitos susitariančiosios šalies iniciatyva“.
25 Su ieškovu sudarytos darbo sutarties 6 straipsnyje įtvirtinta ši išlyga:
„Bet kokį tarp susitariančiųjų šalių kylantį ginčą ar dėl bet kokio šia sutartimi grindžiamo reikalavimo, dėl kurio šalims nepavyko susitarti, sprendžia Briuselio teismai.“
26 Su ieškovu sudarytos darbo sutarties 7 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių su techniniais padėjėjais sudaromas darbo sutartis, 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
„Sveikatos patikrinimas: Jeigu po sveikatos patikrinimo, kurį atlieka Komisijos patvirtinti gydytojai, pateikiama neigiama išvada, darbo sutartis nutraukiama ir šis nutraukimas įsigalioja iš karto.“
27 Su ieškovu sudarytos darbo sutarties III priede nustatyta jam paskirtų užduočių apimtis. Pagal šio priedo 2.1 punktą ieškovui iš esmės pavesta įvertinti bendrą humanitarinę situaciją Kongo Respublikoje ir Kongo Demokratinės Respublikos vakaruose, nustatyti gyventojų poreikius, teikti ECHO patarimus dėl planuojamos pagalbos ir užtikrinti tinkamą Komisijos finansuojamų programų įgyvendinimo priežiūrą. Ieškovui pavestos specifinės užduotys apėmė analizę, poreikių vertinimą ir planavimą (III priedo 2.2.1 punktas), atranką, priežiūrą bei koordinavimą (III priedo 2.2.2 punktas) ir koordinavimą su plėtra (III priedo 2.2.3 punktas).
28 1999 m. liepos 1 d., apsilankius pas „Medical Centre of Brussels“ gydytoją G., buvo atliktas ieškovo sveikatos patikrinimas prieš įdarbinant.
29 1999 m. liepos 9 d. gydytojas G. pateikė išvadą, kurioje išreiškė rimtų abejonių dėl ieškovo galimybės vykdyti numatytą misiją Kongo Respublikoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje, ir nurodė, kad „atsižvelgiant į (misijos) pobūdį, trukmę ir vietą (ieškovas) yra netinkamas jai atlikti“
30 Ieškovas atvyko į Kinšasą (Kongo Demokratinė Respublika) 1999 m. liepos 15 dieną.
31 1999 m. liepos 16 d. Komisija susisiekė su ieškovu telefonu ir, nepateikdama paaiškinimų, pranešė, kad jis turi nedelsdamas grįžti į Briuselį.
32 Ieškovas grįžo į Briuselį 1999 m. liepos 20 dieną. Tą pačia dieną Komisija jam pranešė, kad pagal darbo sutarties 7 straipsnį ir bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių su techniniais padėjėjais sudaromas darbo sutartis, 8 straipsnį nutraukia su juo darbo sutartį ir kad šis nutraukimas įsigalioja iš karto.
33 1999 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas „pagalbą trečiosioms šalims koordinuojančio jungtinio centro RELEX“ direktoriui išsiuntė laišką, kuriame nurodė, kad jis suklydo, nes gydytojui G. perdavė ne paskutinę elektrokardiogramą, darytą 1999 m. vasario mėn., kuri buvo visiškai normali, bet ankstesniąją, darytą 1999 m. sausio mėn., t. y. netrukus po to, kai 1998 m. gruodžio mėn. kraujagyslėje jam buvo susidaręs trombas. Atkreipdamas dėmesį į šią klaidą, ieškovas prašė skirti naują sveikatos patikrinimą ir pažadėjo atlikti visus testus ir tyrimus, kurių būtų pareikalauta.
34 1999 m. rugpjūčio 18 d. laišku ieškovas pateikė skundą Europos ombudsmenui. Europos ombudsmenas šiuo klausimu susirašinėjo su Komisija.
35 2001 m. birželio 14 d. Sprendime dėl ieškovo skundo ombudsmenas nusprendė, kad tai, jog prieš sudarant darbo sutartį nebuvo patikrinta suinteresuotojo asmens sveikata, rodo blogą administravimą. Jis taip pat nurodė, kad Komisija atsisako ieškovui sumokėti bet kokią kompensaciją ir taikiai spręsti ginčą, todėl vienintelė turima priemonė – kreiptis į kompetentingą teismą. Ombudsmeno nuomone, tik teismas galėtų „atsižvelgti į šalių pareiškimus, išklausyti jų argumentus, įvertinti juos pagal svarbius nacionalinius įstatymus ir nuspręsti dėl skirtingų įrodymų visais ginčijamais faktinių aplinkybių klausimais“.
36 2001 m. liepos 3 d. ieškovas paprašė Belgijos advokato N. patarimo. Šis jam atsakė, kad ieškinys dėl „darbo sutarties“ turi būti pateiktas per metus nuo sutartinių santykių nutraukimo. Šiuo atveju, N. nuomone, ieškinys turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip 2000 m. liepos 19 dieną.
37 2002 m. liepos 29 d. ieškovas kreipėsi į Europos Parlamento Peticijų komitetą.
38 2003 m. spalio 9 d. Europos Parlamento Peticijų komiteto pirmininkas išsiuntė laišką ombudsmenui, kuriame nurodė, kad Peticijų komiteto narius nustebino tai, kad nors ombudsmenas padarė išvadą, jog buvo blogai administruojama, Komisija nesivadovavo ombudsmeno rekomendacija ieškoti taikaus ginčų sprendimo, o ECHO vadovai peticiją pateikusiam asmeniui vėliau nepasiūlė jokio darbo.
39 2005 m. gegužės 20 d. ieškovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
40 2005 m. birželio 8 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo kanceliarija ieškovui nurodė, kad šis teismas turi jurisdikciją nagrinėti ieškinius tik Europos Tarybos valstybėms narėms, ir nėra kompetentingas nagrinėti ieškinių, pareikštų Bendrijos institucijoms. Todėl Europos Žmogaus Teisių Teismo kanceliarija patarė ieškovui kreiptis į Teisingumo Teismą.
41 Ieškovui išsiuntus laišką (išsiuntimo data nenurodyta) Teisingumo Teismo kanceliarijai, 2005 m. gruodžio 21 d. kanceliarija ieškovui pranešė, kad specializuotas teismas Bendrijos viešosios tarnybos srityje yra Tarnautojų teismas.
Procesas ir šalių reikalavimai
42 2008 m. sausio 28 d. Tarnautojų teismo kanceliarijai pateiktu atskiru dokumentu Komisija pateikė jurisdikcijos trūkumu nagrinėti ieškinį ir ieškinio nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą pagal Procedūros reglamento 78 straipsnį.
43 Pastabas, susijusias su jurisdikcijos trūkumu ir nepriimtinumu grindžiamu prieštaravimu, ieškovas faksimile pateikė 2008 m. vasario 22 d. (originalas pateiktas tų pačių metų vasario 25 dieną).
44 Pagal Procedūros reglamento 78 straipsnį šalis, kuri kreipiasi į Tarnautojų teismą prašydama priimti sprendimą dėl jurisdikcijos trūkumo arba nepriimtinumo, nepradedant bylos nagrinėti iš esmės, savo prašymą pateikia atskiru dokumentu. Pateikus prašymą, pirmininkas iš karto nustato terminą, per kurį kita šalis gali pateikti dokumentą, kuriame nurodomi jos reikalavimai ir išdėstomi faktiniai ir teisiniai pagrindai. Išskyrus atvejus, kai Tarnautojų teismas nusprendžia priešingai, likusi proceso dėl tokio prašymo dalis vyksta žodžiu.
45 Šiuo atveju Tarnautojų teismas nusprendė, kad, remiantis pagal Procedūros reglamento 78 straipsnį Komisijos pateiktu prašymu, reikia skirti teismo posėdį.
46 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
– priteisti iš Komisijos sumokėti jam 20 310,68 euro dydžio sumą nutraukus darbo sutartį padarytai žalai atlyginti,
– priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
47 Komisija Tarnautojų teismo prašo:
– atmesti ieškinį kaip nepriimtiną,
– priteisti ieškovui padengti savo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Šalių argumentai
48 Visų pirma Komisija mano, kad Teisingumo Teismas nekompetentingas nagrinėti ieškinį. Ieškovo darbo santykius su institucija reglamentuoja Belgijos teisės aktai ir dėl jų yra kompetentingi Briuselio teismai. Per posėdį Komisija pateikė 2008 m. balandžio 23 d. Sprendimą byloje M. prieš Komisiją, kurį priėmė Briuselio darbo teismo 18‑oji kolegija. Joje ieškovė, įdarbinta technine padėjėja ECHO koordinuojamos humanitarinės pagalbos teikimo srityje, prašė pakeisti su ja kaip su technine darbuotoja sudarytą terminuotą darbo sutartį neterminuota darbo sutartimi. Briuselio darbo teismas nagrinėjo bylą iš esmės, kaip jau buvo elgęsis kitų techninių padėjėjų inicijuotų bylų atvejais, ir tai parodo, kad jis nusprendė turįs jurisdikciją spręsti šios rūšies ginčus.
49 Antra, Komisija mano, kad ieškinys akivaizdžiai nepriimtinas dėl to, kad pateiktas per vėlai, nes darbo sutartis su ieškovu nutraukta 1999 m. rugpjūčio 20 d., o šis ieškinys pareikštas 2007 m. rugpjūčio 29 dieną.
50 Ieškovas teigia, pirma, kad jis turi būti laikomas tarnautoju Įdarbinimo sąlygų prasme. Jo nuomone, sąlyga, pagal kurią su juo sudarytai darbo sutarčiai taikoma Belgijos teisė, yra „nesąžininga sąlyga“. Jis mano, jog jo ieškinys turi būti laikomas ieškiniu dėl deliktinės atsakomybės, nes juo siekiama, kad būtų atlyginta Bendrijos institucijos padaryta žala. Todėl, nepažeidžiant 1999 m. birželio 30 d. su ieškovu pasirašytoje darbo sutartyje numatytos Briuselio teismų kompetencijos, Tarnautojų teismas turi jurisdikciją.
51 Antra, ieškovas ginčija Komisijos argumentą, kad ieškinys pareikštas pavėluotai. Jis teigia, kad dėl to, jog buvo kreiptasi į ombudsmeną, Parlamento Peticijų komitetą ir Europos Žmogaus Teisių Teismą, buvo nutrauktas ieškinio senaties terminas. Taigi ieškinys dėl deliktinės atsakomybės pareikštas per Teisingumo Teismo statuto 46 straipsnyje numatytą penkerių metų laikotarpį.
Tarnautojų teismo vertinimas
52 Net jeigu šiuo atveju kyla rimtų abejonių dėl ieškinio priimtinumo, Tarnautojų teismas negali nagrinėti šio klausimo prieš tai nenustatęs, ar jis turi jurisdikciją.
53 Šiuo atveju iš darbo sutarties dėl techninio padėjėjo įdarbinimo, sudarytos tarp ieškovo ir Komisijos, 5 ir 6 straipsnių matyti, kad šiai darbo sutarčiai taikoma Belgijos teisė ir dėl jos jurisdikciją turi Briuselio teismai.
54 Tačiau kadangi Tarnautojų teismo jurisdikcija yra būtina proceso sąlyga (1998 m. birželio 17 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Svenska Journalistförbundet prieš Tarybą, T‑174/95, Rink p. II‑2289, 80 punktas, 2002 m. liepos 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Comitato organizzatore del convegno internacionale prieš Komisiją, T‑387/00, Rink. p. II‑3031, 36 punktas), jis negali būti sprendžiamas remiantis tik aptariamos darbo sutarties nuostatomis.
55 Be to, Tarnautojų teismo jurisdikcija turi būti vertinama atsižvelgiant į nuostatas, galiojančias jam priimant sprendimą.
56 Tarnautojų teismo jurisdikcija nustatyta ir apibrėžta EB 236 bei AE 152 straipsniuose, Teisingumo Teismo statuto priedo 1 straipsnyje, Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnyje ir naujųjų Įdarbinimo sąlygų 46, 73, 117 ir 124 straipsniuose.
57 EB 236 straipsnyje numatyta, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti Bendrijos ir jos tarnautojų ginčus neperžengiant Tarnybos nuostatuose arba įdarbinimo sąlygose nustatytų ribų ir laikantis juose numatytų sąlygų.
58 Pagal Tarnybos nuostatų 91 straipsnį, įtvirtintą šių nuostatų VII antraštinėje dalyje, bet kuris Bendrijų ir asmens, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, ginčas priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai.
59 Pagal ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 46, 73 ir 83 straipsnių ir naujųjų Įdarbinimo sąlygų 46, 73 ir 124 straipsnių nuostatas Tarnybos nuostatų VII antraštinė dalis dėl apeliacinių skundų pagal analogiją taikoma tarnautojams, išskyrus vietinį personalą.
60 Iš ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 81 straipsnio 2 dalies ir naujųjų Įdarbinimo sąlygų 122 straipsnio matyti, kad ginčai tarp institucijos ir trečiojoje šalyje dirbančio vietinio personalo darbo sutarties nuostatose įtvirtintoje arbitražinėje išlygoje nustatytomis sąlygomis perduodami arbitražo komisijai.
61 Neginčijama, kad ieškovas neturi pareigūno ar kito asmens, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, statuso, o su Komisija jis nesudarė darbo sutarties dėl tarnautojo įdarbinimo.
62 Tačiau per posėdį ieškovas teigė, kad Belgijos teisės aktų taikymas su juo sudarytai darbo sutarčiai yra „nesąžininga sąlyga“ ir kad, nepaisant šios sąlygos, jis turi būti laikomas tarnautoju ankstesnių Įdarbinimo sąlygų prasme.
63 Nepaisant to, kad teismo posėdžio parengiamajame pranešime ieškovui buvo pateiktas klausimas, jis nepatikslino, kokios kategorijos tarnautoju, jo nuomone, jis turėjo būti įdarbintas. Tačiau reikia konstatuoti, kad ieškovo reikalavimas gali būti susijęs tik su tarnautojo, nepriskiriamo vietiniam personalui, statusu, nes pagal ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 81 straipsnio 2 dalį ir naujųjų Įdarbinimo sąlygų 122 straipsnį vietinio personalo statusas nesuteikia teisės remtis Tarnautojų teismo jurisdikcija ir prašyti taikyti Bendrijos teisę.
64 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką ne tik pareigūno ar tarnautojo, nepriskiriamo vietiniam personalui, statusą turintys asmenys, bet ir asmenys, kurie šio statuso reikalauja, gali Bendrijos teisme pareikšti ieškinį dėl jų nenaudai priimto sprendimo (1975 m. kovo 11 d. Teisingumo Teismo sprendimo Porrini ir kt., 65/74, Rink. p. 319, 13 punktas; 1979 m. balandžio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bellintani ir kt. prieš Komisiją, 116/78, Rink. p. 1585, 6 punktas ir 1985 m. birželio 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Klein prieš Komisiją, 123/84, Rink. p. 1907, 10 punktas; 1999 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mammarella prieš Komisiją, T‑74/98, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑797, 16 punktas).
65 Šia teismų praktika norima patikslinti, kad Bendrijos teismas bent jau kompetentingas visų pirma nagrinėti, ar jis faktiškai turi jurisdikciją spręsti dėl ieškinio priimtinumo ir pagrįstumo.
66 Todėl prieš nagrinėjant jurisdikcijos klausimą, reikia išsiaiškinti, ar ieškovas faktiškai galėjo būti laikomas asmeniu, kuriam taikomi Tarnybos nuostatai, arba tarnautoju, kuris nepriskiriamas vietiniam personalui.
67 Kaip jau minėta, ieškovas reikalauja pripažinti, kad jis turi tarnautojo, nepriskiriamo vietiniam personalui, statusą, nors ir neginčija, kad jis su Komisija nesudarė darbo sutarties dėl tarnautojo įdarbinimo.
68 Kadangi pagal EB 236 straipsnį, Teisingumo Teismo statuto priedo 1 straipsnį, Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį, ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 46, 73 bei 83 straipsnius ir naujųjų Įdarbinimo sąlygų 46, 73 bei 124 straipsnius, jeigu institucija atsakovė pažeidžia ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 1, 2, 3 ir 5 straipsnių taikymo sritį, Bendrijos teismas netenka jurisdikcijos nagrinėti ginčo, nors, kaip minėta anksčiau, teismų jurisdikciją reglamentuojančių taisyklių būtina laikytis, todėl reikia net ir ex officio išsiaiškinti, ar nagrinėjamu atveju Komisija nepažeidė minėtų straipsnių taikymo srities.
69 Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad, išskyrus labai specifines ir tinkamai pagrįstas situacijas, darbo santykiams tarp Europos Bendrijų ir jos personalo narių taikomi Tarnautojų nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos. Teisę netaikant Įdarbinimo sąlygų pagal darbo sutartį įdarbinti darbuotojus Teisingumo Teismas apribojo tam tikromis sąlygomis (šiuo klausimu žr. minėtą sprendimą Klein prieš Komisiją ir 1985 m. liepos 11 d. Teisingumo Teismo sprendimą Maag prieš Komisiją, 43/84, Rink. p. 2581).
70 Be to, teismų praktikoje patikslinta, kad Tarnybos nuostatai ir Įdarbinimo sąlygos nesudaro išsamaus teisės aktų, pagal kuriuos draudžiama įdarbinti asmenis ne pagal šiuos teisės aktus, sąrašo. Atvirkščiai, pagal EB 282 ir 238 straipsnius Bendrijai suteikta teisė sudaryti sutartis, kurioms taikoma valstybės narės teisė, apima ir darbo sutarčių ar paslaugų teikimo sutarčių sudarymą. Šiomis aplinkybėmis asmens įdarbinimas pagal sutartį, kurioje daroma aiški nuoroda į nacionalinės teisės aktą, gali būti laikomas neteisėtu tik tuo atveju, jei institucija atsakovė nustatė suinteresuotojo asmens įdarbinimo sąlygas atsižvelgdama ne į tarnybos poreikius, bet siekdama išvengti, kad būtų taikomos Tarnybos nuostatų ar Įdarbinimo sąlygų nuostatos, o tai reikštų, kad nesilaikyta procedūros (žr. minėto sprendimo Mammarella prieš Komisiją 39 bei 40 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).
71 Todėl pirmiausia reikia nustatyti, ar darbo santykiai tarp ieškovo ir Komisijos tą dieną, kai ieškovas pasirašė darbo sutartį, negalėjo patekti į vieną iš sutarčių, kurioms taikoma Bendrijos teisė, kategorijų, dėl kurių pagal Įdarbinimo sąlygas jurisdikcija suteikta Bendrijos teismui (šiuo klausimu žr. minėtą sprendimą Maag prieš Komisiją), t. y. ar tai sutartis, pirma, dėl laikinojo tarnautojo, antra, dėl pagalbinio darbuotojo ar, trečia, dėl specialiojo patarėjo įdarbinimo.
72 Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į tai, kad Tarnybos nuostatuose vartojama tiksli terminija, todėl jos negalima pagal analogiją išplėsti aiškiai nenumatytiems atvejams, o tai taikoma ir Įdarbinimo sąlygų nuostatoms (minėto sprendimo Klein prieš Komisiją 23 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
73 Pirma, laikinojo tarnautojo statusui pirmiausia būdinga tai, kad Bendrijos administracijoje jis užima pastovią darbo vietą (minėto sprendimo Maag prieš Komisiją 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).
74 Kaip aiškiai nurodyta bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių su techniniais padėjėjais sudaromas darbo sutartis, 3 straipsnyje, su humanitarine pagalba trečiosioms šalims susijusių užduočių vykdymas ir trukmė pasižymi ad hoc pobūdžiu ir nenuspėjamumu.
75 Todėl Komisija turėjo teisę manyti, kad darbo sutartis dėl laikinojo tarnautojo įdarbinimo nėra tinkamas teisinis pagrindas įdarbinti darbuotojus, kuriems ji pavestų su humanitarine pagalba susijusias ad hoc pobūdį turinčias nenuspėjamas užduotis.
76 Antra, pagal ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 52 straipsnį faktinis pagalbinio darbuotojo įdarbinimo laikotarpis, įskaitant galimą jo darbo sutarties pratęsimo laikotarpį, negali būti ilgesnis nei pavadavimo laikotarpis, jei jis įdarbintas pakeisti laikinai savo pareigų negalintį eiti pareigūną ar laikinąjį tarnautoją, o visais kitais atvejais negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.
77 Pagal teismo praktiką pagalbinio darbuotojo darbo sutarčiai būdingas nestabilumas laiko požiūriu, nes ji gali būti naudojama tik kai reikia pavaduoti ar atlikti trumpalaikes, dėl skubos atsiradusias ar aiškiai neapibrėžtas administracines užduotis. Kadangi šia sistema siekiama, kad atsitiktiniai darbuotojai atliktų pagal savo pobūdį ir dėl to, kad nėra nuolatinės darbo vietos, trumpalaikes užduotis, ši sistema negali būti neteisėtai naudojama asmeniui pavedant nuolatines užduotis ilgiems laikotarpiams (minėto sprendimo Maag prieš Komisiją 18 bei 19 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).
78 Viena vertus, ieškovas nepavaduoja laikinai savo pareigų negalinčio eiti pareigūno ar laikinojo tarnautojo ir, kita vertus, nors kai kurios su technine pagalba trečiosioms šalims susijusios užduotys gali būti trumpalaikės ar atsirasti dėl skubos, negalima atmesti, kad kitoms užduotims atlikti reikia daugiau kaip vienerių metų.
79 Todėl Komisija turėjo teisę manyti, kad darbo sutartis dėl pagalbinio darbuotojo įdarbinimo nėra tinkamas teisinis pagrindas įdarbinti darbuotojus, kuriems ji pavestų tam tikras su humanitarine pagalba susijusias užduotis.
80 Trečia, ankstesnių Įdarbinimo sąlygų V antraštinėje dalyje numatyta galimybė įdarbinti specialiuosius patarėjus.
81 Jau iš apibūdinimo „specialusis patarėjas“ matyti, kad suinteresuotasis asmuo turi teikti patarimus.
82 Tačiau iš ieškovo darbo vietos aprašymo, kuris pateiktas su jo sudarytos darbo sutarties III priede, matyti, kad ieškovui paskirtos bendresnio pobūdžio užduotys, kurios apėmė daugiau nei patarimų teikimą. Iš tikrųjų dalį ieškovo atliekamų užduočių sudarė stebėjimo, koordinavimo ir planavimo darbai.
83 Be to, ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 5 straipsnyje nustatyta, kad specialusis patarėjas įdarbinamas „dėl savo ypatingos kvalifikacijos, neatsižvelgiant į kitą jo dirbamą apmokamą darbą“.
84 Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad ieškovas turėtų ypatingą kvalifikaciją.
85 Todėl Komisijai negali būti priekaištaujama dėl to, kad ji nusprendė, jog specialiesiems patarėjams taikomas teisinis pagrindas nėra tinkamas tam, kad ieškovas būtų įdarbintas atlikti humanitarinės pagalbos užduotis.
86 Taigi ankstesnėse Įdarbinimo sąlygose nė viena iš trijų su tarnautoju, nepriskiriamu vietiniam personalui, sudaromos darbo sutarties rūšių nenumato jokios pakankamai lanksčios galimybės, kad būtų patenkinti Komisijos poreikiai turėti personalą, kuris atliktų tam tikras užduotis, susijusias su pagalbos teikimu trečiosioms šalims.
87 Tačiau norint įsitikinti, kad Komisija laikėsi procedūros, neužtenka konstatuoti, kad ji turėjo teisę manyti, jog Įdarbinimo sąlygose numatytos įvairių darbo sutarčių rūšys, dėl kurių sprendžia Bendrijos teismas, nebuvo pritaikytos darbuotojų, kuriems ji norėjo pavesti tam tikras su humanitarine pagalba susijusias užduotis, situacijai, bet taip pat reikia išsiaiškinti, ar ieškovui pasiūlytos darbo sąlygos atitinka kiekvienoje teisinėje valstybėje taikomus minimalius socialinius reikalavimus.
88 Šiuo atžvilgiu būtent iš darbo sutarčiai taikomų finansinių sąlygų matyti, kad ieškovo darbo užmokestis buvo santykinai didelis, nes tuo atveju, jei ieškovas dirbtų pagal (šią) darbo sutartį, jis gautų 5 442,98 euro dydžio bazinį mėnesinį atlyginimą. Bendrųjų nuostatų, reglamentuojančių su techniniais padėjėjais sudaromas darbo sutartis, 3 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad, atsižvelgiant į techninės pagalbos užduočių specifiką, asmeniui, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, Komisija negali garantuoti nuolatinės darbo vietos, ir į tai atsižvelgiama nustatant darbo užmokestį. Jei ieškovas dirbtų pagal darbo sutartį, jis, be kita ko, gautų šeimos maitintojo pašalpą, išmoką už išlaikomą vaiką, išmoką atsižvelgiant į gyvenimo sąlygas ir vienodo dydžio dienpinigius laikinam būstui. Jis naudotųsi sveikatos ir pensijų draudimu. Jis galėtų remtis savo teisėmis nacionaliniame teisme, nes jo darbo sutartyje įtvirtinta išlyga dėl jurisdikcijos suteikimo Briuselio teismams. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad, kaip per posėdį teigė Komisija, esant tokiai išlygai, Briuselio darbo teismas pripažįsta savo jurisdikciją spręsti techninių padėjėjų inicijuotas bylas dėl jų sudarytų darbo sutarčių. Galiausiai su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje ir bendrosiose nuostatose, reglamentuojančiose su techniniais padėjėjais sudaromas darbo sutartis, numatyta ieškovo pareiga pasitikrinti sveikatą prieš įdarbinant, o tai buvo dar svarbiau, nes ieškovas turėjo atlikti misiją trečiojoje šalyje.
89 Šiomis aplinkybėmis su ieškovu sudarytą darbo sutartį, kuriai taikomi Belgijos įstatymai ir pagal kurią jurisdikcija suteikiama Briuselio teismams, neteisinga vertinti kaip sutartį, sudarytą siekiant apeiti Tarnybos nuostatų ir Įdarbinimo sąlygų nuostatas, o ne kaip sutartį, sudarytą dėl tarnybos poreikių. Todėl negalima manyti, kad įdarbinant ieškovą pagal darbo sutartį, kuriai taikomi Belgijos įstatymai, nesilaikyta procedūros, dėl ko būtų pažeistos teismų jurisdikciją reglamentuojančios taisyklės.
90 Todėl iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad, atsižvelgiant į EB 236 straipsnį, Teisingumo Teismo statuto priedo 1 straipsnį, Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį, ankstesnių Įdarbinimo sąlygų 46, 73 bei 83 straipsnius ir naujųjų Įdarbinimo sąlygų 46, 73 ir 124 straipsnius, Tarnautojų teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
91 Pagal Procedūros reglamento 122 straipsnį šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų ir teismo išlaidų taikomos tik Tarnautojų teismo po šio reglamento įsigaliojimo dienos, tai yra 2007 m. lapkričio 1 d., gautose bylose. Su nagrinėjama sritimi susijusios Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento nuostatos ir toliau taikomos mutatis mutandis byloms, kurių Tarnautojų teismas nebaigė nagrinėti iki šios dienos.
92 Pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal šio reglamento 88 straipsnį bylose tarp Bendrijų ir jų tarnautojų institucijos pačios padengia savo išlaidas.
93 Kadangi pagal teismų praktiką ne tik pareigūno ar tarnautojo, nepriskiriamo vietiniam personalui, statusą turintys asmenys, bet ir asmenys, kurie šio statuso reikalauja, gali Bendrijos teisme pareikšti ieškinį dėl jų nenaudai priimto sprendimo, reikia konstatuoti, kad Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 88 straipsnis turi būti taikomas ir jiems.
94 Kadangi ieškovas pralaimėjo bylą, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (trečioji kolegija)
nutaria:
1. Tarnautojų teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šį ieškinį.
2. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Priimta Liuksemburge 2008 m. lapkričio 12 dieną.
Šį sprendimą ir jame cituojamus Bendrijos teismų sprendimus, kurie nėra paskelbti Rinkinyje, galima rasti Teisingumo Teismo interneto svetainėje www.curia.europa.eu